- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-87-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05413-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Kategorijos
veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms UAB „Paslaugos būstui“ ir akcinei bendrovei (toliau AB) „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė (toliau ADB) „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Sobo sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Structures“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Paslaugos būstui“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ 1 763,20 Eur sumą, priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 84,92 Eur kompensacines palūkanas, priteisti solidariai iš atsakovių 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Structures“ (draudėjas) sudarė įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir turtas). 2023 m. liepos 18 d. draudėjui priklausantis turtas buvo užlietas dėl nesandaraus nuotekų stovo. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą. Teigė, kad dėl butui padarytos žalos yra atsakingos atsakovės, kadangi atsakovės nepasirūpino savo administruojamų objektų priežiūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašė ieškovės ieškinį atmesti.
4. Pažymėjo, kad nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba – pirmas nuotekų šulinys nuo daugiabučio namo – iki kurios atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra atsakinga už tinkamą nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. 2023 m. liepos 19 d., 08.40 val. AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Paslaugos būstui“ gavo pranešimą dėl užsikimšusių nuotekų tinklų ir avarinė tarnyba nedelsiant sureagavo į iškvietimą. Nuotekų šalinimo stovas nebuvo trūkęs – nuotekos pratekėjo per nesandarų nuotekų vamzdžio sujungimą. Atsakovės nuomone, apliejimas kilo dėl vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų. Atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo kanalizacijos nuotekų tinklai nekeisti nuo namo pastatymo. Apnašos, susidariusios ant vidinių vamzdžių sienelių, mažina pralaidumą. Atskirose vamzdžių sandūrų vietose yra buvę avarinių atvejų.
5. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašė ieškinį atmesti.
6. Teigė, kad 2023 m. liepos 19 d. atsakovės atstovai nuvyko į įvykio vietą, atliko apžiūrą ir nustatė, kad prie pirmos laiptinės esantys fekaliniai šuliniai buvo pilni, dėl to buvo užlietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad AB „Klaipėdos vanduo“, būdama viešųjų nuotekų tinklų valdytoja ir atsakinga už tinkamą bei saugų nuotekų sistemos eksploatavimą, nevykdė savo pareigų – laiku neužtikrino fekalinių šulinių valymo. Nurodė, kad negalėjo įtakoti nuotekų šulinių techninės būklės ar imtis jų valymo.
7. Trečiasis asmuo UAB „Structures“ pažymėjo, kad UAB „Paslaugos būstui“ teismui pateiktas „Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktas“ 2025 m. rugpjūčio 12 d., yra sudarytas be patalpų savininko žinios, o jam, kaip patalpų savininkui, nekilo pareiga įrengti išvado uždarymo įtaiso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ 1763,20 Eur žalos atlyginimą, 84,92 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 265,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl trūkusio nuotekų stovo, o ne vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumo bei sprendė, jog nepriklausomai nuo to, ar patalpų užliejimas įvyko dėl trūkusio nuotekų stovo, ar dėl vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumo, bendrai konstatuotina, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patalpų apliejimas įvyko tiek dėl vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (trūkusio nuotekų šalinimo stovo ar vamzdžių jungčių nesandarumo), tiek dėl neįvykdytų teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę, o atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ vidaus tinklų neeksploatuoja, konstatavo, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už vidaus nuotekų vamzdynus. Teismas, įvertindamas tai, jog įrenginiai buvo įrengti pagal 1997 m. parengtą ir suderintą projektą, kuris buvo patvirtintas atsakingų institucijų, ir suderintas su pastato administratoriumi, darbų atlikimui buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas ir įrengimo sprendiniai atitiko to meto techninius reikalavimus, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad rūsio patalpose sanitariniai įrenginiai buvo įrengti savavališkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ iki draudžiamojo įvykio ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo kanalizacijos tinklų, stovų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikė informaciją gyventojams apie jų defektus, būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus būtent dėl vamzdynų / nuotekų stovų keitimo, esant prastai jų būklei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administratorė UAB ,,Paslaugos būstui“ ilgą laiką – beveik tris dešimtmečius – nežinojo apie įteisintą sanitarinį mazgą / vamzdyną, minėtose patalpose, gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktą priėmė praėjus beveik 2 (dvejiems) metams po avarijos, o tai liudija apie nepakankamą pastato techninės dokumentacijos patikrą ir priežiūros kontrolės stoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Paslaugos būstui“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
11. Apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir paskirstė šalims atsakomybę. Tvirtino, kad jeigu fekaliniai šuliniai būtų buvę laiku ir tinkamai išvalyti, žalos atsiradimo būtų buvę galima išvengti. Apeliantės nuomone, tai, kad daugiabutis pastatytas 1964 m. ir jame nėra pakeistas visas vamzdynas, nesudaro pagrindo teigti, jog ji netinkamai vykdė savo pareigas. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad AB „Klaipėdos vanduo“, būdama viešosios paslaugos teikėja, nevykdė jai tenkančios pareigos tinkamai prižiūrėti fekalinius šulinius.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepime nurodė, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (defektų) ir tai patvirtina turto apžiūros aktas, pačios apeliantės pateiktas avarinio žurnalo išrašas, UAB „Skaidrola“ atliktų darbų ataskaita. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ vidaus tinklų neeksploatuoja, todėl ji nėra ir negali būti atsakinga už vidaus nuotekų vamzdynus. Be to, apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad buvo prisipildęs / užsikimšęs nuotekų šulinys. Pabrėžė, kad iš pateiktų gyvenamojo namo apžiūros aktų, akivaizdu, kad nuo 2022 m. buvo pastebėti kanalizacijos nuotekų tinklų defektai/pažeidimai, tačiau apeliantė nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant juos pašalinti.
14. Atsiliepdama į apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus siūlė šalims atlikti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti įvykusios avarijos mechanizmą, tikrąją nuotekų prasiveržimo priežastį, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo. Vien ta aplinkybė, kad nuotekų šulinys buvo pasipildęs, savaime nereiškia, jog užsikimšimo vieta buvo būtent šulinyje, AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės ribose. Apeliantė, būdama objekto administratoriumi, turi pareigą užtikrinti bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl patalpų užliejimo priežasties ir už gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinerinio objekto – nuotekų vamzdyno priežiūrą atsakingo asmens nustatymo. Teismas sprendė, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (defektų).
19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
20. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudžiamojo įvykio kilimo metu apeliantė buvo atsakinga už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų: nuotekų (tinklų) vamzdynų techninę priežiūrą.
22. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), be kita ko, nustatančio tvarką dėl gyvenamųjų pastatų, ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimų (reglamento 1.1 punktas), 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal Statinių priežiūros reglamento 34 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus.
23. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
24. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 47.7 punktą abonentai ir vartotojai turi šias pareigas: reguliariai apžiūrėti savo vandentiekio ir nuotekų tinklą ir įrenginius, likviduoti geriamojo vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti jo profilaktiką, kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą.
25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vamzdynas ir sanitarinis mazgas, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, ir apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki draudžiamojo įvykio ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo kanalizacijos tinklų, stovų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikė informaciją gyventojams apie jų defektus, būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus būtent dėl vamzdynų / nuotekų stovų keitimo, esant prastai jų būklei.
26. Apeliantė skunde nepaneigė prieš tai minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog apeliantė savo, kaip administratorės, pareigas vykdė netinkamai. Apeliantė nepateikė įrodymų, parodančių, kad buvo aktyvi vykdant kanalizacijos vamzdynų priežiūrą ir informavo gyventojus apie jų prastą būklę ir defektų šalinimo reikalingumą.
28. Pažymėtina, kad tokie atvejai teismų praktikoje laikytini netinkamu administratorės pareigų vykdymu (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1157-618/2025; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025; 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
30. „Griežtoji atsakomybė“ - tai atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
31. Nors apeliantė skunde teigia, kad AB „Klaipėdos vanduo“, būdama viešosios paslaugos teikėja, nevykdė jai tenkančios pareigos tinkamai prižiūrėti nuotekų šulinius, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti jos teiginius patvirtinančius įrodymus yra pačios šalies pareiga.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad prisipildęs/užsikimšęs nuotekų šulinys, esantis kieme (duomenys neskelbtini), kurį administruoja atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“, buvo avarijos priežastis.
33. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad vien ta aplinkybė, kad nuotekų šulinys buvo pasipildęs, savaime nereiškia, jog užsikimšimo vieta buvo būtent šulinyje, AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės ribose (žr. pvz., 2024 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-1624-413/2024).
34. Teismas negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl patalpų savininkės atsakomybės ir tvirtinimais, kad automatiškai užsidarančios apsauginės sklendės neįsirengimas sukėlė žalą, o vidaus instaliacijos darbai buvo galimai netinkamai atlikti.
35. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad sanitarinis mazgas ir vamzdynas buvo įrengti pažeidžiant teisinį reglamentavimą, nesant leidimo ir suderinto projekto, ir derinimo su tuometiniu pastato administratoriumi.
36. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sanitarinio mazgo ir vamzdyno įrengimo darbai patalpoje buvo vykdomi teisėtai, laikantis tuo metu nustatytų projektavimo, statybos ir techninių normų.
37. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administratorius yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
38. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
39. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tinkamai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
42. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistinos 348,48 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 348,48 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų, keturiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.