- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1423-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38436-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Moment Credit“
- Atsakovas
- P. S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui P. S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Moment Credit“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo P. S. B. 572,73 Eur negrąžinto kredito sumos, 223,97 Eur nesumokėtos kredito kainos, 493,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o atsakovas – gautą kreditą grąžinti ir sumokėti kredito kainą. 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovui buvo suteiktas 650 Eur kreditas. Atsakovas dėl netinkamo sutarties vykdymo – įmokų nemokėjimo – ne kartą buvo įspėtas, tačiau įmokų už kreditą nesumokėjo (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.260 str., 6.872 str., 6.874 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“ iš atsakovo P. S. B. 572,73 Eur negrąžinto kredito, 223,97 Eur nesumokėtos kredito kainos, 79,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 876,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
3. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo suteiktas 650 Eur kreditas. Atsakovas nuo 2016 m. kovo 22 d. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė (nemokėjo periodinių kredito grąžinimo įmokų) ir liko skolingas ieškinio sumą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 572,73 Eur negrąžinto kredito sumos ir 223,97 Eur nesumokėtos kredito kainos yra pagrįstas, tačiau ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 493,95 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. Teismas nurodė, kad šios palūkanos, skaičiuojamos praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą, laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis, kurių paskirtis kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti 0,31 procento dydžio per dieną kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia minimalų vartotojo teisių apsaugos standartą.
5. Teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 0,05 procento dydžio kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., iš viso – 79,67 Eur (796,70 Eur x 0,05 proc.) x 200 d.).
6. Teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį. Ieškinys patenkintas 67,90 Eur procentais, todėl teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 19,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 6.37 str., 6.71 str., 6.210 str., 6.260 str., 6.261 str., 6.870 str.; 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 414,28 Eur palūkanų ir 9,31 Eur žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja netesybas/kompensacines palūkanas pavėluotų mokėjimų atveju, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, nes tai yra įstatyminė ir sutartinė ieškovo teisė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė priteisti tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius (kredito kainą už skolininko tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma), o ne netesybas. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 241-26 yra nurodžiusi, kad, klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų) ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse yra išaiškinta, kad pradelstų sumokėti įmokų atveju vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos nuo pradelstos sumokėti kredito dalies, jos nelaikomos netesybomis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. prasme ir atitinkamai joms netaikomas 0,05 procento dydžio ribojimas. Ieškinio reikalavimo dėl mokėjimo palūkanų pagrįstumą patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-339-232/2018, 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-614/2018). Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas patvirtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, kad mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų (CK 1.125 str., 6.37 str., 6.73 str., 6.189 str., 6.210 str., 6.261 str., 6.872 str., 6.874 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo sumažintas ieškovui priteistinas palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo prašomų priteisti palūkanų paskirtį, t. y. vietoj ieškovo prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų laikė, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinės, todėl jas priteisė, sumažinant jų dydį Vartojimo kredito įstatyme nustatytu dydžiu (0,05 proc.).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
11. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų, tačiau teisinių santykių kvalifikavimą privalo atlikti pats (CPK 265 str.).
12. Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).
14. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).
15. Pagal CK 6.870 str. paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).
16. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
17. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
18. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) bendra vartojimo kredito kaina neatitinka įstatymo 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančias vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties ir jos papildymų sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito sutarties 21 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo suteiktas 650 Eur kreditas. Atsakovas nuo 2016 m. kovo 22 d. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė (nemokėjo periodinių kredito grąžinimo įmokų) ir liko skolingas ieškovo nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 223,97 Eur nesumokėta kredito kaina pagal savo paskirtį laikytina pelno (mokėjimo) palūkanomis, išreikštomis fiksuota pinigine išraiška, todėl nurodytą sumą priteisė iš atsakovo, kuris neįvykdė sutartinės prievolės mokėti fiksuotas pelno palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu (CK 6.213 str. 1 d., 6.870 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 493,95 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. Teismas nurodė, kad šios palūkanos, skaičiuojamos praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą, laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis, kurių paskirtis kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Apeliantas nurodė, kad 493,95 Eur palūkanų prašo pagal vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktą.
21. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 p. nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
23. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 išaiškinimai, nes ši nutartis buvo priimta iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo priėmimo. Teismas netaiko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-339-232/2018, 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-897-614/2018, kaip teismo precedentų nagrinėjamai bylai, nes Vilniaus apygardos teismo praktika šios kategorijos bylose yra pakeista naujausiais teismo precedentais: 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-918-431/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-653-392/2019. Nagrinėdamas analogišką bylą dėl to paties ieškovo reikalavimo priteisti skolą pagal analogiškomis sąlygomis sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurios specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, Vilniaus apygardos teismas išaiškino, jog pagal šią sąlygą prašomos priteisti palūkanos negali būti aiškinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, nes yra skirtos kreditoriaus nuostolių kompensavimui, vadinasi, yra kompensuojamosios.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 p. klientas privalo sumokėti bendrovei kredito kainą už naudojimąsi kreditu. Sutarties specialiųjų sąlygų 1.20 p. nurodyta, kad kredito kaina yra 306,04 Eur. Pagal bendrųjų sąlygų 1.18 p. nurodyta, kad nuostoliai – specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuojama suma, kurią bendrovei privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną iki kredito suma bus visiškai grąžinta. Pagal bendrųjų kredito sutarties sąlygų 9.2 p. jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Tokiu atveju bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžintas kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos. Jei klientas praleido terminą mokėti įmoką ne daugiau kaip 4 dienas, jis atleidžiamas ir nuo prievolės mokėti nuostolius. Vadinasi, vartojimo kredito sutartyje yra aiškiai išskirtos dviejų skirtingų teisinių prigimčių palūkanos: pelno palūkanos, kurios apibrėžtos, kaip kredito kaina, ir kompensuojamąją funkciją atliekantys nuostoliai (netesybos), kurios apskaičiuojamos taip pat pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir jas sumažino, t. y. ieškovo nurodytas mokėjimo palūkanas pagrįstai laikė kompensuojamosiomis palūkanomis ir pagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Nurodyta įstatymo norma taikoma netesyboms, t. y. mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai palūkanų dydį sumažino nuo 493,95 Eur iki 79,67 Eur, nes 112,39 procentų metinės palūkanos arba 0,31 procento dydžio kompensacinės palūkanos yra aiškiai per didelės, prieštaraujančios Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., numatančiai 0,05 procento dydį nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. aiškiai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas vertinti, kaip kompensuojamąsias palūkanas ir jas mažinti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.37 str., 6.213 str., 6.872 str., 6.896 str., 6.920 str.; CPK 178 str., 185 str.).
27. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimą už akių nepakeistą.