- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-2175-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05972-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- P. U.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Termopalas“, uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. U. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Termopalas“, uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“, antstolis Marekas Petrovskis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. U. padavė skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. gegužės 8 d. atsakymą dėl 2024 m. balandžio 30 d. prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 30 d. prašymą tenkinti; 2) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymą dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalyje, kurioje antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos P. U. piniginės lėšos buvo grąžintos ne į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bet į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą tenkinti visa apimtimi, grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas P. U. pinigines lėšas į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 3) priteisti iš antstolio Mareko Petrovskio P. U. naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje pareiškėjo P. U. atžvilgiu buvo pradėtos šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0123/22/01766 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25698-1085/2022 (naujas bylos Nr. e2-740-1085/2024), areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 35 808,44 Eur sumai, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Termopalas“, ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikiu tenkinimu; 2) vykdomoji byla Nr. 0123/22/01840 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1659-342/2022 (naujas bylos Nr. e2-274-324/2024) areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 1 032 308 Eur sumai, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove UAB „Termopalas“, taip pat mokėti mokesčius valstybei, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeičiant P. U. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leista iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis; 3) vykdomoji byla Nr. 0123/23/01908 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1396-480/2023 (naujas bylos Nr. e2-567-480/2024) areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 230 104,54 Eur sumai, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove (UAB „Interjero projektų studija“), taip pat mokėti mokesčius valstybei.
3. Vykdant nurodytas nutartis areštuota pareiškėjui priklausanti banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, iš kurios pareiškėjui antstolis nustatė nenurašomą 1 040 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su P. U. ir jo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimu, atlikti. Antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu, tenkindamas pareiškėjo prašymą, galiojančią 1 040 Eur neišieškomą sumą padidino įmokų pagal kredito ir lizingo sutartis 1 266,49 Eur suma, tokiu būdu sudarant bendrą 2 306,49 Eur/mėn. neišieškomą sumą tikslu atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat areštuota pareiškėjui priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, kuriai, tenkinant pareiškėjo prašymą, antstolis 2023 m. gegužės 10 d. informavo pareiškėją apie tai, jog yra perduotas į Turto arešto aktų registrą turto arešto pakeitimas dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo 3 816,00 Eur atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir toks nustatymas galioja iki 2023 m. gegužės 16 d. tikslu leisti atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, t. y. sumokėti 3 814,36 Eur gyventojo pajamų mokesčio (toliau ir GPM). Pareiškėjas antstoliui 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą sudaryti sąlygas padaryti 667,00 Eur pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Pakeitimas dėl laisvai disponuojamos 667,00 Eur sumos nustatymo atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas iki mėnesio pabaigos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas antstoliui 2024 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas P. U. pinigines lėšas į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Antstolis 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymu dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 nutarė šį prašymą tenkinti iš dalies, o būtent, areštuotas pareiškėjo lėšas, viso 8 907,07 Eur, gautas iš trečiųjų asmenų, pervesti į pareiškėjui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Pareiškėjas antstoliui 2024 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą bei 2024 m. gegužės 8 d. pakartotinį prašymą sudaryti sąlygas padaryti pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, tikslu susimokėti už 2023 m. mokėtiną 460,47 Eur gyventojų pajamų mokestį. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog pareiškėjui yra nustatyta laisvai disponuojama suma kitai banko sąskaitai, į kurią gauna pajamas ir iš kurios gali atsiskaityti su kreditore, valstybe, mokėti komunalinius, lizingo mokesčius, tad pasiūlyta pareiškėjui naudotis minėta sąskaita. Taigi, antstolio priimtas 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymas dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalyje, kurioje nuspręsta grąžinti pinigines lėšas į kitą nei nurodė pareiškėjas kredito įstaigos sąskaitą, o taip pat antstolio 2024 m. gegužės 8 d. atsakymas pareiškėjui dėl 2024 m. balandžio 30 d. prašymo bei 2024 m. gegužės 5 d. pakartotinio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti nesant teisėto pagrindo, o kartu iš esmės pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, suteikiantys nepagrįstą pranašumą nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese UAB „Termopalas“ ir UAB „Interjero projektų studija“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo nustatyta, kad areštavus pinigines lėšas, jas galima naudoti tik atliekant atsiskaitymus su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, o 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leista atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Teismas aiškiai nutartyse nurodė konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų. Antstolis, pagal pareiškėjo atskirus prašymus dėl leidimo atsiskaityti su valstybe, t. y. sumokėti mokesčius, juos tenkindavo pakeisdamas neišieškomos sumos dydį mokėtinų mokesčių sumai (jos dydžiui) tam tikram laikotarpiui, t. y. laikinai, tik iki kol bus sumokėti atitinkami mokesčiai valstybei. Būtent šie mokėjimai ir buvo vertinami kaip padidėję mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštai. Vertinant minėtas aplinkybes, ypač tai, kad 1 040,00 Eur/mėn. buvo nustatyta konkrečiai pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, o 1 266,49 Eur/mėn. atsiskaitymams pagal kredito ir lizingo sutartis atlikti, bei teismo nutartis, antstolio pozicija dėl pareiškėjo mokėtinų mokesčių valstybei tvarkos 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme visiškai nepagrįsta bei neteisėta. Antstoliui nurodžius, jog pareiškėjas mokesčius valstybei už 2023 m. mokėtiną GPM, bendrai 460,47 Eur sumai, turėtų mokėti iš nustatytos neišieškomos sumos, susidaro situacija, jog šis mokėjimas savo esme turėtų būti atliktas pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sąskaita, t. y. iš nustatytos 1 040,00 Eur/mėn. neišieškomos sumos dalies. Vadinasi, pareiškėjo ir jo šeimos poreikių tenkinimui liktų vos 579,53 Eur/mėn., kas ne tik neatitinka realių būtinųjų pareiškėjo ir jo šeimos poreikių kuriuos, be kita ko, pareiškėjas antstoliui buvo išsamiai nurodęs dar 2023 m. sausio 25 d. prašyme vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766, bet ir neatitinka net Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio 2024 m., kurį sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708 Eur atskaičius mokesčius („į rankas“). Antstolis, privalėjo šias aplinkybes vertinti, tikslu nustatyti padidėjusių mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštus, tačiau to net nedarė. Tik nustačius pareiškėjo ir jo šeimos būtinuosius poreikius, galima spręsti, ar mokėjimas valstybei laikytinas padidėjusiu mokėjimu, ar ne nustatytos neišieškomos sumos kontekste.
6. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme nesutiko ir su pareiškėjo nurodyta atsiskaitomąja sąskaita, iš kurios jis pageidavo atlikti mokėjimą valstybei, t. y. susimokėti mokesčius. Tai pareiškėjas padarė atsižvelgiant į disponuojamų atsiskaitomųjų sąskaitų likučius. Jeigu kredito įstaigos sąskaitoje, kurioje nustatyta lėšų suma, su kuriomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas (neišieškoma suma), nėra pakankamas piniginių lėšų likutis, antstolis pareiškėjo prašymu privalėtų nustatyti kitą kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti teismo nurodytas operacijas esant jau nustatytai konkrečiai lėšų sumai šioms operacijoms atlikti. Antstolis taip pat galimai sąmoningai nutarė areštuotas pareiškėjo lėšas, viso 8 907,07 Eur, gautas iš trečiųjų asmenų, pervesti ne į prašomą, bet į kitą pareiškėjui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą, nors antstoliui buvo paaiškinta, kad atsiskaitomoje sąskaitoje, kurioje yra nustatyta neišieškoma 2 306,49 Eur suma, tėra likę 505,88 Eur. Antstolis tokią savo poziciją grindė vieninteliu argumentu, kad P. U. pilnai išnaudoja banko sąskaitoje nustatytą nenuskaitomą sumą, tačiau pareiškėjas turi teisę per kalendorinį mėnesį naudotis tokia suma. Antstolis tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę į per kalendorinį mėnesį nustatytą nenurašomą sumą. Pareiškėjas prašė nukreipti grąžintinas lėšas į kredito įstaigos sąskaitą, kurioje nustatyta neišieškomą suma tam, kad nereikėtų kaskart kreiptis į antstolį dėl kredito įstaigos sąskaitos, kurioje yra pakankamas piniginių lėšų likutis, pakeitimo. Net ir pareiškėjui kreipusis į antstolį su prašymu nustatyti kredito įstaigos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke, neišieškomą sumą (perkėlus šią sumą nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), šiomis lėšomis pareiškėjas vis tiek negalėtų naudotis, kadangi ši sąskaita nėra aktyvi.
7. Antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu netenkino skolininko P. U. 2024 m. gegužės 15 d. skundo ir perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skolininko skundą.
8. Nurodė, kad tai, jog skolininkui taikant laikinąsias apsaugos priemones padaryta išimtis ir leista atlikti tam tikrus mokėjimus, nereiškia, kad skolininkas gali naudotis visomis gaunamomis lėšomis. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atlikus konkrečią mokėjimo operaciją, pareiškėjui nepakaks likusios sumos užtikrinti būtinuosius poreikius 2024 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Kaip teisingai nurodė pats pareiškėjas, tik nustačius pareiškėjo ir jo šeimos būtinuosius poreikius, galima spręsti, ar mokėjimas valstybei laikytinas padidėjusiu mokėjimu, ar ne nustatytos neišieškomos sumos kontekste. Iš P. U. pateikto 2024 m. balandžio 5 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad banko sąskaitoje yra neišnaudotas 505,88 Eur likutis, kurį skolininkas gali panaudoti būtiniems mokėjimams valstybei atlikti. Pareiškėjas nei su prašymu, nei su skundu neteikė papildomų įrodymų ir (ar) pagrįstų duomenų, kad atlikus 460,47 Eur mokėjimą iš nustatytos neišieškomos 1 040,00 Eur sumos, 579,53 Eur objektyviai nepakaks būtinųjų poreikių patenkinimui. Bendra pareiškėjui neišieškoma suma šiai dienai yra 2 306,49 Eur/mėn., kuri, pastebėtina, jos neišnaudojus, gali būti perkeliama į kitą kalendorinį mėnesį. Pareiškėjui nustatyta per kalendorinį mėnesį neišieškoma suma reiškia, kad ji gali būti panaudota pareiškėjo būtiniausiems poreikiams, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji privalomai turi būti panaudota/išnaudota, nesant tam pagrįstų priežasčių, t. y. kai faktiškai pareiškėjas konkretų mėnesį būtiniesiems poreikiams išleidžia mažiau. Nustatyta suma turi būti išleidžiama būtiniesiems poreikiams pagal faktą, kurie kiekvieną mėnesį gali kisti. Iš skolininko pateikto balandžio mėn. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nustatyta laisvai disponuojama suma nėra naudojama būtiniems poreikiams tenkinti (mokamos paskolos, už paslaugas, būtiniems poreikiams lėšos nėra leidžiamos). Taigi, antstoliui nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad sumokėjus pareiškėjo nurodytą sumą iš antstolio nustatytos neišieškomos sumos, pareiškėjui nepakaks likusios sumos patenkinti būtinuosius poreikius 2024 m. gegužės mėn. Būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, gali ir turi įvertinti realius asmens (skolininko) poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį. Būsimas pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas savaime nepriskirtinas prie padidėjusių mokėjimų nustatytos neišieškomos sumos kontekste, kai pareiškėjui po tokio mokėjimo dar lieka protinga ir pakankama suma užtikrinti būtinuosius poreikius konkretų kalendorinį mėnesį. Be kita ko, antstolis neturi ir duomenų, kad pareiškėjui pagal banko sąskaitoje esančią neišieškomą sumą nepakanka lėšų atlikti teismo nutartyje nurodytas operacijas, konkrečiau - sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Prievolė iki kiekvienų metų gegužės 2 d. sumokėti gyventojų pajamų mokestį už praeitus mokestinius metus pareiškėjui buvo žinoma žymiai anksčiau, nei pastarasis pateikė prašymus, nes nuomos veikla skolininkas užsiima ilgą laiką ir pagal gautas pajamas mokėtiną gyventojų pajamų mokestį turi galimybę pasiskaičiuoti tik kalendoriniams metams pasibaigus. Pareiškėjas turėjo visas galimybes derinti būtinuosius poreikius su prievole laiku atsiskaityti su valstybe ir šią sumą sukaupti per protingą laikotarpį.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negali naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis per kalendorinį mėnesį neišieškomos sumos apimtyje tik dėl to, jog pareiškėjas pinigines lėšas kredito įstaigos sąskaitoje, kurioje buvo nustatyta neišieškoma suma, jau išnaudojo, yra atmestini, kadangi piniginių lėšų išnaudojimas per kalendorinį mėnesį dar šiam nepasibaigus ir antstoliui neturint pagrįstų duomenų apie objektyvų poreikį didinti sumą, ir (ar) apie padidėjusius būtinuosius poreikius, reiškia, kad pareiškėjas naudoja nustatytą sumą netikslingai ir (ar) neekonomiškai, ir (ar) ne pagal paskirtį. Prie šeimos būtinų poreikių tenkinimo turi prisidėti ir sutuoktinis, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs antstoliui jokių duomenų, kaip prie šeimos poreikių tenkinimo 2024 m. gegužės mėn. prisidėjo jo sutuoktinė A. U., kuri turi įstatyminę pareigą tiek rūpintis nepilnamečiais vaikais, tiek išlaikyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame šeima gyvena. Skolininkas taip pat nepateikė įrodymų, kad vis dėlto, sutuoktinei sąžiningai prisidėjus prie šeimos poreikių tenkinimo, pareiškėjui neužteko laisvai disponuojamų lėšų atsiskaityti su valstybe. Atmetė skundo argumentą, kad antstolis, nutardamas areštuotas lėšas pervesti į kitą skolininko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tą padarė sąmoningai siekdamas sukelti pareiškėjui nepatogumus. Antstolis neturi jokio suinteresuotumo byla, neturi jokio asmeninio ar kitokio emocinio nusistatymo prieš skolininką ir nesiekia skolininkui kenkti. Priešingai, P. U. ir jo atstovas siekia daryti įtaką antstoliui ir trukdyti vykdyti sprendimus, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ar rašant skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad kas kart laisvai disponuojamos sumos keitimas pareikalautų neproporcingų pareiškėjo išlaidų.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Interjero projektų studija“ atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Termopalas“ atsiliepimu teismo prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. birželio 27 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo objektu tapusios lėšos, t. y. 8 907,07 Eur kartu su 300 Eur, 2024 m. birželio 6 d. pervestos į skolininko norimą jam priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš skolininko teigimu neaktyvios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį „kredito kortelės sąskaitos uždarymas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Taip pat iš pareiškėjo suinteresuoto asmens UAB „Interjero projektų studija“ naudai priteisė 1 724,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų netenkinant prašymo keisti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, vykdant teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl antstolio veiksmų sprendžiant skolininko prašymą dėl iš trečiųjų asmenų gautų lėšų pervedimo tvarkos, kai skolininkas turi kelias jam priklausančias banko sąskaitas. Nustatė, kad antstolis 2022 m. gruodžio 12 d. sudarė turto aprašą vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 13 skolininkui priklausančių banko sąskaitų. Antstolis, po to, kai skolininkas 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą ir 2023 m. sausio 23 d. patikslintą prašymą sudaryti sąlygas padaryti pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, tikslu sumokėti 1 036,79 Eur nekilnojamojo turto mokestį, 2023 m. sausio 25 d. patikslino skolininko P. U. turto aprašą, nustatydamas kad atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 1 040 Eur, iš kurios leidžiama atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. patikslino skolininko P. U. turto aprašą, nustatydamas kad atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 2 306,49 Eur, iš kurios leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis.
15. Skolininkas 2024 m. balandžio 30 d. pateikė el. paštu antstoliui prašymą sudaryti sąlygas atsiskaityti su valstybe sumokant 460,47 Eur metinį privalomąjį gyventojų pajamų mokestį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. el. laišku nurodė, kad skolininkui nustatyta laisvai disponuojama suma kitai banko sąskaitai, kuria skolininkas ir turėtų naudotis sumokėti mokesčius valstybei. Antstolis 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-123-8039 areštuotas pareiškėjo lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų, pervedė ne į skolininko prašomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet į kitą skolininkui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. 2024 m. birželio 3 d. į banko sąskaitą LT01 7044 000 9464 1560 pervesta 9 207,07 Eur iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį „kredito kortelės sąskaitos uždarymas“.
16. Teismas pažymėjo, kad skolininkui jau nuo 2023 m. sausio 25 d. buvo žinoma, kad 1 040 Eur laisvai disponuojama suma yra nustatyta tiek atsiskaityti su ieškove, tiek mokesčiams valstybei mokėti. Aplinkybė, jog ši suma yra skirta ir būtiniausiems poreikiams tenkinti bei tinkamai nustatyta vykdant Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1659-342/2022, yra konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6409-475/2023. Laisvai disponuojama suma buvo padidinta iki 2 306,49 Eur po to, kai Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeičiant P. U. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leista pareiškėjui iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis ir antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. atitinkamai patikslino skolininko P. U. turto aprašą. Vadinasi P. U. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. yra nustatyta 2 306,49 Eur suma atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis ir ši aplinkybė pareiškėjui yra žinoma anksčiausiai nuo 2023 m. rugsėjo 11 d.
17. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolis teismo nutartis, kuriomis taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vykdė pažeisdamas pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjo subjektyvus suvokimas dėl jam nustatytos laisvai disponuojamos paskirstymo ir naudojimo nėra privalomas antstoliui, nes antstolis, tikslindamas turto aprašą, nustatė konkrečią lėšų sumą, kuri skiriama teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms operacijoms atlikti. Pareiškėjas turėjo įrodyti, kad būtent 2 306,49 Eur suma objektyviai nėra pakankama teismo leistinoms operacijoms atlikti, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes pareiškėjas nepateikė. Tai, kad antstolis du kartus laikinai nustatė neišieškotiną sumą kitai pareiškėjo banko sąskaitai sumokėti tam tikrus mokesčius valstybei, nepaneigia, kad būtent banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta laisvai disponuojama suma teismo leidžiamoms operacijoms atlikti taikant laikinąsias apsaugos priemones ir minėti antstolio veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesant objektyvių įrodymų apie kitų teismo leidžiamų mokėjimų, kuriuos per mėnesį turėjo atlikti pareiškėjas, dydžius, ir kurių neatliko dėl per mažos laisvai disponuojamos sumos, antstolis pagrįstai netenkino skolininko 2024 m. balandžio 30 d. prašymo ir nurodė, jog 2 306,49 Eur pakanka 460,47 Eur dydžio mokesčio valstybei sumokėti.
18. Teismas pažymėjo, kad prašymo dėl lėšų perleidimas ne į tą banko sąskaitą, į kurią skolininkas prašė lėšas perleisti, išsprendimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylą pateikti įrodymai, jog visos piniginės lėšos uždarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į skolininkui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų yra pagrindas spręsti klausimą dėl suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Interjero projektų studija“ pateikė įrodymus, kad patyrė 1 724,25 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurios neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus advokato darbo valandinio įkainio dydžio, todėl nurodytas išlaidas priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai. UAB „Termopalas“ nepateikė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Taip pat prašo iš antstolio priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino antstolio veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo priėmimo momentu. Apeliantas 2024 m. balandžio 10 d. prašymu pagrįstai prašė antstolio grąžinamas jam pinigines lėšas pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje nustatyta laisvai disponuojama suma, tam, kad šioje sąskaitoje sumažėjus jos piniginiam likučiui, bet esant dar per kalendorinį mėnesį nepanaudojus laisvai disponuojamos sumos, pareiškėjui nereikėtų reikšti antstoliui papildomų prašymų dėl sumos perkėlimo kitai jam priklausančios atsiskaitomajai sąskaitai. Antstolis pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad jau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ginčo lėšos iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis veiksmas atliktas ne dėl antstolio veikimo, o dėl to, kad bankas ištaisė savo klaidą.
21.2. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolis patikslino skolininko turto aprašą nustatydamas, jog neišieškoma suma yra 2 306,49 Eur, iš kurios leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis, nenurodė ir nenustatė sumos, kuri skirta pareiškėjo ir jo šeimos būtiniausių poreikių tenkinimui. To nepadaręs, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ankstesni antstolio leidimai iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybe, šiuos sumokant ne iš laisvai disponuojamos sumos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi būtent šios aplinkybės patvirtinta antstolio apeliantui nustatytos laisvai disponuojamos sumos paskirtį.
21.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, kad antstolis turėjo pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis bei kitus duomenis, vertinti būtinus pareiškėjo ir jo šeimos poreikius.
21.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui perkėlė įrodinėjimo naštą, jog šis turėjęs įrodyti, kad 2 306,49 Eur dydžio laisvai disponuojamos sumos objektyviai nepakanka teismo leistinoms operacijoms atlikti. Pareiškėjui nereikia šioje dalyje atskirai įrodinėti, jog 579,53 Eur/mėn. nėra pakankama jo ir jo šeimos poreikių tenkinimui, kadangi vien Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesio atlyginimo dydis 2024 m., kurį sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708 Eur atskaičius mokesčius („į rankas“), yra didesnis nei lieka pareiškėjui jo ir jo šeimos poreikių tenkinimui per mėnesį. Apeliantas vykdomojoje byloje kartu su 2023 m. sausio 25 d. prašymu yra pateikęs visus įrodymus kokia suma jam yra būtina bei pakankama.
Atsiliepimas
22. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
23. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teisminio proceso metu paaiškėjo, kad skolininko skundo pagrindas dėl antstolio veiksmų tariamo neteisėtumo pervedant pingines lėšas į kitą banko sąskaitą, nei, kad skolininkas nurodė, nebeegzistuoja. Teismas pagrįstai nustatė, kad teismo vertinimas šiuo aspektu nesukels jokių tiesioginių teisinių padarinių skolininkui, ir (ar) skolininko teisių ir pareigų sudėtis nepasikeis, kadangi išnyko skundo dalykas. Kita vertus, net ir analizuojant apelianto argumentų visumą antstolio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) ir (ar) juolab veikė ultra vires. Apeliantas nepagrindė, kokie teisės aktai įtvirtina antstoliui pareigą pervesti pinigines lėšas tik į tą skolininko banko sąskaitą, kurioje yra nustatyta laisvai disponuojama suma. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija nereglamentuoja antstolio procesinės veiklos, kai skolininkas turi dvi ar daugiau banko sąskaitų. Įstatyminiu reguliavimu nenustatyta, kad antstolis turi pervesti lėšas išimtinai tik į tą skolininko banko sąskaitą, kurioje antstolis yra nustatęs laisvai disponuojamą sumą.
23.2. Skolininko argumentai tik patvirtina, kad skolininkas netinkamai aiškina pastarajam nustatytą išimtį, tačiau ne privilegiją, naudoti kreditoriaus interesais areštuotas skolininko pinigines lėšas. Apeliantas tariamai savo pažeistus interesus sieja ne su konkrečiu vykdymo proceso teisės normų ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimu. Tokio veikimo pagrindas yra jo subjektyvus požiūris į tai, kaip ir kokiu būdu turėtų būti paskirstoma ir naudojama laisvai disponuojama suma. Skolininko nesutikimas su nurodytos sumos naudojimo ir paskirstymo tvarka nėra teisėtas pagrindas konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą.
23.3. Tam, kad skolininkas galėtų naudotis nustatyta laisvai disponuojama suma, reiškia, kad turi egzistuoti sąlyga dėl ,,aktyvių“ (uždirbamų) pajamų. Laisvai disponuojamos sumos nustatymas skolininko banko sąskaitoje savaime nereiškia, kad skolininkui kažkas turi (privalo) pervesti lėšas, o skolininkas šias lėšas turi (gali) išleisti. Skolininkas gali išleisti tik tai, kiek uždirba nepriklausomai nuo to, kokia laisvai disponuojama suma yra nustatyta jo banko sąskaitoje. Skolininkas negali kas mėnesį išleisti po 2 300 Eur, net jei tokia suma buvo nustatyta, jeigu per mėnesį pastarasis tokio dydžio įplaukų negauna. Šiame kontekste bylos medžiaga liudija, kad skolininkas siekia išleisti ir išleidžia kas mėnesį laisvai disponuojamą sumą visa apimtimi, o tai, antstolio vertinimu, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams ir paskirčiai.
23.4. Apelianto ir AB SEB banko sudarytos atsiskaitomosios banko sąskaitos sutarties sąlygos, atsiskaitomosios banko sąskaitos uždarymo tvarka ir iš to išplaukiantys organizaciniai klausimai nėra reikšmingi šiai civilinei bylai. Šie apelianto argumentai nėra antstolio veiksmų teisėtumo ir vertinimo pagrindas.
23.5. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantui sumokėjus gyventojų pajamų mokestį, likusios sumos nebūtų užtekę būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Apeliantas, tvirtindamas, kad 579,53 Eur suma nebus pakankama jo ir šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti, turėjo pateikti antstoliui atitinkamus įrodymus, kurie patvirtintų faktą apie konkrečius jo ir jo šeimos narių būtiniausius poreikius, kurių patenkinimui reikalingos tokios lėšos. Tokių duomenų skolininkas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
23.6. Teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nurodyta, kad antstolis turi išskirti konkrečias sumas pagal teismo nustatytas leistinas operacijas. Antstolis turi pareigą nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą visoms teismo operacijoms. Atskirojo skundo argumentai, kad antstolis anksčiau leido apeliantui atlikti mokėjimus valstybei iš banko sąskaitos, kurioje nėra nustatyta laisvai disponuojama suma ir tai tariamai patvirtina 1 040 Eur paskirtį, yra nepagrįsti. Vykdymo procesą ir jo eigą organizuoja antstolis, todėl antstolis konkrečiu atveju sprendžia tiek dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo ir jos keitimo, tiek ir nustato, iš kokios skolininko banko sąskaitos leisti atlikti teismo leistus mokėjimus.
23.7. Apeliantas nei teismui, nei ir antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo faktą.
23.8. Antstolio veikimas ir skolininko siekis veikti prieš kreditoriaus interesus neigiant teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, nėra ir negali būti traktuojami kaip priešingi interesai kaip tokie. Pastebėtina, kad vykdymo procese priešingus interesus turi išieškotojas ir skolininkas, tačiau ne skolininkas ir antstolis. Apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo UAB „Interjero projektų studija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, pripažinti apelianto piktnaudžiavimo proceso faktą ir apeliantui skirti baudą bei suinteresuoto asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto.
25. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Antstolio veiksmai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, todėl teismo pagrįstai vertinti, kaip teisėti ir pagrįsti, o skundas atmestas, nenustačius teisinių pagrindų jį tenkinti.
25.2. Atskirasis skundas yra paremtas deklaratyviais teiginiais, neteikiant jokių objektyvių ir pagrįstų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas neteikė byloje įrodymų, kaip ir nepateikė jų su atskiruoju skundu, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes, jog sumokėjus gyventojų pajamų mokestį, likusios sumos neužteks užtikrinti skolininko būtinuosius poreikius likusio kalendorinio mėnesio apimtyje.
25.3. Apeliantas yra nenuoseklus ir pats sau prieštarauja. Viena vertus, tvirtina, kad teismas neteisingai padarė išvadas apie tai, kad iš 1 040 Eur sumos skolininkas galėjo atlikti ir mokėjimus valstybei, nes ši suma buvo skirta tik būtinųjų poreikių užtikrinimui, kita vertus, tuo pačiu metu įrodinėja, kad teismas nenurodė sumos, kuri yra skirta skolininko ir jo šeimos poreikiams užtikrinti.
25.4. Tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde apeliantas nepagrindžia, kaip antstolio veikimas, pervedant pinigines lėšas į kitą skolininko banko sąskaitą, nei kad antstolis nustatė laisvai disponuojamą sumą, pažeidė skolininko interesus. Nenurodo, kokios konkrečiai vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ar kokia lėšų grąžinimo tvarka buvo pažeista.
25.5. Nepaisant to, jog piniginės lėšos buvo pervestos į skolininko banko sąskaitą, kurioje nustatyta laisvai disponuojama suma, banko vėlesniais veiksmais, paaiškėjusiais bylos nagrinėjimo momentu, nekeičia faktinės aplinkybės, jog antstolis 2024 m. balandžio 10 d. prašymo teikimo momentu veikė teisėtai ir pagrįstai.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
27. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, kuria skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl antstolio veiksmų
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolio pareiga yra siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktą). Taigi, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktus).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, ir kt.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
30. CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininkui priklausantis turtas, t. y.: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25698-1085/2022 (naujas bylos Nr. e2-740-1085/2024); 2) Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1659-342/2022 (naujas bylos Nr. e2-274-324/2024); 3) Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1396-480/2023 (naujas bylos Nr. e2-567-480/2024), 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d. parengtais turto apyrašais nustatė laisvai disponuojamą ir neišieškomą 2 306,49 Eur sumą iš skolininko banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Dalis sumos, t. y. 1 266,49 Eur skirta mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis, o likusi 1 040 Eur suma yra skirta padengti skolininko ir jo šeimos būtinuosius poreikius bei mokėti mokesčius valstybei. Byloje ginčas kilo dėl to, kad antstolis skolininkui priklausančias lėšas iš depozitinės antstolio sąskaitos pervedė ne į konkrečiai skolininko nurodytą, o į kitą skolininkui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dėl to, kad antstolis nesudarė sąlygų iš pastarosios banko sąskaitos skolininkui sumokėti 460,47 Eur metinį privalomąjį gyventojų pajamų mokestį ir įpareigojo jį sumokėti iš nustatytos laisvai disponuojamos sumos.
Dėl 2024 m. balandžio 25 d. antstolio patvarkymo Nr. S-24-123-8039
32. Pasisakant dėl 2024 m. balandžio 25 d. antstolio patvarkymo teisėtumo, sutiktina su apeliantu, kad nepaisant to, jog 2024 m. birželio 6 d. į skolininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotos įplaukos 9 207,07 Eur sumai iš skolininko ,,neaktyvios“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – „Kredito kortelės sąskaitos uždarymas.“), nereiškia, kad galimi antstolio neteisėti veiksmai savaime tampa teisėtais, yra eliminuojami ir dėl jų teisėtumo bei įtakos vykdymo procesui teismui nėra jokios pareigos pasisakyti. Kaip jau nurodyta, antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
33. Nustatyta, kad skolininkas 2024 m. balandžio 10 d. kreipėsi į antstolį su prašymu, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo likę 505,88 Eur, į tai, kad skolininko priklauso antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios iš UAB „Interjero projektų studija“ gautos piniginės lėšos, prašė nurodytas lėšas pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, skundžiamu 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-123-8039, priimtu vykdomosiose bylose Nr. 0123/22/01766 ir Nr. 0123/23/01908, kurios vykdomos išieškotojų UAB „Termopalas“ ir UAB „Interjero projektų studija“ naudai, netenkino skolininko prašymo, nurodydamas, kad nurodytoje banko sąskaitoje yra nustatyta laisvai disponuojama suma, todėl atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, nusprendė 8 907,07 Eur lėšas perleisti į kitą skolininkui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Atsižvelgus tiek į skundo dėl antstolio veiksmų, tiek ir į atskirojo skundo argumentus, matyti, kad skolininkas atsisakymą lėšas pervesti į jo norimą banko sąskaitą, vertino neteisėtu tik dėl to, jog skolininkas negalėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčio iš nustatytos laisvai disponuojamos sumos nepažeidus jo būtinųjų poreikių patenkinimo dydžio. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 10 d. prašyme nėra jokių tokio pobūdžio skolininko motyvų, kad teikdamas prašymą jis siekia geresnių galimybių sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taip nepažeisdamas savo ir šeimos narių būtinųjų poreikių. Prašymas iš esmės grindžiamas tik skolininko naudai įmokėtų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą faktu. Kita vertus, kaip teisingai nurodė antstolis, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijose nėra numatyta imperatyvi nuostata, kad taikant turto areštą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teismo nutarties pagrindu, bet kokios papildomos skolininko gautos lėšos iš antstolio depozitinės sąskaitos privalomai turi būti nukreipiamos būtent į tą banko sąskaitą, kurioje yra numatyta laisvai disponuojama suma.
35. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0123/22/01766, kurioje atliktus antstolio veiksmus skundžia skolininkas, yra pradėta vykdyti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. skolininkui priklausančio turto (mastas - 35 808,44 Eur) arešto taikymo Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-740-1085/2024. Atsižvelgus į tai, kad 2024 m. balandžio 10 d. skolininko prašymas buvo motyvuojamas tik skolininkui priklausančių lėšų, gautų į antstolio depozitinę sąskaitą, faktu, į tai, kad skolininkui tuomet buvo nustatyta laisvai disponuojama suma prievolėms pagal lizingo sutartis padengti, užtikrinti būtinuosius poreikius ir atlikti mokėjimus valstybei, bei į tai, kad nėra nurodyti jokie kiti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą vykdančio antstolio veiksmai, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis, priėmęs 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymą Nr. S-24-123-8039, atliko neteisėtus veiksmus, darančius neigiamą įtaką tiek vykdymo procesui, tiek ir pažeidžiant skolininko teises ir teisėtus interesus. Aplinkybė, kad 2024 m. birželio 6 d. banko iniciatyva lėšos galiausiai buvo perleistos į skolininko prašytą banko sąskaitą, nekeičia aukščiau nurodyto antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo. Be to, areštuotos lėšos nėra perduodamos asmenims, kurių reikalavimo užtikrinimui jos yra išskaitytos, kas reiškia, kad nėra pradedama išieškojimo procedūra, o yra atliekama arešto procedūra, t. y. skolininko lėšos yra apsaugotos ir neperduodamos išieškotojui.
Dėl antstolio 2024 m. gegužės 8 d. atsakymo ir skolininko 2024 m. balandžio 30 d. prašymo
36. Nustatyta, kad skolininkas 2024 m. balandžio 30 d. el. paštu kreipėsi į antstolį, prašydamas sudaryti sąlygas atsiskaityti su valstybe, t. y. sumokėti metinį privalomąjį gyventojų pajamų mokestį atlaisvinant lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. el. laišku pateikė atsakymą skolininkui nurodydamas, kad skolininkui jau yra laisvai nustatyta disponuojama suma kitoje banko sąskaitoje, iš kurios skolininkas gali atsiskaityti su valstybe.
37. Kaip jau nurodyta, skolininkui jo būtinųjų poreikių patenkinimui ir mokesčiams valstybei sumokėti yra paskirta laisvai disponuojama 1 040 Eur dydžio suma. Tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų, tiek ir iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad prašymą leisti sumokėti gyventojų pajamų mokestį iš kitos areštuotos banko sąskaitos skolininkas pateikė tik dėl to, kad ją sumokėjus iš banko sąskaitos, kurioje numatyta laikinai disponuojama suma, dėl likusio mažo sumos likučio nebus patenkinti jo ir jo šeimos narių bendrieji poreikiai. Iš esmės, galima daryti išvadą, kad skolininkas 2024 m. balandžio 30 d. prašymu siekė laikino laisvai disponuojamos sumos dydžio padidinimo.
38. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skolininko būtinųjų poreikių dydžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti ir nustatyti sumą, skirtą skolininko ir jo šeimos būtiniausių poreikių tenkinimui, kuomet pats skolininkas to neįrodinėjo. Skolininko būtinieji poreikiai antstolio yra įvertinti nustatant 1 040 Eur dydžio laisvai disponuojamą sumą, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui ir prievolių valstybės atžvilgiu vykdymui. Skolininkas manydamas, kad turima suma nėra pakankama, turėjo teikti motyvuotą prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo, pavyzdžiui, dėl pasikeitusių būtinųjų poreikių dydžio. Jokių tokio pobūdžio duomenų nei antstoliui, nei teismui skolininkas nepateikė ir to neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas, žinodamas apie prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį ir jam nustatytą laisvai disponuojamos sumos dydį, turėjo galimybes protingai planuoti lėšas, jog gyventojų pajamų mokestis būtų apmokamas iš laisvos disponavimui skirtos sumos, juolab antstolis nurodė, kad neišnaudotos sumos likutis gali būti perkeliamas į kitą mėnesį. Be to, vykdomosios bylos Nr. 0123/33/01766 duomenimis, skolininkas yra sudaręs santuoką, sudaręs vedybų ir turto pasidalijimo sutartį, todėl laikytina, kad prie šeimos būtinųjų poreikių tenkinimo turi prisidėti ir skolininko sutuoktinė. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kaip prie šeimos poreikių tenkinimo 2024 m. gegužės mėn., t. y. tuomet, kai turėjo būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, prisidėjo ir jo sutuoktinė A. U., kuri, kaip teisingai pažymėjo antstolis, taip pat turi įstatyminę pareigą tiek rūpintis nepilnamečiais vaikais ir šeimos poreikiais, nepateikė įrodymų, kad sutuoktinei prisidėjus prie šeimos poreikių patenkinimo, pareiškėjui neužteko laisvai disponuojamų lėšų atsiskaityti su valstybe ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, šiai dienai nėra aišku, ar gyventojų pajamų mokestis buvo sumokėtas.
40. Aplinkybės, kad antstolis kelis kartus, pavyzdžiui, tenkino skolininko 2023 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl papildomos laisvai disponuojamos sumos nustatymo, nereiškia, kad antstolis pripažino, jog visa 1 040 Eur suma yra skirta tik būtinųjų poreikių patenkinimui bei to, kad antstolis imperatyviai privalo kaskart tenkinti tokio pobūdžio skolininko prašymus. Toks antstolio veiksmas vertintinas kaip išimtis iš taisyklės, bendradarbiavimas su skolininku vykdymo procese, siekiant užtikrinti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus, kadangi 2023 m. gruodžio 18 d. el. laiške antstolis aiškiai nurodė, jog skolininkui yra nustatyta bendra 2 306,49 Eur suma būtinųjų poreikių patenkinimui, prievolėms su valstybe atsiskaityti bei vykdyti lizingo įsipareigojimus ir akcentavo, kad šią sumą skolininkas turi naudoti ir mokėdamas mokesčius, o papildoma suma nustatyta laikinai.
41. Kaip minėta, asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama CPK 145 straipsnio 6 pagrindu, t. y. nustatant galimas atlikti pinigines operacijas, kad būtų patenkinti būtinieji asmenų, kurių lėšoms taikytas areštas, poreikiai ir kartu išliktų pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymo garantija kreditoriams. Įstatyme nėra nustatyta, kad laisvai disponuojama lėšų suma nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek šeimos narių sudaro skolininko šeimą, išlaikytinių skaičių, miestą, kuriame gyvenama, to, kad dydis nustatomas atsižvelgiant į patvirtintą valstybės minimalių vartojimo poreikių dydį (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1493-430/2023). Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad skolininkas, siekdamas laikino laisvai disponuojamos sumos padidinimo, privalėjo antstoliui pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, kuris patvirtintų lėšų didinimo poreikį. Nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva rinkti duomenų ir perimti įrodinėjimo naštą iš skolininko, vertindamas skolininko ir jo šeimos poreikius, jų patenkinimui reikalingos sumos dydį. Subjektyvus skolininko požiūris į gautinų sumų paskirstymą nėra privalomas nei teismui, nei laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą atliekančiam antstoliui.
Dėl skolininko piktnaudžiavimo procesu nustatymo ir baudos skyrimo
42. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Interjero projektų studija“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė prašymą pripažinti apelianto piktnaudžiavimo proceso faktą ir apeliantui skirti baudą.
43. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų buvo netenkintas, o atskirasis skundas atmestas, tačiau vien apelianto pasirinkimas pasinaudoti procesine teise į apeliaciją, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimo procesu faktą, dėl to nenustatyta pagrindo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir šis suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
45. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir laikinai disponuojamos sumos nustatymą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
47. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, nenustačius antstolio piktnaudžiavimo vykdymo procese bei atsižvelgus į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. jog bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su vykdymo procesu, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 593 straipsnio 5 dalis). Išieškotoja UAB „Interjero projektų studija“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos prašymas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) P. U. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.