Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

- BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus), ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas), ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė), ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus), ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė įsibraunant į namus), ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė įsibraunant į namus) iš dalies jas sudėjus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 22.10 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 14.25 val. ir nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 15.40 val., iš viso trys paros.

- BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus), ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus V. L. namus), ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus), ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus), ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė), ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas), ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus), ir paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas), ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė įsibraunant į namus), ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į V. L. namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė įsibraunant į namus) iš dalies jas sudėjus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 15.47 val., t. y. dvi paros.

Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu E. K. dėl: BK 187 straipsnio 1 dalyje (J. V. turto sugadinimas), BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus), BK 187 straipsnio 1 dalyje (V. L. turto sugadinimas), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į V. L. namus), BK 187 straipsnio 1 dalyje (L. Š. turto sugadinimas), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus) – numatytų nusikalstamų veikų išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių vieno atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą įsibrauti į namą, tyčia sugadinę langą, 300 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turtinę žalą, įsibrovė į J. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė: 2600 Eur grynųjų pinigų, vyrišką aukso žiedą, 300 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 645 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 516 Eur vertės, auksinius auskarus, 86 Eur vertės, auksinius auskarus, 129 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 516 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 400 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksiniu pakabuku, 86 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksine plokštele, 86 Eur vertės, auksinius dantis - iš viso 5 vnt. (aukso praba 999), 215 Eur vertės, aukso dirbinių laužo, 860 Eur vertės, vyrišką auksinį laikrodį „Polet“, su paauksuota apyranke, 850 Eur vertės, vaizdo filmavimo kamerą „Arlo pro smart security systems VMS4130“, 339 Eur vertės, taip padarydami nukentėjusiajai J. V. 10 292,00 Eur turtinę žalą.

1.1. E. T. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. L. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. spalio 18 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą iš elektros skydinės ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 19 d. 03.00 val. sugadino terasos duris, 367,92 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. 367,92 Eur turtinę žalą, įsibrovė į nukentėjusiajam V. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

1.2. E. K. ir E. T. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. spalio 27 d. apie 02.15 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į M. M. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, nukirto elektros maitinimo kabelį ir taip atjungė gyvenamojo namo elektrą, tyčia sugadino vaizdo stebėjimo įrangą – lauko sireną MR100, 23,23 Eur vertės, dvi kupolines kameras, bendros 278,01 Eur vertės, industrinį prievadų komutatorių, 139,17 Eur vertės, aliuminę montavimo dėžutę su dažomu dangteliu, 108,9 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam M. M. 549,31 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

1.3. E. T. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. Š. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į L. Š. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą, taip išjungdami vaizdo stebėjimo kameras, tyčia sugadino dvi segmentinės tvoros dalis, 500 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam L. Š. 500 Eur turtinę žalą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

1.4. E. K. ir E. T. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „Alhua“, bendros 1253 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 1253 Eur turtinę žalą, ir atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą, 242 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 242 Eur turtinę žalą.

1.5. E. K. ir E. T. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, sugadino svetimą turtą ir pagrobė nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, t. y. 2020 m. kovo 7 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į P. A. statomą namą, tyčia išlaužė lango rėmą, 774,22 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam P. A. 774,22 Eur turtinę žalą, ir taip įsibrovė į P. A. statomą namą, iš kurio pagrobė vandens hidroforą, 300 Eur vertės, dujų katilą „Boch“, 1155,04 Eur vertės, vandens šildytuvą, 287 Eur vertės, kolektorių „SLQ Tece 10ž“, 218,71 Eur vertės, kolektorių „SLQ Tece 8ž“, 181,42 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam P. A. bendrą 2142,17 Eur turtinę žalą.

1.6. E. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į K. B. statomą namą, iš kurio pagrobė šildymo sistemą „M. E.“ (Split sistema su 200 litrų boileriu), 4478,84 Eur vertės, grindinio šildymo kolektorių, 150 Eur vertės, prie namo buvusį trifazį išorinį inverterinį įrenginį, 2519,45 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai K. B. 7188,7 Eur turtinę žalą.

1.7. E. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į L. A. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį šilkinį šaliką, 60 Eur vertės, auskarus, 50 Eur vertės, vėrinį, 90 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai L. A. 230 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl E. T. apeliacinio skundo

Dėl E. T. kaltės

7. Anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir E. T. apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. V. atžvilgiu) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (L. Š. atžvilgiu), padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo kaltės, teismas padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl sutikti su apelianto teiginiais dėl nepagrįsto nuteisimo, atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo E. T. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies J. V. atžvilgiu

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies L. Š. atžvilgiu

18. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. T. veiksmuose buvo tikslas įsibrauti į nukentėjusiojo L. Š. namus ir juos apvogti, tačiau suveikus signalizacijai, kuri veikė nuo papildomo maitinimo šaltinio, t. y. nuo jo (ir bendrininko) valios nepriklausančių aplinkybių, šio tikslo jiems pasiekti nepavyko. Kaip teisingai ir pagrįstai apylinkės teismo yra nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų veiksmai, elgesys ir įvykių eiga, rodo asmenų, dalyvavusių nusikaltimo padaryme, tarpusavio veiksmų suderinamumą ir patvirtina, jog asmenys veikė suprasdami, kad dalyvauja neteisėtos veikos padaryme, t. y. bendrininkaudami, kiekvienas prisidėdamas prie šių nusikalstamų veikų padarymo ir bendro tikslo. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje darė teisingą išvadą, kad E. T. suvokė, kad nusikalstamas veikas daro ne vienas, ir kad asmenys į L. Š. kiemą pateko su tikslu įsibrauti į jo namus ir iš ten pagrobti svetimus daiktus, tačiau savo tikslų nerealizavo, nes suveikė signalizacija ir jie buvo priversti pasišalinti. Šių aptartų aplinkybių visuma patvirtina E. T. siekį pagrobti svetimą turtą, priešingai nei nurodyta apelianto skunde, todėl teisėjų kolegija skunde nurodytus motyvus, dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laiko nepagrįstais.

Dėl E. T. paskirtų bausmių bei BK 75 straipsnio taikymo

22. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. T. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

28. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes E. T., atsižvelgė ir į tai, kad jis mažiau nei per pusmetį padarė 13 nusikalstamų veikų nuosavybei, šešios iš kurių (J. V. turto sugadinimas, V. L. turto sugadinimas, M. M. turto sugadinimas, L. Š. turto sugadinimas, V. Š. turto vagystė, P. A. turto sugadinimas), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, šešios (J. V. turto vagystė, pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę, P. A. turto vagystė ir K. B. turto vagystės) – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena (V. Š. turto sugadinimas) – baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, trys veikos (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos baigtos. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius atsižvelgė ir į tai, kad tik dėl 6 nusikalstamų veikų nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl dešimties veikų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas vykdė bendrininkų grupėje. Be kita ko, nusikalstamų veikų darymui buvo ruoštasi – stebėta, kada šeimininkai išvykę, šalinamos kliūtys – atjungiama elektra net po kelis kartus, pasirūpinta įrankiais, priemonėmis ir transporto priemone išgabenti sunkiems pagrobtiems daiktams. Be kita ko, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad tai būtent jis (apeliantas E. T.) buvo nusikalstamų veikų P. A. epizode iniciatorius, jis paėmė iš namų E. K., kad kartu nuvažiuotų pagrobti rekuperatoriaus, o pakeliui dar kilo sumanymas pagrobti ir vaizdo stebėjimo kameras nuo V. Š. namų, būtent pas nuteistąjį E. T. rasta didžioji dalis iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų, o dalį jų jis buvo net susimontavęs savo namuose (K. B. šildymo sistema). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad E. T. pavojingumą didina ir tai, kad nukentėjusieji galimai buvo sekami, E. T. daiktus grobė iš nukentėjusiųjų, kurie gyvena netoli jo namų, o toks jo elgesys rodo akivaizdžią nuteistojo nepagarbą svetimo turto neliečiamybei, cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo ir elgesio normas, įstatymus ir apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad tai yra ne atsitiktinio pobūdžio elgesys, o jau iš anksčiau susiformavusių vertybinių nuostatų išraiška, kas rodo didesnį paties nuteistojo pavojingumą visuomenei. Todėl, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas E. T. skyrė sankcijose numatytas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, parinkdamas bei nustatydamas mažesnius bausmių dydžius, nei sankcijų vidurkiai: už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (J. V. turto vagystė) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto; už BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė ) – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė) – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

29. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės: paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė); paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę); paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę); paskirtos už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė); paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu buvo pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir atitinkamai paskirtos subendrintos bausmės: 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (J. V. atžvilgiu); 1 metai laisvės atėmimo (V. L. atžvilgiu); 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (M. M. atžvilgiu); 7 mėnesiai laisvės atėmimo (V. Š. atžvilgiu); 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo (P. A. atžvilgiu). Taipogi, bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, buvo teisingai ir pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos skyrėsi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo (L. Š. atžvilgiu). Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė), iš dalies jas sudėjus, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (P. A. epizodas) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (iš J. V. epizodo – 6 mėnesius laisvės atėmimo, iš V. L. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, iš M. M. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, L. Š. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, V. Š. epizodo – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir iš K. B. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams. Teismas, parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo būdą argumentavo tuo, kad E. T. dėl dalies veikų kaltę pripažino, dalis veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turto sugadinimu padaryta žala nėra didelė. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į per trumpą laiką padarytų veikų kiekį, pobūdį, į tai, kad trimis atvejais (J. V., P. A. ir K. B.) pagrobto turto vertė yra pakankamai didelė, į tai, kad nors ir E. T. dirba, tačiau žalos net iš dalies nei vienam nukentėjusiųjų neatlyginęs, į tai, kad nukentėjusieji galimai buvo sekami, daugeliu atvejų veikos padarytos bendrininkaujant su kitais asmenimis, darė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę (3 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo), apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdžius, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančią aplinkybę bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės atėmimo bei arešto bausmės, dydžius parenkant mažesnius nei šios bausmės vidurkis. Taigi, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas – paskirtos tinkamai ir užtikrina bausmės paskirtį.

31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nėra, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį (t. y. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas), nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, tik iš dalies kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia keistis, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų E. T. atžvilgiu.

Dėl E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinio skundo

33. Iš pateikto nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra skundžiami du epizodai, susiję su E. K. kaltės klausimu, t. y., jis ginčija neteisingą pripažinimą kaltu dėl septynių vaizdo stebėjimo kamerų vagystės iš V. Š. bei V. Š. priklausančio turto sugadinimą (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 187 straipsnio 3 dalis), kadangi, gynėjo advokato įsitikinimu, nėra įrodytas E. K. dalyvavimas šiose nusikalstamose veikose bei tai, kad E. K. nepagrįstai nuteistas dalyje dėl L. A. priklausančio turto vagystės įsibraunant į namus (BK 178 straipsnio 2 dalis), kadangi nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių E. K. prisidėjimą prie šios nusikalstamos veikos įvykdymo. Be kita ko, skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Prašo atsižvelgti į tai nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo sveikatos būklę, kuri, anot gynėjo, yra prasta.

Dėl E. K. kaltės

34. Anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (L. A. atžvilgiu) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje (V. Š. atžvilgiu), padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl nuteistojo E. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo kaltės, teismas padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl sutikti su apelianto teiginiais dėl nepagrįsto nuteisimo, atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą, nėra jokio teisinio pagrindo. E. K. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

35. Analizuojant nuteistojo gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinio skundo turinį matyti, kad jis nesutinka su ginamojo nuteisimu ir veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. epizodas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. epizodas), teigdamas, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad nėra įrodytas E. K. dalyvavimas darant nusikaltimus V. Š. atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių E. K. kaltę, teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir išvados yra nepagrįsti.

36. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama išteisinti E. K. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Nuteistojo E. K. kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

37. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai E. K. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (V. Š. atžvilgiu) numatytas nusikalstamas veikas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad E. K. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. T., pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „Alhua“, bendros 1253 eurų vertės, padarė nukentėjusiajam V. Š. 1253 Eur turtinę žalą, ir atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą, 242 eurų vertės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Š. 242 Eur turtinę žalą. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamieji įstatymai ir bausmės nuteistajam pritaikyti tinkamai.

33.1. Taip pat daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai E. K. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (L. A. atžvilgiu) numatytą nusikalstamą veiką, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad jis kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini)įsibrovė į L. A. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį šilkinį šaliką, 60 Eur vertės, auskarus, 50 Eur vertės, vėrinį, 90 Eur vertės, taip padarė nukentėjusiajai L. A. 230 Eur dydžio turtinę žalą. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

38. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, laikoma, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies V. Š. atžvilgiu

39. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laips­nis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pa­gal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkur­tos (sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys ir kt.). Paprastąjį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą padarytą ty­čia įstatymų leidėjas laiko nusikaltimu tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą.

40. Nors E. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, nepripažįsta, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. K. veikdamas kartu su bendrininku E. T., pagrobė svetimą turtą, t. y. V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „Alhua“ bei atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų turinį, pačių nuteistųjų bei nukentėjusiojo duotus parodymus, specialistų išvadas, apžiūros protokolus, slapto sekimo protokolą ir išklotinę, konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas V. Š. atžvilgiu yra įrodyta ir pagrįsta bylos duomenimis. Tiek E. K., tiek E. T. nepaneigė aplinkybių, kad kartu E. T. priklausančiu automobiliu „Volvo “ 2020 m. kovo 6 d. vėlų vakarą buvo nuvykę iki nukentėjusiojo V. Š. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad įvykio vietoje buvo abu nuteistieji, patvirtina 2020 m. gegužės 13 d. slapto E. T. sekimo protokolas ir suvestinė, iš kurios matyti, kad 2020 m kovo 6 d. vakare E. K. su E. T. pastarojo automobiliu, buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo, apie 23.35 val. pastatė automobilį ir kartu nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo ir tamsoje pradingo, 23.59 val. abu grįžo į automobilį nešini nedideliu maišu ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi (9 t., b. l. 43–46). Kad vaizdo stebėjimo kamerų vagystėje dalyvavo du asmenys, patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuotos aplinkybės, kad kamerų vagystė įvykdyta apie 23.45 val., įrašuose užfiksuota kaip vienas asmuo (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai E. T.) praeina pro (duomenys neskelbtini) namą, žvilgteli į namą ir nueina link elektros skydinės, esančios prie kelio, kur kažką pasišviesdamas daro, po to vėl pagrįžta link šio namo, po to vėl nueina link skydinės, o kitas asmuo (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai E. K.) panašiu laiku eina link namo nešinas daiktą, panašų į kopėčias. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad dar 2020 m. kovo 7 d. naktį nuteistieji buvo sulaikyti E. T. namuose, kur buvo rastos ir vaizdo stebėjimo kameros, kurios, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, nukentėjusiojo V. Š. identifikuotos pagal jo pateiktus kamerų serijinius numerius ir atpažintos kaip tos, kurios buvo pagrobtos 2020 m. kovo 6 d. vėlai vakare nuo jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-909530-20 patvirtina, kad nuo nukentėjusiojo namo nuimti kabeliai, likę nuplėšus kameras ir pas E. T. namuose rastų vaizdo kamerų kabeliai iki atidalinimo sudarė vieną visumą (6 t., b. l. 60–71). Byloje esantys ir aptarti duomenys, kurie laikytini pagrįstais įrodymais, patvirtina E. K. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje bei paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, apie neteisingą pripažinimą kaltu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. atžvilgiu).

41. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. K. nesitarė su E. T. dėl vaizdo kamerų vagystės, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, jog abu vagystėje dalyvavę asmenys buvo aktyvūs ir savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo rezultato – vienas išjungė elektrą skydinėje, kitas – atsinešė kopėčias, ir slapto sekimo suvestinėje užfiksuoti duomenys, jog abu nuteistieji (tarp jų ir E. K.) kartu nuėjo link minėto namo, abu kartu grįžo nešini nedideliu maišu, paneigia apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei motyvus dėl to, kad neva nėra įrodyta, kad būtent E. K. dalyvavo vaizdo stebėjimo kamerų vagystės epizode. Nustatyta, kad tiek E. K., tiek E. T. buvo abu vienodai aktyvūs šios nusikalstamos veikos padaryme, suvokė, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikalstamo tikslo siekimo ir taip norėjo veikti, t. y. veikė bendrininkaudami.

42. Nors ir apeliaciniame skunde nesutinkama su E. K. pripažinimu kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. atžvilgiu), tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šioje dalyje dėl V. Š. priklausančio turto sugadinimo, E. K. kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuplėšiant vaizdo stebėjimo kameras buvo apgadintas ir namo fasadas. Nukentėjusysis V. Š. 2020 m. kovo 7 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. gavo telefoninį pranešimą, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, dingo elektra. Gavęs šį pranešimą dėl vėlaus paros meto minėtu adresu nenuvyko, kadangi buvo namuose vienas su mažamečiais vaikais ir į įvykio vietą nuvyko tik 2020 m. kovo 7 d. apie 07.45 val. Atvykęs į įvykio vietą pastebėjo, kad nėra 7 vaizdo stebėjimo kamerų, kurios buvo sumontuotos ant namo (2 t., b. l. 34–39). Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad atstatant stebėjimo sistemą buvo suremontuotas ir fasadas, kadangi nuplėšiant vaizdo stebėjimo kameras buvo apgadintas naujai suremontuotas namo fasadas. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos papildomos nuotraukos, iš kurių matomi akivaizdūs V. Š. priklausančio namo fasado apgadinimo elementai vietose, kuriose buvo įrengtos ir pavogtos vaizdo stebėjimo kameros.

43. Apibendrinant visą tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad E. K. ir E. T. veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „Alhua“, bendros 1253 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 1253 Eur turtinę žalą, ir atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą, 242 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 242 Eur turtinę žalą. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo reikalavimu dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo V. Š. atžvilgiu, nes, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, yra įrodyta, kad būtent E. K. dalyvavo nusikalstamose veikose V. Š. atžvilgiu (t. y. ir vaizdo stebėjimo kamerų vagystės epizode, ir turto sugadinimo epizode).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies L. A. atžvilgiu

44. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. epizodas) už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į L. A. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį turtą: 60 Eur vertės šilkinį šaliką; 50 Eur vertės auskarus bei 90 Eur vertės vėrinį, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. A. padarė 230 Eur dydžio turtinę žalą.

45. Nors nuteistasis viso proceso metu neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (L. A. atžvilgiu), padarymo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tikėti tokia nuteistojo išsakyta pozicija, kadangi byloje surinkti duomenys bei įrodymai, priešingai, nei nurodo pats nuteistasis, patvirtina jo dalyvavimą darant aukščiau aptartą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama skundo argumentus dėl neteisingo E. K. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. atžvilgiu) nurodo, kad apylinkės teismas, pagrįstai remdamasis nukentėjusiosios L. A. duotais parodymais, pareiškimu apie nusikalstamos veikos įvykdymą bei įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, slapto sekimo protokolu, specialistų išvadomis, E. K. pripažino įvykdžius vagystę iš L. A. priklausančio namo, pavogus papuošalus ir šilkinį šaliką.

46. Kaip nustatė apylinkės teismas, nukentėjusioji L. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. vakare grįžusi namo pastebėjo nuplėštą nuo miegamojo lango tinklelį nuo vabzdžių, ir atidarytą miegamojo kambario langą, miegamajame buvo viskas išversta, suprato, kad buvo įvykdyta vagystė, įvykio metu buvo pagrobti rankų darbo papuošalai – vėrinys ant kaklo ir auskarai bei šilkinis šalikėlis, supakuoti dėžutėje, kuriuos buvo gavusi dovanų iš draugės ir šią dėžutę laikė miegamajame kambaryje ant spintelės, buvo likusi tik viršutinė dėžutės dalis. Nukentėjusiosios parodymus dėl įvykdytos vagystės iš jos namų patvirtina ir 2019 m. gruodžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas apie vagystę ir jos parodymai, o taip pat užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, nuotraukose matyti, kad kambaryje išversti daiktai, apžiūros metu buvo paimtos dvi gipsinės išliejos su avalynės pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, užuolaida (2 t., b. l. 3-23). 2020 m. gegužės 13 d. slapto sekimo protokolas ir suvestinė patvirtina, kad E. K. savo automobiliu „Audi“ įvykio vakarą, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., buvo atvykęs į tą patį rajoną, kur yra nukentėjusiosios namas (8 t., b. l. 103,154). 2019 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad sekančią dieną po įvykio buvo apžiūrėtas E. K. automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis buvo įvykio vakarą atvažiavęs ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu iš automobilio paimtos pirštinės (5 t., b. l. 33-40). 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvada patvirtina, kad vidinėje šių pirštinių dalyje buvo rasta E. K. DNR (5 t., b. l. 96-99). Taip pat 2020 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant šių pirštinių rastas rusvai juodos spalvos poliamidinis pluoštas, kuris yra vienodas su tirti pateiktos E. K. striukės audeklo ataudų pluoštais, taip pat ant tirti pateiktos užuolaidos iš L. A. namų rasta plastiko mikrodalelių, vienodų su pirštinių, paimtų iš E. K. automobilio, plastiku. Be to, ant tirti pateiktos užuolaidos iš L. A. namų, rastas didelis skaičius pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, kurie vienodi su pavieniais pašaliniais melsvai juodos spalvos viskozės pluoštais, rastais ant šių pirštinių (5 t., b. l. 129-139). Vien šie išvardyti įrodymai patvirtina E. K. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Remiantis bylos duomenis, neginčytinai nustatyta, kad E. K. įvykio vakarą buvo netoli L. A. namų atvykęs savo automobiliu „Audi A6“ ir įvykio metu ėjo link (duomenys neskelbtini)., link L. A. namų, o ant pirštinių, kuriomis naudojosi E. K. ir kurios buvo paimtos iš jo automobilio sekančią dieną po įvykio, rasta pavienių pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, kurie vienodi su ant užuolaidos iš L. A. namų rastu dideliu skaičiumi pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, be to, ant šios užuolaidos rasta plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su šių pirštinių plastiku. Šias išvadas patvirtina 2020 m. vasario 20 d. specialisto išvada Nr. 11-29(20), 11-30(20), 11-317(20) (5 t., b. l. 129-139). Apylinkės teismas darė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, jog specialisto ištirtomis pirštinėmis, kurios buvo rastos E. K. automobilyje, buvo pasinaudota patenkant į L. A. namus ir tai padarė būtent E. K..

47. Vien tai, kad nuteistasis nevogė brangesnių / vertingesnių daiktų, apsiribodamas tik menkaverčių daiktų paėmimu, nesudaro pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Kaip nustatyta, L. A. 2019 m. gruodžio 21 d. atliktos apklausos metu nenurodė konkrečių daiktų, kurie buvo pavogti, tik papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio dieną apžiūrėjusi savo namus, dėl galimai patirto šoko nepastebėjo, kad kažkas būtų pavogta, tačiau tvarkydama namus pastebėjo, kad nėra kartotinės dėžutės apačios, kuri buvo padėta miegamajame ant spintelės, kurios viduje buvo rankų darbo papuošalas ant kaklo, auskarai bei šilkinis šalikas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji detaliai ir aiškiai apibūdino pagrobtus daiktus, jų kilmę, išvaizdą bei sudėtines dalis, nustatė jų vertę, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji nesugebėjo apibūdinti pagrobtų daiktų, laikytina visiškai nepagrįsta, kadangi ji jau papildomos apklausos metu nurodė visus jai žinomus duomenis apie pagrobtus daiktus. Detaliai apibūdino dėžutę, kurioje buvo sudėti daiktai, parodė kur dėžutė buvo laikoma, taip pat nuosekliai parodė, kad tai yra dovanoti daiktai, vienetiniai, rankų darbo, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. nurodytų daiktų įvertinimu.

48. Ta aplinkybė, kad pas L. A. namuose buvo ir kur kas vertingesnių daiktų (vaizdo kamera, auksiniai dirbiniai, prabangūs kvepalai), tačiau jų E. K. nevogė, t. y. apelianto manymu aplinkybė, kad nuteistasis vogtų kur kas mažiau vertus daiktus, yra nelogiška, todėl gynėjo advokato Kristupo Ašmio įsitikinimu, nėra įrodyta, kad E. K. įvykdė L. A. priklausančio turto vagystę. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai pagrindžia E. K. kaltę, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką L. A. atžvilgiu.

49. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, išvados dėl nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių (V. Š. atžvilgiu pagrobto turto bei turto sugadinimo ir L. A. atžvilgiu pagrobto jai priklausančio turto), nusikalstamų veikų įrodytumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, abejoti E. K. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 187 straipsnio 3 dalis ir BK 178 straipsnio 2 dalis), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje V. Š. atžvilgiu bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje L. A. atžvilgiu. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Dėl E. K. paskirtų bausmių

50. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apelianto manymu apylinkės teismas neatsižvelgė į padarytų viekų pavojingumą, nevertino nuteistojo sveikatos būklės.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, kurių visumoje padarė 7 (numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje) bei paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, bausmių rūšys ir dydžiai atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

52. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė jau anksčiau minėtas (nagrinėjant E. T. apeliacinio skundo dalį dėl bausmės) ir detaliai išaiškintas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmes E. K.. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. K. paskirtos bausmės rūšys – areštas (V. Š. turto sugadinimas), o už visas likusias nusikalstamas veikas – terminuotas laisvės atėmimas.

53. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgė į tai, kad jis priklausomybės ligų centre neregistruotas (10 t., b. l. 158, 160), priklausomybės ligų centre neregistruotas (10 t., b. l. 159), todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti E. K. pakaltinamumu. Teismas, be kita ko, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jis turi šeimą, mažamečių vaikų, verčiasi individualia veikla, praeityje buvo teistas Lietuvoje, tačiau teistumai išnykę, 2017 m. Vokietijoje teistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams (10 t., b. l. 131–139), baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 152–156). Apylinkės teismas, argumentuodamas skiriamas bausmes, parinkdamas jų rūšį bei nustatydamas jų dydį, akcentavo tai, kad E. K. mažiau nei per pusmetį padarė 7 nusikalstamas veikas nuosavybei, trys iš kurių (M. M. turto sugadinimas, P. A. turto sugadinimas ir V. Š. turto vagystė), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, trys (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, P. A. turto vagystė ir L. A. turto vagystės) – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – (V. Š. turto sugadinimas) – baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, viena veika (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos baigtos. E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl P. A. priklausančio turto vagystės ir sugadinimo laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, M. M. ir V. Š. turto sugadinimo ir vagysčių epizoduose atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, L. A. turto vagystės epizode atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas laisvės atėmimo bausme už vagystę Vokietijoje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, vertinant asmens ir jo padarytų veikų pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad dėl 6 nusikalstamų veikų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus vykdė bendrininkų grupėje, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealią nusikalstamų veikų sutaptį (P. A. turto sugadinimas ir turto vagystė). Be to, visos nusikalstamos veikos įvykdytos per labai trumpą laiką, joms buvo ruoštasi – stebėta, kada šeimininkai išvykę, šalinamos kliūtys – atjungiama elektra net po kelis kartus, pasirūpinta transporto priemone išgabenti sunkiems pagrobtiems daiktams. Be to, atsižvelgtina į tai, kad jau 2019 m. gruodžio mėnesį po L. A. turto vagystės E. K. namuose atlikus neatidėliotiną kratą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, tai jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes 2020 m. kovo 6 d. vėlai vakare E. K. nuo V. Š. namo kartu su E. T. pagrobė vaizdo stebėjimo kameras, o tą pačią 2020 m. kovo 7 d. naktį šildymo sistemą ir kitus santechninius įrenginius, įsibrovęs į P. A. namus. Nustatyta, kad toks elgesys rodo akivaizdžią E. K. nepagarbą svetimo turto neliečiamybei, cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo ir elgesio normas, įstatymus ir leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad tai yra ne atsitiktinio pobūdžio elgesys, o jau iš anksčiau susiformavusių vertybinių nuostatų išraiška. Be to, aptartos aplinkybės rodo didesnį šių veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas E. K. paskyrė sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, parinkdamas mažesnius bausmės dydžius, nei sankcijų vidurkiai: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namą) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto, už BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė) – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

55. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės: paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namą), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; paskirtos už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir paskirta subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo; paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto sugadinimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, buvo teisingai subendrintos apėmimo būdu. Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė), iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (P. A. epizodas) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (iš M. M. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, iš V. Š. epizodo – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir iš L. A. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Teismas, parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo būdą argumentavo tuo, kad E. K. dėl dviejų veikų kaltę pripažino, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turto sugadinimu padaryta žala nėra didelė.

56. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę (2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo), apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su atliktais bausmių bendrinimais, kadangi apylinkės teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių bei nuostatų, numatytų BK 63 straipsnyje. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdžius, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančią aplinkybę bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės atėmimo bei arešto bausmės, dydžius parenkant mažesnius nei šios bausmės vidurkis. Taigi, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas – paskirtos tinkamai ir užtikrina bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad apylinkės teismas skirdamas bausmes, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, o vien tai, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad ir laisvės atėmimo vietose yra teikiama medicininė priežiūra. Be to, nuteistojo sveikatos sutrikimai netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas.

Dėl proceso išlaidų

57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-12223 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. T. (15 t., b. l. 168). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. T. sudaro 363,33 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji turi būti išieškotina iš nuteistojo E. T. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. T. ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo E. T. priteisti 363,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus trisdešimt tris euro centus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.