Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. H. (V. H.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti 2019 m. spalio 21 d. tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 11 d., 15.00 val. 2019 m. gruodžio 12 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (rusų kalba) su priedais (vokiečių kalba). Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovas įpareigotas pateikti atsiliepimo ir visų jo priedų vertimus į valstybinę (lietuvių) kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Atsakovui buvo išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų, atsiliepimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). 2020 m. sausio 17 d. teisme gautas atsakovo raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovas neturi finansinių galimybių pateikti teismui atsiliepimo ir jo priedų vertimus į valstybinę (lietuvių kalbą). 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovo atsiliepimas į ieškovės ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Atsakovui pasiūlyta papildyti bylos medžiagą – pateikti įrodymus atitinkančius įstatymo reikalavimus ir (ar) pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme. Šia teise atsakovas nepasinaudojo.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bei sugyventiniu gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Berniukas eina į pirmą klasę, papildomai lanko sporto būrelį (20 Eur/ mėn.). Didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Berniukui su mama gyventi gera, tėčiu jis vadina mamos draugą (duomenys neskelbtini). D. H. neatsimena, kad būtų matęs savo biologinį tėvą, jis niekada neskambina. Tarnyba nurodo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis galimai būtų pakankamas tenkinti tik minimalius nepilnamečio poreikius.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2013 m. nuo to laiko jis buvo pervedęs tik 200 Eur vaiko išlaikymui, daugiau išlaikymo neteikė. Atsakovas nerodo jokios iniciatyvos užmegzti ir palaikyti santykius su sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme. Ieškovė kartu su sugyventiniu rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta 2020 m. gegužės 2 d. tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Teismas įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam išlaikymą, sprendė, kad atsakovui žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

9. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

10. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

12. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020; ir kt.). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 400–430 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos būstui, maistui, drabužiams, vaistams, higienos priemonėms ir kitiems būtiniems vaiko išlaikymui skirtiems poreikiams tenkinti.

14. Bylos duomenimis nepilnametis šalių sūnus eina į pirmą klasę. Ieškovė į bylą pateikė 2014 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesių, 2016 m. gruodžio mėnesio, 2017 m. spalio mėnesio, 2018 m. spalio mėnesio ir 2019 m. birželio mėnesio kvitus už (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį, iš kurių nustatyta, kad įmokų suma už vieną mėnesį vidutiniškai sudarė apie 41 Eur. Ieškovė taip pat pateikė kvitus už sporto būrelį (20 Eur/ mėn.), laisvalaikio pramogas – 29 Eur (Vichy vandens parkas). Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 215 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

15. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

16. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 632 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

17. Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise Lietuvoje priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini). Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje niekur nedirba. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimą UAB „Julianus Inkaso“, civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas įstatymų reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, bylos duomenimis atsakovas gyvena Vokietijoje, galimai dirba ir gauna pajamas. 2019 m. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Vokietijoje sudarė apie – 1557 Eur.

18. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ieškovė, skirtingai nei atsakovas, dirba ir neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

19. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

20. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, prašomas priteisti išlaikymas atitinka tik minimalius vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. H. priteistinas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės.

21. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

22. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė A. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

23. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

25. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 7135 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuodama jį tokiu būdu: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. MMA sudarė 380 Eur, todėl mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 3230 Eur (380 x 17/ 2); nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. MMA sudarė 400 Eur, mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 2400 Eur (400 x 12/ 2); nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. MMA sudarė 430 Eur, mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 1505 Eur (430 x 7/ 2).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2013 m., nuo to laiko jis buvo pervedęs tik 200 Eur vaiko išlaikymui, daugiau išlaikymo neteikė. Juo labiau, atsakovas šiuo atveju apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad vaikui teikė reikiamo dydžio išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovas teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ginčo laikotarpiu, todėl egzistuoja pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą 7135 Eur sumai.

29. Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 7135 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, kuomet atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, iki 2019 m. liepos 29 d. (ieškinio padavimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 58 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 161 Eur (7135 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 219 Eur.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 130 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 155,64 Eur išlaidų ieškinio ir jo priedų vertimą į rusų kalbą. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 285,64 Eur (130 + 155,64) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 285,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės A. V. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 8,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. H. (V. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. H. (D. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 (du šimtus penkiolika) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. H. (V. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. H. (D. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 7135 (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis) Eur už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 29 d.).

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. H. (V. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 285,64 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. H. (V. H.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 219 Eur žyminio mokesčio ir 8,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 227,66 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.