Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad šešerius metus, iki 2007 metų, kartu su sutuoktine gyveno JAV, kur buvo baigęs mokslus, dirbo treneriu. Nuo 2006 metų JAV užsiėmė automobilių prekyba, tačiau ten įmonės nebuvo įkūręs. Buvo sukaupęs nemažą kapitalą ir 2007 m. kartu su sutuoktine grįžo į Lietuvą, apsigyveno (duomenys neskelbtini), sutuoktinės bute. Grįžęs į Lietuvą, jis parsivežė didelę pinigų sumą, tačiau jos nebuvo deklaravęs, nes nežinojo kaip tai padaryti. Lietuvoje užsiėmė automobilių paslaugomis, tik neturėjo įkūręs įmonės. Buvo įmonės, kurios jam padėjo gabenti automobilius, tvarkė reikalingus dokumentus. Veikla vyko sėkmingai, todėl, maždaug po metų, R. T., sutuoktinės giminaitis, pasiūlė įkurti įmonę, sakė, jog turi pažinčių muitinėje, draudime, ir tai padės atlikti reikiamas procedūras. Abipusiu su R. T. sutarimu 2008 m. buvo įkurta UAB „V.“, kurios pagrindinė veikla buvo pirkti daužtus automobilius JAV, juos pargabenti į Lietuvą, suremontuoti ir realizuoti. Įmonės, kurios įstatinis kapitalas 10 000 litų, steigėjais buvo jis ir R. T., abu įnešė po 5 000 litų. Su R. T. buvo sutarta, kad jie abu įmonės veiklos vykdymui įneš po 200 000 litų, jis tokią sumą įnešė, nes turėjo lėšų, uždirbtų JAV, o R. T. faktiškai to nepadarė. Jam R. T. pasiūlė pasirašyti paskolos sutartį, sakė, kad yra deklaravęs dideles pinigų sumas. Jis R. T., kaip sutuoktinės giminaičiu, pasitikėjo, todėl paskolos sutartį pasirašė, tačiau R. T. žadėtos paskolos įmonei nesuteikė. UAB „ V.“ užsiiminėjo automobilių prekyba, jų remontu, jo darbas buvo automobilių pirkimas JAV, juos parsigabenus remontuoti ir realizuoti. R. T. šioje veikloje nedalyvavo, nežinojo, kaip vyksta pats pirkimas, kas dokumentus tvarko, tik paklausdavo „kaip sekasi“. Jis, kaip įmonės savininkas, aukcionuose automobilius pirkdavo per įmonę (duomenys neskelbtini), naudojosi jos kodais, įmonė JAV buvo tarpininkas, automobilių ieškodavo pats. Už nupirktus automobilius pinigus įmonės vardu pervesdavo JAV esančiai įmonei, kuri organizuodavo automobilių pervežimą. Jokia sutartis su JAV esančia įmone nebuvo pasirašyta. (duomenys neskelbtini) muitinėje dirbo jo darbuotojas, kuris tvarkė visas uosto procedūras. Nuo 2008 m. iki 2013 m. buvo nupirkta apie 60 automobilių. 95 procentai automobilių buvo daužti. Sudaužytus automobilius suremontuodavo: pirkdavo detales, samdydavo darbuotojus. Suremontuoti arba daužti automobiliai būdavo parduodami trečiose šalyse: Latvijoje, Kazachstane, Baltarusijoje. Kiek tiksliai buvo pervesta pinigų į Amerikos įmonę, negali pasakyti, nes pavedimus darydavo ir nenupirkus automobilio. Pinigai buvo siunčiami tik pavedimais arba elektroniniu būdu. Visi pavedimai buvo daromi įmonės vardu. Buhalterė pavedimų negalėjo atlikti. Visus mokesčius jis patvirtindavo. R. T. įmonės veikloje nedalyvavo.

Apyvartoje ėmus trūkti pinigų, pinigų paprašė R. T., tačiau pastarasis pasakė, kad „pinigai yra atiduoti tau, turi pasirašęs paskolos sutartį“. Jis pinigų nepasisavino, suprato, kad Amerikos įmonėje kažkas negerai, nes buvo vengiama atsakyti į jo laiškus, buvo pakeistas įmonės pavadinimas. Suprato, kad ta įmonė yra bankrutavusi. Įmonė (duomenys neskelbtini) nedidelė, tai šeimos verslas. Jam pinigai iš JAV nebuvo grąžinti, į JAV nebuvo išvykęs. Nesupranta, kaip atsirado laiškas, kad Amerikos įmonė jam neskolinga.

2013 m. UAB „V.“ buvo sudariusi sutartį su E. V., pasirašė sutartį, kad E. V. nupirks automobilius ir jis E. V. grynais perdavė 65 000 litų. E. V. sutarties neįvykdė ir jam grąžino tuos pinigus. Buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, paimti įmonės dokumentai, nors buhalterė nebuvo atleista, tačiau ji faktiškai savo darbo nedirbo, o jis nežinojo, kaip pinigus įnešti į įmonės kasą, todėl tie pinigai iki šiol yra pas jį. Nepripažįsta, kad tyčia apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą ir tyčiniais veiksmais sukėlė įmonės bankrotą.

Liudytojas R. T. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. K. pažįsta nuo 2007 metų, kada jis bendravo su jo sesers dukra, su kuria vėliau susituokė. Šiuo metu su kaltinamuoju nepalaiko jokių santykių, nebendrauja.

Nurodė, kad tuomet, kai kaltinamojo šeima iš JAV grįžo į Lietuvą, kaltinamasis sakė, jog Amerikoje pažįsta asmenį, kuris gali JAV nupirkti automobilius ir juos pargabenti į Lietuvą. Kaltinamojo iniciatyva buvo nutarta įsteigti įmonę, kurios veikla būtų daužtų automobilių gabenimas iš JAV, jų remontas Lietuvoje ir realizavimas. 2008 m. buvo įsteigta UAB „V.“, kurios lygiateisiais akcininkais buvo jis ir kaltinamasis, abu įnešė po 5 000 litų įstatinio kapitalo. Įmonės direktoriumi tapo kaltinamasis. Įmonės veiklai vystyti, jis nuo 2008-05-07 iki 2010-12-31 įmonei paskolino 200 000 litų. Pinigai buvo duoti taip: 100 000 litų grynais ir 100 000 litų pervesta į sąskaitą. Jis įmonės veikloje nedalyvavo, kaltinamuoju pasitikėjo, paklausdavo, kaip sekasi, gaudavo atsakymą „gerai“, todėl pasibaigus paskolos terminui, nereikalavo grąžinti skolos. Akcininkų susirinkimai nevykdavo, jis to nereikalaudavo.

2012 m. patyrė stiprią nugaros traumą ir, kol gydėsi, suprato, kad kaltinamasis apie įmonės veiklą jam meluoja. Grįžęs iš gydymo įstaigos, pareikalavo, kad kaltinamasis paaiškintų jam apie įmonės veiklą, jos turimą turtą, tačiau kaltinamasis vengė tai daryti. Apie įmonės veiklą bandė aiškintis su kaltinamojo sutuoktine, jo dukterėčia, tačiau ji irgi nieko konkretaus nepasakė, o kadangi ji laukėsi kūdikio, nenorėjo jos per daug jaudinti. 2013 m. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltinamojo atžvilgiu. Parašęs pareiškimą, (duomenys neskelbtini), restorane „Ž.“, susitiko su kaltinamuoju ir įmonės buhaltere. Susitikimo metu parašė prašymą, kuriame nurodė, kad įmonės kasoje yra 67 000 litų, todėl prašo grąžinti dalį skolos, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Nuo to laiko bet kokie santykiai su kaltinamuoju nutrūko.

Liudytoja R. R. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2008 m. gegužės 2 d., t. y. UAB „V.“ įsteigimo, dirbo buhaltere, antraeilėse pareigose. Įmonės direktoriumi buvo kaltinamasis E. K., akcininku – R. T.. Įmonė vertėsi automobilių prekyba, automobiliai buvo perkami iš užsienio, daugiausiai iš Amerikos. Jos darbas buvo dokumentų tvarkymas, paruošdavo sąskaitas faktūras, išrašydavo kasos pajamų orderius, pinigų pavedimus į A. Paruoštus dokumentus direktoriui siųsdavo elektroniniu paštu, o direktorius juos pasirašydavo. Pavedimai buvo daromi doleriais. Pirmas pavedimas 2008-05-07, pervesta 23 000.250 dolerių. Antras pavedimas 2008-05-28, pervesta 19 250 dolerių. Trečias 2008-07-21, pervesta 11950 dolerių. 2008-09-29 pervesta 13400 dolerių. 2008-12-19 pervesta 13 334 dolerių. 2009-09-07 pervesta 7 000 dolerių. 2009-09-21 pervesta 8 000 dolerių. 2009-11-07 pervesta 7 000 dolerių. 2009-05-11 pervesta 14 000 dolerių. 2009-05-26 pervesta 10 000 dolerių. 2009-09-08 pervesta 7 000 dolerių. 2009-09-21 pervesta 8 000 dolerių. 2010-11-07 pervesta 12045 doleriai. 2011-02-23 pervesta 12900 dolerių. 2010-04-15 pervesta 10 000 dolerių. 2011-04-14 pervesta 14 200 dolerių. Bendros sumos doleriais nėra subalansavusi. Litais būtų 931401 litas. Kai nupirkdavo automobilius, jai grąžindavo dokumentus. Neatitikimas 46464 doleriai, litais – 115 682,46 litų. 2013 m. restorane „Ž.“ vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo ji, kaltinamasis ir R. T.. R. T. kaltino E. K., tačiau kuo jį kaltino, ji negali pasakyti. Pagal 2013-03-06 tarpininkavimo sutartį UAB „V.“ E. V. sumokėjo 65 000 litų, tačiau jai nežinoma, ar pinigai buvo grąžinti įmonei. Buhaltere dirbo iki 2013 m. gruodžio mėnesio, su bankroto administratoriumi nebendravo.

Liudytojas G. R. teismo posėdyje parodė, kad yra ŽŪB „B.“ direktorius. Bendrovė buvo įsigijusi automobilį „Subaru Forester“, kurį po autoįvykio pardavė UAB „V.“, buvo išrašyta sąskaita, apmokėjimą gavo pavedimu. Su pačia įmone jam neteko bendrauti.

Specialistė O. P. teismo posėdyje parodė, kad atlikdama UAB „V.“ ūkinės veiklos patikrinimą, rėmėsi pateiktais dokumentais. Iki 2010 m. gruodžio skola turėjo būti grąžinta, nes įmonė dirbo pelningai. Žiūrint į pajamas, buvo galima atsiskaityti su akcininku R. T..

Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjime (1 t., 5 b. l.) užfiksuota, kad UAB „V.“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. balandžio 25 d., adresu: (duomenys neskelbtini).

2008-04-03 UAB „V.“ steigimo sutartyje (1 t., 145–147 b. l.) nustatyta, kad yra du steigėjai – E. K. ir R. T., valdantys po 50 paprastųjų vardinių akcijų, sandorius bendrovės vardu sudaro E. K..

UAB „V.“ įstatuose (1 t., 137–141) nustatyta, kad bendrovės veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba, įvairių paslaugų teikimas, įstatinio kapitalo dydis 10 000 litų, padalytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 100 litų.

2008-05-07 paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 6 b. l.) užfiksuota, jog UAB „V.“ (paskolos gavėjas), atstovaujama direktoriaus E. K., ir bendrovės akcininkas R. T. (paskolos davėjas) sudaro sutartį, pagal kurią paskolos davėjas paskolos gavėjui suteikia 200 000 litų beprocentinę paskolą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Paskolos gavėjas įsipareigoja neteikti informacijos apie paskolos davėją ir pasibaigus terminui arba ankščiau laiko grąžinti paskolą. Paskolos panaudojimo sąlygos neaptartos.

2014-03-03 paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 21–22 b. l.) UAB „V.“, kaip užsakovas, sudarė su UAB „Ve“, kaip vykdytoju, transporto pervežimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Ve“ perveža pagal UAB „V.“ užsakymą transporto priemones, o užsakovas sumoka už suteiktą paslaugą 3 500 litų plius PVM. Sutarties sąlygos buvo įvykdytos, tačiau užsakovas neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo 4 235 litų (1 t., 23 b. l.).

2013-03-07 tarpininkavimo sutartimi (1 t., 155 b. l.) E. V. ir UAB „V.“, atstovaujama E. K., sudarė dviejų automobilių pirkimo ir transportavimo į Lietuvą susitarimą. E. K. E. V. grynais pinigais sumoka 65 000 litų. Sutartį 2013-05-13 pateikia UAB „V.“ buhalterė R. R. (1 t., 154 b. l.).

2013-07-15 tarpininkavimo sutartis (1 t. 157 b. l.) nutraukta, E. V. E. K. grąžino 65 000 litų. 2014-01-14 sutartį pateikia E. V. (1 t., 156 b. l.).

2013-04-10 kratos protokole (1 t. b. l. 95, 96, 97–98, 99–134 b. l.) užfiksuota, jog kratos metu UAB „V.“ patalpose buvo paimti dokumentai apie transporto priemones.

2013-04-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 135 b. l.) užfiksuota, kad UAB „V.“ buhalterė R. R. pateikė UAB „V.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2008 metų iki 2013 metų.

2013-04-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 137–147 b. l.) užfiksuota, kad UAB „V.“ direktorius E. K. pateikė UAB „V.“ įstatus, steigimo sutartį, steigėjų sąrašą, susirinkimo protokolą bei pranešimą.

2013-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 149–152 b. l.) užfiksuota, kad UAB „V.“ direktorius E. K. pateikė UAB „V.“ kasos žurnalo išrašus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01.

2013-11-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t. 113, 114–162 b. l.) liudytoja R. R. pateikė UAB „V.“ buhalterinius dokumentus.

2014-01-15 UAB „Š. t. b.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 167, 168–178 b. l.) informavo, jog UAB „Š. t. b.“ muitinės sandėlyje yra laikomos nuo 2011-05-31 UAB „V.“ priklausančios dvi transporto priemonės, pateikė dokumentų kopijas.

2014-05-15 R. T. pateikė E. K. ranka darytus įrašus 29 lapuose ir 3 užrašų knygelėse (2 t. 179, 180–198 b. l., 3 t., 1–10 b. l.), kurie buvo apžiūrėti ir padarytos jų kopijos ( 3 t., 11–43 b. l.).

2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2013-09-30 (4 t., 9–40 b. l.) nurodyta, kad UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla – automobilių ir lengvųjų transporto priemonių pardavimas. UAB „V.“ direktoriumi nuo 2008-05-07 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos dirbo E. K. UAB „V.“ buhaltere nuo 2008-05-07 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos dirbo R. R.. Dėl apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais neįforminto E. V. avanso grąžinimo už 65 000,00 Lt ir neįrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2013-09-30. Avanso grąžinimo dokumentai nepateikti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „V.“ kasos pirminius dokumentus ir kasos knygas į bendrovės kasą grynais pinigais – 100 000,00 Lt paskola 2008-05-07 gauta iš akcininko R. T. buvo panaudota bendrovės veiklai vykdyti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „V.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke „H.“, išrašus už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 gauta 100 000,00 Lt paskola 2008-05-07 iš akcininko R. T. buvo panaudota bendrovės veiklai vykdyti. Pagal tyrimui pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ir sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose padarytus įrašus tiriamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2013-09-30 UAB „V.“ buvo neatsiskaičiusi su R. T. ir bendrovės finansinė skola akcininkui R. T. sudarė 200 000,00 Lt. Tyrimo metu nenustatyta mokesčių įstatymų pažeidimų, todėl papildomai mokesčių neapskaičiuota. Tyrimo metu palyginus UAB „V.“ parduotų automobilių ir motociklų pardavimo kainas su jų įsigijimo iš tiekėjų kainomis nenustatyta atvejų, kad minėtos prekės būtų parduotos žemesnėmis kainomis, negu jos buvo įsigytos.

2014-06-20 UAB „J. P.“ ieškiniu (1 t., 12–14) kreipiasi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas ieškovui skolingas 4 835 litus.

2015-01-02 Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (3 t., 77, 78–93, 94, 95–106 b. l.) pranešama, kad 2014-09-12 buvo atliktas UAB „V.“ operatyvus patikrinimas, kurio metu, turint tikslą įsitikinti, ar UAB „V.“ didžiosios knygos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje „Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“ automobilių tiekėjai (duomenys neskelbtini) debete apskaityta 115 682,46 Lt suma pagrįsta, 2014-09-12 buvo išsiųstas paklausimas JAV mokesčių administratoriui. Paklausime buvo prašoma pateikti informaciją:

1. Ar JAV mokesčių administratoriui yra žinomas mokesčių mokėtojas (duomenys neskelbtini)?

2. Ar (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ir moka mokesčius?

3. Ar (duomenys neskelbtini) apskaitė gautus pinigus iš UAB „V.“ bei įsiskolinimą pirkėjui?

4. Esant galimybei prašome pateikti skolų suderinimo aktą tarp UAB „V.“ ir A. E. 2012-12-31 ir 2013-12-31 datomis.

5. Prašome informuoti, ar A. E. nėra apskaičiuosi sandorių su UAB „V.“ 2014 metais. Jei taip, prašome pateikti sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas.

Pateiktas 2015-01-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015-01-14 raštas adresuotas (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamentui Nr. (duomenys neskelbtini) – „Dėl atsakymo tiesioginių mokesčių srityje (UAB „V.“)“. Minėtame rašte nurodyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių A. V. Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 27 straipsniu (Keitimasis informacija), JAV Vidaus pajamų tarnyba atsiuntė atsakymą į paklausimą apie Lietuvos mokesčių mokėtojo UAB „V.“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) ir JAV įmonės (duomenys neskelbtini), (adresas: (duomenys neskelbtini)) sandorius. JAV Vidaus pajamų tarnyba atsakydama į paklausimą pateikė šią informaciją: JAV Vidaus pajamų tarnybai yra žinomas mokesčių mokėtojas A. E. I. M. mokėtojas (duomenys neskelbtini) teikė JAV pajamų mokesčių deklaracijas už nurodytus metus. Remiantis mokesčių mokėtojo teigimu (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „V.“ pardavė daužtus automobilius per nurodytą laikotarpį (2012 – 2013 metus) ir gautus pinigus apskaitė apskaitoje. Tačiau, kaip teigia mokesčių mokėtojas, uždarajai akcinei bendrovei „V.“ per minėtą laikotarpį skolų jai neturėjo. Kadangi nebuvo įsiskolinimų, todėl nebuvo ir skolų suderinimo aktų. Kaip teigė mokesčių mokėtojas, (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB „V.“ 2014 m. neturėjo.

2015-04-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2014-08-01 (4 t., 78–139 b. l.) nurodyta, kad UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla – variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies nuostatas „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „V.“ direktoriumi nuo 2008-05-07 iki bankroto iškėlimo (2014-07-11) dirbo E. K.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 str. 1 d. (pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr.X-1178) „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. UAB „V.“ buhaltere nuo 2008-05-07 iki 2014-08-14 dirbo R. R.. UAB „V.“ direktoriumi nuo 2008-05-07 iki bankroto iškėlimo (2014-07-11) dirbo E. K.. UAB „V.“ buhaltere nuo 2008-05-07 iki 2014-08-14 dirbo R. R.. Pagal UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registro duomenis už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2014-07-11, įvertinus išankstinius apmokėjimus už automobilius ir faktiškai gautų automobilių apskaitymą pirkimo kainomis, įmonei (duomenys neskelbtini) avansu sumokėta suma 2011-12-01 sudaro 115 682,46 Lt (46 464,00 JAV dolerių), 2014-07-11 ši sumokėto avanso suma bendrovei „V.“ yra negrąžinta, t. y. įmonės (duomenys neskelbtini) apskaityta skola sudaro 115 682,46 Lt. Tyrimui nepateikti dokumentai apie 115 682,46 Lt panaudojimą bendrovės veikloje arba jų grąžinimą. Tyrimui pateiktas 2015-01-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2015-01-14 raštas adresuotas (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamentui Nr. (duomenys neskelbtini) – „Dėl atsakymo tiesioginių mokesčių srityje (UAB „V.“), kuriame JAV Vidaus pajamų tarnyba atsiuntė atsakymą į paklausimą apie Lietuvos mokesčių mokėtojo UAB „V.“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir JAV įmonės (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) sandorius. Jeigu pagal informaciją gautą iš JAV mokesčių administratoriaus įmonė (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo skolinga, tai UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminusi pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt ir neįrašiusi į apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 str. 4 d. nuostatų (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914) nurodančių, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“. Dėl apskaitos dokumentais neįforminto avanso panaudojimo arba grąžinimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt ir neįrašymo į apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11.

UAB „V.“ veiklos tyrimui atlikti nepateikti jokie UAB „Ve“ ir UAB „V.“ ūkinius finansinius sandorius patvirtinantys apskaitos dokumentai, tiriamojo laikotarpio apskaitos suvestiniuose registruose įrašytų ūkinių finansinių operacijų su UAB „Ve“ nėra. Kryžminio patikrinimo metu iš UAB „Ve“ buvo gauti šie dokumentai: UAB „V.“ ir UAB „Ve“ 2014-03-03 sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ve“ 2014-03-03 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta UAB „V.“ už 4 235,00 Lt ir UAB „Ve“ Užsakymo lapas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas su užsakovu UAB „V.“ dėl pervežimo paslaugų.

UAB „V.“ neįrašiusi į apskaitą pervežimo paslaugų įsigytų iš UAB „Ve“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 235,00 Lt (3 500,00 + PVM 735,00) ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 4 d. nuostatų (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914) nurodančių, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti. Dėl pervežimo paslaugų, įsigytų iš UAB „Ve“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 235,00 Lt (3 500,00 + PVM 735,00) ir įsiskolinimo už paslaugas neįrašymo į apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2014-07-11. Šiam tyrimui atlikti pateikta 2013-06-15 Tarpininkavimo sutartis surašyta tarp E. V. ir UAB „V.“, atstovaujant direktoriui E. K., kurioje nurodyta, kad paslaugos tiekėjas E. V. pilnai atsiskaitė su užsakovu UAB „V.“, t. y. grąžino paimtą avansą sumokėtą 2013-03-07 – 65 000,00 Lt ir, kad sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu. Sutartis pasirašyta paslaugos tiekėjo E. V. ir užsakovo – UAB „V.“ direktoriaus E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-14 pateikta E. V. 2013-06-15 tarpininkavimo sutartis dėl 65 000,00 Lt grąžinimo UAB „V.“ direktoriui E. K. nekeičia 2013-11-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio tyrimo metu daroma išvada:

Jeigu pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo E. V. parodymus jis pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžino UAB „V.“ direktoriui E. K. 65 000,00 Lt avanso sumą, tai UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais neįforminusi grąžinto avanso už 65 000,00 Lt ir neįrašiusi į apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 str. 4 d. nuostatų (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914) nurodančių, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 ir 17 punkto nuostatų. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-14 pateikta E. V. 2013-06-15 tarpininkavimo sutartis dėl 65 000,00 Lt grąžinimo UAB „V.“ direktoriui E. K. keičia 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą laikotarpį dėl kurio negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šio tyrimo metu daroma išvada: dėl apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais neįforminto E. V. grąžinto avanso pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį už 65 000,00 Lt ir neįrašymo į apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-11. Pagal tyrimui pateiktą 2008-05-07 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „V.“ („paskolos gavėjo“), atstovaujant direktoriui E. K. ir bendrovės akcininko R. T. („paskolos davėjo“), paskolos davėjas R. T. suteikia paskolos gavėjui UAB „V.“ 200 000,00 Lt beprocentę (su 0 procentų metinėmis palūkanomis) paskolą iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Sutartyje buvo numatyta, kad paskolos davėjas, norėdamas atsiimti indėlį anksčiau nustatyto termino, prieš 10 dienų raštu įsipareigoja pranešti apie tai paskolos gavėjui. Minėtoje paskolos sutartyje paskolos panaudojimo paskirtis nenurodyta.

Pagal 2008-05-07 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ akcininko R. T. suteikta paskola:

- grynais pinigais – 100 000,00 Lt įforminta UAB „V.“ 2008-05-07 kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini), bendrovės direktoriui E. K. įnešant grynus pinigus į kasą ir paskolos gavimas iš R. T. įrašytas į UAB „V.“ Kasos knygą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31,

- grynais pinigais 100 000,00 Lt bendrovės direktoriui E. K. 2008-05-07 įnešant į UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „H.“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „V.“ kasos pirminius dokumentus ir kasos knygas į bendrovės kasą grynais pinigais – 100 000,00 Lt paskola 2008-05-07 gauta iš akcininko R. T. buvo panaudota bendrovės veiklai vykdyti.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „H.“, išrašus už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 gauta 100 000,00 Lt paskola 2008-05-07 iš akcininko R. T. buvo panaudota bendrovės veiklai vykdyti.

UAB „V.“ paskolos, gautos 2008-05-07 iš akcininko R. T., į bendrovės sąskaitą grynais pinigais (100 000,00 Lt) dalis – 95 499,18 Lt 2008-05-07 ir 2008-05-28 buvo konvertuoti į 45 825,00 JAV dolerius ir iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB banke „H.“, dviem išankstiniais mokėjimais buvo pervesti automobilių tiekėjai – JAV įmonei (duomenys neskelbtini) – 2008-05-07 – 23 575,00 JAV dolerių (52 525,10 Lt) ir 2008-05-28 – 19 250,00 JAV dolerių (42 201,78 Lt).

Pagal UAB „V.“ tyrimui atlikti pateiktus dokumentus tiriamojoje bendrovėje iš JAV įmonės (duomenys neskelbtini) pirmasis automobilis buvo gautas 2008-06-27, per laikotarpį nuo 2008-06-27 iki 2008-12-02 automobilių tiriamojoje bendrovėje užpajamuota 106 133,16 Lt (žiūrėti teksto 4 lentelę).

Tyrimui pateiktose 3 užrašų knygučių lapuose ranka padaryti įrašai, nurodant įvairių detalių pavadinimus ir kainas (litais arba doleriais) nenurodant detalių ir remonto paslaugų tiekėjo pavadinimo, kai kuriuose lapuose yra įrašyta automobilio ar motociklo pavadinimas ir metai, kai kuriuose nėra pavadinimo ir metų, tačiau užrašų knygutės lapuose nenurodyta įrašų darymo data, nenurodyti automobilių kėbulo numeriai, minėtuose užrašų lapuose padaryti įvairūs braukymai ir taisymai.

Pateiktuose ranka raštuose 29 lapuose įrašai padaryti ranka apie tam tikrų automobilių ar motociklų aukciono mokesčius, atvežimo mokesčius, įrašytos įvairių remonto darbų ir detalių kainos (litais ir doleriais) nenurodant detalių ir remonto paslaugų tiekėjo pavadinimo, šiuose lapuose nėra įrašų darymo datos, nenurodyti automobilių kėbulų numeriai.

UAB „V.“ sunaudotų detalių apskaitos kiekvienam automobiliui atskirai nevedė, ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus (mėnesiui) nurašydavo detalių įsigijimo išlaidas į savikainą. Duomenys įrašyti R. T. pateiktuose ranka rašytuose 29 lapuose ir užrašų knygutėse yra neinformatyvūs, todėl jų negalima palyginti su UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje įrašytais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-15 pateikti R. T. 29 lapai ir 3 užrašų knygutės su E. K. rankraštiniais įrašais bei R. R. pateiktos UAB „V.“ finansinės ataskaitos už 2013 metus nekeičia 2013-11-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 000,00 Lt paskolos panaudojimo.

Pagal pelno (nuostolių) ataskaitas už 2008 –2013 metus UAB „V.“:

- 2008–2010 metais dirbo pelningai ir turėjo grynojo pelno: 2008 metais – 15 745,00 Lt, 2009 metais – 52 568,00 Lt ir už 2010 metus – 2 957,00 Lt.

- 2011–2013 metais dirbo nuostolingai ir turėjo nuostolių: 2011 metais – 176,00 Lt, 2012 metais – 13 027,00 Lt ir už 2013 metus – 827,00 Lt.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. 8 dalyje (2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

UAB „V.“ mokumas 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. liepos 11 d. (bankroto iškėlimo dienai) nustatytas pagal tyrimui pateiktų balansų straipsnių duomenis, juos siejant su įmonės pradelstais įsipareigojimais.

UAB „V.“ sudarytų balansų už 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014-07-11 duomenimis, bendrovės turtas buvo: 2010-12-31 – 397 667,00 Lt, 2011-12-31 – 343 045,00 Lt, 2012-12-31 – 275 330,00 Lt, 2013-12-31 – 275 262,00 Lt ir 2014-07-11 – 275 262,00 Lt (žiūrėti teksto 6 lentelės 8 eil.) ir jos pradelstos skolos 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-12-31, 2013-12-31 ir 2014-07-11 buvo 200 000,00 Lt (žiūrėti teksto 6 lentelės 14 eil.).

UAB „V.“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto vertės 2010-12-31 – 1 167,00 Lt, 2011-12-31 – 28 478,00 Lt, 2012-12-31 – 62 335,00 Lt, 2013-12-31 – 62 369,00 Lt ir 2014-07-11 – 70 391,00 Lt (22 eil.). Kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto vertės ir tiriamuoju laikotarpiu šis viršijimas padidėjo nuo 1 167,00 Lt iki 70 391,00 Lt, tai tiriamoji bendrovė 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-12-31, 2013-12-31 ir 2014-07-11 negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, todėl laikoma, kad minėtomis datomis UAB „V.“ buvo nemoki.

Pagal tyrimui pateiktų UAB „V.“ balansų duomenis, apskaičiavus bendrovės finansinius rodiklius – kritinio mokumo koeficientą ir bendrąjį skolos koeficientą bei pagal tyrimui pateiktas pelno (nuostolio) ataskaitas įvertinus bendrovės pelningumą ir atlikus bendrovės pradelstų įsipareigojimų palyginimą su puse bendrovės turto, galima daryti išvadą, kad UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. liepos 11 d. buvo nemoki.

Jeigu pagal informaciją, gautą iš JAV mokesčių administratoriaus, įmonė (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo skolinga, tai UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformintas pinigų panaudojimas arba avanso grąžinimas iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt ir, jeigu pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo E. V. parodymus, jis pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžino UAB „V.“ direktoriui E. K. 65 000,00 Lt avanso sumą, tačiau pinigų grąžinimas neįformintas kasos pajamų orderiais arba grynųjų pinigų priėmimo kvitais, tai UAB „V.“ apskaitoje 2014-07-11 nebuvo apskaitytas iš viso 180 682,46 Lt avansų grąžinimas arba jų panaudojimas, šios aplinkybės pablogino bendrovės finansinę padėtį ir įtakojo įmonės nemokumą, nes bendrovė nebeturėjo galimybės padengti įsipareigojimų. UAB „V.“ didžiąją įsipareigojimų dalį sudarė 200 000,00 Lt skola akcininkui R. T. pagal 2008-05-07 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grąžinimo terminas iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Negrąžintų avansų suma už 180 682,46 Lt įrašyta UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registrą. Paskutiniai išankstiniai mokėjimai (pervedimai) įmonei (duomenys neskelbtini) atlikti 2011-02-23 – 30 000,00 JAV dolerių (76 446,00 Lt) ir 2011-04-14 – 14 200,00 JAV dolerių (33 791,74 Lt), iš viso 44 200,00 JAV dolerių arba 110 237,74 Lt, tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus atlikus minėtus mokėjimus automobilių iš įmonės (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta.

Dėl veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 eurų) patikėto turto pasisavinimo) vertinimo

E. K. kaltinamas tuo, kad nuo 2008-05-07 dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB „S. “ banke, 2008 – 2011 metais naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei (duomenys neskelbtini) išankstiniais mokėjimais, avansu sumokėjo iš viso 375 684,00 JAV dolerių (931 401,48 Lt), o apskaitė prekių įsigijimų iš šios įmonės iš viso už 329 220,00 JAV dolerių (815 719,02 Lt); pagal UAB „V.“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ registro duomenis, įmonei (duomenys neskelbtini) avansu sumokėta suma 2011-12-01 dienai sudarė 115 682,46 Lt (46 464,00 JAV dolerių arba 33 503,96 eurų); tyrimui nepateikti dokumentai apie šių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje arba jų grąžinimą; tačiau pagal informaciją, gautą iš JAV mokesčių administratoriaus, nustatyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini), LLC, visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga; E. K., įmonei (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, laikotarpyje nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminęs pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt (33 503,96 eurų), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „V.“ 115 682,46 Lt (33 503,96 eurų) turtinę žalą.

BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-525-648/2015).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, kaltei, būdingai šiai nusikalstamai veikai, konstatuoti nepakanka bendrovei priklausančių pinigų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarkos nepaisymo. Svarbu nustatyti ir tai, ar šios tvarkos nesilaikymas yra susijęs su kaltininko numatymu, kad bendrovė šių pinigų neteks, ir to siekimu. Apie tokį kaltės turinį byloje gali būti sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, inter alia, kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu, koks buvo turto teisinis režimas, kaip kaltininkas pažeidė esmines jam nustatytas turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygas, kokią veiksmų laisvę patikėdamas turtą šio turto savininkas suteikė kaltininkui, ar įmonei buvo padaryta žalos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-138/2014, 2K-382-489/2015, 2K-91-788/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. E. K. ir R. T. nutaria įsteigti įmonę, kurios pagrindinė veikla iš JAV, kur E. K. turi pažįstamų, pirkti panaudotus automobilius, juos pargabenti į Lietuvą, suremontuoti ir realizuoti trečiose valstybėse. 2008 m. balandžio 25 d. juridinių asmenų registre (1 t., 5 b. l.) įregistruota UAB „V.“, kurios steigėjai – E. K. ir R. T., valdantys po 50 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 100 litų, sandorius bendrovės vardu sudaro E. K. (1 t., 145–147 b. l.).

Su tokio dydžio įstatiniu kapitalu įmonė vargu ar gali pirkti JAV panaudotus automobilius, juos pargabenti į Lietuvą ir suremontuoti, todėl 2008-05-07 sudaroma paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 6 b. l.), kuria UAB „V.“ (paskolos gavėjas), atstovaujama direktoriaus E. K., ir bendrovės akcininkas R. T. (paskolos davėjas) sudaro sutartį, pagal kurią paskolos davėjas paskolos gavėjui suteikia 200 000 litų beprocentinę paskolą iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Paskolos gavėjas įsipareigoja neteikti informacijos apie paskolos davėją ir, pasibaigus terminui, arba anksčiau laiko, grąžinti paskolą. Paskolos panaudojimo sąlygos neaptartos. Įmonės bendrasavininkas R. T. įmonės veikloje nedalyvauja, nesidomi jos veikla, nesiima jokių veiksmų, kad įmonė dirbtų pelningai. Kadangi pagal įmonės įstatus sandorius įmonės vardu sudaro E. K., jis, vystydamas įmonės veiklą, 2008–2011 metais naudotų automobilių tiekėjai – JAV įmonei (duomenys neskelbtini) išankstiniais mokėjimais avansu sumoka 375 684,00 JAV dolerių (931 401,48 Lt). Įmonė nuperka dešimtis automobilių, juos remontuoja, parduoda trečiosiose šalyse. Kaltinimas šiame epizode, grindžiamas atsakymu iš JAV mokesčių administratoriaus, jog įmonė (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su bendrove „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga. Daroma išvada, kad E. K., įmonei (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaičius su UAB „V.“, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįforminęs pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt (33 503,96 eurų), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. E. K. neigia bet kokį pinigų pasisavinimą, parodydamas, jog pervedus pinigus įmonei (duomenys neskelbtini) ir nepateikus atsakymo apie jų panaudojimą, ne kartą bandė susisiekti su įmonės savininkais, tačiau jam tai nepavyko, pervesti įmonės pinigai į Lietuvą nebuvo sugrąžinti, jis pats į JAV nevyko, su JAV esančios įmonės savininkais nesusitiko, grynųjų pinigų negavo. JAV mokesčių administratoriaus atsakymas, kurio teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog įmonė (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su UAB „V.“ ir 2014-07-11 nebuvo jai skolinga, nėra įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, nes jame nenurodyta, kokias pinigų sumas įmonė gavo iš UAB „V.“, kaip tie pinigai buvo panaudoti, kaip buvo atsiskaityta su UAB „V.“. E. K. neigia pinigų pasisavinimą, o jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad pinigai iš JAV įmonės (duomenys neskelbtini) būtų pervesti į asmeninę E. K. banko sąskaitą arba jam perduoti grynieji pinigai, nepateikta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „V.“ pinigus pervedė į JAV, įmonei (duomenys neskelbtini) tačiau nenustatyta, ar nepanaudoti pinigai buvo grąžinti UAB „V.“. Kaip ir buvo minėta, kaltinamojo kaltę turi įrodyti baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Remtis vien prielaida, JAV mokesčių administratoriaus pranešimu, jog įmonė (duomenys neskelbtini) su UAB „V.“ visiškai atsiskaitė, o tai reiškia, kad nepanaudotus pinigus pasisavino E. K., teismas negali, nes tai tik prielaida, nepagrįsta įrodymais, ar JAV įmonė pinigus pervedė UAB „V.“, ar nupirko automobilius ir išsiuntė į Lietuvą, todėl E. K. šiame epizode išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V.“ 65 000,00 litų (18 825,30 eurų) patikėto turto pasisavinimo) vertinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. K., kaip UAB „V.“ atstovas, 2013-03-07 sudaro tarpininkavimo sutartį (1 t., 155 b. l.) su E. V. dėl dviejų automobilių pirkimo ir transportavimo į Lietuvą. E. K. iš UAB „V.“ kasos paima grynais pinigais 65 000 litų ir juos perduoda E. V.. Tai teismo posėdžio metu patvirtina kaltinamasis E. K. ir liudytojas E. V.. E. V. sutarties sąlygų negali įvykdyti, todėl 2013-07-15 tarpininkavimo sutartis (1 t., 157 b. l.) nutraukiama, o E. V. E. K. grąžino 65 000 litų. Kadangi tuo metu jau vyksta ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis E. K. pinigus laiko pas save (tai jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu), apie tai niekam nepraneša. 2014-03-03 paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 21–22 b. l.) E. K., kaip UAB „V.“ atstovas ir užsakovas, sudaro su UAB „Ve“, kaip vykdytoju, transporto pervežimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Ve“ perveža pagal UAB „V.“ užsakymą transporto priemones, o užsakovas sumoka už suteiktą paslaugą 3500 litų plius PVM. Sutarties sąlygos buvo įvykdytos, tačiau užsakovas neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo 4 235 litų (1 t., 23 b. l.). 2014-06-20 UAB „J. P.“, kaip UAB „Ve“ reikalavimo teisių perėmėjas, su ieškiniu (1 t., 12–14) kreipiasi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas ieškovui skolingas 4 835 litus. Atsakovas, UAB „V.“ atstovas E. K., atsiliepime į ieškinį nurodo, jog UAB „V.“ nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, todėl 2014-07-11 nutartimi (1 t., 24–25 b. l.) UAB „V.“ iškeliama bankroto byla. Kaltinamasis E. K. nepraneša, jog jis naudojasi 65 000 litų, kurie priklauso UAB „V.“ ir, sumokėjus 4 235 litų iš 65 000 litų nebūtų kilusios teisinės pasekmės, tačiau kaltinamasis to nepadaro, o tai įrodo, jog jis 65 000 litų, priklausančius UAB „V.“ pasisavino, pavertė savo turtu ir jais naudojasi savo nuožiūra, o ne UAB „V.“ interesais, todėl jo veika šiame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

BK 222 straipsnio 1 dalis (apgaulingas apskaitos tvarkymas) numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija).

Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato jo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015, 2K-138-139/2016).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Kaltinamasis E. K., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „V.“ direktorius, įmonės apskaitos netvarkė, ją tvarkė įmonės buhalterė liudytoja R. R.. Kaltinamasis E. K. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, o ne tvarkė buhalterinę apskaitą.

E. K. kaltinamas tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-07-11 tyčia UAB „V.“ apskaitos dokumentais neįformino pinigų panaudojimo arba avanso grąžinimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 115 682,46 Lt, kuriuos UAB „V.“ išankstiniais mokėjimais, avansu buvo sumokėjusi įmonei (duomenys neskelbtini) ir neįrašė į apskaitą. E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl nurodytų pinigų pasisavinimo išteisinamas, nes neįrodyta, jog minėti pinigai būtų grąžinti iš JAV įmonės E. K., todėl jis ir negalėjo įmonės buhalterei pateikti dokumentų apie pinigų panaudojimą arba avanso grąžinimą.

Taip pat E. K. kaltinamas tuo, jog jis 2013-06-15 tyčia neįformino UAB „V.“ apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, ir neįrašė į apskaitą pagal 2013-06-15 tarpininkavimo sutartį E. V. grąžinto 65 000,00 litų (18825,30 eurų) avanso ir 2014-03-03 tyčia į UAB „V.“ apskaitą neįrašė pervežimo paslaugų, įsigytų iš UAB „Ve“ pagal 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 235,00 Lt (1 226,54 eurų), ir įsiskolinimo už minėtas paslaugas.

UAB „V.“ bendrasavininko R. T. iniciatyva 2013 m. kovo 12 d. E. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013-04-03 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB „V.“ buhalterė R. R. pateikė UAB „V.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2008 metų iki 2013 metų ( 1 t., 135 b. l.). 2013-05-13 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB „V.“ buhalterė R. R. pateikė 2013-03-07 tarpininkavimo sutarties kopiją (1 t., 154, 155 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis E. K. įmonės buhalterei perdavė dokumentus, o paėmus įmonės dokumentus, jie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą ir tai nebuvo padaryta tyčia.

Kaltinamasis E. K., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „V.“ direktorius, įmonės apskaitos netvarkė, o ją organizavo. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Įmonės vadovas kaip šio nusikaltimo vykdytojas galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis E. K. ir įmonės buhalterė būtų susitarę tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir jis tyčia būtų nepateikęs įmonės buhalterei buhalterinių dokumentų, todėl jis negali būti tinkamas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. K. kaltinamas patikėto turto pasisavinimu ir sąmoningu blogu įmonės valdymu, nulėmusiu UAB „V.“ bankrotą 2014-07-11 dienai ir dėl to padaręs didelę 200 000,00 litų (57 924,00 eurų) turtinę žalą kreditoriui R. T..

Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K. 352/2014, 2K-358/2014, 2K-413/2014). Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem asmenims – kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL sumą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2013).

Analizuodamas teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog nenustačius, kad E. K. savo veiksmais padarė didelę turtinę žalą bent dviem kreditoriams (kaltinamas padaręs didelę turtinę žalą vienam kreditoriui (UAB „V.“ bendrasavininkiui R. T.), negalima pripažinti, jog E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.