- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-918-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24458-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 734,33 Eur negrąžintą kreditą, 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos, 231,51 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu 2015 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui 850 Eur kreditą, o atsakovas – grąžinti šį kreditą kartu su palūkanomis iki 2020 m. sausio 25 d. Ieškovė suteikė atsakovui nurodytą kredito sumą, tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas. Ieškovė buvo įspėjusi atsakovą apie sutarties nevykdymo pasekmes, tačiau atsakovas ir toliau savo sutartinių prievolių nevykdė.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai 2018 m. rugpjūčio 10 d.). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, 285 straipsnį priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. S. ieškovei UAB „Moment credit“ 734,33 Eur negrąžintą kreditą, 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos, 115,47 Eur kompensuojamąsias palūkanas už tolimesnį naudojimąsi pinigais, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 398,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog pagal 2015 m. birželio 6 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovė suteikė atsakovui 850 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti sutartyje numatytais terminais bei sąlygomis iki 2020 sausio 25 d. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – pervedė sutartyje nurodyta kredito sumą atsakovui. Atsakovo mokėjimo balansas patvirtina, jog jis savo sutartines prievolės dėl kredito ir palūkanų įmokų mokėjimo vykdė tik trumpą laiko tarpą, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nustojo vykdyti kredito sutartį ir mokėti įmokas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 734,33 Eur negrąžinto kredito ir 548,67 Eur iki ieškinio pateikimo apskaičiuotų pelno palūkanų (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nustatė, jog šalys sutartyje susitarė, kad atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja mokėti 89,79 proc. dydžio metines palūkanas (bendra metinė palūkanų norma). Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, apskaičiuotas ir nuo negrąžinto kredito dalies ir nuo nesumokėtų pelno palūkanų, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną bei apskaičiuotos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą už 180 dienų laikotarpį ir ieškovei iš atsakovo priteisė 115,47 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (1 283 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).
6. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 398,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 92,34 procentai reikalavimų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė pagal šią proporciją. Iš atsakovės ieškovei priteisė 31,40 Eur žyminio mokesčio (34 Eur x 92,34 / 100).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Moment credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 116,04 Eur palūkanų ir 2,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti palūkanas. Ieškovės reikalavimas buvo paremtas įstatymu, teismų praktika ir ieškovės, kaip vartojimo kredito davėjos, priežiūrą vykdančios Lietuvos banko Priežiūros tarnybos išaiškinimais. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja netesybas (kompensacines palūkanas), kurias kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų. Tai buvo aiškiai atskleista atsakovui specialiųjų kredito sutarties sąlygų 2 punkte.
7.2. Ieškovės reikalavimas atitinka Lietuvos banko Priežiūros tarnybos išaiškinimą, pagal kurį vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir netesybų ar kompensaciniu palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26 patvirtinta nuomonė). Pagal šią nuomonę VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodomų mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl, vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje. Taigi, klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalauja tik vieno – kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
7.3. Ieškovės reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo bei Vilniaus apygardos teismo praktika analogiškose bylose. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu. Tą patvirtinta tiek CK 6.874 straipsnio 1 dalis, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, jog ieškovės taikomi nuostoliai, kurie skaičiuojami pagal bendrą kredito kainos metinę normą, atitinka mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Todėl, jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais papildomai reikalauti kompensacinių palūkanų.
7.4. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse (toliau - Gairės) yra pateiktas išsamesnis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų išaiškinimas, pagal kurį vartojimo kredito sutarties šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama VKĮ nustatant maksimalų neįrodinėtinų vartojimo kredito davėjo nuostolių dydį – pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Tuo tarpu pradelstų sumokėti įmokų atveju vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos nuo pradelstos sumokėti kredito dalies, jos nelaikomos netesybomis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme ir atitinkamai joms netaikomas minėtas 0,05 proc. dydžio ribojimas. Todėl ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo 231,51 Eur mokėjimo palūkanų. Kadangi teismas priteisė tik 115,47 Eur, ieškovė apeliaciniu skundu reikalauja priteisti nepriteistą dalį – 116,04 Eur.
7.5. Ieškovės reikalavimo pagrįstumą patvirtina tiek lingvistinė, tiek teleologinė VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos normos analizė. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje minimos tik netesybos, o antrasis šios dalies sakinys yra skirtas pirmojo detalizavimui. Todėl darytina išvada, kad antrajame sakinyje vartojamas terminas „netesybos ir mokesčiai“ apima netesybas ir bet kokias kitas sumas, kurios pagal savo esmę ir turinį prilygintinos netesyboms. Tokį lingvistinį normos aiškinimą patvirtina ir teleologinis aiškinimas. Kai buvo pateiktas siūlymas VKĮ 11 straipsnio 8 dalies antrąjį sakinį papildyti, įterpiant po žodžių „jokios kitos netesybos“ žodžius „ir mokesčiai“, jis buvo grindžiamas tuo, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai vartojimo kreditus išduodančios bendrovės siekia išvengti 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto netesybų dydžio apribojimo, pavadindamos faktines netesybas kitokiais pavadinimais. Nebūdami profesionalūs rinkos dalyviai, nesugeba pastebėti ir įvertinti kitokiais pavadinimais nustatytų faktinių netesybų (2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolas Nr. 109-P-45).
Šalies argumentai
7.6. Vienintelis VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos normos tikslas – apriboti kreditoriaus galimybę sutartyje numatyti nepagrįstai dideles netesybas ar kitus mokesčius, kurie formaliai nevadinami netesybomis, tačiau faktiškai yra netesybomis (pvz., sutarties nutraukimo mokestis, mokestis už laiškų siuntimą ir pan.). Toks įstatymų leidėjo siekis yra suprantamas, kadangi sutartyje, kuri yra sudaroma prisijungimo būdu, nustačius nepagrįstai dideles netesybas, yra apsunkinama vartotojo padėtis. Tokiu atveju kredito davėjas gali teisėtai reikalauti netesybų, neprivalėdamas jų pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybės, o pareiga įrodyti, kad jos turi būti mažintinos pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį tokiu atveju jau tenka vartotojui, norinčiam pasiremti minėta nuostata. Taigi tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.
8. Atsakovas S. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovės UAB „Moment credit“ apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo sumažintas ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų pagal vartojimo kredito sutartį dydis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovu 2015 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui 850 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. sausio 25 d. mokėdamas periodinėmis įmokomis grąžinti šią sumą ir sumokėti palūkanas (el.b.l. 8-16). Atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, laiku nemokėjo įmokų, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 734,33 Eur negrąžinto kredito, 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos, 231,51 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
11. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, jog 231,51 Eur dydžio prašomos palūkanos yra kompensacinės ir atlieka netesybų funkciją, todėl sutartyje numatytas 89,79 proc. jų dydis prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, ir sumažindamas jas iki 0,05 proc. bei apskaičiuodamas už 180 dienų, tai yra ieškovei priteisdamas tik 115,47 Eur palūkanas. Ieškovė nesutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada ir apeliaciniu skundu teigia, jog prašomą priteisti 231,51 Eur sumą sudaro mokėjimo palūkanos, numatytos CK 6.872 straipsnio 2 dalyje, todėl turi būti priteistos ieškovei iš atsakovo visiškai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
12. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
15. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė be pagrindinės negrąžintos 734,33 Eur kredito sumos taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos ir 231,51 Eur dydžio palūkanų. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių pripažino, jog 548,67 Eur kredito kaina yra ieškovės pelno palūkanos, tuo tarpu 231,51 Eur suma atlieka kompensuojamąją funkciją ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde detaliai nepaaiškino teisinio skirtumo tarp jos prašomų priteisti 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos ir 231,51 Eur palūkanų, taip pat tiksliai nenurodė, už kuriuos laikotarpius yra skaičiuojamos šios abi sumos. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos (iki ieškinio pateikimo), taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 231,51 Eur dydžio palūkanas už tolimesnį naudojimąsi pinigais (el.b.l. 3-4). Ieškovė paaiškino, jog 231,51 Eur palūkanų prašo pagal vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktą ir bendrųjų sąlygų 9.2 punktą.
18. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nurodyta, jog pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose (el.b.l. 16).
19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėdama analogišką bylą dėl to paties ieškovo reikalavimo priteisti skolą pagal analogiškomis sąlygomis sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurios specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-653-392/2019 išaiškino, jog pagal šią sąlygą prašomos priteisti palūkanos negali būti aiškinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, nes yra skirtos kreditoriaus nuostolių kompensavimui, vadinasi yra kompensuojamosios.
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal bendrųjų kredito sutarties sąlygų 1.11 punktą kredito kaina – palūkanų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu. Pagal 1.18 punktą nuostoliai – bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nustatyta tvarka skaičiuojama suma, kurią bendrovei privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, tai yra nesumokėtomis palūkanomis. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną vėlavimo sumokėti įmoką ar jos dalį dieną iki tol, kol atitinkama įmoka ar jos dalis bus bendrovei sumokėta (el.b.l. 9).
21. Pagal bendrųjų kredito sutarties sąlygų 9.2 punktą, jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Tokiu atveju bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžintas kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos, išskyrus CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas (el.b.l. 9).
22. Taigi minėtose vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose yra aiškiai išskirtos dviejų skirtingų teisinių prigimčių palūkanos: pelno palūkanos, kurios apibrėžtos kaip kredito kaina ir kurias faktiškai ir sudaro ieškovės prašoma 548,67 Eur kredito kaina, ir kompensuojamąją funkciją atliekantys nuostoliai (netesybos), kurios apskaičiuojamos taip pat pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose, ir kurias sudaro ieškovės prašomos 231,51 Eur palūkanos. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastarosios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pati ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo 548,67 Eur nesumokėtos kredito kainos (iki ieškinio pateikimo). Ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 7 d. (el.b.l. 1). Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2015 m. birželio 6 d. Ieškovė pateikė duomenis, jog periodiškai atsakovą ragino mokėti kredito įmokas, paskutinis raginimas pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. (el.b.l. 15). Duomenų, kada sutartis buvo nutraukta, kada ieškovė pranešė atsakovui apie šios sutarties nutraukimą, byloje nepateikta. Ieškovės pateiktame visų reikalaujamų priteisti iš atsakovo sumų balanse nurodyta, jog 1 283 Eur (734,33 Eur+548,67 Eur) bendra negrąžinto kredito ir kredito kainos suma yra pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 25 d. ir skaičiuota iki 2018 m. liepos 16 d., o 231,51 Eur nuostolių (palūkanų) palūkanų suma taip pat pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 25 d. ir skaičiuota iki 2018 m. birželio 25 d. (el.b.l. 10).
24. Aptarti duomenys patvirtina, jog ieškovė prašė priteisti 548,67 Eur kredito kainos, tai yra pelno (mokėjimo) palūkanų, kurias apskaičiavo už visą laikotarpį nuo pirmos laiku nesumokėtos įmokos beveik iki pat ieškinio padavimo. Taip pat ieškovė prašė priteisti ir 231,51 Eur, kuriuos pradėjo skaičiuoti nuo tada, kai buvo nesumokėta privaloma kredito įmoka su palūkanomis ir skaičiuota iki 2018 m. birželio 25 d. Taigi ieškovė du kartus skaičiavo palūkanas už tą patį laikotarpį, tai yra nesilaikė bendrųjų kredito sutarties sąlygų 9.2 punkto nuostatų. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, apskaičiuotas ir nuo negrąžinto kredito dalies ir nuo nesumokėtų pelno palūkanų, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Kadangi pagal sutartį numatytos 89,79 procento dydžio metinės palūkanos akivaizdžiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytų maksimalių netesybų dydį, pripažintina, jog pirmos instancijos pagrįstai jas sumažino iki 115,47 Eur.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.