Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-02 · Civilinė byla Nr. e2A-459-480/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-02
Bylos Nr.
e2A-459-480/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10024-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“
Ieškovas
„Compensa Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-459-480/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10024-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.39.2.5.; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės priteisti 841,12 žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog 2023 m. gegužės 10 d. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens tiekimo stovui, užlietas butas Nr. 15. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 841,12 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo administratoriumi, kuris atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinierinių tinklų priežiūrą. Ieškovė žalos reguliavimo metu atsakovės prašė pateikti informaciją, susijusią su 2023 m. gegužės 10 d. vandentiekio avarija daugiabučiame name. Atsakovė informavo ieškovę, kad butas užlietas dėl bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovo trūkimo. Ieškovė nurodo, kad žala butui buvo padaryta dėl tos priežasties, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų jai paskirtas pareigas – tinkamai ir laiku nenustatė daugiabučio namo vandens stovo trūkumų ir jų nepašalino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, žalos faktą ir tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo. Atsakovė administravo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninę būklę. Atlikdama periodines apžiūras atsakovė neturėjo pagrindo abejoti bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos tvarkingumu. Atsakovė gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) namo 12 buto ir nedelsdama išsiuntė įgaliotus asmenis įvykio priežasčiai nustatyti ir pašalinti. Siekiant išvengti žalos, namui buvo užsuktas šalto vandens stovas, todėl vandens pratekėjimas buvo sustabdytas. Apžiūrą apsunkino aplinkybė, jog bendrojo naudojimo vamzdynas butuose buvo uždengtas apdailomis. Situacijos sprendimo klausimus apsunkino ir aplinkybė, jog administratorius neturėjo galimybės patekti į 18 butą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė vykdo savo pareigas tinkamai prižiūrėdama bendrojo naudojimo objektus, siekia apsaugoti butų ir kitų patalpų savininkus nuo galimos žalos atsiradimo ir skatina informuoti atsakovę apie privačioje nuosavybėje esančios bendrosios inžinerinės sistemos netinkamą būklę. Atsakovė vertina, jog ji nėra ir negali būti atsakinga už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos savininkų įrengtomis apdailomis dėl žemiau išvardintų priežasčių. Avarija, už kurios sukeltą žalą ieškovė sumokėjo draudimo išmoką, atsirado dėl sienose esančio vamzdyno trūkusių vamzdžių ir jų nesandarumo. Žala kilo galimai dėl sienose esančio vamzdyno ir tik išgriovus dalį užmūrytos sienos, galima apžiūrėti vamzdyną. Atsakovė neturėjo jokios realios galimybės nustatyti bet kokius galimus konstrukcijų trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ 841,12 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur.

2. Teismas nurodė, kad administratoriui atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos. Atsakovė savo pareigas nors atliko, tačiau negalima laikyti, kad periodiškai tikrindama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninę būklę, ką įrodo pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas ir jame atlikti įrašai, tai atliko nepriekaištingai. Ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės kaltės, tai yra dėl jos netinkamai atliekamos priežiūros, trūko bendro naudojimo šalto vandens stovas techninėje spintoje, kuris buvo bute Nr. 21, kuris užliejo ir butą Nr. 18, esantį virš ieškovės draudėjos buto. Administratorius neturėjo galimybės patekti į 18 butą, kadangi bute jau tris metus niekas negyvena. Administratorius yra atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, nėra atsakingas už butų savininkų apdailą, tačiau jis turi informuoti namo skelbimų lentoje apie būsimų planuojamų darbų atlikimą, gauti gyventojų sutikimą, tikrinti Gyventojų registrą dėl gyventojų skaičiaus ir jų galimos kaitos įgyvendinant daugiabučiuose namuose techninės priežiūros funkcijas bei avarinių padarinių pasekmes, tačiau net prieš tris metus asmenims nebegyvenant bute Nr. 18, nesidomėjo, kas yra šio turto paveldėtojai. Tai įrodo tam tikrų administravimo funkcijų netinkamą ir nevisapusišką atlikimą. Atsakovė pateikė fotonuotraukas, kurias užfiksavo antstolis S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2023 m. birželio 7d., kurios įrodo, kad (duomenys neskelbtini) bute Nr. 18 yra įvykusio apliejimo priežastis, todėl šio buto savininkas, nesant paveldėtojų – valstybė, turi atlyginti žalą. Atsakovės pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas ieškovės nebuvo ginčijamas, pagrindo pripažinti, kad šiame žurnale padaryti įrašai, neatitinka faktinių aplinkybių, byloje nėra. Tačiau teismas laikė, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus – butas Nr. 15 buvo aplietas dėl bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovo įtrūkimo, atsakovė nustačiusi vandens išliejimo priežastį, vamzdį sutvarkė, todėl turi atlyginti ieškovei jos draudimo išmoką - 841,12 Eur žalos. Žala padaryta dėl priežasties, kad atsakovė netinkamai vykdė jai teisės aktų priskirtas pareigas. Teismas priteisė iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

3.1. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sprendimo tinkamai nemotyvavo, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai vertino pateiktus byloje įrodymus, pats prieštaringai nurodo žalos kilimo vietą, t. y. vieną kartą 18 butas, kitą kartą 21 buto patalpose. Teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais.

3.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, jog ieškovės nurodytos pasekmės kilo dėl atsakovės (kaip administratoriaus) netinkamo įsipareigojimo vykdymo. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo administratorė, yra atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrąsias konstrukcijas, tačiau vien konstatavimo, jog neva atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovės veiksmams nustatyti.

3.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad techninės priežiūros žurnalas nepatvirtina atsakovę (administratorę) tinkamai vykdžius pareigas. Priešingai, šis dokumentas patvirtina, kad buvo vykdoma periodinė namo bendrųjų konstrukcijų apžiūra ir stebima vamzdyno būklė. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, jog paslauga teikta netinkamai ir pan. Be to, atsakovė savarankiškai negalėtų spręsti klausimų, susijusių su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai. Atsakovė neturėjo pagrindo netikėti oficialiais VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis apie buto savininko duomenis ir paaiškėjusios faktinės aplinkybės neįrodo, kad atsakovė funkcijas atliko netinkamai.

3.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad žala padaryta dėl bendrojo vamzdyno, kuris butų savininkų uždengtas apdailomis. Net jei atsakovė ir būtų patekusi į butą ir vizualiai jį apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes vamzdžio stovis neardant sienų objektyviai negalėjo būti nustatytas. Sienose esančio vamzdžio stovis galėjo būti nustatytas tik patekus į butą ir išardžius sienos plokštę, kas buvo padaryta šalinant avarijos priežastis. Atsakovės patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra gyventojų asmeninė nuosavybė ir patekimas galimas tik jų sutikimu (leidimu).

3.5. Jeigu trūkęs vamzdis yra gyvenamojoje patalpoje ir uždengtas apdaila, be atskiro pranešimo, taip pat buto savininko sutikimo, administratorius neturi galimybės nustatyti vamzdžio pažeidimo ir jo pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad 21 buto savininkas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo, dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimų iki ginčo įvykio, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu. Tokių vamzdžių avarijos metu administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargumas ar kitoks neteisėtas veikimas, nes administratorius nepažeidė teisės aktų bei tarp jo veiksmų/neveikimo ir avarijos bute nėra priežastinio ryšio.

3.6. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į išsakytas atsakovės pastabas dėl ieškovės teikiamų buto nuotraukų. Byloje pateiktos nuotraukos nebuvo aprašytos, neaiški jų padarymo data, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, ar teikiamos nuotraukos nesusijusios su ankstesniais įvykiais. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

4.1. Pats statinio techninės apžiūros žurnalas, kuriame nurodytos galimai atsakovės atliktų apžiūros datos, nepagrindžia aplinkybės dėl tinkamo pareigų atlikimo. Iš šio dokumento galima spręsti tik apie formalių atsakovės statinio techninės apžiūros žurnalo pildymą. Tačiau atsakovė į bylą neteikė duomenų (aktų), iš kurių būtų galima spręsti, jog iki ginčo įvykio ji būtų atlikusi apžiūras, nėra duomenų, kokią ginčo vamzdyno būklę atsakovė atlikdama paskutinę apžiūrą iki įvykio būtų nustačiusi ir pan. Taigi iš esmės byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovė būtų vykdžiusi jai teisės aktų priskirtas pareigas, susijusias su daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūra.

4.2. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas, dėl kurio trūkimo buvo užlietas apdraustas turtas, buvo neleistinai uždengtas 21 daugiabučio namo bute, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo projektinę dokumentaciją turėjo būti paliktas atviras. Vamzdynas gali ir turi būti apžiūrimas ne tik vizualiai, bet ir naudojant kameras (endoskopus) ar kitas priemones. Tokiu būdu privalo tikrinti, ar jis yra funkcionalus, ar nereikalinga imtis prevencinių veiksmų tinkamam įrangos veikimui užtikrinti ir kt. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas apžiūrėti vamzdyną, todėl tai, kad vamzdynas uždengtas, niekaip nešalina daugiabučio namo administratoriaus pareigų.

4.3. Nuotraukos darytos ieškovės organizuoto turto apžiūros metu. Atsakovė pirmoji buvo informuota apie įvykusią avariją ir užlietą apdraustą turtą, todėl ji pirma ir turėjo galimybę apžiūrėti apdraustą turtą, fiksuoti padarytus apgadinimus, įsitikinti jų šviežumu. Tačiau į bylą neteikia jokių įrodymų, kuriais paneigtų ieškovės byloje įrodinėjamą turtui padarytos žalos dydį. Iš į bylą pateiktų apdrausto turto nuotraukų matyti, kad turto apliejimo padaryta žala nėra senesnių įvykių pasekmė – apžiūros metu fiksuotos šlapios apdrausto turto sienos, lubos, drėgnomačiu fiksuota ir drėgmė apdrausto turto konstrukcijose, todėl nėra pagrindo abejoti, jog nuotraukose fiksuotas vandens poveikis buto konstrukcijoms yra kokių nors ankstesnių įvykių pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Ieškinys pareikštas LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies normų pagrindu, kada draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ieškovė) su draudėja S. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2023 m. gegužės 10 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė išmokėjo 841,12 Eur draudimo išmoką draudėjai. Draudiminio įvykio priežastis buvo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovo trūkimas bute Nr. 21. Vanduo bėgo per kelis aukštus. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjai, pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė), kuri vykdo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinierinių tinklų priežiūrą, prašydama priteisti 841,12 Eur žalą, procesines palūkanas.

24. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (kaip administratoriaus) (ne)tinkamo pareigų vykdymo, jos galimybės patikrinti namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę, byloje pateiktų įrodymų vertinimo.

25. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

27. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, jog atsakovė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino bylą nagrinėjęs teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 pastraipa). Sprendime nurodyti žalos kilimo vietos neatitikimai vertintini kaip rašymo apsirikimai ir nesudaro prielaidos tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes.

28. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas detaliai sprendime nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, kad jų nevertino. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

29. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos apdrausto turto nuotraukos yra neaprašytos, neaiški jų padarymo data, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, ar pateikiamos nuotraukos nesusiję su ankstesniais įvykiais. Tačiau ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. sudarytas Apžiūros aktas, kuriame užfiksuotos užlietos iš viršaus patalpos, jų sugadinimo pobūdis, ieškovės atstovės paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme (išklausytas 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas) leidžia spręsti, kad nuotraukos buvo darytos ieškovei apžiūrint užlietą apdraustą butą ir fiksuojant jam padarytus apgadinimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė kritikuoja pateiktas nuotraukas, iš kurių, jos teigimu, negalima nustatyti, ar pažeidimai nėra buvusių įvykių pasekmė, bet rungtyniškumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, kuriais paneigtų ieškovės byloje įrodinėjamus užlieto apdrausto turto padarytus apgadinimus, teismui nepateikė. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,178 straipsniai). Atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais dėl turto apliejimo padarytą žalą, ji turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis. Pastebėtina, kad atsakovė net pirmiau už ieškovę turėjo galimybę apžiūrėti apdraustą turtą, fiksuoti jam padarytus apgadinimus, tačiau to nepadarė. Vien atsakovės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti jos nurodytų aplinkybių įrodytomis.

30. Vertinant, ar sprendimas yra nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus: turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikytina, kai teismas nenagrinėja procesiniame dokumente nurodytų klausimų ir argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, ginčo dalyką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus, nurodė teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai ir šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nesudarančiais pagrindo pakeisti ir/ar panaikinti skundžiamą sprendimą.

32. Tokio pobūdžio byloje ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, žalos faktą ir dydį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

33. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

34. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pastato bendrojo naudojimo objektais yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).

36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – metinis planas) ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas) ir kt. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas)(nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintas Reglamentas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (Reglamento 1.2 punktas). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas).

38. Byloje nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (šalto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

39. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai (Statinio techninės priežiūros žurnalas) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę. Kaip matyti iš byloje pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, Statinio techninės priežiūros žurnalo, nurodytame name laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki buto užliejimo (t. y. 2023 m. gegužės 10 d.) dėl bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovų jokių kitų darbų, išskyrus 2023 m. vasario 22 d. pastebėtam defektui – nesandariam vandentiekio vamzdžiui nurodytą rekomenduojamą priemonę defektas pašalinti – pakeisti vamzdį, filtrą, ventilį (pastaba: įrašo apie šio defekto pašalinimą ir jo įvykdymo datą žurnale nėra), atliekama nebuvo. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens stovo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie šalto vandens stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra. Taigi, vien aplinkybė, jog buvo atliekamos kasmetinės apžiūros, neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes pagal Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

40. Vertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už trūkusio šalto vandens stovo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir užlieto buto draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

41. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog žala padaryta dėl bendrojo vamzdyno, kuris butų savininkų uždengtas apdailomis. Net jei atsakovė ir būtų patekusi į butą ir vizualiai ji apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes vamzdžio stovis neardant sienų objektyviai negalėjo būti nustatytas. Tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagristus.

42. Viena vertus, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas, dėl kurio trūkimo buvo užlietas apdraustas turtas, buvo neleistinai uždengtas 21 daugiabučio namo bute, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo projektinę dokumentaciją turėjo būti paliktas atviras.

43. Kita vertus, net ir pati aplinkybė, kad vamzdynas yra uždengtas, niekaip nepašalina daugiabučio namo administratoriaus pareigų, susijusių su tokio vamzdyno priežiūra. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, šalto vandens sistemos detalią apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą. Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo nuolat stebėti namo, jo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, atlikti specializuotas apžiūras. Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti specializuotas apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę. Tokias namo administratoriaus pareigas nustato jau minėto Reglamento 87 – 88 punktai.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

45. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

46. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė