- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-653-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 858,18 Eur negrąžinto kredito, 515,40 Eur nesumokėtos kredito kainos, 686,79 Eur palūkanų, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį su ieškove, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. 2015 m. lapkričio 6 d. atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir pasiskolino iš ieškovės 858,18 Eur dydžio vartojimo kreditą, kredito grąžinimo terminas 18 mėnesių, kredito grąžinimo diena 2017 m. gegužės 6 d., bendra kliento mokama suma – 1 373,58 Eur. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas sutarties tinkamai nevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Moment Credit“ iš atsakovo M. M. 858,18 Eur negrąžinto kredito, 515,40 Eur kredito kainą, 85,82 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 459,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 29 d. atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Remiantis sutarties sąlygomis 2015 m. spalio 29 d. atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir į ieškovės sąskaitą pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį, o ieškovė pervedė atsakovui 150,00 Eur, kredito grąžinimo terminas 18 mėnesių, kredito grąžinimo diena 2017 m. gegužės 6 d., bendra mokama suma - 1 373,58 Eur. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 858,18 Eur negrąžinto kredito ir 515,40 Eur kredito kainos.
4. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, atsiliepimo atsakovas nepateikė, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 858,18 Eur negrąžinto kredito ir 515,40 Eur kredito kainos. Teismas, spręsdamas dėl prašomų mokėjimo palūkanų dydžio, konstatavo, jog kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Teismas, atsižvelgęs į sutartinių teisinių santykių pobūdį, jog šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovės vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, sprendė, kad prašomos priteisti 90,05 procento metinės palūkanos arba 0,25 procento dydžio kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl jas mažino iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai yra 85,82 Eur sumos už 200 pradelstas atsiskaityti dienas (858,18 Eur x 0,05 proc./100 x 200 d.).
5. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 459,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 600,97 Eur palūkanų ir 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, tai yra įstatyminė ir sutartinė ieškovės teisė. Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai nurodyta atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose. Klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų) ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Šiuo atveju, ieškovė reikalauja tik kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
6.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Priežiūros tarnybos pozicija bei patvirtintomis Gairėmis, ieškovei priteistina mokėjimo palūkanų suma yra 686,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priteisė tik 85,82 Eur, apeliantė šiuo apeliaciniu skundu reikalauja priteisti nepriteistą dalį 600,97 Eur.
6.3. Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Remiantis sutarties sąlygomis 2015 m. spalio 29 d. atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir į ieškovės sąskaitą pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį, o ieškovė pervedė atsakovui 150,00 Eur. Sutartimi sutarta, kad kredito grąžinimo terminas yra 18 mėnesių, kredito grąžinimo diena 2017 m. gegužės 6 d., bendra mokama suma - 1 373,58 Eur. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 858,18 Eur negrąžinto kredito ir 515,40 Eur kredito kainos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 858,18 Eur negrąžinto kredito, 515,40 Eur nesumokėtos kredito kainos, 686,79 Eur palūkanų, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 858,18 Eur negrąžinto kredito, 515,40 Eur kredito kainą, 85,82 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 459,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomas priteisti mokėjimo palūkanas teismas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias palūkanas ir sumažino nuo 686,79 Eur iki 85,82 Eur sumos. Ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei patvirtinta kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
12. Kaip jau minėta, atsakovas netinkami vykdė sutartinę prievolę grąžinti gautą kreditą ir kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovės prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias, nes pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes bei vartojimo kredito sutarties sąlygas, minėtos palūkanos negali būti aiškinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, nes yra skirtos kreditoriaus nuostolių kompensavimui, vadinasi yra kompensuojamosios.
13. Nagrinėjamu atveju, šalys sudarydamos vartojimo kredito sutartį, numatė, kad metinė palūkanų norma sudaro 90,05 proc. Ieškovė, įvertinusi, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti daugiau nei 2 metus, prašė teismo priteisti palūkanas tik už 200 dienų, t. y. palūkanas sumažino iki 686,79 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas minėtą palūkanų dydį sumažino iki 85,82 Eur, nes teismo nuomone, 90,05 proc. metinės palūkanos arba 0,25 proc. dydžio kompensacinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Be to, įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nuostolių neįrodinėja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409 ir kt.), vadinasi palūkanos buvo sumažintos pagrįstai.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir prašė jį priteisti iš atsakovės. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.