- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1493-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01697-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kreditorius
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl antstolio neveikimo bei veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, išieškotoja L. B., išieškotojas akciju sabiedriba „Citadele banka“, atstovaujamas Lietuvos filialo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti antstolį Darių Blizniką nustatyti pareiškėjo laisvai disponuojamų lėšų limitą iki 1 062,00 Eur; 2) priimti atskirąją nutartį dėl antstolio padarytų pažeidimų; 3) skirti antstoliui 500,00 Eur baudą. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė antstolio padidinti pareiškėjo laisvai disponuojamų lėšų limitą iki 1 062,00 Eur sumos. Antstolis skundo netenkino, tačiau teismo apie šį skundą neinformavo. Antstolis ir jo įgaliota atstovė elgiasi nesąžiningai, nes pareiškėjas prieš tai dar du kartus teikė analogiškus skundus, kuriuos antstolis laikė prašymais ir atmetė.
1.2. Antstolio nustatyta laisva disponuojama lėšų 350 Eur suma nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta iki 437 Eur yra nepakankama išsilaikyti pareiškėjui ir dviems nepilnamečiams išlaikytiniams Vilniaus mieste. Pareiškėjo visos sąskaitos areštuotos, lėšos nurašomos ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir gaunamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų, kompensacijos, honorarų.
1.3. Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais reikalingą inimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. 2023 m., kai metinė infliacija yra beveik 20 procentų už anstolio neteisėtai nustatytą 437 Eur sumą, kurią reikia dalinti iš trijų neįmanoma tenkinti minimalių vartojio poreikiš, pažeidiant nepilnamečių išlaikytinių teises. Mano, kad prašymas taikyti MVPD yra teisingas, teisėtas ir skubiai vykdytinas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. B. atsiliepimu prašė skundą atmesti bei skirti pareiškėjui baudą. Nurodė, kad:
2.1. Antstolio D. Blizniko išieškota iš M. Š. išieškotojos naudai 9438,45 Eur suma. Pareiškėjas paskutinius dvejus metus sumokėjo išieškotojai kiek daugiau nei 1800 Eur kas per metus sudaro tik 150 Eur mėnesiui.
2.2. Mano, kad siekdamas padidinti LDL atsakovas siekia išvengti net minimalių mokėjimų išieškotojos naudai. Pareiškėjas jau gavo 4230 Eur pajamų už buto nuomą, neįskaitant pajamų už buto išlaikymo išlaidas. M. Š. ne tik, kad negerbia teismo sprendimo, nenutraukdamas nuomos sutarties su J. R. bei nesidalindamas gautomis pajamomis už buto nuomą bei jo išlaikymo išlaidas, tačiau padidino 2115 Eur savo įsiskolinimą atsakovei pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. buto nuomos sutartį.
2.3. Nurodė, kad 2 (dvejus) metus M. Š. nebevykdo solidarių mokėjimų pagal 2007 m. balandžio 2 d. Kredito sutartį Nr. BK070401GO Luminor banke ir išieškotoja yra priversta mokėti pilną kredito įmoką t. y. ir pareiškėjui tenkančią kredito įmokų dalį. Šiai dienai M. Š. skola išieškotojai už nesumokėtas kredito įmokas jau siekia 1800 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Antstolis Darius Bliznikas vykdo skolų išieškojimus iš skolininko M. Š. (vykdomosios bylos Nr. 0035/19/02069 ir Nr. 0035/21/00145).
3.2. Išnagrinėjus skolininko prašymus (skundus), antstolis Darius Bliznikas 2023 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą dėl atsakymo į skolininko pateiktus prašymus (skundus) Nr. S-23-35-2188, kuriame nurodė, jog antstolis neišieškoma suma (ankščiau laisvai disponuojama suma) skolininko areštuotai banko sąskaitai nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaita gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 23 d. skolininko pateiktą bankinio pavedimo išrašą, iš kurio buvo matyti kiek darbo užmokesčio pervedama į M. Š. banko sąskaita, buvo nustatyta 350 Eur laisvai disponuojama suma banko sąskaitoje. VĮ Registrų centras 2023 m. sausio 1 d. įdiegė atitinkamus pakeitimus PLAIS – 2023 metu sausio 1 diena PLAIS automatiškai 87-iais eurais padidino MVPD požymiu pažymėtose skolininko sąskaitose nustatyta neišieškota suma ir perdavė šia informacija kredito, mokėjimo ir elektroniniu pinigų įstaigoms.
3.3. Nurodė, kad neišieškoma suma galėtų būti padidinta tuo atveju, jeigu antstoliui būtų pateikti duomenys (banko sąskaitos išrašas ar kt.), kad į banko sąskaita skolininkas gauna daugiau nei 437 Eur darbo užmokesčio ar kitų lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
3.4. Vykdymo procese nėra reglamentuota, jog antstolis privalo skolininko banko sąskaitoje nustatyti neišieškomą suma, atsižvelgiant į skolininko išlaikomus nepilnamečius vaikus, t. y. nustatyti skolininkui bei kiekvienam jo išlaikomam nepilnamečiui vaikui po 354 Eur (MVPD).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, netenkino pareiškėjo prašymo skirti antstoliui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkino išieškotojos prašymo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
5. Nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. pateikė du skundus, reikalaudamas antstolio atlikti procesinį veiksmą vykdymo procese – padidinti skolininko laisvai disponuojamų lėšų limitą. Antstolis 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu pastarųjų skundų netenkino, nurodydamas, kad jie yra prašymai dėl įpareigojimo antstolį atlikti veiksmą. Pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. pateikė antstoliui prašymą iš naujo spręsti jo reikalavimą dėl laisvai disponuojamų lėšų limito didinimo. Antstolis 2023 m. vasario 9 d. raštu išaiškino pareiškėjui, kad jo prašymas jau išnagrinėtas ir atmestas 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu.
6. Darė išvadą, kad pareiškėjas (nors ir netiksliai procesiškai suformulavęs procesinį prašymą) 2023 m. sausio 31 d. rašte, prašydamas dar kartą nagrinėti jo prašymą dėl laisvai disponuojamų lėšų limito padidinimo, buvo išreiškęs aiškią procesinę valią teikti skundą dėl antstolio 2023 m. sausio 20 d. patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. prašymus ir padidinti laisvai disponuojamų lėšų limitą. Pastarąją aplinkybę patvirtino tiek prašyme nurodyti argumentai, tiek tolimesnis pareiškėjo procesinis elgesys, kuomet jis kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo 2023 m. sausio 13 d. skundus, tiek aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. prašymą spręsti dėl jo 2023 m. sausio 13 d. atmestų skundų padavė nepraleisdamas CPK 512 straipsnyje įtvirtinto 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo termino. Antstolis, įvertinęs vykdymo proceso eigą ir pareiškėjo prašymų/skundų turinį, aiškiai galėjo nustatyti pareiškėjo skundo motyvus bei juos išnagrinėti, ką patvirtino antstolio pozicija (atsikirtimai į pareiškėjo skundo motyvus), teismui pateiktame atsiliepime.
7. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra profesionalus teisininkas, todėl jo procesiniai dokumentai gali turėti neesminių trūkumų, kurie negali būti laikomi kliūtimi tolesnei proceso eigai.
8. Konstatavo, kad antstolis, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 31 d. prašymą, iš kurio turinio buvo akivaizdi pareiškėjo procesinė valia teikti antstoliui skundą, elgėsi nepagrįstai pasyviai (neveikė), pažeisdamas CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą išnagrinėti pareiškėjo skundą per 5 darbo dienas, bei atitinkamai pareigą persiųsti pareiškėjo skundą, patvarkymą jo netenkinti ir vykdomųjų bylų medžiagą teismui nagrinėti. Teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo ir nagrinėjo pareiškėjo 2023 m. sausio 31 d. skundą dėl 2023 m. sausio 20 d. patvarkymo, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. prašymai padidinti laisvai disponuojamų lėšų limitą (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
9. Nurodė, kad CPK 736-737 straipsniuose įtvirtinta išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, tvarka. Vadovaujantis šia tvarka konkretūs išieškomų sumų dydžiai iš skolininko pajamų tiesiogiai priklauso nuo to, ar išieškoma iš pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinės algos dydį, ar iš pajamų dalies, neviršijančios pastarojo dydžio (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-828 „Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta 354,00 Eur suma, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. laikoma minimaliu vartojimo poreikių dydžiu.
10. Nustatė, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino pareigos antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, išieškomos sumos dydį apskaičiuoti/mažinti/vertinti naudojant minimalaus vartojimo poreikių dydį kiekvienam šeimos nariui ar kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
11. Sprendė, kad antstolis, netenkindamas skolininko prašymų padidinti laisvai disponuojamų lėšų likutį iki 1 062,00 Eur (tris kartus pritaikant minimalų vartojimo poreikių dydį), elgėsi teisėtai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kiti argumentai apie teismo sprendimo vykdymo eigą, vengimą vykdyti sprendimą ir pan. atmestini kaip nedarantys įtakos skundžiamo antstolio veiksmo teisėtumui.
13. Atmetė pareiškėjo prašymą dėl baudos antstoliui skyrimo, nenustačius antstolio sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėjas M. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį dėl MVPD apeliantui ir dviem nepilnamečiams išlaikytiniams, įpareigoti antstolį Darių Blizniką nustatyti laisvai disponuojamų lėšų limitų visose M. Š. vardu esamose sąskaitose 1062 Eur sumai, sumą indeksuojant kiekvienais kalendoriniais metais pagal Vyriausybės numatomą indeksaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į prašymo esmę - MVPD suma nėra vienašališkai pateikta pareiškėjo, tai nustatyta suma, kuri yra minimali vienam asmeniui, t. y. oficialus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas dydis.
14.2. Apeliantas nepiktnaudžiauja, prašydamas didesnės sumos, tarkime, 500 Eur per mėnesį vienam asmeniui (tada būtų suprantama teismo nutartis, kodėl nuspręsta netenkinti prašymo).
14.3. Apeliantas neprašo materialinės ar kitokios pagalbos iš valstybės (nors turi tokią teisę), bet prašo nustatyti leidžiamų naudotis lėšų limito dydį (1062 Eur) savo uždirbtų lėšų (darbo užmokesčio, honorarų, tantjemų, dividendų, akcijų pardavimo ir kitu pavidalu teisėtai gaunamų pajamų).
14.4. Apeliantas byloje pateikė neginčijamų įrodymų apie Lietuvoje esančią 20 procentų metinę infliaciją, todėl 1062 Eur perkamoji galia (-20 proc.) tesudaro (1062 x20 proc - 206 40 - 1062-855,60 Eur).
14.5. Teigia, kad teismo požiūris yra nehumaniškas ir nesuprantamas. 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo parengtoje apžvalgoje „Vaiko išlaikymo prievolių užtikrinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose šalyse” vaiko išlaikymui nurodytos sumos panašios, arba koreliuoja su apelianto prašomo MVPD suma (354 Eur asmeniui).
14.6. Apelianto prašoma suma nei per didelė nei ypatinga kitų bylų, teismo nutarčių, praktikos kontekste.
15. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
16. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
20. Apeliantas M. Š. skundu dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų ginčijo antstolio patvarkymą, kurio antstolis atsisakė padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 1062 Eur, ją indeksuojant kasmet. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
21. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes, nurodytas skunde dėl antstolio veiksmų, tačiau konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų nenurodė.
22. Apeliantas reikalavimą padidinti laisvai disponuojam lėšų sumą iki jo nurodytos grindė tuo, kad nustatyta suma nėra pakankama jam ir dviem išlaikytiniams Vilniaus mieste.
23. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį ieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
24. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nustatyta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Jeigu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, antstolis gali Turto arešto aktų registrui pateikti nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos. Antstolio nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas į Turto arešto aktų registrą pateikiamas elektroniniu būdu, naudojant Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą, ir automatiniu būdu perduodamas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas vykdomi šia tvarka: piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktame nurodyme laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Jeigu Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro buvo gauti kelių antstolių nurodymai laikinai areštuoti pinigines lėšas, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia bendrai visų antstolių į Turto arešto aktų registrą pateiktuose nurodymuose laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Šią sumą viršijančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14–16 punktai).
25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas antstolio padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki bendros 1062 Eur sumos, nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjo sąskaitą yra arba bus pervedama 1062 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas), ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 1062 Eur.
27. Prašymą padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki bendros 1062 Eur sumos pareiškėjas grindė tuo, kad 2023 metų nustatytu minimaliu vartojimo poreikių dydžiu, kuris yra – 354 eurus ir atsižvelgiant, kad į tai, kad pareiškėjo šeimą sudaro trys asmenys (pareiškėjas ir du nepilnamečiai išlaikytiniai), o 437 Eur suma nėra pakankama jo ir dviejų nepilnamečiams išlaikytiniams Vilniaus mieste.
28. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įstatyme nėra nustatyta, kad laisvai disponuojama lėšų suma nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek šeimos narių sudaro skolininko šeimą, išlaikytinių skaičių, miestą, kuriame gyvenama, o taip pat, kad dydis nustatomas atsižvelgiant į patvirtintą valstybės Minimalių vartojimo poreikiš dydį. Akcentuotina, kad šis dydis taikomas tik bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nėra nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, kad jis taikomas apskaičiuojant laisvai disponuojamą lėšų sumą.
29. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo požiūris yra nehumaniškas ir nesuprantamas pabrėžtina, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių (CPK 6 straipsnis). Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, todėl vien tai, kad apelianto vertinimu teismo nutartis nehumaniška nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą skolininko dėl jo atžvilgiu taikomų priverstinio vykdymo priemonių patiriami neigiami turtiniai padariniai ir/ar kitokio pobūdžio suvaržymai ir nepatogumai, yra pasekmė to, jog pats skolininkas geruoju neįvykdo teismo sprendimo.
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – pareiškėjo atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria antstolio Dariaus Blizniko veiksmai pripažinti teisėtais, palikti nepakeistą.