- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-897-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15484-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Moment Credit“
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 318,99 Eur negrąžinto kredito, 322,59 Eur nesumokėtos kredito kainos, 366,62 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo P. M. ieškovės UAB „Moment credit“ naudai 318,99 Eur skolos, 322,59 Eur kredito kainos, 57,74 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 699,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-04-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 366,62 Eur nuostolių. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, o nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri pagal Sutartį yra 79,39 proc. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas sprendė, kad norėdama, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalėjo juos įrodyti. Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 57,74 EUR dydžio nuostoliai (641,58 EUR x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo P. M. ieškovės naudai papildomai 208,88 Eur nuostolių ir 7,05 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju. Visgi pažymėtina, kad nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė ieškovės teisė. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų.Ieškovės reikalavimai ir mokėjimų vėlavimo pasekmės buvo aiškiai atskleisti bei patvirtinti paties atsakovo.Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turini prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį. Sumokėtu už tolimesni naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesni nei 5 metų laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2012-07-30 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 347,54 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Specialiųjų sutarties sąlygų 2 p. numatė, kad pavėluoto mokėjimo atveju kredito gavėjui teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą – 79,39%, todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,22% laiku negrąžintos sumos (79,39% / 365 dienų = 0.22% per dieną).Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (79,39 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 79,39 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra 79,39 proc., t. y. neviršijo Vartojimo kredito įstatyme numatytų 200 proc.Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo.Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, tačiau, netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip nuostolius. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.Ieškovas UAB „Moment credit“ pateikė duomenis apie patirtas 15 eurų bylinėjimosi išlaidas aptirtas apeliacinės instancijos teisme sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Skundą tenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovo P. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Moment credit“ (juridinio asmens kodas 300657515) naudai 318,99 Eur (tris šimtus aštuoniolika Eur 99 ct) skolos, 322,59 Eur (tris šimtus dvidešimt du Eur 59 ct) kredito kainos, 366,62 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 62 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-04-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „Moment credit“ (juridinio asmens kodas 300657515) naudai 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.