Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1990-1071/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-09
Bylos Nr.: e2-1990-1071/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05413-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
Advokatai: Giedrius Gvildys, Robertas Banevičius, Renaldas Baliū

Kategorijos

2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.15pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1990-1071/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05413-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovams advokatui Giedriui Gvildžiui, advokato padėjėjui Robertui Banevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ 212,14 Eur žalos ir 21,72 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (dėl 2022 m. spalio 4 d. padarytos žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini)).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir S. M. (draudėjas), sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022-10-04 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus radiatoriaus vamzdyno. Šias aplinkybes patvirtina turto apžiūros aktas ir foto lentelė. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą. Žala atlyginta išmokant 220,75 Eur draudimo išmoką už užliejimo (adresu: (duomenys neskelbtini) ) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 280,75 Eur (iš kurios atimama išskaita – 60 Eur). Pažymėjo, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 8,61 Eur (paskutinis remontas 2013 m. 9 x 0,8 = 7,2 proc. medžiagos 119,52; 119,52 x 7,2 proc. = 8,61 Eur). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendra šio įvykio padaryta žala siekia 212,14 Eur (220,75 Eur – 8,61 Eur nusidėvėjimas). Teigia, kad dėl butui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kadangi atsakovė, nes ji, būdama pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, nepasirūpino savo administruojamų objektų priežiūra, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – neteisėtas neveikimas. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, atsakovė žalos neatlygino. Pagal LR CK 6.210 str. 2 d. įtvirtinta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 21,72 Eur kompensacinių palūkanų (212,14 Eur žala x 0,06 palūkanų dydis / 365 dienų skaičius metuose x 623 praleistų dienų skaičius).

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė pabrėžia, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad draudiminio įvykio metu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. Turto apžiūros akte fiksuoti draudėjo paaiškinimai, kad vanduo prabėgo pro radiatoriaus vamzdyną. Pirma, apžiūra atlikta praėjus daugiau nei savaitei po įvykio. Antra, apžiūros akte fiksuota, kad grindų danga turi defektų nesusijusių su draudiminiu įvykiu. Trečia, iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad grindų dangos pažeidimai yra nutolę nuo vamzdyno, pro kurį, kaip nurodo ieškovė, galimai pratekėjo vanduo. Ketvirta, atsakovės įsitikinimu, vienkartinis vandens pratekėjimas tokių grindų pažeidimų, kurie užfiksuoti nuotraukose, sukelti negalėjo. Be to, teisinis reglamentavimas suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rūpintis bendrojo naudojimo vamzdyno, bent jau esančio jų buto ribose, kur niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiūrėti, būkle, užtikrinti, kad nebūtų sudarytos jokios kliūtys tikrinti jų būklę bei, reikalui esant, remontuoti. Atsakovės teigimu, į bylą nėra pateikta duomenų, kad ginčo bute esanti inžinerinė įranga buvo avarinės būklės, kad buvo gautas buto savininko prašymas imtis veiksmų ir atsakovė juos ignoravo, kad žala kilo būtent dėl namo inžinerinės įrangos, o ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, kad 2020 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir rangovo UAB „RNDV Statyba“ buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, kurios pagrindu buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), modernizacijos darbai. 2021 m. spalio 28 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), buvo stebimas, ką patvirtina į bylą pateikiami šio daugiabučio gyvenamo namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės kasmetinių vizualinių apžiūrų aktai. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, kurioje konkrečioje vietoje įvyko vandens pratekėjimas, tik apsiribojo draudėjo pateikta informacija, kad vanduo galimai pratekėjo pro bute esančio vamzdyno jungtį. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, būdama draudikė, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios vietos, iš kurios pratekėjo vanduo.

4. Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo kuriuo prašo atmesti atsakovės argumentus ir tenkinti ieškovės ieškinį. Dublike nurodė, kad priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykių priežastis, įvertino jų padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydžius. Ieškovė, administruodama žalą išsamiai įvertino tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek ir pačio draudiko surinktus duomenis. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė turto apžiūros aktus, sudarytus ieškovės specialistų. Šiuose aktuose specialistai nustatė įvykių priežastis ir užfiksavo žalą, padarytą draudėjų turtui. Dėl 2022-10-04 įvykio ((duomenys neskelbtini)) - nurodo, jog aplinkybė, kad turto apžiūros aktas sudarytas ne iškart po įvykusio užliejimo, šiuo atveju nėra reikšminga ir niekaip nepaneigia nustatytų užliejimo aplinkybių, bei neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Pažymi, kad nėra pagrindo abejoti ieškinyje suformuluoto reikalavimo dydžiu ir pagrįstumu. Ieškovė su ieškiniu pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, o būtent - turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, kuria ieškovė rėmėsi apskaičiuodama draudimo išmokos dydį. Šis žalos įvertinimo dokumentas yra konkretus, tikslus, aiškus ir nekelia abejonių dėl žalos dydžio. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė su ieškiniu pateikdama reikalavimą atlyginti žalą, atskaičiavo nusidėvėjimą. Todėl prašoma atlyginti iš atsakovės suma yra tinkamai apskaičiuota, pagrįsta. Jokių aukščiau aptartas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, o atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu nėra niekaip pagrįstas, todėl jo argumentai atmestini. Atsakovė neneigia, kad įvykio metu buvo namo (adresu: (duomenys neskelbtini)) administratorė. Užliejimo priežastis buvo bendrojo naudojimo objektas - nesandarus radiatoriaus vamzdynas. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Pažymi, kad atsakovė sutvarkė nesandarų vamzdį, šias aplinkybes patvirtina turto apžiūros aktas ir nuotraukos. Taigi teigia, jog šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. Pateikto namo apžiūros akto surašymo data yra 2021-11-03, t. y. beveik metai iki įvykio, todėl, ieškovės nuomone, jis niekaip nepatvirtina, kad buvo tinkamai prižiūrimi bendro naudojimo objektai.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė (dėl 2022-10-04 įvykio, objekte, adresu (duomenys neskelbtini)), kad ieškovės parengtas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas 2022-10-13, t. y. devintą dieną po datos, kuomet, ieškovės teigimu, įvyko draudžiamasis įvykis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2022-10-13 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ieškovės užfiksuoti trūkumai atsirado dėl 2022-10-04 įvykio. Atsakovė pabrėžia, kad nevyko į objektą ir radiatorių netvarkė, kaip nurodė ieškovė. Atsakovės įsitikinimu į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose nėra nei laiko, nei datos filtrų, o vienoje nuotraukoje pažymėta, kad „galimai prabėgo per šią jungtį“, rodo, kad ieškovė nenustatė konkrečios, tikslios vietos, iš kurios prasiskverbė vanduo, o apsiribojo išimtinai tik buto savininko nurodytomis aplinkybėmis. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, matyti, kad drėgmės lygis buvo matuotas matuokliu, tačiau ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad drėgmės matuoklis buvo kalibruotas, todėl negalima vertinti tokių duomenų teisingumo. Be to, teisinis reglamentavimas suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad buto savininkas būtų pranešęs atsakovei apie pastebėtus inžinerinės sistemos defektus jo buto ribose ir atsakovė juos būtų ignoravusi. Atsakovė buvo pakankamai rūpestinga, atliko visus būtiniausius veiksmus dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo. Organizavo gyventojų susirinkimus, administravo renovacijos procesus.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „RNDV statyba“ pateikė į bylą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad patvirtina, kad 2020-10-01 su atsakove buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų sutartis. 2020-10-29 trečiasis asmuo sudarė subrangos sutartį su UAB „Sobo sistemos“ (subrangovas), kuria subrangovas įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, nuotekų, šildymo ir vėdinimo sistemų, šilumos punkto montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Dėl 2022-10-04 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo nebuvo informuotas nei ieškovės nei atsakovės. Gyvenamojo namo modernizavimo darbai užbaigti 2021-10-28 ir perduoti atsakovei.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad buto apliejimo aplinkybės nurodytos akte, aplinkybes patvirtina ir foto lentelė, nurodytas vamzdynas, iš kurio prabėgo vanduo, paskaičiuota žala. Buvo pamatuotas drėgmės lygis, nustatyta 12,4 drėgmės lygis. Lokalinė sąmata pagrindžia žals dydį, jis detalizuotas, nurodyta iš ko susideda. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota, tačiau atsakovo atstovai buvo atvykę ir sutvarkė avariją. Akte nurodyta, kad buvo renovacija, kad buvo pakeistas vamzdynas, būtent šiame bute. Atsakovė netinkamai prižiūrėjo namo vamzdyną, tuo pasireiškia jos neteisėti veiksmai.

Atsiliepimas

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą visus įrodymus, kurie pagrindžia, kad nėra jos atsakomybės. UAB ,,Sobo sistemos“ nurodė, kad įvykio dieną nebuvo tvarkytas vandens prabėgimas. Niekas netvarkė vamzdyno. Atsakovė pareigas vykdė tinkamai. Du kartus per metus yra apžiūrimas daugiabutis gyvenamasis namas. Buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, pakeisti vamzdynai, radiatoriai. Įvykis įvyko po namo renovacijos. Nei atsakovei, nei UAB ,,Sobo sistemos“ apie įvykį nebuvo pranešta, jie nebuvo informuoti. Pasak atsakovės, apžiūra atlikta praėjus daugiau nei savaitei po įvykio, o apžiūros akte fiksuota, kad grindų danga turi ir defektų nesusijusių su draudiminiu įvykiu. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad grindų dangos pažeidimai yra nutolę nuo vamzdyno, pro kurį, kaip nurodo ieškovė, galimai pratekėjo vanduo. Atsakovės įsitikinimu, vienkartinis vandens pratekėjimas tokių grindų pažeidimų, kurie užfiksuoti nuotraukose, sukelti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

10. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Iš ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3581009 nustatyta, jog draudėjas S. M. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būsto draudimu yra apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini).

12. Byloje pateiktas 2022-10-13 ADB „Gjensidige“ turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad 2022-10-04 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Akte fiksuotas įvykio aprašymas: matoma, kad patalpoje (plane 30-5) yra pakilusios, išbrinkusios grindys. Įvykio aprašyme klientė (draudėja) teigia, kad vanduo prabėgo per patalpos radiatoriaus vamzdyną, per vieną iš sujungimų. Apžiūros metu vamzdynas yra sutvarkytas. Patalpos defektų aprašyme nurodyta, kad patalpoje (plane 30-5) yra pakilusios, išbrinkusios laminatu klotos grindys. Laminatas turi ir nesusijusių defektų su šiuo įvykiu. Vietomis grindys pabraižytos, kraštai nutrinti.

13. Byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, susijusios su buto apliejimu.

14. Iš byloje pateiktos 2022-10-27 turto žalos įvertinimo skaičiuoklės, 2022-10-27 pranešimo apie žalos atlyginimą ir 2022-10-28 AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 790556 nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo žalos dydį, nustatė draudimo išmokos dydį, ir pritaikius 60 Eur išskaitą, ieškovė išmokėjo 220,75 Eur draudimo išmoką buto draudėjui.

15. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo akto nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini), modernizavimą atliko rangovas UAB ,,RNDV statyba“, statyba (modernizavimas) užbaigta 2021-10-28.

16. Byloje pateiktame 2020-05-11 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 26 fiksuota, kad atliekama kasmetinė apžiūra. Apžiūros tikslas: detaliai apžiūrimos pagrindinės namo konstrukcijos, nustatomi pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Rekomenduojama siūlyti gyventojams kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti; pagal poreikį remontuoti defektuotus balkonus; siūlyti gyventojams atlikti bendrojo naudojimo patalpų elektros instaliacijos remontą.

17. Iš byloje pateikto 2021-11-03 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akto Nr. 27 nustatyta, kad 2021-10-28 namas priduotas valstybinei komisijai po atnaujinimo (renovavimo) darbų. Darbus atliko UAB ,,RNDV“. Apžiūros tikslas: detaliai apžiūrimos pagrindinės namo konstrukcijos, nustatomi pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Rekomenduojama siūlyti gyventojams kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti.

18. Iš byloje pateikto 2022-06-15 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akto Nr. 28 nustatyta, kad atlikta kasmetinė apžiūra, kurios metu detaliai apžiūrimos pagrindinės namo konstrukcijos, nustatomi defektai ir remonto darbų poreikis. Rekomenduojama siūlyti gyventojams kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti.

19. Iš byloje pateikto 2022-09-10 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akto Nr. 29 nustatyta, kad atlikta kasmetinė apžiūra, kurios metu detaliai apžiūrimos pagrindinės namo konstrukcijos, nustatomi defektai ir remonto darbų poreikis. Rekomenduojama siūlyti gyventojams kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti.

20. Iš byloje pateiktų AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir UAB ,,Paslaugos būstui“ (draudėjas) verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių nustatyta, kad draudėjo civilinė atsakomybė apdrausta laikotarpiais: 2020-12-20 – 2021-12-19; 2021-12-20 – 2022-12-19; 2022-12-20 – 2023-12-19.

21. Iš byloje pateiktos 2020-10-01 statybos rangos darbų sutarties Nr. 01-10/20 nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB ,,RNDV statyba“ (rangovas), susitarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbų atnaujinimo (modernizavimo).

22. Byloje pateikta rangos sutartis, 2020-10-29 sudaryta tarp trečiojo asmens UAB ,,RNDV statyba“ (užsakovas) ir trečiojo asmens UAB ,,Sobo sistemos“ (rangovo), kuria subrangovas įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, nuotekų, šildymo ir vėdinimo sistemų, šilumos punkto montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini).

23. Byloje pateikta statinio (duomenys neskelbtini) priežiūros žurnalo nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašas, iš kurio nustatyta, kad: 2021-10-28 užbaigti namo modernizavimo – atnaujinimo darbai; nuo 2021-12-31 iki 2022-07-29 – naujų defektų nepastebėta; 2022-09-23 – sutvarkytas apšvietimas; 2022-11-30 – naujų defektų nepastebėta.

24. Iš byloje pateikto avarinės tarnybos žurnalo ištraukos nustatyta, kad avarinėje tarnyboje nėra registruotas 2022-10-04 buto, (duomenys neskelbtini), užliejimas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Byloje pateiktas 2025-03-19 UAB ,,Sobo sistemos“ raštas, kuriuo informuojama, kad 2022-10-04 dėl nesandaraus radiatoriaus vamzdyno adresu (duomenys neskelbtini) į UAB ,,Sobo sistemos“ niekas nesikreipė ir ji jokių šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo sistemos nesandarumo likvidavimo darbų neatliko.

Dėl ginčo esmės.

26. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės regreso tvarka atlyginti žalą.

27. Kaip nustatyta byloje, tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir (duomenys neskelbtini), buto savininkės S. M. (kuri (duomenys neskelbtini) mirė) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo pastarajai draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

29. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.

30. Ieškovė reikalavimą UAB ,,Paslaugos būstui“ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė, būdama administratoriumi atsakingu už pastatų, remontą / priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, vamzdynas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratoriui priskiriamų pareigų, neprižiūrėjo pastato bendrosios inžinerinės įrangos, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), per nesandarų vamzdį pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui sukėlė žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

31. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

32. Byloje nėra ginčo, jog UAB ,,Paslaugos būstui“ yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorius.

33. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja Civilinio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 5 dalis). Civilinio kodekso 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalis).

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2023-01-01 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 p.). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys (gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašas, statinio apžiūros aktai, statinio priežiūros žurnalo išrašas, 2020 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir rangovo UAB „RNDV Statyba“ statybos darbų rangos sutartis, kurios pagrindu buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), modernizacijos darbai; 2021 m. spalio 28 d. statybos užbaigimo aktas ir kt.) patvirtina, jog atsakovė analizuojamo įvykio metu atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir šalino defektus.

36. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

38. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 212,14 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai dėl prasiskverbusios drėgmės buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

39. Bylos duomenimis nustatyta, 2020 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens (rangovo) UAB „RNDV Statyba“ buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, kurios pagrindu buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), modernizacijos darbai. 2021 m. spalio 28 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas.

40. Iš byloje pateiktų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini): 2020 m. gegužės 11 d. apžiūros akto Nr. 26, 2021 m. lapkričio 3 d. apžiūros akto Nr. 27, 2022 m. birželio 15 d. apžiūros akto Nr. 28, 2022 m. rugsėjo 10 d. apžiūros akto Nr. 29 matyti, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuolat stebimas, tikrinant gyvenamojo namo vamzdynus (vandentiekio tinklus), jokie defektai nustatyti nebuvo. 2020 m. gegužės 11 d. apžiūros akte Nr. 26 pažymėta, kad vandentiekio tinklų techninė būklė patenkinama, tinkama naudoti; 2021 m. lapkričio 3 d. apžiūros akte Nr. 27 nurodyta, kad vamzdynas pakeistas nuo įvadinio skaitiklio iki butų apskaitos, 2022 m. birželio 15 d. apžiūros akte Nr. 28 pažymėta, kad vamzdynas pakeistas nuo įvadinio skaitiklio iki butų apskaitos.

41. Iš statinio priežiūros žurnalo nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašo bei avarinės tarnybos žurnalo ištraukos, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų nusiskundimų dėl vandentiekio vamzdynų būklės negauta. Ieškovės pateiktame turto apžiūros akte grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodyta: ,,matoma, kad patalpoje (plane 30-5) yra pakilusios, išbrinkusios grindys. Įvykio aprašyme klientė (draudėja) teigia, kad vanduo prabėgo per patalpos radiatoriaus vamzdyną, per vieną iš sujungimų. Apžiūros metu vamzdynas yra sutvarkytas. Patalpos defektų aprašyme nurodyta, kad patalpoje (plane 30-5) yra pakilusios, išbrinkusios laminatu klotos grindys. Laminatas turi ir nesusijusių defektų su šiuo įvykiu. Vietomis grindys pabraižytos, kraštai nutrinti“. Taigi apžiūros akte fiksuota, kad grindų danga turi defektų nesusijusių su draudiminiu įvykiu. Be to, matyti, kad apžiūra atlikta praėjus daugiau nei savaitei po įvykio, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios apžiūros metu fiksuotų aplinkybių objektyvumo (atitikimo įvykio metu buvusiai faktinei situacijai). Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose buto vietose užfiksuoti grindų dangos pažeidimai, matyti, kad tokie pažeidimai yra nutolę nuo vamzdyno, pro kurį, kaip nurodo ieškovė, galimai pratekėjo vanduo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, iš tiesų, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos / sudrėko draudėjo patalpa, ir vandens / drėgmės patekimo į draudėjo patalpą, (duomenys neskelbtini) priežasties.

42. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra tai, kad nors 2022-10-13 ADB „Gjensidige“ turto apžiūros akte yra nurodyta, kad apie įvykusią avariją buvo pranešta UAB „Paslaugos būstui“, kurie buvo atvykę ir sutvarkė, tačiau kaip nustatyta iš į bylą pateiktų kitų rašytinių įrodymų – avarinės tarnybos žurnalo ištraukos, iš kurios matyti, kad avarinėje tarnyboje nėra registruotas 2022-10-04 buto, (duomenys neskelbtini), užliejimas; 2025-03-19 UAB ,,Sobo sistemos“ rašto, kuriuo informuojama, kad 2022-10-04 dėl nesandaraus radiatoriaus vamzdyno adresu (duomenys neskelbtini) į UAB ,,Sobo sistemos“ niekas nesikreipė ir ji jokių šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo sistemos nesandarumo likvidavimo darbų neatliko; tokių pirmiau nurodytų turto apžiūros akte fiksuotų aplinkybių daugiau jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina.

Be to, ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui UAB ,,Sobo sistemos, kuris atlieka gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) krerividaus vandentiekio, nuotekų, šildymo ir vėdinimo sistemų, šilumos punkto montavimo darbus, apie įvykį pranešta nebuvo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai abejoti ir nesivadovauti turto apžiūros akte fiksuota aplinkybe, kad apie įvykusią avariją buvo pranešta UAB „Paslaugos būstui“, kurie buvo atvykę ir sutvarkė.

43. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninių patalpų ir jose esančių vamzdynų priežiūrą, dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros ar vykdė ją netinkamai, nėra pagrindo.

44. Pažymėtina ir tai, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, o būtent nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1040,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 750,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, už tripliko parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą 2024-12-06 teismo posėdyje, 145,20 Eur atstovavimą 2025-02-25 teismo posėdyje ir 145,20 Eur už atstovavimą 2025-03-20 teismo posėdyje.

48. Atsižvelgiant į tai, kad 750,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos iki ieškovės pareikštų reikalavimų išskyrimo į tris atskiras bylas, teismas sprendžia, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 540,47 Eur (750,20 / 3 + 145,20 + 145,20).

49. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 540,47 Eur bylinėjimosi išlaidos.

50. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 540,47 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius