Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (K. A. turto sugadinimas) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į K. A. namą) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. P. ir V. P. turto sugadinimas) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (didelės vertės V. P. ir V. P. turto vagystė) – 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (K. A. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į K. A. namą) subendrintos apėmimo būdu. Bausmės paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. P. ir V. P. turto sugadinimas) ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (didelės vertės V. P. ir V. P. turto vagystė) taip pat subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant V. K. nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. skirta intensyvi priežiūra, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. K. privalo būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. įpareigotas pradėti dirbti, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. P. ir V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. P. ir V. P. priteista bendrai iš V. K. 66 690,00 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 8 000,00 eurų kiekvienam atskirai neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. K. vardu registruotam automobiliui ,,Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K. vardu registruotam automobiliui ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, pratęstas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 33 200,00 eurų, 165,00 Singapūro doleriams, 143,00 Malaizijos ringitams, 50,00 Vengrijos forintų, 50,00 Kroatijos kunų, 18,00 JAV dolerių, 40,00 Slovėnijos kronų, 320,00 Lenkijos zlotų, 160 000,00 Turkijos lirų, 1050,00 Danijos kronų, 50,00 Norvegijos kronų, 5,00 Didžiosios Britanijos svarai sterlingams, 1340,00 Tailando batų, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šie pinigai nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Laikinai apribotos nuosavybės teisės į V. K. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į šias sąskaitas. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo išvadų dėl apelianto V. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau skunde nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei prašoma V. K. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nėra nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – didelės vertės turtas. Taip pat prašoma pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi bei skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atidedant jos vykdymą, be to, keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo bei nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis V. K. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse, 5 dalies 1 punkte, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai taikė ir dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bei išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašė iš naujo apklausti nukentėjusiuosius V. P. ir V. P. apie daiktų įsigijimo aplinkybes ir kaip atrodė konkrečiai tie daiktai, taip pat grynųjų pinigų sumą, buvusią jų namuose. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, V. K. savo kaltę pripažino iš dalies, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, pilna apimtimi įrodo ir ištirta bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl didelės vertės turto vagystės padarymo aplinkybių bei masto, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti, ir ne kartą, nukentėjusieji V. P. ir V. P. taip pat ir apie pavogtų daiktų įsigijimo aplinkybes bei jų vertę, kurių parodymais nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, todėl iš naujo apklausti nukentėjusiuosius dėl aplinkybių, kurios jau buvo išsiaiškintos baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

10. Kaip matyti iš apeliacinio skundo teiginių, nuteistojo gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog V. K. pagrobtų daiktų vertė yra didesnė nei 10 000,00 eurų, t. y. atitinka didelės vertės turto požymį, todėl nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Šiame kontekste atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad veikos padarymo metu Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo ne kaip nurodoma skunde – 40,00 eurų, o 50,00 eurų (2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, pakeitimo“), todėl didelės vertės turtas šiuo atveju yra tuomet, kai jo vertė viršija 12 500,00 eurų sumą.

11. V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to kad 2019 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 18.29 val. iki 18.48 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, sudaužęs terasos durų stiklo paketą ir sulaužęs durų rėmą, įsibrovė į sutuoktinių V. P. ir V. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė didelės vertės – 84 010,00 eurų, V. P. ir V. P. priklausantį turtą (laikrodžius, juvelyrinius dirbinius, audinės kailinius, kurpinę ir akinius nuo saulės). Taigi, bendrai pagrobto turto vertė yra 84 010,00 eurų. V. K. pirmosios instancijos metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino tai, kad į namą įsibrovė ir pagrobė juvelyrinius dirbinius, tačiau nesutiko su jų vertės nustatymu tik pagal nukentėjusiųjų parodymus bei kėlė klausimą dėl pinigų, tai yra dėl 25 000,00 eurų sumos ir kailinių, nes byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusieji juos iš tiesų turėjo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad V. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą pilna apimtimi yra įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

12. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiųjų V. P. ir V. P. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusysis V. P. apklausiamas apylinkės teisme tvirtino, jog 2019 m. lapkričio 22 d. apie 18.00 val., suveikė signalizacija namuose, įsijungęs kamerą V. P. pamatė išneštą maišą, suprato, kad vagia, iškvietė apsaugos tarnybą. Buvo pavogti kaltinime nurodyti laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai: balto aukso grandinėlė ir auskarai, balto aukso auskarų ir žiedo komplektas, geltono aukso grandinėlė su geltono aukso pakabuku, vyriškas balto aukso žiedas, vestuvinis žiedas, geltono aukso žiedas su gėlyte, balto aukso žiedas su trimis briliantais, su gyvatėlės išdėstymu, balto aukso žiedas su briliantais. Pagrobti dveji kiliniai, vieni ilgi, kiti trumpi, 25 000,00 eurų grynais. Vyriški žiedai buvo nukentėjusiojo, kiek už juos mokėjo nepamena, įsigijo Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Daug ką vežėsi iš kelionių. Viską visada pirkdavo kartu, tik brangiausią rinkinį pirko nukentėjusysis sutuoktinei kaip dovaną kelionės metu. Vyriški saulės akiniai buvo visai nauji, dar supakuoti, juos pirko Vokietijoje. Namuose laikyti pinigai buvo skirti nekilnojamojo objekto pirkimui, pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis turėjo atlikti mokėjimą. Šį sandorį nukentėjusieji vykdė ne įmonės vardu, o kaip fiziniai asmenys. Šie pinigai buvo gauti pardavus namą, išgryninti iš banko (9 t., b. l. 140–142). Nukentėjusioji V. P. apklausiama apylinkės teisme taip pat nurodė, kad iš streso dalį kaltinime nurodytų daiktų iš pradžių buvo pamiršusi, tačiau vėliau sąrašą papildė. Nurodė, kad buvo pagrobti du laikrodžiai, vyro apyrankė, jos pakabukas su pusantro karto deimantu, „Dior“ balto aukso žiedas su ametisto akimi ir briliantais, safyrų komplektas su smaragdu, komplektas – auskarai ir pakabukas. Kai kurių juvelyrinių dirbinių buvo pateikti ir dokumentai. Žiedai su briliantais, auskarai pirkti Turkijoje. Apyrankės, bižuterija buvo vardiniai, vienetiniai daiktai. „E.“ buvo juodo metalo iš gėlių karoliai ir apyrankė, auksinė grandinėlė tigrinis, keturkampis papuošalas, kaustytas su baltu metalu. Pridėjo kai kurių daiktų nuotraukas. Buvo pagrobtos ir „Swarovski“ grandinėlės su violetiniais akmenukais, perlai, parvežti iš Tailando, daug vėrinių iš juodų ir baltų perlų, daug rinkinių. Taip pat pavogti kailiniai – vieni tamsiai rudi, kiti mėlyni, pinigai – 25 000,00 eurų, kurie buvo komodoje miegamajame. Buvo pagrobti vyriški ir moteriški akiniai, kuprinė, kuriuos neseniai buvo parsivežę iš Vokietijos. Taigi nukentėjusieji išsamiai ir tiksliai išvardijo juvelyrinius dirbinius ir kitus pagrobtus daiktus, nurodė jų vertę, pažymėjo kiek konkrečiai turėjo grynųjų pinigų namie ir kur juos laikė. Paaiškino kokiu tikslu buvo laikomi pinigai (9 t., b. l. 143–144). Šie parodymai dėl konkrečių pavogtų daiktų ir jų vertės iš esmės nuosekliai atitinka ir nukentėjusiųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. lapkričio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. parodė, kad iš miegamojo kambaryje esančios spintelės stalčių, pagrobė jam ir sutuoktinei V. P. nuosavybės teise priklausančius įvairius juvelyrinius dirbinius, laikrodžius tai: šveicariškas laikrodis „T.“, juodo ciferblato, juodos satininės apyrankės, laikrodis yra su smulkiais briliantais aplink laikrodžio išorinę, apvalią dalį, laikrodžio vertė 5000,00 eurų, šveicariškas laikrodis „T.“, baltu ciferblatu, balto plieno apyranke, su smulkiais briliantais aplink laikrodžio išorinę dalį, kurio vertė 4500,00 eurų, auksinė grandinėlė su apvaliu pakabuku, žalsvos spalvos aukso, praba 750, su viduje įstatyta 1,5 karato briliantu, kurio vertė 15000,00 eurų, balto aukso grandinėlė su balto aukso pakabuku, komplekte tokio pačio gamintojo auskarai, inkrustuoti mėlynais, stambiais safyrais, kurio komplekto vertė 3000,00 eurų, balto aukso auskarai ir žiedo komplektas su smulkiais smaragdais, 0,75 karato, 4,02 gramo, komplekto vertė 900,00 eurų, geltono aukso grandinėlė su geltono aukso pakabuku, pakabukas medalio tipo su kaukole ir pinigo atvaizdu, vertė 1000,00 eurų, žalsvo aukso auskarai, puslankio tipo su 0,8 karato briliantais, kurių vertė 1800,00 eurų, vyriškas, balto aukso žiedas, inkrustuotas penkiais briliantais, kurio vertė 2500,00 eurų, vestuvinis žiedas, geltono ir balto aukso, inkrustuotas smulkiais briliantais, vertė 500,00 eurų, geltono aukso žiedas su gėlyte ir 0,36 karato briliantu, kurio vertė 1500,00 eurų, balto aukso žiedas su trimis briliantais, vertė 2000,00 eurų, balto aukso žiedas su gyvatėlės išsidėstymo briliantais, vertė 1000,00 eurų, balto aukso žiedas su briliantu viduryje, aplink išsidėstę smulkesni briliantai (gėlytės tipo), vertė 1000,00 eurų, įvairi bižuterija – „E.“ firmos (apyrankės, vėriniai ant kaklo, perlų dirbiniai, karoliai, taip pat „Maxmara“ firmos papuošalai, vėriniai, apyrankės. Iš miegamojo spintelės, antro stalčiaus, buvo pagrobti 25 000,00 eurų grynaisiais. Taip pat iš rūbų kambario buvo pagrobti V. P. tamsiai rudi, audinės kailiniai, kurių vertė 3 500,00 eurų, ir trumpi, mėlynos spalvos audinės kailiniai su kapišonu, kurių vertė 3 000,00 eurų (1 t., b. l. 188–201). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad pavogti 25 000,00 eurų priklauso asmeniškai jam, tai dalis pinigų, gautų už jam nuosavybės teise priklausiusius namą su žemės sklypu, kuriuos pardavė 2017 m. lapkričio 24 d. Dalį pinigų pagal šį sandorį išgrynino iš savo banko sąskaitos ir laikė namuose, nes tuos pinigus ruošėsi sumokėti už kito nekilnojamo turto pirkimą. Didžioji dalis pavogtų pinigų buvo 200,00 eurų nominalo kupiūromis, kažkiek buvo ir 50,00 eurų kupiūromis. Kupiūrų serijos numerių nežino. Kada prieš vagystę išgrynino pinigus iš savo banko sąskaitos, jis neprisimena, galės pateikti savo sąskaitos išrašą kur viskas matysis. Esant reikalui galės pateikti ir nekilnojamo turto sandorių dokumentų kopijas, kurie patvirtina, kad pardavė ir pirko turtą (2 t., b. l. 15–18). Nukentėjusiosios V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo su nukentėjusiojo parodymais dėl pagrobtų daiktų. Nukentėjusioji patvirtino, kad tai, kas buvo pagrobta vagystės metu, nurodė jos vyras. Be to, apsižiūrėję dar pasigedo odinės juodos kuprinės „Michael Kors“, kuri buvo nauja, su etiketėmis, 199,00 eurų vertės, ji buvo drabužinėje, taip pat dviejų akinių nuo saulės „Versaci“ – vieni vyriški, juodos spalvos stiklų ir rėmelių, 143,00 eurų vertės, kiti moteriški, taip pat juodų stiklų ir rėmelių, 98,00 eurų vertės, akiniai taip pat buvo rūbinėje. Taip pat pasigedo vyriškos balto – geltono aukso apyrankės, apie 70 g svorio, 3 000,00 eurų vertės, moteriško balto aukso žiedo su mažais briliantukais ir ametisto akimi, svorio negali pasakyti, gana masyvus, 4 000, 00 eurų vertės, balto aukso įsegamų auskarų inkrustuotų deimanto akute, per abu apie 0,4 karato, 1 500,00 eurų vertės, geltono aukso kabančių auskarų, inkrustuotų smulkiais brilianto akmenukais, 700,00 eurų vertės, šie dirbiniai kartu su kitais pavogtais buvo miegamojo spintelėje (2 t., b. l. 32–35). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad pavogto laikrodžio „T.“ pilnas modelio pavadinimas yra „T. A.“. Šio laikrodžio nuotraukas rado internete ir gali jas pateikti. Be to, gali pateikti nuotrauką, kurioje yra nufotografuota su šiuo laikrodžiu ant rankos. Šį laikrodį kartu su vyru pirko maždaug prieš aštuonis metus Majamyje kažkokioje laikrodžių parduotuvėje. Laikrodis buvo naujas, su visais dokumentais, dėžute. Viską parsivežė į Lietuvą, tačiau kai kraustėsi dėžutę ir dokumentus išmetė. Laikrodis moteriškas, balta metaline apyranke, ciferblatas balto perlo spalvos, aplinkui laikrodžio stikliuką inkrustuoti deimantukai, ant ciferblato ties valandomis taip pat yra arba deimantai ar į juos panašūs akmenukai, žino, kad laikrodis atsparus vandeniui, šveicariškas. <...> namuose liko vieno vyriško žiedo ir auskarų bei žiedo komplekto įsigijimo dokumentai. Juos pažada pateikti. Kitų dokumentų neturi (2 t., b. l. 36–39). 2020 m. vasario 14 d. apklausoje nukentėjusioji papildomai nurodė, kad antras pavogtas laikrodis buvo juodu ciferblatu, odine apyranke, kuri dengta juodu safyru, pavadinimas „T. F.1“, turi net šio laikrodžio numerį – (duomenys neskelbtini), laikrodį fotografavo, kai nuotraukas siuntė į laikrodžių parduotuvę, kad užsakyti apyrankę. Buvo pavogta firminė medinė vilkta oda „E.“ dėžė su „E.“ karoliais, kurie pagaminti iš svarovskio akmens, metalo ir plastmasės detalių, 400,00 eurų vertės, „E.“ apyrankė su juodų gėlių plastmasiniais karoliais, 300,00 eurų vertės, „E.“ geltono metalo apyrankė, lankelio tipo su tamsiais svarovskio akmenimis, 150, 00 eurų vertės, „E.“ apyrankė, lygtai balto metalo, sudaryta iš kelių lankelių, su kažkokiais akmenimis, 150,00 eurų vertės, karoliai iš šviesių metalinių ar plastmasinių karoliukų su dideliu kabančiu svarovskio ar stiklo akmeniu, 150,00 eurų vertės, karoliai iš geltono metalo karoliukų, su gėlės formos pakabuku, 120,00 eurų vertės, dvigubi ar trigubi karoliai su gėlės formos papuošimais, 120,00 eurų vertės, geltono metalo karoliai su prikabintais svarovskiais ir mėlynais, kūno spalvos akmenų imitacijos papuošimais, 100,00 eurų vertės, „H. B.“ komplektas iš geltono metalo grandinėlės su nago dydžio keturkampiais plastmasės papuošimais ir tokios pat apyrankės, 100,00 eurų vertės, „H. B.“ karoliai sudaryti iš geltono metalo grandinėlės, vienu mediniu papuošimu ir juodos plastmasės rutuliukų, 150,00 eurų vertės, „E.“ geltono metalo apyrankė be užsegimo, 130,00 eurų vertės, „E.“ ryškiai mėlynos spalvos stambūs karoliai, kombinuoti su stikliniais, plastmasiniais karoliukais, 120,00 eurų vertės, „Swarovski“ geltono metalo auskarai su svarovskio akmenuku, 80,00 eurų vertės, „Swarovski“ geltono metalo auskarai, puslankio formos, su smulkiais svarovskio akmenėliais, 80,00 eurų vertės, „Swarovski“ kabantys auskarai, apie 3 cm ilgio, su svarovskio akmenimis, 100,00 eurų vertės, „Swarovski“ komplektas iš balto metalo vėrinio su mėlynos ir alyvinės spalvos svarovskio akmenimis ir balto metalo pintos apyrankės su tokios pačios spalvos svarovskio akmenimis, 200,00 eurų vertės, „Coeur De Lion“ mėlynos spalvos dėžutė su rinkiniu iš balto metalo vėrinio – karolių su išdėstytais kubo formos plastmasiniais papuošimais ir akmenukais ir tokios pačios apyrankės, 200,00 eurų vertės, komplektas iš stambių tamsiai pilkos spalvos perlų karolių ir apyrankės, 80,00 eurų vertės, ilgi baltų perlų karoliai, 80,00 eurų vertės, upinių (pailgos formos) stambių perlų, kelių atspalvių karoliai, 150,00 eurų vertės, trumpi smulkesnių baltų perlų karoliai, 60,00 eurų vertės, komplektas iš kelių eilių smulkių perlų ir tokios pačios apyrankės, 150,00 eurų vertės (2 t., b. l. 51–59). Nukentėjusiųjų V. P. ir V. P. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas jų sūnus T. P., kuris apylinkės teisme nurodė, kad mama sakė, kad pavogti papuošalai ir pinigai. Iš jo kambario niekas nedingo (9 t., b. l. 170–171). Šias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo pavogti visi brangūs mamai ir tėčiui priklausantys juvelyriniai dirbiniai, kažkiek grynų pinigų, mamos kailiniai ir dar kažkas (2 t., b. l. 80–83). Minėtus nukentėjusiųjų parodymus dėl juvelyrinių dirbinių ir jų vertės bei grynųjų pinigų patvirtina ir byloje esančios V. P. elektroniniu paštu atsiųstos nuotraukos, kuriose užfiksuota dalis pavogtų daiktų, pateikti kai kurių daiktų įsigijimo dokumentai (2 t., b. l. 40–46), tai pat 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypų ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad V. P. ir V. P. pardavė turto už 165 000,00 eurų, bankinės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad neturkus po šio sandorio buvo išgryninta 48 000,00 eurų (3 t., b. l. 12–26) bei nukentėjusiosios V. P. pateikta dėžutė ir kortelė, kurie buvo pavogti ir 2019 m. lapkričio 24 d. rasti netoli jos namų prie šlaito, pavogto laikrodžio nuotraukos bei jo analogo nuotraukos (2 t., b. l. 68–70, 71–75).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytais duomenis dėl pagrobtų pinigų bei juvelyrinių dirbinių ir jų vertės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017). Pažymėtina, kad BK 190 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50,00 eurų. Šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pagrobto turto vertė yra 84 010,00 eurų, kas atitinka ženkliai daugiau nei 250 MGL sumą. Taigi, V. K. nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

17. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad nukentėjusieji nepateikė visų kaltinime nurodytų pagrobtų juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentų, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistasis pagrobė didelės vertės turtą ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau įvertinus byloje esančius nukentėjusiesiems priklausiusių kai kurių daiktų įsigijimo dokumentus, su juose nurodyta įsigijimo verte – balto aukso žiedo su briliantais (1000,00 eurų vertės) įsigijimo dokumentai (t. 2, b. l. 41, 42), „Versaci“ akinių įsigijimo dokumentai (t. 4, b. l. 178), „Michael Kors“ kuprinės (199,00 eurų vertės) įsigijimo kvitas (t. 4, b. l. 179), balto aukso grandinėlės ir pakabuko su deimantu (15 000,00 eurų) bei auksinių auskarų (1800,00 eurų) įsigijimo dokumentai (t. 10, b. l. 9-12), matyti, kad jau vien šios dalies nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų ir juvelyrinių dirbinių vertė – 17 999, 00 eurų, gerokai viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL (12 500,00 eurų) dydžio sumą, todėl tokie apelianto teiginiai net ir tiksliai nenustačius kai kurių daiktų vertės nesudarytų pagrindo V. K. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Juolab, kad nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

19. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančios atsakomybės pripažinimo, t. y. kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir gailėjosi. Nurodoma, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino to, kad nuteistasis padėjo išaiškinti minėtą nusikalstamą veiką, t. y. nurodė visas jam žinomas aplinkybes, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, be to, savo iniciatyva grąžino pasisavintą daiktą (vieną iš pagrobtų laikrodžių), kuris nebuvo rastas kratų metu, t. y. atlygino dalį žalos.

20. Atmetant minėtus apelianto argumentus pažymėtina, kad remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nurodęs, kad V. K. dėl šios veikos kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. neigė pagrobęs didelę dalį kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų, kaip įmanoma menkino savo vaidmenį, teigdamas, kad jis nematė, kokius daiktus pasiėmė jo bendrininkas, nematė, kokie konkretūs daiktai buvo pagrobti, nors kartu nurodė, kad bendrininku nepasitikėjo ir pasišalinus iš apvogto namo, už 100–200 m apžiūrėjo pledo, į kurį krovė pagrobtus daiktus, turinį. Iš esmės tokios pozicijos apeliantas laikosi ir apeliaciniame skunde, nesutikdamas, kad pavogė visus jam inkriminuotus kaip pagrobtus daiktus. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtu apylinkės teismo vertinimu, kad V. K. duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymo, nebuvo nuoširdus, o tai yra viena iš būtinų sąlygų konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl paskirtos bausmės

22. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, prašant atsižvelgti į BK 55 straipsnio nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes praeityje nuteistasis nėra teistas ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė dėl sunkios materialinės padėties. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

23. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam V. K., aukščiau išdėstytų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra per griežtos. Bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam buvo taikyti palankesni bausmių bendrinimo būdai, dalį bausmių apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kitą dalį iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, dvi iš kurių, tai yra numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, trys veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Skirdamas V. K. bausmes už BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį apylinkės teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat nustatė V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl visų keturių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. kad minėtas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgė į apelianto asmenybę: šiuo metu V. K. laikomas neteistu (praeityje buvo teistas užsienyje 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vagystę iš automobilio (9 t., b. l. 11–16), tačiau baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 19–30), nedirba, turi šeimą, nepilnamečius vaikus, nėra įrašytas į psichiatrijos ar priklausomybės ligų įskaitas. Teisėjų kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijų vidurkiai arba artimas vidurkiams. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių bei 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant ir į tai, kad vagystės iš (duomenys neskelbtini), namo pagrobto turto vertė daugiau nei šešis kartus viršija didelės vertės sumą.

26. Nors gynėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. nusikalto būdamas anksčiau neteistu, įvertino tai, kad turi šeimą, ieško darbo, po šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau daugiau nei trys metai ir nėra duomenų, kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, dėl trijų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai, dėl pačios sunkiausios nusikalstamos veikos paties vagystės fakto taip pat neneigė, tačiau nepripažino, kad pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, todėl sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant jos vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad visi nusikaltimai įvykdyti per labai trumpą laiką, jiems buvo kruopščiai pasiruošta (namai apžiūrėti iš anksto, pasirūpinta įrankiais), didelės vertės svetimas turtas įsibrovus į namus pagrobtas vos per keletą minučių, kas rodo ne tik šių veikų, bet ir paties apelianto pavojingumą visuomenei, be to, Integruoto baudžiamojo proceso sistemos duomenimis nuteistojo V. K. atžvilgiu 2012 m. spalio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnio, kuris vėliau prokuroro nutarimu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, o 2022 m. gegužės 5 d. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje galimo padarymo. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nukentėjusiųjų V. P. ir V. P. namų pagrobto turto vertė daugiau nei šešis kartus viršija didelės vertės sumą, apeliantas nei vienam iš nukentėjusiųjų net ir iš dalies padarytos žalos neatlygino ir nedėjo jokių pastangų tai daryti, Taigi, pagrindo švelninti V. K. paskirtą bausmę ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teisėjų kolegija nenustatė. V. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, skiriant būtiną atlikti bausmės dalį, o kitą dalį bausmės atidedant, neprieštarauja teisingumo principui.

27. Pagrindo sušvelninti paskirtą bausmę nesudaro ir apeliacinio skundo teiginys, kad nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė dėl sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo sunkią turtinę padėtį byloje nėra. Apklausiamas apylinkės teisme V. K. nurodė, kad vagystes įvykdė dėl sunkios finansinės padėties, nes augino mažamečius vaikus, reikėjo sutvarkyti gyvenamą būstą, ieškoti meistrų. Tačiau kaip matyti iš liudytojų K. Č. ir A. B. parodymų apylinkės teisme, apeliantas galėjo išsinuomoti visureigį, už trumpalaikę (5 dienų) automobilio nuomą sumokėti 500,00 eurų, gyventi viešbutyje, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog apelianto turtinė padėtis buvo tokia sunki ar beviltiška, kad susiklosčius tokioms objektyvioms išorinio gyvenimo aplinkybės, kad jos padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.). Tokių išskirtinių objektyviai susiklosčiusių apelianto gyvenimo aplinkybių, psichologinės būsenos dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija nenustatė. Tokių aplinkybių nuteistojo gynėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis V. K. nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 4 punktas) bei tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

28. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu tenkinti iš dalies nukentėjusiųjų V. P. ir V. P. pateiktą civilinį ieškinį ir priteisti jiems bendrai iš V. K. 66 690,00 eurus turtinei žalai atlyginti ir po 8 000,00 eurų kiekvienam atskirai neturtinei žalai atlyginti. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai pagrobtų daiktų iš nukentėjusiųjų namų vertę grindė vien tik subjektyviais nuketėjusiųjų parodymais, nors jie negalėjo pateikti visų juvelyrinių dirbinių ir kailinių įsigijimo dokumentų, o priteistas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis ir teismų praktika.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

30. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent V. K. yra atsakingas už nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. padarytą žalą. Iš baudžiamosios bylos nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį dėl 103 074, 97 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią sudaro 10 000,00 eurų V. P. patirta neturtinė žala, 15 000,00 eurų V. P. patirta neturtinė žala, 84 010,00 eurų pagrobto turto vertė bei 3 564, 97 eurų dydžio turtinė žala už sugadintą nukentėjusiųjų turtą (2 t., b. l. 25–30). Civiliniame ieškinyje nuketėjusieji nurodė konkrečią kiekvieno pavogto daikto vertę bei turėtų grynųjų pinigų kiekį, taip pat pateikė išsaugotus kai kurių juvelyrinių dirbinių ir kitų vardinių daiktų įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta minėtų daiktų kaina bei dokumentus, patvirtinančius apie įvykdytus nekilnojamojo turto sandorius bei pinigų išgryninimo operaciją bankomate, kas patvirtina grynųjų pinigų namuose laikymą (3 t., b. l. 12–26). Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme nukentėjusieji davė išsamius parodymus dėl pavogtų daiktų vertės, jų įsigijimo aplinkybių, kaip galima detaliau juos apibūdino, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais dėl pagrobtų juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų vertės bei grynųjų pinigų sumos. Byloje nėra jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad tokiu civiliniu ieškiniu siekiama pasipelnyti. Priešingai, kaip jau minėta nukentėjusieji nuosekliai nuo pat proceso pradžios nurodė iš esmės visus iš jų pagrobtus daiktus, jų vertę bei pinigų sumą ir tokie jų parodymai iš esmės nekito, tik buvo papildomi praėjus pirminiam šokui ir stresui dėl vagystės. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti rašytiniai bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavogtų juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų vertės dydžiai yra realūs, atitinkantys šių daiktų rinkos kainą ir protingumo kriterijus, kai kurių daiktų vertę (auksinės grandinėlės su deimanto pakabuku, auksinių auskarų, kuprinės, akinių nuo saulės) pagrindžia patrikti jų įsigijimo dokumentai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mažinti priteistą turtinės žalos dydį teisėjų kolegijas neturi jokio teisinio pagrindo.

31. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, pilnai neįvertino byloje esančių šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

32. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog nukentėjusieji dėl įsilaužimo į jų namus ir brangių daiktų vagystės patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nežinomybę, baimę, buvo priversti nutraukti savo viešnagę pas draugus ir skubiai kreiptis į policiją bei vykti į namus, taip pat atidėti iš anksto suplanuotą kelionę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiesiems dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

34. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji patyrė didelių nepatogumų dėl įsilaužimo į jų namus, buvo sugadintas turtas, reikėjo kviesti meistrus ir taisyti duris bei terasą, viduje buvo išversti daiktai, nukentėjusieji neabejotinai patyrė didelę turtinę žalą, nes buvo pagrobti brangūs juvelyriniai dirbiniai bei ženkli grynųjų pinigų suma, nukentėjusieji buvo priversti atidėti planuotą kelionę. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiųjų namai kurį laiką buvo stebimi nuteistojo. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusieji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu šiuo atveju atsižvelgi ir į tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas, vagystės metu jų namuose nebuvo, planuotą kelionę nors ir teko atidėti, tačiau neilgam laikui, ir po kelių dienų nukentėjusieji į ją išvyko, jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiųjų dėl nusikalstamos veikos patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes jų sveikatai, byloje nėra. Nukentėjusiojo V. P. vienintelis pateiktas medicininių dokumentų išrašas, patvirtinantis, kad jis dėl sutrikusio širdies ritmo vartoja vaistus, nėra pakankamas konstatuoti, kad šis sveikatos sutrikimas nukentėjusiajam atsirado būtent kaip šio įvykio pasekmė. Pažymėtina, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į nuteistojo turtinę padėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis V. K. neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti nukentėjusiajam priteistą žalą, nedirba, ieškosi darbo, turi nepilnamečius vaikus. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, atsižvelgusi į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstos nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyros. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir iš V. K. nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. priteistos neturtinės žalos dydžiai mažinami iki 2 000,00 eurų kiekvienam nukentėjusiajam (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

35. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. priteisimo ir nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, skundžiamo nuosprendžio 22 lape padarė aritmetinę skaičiavimo klaidą, nurodydamas, kad iš viso V. P. ir V. P. nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti priteistina 66 690 eurų (62 604,01+1 085,99= 66 690) suma. Šią sumą teismas nurodė ir rezoliucinėje dalyje. Tačiau atlikus matematinius skaičiavimus matyti, kad 62 604,01+1 085,99 = 63 690,00, o ne 66 960,00 kas rodo, kad buvo padaryta techninė klaida, kuri nekeičia skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio esmės, todėl ištaisytina.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 2 000,00 eurų kiekvienam.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio aprašomojoje dalyje (22 lapas) ir rezoliucinėje dalyje nurodant, kad iš V. K. V. P. ir V. P. bendrai priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 63 690,00 eurai (šešiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.