- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 1-37-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41347-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. K., E. T.
- Nukentėjusysis
- P. A., V. L., M. M., V. Š., L. Š., L. A., K. B.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Lietuvoje, tačiau teistumas išnykęs, 2017 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) teistas dėl vagystės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (1 veika);
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (1 veika).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių vieno atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į namą, tyčia sugadinę langą, 300 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turtinę žalą, įsibrovė į J. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė: 2600 Eur grynųjų pinigų, vyrišką aukso žiedą, 300 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 645 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 516 Eur vertės, auksinius auskarus, 86 Eur vertės, auksinius auskarus, 129 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 516 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 400 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksiniu pakabuku, 86 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksine plokštele, 86 Eur vertės, auksinius dantis – iš viso 5 vnt. (aukso praba 999), 215 Eur vertės, aukso dirbinių laužo, 860 Eur vertės, vyrišką auksinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, su paauksuota apyranke, 850 Eur vertės, vaizdo filmavimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, 339 Eur vertės, taip padarydami nukentėjusiajai J. V. 10 292,00 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. T. sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. L. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. spalio 18 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą iš elektros skydinės ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 19 d. 03.00 val. sugadino terasos duris, 367,92 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. 367,92 Eur turtinę žalą, įsibrovė į nukentėjusiajam V. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. K. ir E. T., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. spalio 27 d. apie 02.15 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į M. M. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, nukirto elektros maitinimo kabelį ir taip atjungė gyvenamojo namo elektrą, tyčia sugadino vaizdo stebėjimo įrangą – lauko sireną (duomenys neskelbtini), 23,23 Eur vertės, dvi kupolines kameras, bendros 278,01 Eur vertės, industrinį prievadų komutatorių, 139,17 Eur vertės, aliuminę montavimo dėžutę su dažomu dangteliu, 108,9 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam M. M. 549,31 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Šiais veiksmais E. K. ir E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. T., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. Š. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į L. Š. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą, taip išjungdami vaizdo stebėjimo kameras, tyčia sugadino dvi segmentinės tvoros dalis, 500 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam L. Š. 500 Eur turtinę žalą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. K. ir E. T., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „(duomenys neskelbtini)“, bendros 1253 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 1253 Eur turtinę žalą, ir atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą, 242 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 242 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais E. K. ir E. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Be to, E. K. ir E. T., veikdami bendrininkų grupėje, sugadino svetimą turtą ir pagrobė nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, t. y. 2020 m. kovo 7 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į P. A. statomą namą, tyčia išlaužė lango rėmą, 774,22 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam P. A. 774,22 Eur turtinę žalą, ir taip įsibrovė į P. A. statomą namą, iš kurio pagrobė vandens hirdoforą, 300 Eur vertės, dujų katilą „(duomenys neskelbtini)“, 1155,04 Eur vertės, vandens šildytuvą, 287 Eur vertės, kolektorių „(duomenys neskelbtini)“, 218,71 Eur vertės, kolektorių „(duomenys neskelbtini)“, 181,42 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam P. A. bendrą 2142,17 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais E. K. ir E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. T. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į K. B. statomą namą, iš kurio pagrobė šildymo sistemą „(duomenys neskelbtini)“ (Split sistema su 200 litrų boileriu), 4478,84 Eur vertės, grindinio šildymo kolektorių, 150 Eur vertės, prie namo buvusį trifazį išorinį inverterinį įrenginį, 2519,45 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai K. B. 7188,7 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. K. 2019 m. gruodžio 20 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į L. A. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį šilkinį šaliką, 60 Eur vertės, auskarus, 50 Eur vertės, vėrinį, 90 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai L. A. 230 Eur žalą.
Šiais veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
E. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas su E. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą įsibrauti į namą, tyčia sugadinę langą, 300 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turtinę žalą, įsibrovė į J. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė: 2600 Eur grynųjų pinigų, vyrišką aukso žiedą, 300 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 645 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 516 Eur vertės, auksinius auskarus, 86 Eur vertės, auksinius auskarus, 129 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 516 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 400 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksiniu pakabuku, 86 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksine plokštele, 86 Eur vertės, auksinius dantis - iš viso 5 vnt. (aukso praba 999), 215 Eur vertės, aukso dirbinių laužo, 860 Eur vertės, vyrišką auksinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, su paauksuota apyranke, 850 Eur vertės, vaizdo filmavimo kamerą „Arlo pro smart security systems VMS4130“, 339 Eur vertės, taip padarydami nukentėjusiajai J. V. 10 292,00 Eur turtinę E. K. byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su E. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, įsibrovė į J. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė: 2700 Eur grynųjų pinigų, vyrišką aukso žiedą, 300 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 645 Eur vertės, vyrišką aukso žiedą, 516 Eur vertės, auksinius auskarus, 86 Eur vertės, auksinius auskarus, 129 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 344 Eur vertės, auksinius auskarus, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 258 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 516 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 215 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 400 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksiniu pakabuku, 86 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 215 Eur vertės, su auksine plokštele, 86 Eur vertės, auksinius dantis - iš viso 5 vnt. (aukso praba 999), 215 Eur vertės, aukso dirbinių laužo, 860 Eur vertės, vyrišką auksinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, su paauksuota apyranke, 850 Eur vertės, vaizdo filmavimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, 339 Eur vertės, taip padarydami nukentėjusiajai J. V. didelę 10 392,00 Eur turtinę žalą.
Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. T., sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. L. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. spalio 18 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą iš elektros skydinės ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 19 d. 03.00 val. sugadino terasos duris, 367,92 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. L. 367,92 Eur turtinę žalą, įsibrovė į nukentėjusiajam V. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvyko apsaugos tarnybos darbuotojai.
Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. T., sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. Š. priklausantį turtą, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įsibrauti į L. Š. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, atjungė gyvenamojo namo elektrą, taip išjungdami vaizdo stebėjimo kameras, tyčia sugadino dvi segmentinės tvoros dalis, 500 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam L. Š. 500 Eur turtinę žalą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Dėl J. V. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino, parodė, kad jis nežino, kur yra (duomenys neskelbtini), ten nebuvo.
E. T. kaltu prisipažino tik dėl turto sugadinimo. Dėl vagystės kaltės nepripažino, nes tų daiktų, kurie nurodyti kaltinime, nebuvo. Parodė, kad įsibrovė į namus, tačiau daiktų nepaėmė. Į butą pateko pro šoninį langą, kuris buvo praviras. Jis pastūmė langą ir langas atsidarė. Pateko į svetainę, jei neklysta, už kurios buvo virtuvė ir dar vienas kambarys. Ieškojo vertingų daiktų, tačiau jų nerado ir pasišalino. Apieškojo spintas, po lova. Iš tų namų nepaėmė nei pinigų, nei aukso dirbinių, nei vaizdo kameros, nepaėmė nė cento. Vaizdo kamerą jis nuėmė ir tiesiog pasišalinęs išmetė į krūmus. Žalos neatlygino, nes žala nėra tiksli. Gailisi, pasižadą žalą atlyginti. Šio įvykio metu jis buvo vienas, E. K. kartu su juo nebuvo. Nemano, kad kas nors galėjo kaltinime nurodytus daiktus paimti šio įvykio metu, nes tų daiktų tiesiog tenai nebuvo, iš ten nebuvo išnešta nei vieno cento. Langas nebuvo sugadintas.
Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad viskas vyko prieš du metus, t. y. 2019 m. Jie buvo išvykę į kelionę, ir dieną prieš grįžtant, t. y. rugsėjo 25 d., kaimynai per „Messenger“ programėlę parašė žinutę, kad pas ją langas pradarytas. Lango tikrai nebuvo palikusi pradaryto, todėl paprašė kaimynų pažiūrėti, kas atsitiko. Kaimynai pasakė, kad pravertas langas ir iškvietė policiją. Atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi, kad viskas išvartyta. Ji klausė, ar indelis su gėlėmis paimtas, nes ten buvo auksas. Indelis buvo išverstas. Kai grįžo namo, ten jau dirbo pareigūnai. Užėjus į vidų jai buvo šokas. Pastebėjo, kad nėra daiktų, apie kuriuos jau davė parodymus. Buvo atjungta elektra iš skydinės. Lauke buvusios kameros užfiksavo, kiek vaikščiojo, kur vaikščiojo, ką darė. Vienas asmuo išlaužė virtuvės langą, kitas sėdėjo terasoje. Kaip ji supranta, kaltininkai buvo trise, nes vienas dar buvo už jų darbinės mašinos. Matėsi, kaip nulaužiama kamera. Po visų apžiūrų nerado pinigų, aukso, buvo sugadinta kamera, langas. Šiai dienai visų daiktų neišvardins, tačiau pasigedo auskarų, žiedų, grandinėlės ant kaklo ir ant rankos. Buvo maišelis, ten buvo viskas iš tėvų palikimo, auksinis laikrodis, 2600 eurų. Auksiniai dirbiniai buvo maišelyje, kuris buvo įdėtas į dirbtinių gėlių vazoną, kuris stovėjo ant stalo. Laikrodis buvo vaikiškame traukinukyje, mašinėlėje, pinigai buvo spintoje, tarp rūbų, maišelyje nuo arbatos. Pagrobti auksiniai dirbiniai: vienas vyriškas didelis žiedas, grandinėlė su balta akute, dar vienas vyriškas auksinis žiedas 12-14 g, gal 4 moteriški auksiniai žiedai, gal penkeri auksiniai moteriški auskarai, grandinėlė su kryželiu ant kaklo, grandinėlė su jaučio ženklu ant kaklo, apyrankė, buvo ir nutrūkusių auksinių dirbinių – aukso laužo. Laikrodis, kuris buvo auksinis, gal 585 prabos, o grandinėlė buvo paauksuota. Jai padaryta 10 000 eurų žala, kuri paskaičiuota rinkos kaina. Draudimas sumokėjo 4000 Eur. Daiktų kainas nurodė pagal savo vertinimą, nurodė apytikrį svorį, kai kurių įsigijimo dokumentus pateikė draudimo bendrovei. Laikrodis paveldėtas, todėl įsigijimo dokumentų neturi. Kiti daiktai pirkti iš lombardo. Kainų, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nepamena. Auksinių dirbinių praba buvo 385 arba 585, buvo rusiškas auksas, baltas auksas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 64–69), kur parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. iš namų adresu (duomenys neskelbtini) kartu su šeima išvyko atostogauti į (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 21.37 val. telefonu informavo kaimynas D. A., kad pastebėjo jos buto pravirą langą ir viduje išmėtytus daiktus, pasakė, kad jau iškvietė policiją. Į Lietuvą ji grįžo 2019 m rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. ir iškart sugrįžo į namus. Rado pravirus du buto langus, atjungta elektra ir viduje išmėtyti daiktai. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad vagystė buvo įvykdyta 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 21. 23 val. Apžiūrėjus buto patalpas, pasigedo apie 2800 eurų grynųjų pinigų, auksinio vyriško laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertės nurodyti negali, įvairų auksinių moteriškų ir vyriškų juvelyrinių dirbinių apie 1 kg, kurių šiuo metu negali apibūdinti dėl susijaudinimo. Taip pat iš kiemo pavogta vaizdo stebėjimo kamera „(duomenys neskelbtini)“.
Taip pat perskaityti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 86–91), kur ji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. išvykstant iš namų į kelionę, visus langus ir duris uždarė, elektros neatjungė. Grįžę rado elektrą atjungtą. Elektra buvo išjungta iš pagrindinės skydinės, kuri yra ant stulpo. Butai, kur ji gyvena, yra du sujungti. Elektra buvo atjungta tik iš vieno buto, o kito, kur buvo vaizdo kameros, elektra nebuvo atjungta. Apskritai turi tris butus, tačiau vienas iš jų, kur gyvena dukra, yra atskiras, atskirtas. Grįžus namo pastebėjo, kad svetainės lango rankena kitokioje padėtyje, tačiau jis nepravertas. Pravertas langas buvo miegamajame. Durys užrakintos. Dar būnant kelionėje suprato, kad buvo pavogti juvelyriniai aukso dirbiniai. Juos laikė svetainėje ant stalo, tai buvo vazonas, dėžutė su dirbtinėmis gėlėmis. Po jomis, viduje buvo maišelis su dirbiniais. Kaimynas atsiuntė nuotrauką, kurią padarė iš kiemo pro langą ir ji iškart pamatė, kad nėra gėlių, t. y. dar būnant kelionėje. Tada ir suprato, kad aukso dirbiniai pavogti. Vazonas/dėžutė buvo su dangteliu, kuris buvo po juo. Dangtelyje buvo pinigų apie 100 Eur smulkiomis įvairiomis kupiūromis, tačiau pinigai nebuvo pavogti. Pinigus apskritai laiko namuose skirtingose vietose. Maišelyje buvo trys dideli vyriški geltono aukso žiedai. Vienas jų buvo su skaidrios spalvos akute 7 g svorio, vertė 300 Eur; kitas - plokščiu paviršiumi, lygus apie 15 g svorio, dydžio nepamena, tačiau nestandartiškai didelis, vertė 645 Eur; kitas - 12 g svorio, lygus, plokščiu apvaliu paviršiumi, šonuose raižiniai, vertė 516 Eur. Taip pat buvo geltono aukso auskarai - širdelės formos prie ausies su grioveliais apie 2 g svorio, vertė 86 Eur; rinkės apie 1,5 cm skersmens, apie 3 g svorio, vertė 129 Eur; auskarai kabantys apie 8 g svorio, vertė 344 Eur; auskarai su akutėmis, kuri nuo apšvietimo keičia spalvą, koks akmuo nežino, kabantys it lapo formos, apie 8 g svorio, vertė 344 Eur; kabantys pailgi, su skaidrios spalvos akutėmis 4 vnt. vertikaliai, 6 g svorio, vertė 258 Eur. Maišelyje buvo moteriški geltono aukso žiedai - vienas su trimis skaidrios spalvos akutėmis, svoris 6 g, žiedo dydis galimai 17, vertė 258 Eur; kitas apie 20 dydžio žiedas auksinis apie 12 g svorio, masyvus senovinis, su raudonos spalvos akute, vertė 516 Eur; kitas su viena skaidria akimi lašo formos, dydis galimai 18, svoris 5 g, vertė 215 Eur; kitas be akutės, graviruotas, 18 dydžio, 5 g svorio, vertė 215 Eur. Maišelyje buvo ir geltono aukso grandinėlės - viena ant rankos, apie 1 cm pločio, pūsta, ne plokščia, pynimo neapibudins, tačiau pamačiusi pažintų, 9 g svorio, vertė 400 Eur, apie 21 cm ilgio; grandinėlė ant kaklo plona it iš kilpų, svoris 7 g, vertė 300 Eur, ilgis apie 80 cm; ant kaklo grandinėlė plona panaši į prieš tai nurodytą, 7 g svorio, 300 Eur vertės, ilgis apie 80 cm; grandinėlė ant kaklo panašaus pynimo, 5 g svorio, ilgis apie 50 cm ilgio, vertė 215 Eur su pakabuku kryželio formos, lygus, 2 g svorio, 86 Eur vertės; ant kaklo grandinėlė apie 50 cm ilgio, svoris 5 g, vertė 215 Eur su aukso plokštele stačiakampio formos su patemptais priešingais kraštais su jaučio ženklu graviruotu, 2 g svorio, vertė 86 Eur. Maišelyje buvo ir geltono aukso dantys iš viso 5 vnt., svorio nežino, ne krūminių dantų karūnėlės, iš dantims skirto aukso prabos 999, vertė 215 Eur, galimai po 1 g svorio. Tame pačiame maišelyje buvo ir nenešiojami geltono aukso dirbiniai, laužas, jų apibūdinti negali, tai grandinelės, iš viso 20 g, vertė 860 Eur vertės. Miegamajame arbatos maišelyje „žalioji arbata“ buvo padėti 2600 Eur. Maišelis buvo padėtas vaiko rūbų spintoje. Visi daiktai, rūbai, buvę spintoje, išversti ant žemės, lovos. Eurai buvo po 50 Eur kupiūromis ir pora kupiūrų po 100 Eur. Pirminės apklausos metu nurodė, kad grynųjų pinigų buvo pavogta 2800 Eur, tačiau apžiūrėjusi namus, kitus 200 Eur rado, nes pinigus laiko skirtingose vietose. Taip pat miegamajame, vaiko žaisliniame automobilyje, garvežyje buvo padėtas vyriškas geltono aukso laikrodis, gamintojo „(duomenys neskelbtini)“, rusų gamintojo, dokumentų laikrodžio neturi, laikrodžio apyrankė buvo paauksuota. Laikrodžio vertė 850 Eur. Vaikiškas automobilis buvo toje pačioje rūbų spintoje tik kitame skyriuje. Laikrodis nebuvo atvirai matomas, nes to garvežiuko dangtis nusiima. Tame automobilyje kažkada buvo sausainiai, tai ne žaidimams skirtas automobilis buvo. Miegamajame buvo ir vaizdo kamerų laidai, kurie ištraukti iš rozečių. Vaizdo stebėjimo kameras įsirenginėjo patys savarankiškai. Namo vidus nefilmuojamas. Vaizdo filmavimo kamera taip pat buvo pavogta. Ją įsigijo 2019 metų pradžioje. Kamera buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutuoktinio V. V. vardu su sutartimi. Kameros vertė 339 Eur vertės. Virtuvės langas apgadintas – vertė 300 Eur, langas veikiantis, darinėjasi, tačiau nesandarus. Daugiau nėra sugadinto turto. Namų prižiūrėti niekam nepaliko. Paprastai būdavo, kad palieka savo šunis, tačiau šįkart šuniukus pasiėmė sutuoktinio sūnus su šeima. Kaimynui, kuris pastebėjo pravirus langus, siūlė buto raktus, tačiau jis atsisakė. Socialiniame tinkle būdami kelionėje savo įspūdžiais dalinosi tiesiogiai. Apskritai keliauja daug ir to neslepia, tačiau toks įvykis pirmąkart. Kas galėjo įvykdyti vagystę, nežino ir neįtaria. Asmenys, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nežinomi, bent kiek matosi. Paprastai vaizdo filmavimo kamera būna ties garažu, tačiau išvažiuodami ją įtaisė ties terasa, kad būtų filmuojamas vaizdas į namo įėjimą, terasa. Dėl įvykio padaryta 10 292 Eur dydžio turtinė žala ir sugadinta turto už 300 Eur. Prašo nustatyti nusikaltimą įvykdžiusius asmenis ir nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl civilinio ieškinio nurodys tyrimo eigoje. Savarankiškai su sutuoktiniu buvo nuvykę į lombardus prie autobusų stoties ir (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)tiksliai nežino, priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini), tačiau didesnio kiekio aukso dirbinių nebuvo tomis dienomis kai buvo įvykdyta vagystė atnešta priduoti.
Nukentėjusioji patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.
Liudytojas D. A. parodė, kad pieš metus laiko buvo apvogti jo kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, t. y. J. V. ir V. V.. Kaimynai buvo išvykę atostogų, kai pamatė pas juos pravirą langą, pagalvojo, kad paliko šunį, tačiau norėdamas įsitikinti, pašvietė žibintuvėliu per langą ir pamatė, kad namuose netvarka. Skambino kaimynams, tačiau šie neatsiliepė. Tada susisiekė su kaimynų giminaite, kuriai atvykus, apžiūrėjo namus ir suprato, kad kažkas ne taip. Iškvietė policiją. Tada perskambino kaimynė ir jai pranešė, kad ji apvogta. Policija taip pat patvirtino, kad įvykdyta vagystė. Peržiūrėjęs savo vaizdo kameras pamatė, kad kaimynai buvo apvogti apie 24.00 val. Matosi, kaip vagys slėpėsi kitoje gatvės pusėje, laukė, kol pas juos užges šviesa. Stebėti aplinką jie pradėjo nuo 20-21 val. Po to buvo atjungę elektrą, nes buvo nuėję iki skydinės. Po to dingo, vėliau vėl atėjo. Buvo lyg trise. Peržiūrėjęs įrašus, matė tris asmenis, nurodė, kad jų amžius 20-25 metai, nes taip jam atrodė, bet per kamerą sunku pasakyti. Kaimynų langą pravirą pastebėjo tik kitą dieną po vagystės vakare. Kaimynė giminaitės E. prašė pažiūrėti, ar yra vazelė ant stalo. Kai giminaitė pasakė, kad nėra, kaimynė sakė, kad bus pavogtas auksas. Nei jis, nei ta giminaitė Erika į namus nebuvo užėję. Vaizdo įrašus perdavė policijai. Viso įrašo atsukdamas atgal neperžiūrinėjo, nes buvo apie pusę paros. Įrašus suko atgal po 1 val. Kai pastebėdavo, kad kažkas vyksta, žiūrėdavo įdėmiau. Pagal įrašą varteliai pradėjo atsidarinėti gal apie 21 val. Pirmą kartą kai atėjo, matėsi, kad įeina ir išeina. Tada matėsi, kad eina link elektros skydinės. Po to nieko kito per vartelius einant nesimatė. Po to matėsi, kaip antrą kartą asmenys įeina ir išeina.
Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. Tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio šuns panaudojimo matyti, kad buvo panaudotas tarnybinis šuo, įvykio vieta užteršta kaimynų kvapais. Panaudojus tarnybinį šunį sekti pėdomis nuo išplėšto lango šuo nuvedė apie 300 m link automobilių stovėjimo aikštelės priešais (duomenys neskelbtini) ir ten sustojo (2 t., b. l. 140).
Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. A. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 106–107).
Iš 2019 m. spalio 17 d. apžiūros protokolo ir 2020 m. gegužės 14 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti D. A. pateikti vaizdo kamerų įrašai, iš viso septyniolika failų, iš kurių matyti, kad gatvę ir namo prieigas stebinčios kameros užfiksavo, jog laikotarpiu nuo 21.15 val. iki 21.17 val. šia gatve lėtai pirmyn atgal pravažiavo pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) su bagažo tvirtinimo skersiniais ant stogo, kuris atitinka E. T. automobilio (duomenys neskelbtini) apibūdinimą. Taip pat matyti, kad praėjus nedideliam laiko tarpui po šio automobilio pravažiavimo, link nukentėjusiosios namo ateina du asmenys, vienas iš kurių rudomis kelnėmis užsismaukia kaklaskarę, vaikšto pirmyn atgal palink namą, sustojęs prie tvoros kažką daro, o kitas stovi už kitoje gatvės pusėje esančio automobilio ir stebi aplinką. Po to pirmasis vyriškis taip pat nueina už minėto automobilio ir tada abu vyriškiai nuo automobilio nueina, tačiau po kiek laiko, apie 22.02 val. du asmenys užeina už minėto automobilio, trečias praeina pro šalį. 22.15 val. matyti kaip asmuo rudomis kelnėmis vėl užeina už minėto automobilio, tada iš už minėto automobilio išėję 2 asmenys pereina per gatvę ir pro vartelius ateina į (duomenys neskelbtini) kiemą, 22.17 val. asmuo rudomis kelnėmis nuima vaizdo kamerą, 22.19 val. abu asmenys išeina iš kiemo, paskui juos išeina trečias asmuo iš už automobilio. 22.51 val. du asmenys tamsiai apsirengę iš kairės ateina į namo kiemą, kitas užeina už sidabrinio automobilio. 22.58 val. iš kiemo išeina du asmenys ir nueina į kairę, paskui juos nueina trečias asmuo, kuris stovėjo už automobilio. Vaizdo kamera, kuri buvo nukreipta į J. V. būsto pusę, užfiksavo, jog aplink namą apie 21.35 val. vaikščiojo ir dairėsi vienas asmuo, po to ta pati kamera užfiksavo, kaip apie 22.21 val. du asmenys vėl buvo užėję į kiemą, vaikščiojo aplink pirmo aukšto langus, dairėsi, vienas pritūpęs prie lango kažką darė, o kitas prisėdęs lauke ant fotelio sėdėjo, po to pastebėjęs kamerą ją nutraukė, todėl vaizdas iš šios pusės nutrūko (2 t., b. l. 108–115, 116–119).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 1 d. rašto Nr. 5040-509 matyti, kad V. V. vardu 2018 m. lapkričio 25 d. sudaryta sutartis Nr.3141543144113, kuria įsigyta „(duomenys neskelbtini)“ (1 kamera), įrangos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144).
Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matyti, kad langas, iš dešinės pusės, atidarytas, ant rėmo rasti laužimo pėdsakai, kurie nufotografuoti mastelinės fotografijos metodu, miegamajame ant žemės iš spintos išversti drabužiai, sujaukta lova, išversta patalynė (2 t., b. l. 68–82).
Dėl pasikėsinimo pagrobti V. L. turtą ir svetimo turto sugadinimo
Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino.
Kaltinamasis E. T. kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) namo galimai atvyko pėsčias, atvyko su tikslu apvogti namą. Į kiemą įėjo pro vartelius, su atsuktuvu bandė laužti terasos langą, kažkiek pavyko jį praverti, bet suveikė signalizacija ir jis pabėgo. Pripažįsta, kad sugadino langą ir dėl to padarė žalą – 367,92 Eur. Ten ėjo vienas, tamsiu paros metu. Gali būti, kad tenai atjungė elektrą. Namą pasirinko atsitiktinai.
Nukentėjusysis V. L. parodė, kad įvykio metu buvo išvažiavęs. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad 2019 m. spalio 18 d. namuose buvo atjungta elektra. Per kameras matėsi, kad buvo atėjęs elektros išjungti jaunas vaikinas apie 30 metų. Kadangi akumuliatoriau buvo pakeisti, signalizacija atlaikė beveik parą. Tada šeštadienio naktį į 19 d. bandė laužti balkono duris. Ten yra langas su balkoninėmis durimis 2x2 m. Išlaužus staktą, suveikė signalizacija, atvyko saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuo metu su šeima buvo sodyboje. Apie įvykį jiems pranešė saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jie buvo išvykę, jis paprašė, kad į vietą atvyktų jo uošvienė L. M., kuri atvykusi viską sutvarkė. Apsaugos darbuotojai įjungė elektrą ir laukė. Ryte atvyko su šeima ir pamatė visą situaciją. Į vidų nebuvo papulta. Buvo sugadinta durų stakta, tačiau tam, kad ją sutvarkyti, reikia keisti visą sistemą. Aplink namą yra daug kamerų, per tris kameras matė, kaip asmuo vaikščiojo, švietė kiemą. Per jas matė tik vieną asmenį, kuris dėvėjo juodą paltą ar švarką su šviesim kelnėm. Vaizdo kameros nebuvo sugadintos. Iš namų niekas nepagrobta, nes nespėjo įeiti į vidų. Vaizdo kamerose matytas asmuo pagal eiseną, stovėseną, mano, kad panašus į vieną iš kaltinamųjų, kurį matė teisme, į tą, kuris lieknesnis. Žala padaryta didelė – apie 2000 eurų, tačiau jie nieko netvarkė, nes reikia daryti remontą, nusprendė tas balkono duris nebedarinėti. Apie įvykį pamiršo laiku pranešti draudimo kompanijai.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojos L. M. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–87), kad dukra D. L., kartu su sutuoktiniu V. L., sūnumi M. L. ir dukra E. L., gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena atskirai, tačiau dukra palikusi atsarginius namo raktus. Šiuo metu dukra su šeima išvykę. Kiek žinoma, jie išvyko 2019 m. spalio 18 d. apie 17.00 val. 2019 m. spalio 19 d. apie 03.30 val. jai paskambino dukra Danguolė ir paprašė nuvykti prie namų, nes suveikė signalizacija, vyksta apsaugos darbuotojai. Apie 04.00 val. ji atvyko prie namo. Apsaugos darbuotojai parodė, kad į namą bandyta patekti išlaužiant terasos duris, tačiau į namą patekta nebuvo. Durys pilnai neišlaužtos, neatidarytos. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios priklauso namo savininkams. Kiek žinoma, namas priklauso dukros sutuoktiniui V. L.. Taip pat, jai atvykus ,prie namo pastebėjo, kad name nėra elektros, apsaugos darbuotojai nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. apie 21.00 val. buvo atjungta elektra, o apie 03.00 val. suveikė namo signalizacija. Mano, kad į namą bandyta įsilaužti su tikslu jį apvogti, tačiau suveikus namo signalizacijai vagys pasišalino nepatekę į namo vidų.
Iš 2019 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 19 d. 03.28 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) pulto operatorius saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie įsilaužimo žymes, rastas nuvykus į įvykio vietą pagal signalizacijos suveikimą. Vykstant į įvykio vietą, apėjus aplink namą įtartinų asmenų nepastebėta. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad namui jau nuo 2019 m. spalio 18 d. 21.00 val. atjungta elektra, o signalizacija veikė nuo papildomo maitinimo šaltinio (3 t., b. l. 19).
Iš 2019 m. lapkričio 15 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant įvykį nustatyta, jog teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimo eigoje gauti (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo vaizdo stebėjimo kamerų įrašai laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 18 d. 21:01:47 val., iki 2019 m spalio 18 d. 21:04:32 val., juose užfiksuotas nenustatytos tapatybės vyriškis. Įraše matoma, kad vyriškis tamsios spalvos plaukų, veidą slepiantis po kaklaskare, apsirengęs šviesios spalvos paltu. Taip pat įraše užfiksuota kaip vyriškis prieina prie elektros stulpo, esančio šalia namo tvoros, ir apžiūrinėja elektros skydinės dėžę. Kadangi elektros tiekimas name buvo atjungtas apie 21:00 val., vaizdo įrašai užfiksavo vaizdus tik iki elektros atjungimo. Kauno apskr. VPK KP NNTV vykdo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48367-19, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 02.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), atjungus elektros maitinimą gyvenamajame name buvo įsibrauta į aptvertą kiemo teritoriją, sugadinta signalizacijos ir vaizdo stebėjimo kamerų sistema. Tyrimo eigoje buvo gauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti trys asmenys, įsibrovę į teritoriją. Vaizdo įrašuose, vienas iš nufilmuotų asmenų turi panašumų su ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44710-19 vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotu asmeniu. Vaizdo įrašuose matoma, kad asmuo taip pat tamsių plaukų, veidą slepia po panašia kaklaskare, apsivilkęs panašų švarką ar paltą. Ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-144710-19 ir Nr. 01-1-48367-19, nusikalstamų veikų atlikimo braižas labai panašus, pirmiausia atjungiamas elektros maitinimas, o paskui bandoma įsibrauti į teritoriją, namus. Vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti asmenys gali būti galimai susiję vykdydami šiuos nusikaltimus, taip pat turi aprangos panašumų, veidus slepia užsimaskavę kaklaskarėmis, veikia nakties metu. (3 t., b. l. 20–21).
Iš 2019 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų A. L. ir E. K. pranešimų matyti, kad 2019 m. spalio 19 d. 03.09 val. iš centrinio apsaugos pulto gavo pranešimą apie signalizacijos suveikimą adresu (duomenys neskelbtini). Suveikimo pobūdis – virtuvės stiklo dūžio daviklis. Atvykus ir apžiūrėjus objektą, nugarinėje pusėje pirmame aukšte pastebėjo ant vitrininio lango rėmo laužimo žymes. Langas nebuvo atidarytas, tik viršutinė dalis įspausta apie 10 cm. Atvykus prie objekto, pašalinių asmenų ar transporto nepastebėjo. Apie įvykį pranešta atsakingam asmeniui ir policijai. Atvykus atsakingam asmeniui L. M. ir policijai, apžiūrėjus objektą materialinių vertybių nepasigesta (3 t., b. l. 17, 18).
Iš 2019 m. lapkričio 6 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. L. pateikė kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašu ir lango vertę patvirtinančių dokumentų kopiją – įmonės Skajus pateiktas lango, kurio išmatavimai 1510x2090, plotas – 3.16 m², vertė – 367,92 Eur su PVM (2 t., b. l. 191–192). Kompaktinis diskas saugomas voke prie bylos (2 t., b. l. 191–193).
Iš 2019 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo V. L. pateiktas kompaktinis diskas ir juose esantys vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2019 m. spalio 18 d. 20:02:19 kelio važiuojamąja dalimi iš kairės į dešinę (žiūrint vaizdo įrašą) eina vyriškis. Vyriškis mūvi galimai džinsines kelnes, viršutinėje dalyje - švarko tipo striukė/paltas (?). Veidą galimai prisidengęs iki pusės tamsios spalvos neįžiūrimu dangalu (kaklaskarė/ mova ar kt.). Vyriškis eina nuleidęs rankas, matomų objektų nesineša. Eina „lengvu“ žingsniu. Matoma dešinė vyriškio pusė (profilis). 20:02:26 vyriškis praeina ir vaizdo įraše jo nebesimato. Einant pro tvoros vartų zoną matoma vyriškio dešinė pusė (profiliu). Tvoros aukštis iki pusės žastikaulio. Vaizdas nespalvotas. Vyriškis galimai be galvos dangalo, tamsių plaukų. Dėl vaizdo kokybės, atstumo ir kt. neįžiūrima ar vyriškis prisidengęs veidą. Ar vyriškis mūvi pirštines nesimato. 20:03:41 iš dešinės (žiūrint vaizdo įrašą) pravažiuoja automobilis. Automobilis tamsios spalvos, kėbulo tipas - universalas. Automobilio markės, modelio, kitų požymių, ypatybių nesimato. Kiek asmenų sėdi automobilyje nesimato. 20:03:42 automobilis pravažiuoja, vaizdo įraše jo nesimato. 20:04:27 iš dešinės pusės patvoriui matomas einantis asmuo. Asmuo galvą galimai prisidengęs gobtuvu. Asmens ūgis beveik toks pat kaip tvoros vartų - matomas tik viršugalvis. Asmuo sustoja ties dėžute 20:04:32 šalia tvoros vartų. Pasisuka veidu į kiemą (į vaizdo stebėjimo kamerą). Vyriškis veidą prisidengęs galimai mova tamsios spalvos. Viršutinės kūno dalies apsirengimas - ilgis dengiantis sėdmenis. Spalva, kitos aprangos ypatybės neįžiūrimos. Kelnės tamsesnės, viršutinė dalis - striukė/švarkas ar kt. - šviesesnis nei kelnės. Ar vyriškis mūvi pirštines nesimato. Kokią avi avalynę nesimato. Vyriškis abi rankas tiesia link dėžutės. Vaizdo įrašas baigiasi 20:04:32. Kitame įraše užfiksuota, kad 20:04:17 matomas vaizdas: kairėje pusėje tvoros vartai, už tvoros kelio važiuojamoji dalis, priešais - laiptai - trys pakopos (galimai įėjimas į namą), dešinėje pusėje - siena. 20:04:19 keliu priešais vaizdo stebėjimo kamerą, tvoros vartų kryptimi matomas artėjantis žmogaus siluetas (šešėlis). 20:04:24 matomas visas vyriškio vaizdas. Vyriškis tamsių plaukų, plaukai sušukuoti į priekį, ryškių tamsių antakių, vidutinio kūno sudėjimo, mūvi tamsiomis galimai džinsinėmis kelnėmis, vilki šviesios spalvos švarką (užsegta viena saga tamsios spalvos ties juosmeniu), avi tamsios spalvos avalyne. Vyriškis veidą iki akių prisidengęs galimai mova/kaklaskare tamsios spalvos. Vyriškis eina nuleidęs abi rankas. Rankose neturi matomų objektų. 20:04:26 priartėjęs prie tvoros vartų, eidamas pro šalį krypteli vartų pusėn, pasižiūri, tačiau nepristoja. Vyriškis matomas iš priekio, labiau iš kairiojo šono. Eina vidutiniu tempu, nedideliais žingsniais, kojas stato gan tiesiais. Iš pažiūros vyriškis yra tas pats, kuris užfiksuotas vaizdo įraše aplanke su pavadinimu „NVR_ch1_main_20191018200147_20191018200437“. Vaizdo įrašas baigiasi 20:04:27. (2 t., b. l. 194–198).
Iš 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1297 matyti, jog ant tirti pateiktos pirmos išliejos užfiksuotas spaudimo pėdsakas. Nustatyti kokiu įrankiu atliktas pėdsakas negalima, bet tikėtina, kad jis paliktas atsuktuvo paviršiumi ar kitu įrankiu, turinčiu panašią formą, spaudimo būdu. Antroje išliejoje neužsifiksavo pėdsaką palikusio objekto bendrieji požymiai: forma, matmenys (3 t., b. l. 4–6).
Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. asmens kratos metu pas įtariamąjį E. K. rastas ir paimtas raktas, skirtas elektros skydinėms atrakinti. Atlikti patikrinimą ar minėtas raktas tinka elektros skydinėms iš įvykio vietų dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų nėra tikslinga, nes elektros skydinių raktas yra standartinis ir tinka visoms elektros skydinėms (5 t., b. l. 166).
Iš 2019 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Ant terasos durų užfiksuotos įsilaužimo žymės, padarytos dvi išliejos (2 t., b. l. 166–172). Objektai perduoti saugoti (7 t., b. l. 17–23).
Dėl pasikėsinimo pagrobti M. M. turtą ir turto sugadinimo
E. K. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad kartu su E. T. taip pat ėjo ten, kur kameros buvo įmontuotos, (duomenys neskelbtini). E. T. reikėjo vaizdo kamerų, todėl paprašė jo (E. K.) padėti. Tačiau ten jiems nepavyko, tai ir paliko. Edgaras bandė išjungti kameras, todėl nukirpo laidus. Pripažįsta, kad buvo sugadintas turtas ir dėl jo (E. K.) veiksmų. Buvo kamera atsukta ir padėta vietoje, nukirptas laidas. Kad sugadinta lauko sirena nepripažįsta. Jų tikslas buvo atjungti kameras, o ne sugadinti signalizaciją.
E. T. kaltu prisipažino. Parodė, kad A. M. namuose su replėmis jis nukirpo elektros įvadą, kabelį, kad kameros atsijungtų. Tada perlipo per tvorą, pateko į kiemo vidų. Tenai norėjo pagrobti tik išorines namo kameras, kurios buvo sudėtos pirmame aukšte. Tai pripažįsta. Patekęs į kiemo vidų, pamatė vidines kameras. Tvoros sienoje buvo veikianti kamera. Jis ją išardė, nutraukė laidus ir viską taip paliko. Pripažįsta, kad sugadino turtą. Ėjo ten, nes tikriausiai kamerų reikėjo, bet įsilaužimo ten nebuvo, nebuvo pasikėsinta. Buvo išmontuota tik viena kamera. Kadangi kameros buvo veikiančios, laidų nukirpimas ir jų atjungimas nepadėjo, todėl buvo pasišalinta. Buvo tik viena kamera išlaužta. Nebent kažko neprisimena. Garso sirenos sugadinti negalėjo, nes ji buvo aštuonių metrų aukštyje. Tenai buvo su E. K., dviese nuiminėjo kamerą. E. K. stovėjo šalia jo (E. T.). Ką pastarasis tiksliau veikė, jis negali pasakyti, nelabai pamena. Trečio asmens su jais nebuvo. M. M. civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies – dėl išmontuotos kameros, dėl sugadintos kelionės nežino, ar pripažįsta civilinį ieškinį. Jei būtų buvęs koks pergyvenimas, asmuo būtų grįžęs namo.
Nukentėjusysis M. M. parodė, kad įvykio detalių nepamena. Pamena, kad buvo su šeima išvykęs atostogauti, ir pirmą dieną atostogų po kelių valandų buvo bandymas įsibrauti, buvo nukirstas kabelis, bandymai atjungti kameras, bet nepavyko, nes buvo papildomi maitinimo šaltiniai. Grįžęs peržiūrėjo kameras ir tuos duomenis pateikė policijai. Apie atjungtą elektrą pranešė apsaugos tarnybą ir patys pamatė. Paprašė, kad į įvykio vietą atvyktų kaimynai, draugas, buvo iškviestas elektrikas, kad prijungtų elektrą, saugos specialistas. Atvyko kaimynė I. K., L. M. ir draugas T. B.. Nuotoliniu būdu jis įleido į namus, buvo atstatytas elektros tiekimas.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo M. M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117–119), kur jis parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. kartu su šeima apie 13:00 val. išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos oro uostą, iš namų (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną būdamas (duomenys neskelbtini) oro uoste prieš skrydį, apie 23:00 val., Lietuvos laiku, telefonu patikrino namuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir apsaugos sistemos veikimą. Pastebėjo, kad nėra ryšio su namuose įrengtomis sistemomis, galimai dėl elektros dingimo, tada paskambino kaimynams ir paklausė ar pas juos yra elektra, nes manė, kad dingus elektrai nebeliko ryšio su sistemomis. Kaimynai nurodė, kad elektra nedingusi ir viskas veikia, tuomet paskambino į apsaugos firmą „(duomenys neskelbtini)“ pranešė jiems, kad išvykęs ir, kad neturi ryšio su namuose įrengtomis apsaugos sistemomis. Apsaugos darbuotojai paklausė ar nuvykti patikrinti, ar siųs savo žmogų. Jis informavo, kad nusiųs savo žmogų – T. B.. Kadangi draugas pasakė, kad neturi elektros skydinės raktelio, paskambino kaimynams - I. K., kaimynų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegija, tačiau kelioms dienoms buvo grįžę į Lietuvą, todėl paklausė, ar jie galėtų paskolinti elektros skydinės raktelį. T. B., atvykęs pas kaimynus, kartu su jais nuėjo prie elektros skydinės ir pamatė, kad atjungtas elektros automatinis jungiklis. T. B. atstatė elektros tiekimą, tada telefonu vėl ėmė veikti apsaugos ir vaizdo stebėjimo kamerų sistemos, jis atjungė apsaugos sistemas ir T. B. su kaimynais nuėjo apžiūrėti namus ar viskas tvarkinga. Namuose sugadinta niekas nebuvo. Viską patikrinęs, T. B. paėmė namų raktus, kurie buvo viduje, viską užrakino, išėjo ir jis atgal įjungė visas apsaugos sistemas. Paskambino į apsaugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad dabar bus skrydyje ir jei vėl suveiktų namų apsaugos sistemos, kad apsaugos darbuotojai susisiektų su T. B., kadangi šis turi namų raktus. Įtarė, kad naktį gali būti pasikėsinta apvogti turtą, nes panašus įvykis sausio mėnesio gale buvo įvykęs pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 27 d. paryčiais, jau būdamas Egipte, prisijungęs prie internetinio ryšio, pamatė, kad namuose daug apsaugos suveikimų ir paskambino T. B.. Šis paaiškino, kad 2019 m. spalio 27 d. 02:15 val. sulaukė skambučio iš apsaugos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurie nurodė, kad namuose dingo elektra. T. B. telefonu bendraudamas su apsaugos darbuotojais bandė atstatyti elektros tiekimą name, tačiau to padaryti nepavyko, tada T. B. privalėjo atvažiuoti prie namų. Maždaug po 20 min apie 02:35 val. T. B. atvažiavo prie jo namų ir kartu su apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais įėjo į namus, ir name bandė apžiūrėti viduje įrengtus elektros skydelius tam, kad nustatyti ar nėra gedimų. Gedimų namo viduje neradę, T. B. ir apsaugos darbuotojai grįžo prie lauke esančios elektros skydinės, tada pastebėjo palei žemę nukirstą elektros kabelį, kuris buvo užmaskuotas šalia buvusia dekoratyvine skalda. Tai pamatę maždaug 03:15 val., apsaugos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. T. B. nurodė, kad maždaug iki 07:00 val. ryto policijos pareigūnai ir iškviesti elektros tarnybos darbuotojai buvo prie namo, kol buvo sutvarkyta elektros instaliacija ir apžiūrėta įvykio vieta. Namų teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kitos užmaskuotos, įrengtos įvairiose vietose, 6 vienetai. Dvi vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ant stulpo, kurios stebi kiemo ir šalia esančios gatvės teritoriją, trečia kamera įrengta prie įėjimo vartelių, ketvirta kamera įrengta virš įėjimo į namą durų, penkta ir šešta kameros yra įrengtos, integruotos į mūro tvorą, kurios stebi visą namo perimetrą. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuoti trys kaukėti asmenys, kurie įsibrovę į namų teritoriją, sugadino signalizacijos sireną ir tris vaizdo stebėjimo kameras, vieną, kuri įrengta ant stulpo, ir dvi, kurios integruotos mūro tvoroje. Dėl sugadintų vaizdo stebėjimo kamerų ir elektros instaliacijos kabelio, kartu su remonto ir atstatymo darbais padaryta 1100 Eur turtinė žala. Tyrimo eigoje pateiks tikslią sugadintų daiktų žalą be remonto ir atstatymo darbų, išskirdamas kiekvieną atskirai. Turtas draustas „(duomenys neskelbtini)“ namų turto draudimu. Vaizdo įrašus pateiks kartu su prašymu panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančio turto sugadinimo, nustatyti ir nubausti asmenis įstatyme numatyta tvarka (1 t., b. l. 117–119).
Nukentėjusysis M. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildė, kad buvo sugadintos (nutrauktos) kameros ir sirena, kuri buvo nuplėšta, nudaužta. Įsilaužimo žymių nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko. Į civilinį ieškinį įtraukti ir remonto darbai. Dėl įvykio buvo sugadintos atostogos. Neturtinės žalos dydį sudaro neigiami pergyvenimai – jo vaikai bijo, jautėsi nesaugiai, klausinėjo, kas vyksta namuose, taip pat suma, kuri buvo sumokėta už atostogas. Atostogų nenutraukė ir anksčiau namo negrįžo, nes nebuvo galimybių tai padaryti. Įvykio metu buvo nuplėšta ir signalizacijos sirena, kuri buvo maždaug antrame aukšte, matėsi nuplėšti laidai.
Liudytojas T. B. parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau galimai 2019 m. spalio 26 d. buvo bandymas apvogti draugo – M. M., namą, esantį (duomenys neskelbtini) Jam paskambino M. M. ir pasakė, kad pastebėjo, jog neveikia kameros, išjungta iš tinklo, paprašė jo (liudytojo) nuvažiuoti pažiūrėti. Nuvažiavęs iki draugo namų, matė, kad atjungti elektros laidai. Viską sutvarkė. Po to draugas per nuotolį įleido jį į namus. Po kiek laiko jam (liudytojui) paskambino iš saugos tarnybos, panešė, kad vėl dingo elektra, tada vėl vyko pažiūrėti. Vaikštant aplink namą, pamatė nupjautą kabelį. Tada suprato, kad kažkas rimto, ir apsauga iškvietė policiją. Kabelis buvo nupjautas prie pat žemės. Antrą kartą, t. y. kai buvo nupjautas kabelis, elektra neatsirado, jis iškvietė specialistus, kad viską sujungtų. Kai viską atstatė, jis išvažiavo. Jis buvo užėjęs į namo vidų. Įsilaužimo žymių nebuvo, niekas nebuvo sugadinta. Gali būti, kad matė aplupiotas vaizdo kameras. M. M. namo grįžo po atostogų.
Iš 2019 m. spalio 27 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad liudytojas T. B. parodė, jog 2019 m. spalio 27 d. apie 02.15 val. į MRT paskambino apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ dispečerė, kuri pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) suveikė signalizacija (dingo elektros maitinimas). Atvykęs rado apsaugos darbuotojus, su kuriais apžiūrėjo namo išorę. Apžiūrint elektros maitinimą, pamatė, kad prie gatvės esančio elektros stulpo nupjautas elektros užmaitinimo kabelis. Į namą patekta nebuvo. Dėl nupjauto elektros kabelio, koks padarytas nuostolis informuos namo šeimininkas M. M., kuris išvykęs iš Lietuvos. Turtas draustas, namas signalizuotas, saugo saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, kiemas stebimas vaizdo kameromis. Namo šeimininkui išvykus, namą paliko pasaugoti ir prižiūrėti jam (1 t., b. l. 100–104).
Iš 2020 m. lapkričio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. M. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašais, kurie yra tokie patys, kaip jau buvo pateikti pareigūnams tyrimo metu. Vientiso vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti jo turtą sugadinę asmenys, neturi, toks vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Iškart po įvykio išsaugoti buvo tik vaizdo įrašo fragmentai, kuriuose matosi asmenys, galimai įvykdę nusikaltimą (3 t., b. l. 71–73).
Iš 2020 m. lapkričio 18 d. – 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusiojo namų kieme, prie vaizdo kamerų buvo iš viso trys asmenys, du iš jų aktyviais veiksmais (atsuktuvais, rankomis) bandė jas išardyti, atjungti, nutraukti laidus. Užfiksuoti vyriškių pokalbiai, iš kurių matyti, kad šių kamerų buvimas jiems buvo staigmena, netikėtumas (3 t., b. l. 74–83).
2019 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1386 konstatuota, kad trys daktiloskopinėmis plokštelėmis nukopijuoti avalynės padų pėdsakai tinkami avalynės grupinei priklausomybei nustatyti. Pėdsakas, pažymėtas Nr. 1 paliktas vienos grupės avalyne, o pėdsakas Nr. 2, 3 kitos grupės avalyne (3 t., b. l. 120–123).
2020 m. lapkričio 3d. specialisto išvadoje Nr. 11-2220(20), 11K-202(20) nurodyta, kad yra tikimybės, kad tiriamojoje skaitmeninėje vaizdo byloje (CD (duomenys neskelbtini) skaitmeninės vaizdo bylos) aplanke „3-192.168.1.90_ch3_ 20191027022830 20191027022946“ užfiksuotas asmuo vilkintis švarką, pakaušį, apatinę veido dalį, ausis, kaklą dengiantis skara/šaliku/mova yra E. T., kurio nuotraukos pateiktos lyginamajam tyrimui atlikti. Tikėtina, kad tiriamojoje skaitmeninėje vaizdo byloje (CD (duomenys neskelbtini). skaitmeninės vaizdo bylos) aplanke „3- 192.168.1.90 ch3 20191027022830^20191027022946“ užfiksuotas asmuo vilkintis striukę, apatinę veido dalį, kaklą dengiantis skara/šaliku/mova yra E. K., kurio nuotraukos pateiktos lyginamajam tyrimui atlikti (7 t., b. l. 94–108).
2020 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1309(20) nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2-192.168.1.90_ch5_20191027022754 20191027022831“ ((duomenys neskelbtini) įvykis) yra užfiksuota E. K. balsas ir kalba. Tikėtina, jis pasakė frazes, kurios specialisto išvados 1 priede 1 lentelėje pažymėtos VI (Žiūrėk tos kameros veikia, žiūrėk kas čia tokia, kažkokia išmanioji, žiūrėk. Prie durų ir čia, ką, raktas). Atsakyti, ar tirti pateiktame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2-192.168.1.90_ch5_20191027022754_20191027022831“ yra užfiksuota E. T. ir K. K. kalba, negalima. Tiriamojo vaizdo ir garso įrašo „3-192.168.1.90_ch3_20191027022830_20191027022946“ ((duomenys neskelbtini) Įvykis) garso signalas nuo 13 s visiškai sutampa (yra identiškas) su tiriamojo įrašo „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“ ((duomenys neskelbtini) Įvykis) garso signalu nuo pradžios iki 1 min 2 s. Kalba tiriamajame įraše „3-192.168.1.90_ch3_20191027022830_20191027022946“ per pirmas 13 s neužfiksuota. Tiriamojo garso ir vaizdo įrašo „5-192.168.1.90 ch3 20191027023020 20191027023352“ ((duomenys neskelbtini) Įvykis) garso signalas visiškai sutampa (yra identiškas) su tirti pateikto įrašo „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“ garso signalu nuo 1 min 36 s iki įrašo pabaigos. Tiriamojo vaizdo ir garso įrašo „5-192.168.1.90 ch3 20191027023020 20191027023352“ garso signalas visiškai sutampa (yra identiškas) su tirti pateikto įrašo „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351 “ garso signalu nuo 1 min 36 s iki įrašo pabaigos. Tikėtina, kad vaizdo ir garso įraše „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“ yra užfiksuota E. K. kalba. Tikėtina, jis pasakė frazes, kurios šios specialisto išvados 1 priede 2 lentelėje pažymėtos VI (žiūrėk čia, ai čia perimetru viskas perimetru sudėta, ir visur akis yra sudėta čia naujausios technologijos (necenzūrinis žodis), dar tokių nematęs gyvenime, tu carią paslėpk, visur akys perimetras šviečia naktinio matymo, bet ten neatjungtas tas, išsitrauk aną kamerą (ir išjungt?), (tu lupsi ją?)?, einam į kitą (kampą?) gal biškį, tuoj pala, kas ten, tiek (necenzūrinis žodis) čia eik tu (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) jis (čia bus?), va, tą atsidarysi, iš daiktų kažką paimt, ko, šitą (trumpina?) (necenzūrinis žodis), laidus tai (užtrumpinsim?) gerai, variantas, viską (nukirpt?) (necenzūrinis žodis) nenori, pašviesk biškį, ne-a, sukt ją, o jeigu vat šitą va, tą laidą reikia, nuo ko tas šūdas). Tikėtina, kad vaizdo ir garso įraše „6-192.168.1.90_ch3__20191027022843_20191027023351“ yra užfiksuota E. T. kalba. Tikėtina, jis pasakė frazes, kurios šios specialisto išvados 1 priede 2 lentelėje pažymėtos V3 (kuom atidaryt?, galima išimt, nu tai patraukiam mes galim (grįžt?), tai jo, palik, a tu gali nusiramint biškį, įkišau, pašviesk, dar (necenzūrinis žodis) pašviesk (necenzūrinis žodis), okey, (necenzūrinis žodis) čia ir pridaręs šakės (necenzūrinis žodis) pri, jeigu jisai šituos mato, tai čia (necenzūrinis žodis), nebus, dar ne, čia čia čia čia gi ne, gerai, o ta, peilio turi, peilį turi duok (necenzūrinis žodis), duok (tą (necenzūrinis žodis)) išlupsiu, (necenzūrinis žodis), tai nulupk, tai paskiau, duok greičiau atsuksiu (necenzūrinis žodis) čionai su savo tuo, duok atjungsim (necenzūrinis žodis) ir viskas nu, bus šimtas procentų (necenzūrinis žodis), duok (necenzūrinis žodis) jau per tą laiką būčiau (necenzūrinis žodis), nu tai čia čia kameros, kameros čia kameros, čia kameros ar tu supranti kameros, čia kameros laidas, nuo kiek čia). Atsakyti, ar tiriamajame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“ yra užfiksuota K. K. kalba, negalima. Tiriamojo vaizdo ir garso įrašo „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“ fragmente nuo ~ 2 s iki 3 min 18 s bei tiriamajame vaizdo ir garso įraše „4-192.168.1.90 ch4_20191027022845 20191027023202“ ((duomenys neskelbtini) įvykis) yra užfiksuotas tas pats garsinis įvykis (tas pats pokalbis). Abiejuose tirti pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose girdimos frazės šios specialisto išvados 1 priede 2 lentelėje pateikiamos ryškesniu šriftu. Tiriamasis vaizdo ir garso įrašas „4-192.168.1.90_ch4_2019l027022845_20191027023202“ netinka asmenų identifikavimui pagal jame užfiksuotą kalbą. Pagerinto kalbos suprantamumo tiriamųjų vaizdo ir garso įrašų: „2-192.168.1,90_ch5_20191027022754_20191027022831“ ((duomenys neskelbtini) įvykis), „6-192.168.1.90_ch3_20191027022843_20191027023351“, kopijos atitinkamai: „2-ch5.mp4“ ir „6-ch3.mp4“, pateikiamos šios specialisto išvados 2 priede - kompaktiniame diske Verbatim CD-R, gamyklinis Nr. N03UK13Z8163494C1 (kontrolinė disko failų suma: DB548BBCACDA52EF907B47D0C305ED98). (7 t., b. l. 147–156).
Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. asmens kratos metu pas įtariamąjį E. K. rastas ir paimtas raktas skirtas elektros skydinėms atrakinti. Atlikti patikrinimą ar minėtas raktas tinka elektros skydinėms iš įvykio vietų dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų nėra tikslinga, nes elektros skydinių raktas yra standartinis ir tinka visoms elektros skydinėms (5 t., b. l. 166).
Iš 2019 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Paimta kabelio dalis su atidalinimo žymėmis (3 t., b. l. 25–31). Objektai perduoti saugojimui (7 t., b. l. 17–3).
Iš 2019 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Paimta baltos spalvos laidas su mova ir baltos spalvos mova, daktiloskopinės plokštelės (3 vnt. su avalynės pėdsakais, 1 vnt. su galimais pirštinės pėdsakais), užfiksuotos apgadinto kupolinės kameros (3 t., b. l. 32–43). Objektai perduoti saugoti (7 t., b. l. 17–23).
Dėl pasikėsinimo pagrobti L. Š. turtą ir turto sugadinimo
Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad apie šį įvykį (duomenys neskelbtini) nieko nežino, ten nebuvo.
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino iš dalies, tik dėl turto sugadinimo. Jokio pasikėsinimo pagrobti turtą nebuvo. Parodė, kad tą vakarą leido laiką su pažįstamais, susipyko, ėjo link mamos namų, įėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę tarp jo ir kitų jaunuolių kilo konfliktas, tada jis bėgo nuo tų jaunuolių, bėgo pro to namo kiemą, lipo per tvorą ir ją sugadino. Pats jokių kamerų neuždenginėjo. Ką buvo apsirengęs nepamena, savo veido nedengė. Apie elektros atjungimą (duomenys neskelbtini) nieko negali pasakyti. Apsaugos darbuotojų nematė, jokia signalizacija, einant per to namo kiemą, neveikė. Jo nusikaltimas tik toks, kad sulaužė tvorą lipdamas per ją. Kad ėjo vogti nepripažįsta. Apie elektros atjungimą (duomenys neskelbtini)nieko negali pasakyti. Civilinį ieškinį pripažįsta tik dėl tvoros sugadinimo – 500 Eur.
Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį buvo išvykęs atostogauti į Egiptą. Pirmą naktį sagos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad dingo elektros maitinimas. Tada jis paskambino žmonos broliui ir paprašė šio nuvykti patikrinti. Šiam nuvykus, prie namo jau buvo apsaugos „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, buvo atjungtas elektros maitinimas. Vagys bėgdami apgadino segmentinę metalinę tvorą. Į policiją apie įvykį pranešė saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo kamerose matėsi, kad asmenys kelias dienas užeidavo. Jis paprašė svainio, kad šis pasiliktų jo namuose, kol jis grįš. Kadangi svainis liko jo namuose, vagys daugiau nesistengė lįsti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo L. Š. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133–134), nuo 2019 m. spalio 30 dienos iki lapkričio 7 dienos su šeima buvo išvykęs į Egiptą atostogauti. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, jokių asmenų tuo metu nebuvo ir jis buvo priduotas į apsaugos ,, (duomenys neskelbtini)“ signalizacijos pultą, t. y. namuose buvo palikta įjungta veikianti apsaugos signalizacija. 2019 m. spalio 31 dieną 20 val. 29 min. ir 23 val. 47 min. būnant Egipte paskambino iš apsaugos ,,(duomenys neskelbtini)“ pulto dispečerė ir pranešė, kad namuose dingo elektra, tačiau niekas nebuvo apgadinta ar įsibrauta. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00 val. 24 min. vėl paskambino dispečerė iš apsaugos ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri pranešė, kad namuose vėl dingo elektra, suveikė visos apsaugos zonos ir į įvykio vietą atvykęs ,,duomenys neskelbtini“ apsaugos darbuotojas rado kieme apgadintą tvorą. Tuomet jis paskambino svainiui E. K. ir pasakė, kad vyktų į namą, nes ten suveikė apsaugos signalizacija ir apsaugos darbuotojas rado apgadintą kiemo tvorą. Tą pačią naktį jis telefonu susiskambino su svainiu ir šis paaiškino, kad į namo vidų nebuvo patekta. Policijos pareigūnus iškvietė svainis. E. K.. Prieš išvykstant į kelionę nieko įtartino nepastebėjo. Namo grįžo 2019 m. lapkričio 7 dieną. Įvykio metu buvo apgadintos dvi segmentinės tvoros dalys. Apgadinta tvora drausta ,, (duomenys neskelbtini)“ draudime. Iš namų niekas nebuvo pavogta ar daugiau apgadinta. Dėl apgadintos kiemo tvoros padaryta turtinė 500 eurų žala. Žalą patvirtinančius dokumentus, gautus iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, pateiks tyrimo eigoje. Visa kiemo teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis esančiomis kieme, kurių vaizdo įrašus pateiks tyrimo eigoje.
Liudytojas E. K. parodė, kad L. Š. yra jo svainis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai praėjusių metų vasarą L. Š. su šeima buvo išvykęs atostogauti, o jis (liudytojas) turėjo nukentėjusiojo namų raktą. Apie 3.00 val. nakties paskambino apsauga, nes suveikė signalizacija. Atvykęs prie namo, rado apsaugos darbuotojus, veikė signalizacija, matė, kad buvo sugadinta dalis tvoros - sulankstyta, tačiau įsibrauta į namus nebuvo, įsilaužimo žymių nebuvo. Svainiui buvo atjungta elektra kažkurią dieną, bet praėjo jau du metai, visko nepamena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 157–157), kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00:06 val. būnant namuose telefonu paskambino svainis L. Š., kuris su šeima atostogavo Egipte, ir pranešė, kad suveikė jo namo signalizacija. Svainio paprašytas po maždaug 10 min atvyko prie namo, rado apsaugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris buvo sureagavęs į suveikusią signalizaciją. Suveikimas įvyko dėl to, kad buvo atjungta elektra prie namo esančioje skydinėje. Apsižiūrėjus namo teritoriją pastebėta, kad iš vidinės kiemo pusės apgadinta skardinės tvoros segmentas, sulankstyta, ant vienos iš kamerų kieme buvo uždėtas plastikinis kibiras, kuris vėliau buvo nuimtas apsaugos darbuotojo. Namo durys ir langai tvarkingi, į namo vidų nepatekta. 2019 m. spalio 31 d. buvo du namo signalizacijos suveikimai 21:00 val. ir 00:00 val., atjungta elektra skydinėje, turtas tuomet nebuvo apgadintas, dėl to policija kviesta nebuvo. Svainis su sese išvyko 2019 m. spalio 29 d., grįš 2019 m lapkričio 9 d., kol jie išvykę jis prižiūri namą. Svainio namas turi įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jų persukti ir peržiūrėti nemoka, įrašą galės pateikti grįžę giminaičiai. Patirti nuostoliai taip pat bus patikslinti tyrimo eigoje.
Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.
Iš 2019 m. lapkričio 14 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. Š. pateikė kompaktinį diską „(duomenys neskelbtini)“ su vaizdo kamerų įrašais (3 t., b. l. 161–162). Kompaktinis diskas saugomas voke prie bylos.
Iš 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas L. Š. pateiktas kompaktinis diskas ir jame esantys 3 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini), namo vidiniame kieme 2019 m. lapkričio 2 d. apie 23.40 val. – 23.45 val. vaikšto du panašaus kūno sudėjimo vyriškos lyties asmenys, vienas iš kurių per petį persimetęs juodos spalvos rankinę, rankomis prisidengęs veidą, kitas su kuprine ant pečių, veidą dengia mova, asmuo, per petį persimetęs juodą rankinę kažkokiu daiktų uždengia vieną iš vaizdo stebėjimo kamerų ir vaizdo nebesimato (3 t., b. l. 163–170).
Iš 2019 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Nr. 19-435 matyti, kad visa turima informacija, apie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ CS pultą gautus objekto signalizacijos sistemos suveikimo pranešimus įvykių (duomenys neskelbtini). metu, pateikiama ir detalizuota pridedamose objekto signalizacijos sistemos pranešimų, gautų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ CS pultą ataskaitose. Iš jų matyti, kad pagal 2019 m. spalio 27 d. 02:18:01 val. iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į CS pultą gautą objekto signalizacijos sistemos suveikimo pranešimą į objektą vyko reagavimo ekipažas, kuriame tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai V. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), reagavimo ekipažas atvyko prie objekto 02:23 val. Pagal 2019 m. lapkričio 2 d. 00:06:28 val. iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į CS pultą gautą objekto signalizacijos sistemos suveikimo pranešimą į objektą vyko reagavimo ekipažas, kuriame tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai H. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K. gim. (duomenys neskelbtini), reagavimo ekipažas atvyko prie objekto 00:12 val.; pagal 2019 m. spalio 19 d. 03:09:49 val. iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į CS pultą gautą objekto signalizacijos sistemos suveikimo pranešimą į objektą vyko reagavimo ekipažas, kuriame tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L. gim. (duomenys neskelbtini) reagavimo ekipažas atvyko prie objekto 03:15 val. Pagal įmonėje nustatytą tvarką, CS pulte gavus suveikimo pranešimą, į objektą reaguoja arčiausiai objekto, iš kurio yra gautas suveikimo pranešimas, tuo metu esantis laisvas (nereaguojantis) reagavimo ekipažas. Reagavimo automobiliuose, kurie vykdė operatyvų reagavimą nurodytų įvykių metu, įrengti vaizdo registratoriai, vaizdo įrašai išsaugoti. Pridedama: objektų signalizacijos sistemos pranešimų, gautų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ CS pultą ataskaitos, 3 lapai, reagavimo automobilių GPS ataskaitos (3 t., b. l. 182–189).
Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. asmens kratos metu pas įtariamąjį E. K. rastas ir paimtas raktas, skirtas elektros skydinėms atrakinti. Atlikti patikrinimą ar minėtas raktas tinka elektros skydinėms iš įvykio vietų dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų nėra tikslinga, nes elektros skydinių raktas yra standartinis ir tinka visoms elektros skydinėms (5 t., b. l. 166).
Iš 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados matyti, kad atlikus vaizdų tyrimą ir specialistams įvertinus pateiktus duomenis, nėra galimybės nustatyti, ar vaizdo kamerų įrašuose iš (duomenys neskelbtini) užfiksuoti asmenys yra E. K. ar E. T. (7 t., b. l. 94–108).
Iš 2019 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, nufotografuoti tvoros apgadinimai (3 t., b. l. 138–142).
Dėl V. Š. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino. Parodė, kad Edgaras kažkurį vakarą atvyko pas jį ir paprašė padėti, sakė, kad jam reikia rekuperatoriaus. Tada jie kartu su E. T. E. automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E., nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kai vyko paimti rekuperatoriaus, E. sustojo prie to namo, iš kurio paėmė kameras, ir pasakė, kad dar užsuks pasiimti kamerų. Dėl kamerų jie nieko nesitarė. E. ekspromtu sugalvojo kameras pavogti. Gatvės tiksliai nepamena, bet viskas vyko (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad E. T. pasiims kameras, matė, kaip Edgaras jas atsinešė. Jos buvo kuprinėje. Po to, kai paėmė kameras, jas parvežė į E. namus, tada vyko rekuperatoriaus. Vagiant kameras, jis buvo šalia E. T., buvo išlipęs prie automobilio parūkyti, bet į kiemą nėjo. Vaizdo kamerų vagystėje nedalyvavo, nieko nedarė. Jis vyko kartu su E. tik šiam padėti pasiimti rekuperatorių.
Kaltinamasis E. T. kaltę pripažino, parodė, kad (duomenys neskelbtini) numontavo 7 ar 8 kameras. Iki to namo atvyko su automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį paliko užsukęs už namo į gatvelę – akligatvį. Tada elektros skydinėje išjungė saugiklius, bet priėjęs prie namo pamatė, kad kameros vis tiek veikia, tada grįžęs prie skydinės išjungė kitus skaitiklius. Kameros buvo gana aukštai, jas nuėmė pasilipęs ant statybinės paletės. Kameras nuėmė su ranka, tiesiog nutraukė ir susidėjo į kuprinę. Užtruko apie 1 val. laiko, gal trumpiau. Žalą dėl kamerų ir apgadinto fasado pripažįsta, tačiau nepripažįsta dėl vienos kameros, kurios negrąžino policijos pareigūnai. Kameras pavogė vienas.
Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad, kiek pamena, viskas vyko 2020 m. kovo 6 d. Tuo metu pats gyveno bute (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare, apie 23.30 val., gavo pranešimą iš signalizacijos, kad dingo name elektra. Kadangi nuvykti negalėjo, nes buvo vienas su vaikais namuose, prie namo (duomenys neskelbtini) nuvyko tik kitą rytą apie 7.30 val. Atvykęs įsilaužimo žymių nepastebėjo. Elektros skydinėje pastebėjo, kad buvo atjungtas saugiklis. Bandė prisijungti prie kamerų, tačiau nepavyko. Tada pamatė, kad kameros nuluptos. Tuomet iškvietė policiją. Iki tol, kol kameros veikė, buvo filmuojama ir matėsi, kad pro namą eina žmogus, su kapišonu ant galvos, maždaug 30-40 m. amžiaus. Nueina iki skydinės, atjungia. Veiksmas buvo atliktas du kartus. Vieną kartą atjungė, tada sugrįžo prie namo pažiūrėti, ar kameros veikia, matyt, pamatė, kad veikia, tada antrą kartą nuėjo prie skydinės ir tada vaizdas išsijungė. Pamatė, kad išjungė, tada kameras jas išplėšė, sugadinant ir fasadą. Iš viso ant namo buvo 8 kameros, nuplėštos 7. Kamerų fiziškai nelikę, kai kur buvo likę tik laidai, kai kur ir jų nebuvo. Laidai tiesiog buvo nutraukti. Kameros iki įvykio buvo sumontuotos pusmečio bėgyje, gal 3 mėnesių bėgyje. Ikiteisminio tyrimo metu jam grąžino 6 kameras iš septynių, vienos kameros neatgavo. Jos vertė nurodyta ieškinyje. Kameros vertė 179 eurai, atstatymo drabai – 242 eurai, iš viso 439 eurai. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį priteisti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rastos 7 kameros, bet grąžintos tik 6, nes dėl 7 nepavyko pateikti duomenų, kad tai tikrai jo (nukentėjusiojo) kamera. Buvo ištraukęs serijinius numerius, bet įrenginyje neteisingai nurodytas serijinis numeris.
Iš 2020 m. kovo 7 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. pranešė apie vagystę ir parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. gavo telefoninį pranešimą, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, dingo elektra. Gavęs pranešima dėl vėlaus paros meto minėtu adresu nenuvyko, kadangi buvo namuose vienas su mažamečiais vaikais. Nuvyko 2020 m. kovo 7 d. apie 07.45 val. nuvyko. Priėjęs prie statomo namo, pamatė, kad nėra 7 vaizdo stebėjimo kamerų, kurios buvo sumontuotos ant namo. Apžiūrėjęs namą, laužimo žymių bei apgadinimų daugiau nepastebėjo, į namo vidų patekta nebuvo. Priėjęs prie elektros skydinės, pamatė, kad išjungti saugikliai, kuriuos įjungė. Prisijungęs prie vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, pamatė, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 23. 45 val. kamera užfiksavo vyriškį, kuris priėjo prie namo, nuėjo prie elektros skydinės. Vyriškiui priėjus prie elektros skydinės, dingo elektra. Minėtas vyriškis ant galvos buvo užsidėjęs gaubtuvą. Dėl šio įvykio jam padaryta 1380 eurų turtinė žala. Kas galėjo pavogti vaizdo stebėjimo kameras nežino, įtariamųjų neturi. Namo teritorija neapšviesta, neaptverta, namas signalizuotas. 2020 m. kovo 6 d. apie 11.00 val. ant namo vaizdo stebėjimo kameros buvo, jos tvarkingos. Minėtas namas bei jo turtas nedraustas. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą ir pripažinti nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 34–39).
Iš 2020 m. kovo 10 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame įrašytas prie jo namo buvusių ir pavogtų vaizdo stebėjimo kamerų fiksuotas vaizdas prieš pat vagystę, trumpas savo vaizdo įrašo aprašymas (1 lapas), duomenys apie pavogtų vaizdo kamerų identifikacinius duomenis, du vaizdo įrašai aplanke iš vietinės maisto prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurį nukentėjusiajam pateikė parduotuvės savininkas. Vaizdo įrašas laikmenoje filmuotas telefonu žiūrint vaizdo įrašą ekrane (6 t., b. l. 16).
Iš 2020 m. kovo 26 d. – 2020 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti V. Š. pateikti vaizdo įrašai. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matomi dešimt failų su pavadinimu: 1. Kamera 1 2. Kamera 2 3. Kamera 3 4. Kamera 4 5. Kamera 5 6. Kamerų info 7. Kamerų sąrašas 1 8. Kamerų sąrašas 2 9. Parduotuves kamera 1.1 10. Parduotuves kamera 1. Ant namo buvusių vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kaip 2020 m. kovo 6 d. apie 23:45 min. pro kamerą praeina vyriškis, vyriškis, kuri vilki pūkine striuke, galvą prisidengęs striukės gobtuvu. Dėl vaizdo kokybės ir aplinkos sąlygų (tamsa, teritorija neapšviesta) nesimato ar vyriškis su pirštinėmis, kokios tiksliai spalvos vilki rūbus, avi avalynę. Pastaroji galimai sportinio ar darbinių batų tipo, tamsiu padu. Batai užrišami raišteliais, striukė užsegama užtrauktuku. Praeidamas pakelia galvą ir pažiūri vaizdo stebėjimo kameros link. Žemiau juosmens matomi kabantys raišteliai, tačiau nematyti ar tai striukės, kelnių ar kitokie. Kelnės laisvo stiliaus, galimai sportinės. Taip pat užfiksuota, kaip vyriškis atėjęs namo link, ant kurio pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros, fiksavę aprašomą vaizdą, eina pagrindinio kelio link. Nuėjęs į kelio važiuojamąją dalį, apsistoja ties keliu esančia galimai elektros skydine. Kokius veiksmus vyriškis atlieka nesimato dėl tamsos, vaizdo kokybės atstumo. Vyriškis pasišviečia, nes matomas šviesos šaltinis. Tada eina link namo, ant kurio vaizdo stebėjimo kameros, fiksavę vaizdą. Po to apsisuka ir eina vėl link kelio važiuojamosios dalies ar ties ja esančia galimai elektros skydine. kameros fiksuotoje kelio važiuojamosios dalies dalyje. Be jau aprašyto vyriškio, viename įrašų tiesiai priešais vaizdo įraše nuo pat pradžių įsižiūrėjus matomas judantis siluetas, tačiau tolumoje tamsa, neapšviesta. Tai galimai žmogaus siluetas, vilkinčio tamsios spalvos viršutinius rūbus ir šviesesnės spalvos kelnes. Siluetas juda, tačiau toje pačioje vietoje. Vaizdas nespalvotas. 23:46:58 siluetas pajuda. Žiūrint vaizdo įrašą į dešinę pusę kelis žingsnius ir eina link namo, kurio kameros fiksuoja aprašomą vaizdą, t. y. ta pačia kryptimi kaip ir praėjęs vyriškis. 23:47:18 galimai vyriškis prieina matomą zoną. Dešinėje rankoje jis horizontaliai laiko kopėčias. Stovi toje pačioje vietoje, matomoje (labiau įžiūrimoje) zonoje. 23:47:29 vyriškis pajuda ir eina link namo ant kurio aprašomą vaizdą fiksuojanti vaizdo kamera. Vyriškis galvą prisidengęs gobtuvu, galimai su kepure priekinėje kaktos srityje šviesios spalvos. Dešinėje rankoje jis nešasi kopėčias, kairę ranką sulenkęs prie kairės savo ausies it kalbėtųsi telefonu ar kitu įrenginiu. Vyriškis su šviesiomis (vaizdo įraše) laisvomis galimai sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos užtrauktuku užsegama galimai striuke. Įrašuose taip pat užfiksuota, kaip pro namą pravažiuoja automobilis – universalas su laikikliais ant stogo. Už fiksuota, kaip automobilis, važiuoja už namų ir sustoja, 23:44:49 pasimato žmogus, ateinantis nuo kaimynų namo ir miško (6 t., b. l. 17–33).
Iš 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (E. T.), apžiūra. Apžiūros metu apžiūrėtas ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą rasta ir paimta: automobilis, iš automobilio gruntas iš vairuotojo ir keleivio pusės, pirštinės prie vairuotojo, kaukė tarp sėdynių, įvairūs daiktai pakete, alkoholio butelis 2 vnt., automobilio registracijos liudijimas, pirštinės „(duomenys neskelbtini)“ raudonos automobilio gale, pirštinės dvi poros juodos/raudonos spalvos, kvitas, pirštinė (viena) juodos spalvos, tepalo butelis, pirštinės juodos spalvos 8 poros naujos, lipni juosta juodos spalvos, diskinis pjūklas, pirštinės juodos spalvos, elektros jungiklis, laužtuvas ir atsuktuvas, plastikinis dangtelis, juodos spalvos plastikinė detalė; iš kiemo paimta: termo reguliatoriai 2 vnt., vandens hidroforas su reguliatoriumi dujinis katilas, 7 vnt. baltos vaizdo stebėjimo kameros, sudėtos vienoje vietoje, pirštinės juodos, murzinos nuo stalo terasoje, pirštinės juodos nuo krėslo terasoje (6 t., b. l. 109–148). Automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 8–13).
Iš 2020 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu rastos vaizdo kameros. Fiksuota, kad vaizdo stebėjimo kamera, be išorinių ypatingų žymių, baltos spalvos korpusu. Ant pado trys baltos spalvos varžtams įsukti kaiščiai. Atsukus ir nuėmus padą, matomi baltos spalvos laidai ant kurių lipdukas su numeriais ir kitomis identifikavimo žymėmis. Kameros S/N 5E052C2PAGC667B; Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-7. Ant pado du baltos spalvos varžtams įsukti kaiščiai. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG88DFD; Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-2. Ant pado vienas baltos spalvos varžtams įsukti kaištis. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG90FF5; Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-6. Ant pado du baltos spalvos varžtams įsukti kaiščiai. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG49F5E. Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-3. Ant pado vienas baltos spalvos varžtams įsukti kaištis. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG3B122; Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-5. Ant pado du baltos spalvos varžtams įsukti kaiščiai. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG45FC7; Kita analogiškos išvaizdos vaizdo stebėjimo kamera su lipduku ant kurio ranka rašyti skaičiai 20-389-20 1-4. Ant pado vienas juodos spalvos varžtams įsukti kaištis. Kameros viduje ant baltos spalvos laido identifikacinės kameros žymos. Kameros S/N 5E052C2PAG4B00F (6 t., b. l. 49–57) 6 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų grąžintos nukentėjusiajam V. Š. (6 t., b. l. 47–48). Vaizdo stebėjimo kamera S/N 5E052C2PAG90FF5 su lipduku „1-2“ perduota tolesniam saugojimui (7 t., b. l. 17–23).
Iš 2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-909530-20 matyti, kad kabelio dalis, paimta nuo vakarinės namo sienos adresu (duomenys neskelbtini), ir vaizdo kameros, pažymėtos 20-389-20/1-3, kabelis, iki atidalinimo sudarė vieną visumą. Kabelio dalis, paimta nuo pietinės namo sienos adresu (duomenys neskelbtini)ir vaizdo kameros, pažymėtos 20-389-20/1-4, kabelis, iki atidalinimo sudarė vieną visumą (6 t., b. l. 60–71).
Iš 2020 m. gegužės 13 d. slapto E. T. sekimo protokolo matyti, kad suvestinėje Nr. 20-9(DS)-6 (9 t., b. l. 45–46) užfiksuota, jog 2020 m. kovo 6 d. apie 22.55 val. prie (duomenys neskelbtini), su automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo E. T.. E. K. taip pat grįžo ir pastatęs savo automobilį (duomenys neskelbtini) įsėdo pas E. T. į automobilį. E. K. vilkėjo tamsią striukę, avėjo juodus sportinius batus su tamsiomis kelnėmis. 23.14 val. atvyko (duomenys neskelbtini) ir nuėjo link (duomenys neskelbtini), namo, tamsoje pradingo. 23.35 val. grįžo į (duomenys neskelbtini) automobilį ir atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Pasistatė automobilį ir abu nuėjo link (duomenys neskelbtini), esančio namo. Tamsoje pradingo. 23.59 val. grįžo prie automobilio nešini nedidelį maišą. 00.01val. abu įsėdę į (duomenys neskelbtini) automobilį pajudėjo link (duomenys neskelbtini) ir atvyko (duomenys neskelbtini). 00.30 val. pastebėti važiuojantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) 00.39 val. įtariamieji atvyko (duomenys neskelbtini) sankirtoje ir pasistatę automobilį dviese nuėjo link (duomenys neskelbtini) esančio namo. Tamsoje pradingo. Tačiau 01.23 val. pastebėta kaip E. K. ir E. T. nueidinėja link pastatyto automobilio. Netrukus įtariamieji su išjungtomis šviesomis su automobiliu (duomenys neskelbtini) privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, atsidarė bagažinę ir pradėjo krauti didelius daiktus į automobilio bagažinę. Greitai sukrovę galimai vogtus daiktus be šviesų pasišalino iš įvykio vietos. Apie minėtas aplinkybes nedelsiant informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas ir pasitelkus patruliuojančius pareigūnus 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) sulaikyti abu įtariamieji E. K. ir E. T.. Įtariamieji jau buvo spėję iš (duomenys neskelbtini) automobilio iškrauti pagrobtus daiktus (dujinį katilą ,, (duomenys neskelbtini)“, vandens šildymo talpą ir kitą santechniką) kieme adresu (duomenys neskelbtini) pas E. T. namuose. Atlikus kratą rasti nusikaltimo metu pagrobti daiktai iš adreso (duomenys neskelbtini) (dujinis katilas ,,(duomenys neskelbtini)“, vandens šildymo talpa ir kita santechnika). Taip pat rastos galimai tą pačią naktį pavogtos vaizdo stebėjimo kameros adresu (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 43–44).
Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. asmens kratos metu pas įtariamąjį E. K. rastas ir paimtas raktas, skirtas elektros skydinėms atrakinti. Atlikti patikrinimą ar minėtas raktas tinka elektros skydinėms iš įvykio vietų dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų nėra tikslinga, nes elektros skydinių raktas yra standartinis ir tinka visoms elektros skydinėms (5 t., b. l. 166).
Iš 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, avalynės pėdsakas (5 t., b. l. 181–191). Objektai perduoti saugoti (7 t., b. l. 17–23).
Iš 2020 m. kovo 9 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), papildoma apžiūra. Paimta laido dalis nuo pietinės namo sienos ir laido dalis nuo vakarinės namo sienos (5 t., b. l. 192–195). Objektai perduoti saugoti (7 t., b. l. 17–23).
Dėl P. A. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad E. kažkurį vakarą atvyko pas jį ir paprašė padėti, sakė, kad jam reikia rekuperatoriaus. Tada jie kartu su E. T., E. automobiliu (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo E., nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kai vyko paimti rekuperatoriaus, E. sustojo prie to namo, iš kurio paėmė kameras, ir pasakė, kad dar užsuks pasiimti kamerų. Dėl kamerų jie nieko nesitarė. E. ekspromtu sugalvojo kameras pavogti. Gatvės tiksliai nepamena, bet viskas vyko (duomenys neskelbtini), gali būti (duomenys neskelbtini). Susitarimas buvo tik dėl rekuperatoriaus. Po to, kai paėmė kameras, jas parvežė į E. namus, tada tuo pačiu automobiliu važiavo rekuperatoriaus. Nuvažiavę katilą atsuko su įrankiais, įdėjo į E. automobilį. Pripažįsta, kad vagiant rekuperatorių buvo išlaužtas langas. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino. Parodė, kad statėsi namą, nusprendė iš (duomenys neskelbtini) esančio namo savo reikmėm išsimontuoti rekuperatorių. Paprašė E. K., kad šis jam padėtų. Kartu nuvyko iki minėto namo. Atidarius langą į lipo į vidų, bet rekuperatoriaus nebuvo, tada nusprendė pagrobti katilo sistemą. Grįžęs iki namų, pasiėmė santechninį raktą ir santechnines reples, vėl nuvykęs išmontavo katilo sistemą. E. K. padėjo katilą pasikrauti į automobilį. Pripažįsta, kad pagrobė kaltinime nurodytus daiktus ir išlaužė lango rėmą. Žalos dydį taip pat pripažįsta. Parsivežęs namo, iškrovė daiktus lauke. Netrukus po to jį su E. K. sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.
Nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2020 m. kovo 7 ar 8 d. ankstyvą rytą jam policijos pareigūnai pranešė, kad apiplėštas jo namas, kurį jis statosi (duomenys neskelbtini). Tada telefone pastebėjo praleistus skambučius iš apsaugos sistemos. Kartu su pareigūnais nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnai paėmė pirštų antspaudus, batų įspaudus. Pastebėjo, kad buvo išlaužtas langas ir iš katilinės buvo pagrobti šie daiktai: dujų katilas, boileris, hidroforas, grindinio šildymo kolektoriai, kurie buvo sumontuoti prieš dieną ar dvi. Kai kurių buvo nuplėšti laidai, kitų atsukti vamzdžiai. Buvo išversti fasado dažai, apdaužyta. Daiktai sugrąžinti. Daiktų vertė nustatyta pagal sąskaitas-faktūras. „(duomenys neskelbtini)“ dujų katilo vertė – 1155 eurai, vandens šildytuvo – 287 eurai, hidroforo – 300 eur, vieno kolektoriaus – 218,71 eurų, kito – 181, 42 eurai. Turtas buvo draustas. Žala atlyginta. Įsilaužta per langą, todėl buvo apgadintas jo turtas – išlaužtas medinis lango rėmas, pats lango mechanizmas ir lango medinis rėmas, kuriuos reikėjo keisti, o keičiant susigadino fasadas. Taip pat reikėjo sutvarkyti tą dalį sienos. Lango vertė gali būti 774,22 eurai. Dėl sugadinto fasado žala taip pat atlyginta. Žalą atlygino draudimo bendrovė. Galėjo būti ne vienas žmogus, nes vienam išnešti tuos daiktus būtų fiziškai sudėtinga.
Iš 2020 m. kovo 7 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. A. pranešė apie vagystę ir parodė, kad 2020 m. kovo 7 d. apie 05.35 val. jam būnant dabartiniu savo gyvenamuoju adresu, į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad yra apvogtas jo dar įrenginėjamas namas adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą minėtu adresu buvo 2020 m. kovo 5 d. vakaro metu, išeidamas iš namo jį paliko tvarkingą bei užrakintą. 2020 m. kovo 7 d. apie 06.00 val. nuvykus minėtu adresu, ten rado laukiantį kitą pareigūnų ekipažą. Apžiūrėjęs savo namą, kartu su pareigūnais, pastebėjo, kad yra išlaužtas namo lango rėmas, esantis prie pagrindinio namo durų, tačiau langas iš vidaus užvertas su rankena. Atsirakinęs tvarkingas namo duris ir nuėjęs į namo katilinės patalpą pamatė, kad iš ten yra pavogtas vandens hidroforas, kurio vertė 300 eurų, dujų katilas, kurio vertė 1200 eurų, vandens šildytuvas, kurio vertė 300 eurų, ir du termoreguliatoriai, kurių bendra vertė 450 eurų. Prie įėjimo į katilinės patalpą ant grindų taip pat pastebėjo išlaužtą kolektorių dėžės dangtį, pastarasis kažkodėl buvo apipiltas fasado dažais. Dėl tokių aplinkybių suprato, kad vagys pateko per svetainės langą, pro jį įlipę jį uždarė ir nuėjo į katilinę. Pastarieji visus pavogtus daiktus išsinešė per katilinėje esančias stiklines duris, išeidami jas užvėrė. Namas nesignalizuotas ir nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Kas galėjo apvogti dar įrenginėjamą namą, nežino ir nurodyti negali. Turtas yra draustas. Dėl šio įvykio yra padaryta ne mažesnė kaip 2750 eurų turtinė žala. Visus reikiamus dokumentus, dėl pavogtų daiktų įsigijimo pateiksiu tyrimo eigoje. Taip pat tyrimo eigoje pateiks ir iš katilinės patalpos pavogtų daiktų nuotraukas (2 t., b. l. 51–58).
Iš 2020 m. kovo 7 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės įtariamųjų E. K. ir E. T. atžvilgiu. 2020 m. kovo 7 d. apie 00.40 val. pastebėti įtariamieji adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), pasistatė (duomenys neskelbtini) sankirtoje ir dviese nuėjo link (duomenys neskelbtini), esančio namo. Tamsoje pradingo. Tačiau 01.23 val. pastebėta kaip E. K. ir E. T. nueidinėja link pastatyto automobilio. Netrukus įtariamieji su išjungtomis šviesomis su automobiliu (duomenys neskelbtini), privažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, atsidarė bagažinę ir pradėjo krauti didelius daiktus į automobilio bagažinę. Greitai sukrovę galimai vogtus daiktus be šviesų pasišalino iš įvykio vietos. Apie minėtas aplinkybes nedelsiant informuotas Kauno AVPK budėtojas ir pasitelkus patruliuojančius pareigūnus 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti abu įtariamieji: E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) Įtariamieji jau buvo spėję iš (duomenys neskelbtini) automobilio iškrauti pagrobtus daiktus (dujinį katilą ,, (duomenys neskelbtini)“, vandens šildymo talpą ir kitą santechniką) kieme adresu (duomenys neskelbtini) pas E. T. namuose (8 t., b. l. 27–28).
Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos su anga akių srityje veido kaukė. Kaukės angos plotis 16 cm, kaukės ilgis 27 cm, angos akims plotis 13,5 cm. Kaukės vidinės pusės nugarinėje dalyje ant siūlės baltos spalvos etiketė, kurioje pažymėta audinio sudėtis ir galimai gamintojo pavadinimas balaclava4u.com bei pagaminimo šalis EU (7 t., b. l. 24–26).
Iš 2020 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, paimti adresu (duomenys neskelbtini) pas E. T. namuose įvykio vietos apžiūros metu: dujų katilas „(duomenys neskelbtini) “, bileris, hidroforas, kolektorių TECE komplektas po 10 išėjimų. Nukentėjusysis apžiūros metu parodė, kad pagal turimus dokumentus, nuotraukas ir kiek pats asmeniškai pamena apžiūrėti daiktai yra tokie pat, kaip ir pas jį buvę namuose sumontuoti ir pavogti. Įrangos numeriai sutampa pagal dokumentus. Hidroforo laidų dalys ir laidas baltos spalvos prie jo yra tie patys, kuriais buvo hirdoforas pritvirtintas pas jį namuose. „(duomenys neskelbtini)“ dujų katilas vis dar su apsaugine plėvele, numeris toks pat, kaip ir buvusio pas jį sumontuoto. Boilerio (vandens šildytuvas) tvirtinimo varžtas, likęs tvirtinimo angoje, toks pat, kaip buvo pas jį pritvirtinto boilerio. Įranga, kurią apžiūrėjo, yra tokia, kaip ir buvusi jo namuose. Objektus atpažįsta kaip savus. (7 t., b. l. 27–35). Objektai grąžinti nukentėjusiajam P. A. (7 t., b. l. 1).
Iš 2020 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 36–41).
Iš 2020 m. kovo 7 d. kratos protokolo matyti, kad E. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m kovo 7 d. laikotarpiu nuo 03.31 val. iki 04.20 val. atlikta neatidėliotina krata, kurios metu paimti įvairūs daiktai (6 t., b. l. 189–192).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas kratos adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumas. Kratos metu rasta ir paimta švarkas, megztinis, paltas (6 t., b. l. 196–197).
2020 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti kratos metu paimti rūbai: pilkos spalvos megztinis, Švarkas juodos spalvos, Pilkos spalvos švarko tipo paltas (7 t., b. l. 51–63).
2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-909938-20 patvirtina, kad spaudimo pėdsakai, užfiksuoti išliejoje „Nr. 1“, paimti (duomenys neskelbtini), yra palikti tirti pateiktu laužtuvu arba kito įrankio kontaktiniu 18,5 mm pločio paviršiumi. Spaudimo pėdsakas, užfiksuotas išliejoje „Nr. 2“, iš (duomenys neskelbtini)., yra paliktas tirti pateiktu atsuktuvu arba kito įrankio, kontaktiniu nuo 9,5 mm iki 10 mm pločio paviršiumi. Pėdsakas, užfiksuotas išliejoje „Nr. 3“ yra paliktas ne tirti pateiktais įrankiais. Tirti pateiktose trijose išliejose užfiksuoti spaudimo pėdsakai trimis skirtingais įrankių paviršiais. Pėdsakas, užfiksuotas išliejoje „Nr. 3“, paliktas pašalinio įrankio kontaktiniu nuo 15 mm iki 17 mm pločio paviršiumi (laužtuvu, kaltu). (7 t., b. l. 187–195).
2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-951643-20 patvirtina, kad trys batų padų pėdsakai, užfiksuoti išliejose, įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), tinka avalynės grupinės priklausomybės nustatymui. Pado pėdsakas, užfiksuotas pirma išlieja, įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti paliktas tirti pateiktais E. K. bateliais arba kita panašia avalyne, kuri priskiriama tai pačiai avalynės grupei. Pirmas pado pėdsakas, užfiksuotas antra išlieja, galėjo būti paliktas tirti pateiktais E. T. bateliais arba kita panašia avalyne, kuri priskiriama tai pačiai avalynės grupei. Antras pado pėdsakas, užfiksuotas minėtoje išliejoje, paliktas kitos grupės avalyne, nei pateikti tirti E. K., E. T. bateliai. (7 t., b. l. 163–170).
2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2901769-20 patvirtina, kad padangos protektoriaus pėdsakas, užfiksuotas 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas rūšinei priklausomybei nustatyti. Atsakyti į klausimą, ar pėdsakas tinkamas identifikuoti jį palikusią padangą be padangos arba jos atspaudų, negalima. Padangos protektoriaus pėdsakas, užfiksuotas 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas tos pačios rūšies padanga, kaip ir automobilio (duomenys neskelbtini) padangos. Nustatyti ar šis pėdsakas paliktas konkrečiai automobilio (duomenys neskelbtini) padangomis, nėra galimybės, nes reikalinga, kad lyginamajam tyrimui būtų pateiktos visos keturios automobilio. (duomenys neskelbtini) padangos (7 t., b. l. 68–75).
2020 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3057443-20 patvirtina, kad pėdsakas, rastas įvykio vietoje 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas tos pačios rūšies padangomis, kaip ir automobilio. (duomenys neskelbtini) padangos. Negalima nustatyti, kuria pateikta padanga paliktas šis pėdsakas (7 t., b. l. 79–88).
2020 m. gegužės 13 d. slapto E. T. sekimo protokole ir pažymoje Nr. 20-9(DS)-215-RN užfiksuota, kad 2020 m. vasario 4 d. 15.59 val. E. T. susitiko su E. K. adresu (duomenys neskelbtini). 16.09 val. E. T. su automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir atvyko adresu (duomenys neskelbtini), apsisuko ties minėtu namu ir atvažiavo prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“. Minėtu adresu stovėjo ir sėdėjo automobilyje iki 17.52 val. Tuomet vėl nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir vėl grįžo prie to paties PC ,, (duomenys neskelbtini)“. 18.59 val. prie E. T. automobilio privažiavo G. L. su automobiliu (duomenys neskelbtini) Iš keleivio pusės išlipo E. K.. Asmenys trise susitikę kalbėjosi ir stebėjo (duomenys neskelbtini). 19.06 val. (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo prabangus baltos spalvos (duomenys neskelbtini). Pastebėję minėtą automobilį, G. L. ir E. K. skubiai įsėdo į G. L. automobilį, o E. T. į savo „ (duomenys neskelbtini) ir pradėjo akivaizdžiai sekti minėtą baltos spalvos „(duomenys neskelbtini). 19.13 val. E. T. ir G. L. kartu su E. K. dviem automobiliais paskui minėtą automobilį atvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie restorano ,, (duomenys neskelbtini)“. Sekamųjų sekto automobilio vairuotojas užėjo į minėtą restoraną. E. T. pasistatė automobilį prie netoliese esančios savitarnos plovyklos, o G. L. savo automobilį priparkavo (duomenys neskelbtini). G. L. liko prie savo automobilio, o E. K. užsidėjęs kepurę nuo saulės taip pridengdamas veidą nuėjo link E. T., kuris vedėsi baltai juodą šunį. Taip E. K. ir E. T. vaikštinėdami pėsčiųjų taku akylai stebėjo nuo gatvės per restorano langus atsektą baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Pastebėję, jog stebimas asmuo neketina vakarieniauti, o galimai laukia maisto išsinešimui, sekamieji išsiskyrė. E. K. įsėdo pas G. L. į automobilį, o E. T. į savo (duomenys neskelbtini) ir išsiskyrė. 19.39 val. E. T. vėl pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) esantį namą. Pastebėjęs, jog name dega šviesa, padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir po to Žiegždrių kryptimi. Sekimas buvo baigtas. Automobilio (duomenys neskelbtini), savininkas registruotas (duomenys neskelbtini). Pagal aukščiau minėtas aplinkybes nustatyta, jog įtariamieji organizuotai, planingai ir komandiškai galimai vykdo ketinamo apvogti namo stebėjimą, seka savininkus (8 t., b. l. 185–186, 187–188).
Iš 2020 m. gegužės 13 d. slapto E. T. sekimo protokolo ir suvestinės Nr. 20-9(DS)-6 matyti, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 22.55 val. prie (duomenys neskelbtini), su automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo E. T.. E. K. taip pat grįžo ir pastatęs savo automobilį (duomenys neskelbtini) įsėdo pas E. T. į automobilį. E. K. vilkėjo tamsią striukę, avėjo juodus sportinius batus su tamsiomis kelnėmis. 23.14 val. atvyko (duomenys neskelbtini). ir nuėjo link (duomenys neskelbtini)namo, tamsoje pradingo. 23.35 val. grįžo į (duomenys neskelbtini) automobilį ir atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Pasistatė automobilį ir abu nuėjo link (duomenys neskelbtini), esančio namo. Tamsoje pradingo. 23.59 val. grįžo prie automobilio nešini nedidelį maišą. 00.01 val. abu įsėdę į (duomenys neskelbtini) automobilį pajudėjo link (duomenys neskelbtini) ir atvyko (duomenys neskelbtini) 00.30 val. pastebėti važiuojantys (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). 00.39 val. įtariamieji atvyko (duomenys neskelbtini). sankirtoje ir pasistatę automobilį dviese nuėjo link (duomenys neskelbtini) esančio namo. Tamsoje pradingo. Tačiau 01.23 val. pastebėta kaip E. K. ir E. T. nueidinėja link pastatyto automobilio. Netrukus įtariamieji su išjungtomis šviesomis su automobiliu (duomenys neskelbtini) privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, atsidarė bagažinę ir pradėjo krauti didelius daiktus į automobilio bagažinę. Greitai sukrovę galimai vogtus daiktus, be šviesų pasišalino iš įvykio vietos. Apie minėtas aplinkybes nedelsiant informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas ir pasitelkus patruliuojančius pareigūnus 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) , sulaikyti abu įtariamieji E. K. ir E. T.. Įtariamieji jau buvo spėję iš (duomenys neskelbtini) automobilio iškrauti pagrobtus daiktus (dujinį katilą ,,(duomenys neskelbtini) “, vandens šildymo talpą ir kitą santechniką) kieme adresu (duomenys neskelbtini) pas E. T. namuose. Atlikus kratą, rasti nusikaltimo metu pagrobti daiktai iš adreso (duomenys neskelbtini) (dujinis katilas ,, (duomenys neskelbtini)“, vandens šildymo talpa ir kita santechnika). Taip pat rastos galimai tą pačią naktį pavogtos vaizdo stebėjimo kameros adresu (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 43–44, 45–46).
Iš 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Paimta mikrosil išliejos, žemės/purvo pavyzdys, dvi gipso išliejos su avalynės pėdsakais, nufotografuotas automobilio padangos pėdsakas (6 t., b. l. 98–108). Objektai perduoti saugoti Kauno apskrities VPK (7 t., b. l. 17–23).
Iš 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu apžiūrėtas ir automobilis (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą rasta ir paimta: automobilis, iš automobilio gruntas iš vairuotojo ir keleivio pusės, pirštinės prie vairuotojo, kaukė tarp sėdynių, įvairūs daiktai pakete, alkoholio butelis 2 vnt., automobilio registracijos liudijimas, pirštinės „(duomenys neskelbtini)“ raudonos automobilio gale, pirštinės dvi poros juodos/raudonos spalvos, kvitas, pirštinė (viena) juodos spalvos, tepalo butelis, pirštinės juodos spalvos 8 poros naujos, lipni juosta juodos spalvos, diskinis pjūklas, pirštinės juodos spalvos, elektros jungiklis, laužtuvas ir atsuktuvas, plastikinis dangtelis, juodos spalvos plastikinė detalė; iš kiemo paimta: termoreguliatoriai 2 vnt., vandens hidroforas su reguliatoriumi, dujinis katilas, 7 vnt. vaizdo kameros, pirštinės juodos murzinos nuo stalo terasoje, pirštinės juodos nuo krėslo terasoje (6 t., b. l. 109–148). Automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 8–13).
Dėl K. B. priklausančio turto vagystės
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad į nukentėjusiosios namus (duomenys neskelbtini). kurie yra apie 5 km nuo jo namų, į namą pateko pro atidaras garažo duris, kurios buvo atrakintos. Katilą išsimontavo su raktu, kurį turėjo, ir pats vienas su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išsivežė. Buvo pagrobtas vidinis ir išorinis montavimo blokas. Į automobilį pirma įsidėjo vidinį bloką, po to išorinį. Šį katilą pagrobė vienas. Katilą atidavė policijos pareigūnams, pas jį liko tik valdymo pultas. Kadangi katilas grąžintas, civilinio ieškinio nepripažįsta. Katilą pagrobė, nes tuo metu jo namuose vyko statybos, statėsi namą.
Nukentėjusioji K. B. parodė, kad maždaug prieš tris metus rudenį pasistatė šildymo sistemą oras-vanduo, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar gali būti (duomenys neskelbtini)). Po to atvykus vieną dieną, sistemos neberado. Šildymo sistema buvo įsigyta iš „(duomenys neskelbtini)“, kurie ją ir sumontavo. Sistema susidėjo iš įrenginio lauke ir namuose. Įrenginio dydis viduje buvo kaip šaldytuvo. Taip pat buvo vamzdžiai, kolektoriai sujungti, visa sistema veikė. Jai atėjus išleista buvo visa sistema, neberado abiejų įrenginių, kolektorių, rado išlaužtas duris ir išleistą sistemą, pilna vandens buvo. Sistema iki įvykio buvo sumontuota prieš dvi savaites, savaitę. Visos sistemos su montavimu vertė – virš 9000 eurų. Dėl vagystės kreipėsi į policiją. Katilas jai buvo grąžintas, tačiau sugadintas, jo naudoti nebuvo galima. Namuose turėjo perdaryti visą sistemą, reikėjo pilti „antifrizą“. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti. Civilinis ieškinys tik už įrangą. Ar grąžino valdymo blokelį negali atsakyti. Sistemos atgal nesumontavo. Namą pardavė praėjusiais metais su visu aparatu. Parduotas 80 proc. baigtumo namas. Atskirai dėl šildymo sistemos su pirkėjais nesitarė. Namą pardavė su šildymo sistema, tačiau, ar į namo pardavimo kainą įėjo šildymo sistema, negali atsakyti.
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. B. pranešė apie vagystę ir parodė, kad laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). iš statomo namo, galimai išlaužus garažo patalpos lauko durų spyną, buvo patekta į patalpas, iš kurių buvo pavogta šildymo sistema „(duomenys neskelbtini)“ (Split sistema su 200 litrų boileriu), 4240 eurų vertės, grindinio šildymo kolektoriai, kiek vienetų buvo ir kokia jų vertė, negali pasakyti šiuo metu, taip pat sugadintas šildymo kabelis, kurio vertė 21 euras. Lauke, nuo namo kampo pavogtas ten buvęs pritvirtintas 3-fazis išorinis inverterinis įrenginys, kurio vertė 2339,54 euro. Namas nuosavybės teise priklauso jai ir sutuoktiniui K. B.. Šildymo įrangą įsigijo 2019 m. lapkričio 5 d., pateiks įsigijimo sąskaitą - faktūrą. Paskutinį kartą į namą buvo atvykusi 2019 m. lapkričio 22 d., tada namo duris užrakino raktu, tačiau spyna jau klibėjo, šiandien atvykusi duris rado atrakintas ir nepilnai uždarytas, šiuo metu durys sunkiai rakinasi, būtent todėl mano, kad į namą ir buvo patekta sugadinus spyną, nes kitos namų durys ir langai yra tvarkingi. Šiandien ryte apie 10.00 val. atvykusi ir pamačiusi, kad namas apvogtas, kalbėjo su kaimynu kuris sakė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. galimai apie 17.00 val. grįžęs namo matė, kad nuo jos namo dar nebuvo pavogtas išorinis inverterinis įrenginys. Nei prie namo, nei pas kaimynus, vaizdo stebėjimo kamerų įrengtų nėra (1 t., b. l. 156–161).
Iš 2020 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. B. savanoriškai pateikė „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros kopiją Nr. EKO1901212, išorinio inverterinio įrenginio garantinio lapo kopiją Nr. 191105-GB, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji įsigijo šildymo sistemą, kurios bendra vertė su montavimo darbais ir medžiagomis – 8584 Eur (4 t., b. l. 44–47).
Iš 2020 m. kovo 9 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini)., buvo sulaikyti du įtariamieji asmenys, galimai įvykdę vagystes. Pas vieną iš įtariamųjų atlikta neatidėliotina krata, kurios metu rasti galimai ką tik pavogti daiktai. Atliekant įvykio vietos apžiūrą nurodytu adresu pas E. T. pastebėtas prie namo pajungtas šilumos siurblys „(duomenys neskelbtini)“ su gamykliniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir matomu modelio numeriu (duomenys neskelbtini). Namo rūsyje pastebėtas boileris ir pečius. Nustatyta, kad nurodytas šilumos siurblys yra galimai pavogtas (duomenys neskelbtini), dėl vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49865-19 (4 t., b. l. 52).
Iš 2021 m. vasario 5 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad, siekiant nustatyti nusikaltimą įvykdžiusius ar su tuo susijusius asmenis bei kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo gautos mobiliojo ryšio bazinių stočių elektroninių ryšių tinklais perduodamų duomenų (sujunginių) išklotinės laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. 00.00 iki 2019 m. lapkričio 26 d. 24.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus mobiliojo ryšio bazinių stočių elektroninių ryšių tinklais perduodamų duomenų (su-junginių) išklotinės analizę nenustatyta įtariamojo E. K. tyrimo metu nustatytų telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujunginių GSM bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini) galimai nusikaltimo įvykdymo metu laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. Įtariamojo E. T. tyrimo metu nustatytų telefono numerių (duomenys neskelbtini) sujunginiai GSM bokšto veikimo zonoje adr. (duomenys neskelbtini). nusikaltimo galimai padarymo metu laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. užfiksuoti: Nr. 867148306 – 2019 m. lapkričio 22 d. 14:59:50, 14:59:59, 15:25:39, 20:44:45, 2019 m. lapkričio 23 d. nuo 12:41:47, Nr. 860920904 – 2019 m. lapkričio 22 d. 20:44:45, 19:55:11, 20:22:16, 20:27:39, 20:06:26, 20:19:33, 20:20:34, 20:23:13, 20:44:45, 21:36:16, 22:54:16, 2019 m. lapkričio 23 d. 00:58:04, 02:43:04, 04:43:04, 07:13:04, 09:45:27, 11:16:41; Nr. 860950311 suveikimų neužfiksuota. Vertinant bazinių stočių veikimo spindulio atstumą (mieste 0,2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5-20 km antenos spinduliavimo kryptimi) prieinama prie išvados, kad E. T. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) įeina į bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini) aptarnavimo zoną. (4 t., b. l. 62–65).
2020 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1554214-20 nustatyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2019 m. lapkričio 23 d., (duomenys neskelbtini) nuo metalinių įrankių dalių, yra įtariamojo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas, E. K., gim. (duomenys neskelbtini) kvapo nerasta (4 t., b. l. 112–117).
2019 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. 20-IS1-1349 nustatyta, kad ant dviejų putlpasčio lapų palikti 7 avalynės pėdų pėdsakai tinkami avalynės grupinei priklausomybei nustatyti. Nustatyti ar šie avalynės pado pėdsakai tinka jį palikusios avalynės identifiklavimui, be avalynės, galėjusios palikti pėdsaką, arba jos pado atspaudų nėra galimybės, nes neįmanoma atskirti individualių požymių nuo atsitiktinių. Nustatyti kokios rūšies avalyne palikti pėdsakai nėra galimybės kadangi nėra batų padų rašto katalogo. Nustatyti kokio dydžio avalyne palikti tirti pateikti avalynės pėdsakai, pažymėti Nr. 4,5,6,7 nėra galimybės, nes neužsifiksavo visas juos palikusios avalynės pado ilgis. Pėdsakas, pažymėtas Nr. 1, yra paliktas 45 dydžio batu. Pėdsakas, pažymėtas Nr. 2, yra paliktas 42 dydžio batu. Pėdsakas, pažymėtas Nr. 3, yra paliktas 42 dydžio batu (4 t., b. l. 122–127).
2019 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2186630-20 nurodoma, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rastas avalynės pėdsakas ir nukopijuotas daktiloskopine plokštele, bei pėdsakas užfiksuotas išliejoje Nr. 1, tirti pripažinti tinkamais grupinei priklausomybei nustatyti 2020-01-15 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-30 yra palikti tos pačios grupės avalyne kaip ir avalynės pėdsakai rasti ant putplasčio lapo įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rajonas, tyrimo metu pažymėti Nr. 1., 2., 3., 5., 6., 7 ir pripažinti tinkamai grupinei priklausomybei nustatyti pažymėti Nr. 2019-12-09 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1349. Nustatyti, ar šie avalynės pado pėdsakai yra palikti ta pačia avalyne be avalynės, galėjusios palikti pėdsakus, arba jos pado atspaudų nėra galimybės, nes neįmanoma atskirti individualių požymių (pado piešinio pažeidimų, nudilimų) nuo atsitiktinių (4 t., b. l. 132–135).
2019 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1388 konstatuota, kad ant tirti pateiktos spynos atrakto, paimto įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš namo adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžių laužimo įrankio pėdsakų nėra, pateiktas tirti atraktas tvarkingas. Atsakyti į klausimą, kokiu būdu ir kokiu įrankiu atrakintas atraktas, nėra galimybės, nes ant atrakto vidinių paviršių yra tik subraižymo pavidalo pėdsakai (neatmetama galimybė, kad minėtieji pėdsakai galėjo būti palikti eksploatacijos metu). Pagal subraižymo pavidalo pėdsakus negalima nustatyti kokiu įrankiu jie buvo atlikti, jo dydžio, ypatybių. Ar tirti pateiktos spynos atraktas atrakintas pateiktu raktu, negalima atsakyti, nes rastuose rakinimo pėdsakuose nėra individualių požymių visumos, pakankamos naudotų raktų identifikavimui (4 t., b. l. 140–142).
Iš 2020 m. kovo 10 d. kratos protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 9 d. E. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini), atlikta neatidėliotina krata, kurios metu išmontuotas ir paimtas katilas Nr. (duomenys neskelbtini) ir išorinis inventorinis įrenginys Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 78–82)
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas kratos adresu (duomenys neskelbtini) teisėtumas (4 t., 88–89).
Iš 2020 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kratos metu E. T. namuose rasta ir išmontuota šildymo sistema. Fiksuota, kad baltos spalvos stačiakampio formos katilas, priekinėje dalyje, kairėje yra kvadrato formos ertmė, dešinėje pusėje ties viduriu matome juodos spalvos užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Galinėje dalyje turi baltos spalvos lipduką su katilo identifikaciniu numeriu: „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimo katilo viršutinėje dalyje devyni vamzdžiai, prie dviejų iš jų pritvirtintas bendras galimai plastikinis vamzdis. Baltos spalvos su žalios spalvos intarpais, stačiakampio formos, inverterinis įrenginys. Kairiajame šone, ties viduriu baltos spalvos lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ bei įrenginio indentifikacinio modelio numeris - (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 91–96). Objektai grąžinti nukentėjusiosios įgaliotam atstovui A. G. (4 t., b. l. 98–99).
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Paimta foninis kvapas ir kvapo pėdsakas, du putplasčio lapai su avalynės pėdsakais, spynos atraktas su raktu, keturios įrankių dalys ir atidalinti du vamzdeliai (4 t., b. l. 1–8). Objektai perduoti saugoti Kauno r. PK (4 t., b. l. 100–106).
Dėl L. A. priklausančio turto vagystės
Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino. Parodė, kad netoli nukentėjusiosios namų (duomenys neskelbtini) palikdavo automobilį, nes važiuodavo pas draugę, kuri nėra jo vaikų motina. Pas draugę eidavo palikęs mašiną netoli nukentėjusiosios namų. Kaip tuose namuose galėjo kažką rasti su juo susijusį, jis nežino. Jokių daiktų, šilkinio šalikėlio jis nevogė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis L. A. namuose nebuvo.
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad prieš du metus, prieš Kalėdas, trumpam buvo išvykusi į miestą. Išvykdama paliko įjungtą šviesą, signalizacijos nejungė. Grįžusi namo apie 23.30 val. pastebėjo, kad nedegė šviesa, neužsidegė prožektorius, kuris reaguoja į judesį ir turėjo apšviesti terasą, kurio, kaip vėliau pamatė, buvo nutraukti laidai. Rado atidarytą langą. Įėjusi į namus, pamatė, kad išverstas vienas kambarys – iš komodos buvo išversti stalčiai, iš spintos viskas išversta, lovos patalynė perversta. Iškvietė policijos pareigūnus, buvo atvykę ir su šunimi. Kaip sakė pareigūnai, buvo ne vienas asmuo, sakė, kad rado automobilį pastatytą. Mano, kad kaltininkai nespėjo į kitus kambarius nueiti, nes kiti kambariai nebuvo išversti, jos auksiniai žiedai nebuvo pavogti. Po kiek laiko pastebėjo, kad vagystės metu iš namų dingo dėžutėje buvęs šilko šalikėlis su piešiniu ir rankų darbo papuošalų komplektas – kolje ir auskarai. Papuošalai iš natūralaus akmens, panašaus į gintarą. Papuošalai vienetiniai. Galimai pagaminti iš žalvario metalo ir šviesiai geltonų akmenų. Tai buvo draugės dovanos, jų įsigijimo dokumentų neturi, jų vertę nustatė savo nuožiūra. Kiti papuošalai nedingo, kamera irgi nedingo. Nuo vieno lango buvo nuplėštas tinklelis nuo vabzdžių. Dėl sugadinto judesio daviklio patyrė turtinę žalą, tačiau dėl jo civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2019 m. gruodžio 21 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. A. pranešė apie įsibrovimą į namus ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apie 20:00 val. kartu su sugyventiniu J. K. L. savo automobiliu išvyko į miesto centrą apsipirkti. Namo vonioje ir prieškambaryje paliko įjungtą apšvietimą, nes visada taip daro norėdami apsisaugoti nuo vagių. Namo signalizacijos nejungė, nes ji sugedusi. Apie tai, kad išvažiuoja iš namų, niekas nežinojo, nematė net artimiausi kaimynai. 2019 m. gruodžio 20 d. apie 22.30 val. grįžo į namus. Automobilį pasistatė prie savo garažo ir kartu su Juliumi ėjo į namo vidinį kiemą, kur yra įėjimas į namo vidų. Namo teritorija neaptverta. Priėjus namo verandą, pamatė ant trinkelių numestą tinkliuką nuo vabzdžių, kuris prieš tai buvo pritvirtintas prie miegamojo lango. Tada pastebėjo, kad miegamojo kambario langas pilnai atidarytas į kambario vidų, o verandoje esanti judesio daviklio lempa neveikia, nes nutraukti jos laidai. Pažvelgusi į kambarį pro langą, pamatė, kad jame viskas išvartyta ir suprato, kad kažkas buvo patekę į namo vidų. Namo įėjimo durys buvo sveikos, spyna tvarkinga. Atsirakinusi duris įėjo į vidų. Visi kiti kambariai buvo tvarkingi, tik miegamajame kambaryje buvo išvartyti baldai, drabužiai. Kai įėjo į namo vidų, prieškambaryje ir vonioje šviesa degė, taip kaip ir buvo palikę išvykstant. Apžiūrėjusi visus kambarius pamatė, kad niekas nepavogta, vonios kambaryje buvo palikusi savo auksinius papuošalus, jie taip pat nejudinti. Miegamajame buvo du buteliukai prabangių kvepalų, jie taip pat nepaimti. Svetainėje buvo palikusi planšetinį kompiuterį, jis nepaimtas. Daugiau vertingų daiktų, papuošalų ar grynųjų pinigų namuose neturi. Mano, kad į namą patekę asmenys nespėjo nieko pavogti dėl to, kad jie grįžo ir tai asmenis išgąsdino. Grįždami nieko įtartino nepastebėjo ir negirdėjo. Be to, namo vidinis kiemas neapšviestas, todėl net nebūtų pamatę, jeigu kas nors bėgtų. Jai padaryta turtinė žala dėl nulaužtos apšvietimo lempos. Ar miegamojo kambario langas buvo pilnai uždarytas, nepamena, galėjo jį palikti „vėdinimo“ pozicijoje. Tačiau lango rėmas be laužimo žymių, užsidaro pilnai. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes dabar labai baiminasi, kad namuose buvo įsilaužę pašaliniai asmenys, išvartė visus asmeninius daiktus. Žalą dėl minėto apgadinto turto nurodys tyrimo eigoje. Name esantis turtas draustas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gretimame name gyvena senyvo amžiaus pora, tačiau jie pasakė, kad miegojo ir nieko įtartino negirdėjo, negirdėjo net ar lojo jų šuo, kuris buvo voljere. Dėl pasikėsinimo apvogti namą nieko neįtaria, su niekuo nesusipykusi (2 t., b. l. 3–23).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad įvykio dieną apžiūrėjusi savo namus dėl galimai patirto šoko nepastebėjo, kad kažkas būtų pavogta, tačiau tvarkydama namus pastebėjo, kad nėra kartoninės dėžutės apačios, kuri buvo padėta miegamajame ant spintelės. Ant spintelės liko tik kartoninės dėžutės viršus. Dėžutės viduje buvo rankų darbo papuošalas ant kaklo ir auskarai. Papuošalai yra vienetiniai. Galimai pagaminti iš žalvario metalo ir šviesiai geltonų akmenų. Taip pat dėžutėje buvo šilkinis šalikas. Šalikas buvo šviesiai rožinis, su mėlynomis gėlėmis. Taip pat rankų darbo. Kokia dizainerė pagamino papuošalus ir šaliką, nurodyti negali, kadangi šį rinkinį gavo dovanų iš draugės prieš metus. Šio rinkinio vertė 200 eurų. Šilkinio šaliko vertė 60 Eur, papuošalų rinkinys bendros vertės 140 Eur, t. y. auskarai 50 Eur, vėrinys - 90 Eur. Taip pat įvykio metu buvo sugadintas šviestuvas, kuris buvo įtaisytas prie įėjimo lubose verandoje. Šviestuvas buvo su judesio davikliu. Šviestuvo vertė 30 Eur. Daugiau niekas iš namų pavogta nebuvo (4, b. l. 147–149, 150–152).
Iš 2019 m. gruodžio 21 d. – 2019 m. gruodžio 22 d. kratos protokolo matyti, kad E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), atlikta neatidėliotina krata, kurios metu paimti įvairūs daiktai (5 t., b. l. 4–8).
Iš kratos protokolo matyti, kad E. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 21 d. – 2019 m. gruodžio 22 d. atlikta neatidėliotina krata. Kratos metu rasta ir paimta pinigai (doleriai - 106, zlotai – 200), galimai narkotinė medžiaga – suktinukė, ginklas, atsuktuvai 3 vnt., trys poros batų, pirštinių pora, racija „baofeng“, pakrovėjas „szyb“ (5 t., b. l. 4–8). Pinigai perduoti saugojimui (10 t., b. l. 40–49), narkotinės medžiagos likutis perduotas saugoti (5 t., b. l. 146), ginklas, vaizdo stebėjimo kamera, trys poros batų, racija „baofeng“, pakrovėjas „szyb“ - grąžinti E. K. (5 t., b. l. 44–47).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas neatidėliotinos kratos, kuri atlikta 2019 m. gruodžio 21 d.-2019 m. gruodžio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumas (5 t., b. l. 13–14).
Iš 2019 m. gruodžio 21 d. Tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio šuns panaudojimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 16.50 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad nukentėjusioji grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad buvo patekta į jos namus per išlaužtą langą, taip pat kieme sulaužyta apšvietimo lempa. Viduje viskas išvartyta. Pėdsekystei įvykio vietoje buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris prie lango, pro kur buvo patekta į vidų, pradėjo sekti pėdomis ir nusekė per kiemą į (duomenys neskelbtini). Toliau sekė (duomenys neskelbtini) gatve ir toje pačioje vietoje už (duomenys neskelbtini) namo pėdas pametė (5 t., b. l. 167).
Iš 2019 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta pirštinės 1 pora, racijos 2 vnt., nuoplovos 2 vnt. nuo racijos su galimais biologinės kilmės pėdsakais (5 t., b. l. 33–40). Racijos grąžintos E. K. (5 t., b. l. 44–47), nuoplovos nuo racijų ir pirštinės perduotos saugoti (7 t., b. l. 17–23).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvados Nr. S195/2020(01) matyti, kad, atlikus DNR tyrimą, kairės rankos pirštinės viduje (SI Nr. S80/2020(01) 4 mėg.) nustatytas mišrus dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti DNR profilis, sutampantis su E. K. DNR profiliu, ir kito asmens DNR profilis, kuris nesutampa su L. A. DNR profiliu (5 t, b. l. 96–99).
2020 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-29(20), 11-30(20), 11-317(20) nurodyta, kad ant tirti pateiktų pirštinių, rastų kratos metu pas E. K., rasti pavieniai rusvai juodos spalvos poliamidiniai pluoštai, kurie yra vienodi su tirti pateiktos E. K. striukės audeklo ataudų pluoštais. Ant tirti pateiktų pirštinių, paimtų iš automobilio, rasta melsvai juodos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su pirštinių, rastų kratos metu pas E. K., trikotažo pluoštai. Ant tirti pateiktų pirštinių, paimtų iš automobilio, rastas rusvai juodos spalvos poliamidinis pluoštas, kuris yra vienodas su tirti pateiktos E. K. striukės audeklo ataudų pluoštais. Ant tirti pateiktos užuolaidos rasta plastiko mikrodalelių, vienodų su pirštinių, paimtų iš automobilio, plastiku. Ant tirti pateiktos užuolaidos rastas didelis skaičius pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, kurie vienodi su pavieniais pašaliniais melsvai juodos spalvos viskozės pluoštais, rastais ant pirštinių, paimtų iš automobilio (5 t., b. l. 129–139).
Iš 2020 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-30 matyti, kad išliejose užfiksuoti du avalynės pėdsakai ir daktiloskopine plokštele nukopijuotas avalynės pado pėdsakas yra tinkami avalynės grupinei priklausomybei nustatyti. Nustatyti, ar šie avalynės pado pėdsakai tinka jį palikusios avalynės identifikavimui (lyginamajam tyrimui), be avalynės, galėjusios palikti pėdsakus, arba jos pado atspaudų nėra galimybės, nes neįmanoma atskirti individualių požymių (pado piešinio pažeidimų, nudilimų) nuo atsitiktinių (5 t., b. l. 114–123).
2019 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2186630-20, kurioje nurodoma, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rastas avalynės pėdsakas ir nukopijuotas daktiloskopine plokštele, bei pėdsakas užfiksuotas išliejoje Nr. 1, tirti pripažinti tinkamais grupinei priklausomybei nustatyti 2020-01-15 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-30 yra palikti tos pačios grupės avalyne kaip ir avalynės pėdsakai rasti ant putplasčio lapo įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu pažymėti Nr. 1., 2., 3., 5., 6., 7 ir pripažinti tinkamai grupinei priklausomybei nustatyti pažymėti Nr. 2019-12-09 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1349. Nustatyti, ar šie avalynės pado pėdsakai yra palikti ta pačia avalyne be avalynės, galėjusios palikti pėdsakus, arba jos pado atspaudų nėra galimybės, nes neįmanoma atskirti individualių požymių (pado piešinio pažeidimų, nudilimų) nuo atsitiktinių (4 t., b. l. 132–135).
Iš 2020 m. gegužės 13 d. Slapto sekimo protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. surašyta slapto sekimo suvestinė Nr.IBPS-V-2597449, kurioje fiksuota, kad E. K. 2019 m. gruodžio 20 d. 18.00 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), 18.16 val. atvyko (duomenys neskelbtini) sankirtą ir šalikelėje pastatęs mašiną nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur tamsoje pradingo. 19.37 val. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atėjo į savo automobilį (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 19.40 val. trumpai pastovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. 19.50 val. atvyko į ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinę, adresu (duomenys neskelbtini). 20.01 val. Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės vėl atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) sankirtą ir šalikelėje pastatęs mašiną vėl nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur tamsoje pradingo. 20.41 val. E. K. buvo pastebėtas ateinantis nuo 3 (duomenys neskelbtini) gatvės link savo automobilio. Atsisėdo į automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 103, 154).
Iš 2019 m. gruodžio 21 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Paimta dvi gipsinės išliejos su avalynės pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, užuolaida permatoma, baltos spalvos (2 t., b. l. 3–23). Objektai perduoti saugoti. (7 t., b. l. 17–23).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmeniui atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, jei svetimą turtą kaltininkas pagrobia slaptai, t. y. nematant ar to nesuprantant turto savininkui, valdytojui ar kitiems asmenims, arba tuo atveju, kai kaltininkas yra įsitikinęs, kad aplinkiniai nemato ar nesupranta, kad jis grobia svetimą turtą.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys objektyviosios pusės požymiai. Griežtesnė atsakomybė numatyta tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Tam, kad veika būtų kvalifikuojam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną šių kvalifikuojančių objektyviosios pusės požymių ir pagrobto daikto vertė šiuo atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–116/2007).
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Teismų praktikoje kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz. tarnybinių patalpų, kabinetų, juose esančių uždarų darbuotojų daiktų saugyklų). Saugykla – tai tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys ar objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.).
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – tyčinė kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis), apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis) ar baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis). BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir tai yra privilegijuota tyčinio svetimo turto sugadinimo nusikalstamos veikos sudėtis.
Dėl J. V. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. T., veikiant su bendrininkų grupėje su dar dviem asmenimis, 2019 m. rugsėjo 25 d. vakarą, siekiant įsibrauti į namą, sugadinus langą ir taip įsibrovus į J. V. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) name, ir iš ten pagrobus J. V. priklausantį turtą, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo E. T. parodymais, nukentėjusiosios J. V. parodymais, liudytojo D. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolu ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Byloje nukentėjusiosios J. V. parodymais, liudytojo D. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir įrodyta, kad 2019 d. rugsėjo 25 d. vakare, apie 22.00 val., į J. V. namus buvo įsibrauta per langą – nors pats langas nesugadintas, tačiau jo rėme fiksuotos laužimo žymės, ir iš jos namų pagrobti įvairūs daiktai – laikrodis, juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, vaizdo stebėjimo kamera. Nukentėjusioji parodė, jog jos namuose buvo viskas išversta – iš spintos išversti drabužiai, išversta lova. Šie parodymai visiškai atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu nuotraukose užfiksuotus vaizdus – išversti daiktai miegamajame, iš spintos ant žemės išversti drabužiai, spinta pravira, beveik tuščia, sujaukta lovos patalynė, matyti neapvilktas čiužinys, patalynė suversta. Tai patvirtina, kad įvykio metu buvo ieškota vertingų daiktų. To neneigė ir pats E. T.. Nors kaltinamasis E. T. teigė, kad jokių daiktų iš ten nebuvo paimta, tačiau nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisme detaliai paaiškino, kokie daiktai buvo pagrobti, juos detaliai apibūdino, konkretizavo ir nurodė, kur jie buvo padėti, todėl abejoti jos parodymais dėl dingusių daiktų, t. y. aukso dirbtinių, pinigų, laikrodžio, teismas neturi pagrindo. J. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad namuose pasigedo vyriško auksinio laikrodžio, 2600 eurų grynųjų pinigų, ir įvairių auksinių dirbinių – žiedų, auskarų, aukso „laužo“, taip pat buvo dingusi vaizdo stebėjimo kamera. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama 2019 m. rugsėjo 30 d., detaliai apibūdino dingusius auksinius papuošalus, nurodė jų dydį, svorį, vertę, taip pat patikslino, jog detaliau apžiūrėjusi namus, rado 200 eurų, todėl iš jos namų buvo pagrobta 2600 eurų. Parodė, kad pinigai buvo arbatos maišelyje ir juos laikė miegamajame rūbų spintoje, kaip ir vaikišką garvežį, kuriame laikė paveldėtą vyrišką auksinį laikrodį „Polet“ firmos. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad visi auksiniai dirbiniai buvo laikomi dirbtinių gėlių vazone ant stalo svetainėje, o įvykio metu maišelis su aukso dirbiniais iš šio vazono buvo dingęs. Pažymėtina, jog liudytojas D. A. taip pat patvirtino, jog šiam pastebėjus galimai įvykdytą vagystę ir atvykus J. V. giminaitei, jau tuo metu kaimynė klausė, ar nedingusi vazelė, buvusi ant salo. Kai ta giminaitė pasakė, kad vazelės nėra, kaimynė pasakė, kad buvo pagrobtas auksas. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą dėl pagrobtų daiktų, jų vertės, jų kiekio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad daiktus, o tame trape ir pinigus bei auksinius dirbinius, nukentėjusioji buvo apdraudusi. Iš draudimo įmonės pateiktos Bylos paskaičiavimo ir dokumentų suvestinės bei Kilnojamojo turto nusidėvėjimo ir atkuriamosios vertės nustatymo, matyti, kad pinigų kiekis ir auksinių dirbinių kiekis, auksinių dirbtinių apibūdinimas, įvertinimas atitinka nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes dėl pagrobtų daiktų, jų vertės, pinigų kiekio. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismui nekelia abejonių nei paties minėtų daiktų pagrobimo faktas iš J. V. namų būtent šio įvykio metu, kai jos namuose buvo įsibrovęs E. T., nei pagrobtų daiktų vertė.
Pažymėtina, jog J. V. tik pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 64–69) parodė, jog iš jos namų buvo pagrobta 2800 eurų grynųjų pinigų, tačiau vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 86–91) ir teisme parodė, kad 200 eurų ji rado, iš jos namų buvo pagrota 2600 eurų grynųjų pinigų. Tokia pagrobtų pinigų suma nurodyta ir draudimo bendrovės dokumentuose (2 t., b. l. 156), todėl darytina išvada, kad kaltinime netiksliai nurodytos aplinkybės dėl pagrobtų grynųjų pinigų kiekio bei bendros turtinės žalos, padarytos dėl vagystės, dydžio. Esant šioms aplinkybėms, patikslintinos kaltinimo aplinkybės, nurodant, kad iš J. V. namų buvo pagrobta 2600 eurų, o bendra turtinė žala dėl vagystės yra 10 292 eurai. Šios aplinkybės kaltinamajam E. T. buvo žinomos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl darytina išvada, kad toks aplinkybių patikslinimas kaltinamojo teisių į gynybą nepažeidžia.
Byloje liudytojo D. A. parodymais bei apžiūrėtų vaizdo kamerų įrašais nustatyta ir įrodyta, kad į J. V. namus įsibrauta buvo laikotarpiu nuo 21.35 val. iki maždaug vidurnakčio. Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad nusikaltime dalyvavo iš viso trys asmenys, vienas iš kurių nutraukė vaizdo stebėjimo kamerą. Vaizdo kamera, kuri buvo nukreipta į J. V. būsto pusę, užfiksavo, jog aplink namą apie 21.35 val. vaikščiojo ir dairėsi vienas asmuo, po to ta pati kamera užfiksavo, kaip apie 22.21 val. du asmenys vėl buvo užėję į kiemą, vaikščiojo aplink pirmo aukšto langus, dairėsi, vienas pritūpęs prie lango kažką darė, o kitas prisėdęs lauke ant fotelio sėdėjo, po to pastebėjęs kamerą ją nutraukė, todėl vaizdas iš šios pusės nutrūko. Gatvę ir namo prieigas stebinčios kameros užfiksavo, kad laikotarpiu nuo 21.15 val. iki 21.17 val. šia gatve lėtai pirmyn atgal pravažiavo pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) su bagažo tvirtinimo skersiniais ant stogo, kuris atitinka E. T. automobilio (duomenys neskelbtini) apibūdinimą. Taip pat matyti, kad praėjus nedideliam laiko tarpui po šio automobilio pravažiavimo, užfiksuota, kad link nukentėjusiosios namo ateina du asmenys, vienas iš kurių rudomis kelnėmis užsismaukia kaklaskarę, vaikšto pirmyn atgal palink namą, sustojęs prie tvoros kažką daro, o kitas stovi už kitoje gatvės pusėje esančio automobilio ir stebi aplinką. Po to pirmasis vyriškis taip pat nueina už minėto automobilio ir tada abu vyriškiai nuo automobilio nueina, tačiau po kiek laiko, apie 22.02 val. du asmenys užeina už minėto automobilio, trečias praeina pro šalį. 22.15 val. matyti kaip asmuo rudomis kelnėmis vėl užeina už minėto automobilio, tada iš už minėto automobilio išėję 2 asmenys pereina per gatvę ir pro vartelius ateina į (duomenys neskelbtini) kiemą, 22.17 val. asmuo rudomis kelnėmis nuima vaizdo kamerą, 22.19 val. abu asmenys išeina iš kiemo, paskui juos išeina trečias asmuo iš už automobilio. 22.51 val. du asmenys tamsiai apsirengę iš kairės ateina į namo kiemą, kitas užeina už sidabrinio automobilio. 22.58 val. iš kiemo išeina du asmenys ir nueina į kairę, paskui juos nueina trečias asmuo, kuris stovėjo už automobilio.
Vaizdo įraše užfiksuotų asmenų veiksmai, elgesys – kelis kartus vaikšto aplinkui, stebi aplinką iš už automobilio, kol vienas apžiūrinėja langus, kitas stebi aplinką, nuplėšia kamerą, po to grįžus dar kartą, dviese nueina į kiemą, o trečias lieka už automobilio, o minėtiems dviems asmenims išėjus iš kiemo paskui juos netrukus pasišalina ir trečiasis asmuo, stovėjęs už automobilio, rodo asmenų, dalyvavusių nusikaltimo padaryme, tarpusavio veiksmų suderinamumą ir patvirtina, jog visi trys asmenys veikė kartu, bendrininkaudami, kiekvienas prisidėdamas prie šių nusikalstamų veikų padarymo ir bendro tikslo. Todėl darytina išvada, kad E. T. suvokė, kad nusikaltimus daro ne vienas. Įvykių seka – atjungta elektra, stebėta aplinka, po to sekęs įsibrovimas per langą, daiktų išvertimas, visų trijų asmenų pasišalinimas iš įvykio vietos rodo, kad asmenys į J. V. kiemą pateko su tikslu įsibrauti į jos namus ir iš ten pagrobti svetimus daiktus ir tas tikslas buvo pasiektas – pagrobta 2600 eurų grynųjų pinigų ir auksinis laikrodis bei ženklus skaičius auksinių dirbinių, kuriuos nukentėjusioji laikė ir saugojo vienoje vietoje, viename maišelyje. Taip pat nustatyta, kad įsibrovimo metu buvo sugadintas lango rėmas ir, kaip užfiksuota taip pat ir vaizdo kameros įrašu, nuplėšta vaizdo stebėjimo kamera. Liudytojas D. A. patvirtino, kad jis, siekdamas nustatyti, kas galėjo įsibrauti į kaimynės J. V. namus, savo vaizdo stebėjimo kameras įrašus peržiūrinėjo sukdamas atgal, kol pastebėjo užfiksuotus įtartinai besielgiančius asmenis, įrašus pateikė pareigūnams, todėl abejoti tuo, kad daiktai ir pinigai iš nukentėjusiosios namų buvo pagrobti kitu laiku ir kitų asmenų, nei užfiksuota vaizdo įrašuose, teismas neturi pagrindo.
Nors byloje kaltinimai dėl J. V. priklausančio turto sugadinimo ir svetimo turto grobimo įsibraunant į patalpą buvo pareikšti ir kaltinamajam E. K., tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų tai, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. E. K. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų neigė, E. T. nebuvo nuoširdus ir neįvardijo asmenų, buvusių su juo, šio įvykio metu. Jokie kiti įrodymai, patvirtinantys, kad E. K. buvo įvykio vietoje įvykio metu, nesurinkti – byloje nėra nei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar gyvai protokolų, vaizdo kamerų įrašai nepakankamai geros kokybės, kad būtų galima atpažinti ir nustatyti jame užfiksuotus asmenis. Byloje nėra duomenų, kad E. K. automobilio apžiūros ar kratos metu būtų rasta kokių nors daiktų, susijusių su vagyste iš J. V. buto, o tai, kad pas E. K. buvo rastas elektros skydinėms atrakinti skirtas raktas, nepakankamas įrodymas susieti jį su šiuo įvykiu, nes tai universalus raktas, tinkantis standartinėms skydinėms atrakinti ir jį vienodą turi daugelis namų ir butų savininkų. Esant šioms aplinkybėms, E. K. dėl J. V. priklausančio turto vagytės įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimo išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog E. T., 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vieno kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, turėdami tikslą įsibrauti į namą, tyčia sugadino langą, 300 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turtinę žalą, įsibrovė į J. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė: 2600 Eur grynųjų pinigų, įvairius auksinius dirbinius, vyrišką auksinį laikrodį „Polet“, su paauksuota apyranke, vaizdo filmavimo kamerą „Arlo pro smart security systems VMS4130“, taip padarydami nukentėjusiajai J. V. 10 292, 00 Eur turtinę žalą.
Į nukentėjusiosios namus, iš kur buvo pagrobti daiktai, patekta neteisėtai, neturint leidimo, todėl toks neteisėtas patekimas į svetimą patalpą atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalpas. Aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog į namus bandyta įsibrauti siekiant išlaužti langą – fiksuotos laužimo žymės lango rėme, po ko, kaip parodė nukentėjusioji, langas gerai neužsidaro, nėra sandarus. Tokiu būdu turint tikslą patekti į namus tikslingai buvo sugadintas ir svetimas turtas – langas.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad tikslingas lango sugadinimas, siekiant patekti į namą, neteisėtas patekimas į namus turint tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokio turto pagrobimas yra neteisėtas, pavojingas, nusikalstamas elgesys, suvokė, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia tiek sugadinant turtą, tiek ir jį neteisėtai užvaldant.
Tiek sugadinto, tiek ir pagrobto turto vertė viršija 5 MGL sumą, tačiau neviršija 250 MGL sumos.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad E. T. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuotos vagystės, t. y. vagystės įsibraunant į patalpą, požymiai, ir tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kadangi svetimo turto sugadinimas buvo padarytas turint tikslą patekti į namą, tuo buvo realizuotas vagystės objektyvusis požymis, kuris ją ir kvalifikuoja – įsibrovimas į patalpą, laikytina, kad veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl svetimo turto sugadinimo laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi, sutinka atlyginti žalą. Dėl svetimo turto grobimo kaltės E. T. nepripažino, pripažino tik dėl pasikėsinimo įvykdyti vagytę, tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ne tik buvo įsibrauta į nukentėjusiosios namus, tačiau taip pat buvo ir pagrobta daiktų, kurių vertė didesnė nei 10 000 eurų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Dėl pasikėsinimo pagrobti V. L. turtą ir turto sugadinimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. T. 2019 m. spalio 18 d. naktį, turint tikslą įsibrauti į namą sugadinus svetimą turtą ir pasikėsinus pagrobti svetimą, V. L. priklausantį, turtą pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo E. T. parodymais, nukentėjusiojo V. L., liudytojos L. M. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų A. L., E. K. pranešimais, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis E. T. prisipažino, kad turėjo tikslą įsibrauti į V. L. namus ir iš ten pagrobti daiktų, pripažino, kad galimai atjungė elektrą skydinėje ir bandė su atsuktuvu išlaužti V. L. namo terasos duris, bet suveikė signalizacija, todėl iš kiemo pasišalino. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja kitais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , ant terasos durų užfiksuotos įsilaužimo žymės, padarytos išliejos. Bandymo įsibrauti faktą patvirtina ir apsaugos tarnybos darbuotojų pranešimai, kad 2019 m. spalio 19 d. 03.09 val. iš centrinio pulto gavus pranešimą apie signalizacijos suveikimą (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į vietą, ant vitrininio lango pastebėtos laužimo žymės, buvo iškviestas atsakingas asmuo L. M., policija, materialinių vertybių nebuvo pasigesta. Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo V. L. parodymus, kad įvykio metu jam nebūnant namuose iš saugos tarnybos gavo pranešimą apie bandymą įsibrauti į jo namus, kadangi buvo išvykęs į sodybą, paprašė į vietą nuvykti atsakingą asmenį, t. y. savo žmonos mamą L. M., pats į įvykio vietą atvyko kitą rytą, matė, kad buvo bandyta išlaužti terasos duris, iš namų niekas nedingo, tik buvo sugadintas terasos langas. Šie parodymai iš esmės atitinka liudytojos L. M. parodymus, jog 2019 m. spalio 19 d. naktį paskambinusi dukra paprašė nuvykti iki jos vyro namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes suveikė signalizacija, vyksta saugos tarnyba. Jai atvykus, apsaugos darbuotojai parodė, kad į namą buvo bandyta patekti išlaužus terasos duris, ji taip pat pastebėjo, kad name nėra elektros. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. apie 21.00 val. buvo atjungta elektra, o apie 3.00 val. suveikė namo signalizacija. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad apsaugos tarnybos darbuotojai atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog nuo 2019 m. spalio 18 d. buvo atjungta elektra, o signalizacija veikė nuo papildomo maitinimo šaltinio. Aplinkybes, kad iš pradžių dar 2019 m. spalio 18 d. vakare buvo atjungta elektra, o po to naktį bandyta įsibrauti į nukentėjusiojo namus, patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota kaip 2019 m. spalio 18 d. vakare, po 20.00 val., vyriškis, veidą dengiantis mova, praeina pro namų tvorą, po to elektros skydinėje galimai atjungia elektrą.
Visi šie nuosekliai tarpusavyje susiję įrodymai patvirtina, kad 2019 m. spalio 18 d. V. L. namuose buvo atjunta elektra, o 2019 m. spalio 19 d. naktį patekus į namų kiemą, buvo išlaužtas terasos langas. Šie įrodymai patvirtina, jog buvo tikslas įsibrauti į nukentėjusiojo namus ir juos apvogti, tačiau suveikus signalizacijai, kuri veikė nuo papildomo maitinimo šaltinio, šio tikslo pasiekti nepavyko. Taip pat nustatyta, kad įsibrovimo metu buvo sugadintas terasos langas. Byloje nenustatyta, kad kėsinimasis nutrūko dėl to, jog atvažiavo apsaugos darbuotojai, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Į nukentėjusiojo namus bandyta patekti neteisėtai, neturint leidimo, bandant išlaužti terasos duris ir taip jas sugadinant, todėl toks neteisėtas bandymas patekti į svetimą patalpą, atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalpas. Tokiu būdu turint tikslą patekti į namus tikslingai buvo sugadintas ir svetimas turtas – terasos durys.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad tikslingas terasos lango sugadinimas, siekiant patekti į namą ir turint tikslą pagrobti svetimą turtą, yra neteisėtas, pavojingas, nusikalstamas elgesys, suvokė, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia tiek sugadinant turtą, tiek ir siekiant įvykdyti svetimo turto grobimą.
Sugadinto turto vertė viršija 5 MGL sumą, tačiau neviršija 250 MGL sumos.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad E. T. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai ir pasikėsinimo įvykdyti kvalifikuotą vagystę požymiai, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį.
Kadangi svetimo turto sugadinimas buvo padarytas turint tikslą patekti į namą, tuo buvo realizuotas vagystės objektyvusis požymis, kuris ją ir kvalifikuoja – įsibrovimas į patalpą, laikytina, kad veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi.
Nors byloje kaltinimai dėl V. L. priklausančio turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti jo turtą, įsibraunant į patalpą, buvo pareikšti ir kaltinamajam E. K., tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad jis dalyvavo šiame įvykyje. E. K. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų neigė, E. T. teigė, kad jis buvo vienas, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys taip pat nepatvirtina, kad įvykyje būtų dalyvavę daugiau asmenų. Jokie patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, kad E. K. dalyvavo padarant šias veikas, nesurinkti. Byloje nėra nei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar gyvai protokolų. Byloje nėra duomenų, kad E. K. automobilio apžiūros ar kratos metu būtų rasta kokių nors daiktų, susijusių su vagyste iš V. L. namų, o tai, kad pas E. K. buvo rastas elektros skydinėms atrakinti skirtas raktas, nepakankamas įrodymas susieti jį su šiuo įvykiu, nes tai universalus raktas, tinkantis standartinėms skydinėms atrakinti ir jį vienodą turi daugelis namų ir butų savininkų. Esant šioms aplinkybėms, E. K. dėl V. L. priklausančio turto sugadinimo ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nenustatyta kaltinamojo E. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. T. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. K..
Dėl pasikėsinimo pagrobti M. M. turtą ir turto sugadinimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. K. ir E. T., tyčia sugadinus svetimą, M. M. priklausantį, turtą ir pasikėsinus pagrobti jam priklausantį turtą, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo T. B. parodymais, specialisto išvada, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolais, ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Tiek E. K., tiek ir E. T. pripažino, jog buvo patekę į M. M. kiemą ir bandė atjungti tvoroje buvusias kameras taip jas sugadindami. E. T. taip pat pripažino, jog tai jis nukirpo elektros kabelį, taip siekdamas atjungti elektrą. Šios aplinkybės taip pat nustatytos ir įrodytos ir kitais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nufotografuotos sugadintos kameros, garsinė signalizacija. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad vos jam išvykus į kelionę telefone pastebėjo, kad nėra ryšio su kameromis ir saugos sistema, iš kaimynų sužinojęs, kad elektra nėra dingusi, paprašė draugo T. B. nuvykti patikrinti, o šis nuvykęs kartu su kaimynais pastebėjo, kad elektros skydinėje atjungtas elektros automatinis jungiklis. T. B. atstatė jungiklį. Nukentėjusysis saugos tarnybai pranešė, kad atsakingas asmuo bus T. B., nes jis išvykęs į kelionę. Vos nuskridęs pastebėjo, kad buvo daug saugos sistemos suveikimų, susisiekus su T. B. paaiškėjo, kad apie 2.15 val. iš saugos tarnybos šis gavo pranešimą, kad vėl dingo elektra, nepavykus atstatyti tiekimo nuotoliniu būdu, nuvyko iki M. M. namų ir kartu su apsaugos tarnybos darbuotojais apžiūrėję namus pastebėjo, kad prie elektros skydinės palei žemę nukirstas elektros kabelis, tada buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka liudytojo T. B. parodymus, kad draugas M. M. paprašė jo nuvažiuoti apžiūrėti iki pastarojo namų, nes neveikia kameros. Nuvykęs matė, kad atjungta elektra, elektrą vėl įjungė, tačiau po kiek laiko jam vėl paskambino iš saugos tarnybos ir pranešė, jog vėl dingo elektra. Nuvykęs pažiūrėti į vietą, pastebėjo nukirstą kabelį, tada apsaugos darbuotojai iškvietė policiją. Tiek M. M., tiek ir liudytojas T. B. parodė, jog įsilaužimo į namą žymių nebuvo, iš namų niekas nebuvo pagrobta, tačiau M. M. patyrė materialinę žalą dėl sugadintų kamerų ir sugadintos garso signalizacijos bei dėl nukirsto kabelio. Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad nukentėjusiojo namų kieme, prie vaizdo kamerų, buvo iš viso trys asmenys, du iš jų aktyviais veiksmais (atsuktuvais, rankomis) bandė jas išardyti, atjungti, nutraukti laidus. Atlikus vaizdų tyrimą, 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog įrašuose du iš užfiksuotų asmenų yra E. T. ir E. K.. Atlikus fonoskopinį tyrimą 2020 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje pateiktos taip pat tikėtinos išvados, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamųjų E. T. ir E. K. balsai. Nors šios išvados dėl balsų ir vaizdų nurodytos tik kaip tikėtinos, tačiau teismui, tiesiogiai ištyrus įrodymus teisme ir apklausus kaltinamuosius, taip pat įvertinus jų pačių parodymus, kad jie iš tiesų buvo prie M. M. namų ir bandė nuimti kameras, kuriomis jie užfiksuoti, nekyla jokių abejonių, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti būtent kaltinamieji E. K. ir E. T.. Abiejų kaltinamųjų veiksmai bandant atjungti kameras buvo aktyvūs – suko atsuktuvais, nuėmė skydelį, atjungė, po to nutraukė laidus. Tai rodo, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti tarpusavyje ir vienijami vieningo tikslo – atjungti minėtas kameras. Toks kaltinamųjų elgesys rodo, jog jie suprato, kad kiekvienas prisideda prie neteisėtos veikos darymo savo veiksmais ir kiekvieno iš jų veiksmai skirti pasiekti bendrą tikslą. Be to, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais užfiksuota, kad kartu su kaltinamaisiais buvo ir trečias asmuo, kurio tapatybė nenustatyta ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą. Tai patvirtina, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami kartu su dar vienu asmeniu.
Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad E. K. ir E. T. kartu su dar vienu nenustatytu asmeniu prieš tai E. T. nukirpus elektros kabelį, 2019 m. spalio 27 d. apie 2.00 val. nakties pateko į M. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą ir bandydami atjungti kupolines vaizdo stebėjimo kameras sugadino jas ir garso sireną, t. y. sugadino svetimą turtą.
Nors kaltinamieji teigė, kad tikslo patekti į nukentėjusiojo namus nebuvo, jie į nukentėjusiojo kiemą turėdami tikslą tik pagrobti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių, šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kaip gynybinę versiją ir siekį sušvelninti sau atsakomybę.
Pažymėtina, kad, nors kaltinamieji teigė, kad ėjo pagrobti kamerų, tačiau vaizdo stebėjimo kameras jie paliko, išorinių vaizdo stebėjimo kamerų net nebandė imti. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolų net nematyti, kad išorinės vaizdo stebėjimo kameros būtų buvusius prie namo įrengtos. Kaip parodė nukentėjusysis M. M., jos buvo tik ant stulpo. Kaltinamieji parodė, jog nežinojo, kad bus tvoroje įmontuotos kameros, o kaltinamųjų užfiksuoti ir ištirti pokalbiai bandant atjungti kupolines kameras tik patvirtina, kad šios kameros jiems buvo staigmena. Be to, pagrindą manyti, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo kiemą pateko turėdami tikslą įsibrauti į jo namus, sudaro ir tai, kad net kelis kartus bandyta atjungti elektrą. Pažymėtina, jog panašiomis aplinkybėmis E. T., veikdamas su kitais asmenimis, įsibrovė į J. V. butą ir pagrobė iš ten jos turtą, t. y. pirmiausia buvo atjungta elektra skydinėje, po to stebėta situacija ir praėjus kuriam laikui E. T. su kitu asmeniu pateko į kiemą, o pastebėjus, kad kiemas filmuojamas, buvo nulupta vaizdo stebėjimo kamera ir tada patekta į nukentėjusiosios butą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip jau minėta anksčiau, įsibrovimu laikoma ir bet koks slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į saugomą teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. namas buvo aptvertas tvora, stebimas vaizdo kameromis ir kaltinamieji tai matė, darytina išvada, jog vien pats kaltinamųjų patekimas į kiemą buvo neteisėtas, o kaltinamiesiems teigiant, kad jų tikslas buvo pagrobti kameras, atitinka ir vagystę kvalifikuojantį įsibrovimo požymį.
Nors kaltinamieji teigė, kad jų tikslas nebuvo sugadinti garso signalizacijos, tačiau byloje aptarti įrodymai patvirtina, jog garso signalizacija buvo sugadinta būtent šio įvykio metu, todėl kaltinamieji taip pat atsakingi ir už garso signalizacijos sugadinimą.
Kaltinamieji teigė, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes nepavyko atjungti vaizdo stebėjimo kamerų ir šių parodymų nepaneigia jokie įrodymai. Jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pavojingas kėsinimasis nutrūko dėl to, jog atvažiavo apsaugos darbuotojai, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Kaltinamieji būdami suaugę, pakaltinami, brandūs asmenys, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai, slaptai patekdami į svetimą kiemą, ten gadindami svetimus daiktus, elgiasi neteisėtai, nusikalstamai. Suvokė, kad jų veiksmai pavojingi, nusikalstami, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Sugadinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, o tikslas pagrobti svetimą turtą nebuvo pasiektas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios – nepavyko atjungti vidinių vaizdo stebėjimo kamerų.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ne tik tai, kad kaltinamieji tyčia sugadino svetimą turtą, tačiau ir tai, kad jie tai padarė turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai įsibrovę į saugomą teritoriją, tačiau savo tikslo nepasiekė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Darytina išvada, kad kaltinamųjų E. K. ir E. T. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo ir pasikėsinimo įvykdyti kvalifikuotą vagystę, požymiai, todėl jų veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK178 straipsnio 2 dalį.
Kadangi svetimo turto sugadinimas buvo padarytas turint pagrobti svetimą turtą, laikytina, kad veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji pripažino, kad buvo patekę į M. M. namų kiemą, pripažino sugadinę svetimą turtą, tačiau nebuvo nuoširdūs, vengė detalizuoti savo veiksmus, neripažino įsibrovimo požymio. Atsakomybę sunkina tai, kad šias veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Dėl L. Š. turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. T., veikiant bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, 2019 m. lapkričio 2 d. naktį sugadinus svetimą turtą, ir pasikėsinus pagrobti svetimą, L. Š. priklausantį, turtą pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo E. T. parodymais, nukentėjusiojo L. Š., liudytojo E. K. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Nukentėjusiojo L. Š., liudytojo E. K. parodymais ir saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nustatyta, kad nukentėjusiajam išvykus į kelionę, 2019 m. lapkričio 2 d. apie 00.06 val. suveikė L. Š. namų signalizacija dėl dingusio elektros maitinimo. Kadangi nukentėjusysis buvo išvykęs, gavęs pranešimą iš saugos tarnybos, paprašė į vietą nuvykti savo svainio E. K., kuris nuvykęs į vietą kartu su apsaugos darbuotojais pastebėjo apgadintą tvorą, skydinėje atjungtą elektros maitinimą. Tvoros apgadinimai užfiksuoti ir įvykio vietos apžiūros protokole, o duomenys dėl signalizacijos suveikimo laiko ir reagavusių į įvykį apsaugos darbuotojų nurodyti saugos tarnybos pranešime. Taip pat liudytojas E. K. patvirtino, jog atvykus prie svainio namų, veikė signalizacija, ant vienos iš vaizdo stebėjimo kamerų rado uždėtą kibirą, kurį nuėmė. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai patvirtina, jog apie 23.40 val. nukentėjusiojo namo kieme vaikščiojo du vidutinio kūno sudėjimo vyriškiai, akivaizdžiai slėpdami savo tapatybę – dengdami veidus ranka ir mova, vienas iš vyrų uždėjo ant vaizdo stebėjimo kameros kažkokį daiktą, dėl kurio vaizdas nebebuvo matomas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad tvora būtų buvusi sugadinta kitu metu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog metalinė tvora buvo sugadinta šio įvykio metu, po minėtų asmenų apsilankymo nukentėjusiojo kieme, todėl darytina išvada, kad tvora buvo sugadinta šių asmenų.
Kaltinamasis E. T. prisipažino, kad tai jis apgadino svetimą turtą, t. y. L. Š. segmentinę tvorą, tačiau teigė, kad tai padarė ne dėl to, jog buvo nukentėjusiojo namo kieme turėdamas tikslą jį apvogti, o bėgdamas nuo asmenų, su kuriais tą naktį būdamas netoliese sukonfliktavo, tačiau teismas, ištyręs surinktus ir jau aptartus įrodymus, jų visumą, konstatuoja, jog tokie kaltinamojo parodymai nėra nuoširdūs, prieštarauja kitais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrindžia išvadą, kad tvora buvo apgadinta ne atsitiktinai bėgant per nukentėjusiojo kiemą, o turint tikslą apvogti nukentėjusiojo namus. Tokią išvadą patvirtina eilė nustatytų aplinkybių: nustatyta, kad dėl elektros dingimo signalizacija buvo suveikusi net kelis kartus kelios dienos prieš šį įvykį, kas atitinka šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų braižą – bandoma atjungti elektrą, kad atsijungtų kameros, iš pradžių iš skydinės, o jeigu nepavyksta ir kitais būdais – nukerpant laidus, be to, tokiu būdu siekiant įsitikinti, ar šeimininkai yra namuose, ar gali būti išvykę; prieš pat signalizacijos suveikimą dėl elektros atjungimo, t. y. prieš pat atjungiant elektrą skydinėje, du akivaizdžiai veidus slepiantys asmenys, vaikščiojo apie nukentėjusiojo namą, uždengė vieną iš kamerų, kas patvirtina, jog jų tikslas buvo pašalinti kliūtis, kad galėtų patekti į namo vidų, t. y. atjungti kameras ir likti nepastebėtiems. Be to, liudytojas patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą veikė garsinė signalizacija. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai vaizdo įrašuose matomi asmenys, vienas iš kurių yra E. T., turėdami tikslą įsibrauti į nukentėjusiojo namus, uždengė vaizdo stebėjimo kamerą, atjungė elektrą, dėl ko suveikė garso signalizacija ir tai sukliudė jiems realizuoti savo planus, šie asmenys taip pat sugadino nukentėjusiojo metalinę tvorą, taip padarydami turtinę žalą.
Šie įrodymai patvirtina, jog buvo tikslas įsibrauti į nukentėjusiojo namus ir juos apvogti, tačiau suveikus signalizacijai, kuri veikė nuo papildomo maitinimo šaltinio, t. y. nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, šio tikslo jiems pasiekti nepavyko. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo du asmenys. Vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų veiksmai, elgesys ir įvykių eiga – vaikšto aplinkui namą, slėpdami savo veidus, uždengia vaizdo stebėjimo kamerą, atjungia elektrą, rodo asmenų, dalyvavusių nusikaltimo padaryme, tarpusavio veiksmų suderinamumą ir patvirtina, jog asmenys veikė suprasdami, kad dalyvauja neteisėtos veikos padaryme, t. y. bendrininkaudami, kiekvienas prisidėdamas prie šių nusikalstamų veikų padarymo ir bendro tikslo. Todėl darytina išvada, kad E. T. suvokė, kad nusikalstamas veikas daro ne vienas. O jau aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad asmenys į nukentėjusiojo kiemą pateko su tikslu įsibrauti į jo namus ir iš ten pagrobti svetimus daiktus, tačiau savo tikslų nerealizavo, nes suveikė signalizacija ir jie buvo priversti pasišalinti. Taip pat nustatyta, kad šio įvykio metu buvo sugadinta metalinė tvora. Byloje nenustatyta, kad kėsinimasis nutrūko dėl to, jog atvažiavo apsaugos darbuotojai, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Į nukentėjusiojo namus bandyta patekti neteisėtai, neturint leidimo, todėl tai atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalas.
Kaltinamasis E. T. būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad svetimo turto sugadinimas ir siekis patekti į svetimus namus, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, yra neteisėtas, pavojingas, nusikalstamas elgesys, suvokė, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia tiek sugadinant turtą, tiek ir siekiant įvykdyti svetimo turto grobimą.
Sugadinto turto vertė viršija 5 MGL sumą, tačiau neviršija 250 MGL sumos.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad E. T. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai ir pasikėsinimo įvykdyti kvalifikuotą vagystę, požymiai, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamasis kaltu dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę nepripažino, o jo versija dėl turto sugadinimo paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma, neatitinka tikrųjų veikos padarymo aplinkybių ir tai patvirtina, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus. Nesant vieno iš elementų, kurie būtini nustatant atsakomybę lengvinančia aplinkybę – kaltinamasis prisipažino daręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Nors byloje kaltinimai dėl L. Š. priklausančio turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti jo turtą, įsibraunant į patalpą, buvo pareikšti ir kaltinamajam E. K., tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad jis dalyvavo šiame įvykyje. E. K. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų neigė, E. T. teigė, kad jis buvo vienas, tiesiog bėgo pro kiemą atsitiktinai, tačiau vaizdo įrašai patvirtina, kad nusikaltimuose dalyvavo ne mažiau kaip du asmenys. Vis dėl to jokie patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, kad E. K. dalyvavo padarant šias veikas, nesurinkti. Byloje nėra nei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar gyvai protokolų, vaizdo kamerų įrašai nepakankamai geros kokybės, kad būtų galima atpažinti ir nustatyti jame užfiksuotus asmenis. Byloje nėra duomenų, kad E. K. automobilio apžiūros ar kratos metu būtų rasta kokių nors daiktų, kurie E. K. tiesiogiai sietų su šiomis nusikalstamomis veikomis, o tai, kad pas E. K. buvo rastas elektros skydinėms atrakinti skirtas raktas, nepakankamas įrodymas susieti jį su šiuo įvykiu, nes tai universalus raktas, tinkantis standartinėms skydinėms atrakinti ir jį vienodą turi daugelis namų ir butų savininkų. Esant šioms aplinkybėms, E. K. dėl L. Š. priklausančio turto sugadinimo ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl V. Š. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. K. ir E. T. tyčia sugadinus ir pagrobus svetimą, V. Š. priklausantį, turtą – pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, slapto sekimo protokolu ir išklotine ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Tiek E. K., tiek ir E. T. neneigė, kad kartu E. T. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 6 d. vėlų vakarą buvo nuvykę iki nukentėjusiojo namų adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis E. T. parodė, kad tai jis atjungė skydinėje elektrą, tada pasilipęs ant statybinių padėklų nuo namo nutraukęs pagrobė 7 vaizdo stebėjimo kameras, kurias susidėjo į maišą ir parsivežė iki namų. Be šių kaltinamojo E. T. parodymų faktines nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai. Nukentėjusiojo V. Š. parodymai, kad 2020 m. kovo 6 d. vėlai vakare apie 23.30 val. iš saugos tarnybos gavo pranešimą apie dingusią elektrą jo statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi jis tą vakarą nuvykti į vietą negalėjo, atvykęs prie namo ryte, pamatė, kad nuo namo nuplėštos 7 iš aštuonių vaizdo stebėjimo kameros, kurios buvo sumontuotos vos 3-6 mėnesiai iki įvykio. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, nuotraukose matyti iš fasado kyšantys vaizdo kamerų laidai. Iš 2020 m. gegužės 13 d. slapto E. T. sekimo protokolo ir suvestinės matyti, kad 2020 m kovo 6 d. vakare E. K. su E. T. pastarojo automobiliu, atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo, apie 23.35 val. pastatę automobilį, abu nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo ir tamsoje pradingo. 23.59 abu grįžo į automobilį nešini nedideliu maišu ir iš važiavo Šlienavos kryptimi. Vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuota, kad kamerų vagystė įvykdyta apie 23.45 val. ir joje dalyvavo du asmenys. Įrašuose užfiksuota kaip vienas asmuo praeina pro (duomenys neskelbtini) namą, žvilgteli į namą ir nueina link elektros skydinės, esančios prie kelio, kur kažką pasišviesdamas daro, po to vėl pagrįžta link šio namo, po to vėl nueina link skydinės, o kitas asmuo panašiu laiku eina link namo nešinas daiktą, panašų į kopėčias. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad dar 2020 m. kovo 7 d. naktį kaltinamieji buvo sulaikyti E. T. namuose, kur buvo rastos ir vaizdo stebėjimo kameros, kurios, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, nukentėjusiojo identifikuotos pagal jo pateiktus kamerų serijinius numerius ir atpažintos kaip tos, kurios buvo pagrobtos 2020 m. kovo 6 d. vėlai vakare nu jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-909530-20 patvirtina, kad nuo nukentėjusiojo namo nuimti kabeliai, likę niplėšus kameras ir pas E. T. namuose rastų vaizdo kamerų kabeliai iki atidalinimo sudarė vieną visumą.
Be to, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad nuplėšiant kameras buvo apgadintas ir namo fasadas. Nukentėjusysis parodė, kad atstatant stebėjimo sistemą buvo suremontuotas ir fasadas. Apgadinimai matyti ir įvykio vietos apžiūros protokole, prie jo pridėtose nuotraukose. Nukentėjusysis pateikė sąskaitą faktūrą (6 t., b. l. 7), iš kurios matyti, kad sistemos atstatymo darbai jam kainuos 242 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti patektų dokumentų tikrumu ar juose nurodytų duomenų teisingumu, todėl šiuos įrodymus laiko patikimais. Šių rodymų visuma taip pat patvirtina, jog siekiant pagrobti svetimą turtą – vaizdo stebėjimo kameras, buvo apgadintas ir svetimas turtas – namo fasadas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis E. K. teigė, kad jokio susitarimo dėl vaizdo kamerų vagystės su E. T. nebuvo, jie buvo sutarę tik dėl katilo vagystės tą naktį, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų rašai, kuriuose užfiksuota, jog abu vagystėje dalyvavę asmenys buvo aktyvūs ir savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo rezultato – vienas išjungė elektrą skydinėje, kitas – atsinešė kopėčias, ir slapto sekimo suvestinėje užfiksuoti duomenys, jo abu kaltinamieji kartu nuėjo link minėto namo, abu kartu grįžo nešini nedideliu maišu, paneigia E. K. parodymus, jog jis šioje veikoje nedalyvavo ir prie jos neprisidėjo, ir pavirtina, jog kaltinamieji E. K. ir E. T. abu vienodai buvo aktyvūs, suvokė, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikalstamo tikslo siekimo ir taip norėjo veikti, t. y. veikė bedrininkaudami.
Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad E. K. ir E. T., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 6 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausančias septynias vaizdo stebėjimo kameras „Alhua“, bendros 1253 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 1253 Eur turtinę žalą, ir atjungdami vaizdo stebėjimo kameras tyčia sugadino gyvenamojo namo fasadą, 242 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam V. Š. 242 Eur turtinę žalą.
Pagrobto turto vertė didesnė nei 5 MGL, todėl tai sudaro paprastos vagystės objektyvųjį požymį – dalyką, o sugadinto turto vertė mažesnė nei 5 MG, tačiau didesnė nei 3 MGL, todėl atitinka privilegijuoto svetimo turto sugadinimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.
Kaltinamieji būdami suaugę, pakaltinami, brandūs asmenys, neabejotinai suvokė, kad tiek paimdami svetimus daiktus, tiek ir sugadindami svetimą turtą, elgiasi neteisėtai, nusikalstamai. Suvokė, kad jų veiksmai pavojingi, nusikalstami, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. tiek sugadindami svetimą turtą, tiek ir pagrobdami svetimą turtą, veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo ir slaptos vagystės požymiai, todėl jų veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi svetimas turtas sugadintas turint tikslą pagrobti vaizdo kameras, siekiant jas nuo fasado nuimti, t. y. tais pačiais veiksmais kaip ir užvaldant svetimą turtą, laikytina, kad veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Nors E. T. kaltę dėl vagystės pripažino, tačiau jis teigė, kad buvo vienas. Kaltinamasis E. K. taip pat teigė, kad jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, tik rūkė prie automobilio, nors tai akivaizdžiai prieštarauja jau aptartais įrodymais nustatytoms aplinkybėms. Dėl šių aplinkybių toks kaltinamųjų prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu, todėl konstatuojama, jog kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Dėl P. A. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. K. ir E. T. tyčia sugadinus svetimą, P. A. priklausantį, turtą – išlaužus lango rėmą ir taip neteisėtai įsibrovus į P. A. priklausantį gyvenamąjį namą bei iš ten pagrobus svetimą, t. y. P. A. priklausantį turtą, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Tiek E. K., tiek ir E. T. pripažino, jog susitarė pagrobti svetimą turtą – E. K. parodė, kad E. T. paprašė jo padėti pagrobti katilą, o šis sutiko. Abu kaltinamieji patvirtino, jog susitikus 2020 m. kovo 6 d. vakare, E. K. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo iš pradžių iki V. Š. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), kur buvo pagrobtos vaizdo stebėjimo kameros, o jas parvežus į E. T. namus, 2020 m. kovo 7 d. naktį kaltinamieji abu nuvyko tuo pačiu automobiliu iki P. A. statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur išlaužę lango rėmą pateko į namą, iš kur santechniniais įrankiais atsukus santechninę įrangą pagrobė dujų katilą, vandens hidroforą, vandens šildytuvą, du kolektorius, kuriuos abu sudėjo į E. T. automobilį ir parvežę iki E. T. namų juos iškrovė kieme, kur tą pačią naktį ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be kaltinamųjų prisipažinimo, faktines veikų padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad iki P. A. namų buvo atvykta E. T. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kad į statomą namą buvo įsibrauta išlaužus lango rėmą, iš ten buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, patvirtina ir kirti įrodymai: nukentėjusiojo P. A. parodymai, kad 2020 m. kovo 7 d. rytą pareigūnai pranešė apie vagystę iš jo statomo namo (duomenys neskelbtini), kur jis nuvykęs pamatė, kad buvo išlaužtas lango rėmas ir iš katilinės pagrobti daiktai – dujų katilas, du kolektoriai, vandens šildytuvas, hidroforas; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) namas, užfiksuoto laužimo žymės lango rėme bei vamzdynų dalys, nuo kurių buvo numontuoti pagrobti santechnikos įrenginiai; įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėtas E. T. priklausantis automobilis ir kiemas, kuriame buvo rasti iš (duomenys neskelbtini) namo pagrobti daiktai; daiktų apžiūros protokolas, kurio metu buvo apžiūrėti pas E. T. kieme rasti santechniniai įrenginiai, kuriuos nukentėjusysis P. A. pagal įsigijimo dokumentus ir kitus identifikavimo duomenis atpažino kaip tuos, kurie buvo pagrobti iš jo statomo namo; slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad E. K. ir E. T. 2020 m. kovo 7 d. naktį nuvykę prie (duomenys neskelbtini) namo krovė sunkius daiktus į E. T. automobilį „(duomenys neskelbtini) “, po ko grįžo į netoliese esančius E. T. namus (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų; įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta vieta, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. E. T. namai, kur kieme buvo rasti iš P. A. namų pagrobti daiktai bei šių daiktų apžiūros protokolu; 2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-909938-20, kuri patvirtina, kad spaudimo pėdsakai, užfiksuoti išliejoje „Nr. 1“, paimti (duomenys neskelbtini) yra palikti tirti pateiktu laužtuvu, kuris paimtas iš E. T. namų, arba kito įrankio kontaktiniu 18,5 mm pločio paviršiumi; o spaudimo pėdsakas, užfiksuotas išliejoje „Nr. 2“, iš (duomenys neskelbtini), yra paliktas tirti pateiktu atsuktuvu, kuris buvo paimtas iš E. T. namų, netrukus po pastarųjų sulaikymo, arba kito įrankio, kontaktiniu nuo 9,5 mm iki 10 mm pločio paviršiumi; 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-951643-20, kuria nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paimti batų pėdsakai galėjo būti palikti E. K. ir E. T. pateiktais bateliais arba kita panašia avalyne, kuri priskiriama tai pačiai avalynės grupei; 2020 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3057443-20, kuri patvirtina, kad padangos pėdsakas, rastas įvykio vietoje 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas tos pačios rūšies padangomis, kaip ir E. T. automobilio (duomenys neskelbtini).
Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad E. K. ir E. T., turėdami tikslą įsibrauti į namą ir pagrobti svetimą turtą, 2020 m. kovo 7 d. apie 01.30 val., E. T. automobiliu atvyko iki P. A. statomo namo (duomenys neskelbtini). Kad patektų į namo vidų, išlaužė lango rėmą, 774,22 Eur vertės, taip jį sugadindami. Pro išlaužtą langą patekę į namo vidų, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė jiems nepriklausančius daiktus – vandens hirdoforą, 300 Eur vertės, dujų katilą „Boch“, 1155,04 Eur vertės, vandens šildytuvą, 287 Eur vertės, kolektorių „SLQ Tece 10ž“, 218,71 Eur vertės, kolektorių „SLQ Tece 8ž“, 181,42 Eur vertės, kuriuos sukrovė į E. T. automobilį (duomenys neskelbtini) ir pagrobtus daiktus atvykę iškrovė E. T. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini).
Į nukentėjusiojo namus, iš kur buvo pagrobti daiktai, patekta neteisėtai – išlaužus langą, ir tai atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalpas.
Sugadinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL ir tai atitinka svetimo turto sugadinimo dalyką.
Kaltinamieji būdami suaugę, pakaltinami, brandūs asmenys, neabejotinai suvokė, kad tiek sugadindami langą ir tokiu būdu neteisėtai patekdami į svetimus namus, į patalpą, tiek ir iš ten paimdami svetimus daiktus ir taip neteisėtai užvaldydami jiems nepriklausantį turtą, elgiasi neteisėtai, nusikalstamai. Suvokė, kad jų veiksmai pavojingi, nusikalstami, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. tiek sugadindami svetimą turtą, tiek ir įsibraudami į patalpą ir iš ten pagrobti svetimą turtą, veikė tiesiogine tyčia.
Be to, aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji veikė kaip bendrininkų grupė. Abu kaltinamieji patvirtino, jog buvo susitarimas pavogti santechninę įrangą. E. K. parodė, jog E. T. paprašė jo padėti pavogti santechniką, ir šis sutiko. Kad buvo tarpusavio susitarimas įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpas patvirtina ir jų bendri, suderinti tarpusavyje veiksmai: pasiėmė įrankius, kad galėtų įsibrauti, važiavo tuo pačiu automobiliu, kartu atvyko iki įvykio vietos, abu išnešė santechnikos įrenginius ir kartu juos pakrovė į automobilį, kartu su pagrobtais daiktais grįžo į E. T. namus ir daiktus iškrovė kieme. Toks elgesys patvirtina, jog abu kaltinamieji suvokė, kad dalyvauja vagystėje ne vienas, suvokė, kad dėl bendrų kelių asmenų veiksmų bus lengviau ir greičiau pasiektas tikslas, t. y. numontuoti ir pagrobti sunkūs daiktai, to norėjo ir siekė, t. y. veikė bendrininkų grupėje. Kiekvieno iš jų vaidmuo ir indėlis šioje vagystėje buvo lygiavertis. Kadangi abu kaltinamieji realizavo objektyviuosius tiek svetimo turo sugadinimo, tiek ir svetimo turto grobimo požymius, abu veikė kaip bendravykdytojai.
Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo ir kvalifikuotos vagystės, t. y. vagystės įsibraunant į patalpą požymiai, todėl jų veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi svetimo turto sugadinimas buvo padarytas turint tikslą patekti į namą, tuo buvo realizuotas vagystės objektyvusis požymis, kuris ją ir kvalifikuoja – įsibrovimas į patalpą, laikytina, kad veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padarę šias nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Dėl K. B. priklausančio turto vagystės
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. T. įsibrovus į K. B. priklausantį namą ir iš ten pagrobus svetimą, K. B. priklausantį, turtą pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kratos protokolu, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Kaltinamasis E. T. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. įsibrovė į K. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš ten numontavęs pagrobė šildymo sistemą „Mitshubishi Electric“, grindinio šildymo kolektorių, trifazį išorinį inverterinį įrenginį, kuriuos susidėjo į savo automobilį (duomenys neskelbtini) ir parsivežė į savo namus. Be kaltinamojo prisipažinimo faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios K. B. parodymais, kad iš vakaro išvykusi iš statomo namo duris užrakino, o kitą dieną atvykusi duris rado atrakintas, name nebebuvo šildymo sistemos, boilerio, grindininio šildymo kolektoriaus, išorinio inverterinio įrenginio, jie buvo pagrobti, visa šildymo sistema buvo išleista, įrangą sumontavusi buvo vos prieš savaitę ar dvi; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, nuotraukose užfiksuota, kad numontuota šildymo sistema ir kiti santechniniai įrenginiai; savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuris patvirtina, kad K. B. pateikė pagrobtos santechninės įrangos įsigijimą ir jos vertę patvirtinančius dokumentus; Tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtina, kad sulaikius E. T. jo namuose atliekant neatidėliotiną kratą buvo rasti sumontuoti santechniniai įrenginiai, kurie buvo pagrobti iš K. B. namo; neatidėliotinos kratos protokolu ir jos metu paimtų daiktų apžiūros protokolu, kurie patvirtina, kad E. T. namuose buvo sumontuota santechninė įranga, kuri buvo pagrobta iš nukentėjusiosios namų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 10.00 val.; 2020 m. liepos 2 d. specialisto išvada, kuri patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo metalinių įrankių iš nukentėjusiosios K. B. namų, rastas E. T. kvapas.
Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad E. T. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) , įsibrovė į K. B. statomą namą, iš kurio pagrobė šildymo sistemą „Mitshubishi Electric“ (Split sistema su 200 litrų boileriu), 4478,84 Eur vertės, grindinio šildymo kolektorių, 150 Eur vertės, prie namo buvusį trifazį išorinį inverterinį įrenginį, 2519,45 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai K. B. 7188,7 Eur turtinę žalą.
Į nukentėjusiosios namus, iš kur buvo pagrobti daiktai, patekta neteisėtai, neturint leidimo, atrakinus spynos užraktą, todėl, nors ir akivaizdžių turto sugadinimo požymių (spynos sugadinimo, išlaužimo) požymių nėra, toks neteisėtas patekimas į svetimą patalpą, kuri yra rakinama, taip akivaizdžiai parodant, kad į ją negalima patekti, atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalpas.
Pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai patekdamas į svetimus namus, į patalpą ir iš ten paimdamas jam nepriklausančius daiktus, taip neteisėtai juos užvaldydamas, elgiasi neteisėtai, nusikalstamai. Suvokė, kad jo veiksmai pavojingi, nusikalstami, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuotos vagystės, t. y. vagystės įsibraunant į patalpą, požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Nors kaltinamasis E. T. teisme kaltę pripažino, tačiau ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos kaltę neigė, teigdamas, kad šiuos iš nukentėjusiosios pagrobtus daiktus jis įsigijo iš draugo, ir tik ikiteisminio tyrimo medžiagą papildžius kitais įrodymais – specialisto išvadomis dėl kvapų, batų pėdsakų, kurios patvirtina betarpišką kaltinamojo dalyvavimą numontuojant įrenginius iš nukentėjusiosios namų, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė kaltę pripažįstantis. Tai rodo, kad prisipažinimas buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, o ne paties kaltinamojo nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytos veikos. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir nevertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta.
Dėl L. A. priklausančio turto vagystės
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. K. įsibrovus į L. A. priklausantį namą ir iš ten pagrobus svetimą, L. A. priklausantį, turtą pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, slapto sekimo protokolu, specialistų išvadomis ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Nors kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir teigė, kad jis L. A. namuose nebuvo ir iš ten nieko nepagrobė, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma paneigia šiuos kaltinamojo parodymus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. 2019 m. gruodžio 20 d. vakare apie 21 val. buvo įsibrovęs į L. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė iš ten jai priklausantį turtą – papuošalus bei šilkinį šaliką.
Nukentėjusioji L. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. vakare grįžusi namo pastebėjo nuplėštą nuo miegamojo lango tinklelį nuo vabzdžių, ir atidarytą miegamojo kambario langą, miegamajame buvo viskas išversta, suprato, kad buvo įvykdyta vagystė, įvykio metu buvo pagrobti rankų darbo papuošalai – vėrinys ant kaklo ir auskarai bei šilkinis šalikėlis, supakuoti dėžutėje, kuriuos buvo gavusi dovanų iš draugės ir šią dėžutę laikė miegamajame kambaryje ant spintelės, buvo likusi tik viršutinė dėžutės dalis. Nukentėjusiosios parodymus dėl įvykdytos vagystės iš jos namų patvirtina ir 2019 m. gruodžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas apie vagystę ir jos parodymai, o taip pat užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, nuotraukose matyti, kad kambaryje išversti daiktai, apžiūros metu buvo paimtos dvi gipsinės išliejos su avalynės pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, užuolaida. 2020 m. gegužės 13 d. slapto sekimo protokolas ir suvestinė patvirtina, kad E. K. savo automobiliu Audi A 6 įvykio vakarą, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., buvo atvykęs į tą patį rajoną, kur yra nukentėjusiosios namas, apie 18.00 val., automobilį pasistatė gretimoje gatvėje ir nuėjo link (duomenys neskelbtini)g., iš ten grįžęs daugiau nei po valandos laiko tuo pačiu automobiliu nuvyko į degalinę, esančią Veiverių g., iš kurios 20.01 val. išvyko ir nuvažiavo vėl į tą rajoną, kur buvo prieš tai, pasiliko automobilį toje pačioje vietoje ir vėl nuėjo link (duomenys neskelbtini) 41 val. pastebėtas grįžtantis tamsoje nuo (duomenys neskelbtini) ir įsėdęs į savo automobilį išvažiavo. 2019 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad sekančią dieną po įvykio buvo apžiūrėtas E. K. automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įvykio vakarą atvažiavęs ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu iš automobilio paimtos pirštinės. 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvada patvirtina, kad vidinėje šių pirštinių dalyje buvo rasta E. K. DNR. Taip pat 2020 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant šių pirštinių rastas rusvai juodos spalvos poliamidinis pluoštas, kuris yra vienodas su tirti pateiktos E. K. striukės audeklo ataudų pluoštais, taip pat ant tirti pateiktos užuolaidos iš L. A. namų rasta plastiko mikrodalelių, vienodų su pirštinių, paimtų iš E. K. automobilio, plastiku. Be to, ant tirti pateiktos užuolaidos iš L. A. namų, rastas didelis skaičius pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, kurie vienodi su pavieniais pašaliniais melsvai juodos spalvos viskozės pluoštais, rastais ant šių pirštinių. Kadangi, kaip nustatyta, kaltinamasis įvykio vakarą buvo netoli L. A. namų atvykęs su savo automobiliu Audi A6 ir įvykio metu buvo nuėjęs link (duomenys neskelbtini) g., link L. A. namų, o ant pirštinių, kuriomis naudojosi A. K. ir kurios buvo paimtos iš jo automobilio sekančią dieną po įvykio, rasta pavienių pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, kurie vienodi su ant užuolaidos iš L. A. namų rastu dideliu skaičiumi pašalinių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, be to, ant šios užuolaidos rasta plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su šių pirštinių plastiku, darytina išvada, jog šiomis pirštinėmis buvo pasinaudota patenkant į L. A. namus ir tai padarė E. K.. Kadangi tinklelis buvo nuplėštas būtent įsibrovimo į namą metu, darytina išvada, kad į namą įsibrobė ir papuošalus bei šalikėlį buvusius miegamajame, pagrobė E. K..
Pažymėtina, jog L. A. nuosekliai parodė, kad iš jos namų niekas, išskyrus minėtus daiktus, nebuvo pagrobta, nors buvo ir kitų vertingų daiktų – pinigų, kvepalų, vaizdo kamera. Taip pat ji nuosekliai parodė, kaip buvo supakuoti pagrobti daiktai – į dėžutę, ir kur jie buvo padėti – miegamajame ant spintelės. Taip pat nuosekliai parodė, kad tai yra dovanoti daiktai, vienetiniai, rankų darbo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytu šių daiktų įvertinimu: šilkinis šalikas – 60 Eur vertės, auskarai – 50 Eur vertės, vėrinys – 90 Eur vertės.
Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad E. K. 2019 m. gruodžio 20 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) patekęs į nukentėjusiosios namų kiemą ir jėga atidaręs miegamojo kambario langą įsibrovė į L. A. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį šilkinį šaliką, 60 Eur vertės, auskarus, 50 Eur vertės, vėrinį, 90 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai L. A. 230 Eur žalą.
Į nukentėjusiosios namus, iš kur buvo pagrobti daiktai, patekta neteisėtai, neturint leidimo, jėga atidarius langą, todėl, nors ir akivaizdžių turto sugadinimo požymių (lango sugadinimo, išlaužimo) požymių nėra, toks neteisėtas patekimas į svetimą patalpą atitinka kvalifikuojantį vagystės požymį – įsibrovimą į patalpas.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai patekdamas į svetimus namus, į patalpą ir iš ten paimdamas jam nepriklausančius daiktus, taip neteisėtai juos užvaldydamas, elgiasi neteisėtai, nusikalstamai. Suvokė, kad jo veiksmai pavojingi, nusikalstami, kad dėl šių veiksmų kils turto savininkui turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nors pagrobto turto vertė mažesnė nei 5 MGL, tačiau šiuo atveju veiką kvalifikuoja jos padarymo būdas – įsibrovimas į patalpą. Pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui šiuo atveju įtakos neturi, nes tokį neteisėto veikimo būdą, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, įstatymų leidėjas laiko pavojingesne nusikalstama veika.
Kaltinamojo E. K. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuotos vagystės, t. y. vagystės įsibraunant į patalpą, požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
IV Bausmių skyrimo motyvai
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
E. K. psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, negydytas (10 t., b. l. 158, 160), priklausomybės ligų centre neregistruotas (10 t., b. l. 159), todėl darytina išvada, jog jo pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo. Kaltinamasis E. K. turi šeimą, mažamečių vaikų, verčiasi individualia veikla. Praeityje buvo teistas Lietuvoje, tačiau teistumai išnykę, 2017 m. Vokietijoje teistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams (10 t., b. l. 131–139), baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 152–156).
Skiriant bausmes kaltinamajam E. K. atsižvelgiama į tai, kad jis mažiau nei per pusmetį padarė 7 nusikalstamas veikas nuosavybei, trys iš kurių (M. M. turto sugadinimas, P. A. turto sugadinimas ir V. Š. turto vagystė), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, trys (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, P. A. turto vagystė ir L. A. turto vagystės) – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – (V. Š. turto sugadinimas) – baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, viena veika (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl P. A. priklausančio turto vagystės ir sugadinimo laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, M. M. ir V. Š. turto sugadinimo ir vagysčių epizoduose atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, L. A. turto vagystės epizode atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šešios nusikalstamos veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vos per pusę metų padarė septynias nusikalstamas veikas. Šias veikas padarė būdamas teistas laisvės atėmimo bausme už vagystę Vokietijoje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, vertinant asmens ir jo padarytų veikų pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad dėl 6 nusikalstamų veikų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus vykdė bendrininkų grupėje, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealią nusikalstamų veikų sutaptį (P. A. turto sugadinimas ir turto vagystė). Be to, visos nusikalstamos veikos įvykdytos per labai trumpą laiką, joms buvo ruoštasi – stebėta, kada šeimininkai išvykę, šalinamos kliūtys – atjungiama elektra net po kelis kartus, pasirūpinta transporto priemone išgabenti sunkiems pagrobtiems daiktams. Be to, atsižvelgtina į tai, kad jau 2019 m. gruodžio mėnesį po L. A. turto vagystės kaltinamojo namuose atlikus neatidėliotiną kratą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, tai jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes 2020 m. kovo 6 d. vėlai vakare E. K. nuo V. Š. namo kartu su E. T. pagrobė vaizdo stebėjimo kameras, o tą pačią 2020 m. kovo 7 d. naktį šildymo sistemą ir kitus santechninius įrenginius, įsibrovęs į P. A. namus. Toks elgesys rodo akivaizdžią kaltinamojo nepagarbą svetimo turto neliečiamybei, cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo ir elgesio normas, įstatymus ir leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad tai yra ne atsitiktinio pobūdžio elgesys, o jau iš anksčiau susiformavusių vertybinių nuostatų išraiška. Be to, aptartos aplinkybės rodo didesnį šių veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namą) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto, už BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė) – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė) 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namą), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto sugadinimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinamos tarpusavyje ir su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė), iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (P. A. epizodas) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (iš V. M. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, iš V. Š. epizodo – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir iš L. A. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Parenkamas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nes kaltinamasis dėl dviejų veikų kaltę pripažino, vien veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turto sugadinimu padaryta žala nėra didelė, iš L. A. pagrobtas turtas, kurio vertė nedidelė.
Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, į tai, kad net ir pradėtas ikiteisminis tyrimas asmeniui įtakos neturėjo ir nesustabdė nuo naujų veikų darymo, teismas vertina, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jos vykdymą, todėl bausmę skirtina kaltinamajam atlikti realiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 22.10 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 14.25 val. (9 t., b. l. 142, 144), t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai ir nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. (9 t., b. l. 165–166) iki 2020 m. kovo 8 d. 15.40 val. (10 t., b. l. 87–88), t. y. dvi paros, prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, t. y. iš viso įskaitytinos trys laisvės atėmimo dienos.
E. T. priklausomybės ligų centre neregistruotas (11 t., b. l. 96), gydytas psichiatrų (11 t., b. l. 94, 95, 97, 12 t., b. l. 60, 64), tačiau 2021 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-192/2Q21 konstatuota, kad iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. spalio 27 d., 2019 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., 2020 kovo 6 d., 2020 m. kovo 7 d., E. T. nebuvo konstatuotas joks psichikos sutrikimas (psichiškai sveikas 000); nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. spalio 27 d., 2019 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., 2020 m, kovo 6 d., 2020 m. kovo 7 d., E. T. suvokė daromos veikos pavojingumą ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. T. konstatuotas psichikos sutrikimas Adaptacijos sutrikimai (F43.2). E. T. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Su E. T. dėl psichikos sveikatos būklės galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir teisiamas. E. T. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos. Kaltinamasis E. T. turi šeimą, dirba. Praeityje buvo teistas Austrijoje už vagystę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, tačiau teistumas išnykęs ( 11 t., b. l. 146–162), baustas administracine tvarka (11 t., b. l. 87–92).
Skiriant bausmes kaltinamajam E. T. atsižvelgiama į tai, kad jis mažiau nei per pusmetį padarė 13 nusikalstamų veikų nuosavybei, šešios iš kurių (J. V. turto sugadinimas, V. L. turto sugadinimas, M. M. turto sugadinimas, L. Š. turto sugadinimas, V. Š. turto vagystė, P. A. turto sugadinimas), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, šešios (J. V. turto vagystė, pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę, P. A. turto vagystė ir K. B. turto vagystės) – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena (V. Š. turto sugadinimas) – baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, trys veikos (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę, pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl J. V. turto sugadinimo, V. L. turto sugadinimo ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę, P. A. turto sugadinimo ir jam priklausančio turto vagystės, K. B. turto vagystės laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Dėl visų veikų, išskyrus V. L. turto sugadinimą ir pasikėsinimą pagrobti jo turtą, K. B. turto vagystę, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad E. T. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Trys nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos yra baigtos.
Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vos per pusę metų padarė didelį kiekį nusikalstamų veikų. Be to, vertinant asmens ir jo padarytų veikų pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad tik dėl 6 nusikalstamų veikų nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl dešimties veikų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas vykdė bendrininkų grupėje. Be to, visos nusikalstamos veikos įvykdytos per labai trumpą laiką, joms buvo ruoštasi – stebėta, kada šeimininkai išvykę, šalinamos kliūtys – atjungiama elektra net po kelis kartus, pasirūpinta įrankiais, priemonėmis ir transporto priemone išgabenti sunkiems pagrobtiems daiktams, tai jis buvo nusikalstamų veikų P. A. epizode iniciatorius, jis paėmė iš namų E. K., kad kartu nuvažiuotų pagrobti rekuperatoriaus, o pakeliui dar kilo sumanymas pagrobti ir vaizdo stebėjimo kameras nuo V. Š. namų, būtent pas kaltinamąjį rasta didžioji dalis iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų, o dalį jų jis buvo net susimontavęs savo namuose (K. B. šildymo sistema). Pažymėtina, jog kaltinamojo pavojingumą didina ir tai, kad nukentėjusieji galimai buvo sekami, E. T. daiktus grobė iš nukentėjusiųjų, kurie gyvena netoli jo namų. Toks elgesys rodo akivaizdžią kaltinamojo nepagarbą svetimo turto neliečiamybei, cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo ir elgesio normas, įstatymus ir leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad tai yra ne atsitiktinio pobūdžio elgesys, o jau iš anksčiau susiformavusių vertybinių nuostatų išraiška. Be to, aptartos aplinkybės rodo didesnį šių veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai: už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (J. V. turto vagystė) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę) – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę) – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto; už BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė ) – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; už BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė) – 1 metais 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) ir 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. L. turto vagystę), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti M. M. turto vagystę), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti L. Š. turto vagystę), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, nes skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinamos tarpusavyje ir su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė), iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (P. A. epizodas) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (iš J. V. epizodo – 6 mėnesius laisvės atėmimo, iš V. L. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, iš M. M. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, L. Š. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo, V. Š. epizodo – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir iš K. B. epizodo – 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Parenkamas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nes kaltinamasis dėl dalies veikų kaltę pripažino, dalis veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turto sugadinimu padaryta žala nėra didelė.
Atsižvelgiant į per trumpą laiką padarytų veikų kiekį, pobūdį, į tai, kad trimis atvejais (J. V., P. A. ir K. B.) pagrobto turto vertė yra pakankamai didelė, į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba daugiau nei pusę metų, jo faktiškai gautas atlyginimas yra didesnis nei 1000 Eur per mėnesį, tačiau žalos net iš dalies nei vienam nukentėjusiųjų neatlygino, į tai, kad nukentėjusieji galimai buvo sekami, daugeliu atvejų veikos padarytos bendrininkaujant su kitais asmenimis, teismas vertina, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jos vykdymą, todėl bausmę skirtina kaltinamajam atlikti realiai. Šiuo atveju kaltinamojo pavojingumas yra toks, kad bausmės tikslai, o taip pat ir teisingumo principas, teismo vertinimu, gali būti užtikrintas tik realiai atliekant bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. (11 t., b. l. 21–22) iki 2020 m. kovo 8 d. 15.47 val. (11 t., b. l. 50–53), t. y. dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji K. B. pareiškė 8584.00 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 24–38). Nurodo, kad prašomos priteisti turtinės žalos dydį sudaro pagrobto turto – katilinė sistemos su boileriu bei išorėje įrengto inverterinio įrenginio įsigijimo ir šių renginių sumontavimo vertė. Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad šie įrenginiai buvo pagrobti iš nukentėjusiosios namų ir tai padarė kaltinamasis E. T.. Pagrobto turto vertė įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais – sąskaitomis-faktūromis, garantinio aptarnavimo lapu ir pateiktais banko mokėjimo pavedimais. Byloje taip pat nukentėjusiosios parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodyti pagrobti daiktai nukentėjusiajai buvo grąžinti.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtas buvo surastas ir grąžintas, tačiau jis apgadintas. Teigiama, kad sugrąžinus turtą dėl jo būklės nebuvo galimybės jo naudoti pagal paskirtį. Dėl nusikalstamos veikos metu padaryto turto apgadinimo neteko galios gaminio įrangai suteikta garantija. Teisiamojo posėdžio metu K. B. palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti, parodė, kad įrenginiai buvo grąžinti apgadinti, jų atgal nesumontavo, o namą su visais grąžintais įrenginiai pardavė. Namas parduotas 80 procentų baigtumo ir ji negali pasakyti, ar į namo pardavimo kainą įėjo ir šildymo sistemos įrenginiai, kurie buvo grąžinti. Nors nukentėjusioji teigė, kad įrenginiai buvo sugadinti, tam, kad juos pajungti reikėjo perdaryti visą sistemą, tačiau tai nepatvirtina, jog grąžinti įrenginiai nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Tokių duomenų byloje nėra ir nukentėjusioji jų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad šie įrenginiai buvo rasti kaltinamojo E. T. namuose sumontuoti ir pajungti, veikiantys. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio teiginys, kad įrenginiai negali būti naudojami pagal paskirtį nepagrįsta. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad įrenginių atgal nesumontavo, įrenginius pardavė kartu su namu, todėl realių išlaidų savo turto atstatymui į pradinę būklę nepatyrė.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog K. B. civilinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkinamas.
Nukentėjusysis M. M. pareiškė 3963.02 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1809,06 Eur turtinę žalą ir 2153,96 Eur neturtinę žalą. (3 t., b. l. 60, 65–66).
Savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, kad 220 eurų žalos patyrė dėl elektros kabelio atstatymo, 200 eurų dėl avarinio elektros pajungimo ir 1389,06 eur dėl lauko sirenos, 2 vnt. mini kuolinių kamerų, industrinio prievadų komutatoriaus, 2 montavimo dėžučių įsigijimo ir jų sumontavimo su reikalingomis medžiagomis.
Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad M. M. patyrė turtinę žalą dėl turto sugadinimo ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę, kai turint tikslą patekti į jo namus, kaltinamieji nukirto elektros kabelį, o, siekiant atjungti vaizdo kameras, buvo sugadintos dvi kupolinės kameros, garsinė sirena, komutatorius, montavimo dėžutės. Šią žalą savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji E. K. ir E. T.. Žalos dydis įrodytas objektyviais duomenimis, abejonių nekelia, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys laikomas pagrįstu, įrodytu ir turi būti tenkinamas priteisiant 1809,06 Eur turtinę žalą iš kaltinamųjų solidariai.
Nukentėjusysis M. M. taip pat prašo priteisti 2153,96 Eur neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo visiškai sugadintos atostogos, grįžus turėjo neplanuotų rūpesčių, namas buvo be apsaugos sistemos, kol buvo suremontuota signalizacija, o tai kėlė nesaugumo jausmą, papildomus rūpesčius, nerimą, įtampą ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų neturtinę žalą vertina sugadintos kelionės verte. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį šioje dalyje, prašė jį priteisti ir parodė, kad nesaugiai jautėsi ir jo vaikai, vis klausinėjo, kas atsitiko namuose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad siekiant įsibrauti į nukentėjusiojo namus, buvo sugadintas svetimas turtas, padaryta reali turtinė žala. Taip pat nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą įsibrauti į kaltinamojo namus, tačiau savo tikslų nepasiekė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Dėl kaltinamųjų neteisėtų, nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų – būdamas išvykęs į kelionę turėjo rūpintis elektros atstatymu, vėliau, grįžus iš kelionės, turėjo rūpintis apsaugos sistemos atstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo išvykęs į kelionę ir negalėjo greitai grįžti, neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą, nežinios, nesaugumo jausmą. Tačiau vertinant neigiamus išgyvenimus pinigine išraiška taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamas kėsinimasis įvykdyti vagystę nebuvo realizuotas, padaryta turtinė žala nėra labai didelė, nukentėjusysis, vos dingo elektra pirmą kartą, susisiekė su savo draugu T. B., kurio paprašė atstatyti elektrą, šį draugą nurodė kaip atsakingą asmenį saugos tarnybai, jeigu vėl būtų bandymų atjungti elektrą. Kai antrą kartą suveikė signalizacija dėl dingusios elektros, į įvykio vietą atvyko apsaugos tarnyba ir nukentėjusiojo draugas, kuris iš karto dar tą pačią naktį rūpinosi elektros tiekimo atstatymo darbais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokie intensyvūs ir ilgalaikiai, nukentėjusysis pasirūpino atsakingu asmeniu, kas akivaizdžiai jam turėjo sumažinti nesaugumo jausmą, elektros tiekimas buvo atstatytas dar tą pačią naktį, nukentėjusysis savo kelionės nenutraukė ir anksčiau iš jos negrįžo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat ir į aukštesniųjų teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-405-1049/2022), teismas vertina, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, kuris iš esmės grindžiamas vien kelionės kaina, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl turi būti mažinamas, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų 400 eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis V. Š. byloje pareiškė 439.00 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad tokio dydžio turtinę žalą patyrė dėl sugadinto fasado atstatymo darbų – 242 Eur ir vienos negrąžintos kameros – 179 Eur (6 t., b. l. 8–15).
Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad iš tiesų neteisėtais nusikalstamais kaltinamųjų E. K. ir E. T. veiksmais, siekiant nuimti nuo namo ir pagrobti sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras, buvo sugadintas svetimas turtas – namo fasadas. Taip pat nukentėjusysis patyrė žalą dėl pagrobtų vaizdo stebėjimo kamerų. Žalos dydis dėl sugadinto fasado pagrįstas ir įrodytais pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Taip byloje nustatyta, kad nuo V. Š. namo buvo nutrauktos ir pagrobtos 7 vaizdo stebėjimo kameros. Būtent septynios vaizdo stebėjimo kameros buvo rastos pas E. T. namuose jo ir E. K. sulaikymo metu tą pačią naktį po vaizdo stebėjimo kamerų pagrobimo. Jos visos analogiškos išvaizdos, gamintojo ir rūšies, rastos vienoje vietoje pas E. T. namuose. Be to, V. Š. taip pat parodė, jog 6 iš septynių pagrobtų kamerų buvo grąžintos, viena kamera nėra grąžinta, nes ant jos neteisingai nurodytas serijos numeris. Prie bylos minėta vaizdo stebėjimo kamera saugoma kaip daiktinis įrodymas dėl vaizdo stebėjimo kamerų nuo V. Š. namo grobimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog vaizdo stebėjimo kamera, saugoma prie šios bylos kaip daiktinis įrodymas, yra pagrobta nuo V. Š. namų ir turi būti grąžinta V. Š., taip kompensuojant jo dėl vagystės patirtą žalą. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 242 eur turtinės žalos už sugadintą fasadą atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, E. T. nutarta paskirti gynėją. Kaltinamąjį šiame procese gynė advokatas Gintaras Platūkis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už E. T. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 802,19 eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kadangi kaltinamasis yra jaunas, darbingas, dirba, teismas sprendžia, jog šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo E. T..
E. K. ir E. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Daiktai turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. voke prie bylos esantys: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), 2 vnt. kompaktinių diskų (vienas perlūžęs) su vaizdo įrašu iš AB „(duomenys neskelbtini)“, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), pateiktu V. L., 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais iš (duomenys neskelbtini)., kuriuos pateikė M. M., kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš(duomenys neskelbtini), pateiktu L. Š., kompaktinis diskas su išklotinėmis, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), kompaktinis diskas su lyginamųjų pavyzdžių paėmimo priedais, 4 vnt. kompaktinių diskų prie sekimo protokolų, sunaikintini; kompaktinis diskas su išvada, paketas iš Lietuvos teismų ekspertizės centro, kuriame iš viso 3 vnt. kompaktinių diskų, paliktini saugoti voke prie bylos; kompaktinis diskas, esantis byloje su išklotinėmis (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 61) sunaikintinas.
Foninis kvapas, kvapo pėdsakas, perduoti saugoti Kriminalinių tyrimų centrui (4 t., b. l. 100–101), sunaikintini. Putplasčio lapai su avalynės pėdsaku, spynos atraktas su raktu, įrankių dalys, atidalinti vamzdeliai, perduoti saugoti Kauno r. PK (4 t., b. l. 100–106), sunaikinti.
Automobilis „ (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 8–13), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas voke prie bylos, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje saugomi daiktai: mikrosil išliejos, 2 vnt., kartoninėje dėžėje su spaudu Nr. 26, paimta 2020 m. spalio 19 d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) sunaikintina; užuolaida dėžutėje, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintina nukentėjusiajai L. A.; avalynės pėdsakas, gipso išlieja, kartoniniame pakete Nr. 3, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; striukė XL dydis, paimta asmens apžiūros metu, supakuota į dėžę, grąžintina E. K.; racija ir pakrovėjas nupjautu galu ,,szyb“, paimti 2019 m. gruodžio 21/22 d. kratos adresu (duomenys neskelbtini) metu, supakuoti į paketą Nr. 17913, konfiskuotini ir sunaikintini; laužtuvas žalios spalvos rankena ir žalios spalvos rankena atsuktuvas voke Nr. 16, paimta 2020 m. kovo 7 d., automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; kabelio dalis su atidalinimo žymėmis pakete Nr.497785, paimta 2020 m. spalio 27d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; baltos spalvos laidas su mova ir baltos spalvos mova (Paketas HA9175452) paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, 3 vnt., supakuota į voką, spaudo Nr. 28, paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; daktiloskopinė plokštelė su audinio, galimai pirštinės pėdsaku, 1 vnt., supakuota į voką, spaudo Nr. 28, paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, voke, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; biologinių pėdsakų nuoplova nuo revolverio išorinių paviršių, paimta 2019 m. gruodžio 23 d. prieš atliekant daktiloskopinį tyrimą, supakuota į voką Nr. 4, spaudas Nr. 23, ir biologinių pėdsakų nuoplovos (3 vnt.), paimtos nuo kratos metu 2019 m. gruodžio 21 d. pas įtariamąjį E. K. gyvenamojo namo kieme šiukšlių dėžėje rastos ir paimtos racijos užduoties Nr. 20-IL-46397 metu, supakuotos į atskirus vokus Nr. 1, 2, 3, bei E. K. ir A. DNR lyginamieji pavyzdžiai – visi objektai supakuoti į voką Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija S195/2020611, sunaikintini; lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo užuolaidos, E. K. striukės, pirštinių, rastų kratos pas E. K. metu ir paimtų iš automobilio, likę po tyrimo, supakuota į voką, sunaikintina; E. K., E. T. DNR lyginamieji pavyzdžiai, 7 vnt. biologinės kilmės pėdsakų, paimtų nuo vaizdo stebėjimo kamerų prieš atliekant daktiloskopinį tyrimą, supakuoti į atskirus tris vokus, sunaikintina; E. K., E. T. ir K. K. daktiloskopinės kortelės, supakuotos į voką su spaudu Nr. 23, sunaikintina; pora pirštinių nuo terasos staliuko, supakuota į voką Nr. 19, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; pora pirštinių nuo terasos krėslo, supakuota į voką Nr. 20, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu sunaikintina; pirštinių pora, supakuota į voką Nr. 1, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) iš automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės vairuotojo pusės, sunaikintina; plastikinis dangtelis voke Nr. 17, paimtas 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) iš automobilio (duomenys neskelbtini), sunaikintina; laido dalis nuo vakarinės namo sienos ir laido dalis nuo pietinės namo dalies, supakuotos į atskirus vokus su spaudu Nr. 23, paimta 2020 m. kovo 25 d. papildomos įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) metu, sunaikintina; pirštinės baltos spalvos, darbinės, viena pora, vokas Nr. 1, paimti 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikintina; nuoplova nuo racijos, 2 vnt., vokai Nr. 4, 5, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu; sunaikintina; vaizdo stebėjimo kamera Alhua S/N 5E052C2PAG90FF5 su lipduku „1-2“, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) grąžintina V. Š.; elektros jungiklis, vokas Nr. 15, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikintina; nulūžusi plastikinė detalė bagažinėje, vokas Nr. 18, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikintina; nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais voke, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; mikrosilo išliejos (3 vnt.), popierinis paketas Nr. 2, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu, sunaikintina; pirštinių pora darbinės medžiaginės, kiemo šiukšliadėžėje, paketas Nr. 443497 (įpakuotas į įmautę su Serologijos ir DNR laboratorijos lipduku), paimta 2019 m. gruodžio 21/22 d. kratos metu adresu Pravieniškių 21-1, Kaunas, sunaikintina; du žibintuvėliai (pilkos, raudonos spalvos) rasti ir paimti asmens kratų metu pas E. K., supakuota į baltos spalvos voką, sunaikintina; atsuktuvai, 3 vnt., supakuoti į paketą Nr. 443494, paimti 2019 m. gruodžio 22 d. kratos, adresu (duomenys neskelbtini) metu, sunaikintini; švarkas ir megztinis iš spintos, paketas Nr. 039559, paimta 2020 m. kovo 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) grąžintini E. T.; avalynės pėdsakas, gipso išlieja, kartoninis paketas Nr. 4, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu, sunaikintina; gipsinės išliejos avalynės pėdsakų, 2 vnt., atskirose dėžutėse, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; vyriškos avalynės Timberland pora 41,5 dydis, paimta 2020 m. kovo 7 d., grąžintina E. T.; vyriškos avalynės Ecco pora 43 dydis, paimta 2020 m. kovo 7 d., grąžintina E. K.; žemės/purvo pavyzdys, Paketas Nr.453896, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintina; grunto pavyzdys nuo vairuotojo kilimėlio, vokas Nr. 2, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikintina; grunto pavyzdys nuo keleivio kilimėlio, grunto pavyzdys, vokas Nr. 5, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikintina; lipni juosta su mikrodalelėmis, nuimtomis nuo vaizdo stebėjimo kameros – dėžėje su Nr. SNT383292, sunaikintina.
Grynieji pinigai – iš viso 146,06 (šimtas keturiasdešimt šeši eurai šeši centai), rasti ir paimti įtariamojo E. K. asmens kratos metu ir perduoti į depozitinę sąskaitą (10 t., b. l. 40–43), 106 (šimtas šeši) doleriai ir 200 (du šimtai) zlotų, rasti ir paimti vykdant proceso prievartos priemonę įtariamojo E. K. atžvilgiu ir pervesti į Kauno apskr. VPK kasą (10 t., b. l. 44–49), 72 (septyniasdešimt du eurai) eurai, perduoti saugoti į depozitinę sąskaitą (10 t., b. l. 75–77), nukreiptini civilinių ieškinių padengimui.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. T. nuosavybes teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) , kuris saugomas Kauno apskrities VPK, uždraudžiant juo disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikintinas
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. nuosavybes teise priklausantiems 72 eurams, kurie saugomi Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jais disponuoti; E. K. nuosavybes teise priklausantiems 146,06 eurams, 200 zlotams, 106 doleriams, kurie saugomi Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jais disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pinigai nukreiptini civilinio ieškinio padengimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslinti kaltinimo aplinkybes dėl J. V. priklausančio turto vagystės, nurodant, kad iš jos namų buvo pagrobta 2 600 Eur grynųjų pinigų ir dėl vagystės J. V. padaryta bendra 10 292 Eur turtinė žala.
Iš kaltinimų dėl pasikėsinimo įvykdyti V. L. turto vagystę įsibraunant į namus, dėl pasikėsinimo įvykdyti M. M. turto vagystę įsibraunant į namus, dėl pasikėsinimo įvykdyti L. Š. turto vagystę įsibraunant į namus pašalinti aplinkybę, kad atvyko apsaugos tarnybos darbuotojai.
E. K. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (J. V. turto sugadinimas), 178 straipsnio 2 dalyje (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus), 187 straipsnio 1 dalyje (V. L. turto sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į V. L. namus), 187 straipsnio 1 dalyje (L. Š. turto sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus) numatytų nusikalstamų veikų išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė įsibraunant į namus) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) ir paskirti subendrintą bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Šias subendrintas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (L. A. turto vagystė įsibraunant į namus) iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 22.10 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 14.25 val. ir nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 15.40 val., iš viso tris paras, prilyginant trims laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus V. L. namus) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) – 30 parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė įsibraunant į namus) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (J. V. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į V. L. namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (M. M. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į M. M. namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (L. Š. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į L. Š. namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (V. Š. turto vagystė) ir paskirti subendrintą bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (P. A. turto sugadinimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (P. A. turto vagystė įsibraunant į namus) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.
Šias subendrintas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto vagystė įsibraunant į namus) iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 7 d. 02.17 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 15.47 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
K. B. civilinį ieškinį atmesti.
M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų E. K. ir E. T. solidariai priteisti 1809,06 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų E. K. ir E. T. solidariai 242 Eur turtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš E. T. išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 802,19 Eur.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. T. nuosavybes teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Kauno apskrities VPK, uždraudžiant juo disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. nuosavybes teise priklausantiems 72 eurams, kurie saugomi Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jais disponuoti; E. K. nuosavybes teise priklausantiems 146,06 eurams, 200 zlotams, 106 doleriams, kurie saugomi Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jais disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pinigus nukreipti civilinių ieškinių padengimui.
Voke prie bylos esančius daiktus: kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), 2 vnt. kompaktinių diskų (vienas perlūžęs) su vaizdo įrašu iš AB „(duomenys neskelbtini)“, kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), pateiktu V. L., 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais iš (duomenys neskelbtini), kuriuos pateikė M. M., kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), pateiktu L. Š., kompaktinį diską su išklotinėmis, kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), kompaktinį diską su lyginamųjų pavyzdžių paėmimo priedais, 4 vnt. kompaktinių diskų prie sekimo protokolų, sunaikintini; kompaktinį diską su išvada, paketą iš Lietuvos teismų ekspertizės centro, kuriame iš viso 3 vnt. kompaktinių diskų, palikti saugoti voke prie bylos; kompaktinį diską, esantį byloje su išklotinėmis (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 61) sunaikinti.
Foninį kvapą, kvapo pėdsaką, perduotus saugoti Kriminalinių tyrimų centrui (4 t., b. l. 100–101), sunaikinti. Putplasčio lapus su avalynės pėdsaku, spynos atraktą su raktu, įrankių dalis, atidalintus vamzdelius, perduotus saugoti Kauno r. PK (4 t., b. l. 100–106), sunaikinti.
Automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 8–13), konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą voke prie bylos, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje saugomus daiktus: mikrosil išliejas, 2 vnt., kartoninėje dėžėje su spaudu Nr. 26, paimta 2020 m. spalio 19 d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; užuolaidą dėžutėje, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajai L. A.; avalynės pėdsaką, gipso išlieją, kartoniniame pakete Nr. 3, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; striukę XL dydis, paimta asmens apžiūros metu, supakuota į dėžę, grąžinti E. K.; raciją ir pakrovėją nupjautu galu ,,szyb“, paimtus 2019 m. gruodžio 21/22 d. kratos adresu Pravieniškių 21-1, Kaunas metu, supakuoti į paketą Nr. 17913, konfiskuoti ir sunaikinti; laužtuvą žalios spalvos rankena ir žalios spalvos rankena atsuktuvą voke Nr. 16, paimta 2020 m. kovo 7 d., automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; kabelio dalis su atidalinimo žymėmis pakete Nr.497785, paimta 2020 m. spalio 27d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; baltos spalvos laidą su mova ir baltos spalvos mova (Paketas HA9175452) paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, 3 vnt., supakuota į voką, spaudo Nr. 28, paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; daktiloskopinę plokštelę su audinio, galimai pirštinės pėdsaku, 1 vnt., supakuota į voką, spaudo Nr. 28, paimta 2020 m. lapkričio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, voke, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; biologinių pėdsakų nuoplovą nuo revolverio išorinių paviršių, paimta 2019 m. gruodžio 23 d. prieš atliekant daktiloskopinį tyrimą, supakuota į voką Nr. 4, spaudas Nr. 23, ir biologinių pėdsakų nuoplovas (3 vnt.), paimtos nuo kratos metu 2019 m. gruodžio 21 d. pas įtariamąjį E. K. gyvenamojo namo kieme šiukšlių dėžėje rastos ir paimtos racijos užduoties Nr. 20-IL-46397 metu, supakuotos į atskirus vokus Nr. 1, 2, 3, bei E. K. ir A. DNR lyginamuosius pavyzdžius – visi objektai supakuoti į voką Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija S195/2020611, sunaikinti; lipnią juostą su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo užuolaidos, E. K. striukės, pirštinių, rastų kratos pas E. K. metu ir paimtų iš automobilio, likę po tyrimo, supakuota į voką, sunaikinti; E. K., E. T. DNR lyginamuosius pavyzdžius, 7 vnt. biologinės kilmės pėdsakų, paimtų nuo vaizdo stebėjimo kamerų prieš atliekant daktiloskopinį tyrimą, supakuoti į atskirus tris vokus, sunaikinti; E. K., E. T. ir K. K. daktiloskopines korteles, supakuotos į voką su spaudu Nr. 23, sunaikinti; porą pirštinių nuo terasos staliuko, supakuota į voką Nr. 19, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; porą pirštinių nuo terasos krėslo, supakuota į voką Nr. 20, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) sunaikinti; pirštinių porą, supakuota į voką Nr. 1, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) iš automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės vairuotojo pusės, sunaikinti; plastikinį dangtelį voke Nr. 17, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) iš automobilio (duomenys neskelbtini), sunaikinti; laido dalį nuo vakarinės namo sienos ir laido dalį nuo pietinės namo dalies, supakuotos į atskirus vokus su spaudu Nr. 23, paimta 2020 m. kovo 25 d. papildomos įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) metu, sunaikinti; pirštines baltos spalvos, darbines, viena pora, vokas Nr. 1, paimti 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; nuoplovą nuo racijos, 2 vnt., vokai Nr. 4, 5, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; vaizdo stebėjimo kamerą Alhua S/N 5E052C2PAG90FF5 su lipduku „1-2“, paimta 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) grąžinti V. Š.; elektros jungiklį, vokas Nr. 15, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; nulūžusią plastikinę detalę bagažinėje, vokas Nr. 18, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; nuoplovą su galimais biologinės kilmės pėdsakais voke, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; mikrosilo išliejas (3 vnt.), popierinis paketas Nr. 2, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; pirštinių porą darbinės medžiaginės, kiemo šiukšliadėžėje, paketas Nr. 443497 (įpakuotas į įmautę su Serologijos ir DNR laboratorijos lipduku), paimta 2019 m. gruodžio 21/22 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; du žibintuvėlius (pilkos, raudonos spalvos) rasti ir paimti asmens kratų metu pas E. K., supakuota į baltos spalvos voką, sunaikinti; atsuktuvus, 3 vnt., supakuoti į paketą Nr. 443494, paimti 2019 m. gruodžio 22 d. kratos, adresu (duomenys neskelbtini) metu, sunaikinti; švarką ir megztinį iš spintos, paketas Nr. 039559, paimta 2020 m. kovo 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti E. T.; avalynės pėdsaką, gipso išlieją, kartoninis paketas Nr. 4, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; gipsines išliejas avalynės pėdsakų, 2 vnt., atskirose dėžutėse, paimta 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; vyriškos avalynės Timberland porą 41,5 dydis, paimta 2020 m. kovo 7 d., grąžinti E. T.; vyriškos avalynės Ecco porą 43 dydis, paimta 2020 m. kovo 7 d., grąžinti E. K.; žemės/purvo pavyzdį, Paketas Nr.453896, paimta 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; grunto pavyzdį nuo vairuotojo kilimėlio, vokas Nr. 2, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; grunto pavyzdį nuo keleivio kilimėlio, grunto pavyzdį, vokas Nr. 5, paimta 2020 m. kovo 7 d. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sunaikinti; lipnią juostą su mikrodalelėmis, nuimtomis nuo vaizdo stebėjimo kameros – dėžėje su Nr. SNT383292, sunaikinti.
Grynuosius pinigus – iš viso 146,06 (šimtą keturiasdešimt šešis eurus šešis centus), rastus ir paimtus įtariamojo E. K. asmens kratos metu ir perduotus į depozitinę sąskaitą, 106 (šimtą šešis) dolerius ir 200 (du šimtus) zlotų, rastus ir paimtus vykdant proceso prievartos priemonę įtariamojo E. K. atžvilgiu ir pervestus į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kasą, 72 (septyniasdešimt du) eurus, perduotus saugoti į depozitinę sąskaitą, nukreipti civilinių ieškinių padengimui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.