Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veiktra“, atstovaujamos bankroto administratorės, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-96-856/2017, kuria atsisakyta patikslinti BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių R. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Veiktra“ bankroto administratorė MB „Ius LT“ teismo prašė patikslinti įmonės finansinių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukiant 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintą R. T. 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, kaip nepagrįstą įrodymais. Prašyme nurodė, kad UAB „Finansinių ataskaitų analizė“, atlikusi UAB „Veiktra“ 2008 m. buhalterinėje apskaitoje pavaizduotų piniginių lėšų ūkinių operacijų tyrimą (toliau – UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ tyrimas), nustatė, kad dokumentų, patvirtinančių, jog R. T. būtų įnešęs grynuosius pinigus į įmonės kasą bei į atsiskaitomąją sąskaitą banke, nėra. Bankroto administratorės teigimu, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą įmonei paskolino ne R. T., bet E. K.. Aplinkybę, kad jokių pirminių dokumentų iš R. T. pusės nebuvo pateikta ir bankroto administratorė neturėjo pirminių dokumentų, patvirtinančių, jog R. T. būtų perdavęs UAB „Veiktra“ 200 000 Lt, patvirtino ir Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017 apklausta specialistė, kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą.Kreditorius R. T. su bankroto administratorės prašymu nesutiko. Jo teigimu, bankroto administratorė veikia išimtinai buvusio įmonės direktoriaus E. K. interesais, o šiuo prašymu siekiama nepagrįstai revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose ištirtos R. T. paskolos suteikimo aplinkybės, t. y., kad pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1, kuria suteikta beprocentinė paskola įmonei, kaip paskolos gavėjas pasirašė E. K., kuris ir įnešė pinigus į įmonės kasą bei sąskaitą banke. R. T. nurodė, kad E. K. neturėjo finansinių galimybių tokios pinigų sumos paskolinti bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą dėl finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje patikslinimo, iš jo išbraukiant R. T. su jo 200 000 Lt (57 924 Eur) finansiniu reikalavimu, atmetė. Teismas nesutiko, kad bankroto administratorės naujai pateiktas įrodymas (UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ atliktas UAB „Veiktra“ 2008 m. buhalterinėje apskaitoje esančių piniginių lėšų ūkinių operacijų tyrimas) yra pagrindas iš BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašo išbraukti R. T., kurio 200 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorei kreipusis į teismą su prašymu patvirtinti E. K. 200 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje buvo detaliai ištirtos ir įvertintos 200 000 Lt paskolos suteikimo pagal 2008-05-07 paskolos sutartį aplinkybės (remtasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-04-09 specialisto išvada Nr. 5-4/21 „Dėl UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (toliau – 2015-04-09 specialisto išvada Nr. 5-4/21), konstatuojant, kad pagal 2008-05-07 kasos pajamų orderį VEI Nr. 001 buvo įforminta ne E. K., bet R. T. 200 000 Lt paskola. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2008 m. patvirtino, kad R. T. disponavo 200 000 Lt piniginėmis lėšomis, o bankroto administratorė naujų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.Teismo vertinimu, bankroto administratorės poziciją paneigia ir Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamasis aktas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja apklausta buvusi UAB „Veiktra“ buhalterė nurodė, kad 100 000 Lt buvo įnešta grynaisiais pinigais ir 100 000 Lt (R. T. paskola) pervesti bankiniu pavedimu, tačiau ji šių pinigų nematė, nes įmonės kasininkas buvo E. K..Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, konstatavus, kad E. K. veiksmai padarė lemiamą įtaką UAB „Veiktra“ mokumui, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų – grąžinti 200 000 Lt (57 924 Eur) skolą akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/5/0 bei vykdyti kitų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įrodyta, kad 200 000 Lt dydžio paskola UAB „Veiktra“ buvo suteikta kreditoriaus R. T., o ne E. K. (CPK 18 str.), o bankroto administratorės pateikta UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ tyrimo ataskaita ir joje nustatytos aplinkybės neturi jokios įrodomosios reikšmės, nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nuosprendžiais nustatytų aplinkybių, iš jos turinio nustačius, kad auditorė vertino tik tai, kas jai buvo pateikta, tačiau ne UAB „Veiktra“ buhalterinės apskaitos dokumentų visumą ir (ar) Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016 ir Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017 surinktą medžiagą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė UAB „Veiktra“ bankroto administratorė teismo prašo: 1) sustabdyti civilinę bylą dėl R. T. 200 000 Lt (57 924 Eur) reikalavimo į BUAB „Veiktra“ pagrįstumo, iki įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išbraukti R. T. su 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu iš BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašo.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. R. T. finansinis reikalavimas teismui buvo teiktas tvirtinti ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintas pagal R. T. prašymą ir pateiktą paskolos sutartį Nr. 2008/05-01, tačiau neturint BUAB „Veiktra“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Tik Šiaulių AVPK Joniškio r. PK grąžinus BUAB „Veiktra“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bankroto administratorė nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. T. įmonei būtų perdavęs 200 000 Lt. Tokių duomenų nerado ir specialistė, ikiteisminio tyrimo metu atlikusi UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, o išvada apie pinigų perdavimą padaryta remiantis tik E. K. paaiškinimu, nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016 E. K. nurodė, kad pinigus įmonei skolino jis, o ne R. T.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant išsiaiškinti, ar R. T. galėjo įmonei paskolinti 200 000 Lt, bankroto administratorė UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ užsakė UAB „Veiktra“ 2008 m. buhalterinėje apskaitoje pavaizduotų piniginių lėšų ūkinių operacija tyrimą, kurio metu nustatyta, kad E. K. 2008-05-07 įnešė 100 000 Lt į UAB „Veiktra“ kasą pagal kasos pajamų orderį VEI Nr. 001 ir 100 000 Lt į įmonės banko sąskaitą, o dokumentų, patvirtinančių, kad R. T. būtų įnešęs grynuosius pinigus į įmonės kasą ar sąskaitą banke, nerasta.Teismas, atsisakydamas tenkinti bankroto administratorės prašymą, rėmėsi ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir teisinėmis išvadomis, jų nevertindamas kartu su naujai pateiktais įrodymais, taip pat neatskleidė bylos esmės, nes vertino tik selektyviai pasirinktus įrodymus.2008-05-07 paskolos sutartyje Nr. 2008/05-1 nėra užfiksuota, kad R. T. įmonei perdavė lėšas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje nebuvo išnagrinėtos šioje byloje išdėstytos aplinkybės, t. y. nenagrinėtas baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados turinys, į bylą nebuvo pateikti pirminiai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų knygos išrašas, kasos pajamų orderiai apie grynųjų pinigų įnešimą, UAB „Veiktra“ banko sąskaitos išrašas), UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ nebuvo atlikusi UAB „Veiktra“ 2008 m. piniginių lėšų ūkinių operacijų tyrimo ataskaitos, taip pat byloje nebuvo pateiktų įrodymų apie E. K. turėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šias naujai nustatytas aplinkybes įvertinti, o tokios pareigos nevykdymas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuri numato reikalavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš naujo įvertinti kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą, jei tam atsiranda pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).Teismas skundžiamoje nutartyje išimtinai rėmėsi 2015-04-09 specialisto išvadoje Nr. 5-4/21 nustatyta aplinkybe, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta R. T. 200 000 Lt paskola, tačiau neatsižvelgė ir nevertino bankroto administratorės pateiktų įrodymų, priešingų šiai išvadai (kasos knygos išrašas patvirtina, kad 100 000 Lt įnešė E. K.; tos pačios specialistės parodymai Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017, kad nėra pinigų perdavimo dokumentų, taip pat duomenų, kad R. T. davė pinigus, o aplinkybė dėl pinigų perdavimo į išvadą įrašyta pagal E. K. paaiškinimą, nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016 E. K. nurodė, kad jis skolino pinigus įmonei, o ne R. T.). Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad specialistė išvadą priėmė neįvertinusi pirminių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir būtent dėl šių priežasčių buvo užsakytas buhalterinės apskaitos auditas, kuris atliktas įvertinus pirminius apskaitos dokumentus.Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas bankroto administratorės prašymo, nenurodė, kokie pirminiai įmonės dokumentai ar R. T. dokumentai patvirtina, kad jis UAB „Veiktra“ buvo perdavęs 200 000 Lt, taip pat nenurodė, kodėl buvo atsisakyta vertinti įmonės kasos knygos išrašą, kasos pajamų orderį VEI Nr. 001, banko sąskaitos išrašą, t. y. pirminius apskaitos dokumentus bei auditorės UAB „Finansinių ataskaitų analize“ audito išvadą, kurie paneigia specialistės išvadoje nurodytas aplinkybes dėl R. T. paskolos apskaitymo įmonės apskaitoje.UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ atliktas tyrimas pagal pirminius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad auditorei buvo pateikti identiški (nekoreguoti, nepertvarkyti) dokumentai kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai, kad įmonės dokumentai buvo netvarkingai susegti, trūko tam tikrų dokumentų, nereiškia, kad auditorės išvada yra mažiau išsami ar neteisinga. Aplinkybių, kad auditorė ir specialistė turėjo skirtingo komplektiškumo dokumentus, nenustatyta.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, E. K. nebuvo nuteistas už tai, kad būtų pasisavinęs R. T. pinigines lėšas ar, kad būtų netinkamai apskaitęs R. T. neva suteiktos paskolos, o aplinkybė, ar R. T. skolino pinigus UAB „Veiktra“ nebuvo esminė, todėl nuosprendyje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos prejudicinėmis.Vien R. T. teigimas, kad jis deklaravo 200 000 Lt, savaime nelemia, kad jis tuos pinigus turėjo.Atsiliepime į atskirąjį skundą R. T. teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais įrodymais:Bankroto administratorė veikia buvusio įmonės vadovo E. K. interesais ir pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu siekia R. T. pašalinti iš įmonės kreditorių sąrašo, remdamasi iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybėmis, kurios tirtos ir vertintos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje (c. b. Nr. eB2-1006-856/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje (c. b. Nr. e2-679-157/2016).Bankroto administratorė remiasi E. K. parodymais, duotais baudžiamąją bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016, tačiau E. K. pozicija, jog jis, o ne R. T., pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-2 įmonei suteikė 200 000 Lt paskolą, atsirado tik 2015 m. pabaigoje. Iki tol E. K. neneigė, o apklausiamas įtariamuoju – pripažino, kad paskola įmonei buvo suteikta R. T..Bankroto administratorė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino tik selektyviai pasirinktus įrodymus, pati neatsižvelgia į bylos aplinkybių visetą, kuris patvirtina, kad 200 000 Lt beprocentė paskola pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1, yra apskaityta UAB „Veiktra“, šią sutartį, kaip paskolos gavėjas, pasirašė E. K. (buvęs įmonės direktorius), kuriam buvo perduoti pinigai ir kuriuos pastarasis įnešė į banko sąskaitą ir kasą. Pažymėtina, kad FNTT, atlikusi UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, nustatė, kad paskolos gavimas iš R. T. yra įrašytas į UAB „Veiktra“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31, o duomenys iš VMI patvirtina, kad R. T. turėjo tiek lėšų paskolai suteikti ir deklaravo paskolos suteikimą. Tai, kad pinigus į įmonės kasą ir banko sąskaitą įnešė E. K., nėra jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės. Šios aplinkybės atsispindėjo 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. 5-4/113. Bankroto administratorė klaidina teismą teigdama, kad pirminiai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos knygos išrašas, kasos pajamų orderis, banko sąskaitos išrašas) specialistei nebuvo pateikti ir įvertinti.E. K., į įmonės kasą ir sąskaitą banke įnešdamas 200 000 Lt, nenurodė, kad tai jo suteikta paskola įmonei, o įmonės apskaitoje nėra duomenų apie jo vardu sudarytą paskolos sutartį. Savo ruožtu R. T. paskolos suteikimo faktą patvirtina ne tik pati 2008-05-07 paskolos sutartis Nr. 2008/05-1, bet ir visuma kitų aplinkybių, t. y., kad į UAB „Veiktra“ kasą ir sąskaitą tą pačią dieną įnešti pinigai, paskolos sutartis įtraukta į UAB „Veiktra“ buhalterinę apskaitą, nuo paskolos sutarties sudarymo (2008-05-07) iki 2015 m. pabaigos E. K. neneigė paskolos suteikimo fakto ir prievolės ją grąžinti; 2015-12-01 ikiteisminio tyrimo metu (šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-355-951/2017) apklausiama UAB „Veiktra“ buhalterė R. R. nurodė, kad apie E. K. paskolą nieko nežino ir jo paskolos sutarties nėra mačiusi).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorės užsakymu atlikta UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ audito išvada, nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios vertės, auditorei vertinus tik tuos duomenis, kurie buvo pateikti bankroto administratorės, o ne UAB „Veiktra“ apskaitos visumą, baudžiamosiose bylose surinktą medžiagą.Aplinkybę, kad R. T. paskolos suteikimo metu disponavo 200 000 Lt suma patvirtina ne tik VMI deklaracija, bet ir 2015-04-09 specialisto išvadoje Nr. 5-4/21 užfiksuoti VMI atlikto mokestinio tyrimo rezultatai, t. y., kad iš akcininko R. T. gauta 200 000 Lt paskola buvo apskaityta UAB „Veiktra“ buhalterinėje apskaitoje ir VMI turima informacija R. T. galėjo turėti lėšų paskolai suteikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius LT“ (nutartis įsiteisėjo 2014-07-22). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašas, kartu ir R. T. 200 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kuris buvo grindžiamas paskolos sutartimi Nr. 2008/05-1. BUAB „Veiktra“ bankroto administratorė 2017-07-24 patikslintu pareiškimu teismo prašė iš bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo išbraukti R. T. su jo patvirtintu 200 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu; nurodė, kad jo finansinis reikalavimas buvo pateiktas tvirtinti teismui neturint BUAB „Veiktra“ dokumentų (jie buvo paimti ikiteisminiame tyrime ir grąžinti tik Šiaulių AVPK Joniškio r. PK 2015-04-28 raštu Nr. 40-S-37931), pasitikint žodiniu ikiteisminio tyrimo pareigūnu tvirtinimu, kad R. T. finansinis reikalavimas egzistuoja. Atsiradus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, t. y., kad 1) susipažinus su UAB „Veiktra“ buhalterinės apskaitos dokumentais, grąžintais Šiaulių AVPK Joniškio r. PK, nustatyta, jog duomenų, patvirtinančių, kad R. T. buvo perdavęs UAB „Veiktra“ 200 000 Lt, nėra; 2) Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017 specialistės, kuri ikiteisminio tyrimo metu atlikto UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, parodymais, nustatyta, kad ji neturėjo pirminių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad R. T. UAB „Veiktra“ būtų perdavęs 200 000 Lt; 3) auditorės UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ tyrimas, patvirtinantis, kad nebuvo rasta duomenų, jog R. T. pagal paskolos sutarties Nr. 2008/05-1 sąlygas pinigus įnešė į UAB „Veiktra“ kasą ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad R. T. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių 200 000 Lt perdavimą įmonei (reikalavimas grindžiamas tik paskolos sutartimi, kuri neįrodo pinigų perdavimo fakto) bankroto administratorės teigimu, sudarė pagrindą tikslinti UAB „Veiktra“ kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant R. T. su patvirtintu 200 000 Lt dydžio reikalavimu (ĮBĮ 26 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bankroto administratorės prašymo netenkino, nenustatęs pagrindo tikslinti įmonės kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių R. T. su UAB „Veiktra“ bankroto byloje patvirtintu 200 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas BUAB „Veiktra“ bankroto administratorės prašymas iš įmonės kreditorių sąrašo išbraukti kreditorių R. T., pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Dėl bylos sustabdymo

Atskirajame skunde apeliantė teismo prašo sustabdyti civilinę bylą dėl R. T. 200 000 Lt (57 924 Eur) reikalavimo į BUAB „Veiktra“ pagrįstumo, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017. Bankroto administratorė nurodo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-355-951/2017 pradėta 2017-03-13 kaltinamojo akto pagrindu, kuriame E. K. kaltinamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y., kad pagamino 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad jis, kaip UAB „Veiktra“ akcininkas, įmonei suteikė 200 000 Lt paskolą. Bankroto administratorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas E. K. grindžiamas R. T. parodymais, jog pinigus įmonei skolino jis, o ne E. K., taip pat 2015-04-09 specialistės išvada Nr. 5-4/21, kurioje nurodyta, kad įmonės apskaitoje yra apskaityta R. T. 200 000 Lt paskola, tarp baudžiamosios bylos Nr. 1-355-951/2017 ir šios civilinės bylos yra tiesioginis ryšys (baudžiamojoje byloje bus atsakyta į klausimus, ar galėjo E. K. bandyti apgaulės būdu įgyti reikalavimą į įmonę, suklastoti paskolos sutartį pagal kurią skolino 200 000 Lt ir kt. aplinkybės), todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas.R. T. su šiuo bankroto administratorės prašymu nesutiko, nurodė, kad juo siekiama vilkinti bankroto procedūras. R. T. teigimu, nepaisant to, kaip baigtųsi Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama E. K. baudžiamoji byla Nr. 1-355-951/2017, jos rezultatas nepaneigs fakto, kad 2008-05-07 paskolos sutartis Nr. 2008/05-2 į UAB „Veiktra“ apskaitą įtraukta nebuvo, E. K. VMI nedeklaravo tokios paskolos suteikimo ir neturėjo lėšų jai suteikti, taip pat aplinkybių, kad paskolą įmonei suteikė R. T..CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, baudžiamąja ar administraciniame tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. str.). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo stabdyti bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017.Iš į bylą pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros 2017-03-13 kaltinamojo akto matyti, kad E. K. kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą ir juo disponavo, t. y. būdamas UAB „Veiktra“, kuriai 2014-07-11 iškelta bankroto byla, akcininku (iki tol ir direktoriumi), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2015-11-11, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, kaip UAB „Veiktra“ akcininkas, suteikia bendrovei „Veiktra“ 200 000 Lt paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis iki 2010-12-31 dienos, nors realiai jis šios paskolos nesuteikė, ir atspausdinęs atgaline data sukurtus netikrus dokumentus, juose pasirašęs savo parašu grafose „Paskolos davėjas E. K.“ ir „Paskolos gavėjas UAB „Veiktra“ direktorius E. K.“, patvirtinęs antspaudu, padaręs vienos iš sutarčių kopiją, joje padaręs rankraštinį įrašą „Priedas Nr. 1, kopija tikra, E. K., 2015-11-11“ ir patvirtinęs savo parašu, 2015-11-13 šią kopiją pateikė Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje dėl UAB „Veiktra“ bankroto, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00259-2014-1, kartu su 2015-11-11 prašymu, taip šią žinomai netikros sutarties kopiją pagrįsdamas savo teisę į 75 301,2 Eur (neva jo suteiktą ir bendrovės „Veiktra“ negrąžintą 200 000 Lt paskolą su 5 proc. dydžio palūkanomis) finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Veiktra“, prašydamas, kad teismas patvirtintų jį trečiosios eilės BUAB „Veiktra“ kreditoriumi, t. y. jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo akto, kurio pagrindu pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-355-951/2017, turinį (E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad galimai suklastota sutartimi Nr. 2008-05-2 siekė pasitvirtinti finansinį reikalavimą UAB „Veiktra“ bankroto byloje, tačiau jame nėra formuluojami kaltinimai R. T. ar keliamas, sutarties Nr. 2008/05-1, kurios pagrindu bankroto byloje patvirtintas R. T. finansinis reikalavimas, teisėtumas (galimas suklastojimo faktas ar pan.)) spręstina, nesant pagrindo stabdyti šios bylos, iki įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017, nagrinėjamu atveju sprendžiant būtent R. T. patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, grindžiamą kitais faktiniais duomenimis – 2008-05-07 paskolos sutartimi Nr. 2008/05-1.Pažymėtina, kad ir pačios bankroto administratorės teismui 2017-08-09 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose į R. T. atsiliepimą atribojami E. K. ir R. T. veiksmai, t. y. nurodyta, kad šioje byloje nėra nustatinėjama, ar E. K. skolino BUAB „Veiktra“ pinigus, o nagrinėjama, ar tą padarė pats R. T., taip pat, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017 E. K. kaltinamas galimai suklastojęs paskolos sutartį Nr. 2008/05-2, siekiant nepagrįstai įgyti turtinę teisę į UAB „Veiktra“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašymo stabdyti bylą bankroto administratorė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors visi duomenys, kuriais remiamasi apeliacinėje instancijoje teikiant minėtą prašymą, buvo žinomi ir pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamu atveju nenurodant, kokios objektyvios ir (ar) pasikeitusios aplinkybės lėmė bylos sustabdymo būtinybę bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Dėl nurodytų aplinkybių (baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl E. K. veiksmų teisėtumo ir 2008-05-07 paskolos sutarties Nr. 2008/05-2 aplinkybių, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl R. T. patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, grindžiamo kita 2008-05-07 paskolos sutartimi Nr. 2008/05-1) teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su bankroto administratorės pozicija, kad tarp baudžiamosios bylos Nr. 1-355-951/2017 ir šios civilinės bylos egzistuoja tiesioginis ryšys, t. y. neišnagrinėjus baudžiamosios bylos neįmanoma teisingai ir objektyviai išspręsti R. T. finansinio reikalavimo į įmonę turėjimo, todėl bankroto administratorės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašo tikslinimo, iš jo išbraukiant kreditorių R. T.

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti. Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).Bankroto administratorės teigimu, pagrindą iš kreditorių sąrašo išbraukti R. T. sudaro po jo finansinio reikalavimo patvirtinimo paaiškėjusios aplinkybės, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. T. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-01 būtų įmonei perdavęs pinigus. Nurodo, kad šį faktą patvirtina UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ pateikti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat specialistės O. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-951/2017 duoti parodymai, kurių pagrindu nustatyta, kad išvada apie tai, jog R. T. UAB „Veiktra“ paskolino 200 000 Lt padaryta ne pirminių dokumentų pagrindu, o E. K. paaiškinimais. Bankroto administratorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iš BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašo išbraukti R. T., tinkamai neįvertino šių jo nurodytų aplinkybių, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratorės prašymas tenkintinas.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija ir naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus.Iš bylos duomenų nustatyta, kad audito įmonė UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ pagal su BUAB „Veiktra“ 2017-06-14 sudarytą paslaugų sutartį, atliko UAB „Veiktra“ 2008 m. buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų piniginių lėšų straipsnių ūkinių operacijų tyrimą, siekiant nustatyti, ar pagal bendrovės su fiziniais asmenimis sudarytų paskolos sutarčių sąlygas, piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės kasą bei atsiskaitomąją sąskaitą banke, taip pat, remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, nurodyti, kuris fizinis asmuo faktiškai įmokėjo pinigus. Tyrimo rezultatais, pilietis E. K. į bendrovės kasą bei atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešė iš viso 200 000 Lt pagal paskolos sutarties sąlygas, o duomenų apie tai, kad pilietis R. T. pagal paskolos sutarties sąlygas įnešė pinigines lėšas į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą banke, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei šios tyrimo išvados, nei kiti bankroto administratorės argumentai (specialistės parodymai, duomenų apie R. T. piniginių lėšų suteikimą įmonei nebuvimas), kuriais įrodinėjamas R. T. pinigų įmonei neperdavimo faktas, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo patikslinti įmonės kreditorių sąrašą iš jo išbraukiant R. T. su įmonės bankroto byloje patvirtintu finansiniu reikalavimu. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); taip pat asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1006-856/2015, kuria atmestas E. K. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą UAB „Veiktra“ bankroto byloje (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-157/2016), nustatyta, kad iš 2008-05-07 kasos pajamų orderio VEI Nr. 001 matyti, jog E. K. vardu į įmonės sąskaitą grynaisiais pinigais įnešta 100 000 Lt suma; 2008-05-07 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į UAB „Veiktra“ atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešta 100 000 Lt suma, nurodant, kad tai įplaukos, o ne E. K. paskola. Minėtoje nutartyje atskleidžiamas ir bankroto administratorės kvestionuojamos specialisto išvados Nr. 5-4/21 turinys, nurodant, kad pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 UAB „Veiktra“ akcininko R. T. suteikta paskola grynaisiais pinigais – 100 000 Lt – įforminta UAB „Veiktra“ 2008-05-07 kasos pajamų orderiu VEI Nr. 001, bendrovės direktoriui E. K. įnešant grynuosius pinigus į kasą, ir paskolos gavimas iš R. T. įrašytas į UAB „Veiktra“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31, grynaisiais pinigais 100 000 Lt bendrovės direktoriui E. K. 2008-05-07 įnešant į UAB „Veiktra“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiško pobūdžio aplinkybės nustatytos ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016.Atsižvelgiant į šias įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, t. y., kad dar iki UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ atlikto tyrimo ne kartą buvo nurodyta, kad pinigus tiek į bendrovės sąskaitą, tiek į kasą įnešė E. K. (šias aplinkybes nuosekliai dėstė ir R. T.), teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratorės pateikto tyrimo rezultatai, kuriuose nurodoma, kad nerasta duomenų apie tai, jog pilietis R. T. pagal paskolos sutarties sąlygas įnešė pinigines lėšas į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą banke, nelaikytini kaip naujai paaiškėję duomenys, sudarantys pagrindą tikslinti įmonės kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių R. T., šiems duomenims egzistuojant tiek išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tiek sprendžiant E. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir aiškinantis pinigų pagal paskolų sutartis įnešimo aplinkybes (CPK 185 str., ĮBĮ 26 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ atliktas tyrimas, kuris apėmė bendrovės su fiziniais asmenimis sudarytų paskolų sutarčių peržiūrą, 2008 m. pirminių kasos dokumentų peržiūrą, 2008 m. atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašų peržiūrą, piniginių lėšų ūkinių operacijų atvaizdavimo buhalterinės apskaitos žiniaraščiuose peržiūrą bei sutikrinimą, analitinių apskaitos žiniaraščių sutikrinimą su sintetinės apskaitos registrais, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas toks išsamus, koks buvo atliktas ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje (specialisto išvadoje vertinti ne tik įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, bet remtasi ir VMI patikrinimo aktuose nustatyta informacija, asmenų parodymais ir kt.), kurią išnagrinėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-122-165/2017, be kita ko, E. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 209 straipsnį (dėl konstatuotų pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/5-1 R. Tamulioniui pinigų negrąžinimo aplinkybių), t. y. konstatuota, kad E. K. sąmoningu UAB „Veiktra“ blogu valdymu nulėmė bendrovės bankrotą, dėl kurio Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, ir padarė didelę, iš viso 207 845,36 Lt (60 196,18 Eur) žalą šiems kreditoriams: Viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 439 Lt (127,14 Eur), R. T. 200 000 Lt (57 924 Eur), UAB „Juridinė paslauga“ 4 835 Lt (1 400,31 Eur) ir VSDFV Šiaulių skyriui 2 571,36 Lt (744,72 Eur) (CPK 182 str. 3 p.). Iš į bylą pateiktos UAB „Veiktra“, atstovaujamos direktoriaus E. K., ir bendrovės akcininko R. T. sudarytos 2008-05-07 paskolos sutarties Nr. 2008/05-1 turinio matyti, kad ja paskolos davėjas R. T. paskolos gavėjai UAB „Veiktra“ suteikė 200 000 Lt beprocentę paskolą (sutarties 1.1 p.), o 3.2 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jo pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 suteikta 200 000 Lt dydžio paskola buvo perduota E. K., kuris tą pačią dieną pinigus įnešė į įmonės sąskaitą ir kasą. Be to, nekvestionuotina aplinkybė, kad E. K. ginčo laikotarpiu buvo ir įmonės akcininkas, ir direktorius, ir kasininkas. Bylos duomenimis (FNTT specialisto 2015-04-09 išvadoje Nr. 5-4/21) taip pat nustatyta, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu (2014-02-14 įtariamojo apklausos protokolas) parodė, kad jis, būdamas UAB „Veiktra“ akcininkas ir direktorius, R. T. beprocentės 200 000 Lt paskolos pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 iki 2010-12-31 negrąžino dėl nesėkmingo įmonės verslo, taip pat, kad beprocentė 200 000 Lt paskola buvo naudojama bendrovės veiklai vykdyti, jis gautos paskolos iš R. T. panaudojimą aptardavo su R. T.. Tokie duomenys užfiksuoti ir Šiaulių apygardos teismo 2015-06-19 kaltinamajame akte. E. K. pozicija, kad jis su R. T. susitarė, kad jie abu įmonės veiklos vykdymui įneš po 200 000 Lt, jis tokią sumą įnešė, nes turėjo lėšų, uždirbtų JAV, o R. T. faktiškai to nepadarė, paskolos įmonei nesuteikė, nurodyti tik Šiaulių apygardos teismo 2016-05-24 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-309/2016, E. K. apklausiant teismo posėdyje. Šios pagal bylos duomenis nustatytos aplinkybės, įsiteisėję teismų sprendimai, taip pat specialisto išvadoje nurodyta ir nepaneigta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiosios specialistės atlikto mokestinio tyrimo išvada, kad iš akcininko R. T. gauta 200 000 Lt paskola buvo apskaityta UAB „Veiktra“ buhalterinėje apskaitoje ir VMI turima informacija R. T. galėjo turėti lėšų paskolai suteikti, nesudaro pagrindo bankroto administratorės atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu (iš esmės vien dėl to, kad R. T. nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo pinigų įnešimo pagal paskolos sutartį į įmonę faktą) jį išbraukti iš kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratorės pateikti duomenys (UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ tyrimo išvados, specialistės parodymai), patvirtina (galėtų patvirtinti) tik tai, kad R. T. tiesiogiai į įmonės kasą ir sąskaitą neįnešė 2008-05-07 paskolos sutartimi Nr. 2008/05-1 suteiktos 200 000 Lt dydžio paskolos, tačiau nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių, kad 200 000 Lt dydžio paskolą UAB „Veiktra“ suteikė R. T., kuri nebuvo jam grąžinta iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, neįrodo, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartį nebuvo perduotos per UAB „Veiktra“ vadovą E. K., kuris jas, būdamas kartu ir kasininkas, įnešė (atitinkamai įformindamas pinigų įnešimo į kasą ir banką dokumentus) į įmonę (CPK 178 str.).Kiti atskirojo skundo argumentai ir jame nurodytos aplinkybės taip pat neteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos teismo nutarties turinio yra visiškai aišku, kodėl ginčas išspręstas būtent taip (netenkinant bankroto administratorės prašymo), o teismo išvados yra grindžiamos pakankamais argumentais bei motyvais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tenkinti BUAB „Veiktra“ bankroto administratorės prašymą patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių R. T. su 200 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, todėl naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagal atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.