Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2-443-467/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-10-23Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-04-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2-443-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00539-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-443-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00539-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. V. dėl pripažinimo, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje bei vedė bendrą ūkį ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo (atidalijimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. J. (po santuokos sudarymo 2022 m. kovo 4 d. pavardė – J.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad ji su atsakovu J. V. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažįstant, kad partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs; padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą šia tvarka: J. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį 206 735 Eur vertės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 16 100 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 400 Eur vertės; pastatą–veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6 370 Eur vertės; traktorių CASE IH PUMA 185, 2016 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 60 000 Eur vertės; purkštuvą HARDI NAVIGATOR CLASSIC, 45 738 Eur vertės; trąšų barstytuvą KUHN Axis 30,2 W (talpa 3200 l), 12 031 Eur vertės; šienapjovę KUHN GMD 310 (darbinis plotis 3.1 m), 9 256 Eur vertės; vejos pjovimo traktorių STIHL, 3 840 Eur vertės; gyvulius (galvijus), 44 000 Eur vertės; priteisti ieškovei iš atsakovo 103 367,50 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

2. Bylos nagrinėjimo eigoje – 2022 m. kovo 1 d. teisme gautas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui J. V. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) pastatui–veršidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) purkštuvui HARDI NAVIGATOR CLASSIC, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) trąšų barstytuvui KUHN Axis 30,2 W (talpa 3200 l); 6) šienapjovei KUHN GMD 310 (darbinis plotis 3.1 m); 7) vejos pjovimo traktoriui STIHL; 8) 61 vienetui galvijų, įregistruotų ūkinių gyvūnų registre (bandos Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant atsakovui nurodytą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, paliekant jį saugoti ir naudotis atsakovui.

3. Prašymą grindė tuo, kad faktinėje santuokoje už 99 220 Eur šalių įsigytą traktorių CASE IH PUMA 185, tarp šalių kilus ginčui, atsakovas perleido tretiesiems asmenims už 10 890 Eur sumą, nors tokio traktoriaus vertė šiai dienai yra 62 930 Eur. Be to, (duomenys neskelbtini) apskrityje leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. vasario 23 d. numeryje) patalpintas skelbimas apie karvių ir prieaugio pardavimą bei nurodytas atsakovo telefono numeris. Ieškovės nuomone, atsakovas stengiasi nesąžiningu būdu ginčo turtą paslėpti ir (ar) realizuoti, t. y. sumažinti turto masę, kad, byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo būtų neįmanoma įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui J. V. priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą–veršidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) purkštuvą HARDI NAVIGATOR CLASSIC, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) trąšų barstytuvą KUHN Axis 30,2 W (talpa 3200 l); 6) šienapjovę KUHN GMD 310 (darbinis plotis 3.1 m); 7) vejos pjovimo traktorių STIHL; 8) 61 vienetą konkrečiu nurodytu numeriu galvijų, įregistruotus ūkinių gyvūnų registre (bandos Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant atsakovui nurodytą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

6. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Ieškovė grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui sieja su atsakovo nesąžiningais veiksmais, jam jau perleidus dalį ginčo turto bei siekiant perleisti ir kitą ginčo turtą tretiesiems asmenims. Iš ieškovės kartu su prašymu pateikto (duomenys neskelbtini) apskrityje leidžiamo laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. vasario 23 d. numerio) skelbimų skilties teismas nustatė, kad yra išspausdintas skelbimas dėl karvių ir prieauglio pardavimo, skelbime nurodytas telefono numeris priklauso J. V. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 30 d. už 99 220 Eur įsigytas traktorius CASE IH PUMA 185 parduotas tarp šalių kilus ginčui 2021 m. gegužės 17 d. už 10 890 Eur sumą. Teismas vertino, kad nurodyti atsakovo veiksmai sudaro pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu, jam atlikus veiksmus, dėl kurių gali būti apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Teismas padarė išvadą esant pagrindui konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).

7. Konstatavęs, jog egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovo atžvilgiu taikyti, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taip pat ir prašymą areštuotą turtą palikti saugoti atsakovui, kadangi jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas J. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti areštą J. V. nekilnojamajam, kilnojamajam turtui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas nepagrindė ir neargumentavo visų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nepagrįstai rėmėsi klaidingais ieškovės nurodytais argumentais.

8.2. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs ir pateikęs rašytinius įrodymus, kad traktorius CASE IH PUMA 185 buvo parduotas 2021 m. gegužės 17 d., t. y. 5 mėn. iki nagrinėjamos bylos inicijavimo 2021 m. lapkričio 15 d. bei iki kitų teismuose nagrinėtų tarp šalių kilusių ginčų pradžios. Traktorius buvo parduotas ieškovės tėvams. Sandorio kaina yra šalių susitarimo reikalas, o šiuo atveju buvo nurodyta pagal balanso dokumentus, be to, prieš įsigyjant traktorių, šalys iš anksto buvo susitarę dėl vėlesnio jo pardavimo ieškovės tėvams.

8.3. Nepaisant to, kad skelbime laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas telefono numeris priklauso apeliantui, tačiau pats apeliantas jokio skelbimo neteikė ir paslaugų laikraštyje neužsakinėjo. Apeliantas kreipėsi į laikraštį, siekdamas išsiaiškinti skelbimo pateikimo, užsakymo ir apmokėjimo aplinkybes, gavęs atsakymą pateiks jį teismui. Skambinusiems asmenims nei vienas gyvulys nebuvo parduotas, nes apeliantas gyvulių pagal skelbimus nepardavinėja.

8.4. Apeliantas yra ūkininkas, kuriam buvo skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ūkio modernizavimui tikslinėmis kryptimis įsigyti. Pagal Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) paramos sutartį apeliantas be kita ko įsipareigojo penkis metus, t. y. iki 2025 m. pasiekti ir išlaikyti 68 275,72 Eur valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, bei išlaikyti 60 vidutinį metinių ūkinių gyvūnų skaičių. Apeliantas savo ūkyje išaugintiems galvijams netaiko trumposios maisto grandinės, kuomet galvijų mėsa parduodama tiesiogiai iš ūkio, tačiau juos parduoda mėsos perdirbimo įmonėms, pastaruoju metu bendradarbiauja su uždarąja akcine bendrove BIOVELA-UTENOS MĖSA.

8.5. Ieškovė klaidina teismą, kad apeliantas išparduoda turtą; periodiškai būtina realizuoti ūkyje užaugintą produkciją – gyvulius, siekiant generuoti pajamas ūkininko ūkio veiklai.

8.6. Atskirojo skundo pateikimo dienai nėra nei tokio gyvulių skaičiaus, nei gyvulių pagal konkrečius numerius, nes ieškovės nurodytas sąrašas sudarytas 2021 m. gegužės 21 d., todėl nutarties reikalavimai objektyviai negali būti įvykdyti. Be to, ieškovei žinoma, kad gyvuliai yra parduodami iki tam tikro amžiaus, nes vėliau jų vertė visiškai keičiasi.

8.7. Vejos pjovimo traktoriumi STIHL, šiuo metu nebevedant bendro ūkio, naudojasi ieškovė, todėl teismas, neįsigilinęs į apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, nepagrįstai ieškovės prašymu šį turtą areštavo ir nurodė saugoti atsakovui, kuris objektyviai to padaryti negali.

8.8. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė apelianto nesąžiningumo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes vien tik tai, jog perleidžiami gyvuliai, o jie gyvulininkystės ūkyje tam ir laikomi, kad būtų auginami ir parduodami mėsai, bei traktoriaus perleidimas ieškovės tėvams yra nepakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui.

8.9. Ieškovei sudarius santuoką su kitu asmeniu, pasikeitus jos statusui, ji negali pretenduoti į atsakovo gyvulių prieauglį, be to, gyvulių ji neaugina, jais nesirūpina.

Atsiliepimas

9. Ieškovė G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atskirasis skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

9.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo traktoriaus perleidimo metu šalių tarpusavio santykiai jau buvo konfliktiški: pats apeliantas yra nurodęs ir pateikęs sąskaitą faktūrą, kad ginčo traktorius buvo realizuotas 2021 m. gegužės 17 d., atskirajame skunde nurodo, jog 2021 m. gegužės 18 d. ieškovė išregistravo jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir iškeldino.

9.3. Aplinkybė, kad ginčo traktorius buvo perleistas ieškovės tėvams, nepaneigia apelianto nesąžiningumo. Iš atskirojo skundo turinio ir su juo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės ir jos tėvų santykiai yra konfliktiški, tačiau apelianto santykiai su ieškovės tėvais, kuriems už simbolinę kainą buvo perleistas ginčo traktorius, yra labai artimi. Todėl darytina išvada, kad perleisdamas ginčo traktorių apeliantas siekė išvengti jo padalinimo, tuo pačiu jį išsaugant savo žinioje. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo nesąžiningumą, todėl susidariusią situaciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Šalies argumentai

9.4. Atskirajame skunde atsakovas teigia kreipęsis į laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakciją ir nurodo teikiantis tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nėra pateikęs. Viena, dar 2021 m. rugsėjo 10 d. UAB BIOVELA-UTENOS MĖSA išrašyta sąskaita, nepatvirtina apelianto nurodytų faktų, neva galvijai sistemingai parduodami stambioms mėsos perdirbimo įmonėms.

9.5. Apelianto argumentai neva jam būtina realizuoti areštuotus gyvulius negali būti laikomi teisiškai reikšmingais, kadangi nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Su atskiruoju skundu nepateiktas aktualus gyvulių bandos sąrašas, galintis patvirtinti, kad dalies areštuotų gyvulių apeliantas nebeturi. Iš byloje esančio atsakovo galvijų bandos sąrašo matyti, kad jų „atvedimo data“ svyruoja nuo 2013 m. iki 2021 m., tai rodo, jog bandoje laikomų galvijų amžius nėra esminis kriterijus sėkmingam ūkininkavimui. Apeliantui neuždrausta realizuoti galvijų, nenurodytų skundžiamoje nutartyje, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo teisėti interesai nėra neproporcingai suvaržyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) duomenis iš EPP civilinės bylos Nr. e2-624-587/2022; 2) duomenis iš EPP Marijampolės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4213-374/2021; 3) Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-151-428/2022; 4) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4213-374/2021; 5) duomenis iš ieškovės administruojamo Facebook puslapio „Kaimas namuose“; 6) užkausimą į laikraštį „(duomenys neskelbtini)“; 7) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį; 8) PVM sąskaitą faktūrą 2021 m. rugsėjo 10 d. GŽA 751678.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, pažymi, kad naujai pateikiamais įrodymais grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai, tačiau apeliantas neformuluoja nei prašymo šiuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio, todėl nenustatyta pagrindo naujų įrodymų priėmimui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apelianto naujai pateiktų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

15. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir dėl jo nepasisako.

16. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-201-241/2021).

17. Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus matyti, kad byloje šalių ginčas kilęs iš esmės dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo ieškinyje nurodytu būdu – išvardytą konkretų turtą natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei – kompensaciją pinigais. Taigi, iš esmės ieškovė nėra suinteresuota konkretaus turto išsaugojimu, kad jį būtų galima padalinti natūra. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas turtas, kuris pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus priteistinas natūra atsakovui, t. y. ieškovės prašymu areštuotas turtas, kuris iš esmės yra atsakovo žinioje ir galutiniu teismo sprendimu turėtų būti paliktas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikštų reikalavimų esmės.

18. Vertinant atsakovo turto išsaugojimo aspektu, kad vėliau iš jo būtų galima įvykdyti galimai patenkintą ieškovės reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020; kt.). Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė apelianto veiksmų nesąžiningumą siejo su traktoriaus pardavimu jau kilus šalių konfliktui ir už per žemą kainą bei laikraštyje patalpintu skelbimu apie gyvulių pardavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas dar gerokai iki nagrinėjamoje byloje teismui pareikšto ieškinio pardavė traktorių bei, kad būdamas ūkininkas ir vykdydamas ūkinę veiklą gali (siekia) realizuoti galvijus (kuriuos be kita ko ieškovė ieškiniu prašo priteisti atsakovui) savaime nelemia išvados dėl apeliantui priklausančio turto masės sąmoningo mažinimo, nesant kitų objektyvių duomenų, jog atsakovas sąmoningai turtą slepia, perleidžia ar imasi kitų veiksmų, kuriais siekiama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taigi, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

21. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, siekdama įrodyti šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažįstant, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, bei padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pareikštame ieškinyje pateikia ir nurodo ne tik konkretų turtą, bet ir konkrečią turto vertę (įvertinimą) bei įvardija konkrečią jai priteistinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę, jos teigimu, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, t. y. 103 367,50 Eur dydžio kompensaciją. Taigi, konkretaus turto išsaugojimas natūra nagrinėjamu atveju pagal pareikštus ieškinio reikalavimus nėra aktualus ir nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti apelianto J. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovės G. J. (J.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo J. V. atžvilgiu atmesti.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Alma Urbanavičienė