Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-757-567/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-1468-794/2024Nutartis · 2024-02-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-09-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
e2-757-567/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00041-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-757-567/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00041-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.4.4.12; 3.6.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. (M. S. (Š.)) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „N.G.P Imperial Lithuania“ bankrotą tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „N.G.P Imperial Lithuania“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus M. Šl., pateikė pareiškimą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrovės bankrotą sukėlė nesąžiningi suinteresuoto asmens M. S. veiksmai ar neveikimas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. S. buvo bendrovės vadovu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. vasario 20 d. nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2024 m. kovo 25 d. Buvęs vadovas iki šiol neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, nors jam buvo paskirta bauda už dokumentų neperdavimą. Taigi, nemokumo administratorius negali nustatyti bendrovės turimo turto, reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis, sudarytų sandorių, vykdytos veiklos ir pan. Buvęs vadovas sąmoningai bando nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus bendrovės dokumentus ir visiškai nebendradarbiauja. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar apgaulingai. Taigi, bendrovės dokumentai yra paslėpti, sunaikinti ar sugadinti, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą ar kitus neteisėtus veiksmus. Blogą bendrovės valdymą, įskaitant netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, patvirtina ir tai, kad buvęs vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų už paskutinius ketverius metus iki bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė:

3.1. pripažinti LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ bankrotą tyčiniu;

3.2. pripažinti buvusį LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ vadovą M. S. atsakingu už tyčinį bendrovės bankrotą.

4. Teismas nustatė, kad bendrovės vadovu nuo 2019 m. buvo M. S. Bendrovei bankroto byla iškelta 2024 m. vasario 20 d., nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 25 d. Bendrovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 221 847,07 Eur finansinį reikalavimą sudaro 2022 m. valstybei nesumokėtas pelno mokestis. Bankroto byloje Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2020 m., o 2021–2023 m. nebuvo vykdoma pareiga teikti metines finansines ataskaitas.

5. Buvusiam vadovui M. S. 2024 m. gegužės 31 d. buvo paskirta 500 Eur bauda už pareigos pateikti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą, tačiau taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos, nes dokumentai ir turtas neperduoti iki šiol.

6. Teismas konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo organizuojama netinkamai, dokumentai neišsaugoti ir sąmoningai paslėpti, nes jie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui, buvęs vadovas sąmoningai atsisakė bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi. Buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neleido nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir (ar) patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nutarė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pagrindu.

7. Teismas priėjo išvadą, kad buvusio bendrovės vadovo M. S. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl teismas pripažino M. S. atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Suinteresuotas asmuo M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu arba perduoti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nenurodė, kokį poveikį bendrovės buhalterinės apskaitos (ne)tinkamas tvarkymas ir buhalterinių dokumentų bei turto neperdavimas nemokumo administratoriui turėjo bendrovės nemokumui ir (ar) bendrovės ar jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Dokumentų perdavimas nemokumo administratoriui atliekamas po bankroto bylos iškėlimo, todėl tai niekaip nėra susiję su bendrovės nemokumo būsena ar finansinių sunkumų atsiradimo priežastimis, juolab kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas ir suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), lėmę bendrovės bankrotą.

8.2. Teismas neatsižvelgė, kad M. S. nėra bendrovės akcininku ir vadovu nuo 2023 m. sausio mėn., todėl jis nėra atsakingas už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui ir už finansinės atsakomybės dokumentų neteikimą Juridinių asmenų registrui. Bendrovės vadovu ir akcininku nuo 2023 m. sausio mėn. yra M. O. (M. O.), tačiau šis asmuo net nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

8.3. Suinteresuotas asmuo M. S. yra Estijos Respublikos pilietis ir jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Estijoje. Suinteresuotas asmuo M. S. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lietuvių kalbos nemoka. Teismas tinkamai neinformavo suinteresuoto asmens apie bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam. Teisės aktai nenumato procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu ir proceso dalyvių informavimo jiems nesuprantama kalba. Suinteresuotam asmeniui elektroniniu paštu buvo išsiųsta tik teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis priimti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatyti terminą reikšmingos informacijos pateikimui, tačiau nutartis nebuvo išversta į estų kalbą, neatsiųstas nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad apeliantas yra atsakingas už tyčinį bendrovės bankrotą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus:

10.1. Juridinių asmenų registro 2024 m. rugpjūčio 8 d. išplėstinį išrašą su istorija apie LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“;

10.2. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 8 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija apie LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ akcininkus;

10.3. 2023 m. sausio 7 d. M. S. ir M. O. vardu sudarytą LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą;

10.4. Estijos Respublikos piliečio M. S. (M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2019 m. vasario 21 d. išduoto paso (duomenys neskelbtini) kopiją ir Gyventojų registro paieškos (be datos) duomenis apie M. S. gyvenamosios vietos nedeklaravimą Lietuvos Respublikoje.

11. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

12. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apelianto pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

14. Didžioji dalis apelianto teikiamų naujų įrodymų yra duomenys iš viešųjų registrų ir informacinių sistemų. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti viešų registrų ir informacinių sistemų duomenis, todėl nepriima naujų įrodymų ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas gali naudotis viešai prieinamais duomenimis.

Dėl procesinių dokumentų (ne)įteikimo

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi priėmė nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatė suinteresuotiems asmenims, nemokumo administratoriui ir kreditoriams 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, per kurį jie turi teisę pateikti visą jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės JANĮ 70 straipsnyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. Nors nemokumo administratoriaus pareiškime buvo nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 17 d. išsiuntė nutartį apelianto elektroninio pašto adresu, nurodytu bendrovės Juridinių asmenų registro išraše.

16. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu dalyvaujančių byloje asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

18. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK nurodytas kaip vienas iš alternatyvių ir lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo būdų, tačiau toks procesinių dokumentų įteikimas yra galimas, kai procese dalyvaujantis asmuo naudojasi Elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP) (CPK 175¹ straipsnis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantas nėra EPP naudotojas.

19. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantui turėjo įteikti pagal CPK 117–132 straipsnių nuostatas, o ne elektroniniu paštu, juolab kad procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu CPK nenustato ir apeliantas nebuvo patvirtinęs, jog toks procesinių dokumentų įteikimo būdas jam yra priimtinas.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui elektroniniu paštu išsiuntė 2024 m. liepos 17 d. nutartį apie nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimą, nepridėdamas nemokumo administratoriaus pareiškimo su priedais dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

21. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo, neįsitikinęs dėl procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui tinkamo įteikimo, todėl tai galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, nes suinteresuotam asmeniui nebuvo užtikrinta galimybė pagal CPK 42 straipsnį įgyvendinti procesines teises, pateikiant atsiliepimą į pareiškimą ir visą jam žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės JANĮ 70 straipsnyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, tuo nepagrįstai apribojant jo procesines teises.

Dėl tyčinio bankroto požymių

22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

25. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Taigi, tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu bendrovės valdymu, kuris nulėmė bendrovės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

26. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tik nustačius bendrovės nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus, nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp bendrovės nemokumo bei jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

27. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

29. JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

30. Taigi, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu ne tik nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kad būtų galima įvertinti buvusių valdymo organų tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką bendrovės bankrotui (nemokumui ar nemokumo būklės pabloginimui), bet ir nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis.

31. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ bankrotą tyčiniu, nes padarė išvadą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, apeliantui, kaip bendrovės vadovui, iki bankroto bylos iškėlimo netinkamai ir aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, neteikiant Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o vėliau (po bankroto bylos iškėlimo) ir neperduodant nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto.

32. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

33. Lietuvos apeliacinis teismas pagal pirmosios instancijos teismo priimtą (nemokumo administratoriaus 2024 m. liepos 16 d. pateiktą) 2024 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija (dokumento registracijos Nr. DOK-24908, priedas Nr. 2) nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. S. LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ vadovu buvo nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2023 m. sausio 7 d., o bendrovės vadovu nuo 2023 m. sausio 7 d. iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo buvo M. O., kuris pagal viešojo registro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis nuo 2023 m. sausio 11 d. buvo nurodytas kaip vienintelis bendrovės akcininkas, kai apeliantas bendrovės akcininku buvo nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 11 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinį bendrovės bankrotą nulėmusiais laikomi tokie buvusių bendrovės valdymo organų veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsirado bendrovės nemokumas arba kuriais nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatė bendrovės nemokumo momento, todėl negalėjo tinkamai įvertinti ir neįvertino buvusių bendrovės valdymo organų veiksmų (neveikimo) įtakos bendrovės turtinei padėčiai, nenustatė priežastinio ryšio tarp buvusių valdymo organų veiksmų (neveikimo) bei bendrovės nemokumo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

36. Tai, kad bendrovės nemokumo administratoriui iki šiol nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas, nepanaikino pirmosios instancijos teismo galimybės pagal viešuosius registrus ir informacinių sistemų duomenimis bei bendrovės bankroto byloje esančius duomenimis apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį ir jų susidarymo laikotarpį nustatyti bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį ir (ar) bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais konkrečiais laikotarpiais, taip nustatant bendrovės nemokumo momentą. Taigi, tik nustačius nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės valdymo organų veiksmus (neveikimą) ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų (neveikimo) ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei spręsti klausimą, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal byloje esančius duomenis bendrovės vadovu (ir akcininku) iki bankroto bylos iškėlimo buvo ne apeliantas, o M. O.

38. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė motyvų, iš kurių būtų aišku, kodėl atsakingu už tyčinį bendrovės bankrotą pripažįstamas apeliantas, kuris nebuvo bendrovės vadovu (ir akcininku) nuo 2023 m. pradžios. Juolab kad bendrovės nemokumo administratorius neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas buvo faktiniu bendrovės vadovu, o M. O. buvo tik fiktyviu teisiniu vadovu.

39. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

40. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).

41. Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą, lėmusį bendrovės bankrotą, nesusiejant to su atsakingais už bankrotą asmenimis. Tam reikia įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar suinteresuotas asmuo M. S. atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus po to, kai bendrovės vadovu (ir akcininku) iki bankroto bylos iškėlimo buvo ne apeliantas, o M. O.

43. Teismas neįvertino, kad dar 2023 m. sausio mėn., t. y. likus daugiau nei metams iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pasikeitė bendrovės vadovas (kartu ir akcininkas), ar toks vadovo (ir akcininko) pasikeitimas turėjo įtakos bendrovės finansinei padėčiai, jos mokumui.

44. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

45. Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018).

46. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, būtina nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas ir pan.), bet ir tai, ar teismo nustatyti konkrečių asmenų veiksmai (neveikimas) buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, nuslepiant blogą bendrovės valdymą. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai taikomi neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai neįvertino, ar dokumentai nemokumo administratoriui neperduoti ir Juridinių asmenų registrui nepateiktos finansinės ataskaitos už 2021–2023 m. sąmoningai, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, ir kurie buvę bendrovės vadovai už nurodytus veiksmus (neveikimą) yra atsakingi.

47. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).

48. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tyčinio bankroto požymius vertino formaliai, nenustatė priežastinio ryšio tarp nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių ir bendrovės nemokumo, nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, kas konkrečiai yra atsakingas už bendrovės bankrotą, t. y. apeliantas ar iki bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės vadovas, kuris nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą. Šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, nes tai pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą dėl LUAB „N.G.P Imperial Lithuania“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

49. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai (savo iniciatyva) įtraukti suinteresuotus asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti pareiškėją. Jeigu teismas turi tokių duomenų apie suinteresuotus asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus būtini norint asmenį įtraukti į bylos procesą (vardas, pavardė, adresas ir kt.), tai trūkumų nustatyti jis neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus, teismas su suinteresuotų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus bei skirti terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

51. Be kita ko, suinteresuotas asmuo M. O., kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir teismo iniciatyva. Taigi, aplinkybė, kad nemokumo administratorius pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atsakingu už bankrotą asmeniu nurodė tik apeliantą, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens (M. O.) teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turėjo šį asmenį įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu savo iniciatyva, tačiau to nepadarė.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą, procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas, įtraukiant suinteresuotu asmeniu M. O., nes apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės įtraukti naujus suinteresuotus asmenis, kurie nedalyvavo pirmosios instancijos teismo procese, sudarant vienodas galimybes visiems dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti procesines teises CPK nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties ir žyminio mokesčio grąžinimo

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatė bendrovės nemokumo momento, kitų bylai reikšmingai aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, be kita ko, nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo (netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, finansinių ataskaitų neteikimo viešam registrui, dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui) ir bendrovės nemokumo bei (ar) nemokumo būklės pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neįtraukdamas suinteresuotu asmeniu iki bankroto bylos iškėlimo buvusio bendrovės vadovo, neįteikė apeliantui pareiškimo su priedais dėl tyčinio bankroto pripažinimo ir neužtikrino teisės pateikti atsiliepimą ir duomenis, galinčius turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

54. Nagrinėjant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo momentą, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu M. O., sudaryti vienodas galimybes visiems dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti procesines teises CPK nustatyta tvarka, jei reikalinga, išreikalauti papildomus įrodymus, ir tik iš byloje pateiktų įrodymų visumos spręsti dėl bendrovės nemokumo momento, buvusių bendrovės valdymo organų veiksmų (neveikimo) įtakos bendrovės turtinei padėčiai, nustatyti priežastinio ryšio tarp buvusių valdymo organų veiksmų (neveikimo) bei bendrovės nemokumo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (ne)egzistavimą, apie atitinkamų tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimą bei konkrečių asmenų (buvusių valdymo organų) (ne)pripažinimą atsakingais už tyčinį bendrovės bankrotą.

55. Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Be to, apeliacinės instancijos teismui nepriėmus apelianto naujai pateiktų įrodymų, dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.

56. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, laikytina, kad apelianto atskirasis skundas yra patenkintas, todėl grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Nagrinėjamu atveju 55 Eur žyminį mokestį už apeliantą 2024 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo Advokatų profesinė bendrija ,,WIDEN Legal“. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminis mokestis grąžinamas apeliantui, kaip mokesčio mokėtojui, turėjusiam pareigą sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-450/2023; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-912/2023). Taigi, 55 Eur žyminis mokestis grąžinamas apeliantui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui M. S. (M. Š.; asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už atskirąjį skundą 2024 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Teisėja Neringa Švedienė