Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-530-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: 2A-530-924/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17287-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-530-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17287-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 2.2.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-713/2019 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo ištaisyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, taip: 2.1. 1 punkto (eil. Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; 2.2. 1 punkto (eil. Nr. 1) 9 grafoje pašalinti įrašą „nesumokėta“; 2.3. 2 punkto (eil. Nr. 2) pašalinti įrašus apie tai, kad akcijų įgijimo pagrindas „įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, bei grafoje apie akcijų apmokėjimą tai, kad neva „duomenų apie sumokėjimą nėra“; 2) papildyti duomenimis apie visus su akcijomis (jų kiekio pokyčiais) susijusius juridinius faktus, t. y. kad 2003 m. spalio 29 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (fiksuotu 2003 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokole) ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vnt. bei kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu (2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23) ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vnt. akcijų, kurios priklauso ieškovui; 3) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje: 1.1. grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23, kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB (duomenys neskelbtini); 1.2. pašalinti iš vertybinių popierių sąskaitos įrašą, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas - „teismo sprendimas“.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam nuosavybės teise priklauso 82 695 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 proc. visų šios bendrovės akcijų, taip pat jam nuosavybės teise priklauso 67 305 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 proc. visų bendrovės akcijų. Buvęs pagrindinis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas V. Č. valdė po 95 proc. šių įmonių akcijų ir 2017 metais savo turėtas akcijas perleido UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos „Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2“ kopijos 1 punkto (eil. Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nors ir nurodoma, kad tai „UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas“, tačiau nenurodyta šio susirinkimo protokolo data, protokolo numeris. Ieškovas (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybės teises į 67 305 vnt. įgijo 2009 m. vasario 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 09/02/23 fiksuotu akcininkų sprendimo pagrindu, tačiau ne įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, kaip nurodyta grafoje apie akcijų apmokėjimą. UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje yra nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl ko ieškovas prašo juos pataisyti / pakeisti / patikslinti. Taip pat teigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) „Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2“ kopijos 1 punkte (eil. Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ visiškai nepateikta informacija. Ieškovas 5 proc. visų įmonės akcijų arba 5 185 vnt. akcijų ir akcininko teises įsigijo iš tuometinio vienintelio įmonės akcininko ir direktoriaus V. Č. 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 5 000 litų. Sutarties originalas tuo metu buvo perduotas įmonei ir ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Ieškovas antro sutarties egzemplioriaus neturi, turi tik kopiją. Ieškovas dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsavo už priimamus sprendimus, įmonė apskaičiuodavo ir išmokėdavo dividendus. 2018 m. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visos akcijos apmokėtos, tai tik patvirtina, jog ieškovas už akcijas sumokėjo. To paties „Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2“ kopijos 1 punkto 9 grafoje yra neteisingas įrašas – „nesumokėta“. Šioje grafoje yra daromi įrašai apie įraše nurodytų akcijų apmokėjimą, sumokėtas sumas. Įrašas neatitinka tiesos, nes visos įmonės akcijos buvo apmokėtas dar tuomet, kai įmonė buvo steigiama 2003 m. spalio 29 d. ir buvo apmokėtas visas jos įstatinis kapitalas. Akcijas įsigijo iš vienintelio akcininko įmonės vadovo Č., pinigus sumokėjo grynais, dalyvavo susirinkimuose, gaudavo dividendus, ieškovui nebūtų mokami dividendai, jeigu ieškovas nebūtų įgijęs akcijas ir už jas sumokėjęs. Atsakovų tvarkomose ieškovo (akcininko) vertybinių popierių sąskaitose yra tikrovės neatitinkantys, neišsamūs duomenys, dėl ko ieškovas negali tinkamai pasinaudoti išrašais iš šių vertybinių popierių sąskaitų, išduotų išrašų pagrindu notaras atsisako tvirtinti sandorius, dėl to ieškovas prašo įpareigoti atsakoves atitinkamai ištaisyti (patikslinti) duomenis vertybinių popierių sąskaitose.

3. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių jau yra kilęs ne vienas teisminis įvairaus pobūdžio ginčas. Teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016 pripažino ieškovą D. Š. akcininku, sprendė, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas atsirado atidarius jo vardu vertybinių popierių sąskaitas, tačiau nenustatinėjo ar buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu perleistos teisės ir pareigos. Atsakovės taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jis nepateikė neginčytinų įrodymų (sutarties originalo), kokiu pagrindu jis įsigijo akcijas ir ar už jas apmokėjo. Pateiktų sutarčių kopijos visuomet buvo skirtingos, skiriasi pasirašiusiųjų asmenų parašų padėtis, o pats ieškovas D. Š. tvirtina, kad tai yra originalo kopija, o ne kopijos kopija. Atsakovės teigė, kad vertybinių popierių sąskaitose įrašyti duomenys yra chronologine tvarka padaryti teisingai, atitinka visų kilusių ginčų eigą ir priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, ieškovui nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Taisymas negalimas ir nėra reglamentuotas, nes tai reikštų buvusių duomenų naikinimą, o papildyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose atsakovės negali, kadangi nėra įvykusių jokių pasikeitimų ir dėl to nėra pagrindo papildyti duomenis. Atsakovės nurodė, kad ieškovas su ieškiniu pateikė suklastotą, tikrovės neatitinkančią, tariamą 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neaiškios paskirties dokumentą (priedą), kaip tariamą už akcijas tinkamą atsiskaitymą, ir pats kopiją patvirtino kaip originalaus dokumento kopiją. Atsakovės nėra mačiusios originalios 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, o tik skirtingas ir įvairias tariamos sutarties kopijas. Ieškovas dokumento kopiją privalėjo daryti iš originalaus dokumento, o ne iš kopijos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Č. papildomai paaiškino ir parodė, kad ieškovas nuo 1999 m. bendrovėje dirbo vairuotoju, dirbo gerai, todėl buvo paaukštintas pareigose, paskirtas Vilniaus padalinio vadovu, buvo geri santykiai, draugavo šeimomis. Ieškovas įrašytas akcininku, jam perduotas 5 proc. akcijų paketas (5-7 milijonų litų) ir mokami dividendai buvo paskatinimas už darbą. 2001 m. kovo mėn. žodžiu buvo susitarta, kad ieškovui bus parduota 5 proc. akcijų, kai jos bus įvertintos. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, įmonėje originalo nėra, ieškovas akcijų neapmokėjo. Visas akcijas apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), todėl 2003 - 2011 metų visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose rašoma, kad akcijos apmokėtos. Ieškovas buvo įregistruotas akcininku, įrašytas į akcininkų žurnalą pagal žodinį susitarimą. Akcijos neapmokėtos, neįvertintos, 5 proc. akcijų už minimalią vertę nebūtų parduotos, prieš parduodant jos turi būti įvertintos. Vilniaus filialas buvo uždarytas 2014 m. 2009 m. krizės metu reorganizavus UAB (duomenys neskelbtini), atsirado UAB (duomenys neskelbtini). Akcijos paskirstytos iš UAB (duomenys neskelbtini) padidinto įstatinio kapitalo, o turtas atidalintas iš bendrovės veiklos ir papildomai už akcijas mokėti nereikėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, kuriuo patenkino ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl akcininko teisės į informaciją, konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. yra akcininkas, ir sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė ieškovo D. Š. kaip įmonės akcininko teisę į informaciją.

6. Teismas darė išvadą, jog ieškovo ginčijami įrašai Vertybinių popierių sąskaitose, buvo įvertinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, todėl priimtuose teismų sprendimuose Vertybinių popierių sąskaitose esančius įrašus teismas įvertino kaip įrodymus (CPK 177 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovas yra atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB(duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau nė vienoje iš nagrinėtų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje byloje ieškovas ieškinio reikalavimus grindė 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau sutarties originalo teismui nepateikė, todėl teismas pateiktos kopijos, darytos nuo kitos kopijos nevertino.

7. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų išduotas išrašas iš akcininko apskaitos po 2001 m. kovo 15 d., ar kad ieškovas būtų reikalavęs atlikti reikiamą įrašą. Ieškovui nepateikus į bylą 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo, o atsakovei ir jos vadovui neigiant esant ir pasirašius tokią sutartį, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė akcijų pirkimo–pardavimo ir akcijų apmokėjimo faktų, tuo pačiu neįrodė ir nuosavybės teisės į akcijas. Teismas nurodė, jog kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nuosavybės teisę į nematerialiąsias akcijas, ieškovas nepateikė ir negalėjo nurodyti, kad yra tokie įrodymai.

8. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, turintis nuosavybės teisę, įgytą 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nematerialiąsias akcijas, todėl ieškinį dėl duomenų ištaisymo įmonės tvarkomosiose Vertybinių popierių sąskaitose, įrašų pašalinimo iš minėtų sąskaitų ir papildymo duomenimis apie visus su akcijomis susijusius juridinius faktus, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo: Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. Š. pareikštą ieškinį dėl įpareigojimo ištaisyti duomenis vertybinių popierių sąskaitoje patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytoją I. Č.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas padarė bylos įrodymų neatitinkančias išvadas, jog ieškovas tariamai neįgijo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, už jas neapmokėjo, t. y. neįrodė nuosavybės teisės į akcijas. Taip pat teismas peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, nes priešinių atsakovių reikalavimų dėl ieškovo, kaip įmonių akcininko, nuosavybės teisių nuginčijimo byloje nebuvo pareikšta. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškinyje aiškiai suformuluotų reikalavimų.

9.2. Teismo prielaida, jog anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas, prasilenkia tiek su anksčiau išnagrinėtose bylose teismų priimtais sprendimais (jų argumentacija), tiek su šalių reikštais reikalavimais ir atsikirtimais, tiek teismų nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatytų faktų apimtimi. Be to, jei teismai nebūtų nustatę, jog ieškovas yra įgijęs atsakovių akcijas, jog jo vardu yra atidaryta akcininko vertybinių popierių sąskaita, tai nebūtų konstatuojama, kad ieškovas yra atsakovių akcininkas bei, kad atsakovės pažeidė ieškovo, kaip šių įmonių akcininko, teises.

9.3. Teismas, padarydamas išvadas, jog ieškovas nėra įgijęs nuosavybės teisių į akcijas, t. y. nėra atsakovių akcininkas, iš esmės padarė esminius CPK pažeidimus, paneigė įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl ginčo tarp tų pačių šalių tais pačiais įrodymais nustatytus faktus, kad ieškovas yra atsakovių akcininkas; paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios principus, kas rodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas.

9.4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašų teisingumas / neteisingumas gali būti nustatytas tik įvertinus visus pirminius dokumentus, kurių pagrindu tokie įrašai yra atliekami“, tuo paneigiant tiek CPK nuostatas, tiek teismų formuojamą praktiką, kad faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos bei nustatytos remiantis visomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais). Toks teismo kategoriškas nurodymas taip pat prieštarauja ir paties teismo nustatytoms bei sprendime minimoms aplinkybėms, kad įvykiai vyko daugiau nei prieš 18 metų, nėra išlikusių pirminių dokumentų, todėl teismas turėjo tirti ir analizuoti visus byloje pateiktus įrodymus, padarant tiek byloje pateiktų įrodymų visumą atitinkančias, tiek ir logiškas išvadas.

9.5. Teismas ignoravo akcijų įgijimo (perleidimo) metu (2011 m. kovo mėnesį) galiojusios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijos nuostatas, kuriose įtvirtinta prezumpcija, kad akcijų savininkas, o kartu ir įmonės akcininkas yra asmuo, kurio vardu yra atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Šią prezumpciją, priešingai nei vertino teismas, tenka pareiga objektyviais ir patikimais įrodymais nuginčyti faktinę aplinkybę neigiančiam asmeniui - atsakovėms (jų vadovui V. Č.). Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai ir neteisėtai minimą įstatyminę prezumpciją paneigė ne objektyviais bylos įrodymais, o subjektyviais, deklaratyviais atsakovių ir suinteresuotos asmens - V. Č. aiškinimais, kas taip pat patvirtina teismo išvadų bei priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

9.6. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl svarbių faktinių aplinkybių, jog nuo 2001 metų kovo mėnesio įmonėje ieškovo vardu buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita; nuo 2001 metų ieškovas aktyviai įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko teises, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, balsavo akcininkams priimant sprendimus; 2003 metai jo turimų akcijų kiekis buvo neatlygintinai padidintas įmonės naujai išleistomis akcijomis; dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) reorganizavime bei proporcingai turėtų akcijų kiekiui (iš UAB (duomenys neskelbtini) atskyrus UAB (duomenys neskelbtini) įgijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų; jam, kaip įmonių akcininkui, buvo mokami dividendai.

9.7. Teismas sprendime nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovui būtų išduotas išrašas iš akcininkų apskaitos po 2001 m. kovo 15 d., ar kad ieškovas būtų reikalavęs atlikti reikiamą įrašą. Tokia teismo pozicija neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Teismo sprendimu ieškovui neteisėtai buvo perkelta atsakomybė dėl vertybinių popierių sąskaitų duomenų neišsaugojimo, nors už minėtų duomenų saugumą, tikrumą, autentiškumą atsakinga UAB (duomenys neskelbtini).

9.9. Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nesirėmė jų visuma, visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, iš esmės neatskleidė bylos esmės, apribojo ieškovo galimybes įrodinėti jo nurodomas aplinkybes dėl sutarties sudarymo, apmokėjimo. Priimdamas ginčijamą sprendimą nepateikė jokių argumentų dėl ko netiria, nesivadovauja bei atmeta kai kuriuos ieškovo paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo bei sprendimų surašymo klausimais.

9.10. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ieškovo nurodytą bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingą liudytoją I. Č..

Atsiliepimas

10. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir atmesti apelianto prašymą dėl liudytojos apklausos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Apeliantas, reikalaudamas įpareigoti atsakoves ištaisyti (patikslinti) duomenis vertybinių popierių apskaitoje, iš esmės siekia, kad jis būtų nurodytas kaip 2001 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytų UAB (duomenys neskelbtini) 5 185 vnt. akcijų, o vėliau, įgyvendinus bendrovės restruktūrizavimo planą skaidymo būdu įgytų, apmokėtų iš UAB (duomenys neskelbtini) pelno 150 000 vnt. paprastųjų vaidiniu akcijų, savininkas.

10.2. Atsakovės neturi duomenų apie tai, ar buvo sudarytas koks sandoris dėl akcijų perleidimo, neturi ir neturėjo jokių rašytinės formos sutarčių ar patvirtinimų, kurių pagrindu tokios akcijos perleidžiamos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas padarė bylos įrodymų neatitinkančias išvadas, jog ieškovas tariamai neįgijo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, už jas neapmokėjo, t. y. neįrodė nuosavybės teisės į akcijas.

10.3. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nėra pateikęs neginčytinų įrodymų, kokiu pagrindu jis įsigijo akcijas ir ar už jas sumokėjo. Ieškovo pateiktos net dvi skirtingos, neautentiškos, suklastotos 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos negali būti vertinamos kaip įrodymas, o tuo labiau akcijų įsigijimo pagrindas. Apeliantas teisme negalėjo nurodyti, kas ruošė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kokiomis aplinkybėmis ji pasirašyta, kodėl nenurodytas kaip sutarties priedas atsiskaitymas, pinigų perdavimo faktas, kada atsiskaitymas įvyko, kodėl tariamos akcijos parduotos už nurodytą simbolinę kainą, kai tai prieštarauja elementariai verslo logikai, dėl kokių priežasčių nebuvo į sutartį įtraukta V. Č., nors ieškovo teigimu, ji patvirtino atsiskaitymą.

10.4. Apeliantas į bylą teikdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus akivaizdžiai painiojasi informacijoje, nes tariamame pakvitavime nurodo, kad I. Č., V. Č. sutuoktinė, apie šalių sandorį žino ir jam neprieštarauja, kas neatitinka realios situacijos, nes V. Č. ir I. Č. santuoka nutraukta prieš 11 metų.

Šalies argumentai

10.5. Apeliantas pakartotinai apeliacinės instancijos teismo prašo apklausti liudytoją I. Č., tačiau šia teise apeliantas naudojosi ir pirmos instancijos teisme, ir ne vieną kartą. Pirmo prašymo metu ieškovas nesuformulavo savo pareikšto prašymo ir nepagrindė argumentais, ką ir kokias aplinkybes gali nurodyti kviečiama liudytoja. Taip pat nebuvo sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą 100 Eur mokestis galimoms liudytojos išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teismui pakartotinai svarstyti dėl liudytojos I. Č. apklausos, nes jos duoti parodymai negali lemti bylos baigties.

10.6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo argumentus yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, bylos medžiaga skundui išnagrinėti yra pakankama, dėl ko nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10.7. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neįrodytos, jos neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis nereiškia, kad Kauno apylinkės teismo priimtas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas nėra teisingas. Teismas atmetęs ieškinį įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad 1995 m. liepos 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas sudarė 1 653 900 Lt, padalintas į 1 653 900 vnt. vardines paprastąsias akcijas (1 t., b. l. 9).

12. UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų registracijos knygoje, įregistravimo data 1995 m. liepos 13 d., nurodyti akcininkai V. Č., turintis 1 571 205 vnt. paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1 Lt ir D. Š. 82 695 vnt. paprastųjų akcijų (1 t., b. l. 15–19).

13. 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., abiem priklauso 100 proc. bendrovės akcijų, vienbalsiai nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms (1 t., b. l. 95).

14. 2009 m. vasario 23 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai, turintys 100 proc. balsų: V. Č. – 2 850 000 akcijų – 95 proc. balsų ir ieškovas D. Š. – 150 000 akcijų – 5 proc. balsų, nusprendę reorganizuoti UAB (duomenys neskelbtini), skaidymo būdu sukuriant naują UAB (duomenys neskelbtini) ir jai perduoti dalį UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų (1 t., b. l. 69-70). Po atskyrimo D. Š. valdė 82 695 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir 67 305 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, t. y. 5 proc. įstatinio kapitalo.

15. 2010 m. sausio 4 d. Akcininkų sąraše D. Š. nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 82 695 vienetai paprastųjų akcijų (t. 1, b. l. 20). UAB (duomenys neskelbtini) Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 išraše pažymėta, kad ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita Nr. 2, kurios 1-me įraše nurodytas ieškovui priklausančių akcijų skaičius – 5 185 vienetai, taip pat nurodyta, kad akcijos neapmokėtos, grafoje „informacija, susijusi su akcijomis“ pažymėta data „2001-03-15“, 2-as įrašas – „įsiteisėjusi 2017-04-26 teismo nutartis, 82 695 akcijos, duomenų apie sumokėjimą nėra“ (1 t., b. l. 68).

16. UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų registracijos žurnale, pradėtas 2009 m. vasario/kovo 20 d., D. Š. nurodytas kaip akcininkas, kuriam priklauso 67 305 vienetai paprastųjų akcijų (t. 1, b. l. 35-36). UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų sąrašuose, sudarytuose 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. rugsėjo 4 d., D. Š. yra nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 67 305 vnt. paprastųjų akcijų (1 t., b. l. 37, 38). Iš UAB (duomenys neskelbtini) Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 išrašo 1 punkto įrašo matosi, kad ieškovui priklausančių akcijų skaičius – 67 305 vienetai, nurodyta, kad jos įgytos reorganizuojant, įrašas padarytas UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, 2-ame punkte nurodyta, kad minėtos 67 305 vnt. įgytos įsiteisėjusia (2017-04-26) teismo nutartimi, grafoje „Informacija apie akcijų apmokėjimą“ nurodyta teismo sprendimas (1 t., b. l. 67).

17. 2016 m. vasario 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) duomenyse apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus nurodyta, jog 2009 m. kovo 6 d. akcininkai V. Č. 1 571 205 vnt. akcijų ir D. Š. 82 695 vnt. akcijų įgijo įsteigus bendrovę arba padidinus įstatinį kapitalą (1 t., b. l. 21).

18. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl akcininko teisės į informaciją, teismas konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. yra šių įmonių akcininkas, todėl sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė ieškovo D. Š. kaip įmonės akcininko teisę į informaciją (1 t., b. l. 50–58). Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

19. Akcininkas V. Č. jam nuosavybės teise priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalį (1 571 205 vnt.) 2017 m. birželio 30 d. perleido UAB (duomenys neskelbtini). V. Č. nuo 1997 metų iki šiol yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius.

20. Byloje ginčas kilo dėl duomenų, įrašytų Vertybinių popierių sąskaitose, teisingumo. Ieškovas teigia, kad visas turimas UAB (duomenys neskelbtini) 5 185 vnt. akcijas įgijo 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o ne 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu, be to, jis už įsigytas akcijas yra visiškai atsiskaitęs (sumokėjo grynaisiais pinigais), todėl įrašas vertybinių popierių sąskaitoje, jog duomenų apie apmokėjimą nėra yra neteisingas. Taip pat, ieškovo teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje nurodyti duomenys apie akcijų įgijimo pagrindą, apie akcijų apmokėjimą yra netikslūs / klaidingi, nes įrašų pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23, kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB (duomenys neskelbtini), o ne įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus įpareigoti atsakoves UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ištaisyti duomenis įmonės Vertybinių popierių sąskaitose, pašalinti įrašus iš minėtų sąskaitų ir papildyti duomenimis apie visus su akcijomis susijusius juridinius faktus.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisių, įgytų 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nematerialiąsias akcijas, todėl ieškinį dėl duomenų ištaisymo įmonės tvarkomosiose Vertybinių popierių sąskaitose, įrašų pašalinimo iš minėtų sąskaitų ir papildymo duomenimis apie visus su akcijomis susijusius juridinius faktus atmetė. Apelianto vertinimu, teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neįsigilino į ieškovo išsamius paaiškinimus, kitus netiesioginius rašytinius bylos įrodymus, o išvadas grindė prielaidomis ir bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo V. Č. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus) paaiškinimais.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų ieškovo vertybinių popierių sąskaitų

22. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 5 185 vnt. (5 proc.) akcijų jis įsigijo 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neigė tokios sutarties egzistavimą bei nurodė, kad 2001 m. kovo mėnesį tik žodžiu buvo susitarta, kad ieškovui bus parduota 5 proc. akcijų, kai jos bus įvertintos. Tačiau, atsakovės teigimu, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (įmonėje originalo nėra), ieškovas akcijų neapmokėjo (tokių duomenų nėra), o ieškovo pateikta sutarties kopija suklastota.

23. Kasacinis teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, jau yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013;2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Taigi, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose.

24. Kadangi ieškovas teigia, jog ginčijamas įrašas vertybinių popierių sąskaitoje apie akcijų įsigijimą buvo padarytas 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ginčui spręsti aktuali Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1046; 2000, Nr. 64-1914; 200, toliau - ABĮ) redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 20 d. Pagal ABĮ 32 straipsnio 1 dalį, akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų – akcininkų – dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nematerialios akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko jas išleidusi akcinė bendrovė arba finansų maklerio įmonė akcijų savininkų vardu; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debetiniu įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kreditiniu įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys jų vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti sutartį, kurioje turi būti šio straipsnio aštuntosios dalies 2–5 punktuose nurodyti duomenys. Iš esmės analogiškos nuostatos, reglamentuojančios akcijų perleidimą, yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574). Šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarydamos sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti raštu sudarytą sutartį.

25. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo, duomenų apie akcininkus ir jų turimas nematerialias akcijas kaupimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintos Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (šių Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose (toliau vadinama – sąskaita). Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas (5 punktas). Sąskaitoje turi būti nurodoma, be kitų nustatytų reikalavimų, operacija akcijomis (6.7.3 punktas), dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai (6.7.4 punktas); bendrovės steigimo ar įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais atveju – informacija apie įraše nurodytų akcijų apmokėjimą (6.7.8 punktas). Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos taip (2 punktas), „apskaitos tvarkytojas“ – akcijas išleidusi ir akcijų apskaitos dokumentus tvarkanti bendrovė ar sąskaitų tvarkytojas, kuriam bendrovė sutartimi perdavė tvarkyti asmeninių vertybinių popierių sąskaitas; „operacijos akcijomis“ – sandoriai ir kiti veiksmai, dėl kurių keičiasi akcijų savininkas, jo turimų akcijų skaičius, klasė, mokėjimo už pasirašytą akciją dydis, nustatomi ar atšaukiami disponavimo akcijomis teisės ir kitų akcijų suteikiamų teisių apribojimai.

26. Šios bylos vienas iš esminių nagrinėjimo dalykų yra pirminių duomenų UAB (duomenys neskelbtini) atidarytoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje teisingumo nustatymas. Sprendžiant dėl vertybinių popierių sąskaitoje esančių duomenų patikslinimo / pakeitimo, yra reikšminga byloje nustatyti, ar vertybinių popierių sąskaitoje esantys įrašai, jog ieškovui priklausančios 5 185 vienetai akcijų, nenurodant akcijų įgijimo pagrindo, ir nurodant, kad šios akcijos nėra apmokėtos (1 – as įrašas), taip pat, kad 82 695 akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis, pažymint, kad duomenų apie sumokėjimą nėra (2 – as įrašas), yra pagrįsti bei teisingi. Atsakant į šį klausimą taip pat turi būti nustatyta ar V. Č. ir D. Š. 2001 m. kovo 15 d. sudarė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, tvarkomosios vertybinių popierių sąskaitos 2000-2004 metais buvo pildomos popieriniame variante, tačiau šie dokumentai nėra išlikę, nuo 2004 m. sąskaitų duomenys yra skaitmenizuoti, tame tarpe nėra išlikę jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytas pirminis įrašas ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, todėl akivaizdu, kad šioje byloje darant išvadas dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo remtis vien tiesioginiais įrodymais nepakanka.

27. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuo 2001 m. kovo 15 d., kai ieškovo vardu atidaryta akcijų įgijėjo vertybinių popierių sąskaita, dalyvavo tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. vasario 23 d. skaidymo būdu reorganizavus UAB (duomenys neskelbtini) sukuriant naują UAB (duomenys neskelbtini) valdyme kaip juridinio asmens dalyvis, įgyvendindamas akcininko teises ir pareigas. Nors ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje nėra nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo pagrindas bei byloje nėra akcijų perleidimo sutarties originalo, tačiau neįvertinus byloje esančių įrodymų viseto ir jų pagrindu nenustačius reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta bei nebuvo pateikta vertybinių popierių tvarkytojui.

28. Byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcijų - asmeninių vertybinių popierių tvarkymą būtų perdavusi kitam sąskaitų tvarkytojui, todėl darytina išvada, kad jas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius V. Č.. Pažymėtina, kad atsakovei neginčijant įrašų vertybinių popierių sąskaitoje, t. y. įrodymų, patvirtinančių nematerialių akcijų nuosavybės teises, yra teisinis pagrindas spręsti, kad ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, šiuo metu turintis 82 695 vnt. šios bendrovės akcijų. Ši faktinė aplinkybė, turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (šis faktas reikšmingas abiejose bylose, CPK 182 straipsnio 2 punktas), jau buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama kokiu pagrindu D. Š. įgijo UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bei dėl jų apmokėjimo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje esantis įrašas, jog 82 695 akcijų, ir UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje įrašas, jog 67 305 vnt. akcijų ieškovas įgijo 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutarties pagrindu negali būti laikomas teisingu bei pagrįstu. Juolab, kad byloje esantis 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms, patvirtina, kad būtent šio akcininkų sprendimo pagrindu D. Š. turėtų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų skaičius padidėjo nuo 5 185 vnt. iki 82 695 vnt. Iš 2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 09/02/23 matyti, kad buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB (duomenys neskelbtini) bei jai perduodant dalį UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, t. y. po šio sprendimo ieškovas įgijo ir dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

29. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 5 185 vnt. akcijų jis įgijo 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei jas iš karto apmokėjo grynaisiais pinigais. Į bylą pateikė 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Pirmosios instancijos teismas, nesant šios sutarties originalo, šio įrodymo iš viso nevertino, taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo apmokėtos steigiant šią įmonę (steigėjas V. Č. byloje neginčijo to, kad akcijos buvo pilnai apmokėtos tuo metu, kai buvo steigiama bendrovė, t. y. 1995 metais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (jos originalus egzempliorius) negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaudamasis teismas galėjo nuspręsti dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (ne) perleidimo ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovo prašymus dėl liudytojos I. Č., kuri šioje sutarties kopijoje yra patvirtinusi, jog ji, kaip V. Č. sutuoktinė, apie šį sandorį žino ir jam neprieštarauja, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad jos liudijimas negalės detalizuoti ir papildyti byloje nesančio rašytinio įrodymo bei nepadės nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikė paaiškinimą, kodėl negali pateikti ginčo sutarties originalaus egzemplioriaus. Be to, jis nurodė, kad egzistuoja daug kitokių netiesioginių akcijų perleidimą patvirtinančių įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ginčo sutarties nesudarymo padarė neįvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, tarp jų pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopijos, jų neištyręs, neatsižvelgęs į bylos šalių paaiškinimus.

30. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

31. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Nagrinėjamu atveju, nors prejudiciniu faktu yra nustatyta aplinkybė, kad ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, šias aplinkybes patvirtina ir šioje byloje esantys įrodymai dėl ieškovo dalyvavo jų valdyme, įgyvendinant akcininko teises ir pareigas, tačiau šių nustatytų faktinių aplinkybių teismas nevertino sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo bei pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopijos, kaip įrodymo leistinumo, visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta UAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje Nr. 3K-3- 657/2015). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, neatlikus visų byloje esančių įrodymų vertinimo bei nustatyto prejudicinę reikšmę turinčio fakto, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

33. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateiktas UAB (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo (ginčo) sutarties originalas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadas apie ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (ne) įgijimą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą liudytoja apklausti I. Č.. Liudytojos I. Č. parodymais ieškovas siekė paneigti atsakovių keliamas abejones dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimo ir atsiskaitymo už perleistas akcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo pateikti jokių įrodymų, kokiu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita, todėl neatmestina ieškovo nurodyta akcijų perleidimo sutarties originalo pateikimo vertybinių popierių tvarkytojui bei jos dingimo šioje bendrovėje versija. Teismas turi prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, nors ir liudytojos paaiškinimai dėl įvykusio sandorio nebūtų pakankamas įrodymas, kuriuo vadovaudamasis teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. kad jam būtent 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistos dalis (5 procentai) UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei už jas atsiskaityta, tačiau, esant galimai šios sutarties kopijai bei kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo atsisakymas tenkinti ieškovo prašymą dėl liudytojo apklausos vertintinas kaip ieškovo teisės įrodyti savo teiginius apribojimas.

35. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl akcijų perleidimo sandorio realumo bei ginčijamų įrašų teisingumo, iš esmės rėmėsi tik paties akcijų perleidėjo V. Č., kuris iki šiol yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei suinteresuotas bylos baigtimiasmuo, paaiškinimais, tačiau neįvertino, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir / ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Pažymėtina, kad V. Č. tuo metu (iki perleidžiant akcijas) buvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei iki šiol yra šios įmonės direktorius, todėl pagal pareigas galėjo ir turėjo suvokti deklaruotų duomenų svarbą bei pasirūpinti jų tikslumu, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl esančių įrašų patikslinimo, o priešingai savo veiksmais iš esmės pripažino ieškovą kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininką. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurias galėjo perleisti tik pats V. Č., perleidimo fakto, todėl šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis).

36. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl ieškinio reikalavimų: 1. įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) papildyti vertybinių popierių sąskaitoje esančius duomenimis įrašu apie tai, kad 2003 m. spalio 29 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (2003 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas) ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vnt. bei kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu (2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23) ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vnt. akcijų; 2. įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje: 1.1. grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23, kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB (duomenys neskelbtini); 1.2. pašalinti iš vertybinių popierių sąskaitos įrašą, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas - „teismo sprendimas“. Todėl sprendime nesant motyvų, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė neištyręs įrodymų visumos, neatlikęs visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymo vertinimo ir sprendimo motyvavimo, todėl darytina išvada, jog nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija pabrėžia, kad šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos galėtų būti pašalintos tik pakartotinai iš esmės atlikus proceso dalyvių pateiktų įrodymų, paaiškinimų tyrimą ir vertinimą. Tai negali būti atlikta apeliacine tvarka, nes lemtų proceso dalyvių teisės prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą apribojimą.

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Nagrinėdamas bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismas turėtų išsamiai ištirti bylos šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, taip pat motyvuotai pasisakyti, ar byloje esančių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad egzistuoja ieškovo įrodinėjami faktai ar ne.

40. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pakartotinai spręsti ieškovo prašymą dėl liudytojos I. Č. apklausos, taip pat dėl būtinybės įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ginčo sandorio sudarymo metu buvusį vienintelį akcininką V. Č., taip pat šalims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ieškovui (ne) perleidimo, tarp jų akcijų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitą, kurioje turi būti fiksuojamas nematerialių akcijų perleidimas.

41. Panaikinus apskųstą teismo sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė, apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytoja I. Č. nėra tikslinga, todėl šie apelianto prašymai atmetami.

42. Teisėju kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasMindaugas Šimonis