Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. J., jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovui J. V., jo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei, tretiesiems asmenims A. J., Z. J., jų atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. V. , tretiesiems asmenims A. J., Z. J., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Swedbank“, dėl pripažinimo, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje bei vedė bendrą ūkį ir gyvenant faktinėje santuokoje bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai bei išaiškinimai

6. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar šalys buvo susitarę vykdyti jungtinę veiklą ir jos pagrindu bendrai įgijo ginčo turtą, kurį ieškovė prašo dalinti.

7. Byloje nustatyta, kad šalys gyveno kartu nuo 2014 metų, santuokos nėra sudarę. Gyvenant kartu jiems gimė dvi dukros – (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V. (1 t.b.l. 11, 12). Šalių bendras gyvenimas 2021 m. gegužės 21 d. nutrūko, ginčo dėl to nėra. Ieškovė teigia, kad atsakovas išsikraustė iš bendrų namų, atsakovas nurodo, kad ieškovė jį išregistravo ir iškeldino, kadangi dar kartu gyvenant ji turėjo kitą vyrą A. J., taigi su juo ir pradėjo gyventi. Teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė yra tikėtina, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė ištekėjo už A. J., kreipėsi į teismą J. pavarde, vėliau tapo J.

8. 2015 m. gruodžio 12 d. mainų sutarties pagrindu atsakovas įgijo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmainęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą į šį žemės sklypą (1 t. b. l. 13, 75-80). 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 400 Eur (1 t. b. l. 15, 3 t. b. l. 70) ir pastatą-veršidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas įgijo traktorių CASE IH (duomenys neskelbtini), 2016 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 99 220,00 Eur (1 t. b. l. 91); purkštuvą HARDI NAVIGATOR CLASSIC už 42 000,00 Eur (1 t. b. l. 92); trąšų barstytuvą KUHN Axis 30,2 W (talpa 3200 l) už 12 460,00 Eur (1 t. b. l. 93); šienapjovę KUHN (duomenys neskelbtini) (darbinis plotis 3.1 m) už 10 285,00 Eur (1 t. b. l. 94); vejos pjovimo traktorių STIHL už 3 172,00,00 Eur (1 t. b. l. 95), gyvulių (galvijų), (kurių kiekis, vertė nuolat keičiasi) (1 t. b. l. 96-99). 2020 metais atsakovas taip pat iš banko gavo 22 500, 00 Eur paskolą. Kaip matyti iš Kredito sutarties Nr. 20-031518-IN (1 t. b. l. 83-88) 2020 m. rugsėjo 18 d. J. V. buvo suteikti 22 500 (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai) Eur kredito, paskirtis buvo Investicijoms ūkio modernizavimui finansuoti, atsakovas teigia už ją pirkęs žemės sklypą ir karvidę. Paskola šiai dienai nėra grąžinta, jos grąžinimo terminas – 2026 m. rugpjūčio 18 d., tai matyti š pateikto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko. 2021 m. gegužės 17 d. Traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), 2016 m. buvo parduotas G. J. mamai, trečiajam asmeniui A. J. pagal PVM sąskaitą faktūrą JON Nr. 001, pardavimo kaina 10 890,00 Eur (1 t. b. l. 89-90). Byloje pateikti įrodymai, kad 2021 m. gegužės 21 dienai gyvulių iš viso buvo 61 vienetas, juodmargiai x mėsinių veislių 28, Lietuvos juodmargiai 20 vienetų, Lietuvos žalieji – 3 vienetai, Limuzinai – 1 vienetas, vietiniai šėmieji – 2 vienetai, Žalieji x mėsinių veislių – 7 vienetai. Tai patvirtina gyvų ir deklaruotų bandų sąrašas (1 t. b. l. 96), juo netikėti teismas neturi pagrindo. Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat pateikė duomenis apie ūkininkui J. V. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. suteiktas paramas (2 t. b. l. 166).

9. Kaip matyti iš 2020 m. kovo mėn. sudarytos Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą veiklos sutarties „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutarties Nr. 17VM-KM-19-2-09998-PR001, tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo J. V. (2 t. b. l. 139), sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas gavo finansinę paramą ūkininko J. V. ūkio modernizavimui, taip pat prisiėmė eilę įsipareigojimų, tikslu, kad ūkis būtų vystomas, įsipareigojo teikti įvairias ataskaitas, leisti vykdyti patikrinimus ir pan., neperleisti jokių savo teisių ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Šalys 2020 m. rugsėjo 30 d. pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. 7204 po ½ dalį įgijo vandentiekio tinklus – vandentiekio bokštą su arteziniu gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7204 ieškovė bei atsakovas įgijo po ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 41).

10. Ieškovė taip pat 2018 m. balandžio 13 d. NMA pateikė paraišką Nr. 17VM-KM-18-1-03367-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 2018 m. spalio 2 d. buvo pasirašyta paramos sutartis „Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, ieškovė tapo paramos gavėja ir įsipareigojo įgyvendinti projektą „Ūkininkės G. J. investicijos į gyvulininkystės ūkį“. Ieškovė įsipareigojo įgyvendinti Projektą Nr. 17VM-KM-18-1-03367-PR001 nepažeisdama Įgyvendinimo taisyklių, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto Nr. 17VM-KM-18-1-03367-PR001 įgyvendinimu, reikalavimų. Įsipareigojo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

11. Taip pat byloje pateikti įrodymai apie ieškovės asmenine nuosavybės teise turimą turtą (DOK-11349), iš kurių matyti, kad 1) ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi automobilį Seat Alhambra v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2020-09-30 bei Boeckmann v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2019-05-02, taip pat ji nuo 2014 m. iki 2020 m. buvo įgijusi (vėliau perleidusi) visą eilę transporto priemonių; 2) kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi 8 nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus bei statinius esančius (duomenys neskelbtini).

12. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai iš kurių matyti, kad Mažajai bendrijai Modimex moka J. V., kad A. J. perveda pinigus J. V.

Ieškinys atmestinas

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

14. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Pagal bendrą taisyklę, dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38–39 punktus ir juose nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 46 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

17. Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 23 punktas).

18. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad turi būti įrodytas šalių susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto sukūrimo.

19. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų šalys kartu apsigyveno 2014 metais, santuokos nėra sudarę. Gyvenant kartu jiems gimė dvi dukros – (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V., šalių bendras gyvenimas 2021 m. gegužės 21 d. nutrūko, nors santykiai rimčiau pašlijo maždaug 2020 metų pabaigoje. Taigi visą šį laikotarpį šalys gyveno bendrai, todėl teismui reikia nustatyti ar šalys gyvendamos bendrai buvo susitarę siekti bendro tikslo vykdydami bendrą jungtinę veiklą ir į ją įnešė savo įnašus (turtu, darbu).

20. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

21. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).

22. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovo buvo susitarimas bendrai įgyti turtą ir vykdyti bendrą jungtinę veiklą ūkininkaujant įnešant savo dalį į bendrą ūkį darbu ar piniginėmis lėšomis.

23. Kaip matytyti iš atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų, ieškovas savo ūkį ir turtą kūrė atskirai, atsakovė savo – atskirai. Ieškovės tėvų (trečiųjų asmenų) paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kiekviena iš šalių buvo įregistravusi savo atskirą ūkį ir jame dirbo. Ieškovas pirmą žemės sklypą skirtą ūkininkavimui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo išmainęs savo asmeninę nuosavybę (garažą) į žemės sklypą, taigi laikytina, į jį ieškovė negalėtų net pretenduoti, nes atsakovui įgyjant garažą šalys negyveno kartu.

24. Ieškovė byloje taip pat neįrodė, kad ji prie atsakovo ūkininkavimo ūkyje prisidėjo savo piniginėmis lėšomis ar darbu ir kartu kūrė ūkį, kuris buvo registruotas jo vardu. Ji net ir pati neteigė, kad dirbo ūkio darbus, taip pat ir atsakovo vardu registruotame ūkyje, kad ji tame ūkyje nedirbo patvirtino tretieji asmenys – A. ir Z. J., atsakovas, taigi šią aplinkybę teismas laiko įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai). Ieškovė nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų jos prisidėjimą fiziniu darbu ar žiniomis prie ūkininkavimo ar atsakovo ūkio kūrimo. Ieškovė nurodo, kad augino vaikus, ir tai, anot jos reiškia, kad ji prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo. Teismas sprendžia, kad gyvenant kartu vaikus augino ir jais rūpinosi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, todėl vien ta aplinkybė, kad šalys augino vaikus ir jais rūpinosi, nesuponuoja susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl jungtinės veiklos bei bendro turto kūrimo atsakovo vardu registruotame ūkininko ūkyje.

25. Teismo įsitikinimą, kad šalys savo turtą įsigijo ir kūrė atskirai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė savo vardu taip pat turi įregistravusi ūkininko ūkį nuo 2018 metų (dėl to ginčo nėra), taip pat yra gavusi analogišką paramą kaip ir atsakovas, asmeninės nuosavybės teise turi automobilį SEAT ALHAMBRA v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2020 m. rugsėjo 30 d. bei BOECKMANN v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2019 m. gegužės 2 d. turi įgijusi 8 nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus bei statinius esančius (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šio turto ji nieko nepasisako, neprašo jo dalinti taip pat kaip ir atsakovo vardu registruoto ūkininko ūkio bei jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad savo vardu registruotą turtą ji laiko savo asmenine nuosavybe, ir dėl to darytina išvada, kad šalys savo turtą pirko ir kūrė atskirai, kaip atskirai įkūrė ir ūkius.

26. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji siūlė atsakovui susituokti, norėjo sukurti šeimą, tačiau atsakovas nenurodydamas priežasčių bei motyvų tai padaryti atsisakė, ieškovės lūkesčiai buvo sužlugdyti. Nurodydama tokius argumentus ieškovė prieštarauja pati sau, kitur jau teigdama, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje, kartu vertėsi žemės ūkio veikla, puoselėjo bendrą ūkininko ūkį, įgijo nemažai turto. Iš tokių ieškovės argumentuose esančių prieštaravimų galima spręsti, kad susitarimo įgyti bendrą turtą nebuvo, kadangi šalys dvejojo netgi dėl santuokos sudarymo, juolab tikėtina nesitarė dėl bendrai įgytino turto, o kūrė kiekvienas savo ūkį su jame esančiu turtu atskirai (ginčo nėra, kad kiekviena iš šalių turi įkūrusi savo vardu registruotą ūkį, kuriems kiekviena atskirai yra gavusi Europos sąjungos paramą).

27. Tai, kad turtas įgytas padedant ieškovės tėvams, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jis yra bendra ieškovės ir atsakovo jungtinė nuosavybė, nes ieškovės tėvai nurodo, kad padėjo atsakovui asmeniškai, tačiau ne kaip bendram šalių ūkiui. Ieškovės tėvai jokių pretenzijų į atsakovo ūkį nereiškia, priešingai, nurodo, kad ieškovė, jų dukra, su sutuoktiniu A. J. nori užvaldyti jų bei atsakovo turtą. Jie su ieškiniu nesutinka, ir tai, kad ieškovė nurodo atsakovą įgijus turto padedant jos tėvams – A. J. ir Z. J., (kurie pretenzijų jam neturi ir nurodo priešingai, kad padėjo jam asmeniškai, o ne šalims kaip šeimai), nesudaro pagrindo teigti, jog dėl tos priežasties, kad atsakovas ūkį kūrė padedant ieškovės tėvams, ieškovei priklauso to ūkio dalis ar kad ji kūrė bendrą ūkį su atsakovu. Teismas sprendžia, kad ieškovės tėvai – tretieji asmenys šioje byloje, yra atskira šeima, turinti savo bendrą ūkį ir turtą, o ne bendrą ūkį su ieškove ar atsakovu, todėl jų prisidėjimas prie atsakovo ūkio, jei toks ir buvo, nevertintinas kaip ieškovės gerbūvio kūrimas. Be, to, kaip matyti jie jokių pretenzijų atsakovui nereiškia dėl jokio turto – išmainyto žemės sklypo vertės (ką akcentuoja ieškovė), nekelia jam jokių finansinių reikalavimų.

28. Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas, kad atsakovas ūkį susikūrė padedant jos tėvams, todėl neva jai turi priklausyti dalis jo ūkio, yra niekinis, kadangi tokias pretenzijas galėtų reikšti jie patys, o ne ieškovė, nes tėvų turtas nėra tapatus jos turtui, kaip minėta jie yra atskira šeimas su atskiru ūkiu ir tvarko jį savo nuožiūra. Juolab, kad jie nepritaria ieškovės ieškinio reikalavimams.

29. Be to kaip matyti iš pateiktų įrodymų, šalys yra įgiję nekilnojamojo turto ir po ½ dalį – 2020 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7204 po ½ dalį įgijo vandentiekio tinklus – vandentiekio bokštą su arteziniu gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 41). Iš šios aplinkybės taip pat galima spręsti ir daryti išvadą, kad šalys, norėdamos įgyti turtą savo nuosavybėn, taip ir padarė, įgydami minėtus nekilnojamojo turto objektus. Taigi, iš tokio šalių elgesio darytina išvada, kad ir kitą kiekvieno vardu registruotą turtą šalys ketino įgyti ir įgijo tik kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise, iš ko spręstina, kad dėl jungtinės veiklos ir bendro turto įgijimo susitarimo nebuvo. Teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, jog šalys tarėsi dėl bendros veiklos įnešdamos į ją savo įnašus žiniomis ar darbu, o tai savo praktikoje ir akcentuoja Kasacinis teismas (kad turi būti įrodytas šalių susitarimas, ko akivaizdu tarp šalių nebuvo), ieškovė neįrodė, susitarimo vykdyti bendrą jungtinę veiklą ir įgyti bendro turto (CPK 177, 178 straipsniai).

30. Iš visų rašytinių įrodymų, žodinių atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad savo vardu registruotame ūkininko ūkyje atsakovas dirbo vienas, rūpinosi juo vienas (sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų, ėmė paskolą iš banko, pirko visą prašomą dalinti įrangą, įgijo sklypus ir statinius, rūpinosi paramos gavimu) ieškovė jame nedirbo, nėra įrodymų kad prisidėjo prie jo sukūrimo. Kaip minėta, ieškovės tėvų pagalba atsakovui bei bendrų vaikų ieškovės su atsakovu turėjimas ir jų bendras auginimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo vardu registruotas ūkininko ūkis ir turtas įgytas bendrai su ieškove.

31. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. įgijo susimainęs su Z. J. ir A. J. 2015 m. gruodžio 10 d. mainų sutartimi, pagal kurią J. V. negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išmainė į žemės sklypą. Garažą J. V. buvo įgijęs pagal 200912-02 Garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 55, iki bendravimo su G. J., dėl to ginčo nėra. Nors nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, šiuo konkrečiu atveju nebuvo veikiama bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgyjant ginčo žemės sklypą, tokių įrodymų byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad dėl šio turto nebuvo susitarta, kad jis bus įgytas pagal jungtinės veiklos susitarimą, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomas ir atmestinas reikalavimas lygiomis dalimis dalinti šį žemės sklypą.

32. Dėl žemės sklypo ir veršidės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jie buvo įgyti skolinant lėšas iš AB „Swedbank“, tai patvirtina atsakovas J. V. ir su Swedbank AB pasirašyta Kredito sutartis Nr. 20-031518-IN, pagal kurią J. V. buvo suteikti 22 500 Eur kredito, paskirtis buvo Investicijoms ūkio modernizavimui finansuoti. Sklypai buvo pirkti iš karto po sutarties pasirašymo, todėl darytina išvada, kad iš asmeninės paskolos, kuri buvo suteikta atsakovui kaip ūkininkui, jis ir pirko minėtą turtą (CPK 177, 178 straipsniai). Paskola šiai dienai nėra grąžinta, ieškovė dėl šios paskolos ieškinyje taip pat nepasisako, kad ji buvo bendra. Toks atsakovo asmeninės paskolos paėmimas ir turto už ją pirkimas, taip pat įrodo atskiro turto, o ne bendros veiklos kūrimą (CPK 177, 178 straipsniai).

33. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šalių, trečiųjų asmenų, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovo paaiškinimų, kiekviena iš šalių turėjo ir kūrė savo asmeninius ūkius – ieškovė savo ūkyje turėjo apie 50 danielių elnių, žąsų, vištų, o atsakovas savo ūkyje augino galvijus, dirbo žemę. Šalys ūkius kūrė ir paramas jiems gavo atskirai, taigi susikūrė kiekvienas atskirą ūkį bei turtą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodydama, kad atsakovo vardu registruotas ūkis yra jų bendras, tačiau savo vardu registruoto ūkio neįvardija bendru. Tai dar kartą patvirtina, kad šalys neturėjo tikslo sukurti bendrų ūkių, nesitarė dėl bendros jungtinės veiklos bei turto sukūrimo, kiekvienas turtą kūrėsi atskirai.

34. Tai, kad šalys pirko turtą asmeninės nuosavybės teise, tokiu statusu jį registravo ir neketino įgyti bendrai, patvirtina DOK-11349 pateikti įrodymai (kurie jau buvo minėti) kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi automobilį Seat Alhambra v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2020-09-30 bei Boeckmann v/n (duomenys neskelbtini), registracijos data 2019-05-02, taip pat ji nuo 2014 m. iki 2020 m. buvo įgijusi (vėliau perleidusi) visą eilę transporto priemonių; kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi 8 nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus bei statinius esančius (duomenys neskelbtini), kurių nelaiko bendru turtu, savo asmeninės nuosavybės teise valdomuose sklypuose ji kūrė savo atskirą, asmeninį ūkį. Kaip minėta, dalį turto buvo įsigiję po ½ dalį, kas įrodo jų ketinimus – bendrą turtą pirkti dalimis po ½ dalį, o atskirą asmeninį – atskirai.

35. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą.

36. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Kasacinio teismo praktiką, byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji ir atsakovas vykdė bendrą jungtinę veiklą ar dėl jos susitarė, jog ketino sukurti bendrą turtą. Priešingai, byloje laikytina įrodytu, kad kiekvienos iš šalių įgytas turtas kuris registruotas atskirai kiekvieno jų vardu, yra asmeninė kiekvienos iš šalių nuosavybė (CK 6.970 straipsnis, CPK 177,178, 185 straipsniai).

Dėl žalos už traktorių

37. Kadangi teismas sprendžia, kad turtas įgytas atsakovo vardu yra jo asmeninė nuosavybė, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovas savo nuožiūra ir kaina galėjo parduoti savo asmeninį turtą, žalos padarymas taip pat nėra įrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Taigi esant byloje surinktiems įrodymams bei padarytoms išvadoms, vadovaujantis suformuota Kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 6.969 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, analogiškai ir už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, bylinėjimosi išlaidas įrodyti turi rašytiniai įrodymai. (CPK 93, 98 straipsniai).

40. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 3350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą bei žyminio mokesčio (DOK-7226, DOK-22580), advokatės išlaidos mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (Rekomendacijų pakeitimas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77) nuostatose nurodomą maksimalų dydį, todėl atmetus ieškinį jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pritiestinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

41. Valstybė patyrė 15,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3350,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,42 Eur (penkiolika eurų, 42 ct) susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.