Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas:

- pagal BK 186 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 209 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 184 str. 2 d. ir BK 183 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 186 str. 1 d. ir BK 209 str. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo V. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1183243 Lt dydžio pinigų sumą.

Iš nuteistojo V. R. priteista 237 477 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus bei gautas prekes ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą bei sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Alytuje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005-07-22 iki 2006-08-25, apgaule vengė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus ir gautas prekes, dėl ko kitam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės turtinės žalos 237 477 Lt sumai ir tai padarė šiomis aplinkybėmis.

2005-07-22 V. R., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis Nr. S1/1, S1/2, S1/3 bei 2005-11-28 sutartį Nr. VS1/1 dėl įrengimų – džiovinimo kamerų, obliavimo staklių, filtravimo įrenginio, lentų padavimo linijos ir įrengimų prie filtravimo įrenginio tiekimo ir montavimo bendrai 2 046 911 Lt sumai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo ir pateikė išrašydama PVM sąskaitas faktūras STI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-10-31 iki 2006-07-27.

2005-07-26 V. R., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis Nr. P1/1, P1/2, P1/3 bei 2005-11-22 sutartį Nr. STI1/1 dėl įrengimų – džiovinimo kamerų, obliavimo staklių, filtravimo įrenginio, lentų padavimo linijos ir įrengimų prie filtravimo įrenginio tiekimo ir montavimo bendrai 2 619 600 Lt sumai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras STI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-10-31 iki 2006-07-27, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paminėtas sutartis pardavė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laikotarpiu nuo 2005-10-31 iki 2006-07-31 išrašytas PVM sąskaitas faktūras VIT Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis, sumokant už gautus ir sumontuotus įrengimus 2 619 900 Lt: 2005-07-20 pinigų priėmimo kvitu TSP Nr. (duomenys neskelbtini) – 100 000 litų; 2005-07-27 pinigų priėmimo kvitu TSP Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 000 litų; 2005 -08-08 pinigų priėmimo kvitu TSP Nr. (duomenys neskelbtini) – 127 820 litų; 2005-08-17 pavedimu Nr. 839 į NORD/LB banko sąskaitą – 30 000 litų; 2005-09-05 pinigų priėmimo kvitu TSP Nr. (duomenys neskelbtini) – 89 374 litus; 2005-09-12 pavedimu Nr. 888 į NORD/LB banko sąskaitą – 120 000 litų; 2005-10-03 pinigų priėmimo kvitu TSP Nr. (duomenys neskelbtini) – 252 626 litus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tuos pačius įrengimus, faktiškai juos pateikusiai ir sumontavusiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo sutartyse sutartos 2 046 911 Lt sumos, sumokėdama tik 1 809 434 Lt, liko skolinga 237 477 Lt, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu gautus apmokėjimus 975 820 Lt sumai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamus ir montuojamus įrengimus panaudojo atsiskaitymui su kitais tiekėjais ir V. R. išdavė sau kaip avansą medžiagoms pirkti pagal 2005-07-27 kasos išlaidų orderį Nr. 27 – 111 000 Lt, 2005-08-10 kasos išlaidų orderį Nr. 41 – 127 820 Lt, 2005-08-19 kasos išlaidų orderį Nr. 53 – 30 000 Lt, 2005-09-07 kasos išlaidų orderį Nr. 61 – 89 374 Lt, 2005-10-04 kasos išlaidų orderį Nr. 80 – 252 626 Lt.

Be to, V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Alytuje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2005-12-31 iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 200 000 litų ir tai padarė šiomis aplinkybėmis.

Laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2005-11-23 V. R. iš įmonės kasos kaip avansus medžiagoms gavęs grynuosius pinigus – iš viso 2 092 268,20 Lt, dalį šių pinigų - 200 000 Lt tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pagal 2005-09-07 pažymą nepagrįstai, t.y. pažeisdamas LR Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 red.) 19 str. 8. p., kuriame nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nuostatas, veikdamas priešingai bendrovės interesams, neatlygintinai perdavė Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai kaip paramą, kai veikiant bendrovės naudai, ši pinigų suma negalėjo būti perduota neatlygintinai dėl per mažo įmonės veiklos pelningumo, t.y. 40 355 Lt grynojo pelno 2004 metais ir 274 061 Lt grynojo pelno 2005 metais, iš kurio 122 756 Lt privalėjo ir buvo panaudoti ankstesnių metų nuostoliams padengti, bei pajamoms neadekvataus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžio, t.y. 1 419 689 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis susidarė 2005 m. gruodžio 31 d., bei 1 976 311 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis susidarė 2006 m. gruodžio 31 d., kuomet tai sudarė sąlygas bendrovę įvertinti nemokia.

Be to, V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Alytuje, direktoriumi, laikotarpyje nuo 2005-07-26 iki 2008-12-18 pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1 420 720 Lt šiomis aplinkybėmis.

Laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2005-11-23 V. R. iš įmonės kasos kaip avansus medžiagoms gavęs grynuosius pinigus – iš viso 2 092 268,20 Lt, dalies šių pinigų – 1 420 720 Lt nepanaudojo įmonės veikloje, jų iki bankroto bylos iškėlimo 2008-12-18 negrąžino, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą ir pagrįstumą, o kaip šios pinigų sumos panaudojimo pagrįstumą pateisinantį dokumentą įtraukimui į buhalterinę apskaitą nepagrįstai pateikė niekinę 2005-11-24 sutartį Nr. 05/11, kuria jis įformino, kad atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikia 1 780 000 paskolą sau pačiam, kuomet tokią sutartį sudaryti buvo draudžiama pagal LR civilinio kodekso 2.134 str., kuriame nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.3.5 punkto, kuriame nustatyta kad bendrovė gali skolinti lėšas fiziniams asmenims tik pagal galiojančių LR teisės aktų reikalavimus, nuostatas bei 1993-07-15 įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 1 straipsnio, kuriame nustatyta, kad ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį, nuostatas.

Be to, V. R., sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams ir tai padarė šiomis aplinkybėmis.

Laikotarpiu nuo 1996-08-28 iki 2008-12-18 V. R., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Alytuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas atliko veiksmus, kad įmonė taptų nemokia, t.y. aukščiau išvardytais būdais iššvaistė 200 000 Lt, pasisavino 1 420 720 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti ir tokiu būdu įtakojo įmonės bankrotą, bei padarė didelę - 786 133,93 Lt turtinę žalą 51 kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino V. R. kaltu. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis V. R. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, patvirtina liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išdėstyti ir išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išnagrinėti įrodymai irgi paneigia apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina skundžiamame nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas.

Teismas pagrįstai nustatė, kad V. R. veikė tiesiogine tyčia, apgaule vengdamas atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė galimus padarinius ir norėjo taip veikti.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

I.1.Nuo 2008-01-01 iki 2009-01-05 turto, buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudo perdavimo bankroto administratoriui bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) DnB Nord banke buvusios 722 769,75 Lt lėšos ir kasoje buvusios 107 422,51 Lt lėšos buvo apskaitomos ir panaudojamos laikantis LR buhalterinės apskaitos

2.Nuo 2008-01-01 iki 2009-01-05 turto, buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudo perdavimo bankroto administratoriui bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų:

III. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi dirbo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)" 38 591,32 Lt įsiskolinimas V. R. atvaizduotas avanso apyskaitose už 2008 metų sausio-gruodžio mėnesius, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)" 250 996 Lt įsiskolinimas V. R. už transporto nuomą neatvaizduotas bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)" finansinės ataskaitos dokumente, balanse 2009 metų sausio 1 dienai neįrašyti jokie bendrovės „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimai už transporto nuomą (Specialisto išvados 3.1-3.2 punktai).

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" 56,01 Lt suma panaudota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje V. R. 2008-07-25 į bendrovės „(duomenys neskelbtini)" kasą įnešta 56,01 Lt suma užskaityta ne 1 420 720 Lt paskolos grąžinimui, o V. R. išduotų avansų išlaidoms pateisinti 56,01 Lt sumai pagal avanso apyskaitą už 2008 metų liepos mėn.

V. A. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)" papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus nesikeičia 2009-12-16 specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nustatytas V. R. 1 420 720 Lt įsiskolinimo dydis bendrovei „(duomenys neskelbtini)", nes:

2008 metais V. R. neįnešė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)" kasą ir sąskaitą banke pinigų sumų 1 420 720 Lt paskolos ar jos dalies grąžinimui, ir tarp tyrimui pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)" dokumentų nebuvo sutarčių ar kitų dokumentų dėl V. R. 1 420 720 Lt įsiskolinimo ar jo dalies grąžinimo užskaitymo bendrovei „(duomenys neskelbtini)". (Specialisto išvados 2 punktas).bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo nebuvo sudaryta sutarčių ar kitų dokumentų dėl V. R. 1 420 720 Lt įsiskolinimo sumažinimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)", užskaitant V. R. nurodytą bendrovės „(duomenys neskelbtini)" 289 587,32 Lt įsiskolinimą V. R. už transporto nuomą ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)" reikmėms panaudotas V. R. nuosavas lėšas, o pagal LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 7 straipsnio 3 dalį (2006-04-20 įstatymo Nr.X-564 redakcija) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Be to, pagal LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX- 216) 11 straipsnio 3.10 dalį (2008-05-22 įstatymo Nr.X-1557 redakcija) įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro ir pateikia Teismui įmonės administratorius ir pagal 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, V. R. 2009-02-03 pateiktas 289 587,32 Lt balansinis reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)" patvirtintas Kauno apygardos teismo 09-02-23 nutartimi (Specialisto išvados 3 punktas).

VII. 2009-01-05 turto perdavimo bankroto administratoriui momentu bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) DnB Nord banke nebuvo pinigų, o kasoje buvo 2 000 Lt, kurie 2009-01-05 perduoti bankroto administratoriui (Specialisto išvados 4 punktas), (t. 5, b. l. 53-61).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo V. R. gynėjo prašymu prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pridėta Nepriklausomo auditoriaus ataskaita dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – ataskaita). Iš šios ataskaitos matosi, kad audituojamas periodas yra nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad:

Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo, nes į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimą, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose. Iš atskirų dokumentų galima nustatyti finansinę ir ūkinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklę, tačiau apskaita buvo vedama aplaidžiai ir neatsakingai: suregistruoti ne visi ūkiniai įvykiai. Nesudaryta arba nepateikta didžioji knyga. Dalis registrų neišsaugoti.Nuostolingi sandoriai per pastaruosius penkerius metus nenustatyti. Įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia. Nenustatytas nė vienas tyčinio bankroto požymis. Akcininko ar direktoriaus nusikalstamos veikos nenustatyta, išskyrus tai, kad įmonės vadovas atsako už prarastus dokumentus ir buhalterinės apskaitos organizavimą. Už įrašų teisingumą atsako buhalteris.Paramos ir paskolos davimo laikotarpiu (2005-12-31) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. 2005 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas sudarė 358 602 Lt. Kapitalo sudėtis: 1) 2004 metų – 122756 Lt nuostolis; 2) 2005 metais uždirbtas 274 061 Lt pelnas; 3) kiti rezervai 126 615 Lt; 4) privalomasis rezervas 14 703 Lt; 5) įstatinis kapitalas 18 100 Lt; 6) rezervo perkainojimo rezultatas -47884 Lt. Vienintelio akcininko sprendimu 2005 metų pelnas buvo paskirstytas taip: paskirta 200 000 Lt parama Kražių Šv. Marijos parapijai. 2004 metų nuostoliai padengti iš suformuotų rezervų. Padengus nuostolius ir suteikus paramą akcininkams liko laisvo kapitalo 158 602 Lt. Paramos davimo dieną 2005 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, ir dėl paramos skyrimo netapo nemokia, kadangi turėjo nuosavo kapitalo 158 602 Lt.Paramos ir paskolos davimas neturėjo įtakos įmonės nemokumui, kadangi skola įmonei grąžinta: nupirktos medžiagos, o parama suteikta dividendų ir mokesčių sąskaita.Įmonė tapo nemokia dėl natūraliai susiklosčiusių nepalankių verslo sąlygų. Įmonės nemokumui turėjo įtakos išorinės priežastys – išorinės aplinkos, kurioje veikė įmonė svarbaus ūkio partnerio ūkio krizė (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo nekokybiškus įrenginius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir t.t.), staigus medžiagų kainų didėjimas. Vidinės įmonės bankroto priežastys – vadovo liga (V. R. 2007 metais patyrė insultą), vadovų pasikeitimas. Bankrotą sukelti galėjo darbuotojų pasikeitimas, neteisingos ataskaitos arba nekompetencija. Galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydį, įmonės veiklą ir įsipareigojimus iš apskaitos dokumentų, ir jie yra nustatyti.

Kadangi Nepriklausomo auditoriaus ataskaita neatitiko byloje esančių specialisto išvadų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kolegija protokoline nutartimi pavedė ankstesnes specialisto išvadas pateikusiam specialistui D. Marcinkevičiui raštu atsakyti, ar Nepriklausomo auditoriaus ataskaitos išvados yra pagrįstos, ar ne, ar jos prieštarauja ir ar nekeičia byloje jau pateiktų specialisto D. Marcinkevičiaus išvadų.

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas D. Marcinkevičius atliko tyrimą ir pateikė dar vieną specialisto išvadą Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Į klausimą ar Nepriklausomo auditoriaus ataskaitos išvados yra pagrįstos, ar ne, ar jos prieštarauja ir ar nekeičia byloje jau pateiktų specialisto D. Marcinkevičiaus išvadų, šia specialisto išvada atsakyta:

Nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys kai kuriais atvejais prieštarauja, bet nekeičia byloje jau pateiktų specialisto išvadų 2009-12-16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-02-24 Nr. 5-6/6 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, nes Nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje ne visi pateikti duomenys yra pagrįsti. Tarp jų:

1. Auditoriaus ataskaitos dalyje „Pagrindinė įmonės veikla. Pinigų srautai“ nurodyta, kad nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išdavė iš kasos direktoriui V. R. 2392 468,71 Lt avansinių mokėjimų medžiagoms pirkti (Auditoriaus ataskaitos lentelė Nr. l), kad tuo pačiu laikotarpiu V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms panaudojo 2 494 079,71 Lt sumą (Auditoriaus atakaitos lentelė Nr. 2), ir, kad dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinga V. R. 101 611 Lt (2 494 079,71 - 2 392 468,71). Auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys, kad 2008-12-31 datai V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms buvo panaudojęs 101 611 Lt nuosavų lėšų, prieštarauja D. Marcinkevičiaus surašytai specialisto išvadai 2011-02-24 Nr. 5-6/6 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo", kurioje nurodyta, kad 2008-12-31 datai V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms buvo panaudojęs 38 591,32 Lt nuosavų lėšų. Tai yra, Auditoriaus ataskaitoje nurodyta, kad nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms panaudojo nuosavų lėšų 63 019,68 Lt daugiau (101 611 - 38 591,32) nei nurodyta D. Marcinkevičiaus surašytoje specialisto išvadoje.

Auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys, kad nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms panaudojo nuosavų lėšų 63 019,68 Lt daugiau nei nurodyta D. Marcinkevičiaus surašytoje specialisto išvadoje, nepagrįsti, nes Auditoriaus ataskaitos lentelėje Nr.l nepagrįstai įrašyta V. R. išduotų avansų 44 387,53 Lt mažesnė suma, lentelėje Nr.2 nepagrįstai įrašyta V. R. panaudotų avansų 18 632,35 Lt didesnė suma, ir todėl Auditoriaus ataskaitoje V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms panaudotų nuosavų lėšų suma nepagrįstai padidinta 63 019,88 Lt (44 387,53 + 18 632,35). (Specialisto išvados 2 punktas).

2009-12-16 specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. iki 2005-11-24 nepanaudojo 1 785 891,13 Lt jam išduotų avansų medžiagoms, ir 2005-11-24 užskaitos sutartimi 1 780 000 Lt nepanaudotas avansas buvo užskaitytas kaip paskola bendrovės direktoriui V. R., kaip fiziniam asmeniui, kad V. R. grąžino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolos dalį, 359 280 Lt, 2006-05-02 buvo skolingas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 420 720 Lt (1 780 000 - 359 280), ir šios paskolos dalies negrąžino iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

Auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys, kad bankroto iškėlimo dienai V. R. buvo pilnai atsiskaitęs su bendrove „(duomenys neskelbtini)", kad 2005-2007 metais V. R. nuosavomis lėšomis nupirko medžiagų ir panaudojo įmonės veikloje už 1 345 675,03 Lt (659 184,56 Lt + 481 218,01 Lt = 1 140 402,57 Lt + 18% PVM), ir atsakyme į 5 klausimą „Ar paramos ir paskolos davimas turėjo įtakos įmonės nemokumui?“ pateikti duomenys, kad „skola įmonei grąžinta: nupirktos medžiagos“, prieštarauja D. Marcinkevičiaus surašytai specialisto išvadai, bet Auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys yra nepagrįsti, nes:

pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2005-2006 metais nupirko medžiagų už 642 026,38 Lt be PVM, 2007 metais nupirko medžiagų už 142 506,57 Lt be PVM, už 2005-2007 metais pirktas medžiagas mokėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitų banke ir mokėjo V. R. iš jam išduotų avansų, kurie įvertinti V. R., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitose už 2005-2007 metus, ir Auditoriaus ataskaitoje nėra jokio dokumento, kad V. R. nuosavomis lėšomis mokėjo už medžiagas.Auditoriaus ataskaitoje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad V. R. grąžino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 420 720 Lt paskolą, ar jos dalį. (Specialisto išvados 4 punktas).Auditoriaus ataskaitoje nurodyta, kad „Vienintelio akcininko sprendimu 2005 metų pelnas buvo paskirstytas taip: Paskirta 200 000 Lt paramos suteikimui Kražių Sv. M. M. parapijai“. Ši Auditoriaus ataskaitos išvada prieštarauja D. Marcinkevičiaus 2009-12-16 surašytai specialisto išvadai Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pagal 2006-04-19 patvirtintą finansinę atskaitomybę 2005 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 274 061 Lt grynąjį pelną kuris buvo paskirstytas ankstesnių metų nuostoliams padengti - 122 756 Lt, dividendams išmokėti - 150 000 Lt, ir kitiems rezervams - 1 305 Lt, ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų pelno apskirstymo ataskaitoje neįvertinta 2005-09-07 suteikta 200 000 Lt parama.

Šiuos duomenis specialistas D. Marcinkevičius surašė pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentą 2005 metų pelno paskirstymo projektą, kuris pridėtas 19.2 priedu prie jo surašytos specialisto išvados 2009-12-16 Nr.(duomenys neskelbtini). Auditoriaus ataskaitos teiginys, kad „Vienintelio akcininko sprendimu 2005 metų pelnas buvo paskirstytas taip: Paskirta 200 000 Lt paramos suteikimui Kražių Sv. Marijos parapijai“ nepagrįstas jokiais dokumentais, ir nekeičia byloje jau pateiktų specialisto išvadų.

Auditoriaus ataskaitoje nurodyta, kad 2005-09-09, tai yra 200 000 Lt paramos davimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, ir dėl paramos skyrimo netapo nemoki, kadangi turėjo laisvo nuosavo kapitalo 158 602 Lt.

Auditoriaus ataskaitos šios išvados nepagrįstos, nes:

Pagal LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį nemokumas nustatomas lyginant pradelstus įsipareigojimus su įmonės balanse įrašyto turto verte, o Auditoriaus ataskaitoje ir jos prieduose nėra duomenų apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pradelstus įsipareigojimus bei turtą 2005-09-09 datai. Tai yra, Auditoriaus ataskaitoje nepagrįstas teiginys, kad 2005-09-09 bendrovė „(duomenys neskelbtini)" buvo moki. Dėl tos pačios priežasties, kad pagal LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį nemokumas nustatomas lyginant pradelstus įsipareigojimus su įmonės balanse įrašyto turto verte, nėra galimybės paaiškinti, ką reiškia Auditoriaus ataskaitos teiginys, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paramos skyrimo netapo nemoki, kadangi turėjo laisvo nuosavo kapitalo 158 602 Lt", nes Auditoriaus ataskaitoje nepagrįstas teiginys kaip „Laisvas nuosavas kapitalas“ įtakoja įmonės nemokumą, ir ką reiškia sąvoka „Laisvas nuosavas kapitalas“, nes LR teisės aktuose tokios sąvokos nėra. (Specialisto išvados 7 punktas).D. Marcinkevičiaus surašytoje 2009-12-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos" atsakyme į 3 klausimą „Ar pagal bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą galima nustatyti, kokie konkrečiai tiriamuoju laikotarpiu vykę sandoriai lėmė įmonės nemokumą?" nurodyta, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 1 620 720 Lt lėšas (V. R. išduotą ir negrąžintą 1 420 720 Lt paskolą ir 200 000 Lt suteiktą paramą) panaudojus Įsipareigojimams Įvykdyti, 2006 metų gruodžio 31 dienai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę padengti pradelstus Įsipareigojimus, 1 316 348,88 Lt, ir pagal LR Įmonių bankroto Įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį bendrovė „ (duomenys neskelbtini)" būtų moki.

Auditoriaus ataskaitoje pateikti duomenys, kad paramos ir paskolos davimas neturėjo įtakos Įmonės nemokumui, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumui įtakos turėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir kad „Įmonė tapo nemokia dėl natūraliai susiklosčiusių nepalankių verslo sąlygų. Įmonės nemokumui turėjo įtakos išorinės priežastys-išorinės aplinkos, kurioje veikė įmonė svarbaus ūkio partnerio ūkio krizė (UAB „(duomenys neskelbtini)” sumontavo nekokybiškus įrenginius, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir 1.1.), staigus medžiagų kainų didėjimas. Vidinės įmonės bankroto priežastys-vadovo liga (V. R. 2007 metais patyrė insultą) vadovų pasikeitimas. Bankrotą sukelti galėjo darbuotojų pasikeitimas, neteisingos ataskaitos arba nekompetencija", prieštarauja D. Marcinkevičiaus surašytai specialisto išvadai, bet jos nekeičia, nes Auditoriaus ataskaitoje šie pateikti duomenys yra nepagrįsti:

bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl įrengimų montavimo nebuvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo priežastimi, nes bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas padidėjo 810 166 Lt (bendrovė „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 2 619 600 Lt - 1 809 434 Lt bendrovė „(duomenys neskelbtini) sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)"), o įsipareigojimai padidėjo 237 477 Lt (bendrovės „(duomenys neskelbtini)" nesumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 237 477 Lt), arba bendrovės „(duomenys neskelbtini)" turtas padidėjo 572 689 Lt didesne suma (810 166 - 237 477) nei įsipareigojimai. Tai yra, bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sudarytos sutartys su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl įrengimų montavimo pagerino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokumą;

pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį nemokumas nustatomas lyginant pradelstus įsipareigojimus su įmonės balanse įrašyto turto verte, o Auditoriaus ataskaitoje nėra kokių nors apskaičiavimų ir kitų konkrečių duomenų, kokios natūraliai susiklostė nepalankios verslo sąlygos ir kaip tos sąlygos įtakojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsipareigojimų padidėjimą ir (ar) turto sumažėjimą; kaip staigus medžiagų kainų didėjimas, darbuotojų pasikeitimas, neteisingos ataskaitos arba nekompetencija įtakojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsipareigojimų padidėjimą ir (ar) turto sumažėjimą (Specialisto išvados 8 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kolegija tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp audito ataskaitos ir specialisto išvadų, apklausė nepriklausomo auditoriaus ataskaitą pateikusią specialistę L. Marčiulaitienę ir specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), 5-6/6, (duomenys neskelbtini) pateikusį specialistą D. Marcinkevičių bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Orinata“ įgaliotą asmenį E. R., kuris užsakė audito išvadą.

Liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad jis yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, užsakė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadą. Yra padavęs du 200 000 Lt ir 1,4 mln. Lt civilinius ieškinius, atstovauja įmonės kreditorius. V. R. neprašė jo sudaryti sutarties dėl audito išvados. Jis užsakė audito išvadą, norėdamas išsiaiškinti, ar V. R. buvo gavęs 1,4 mln. Lt. Iš balanso nesimatė kur panaudotos avansinės apyskaitos, iš jų nesimato kiek pinigų V. R. panaudojo statybose.

Teismo posėdžio metu nuteistojo V. R. gynėjas kartu su specialiste L. Marčiulaitiene pateikė savo pastabas (Nepriklausomą užtikrinimo išvadą Dėl nepriklausomo auditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ataskaitos) dėl paskutinės D. Marcinkevičiaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės šiose pastabose jokių naujų duomenų nepateikta, jose motyvuojamas audito ataskaitos pagrįstumas ir specialisto išvadų nepagrįstumas.

Specialistė L. Marčiulaitienė, pateikusi užtikrinimo išvadą, apklausta teisme, patvirtino savo išvadą bei paaiškino, jog audito ataskaita ir specialisto išvados skiriasi dėl to, kad buvo vertinami skirtingi dokumentai. V. R. nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. sirgo ir jį pavadavo L. B.. Pagal patikrinimo aktus yra nustatyta, kad ligos metu, kai kasoje nebuvo pinigų, V. R. buvo išduotos didelės pinigų sumos, tačiau V. R. parašų ant šių dokumentų nėra. Tuose dokumentuose net nėra parašų, neaišku, kas surašė tas ataskaitas ir kas tuos pinigus išmokėjo. Dėl įmonės mokumo auditoriaus ataskaitos atsakymuose į klausimus 4 p. yra nurodyta, kaip buvo apskaičiuotas mokumas ir kaip apskaičiuojamas nuosavas kapitalas. Laisvos lėšos yra tuomet, kai iš įstatinio kapitalo pliusuojasi arba minusuojasi nuostoliai, arba pliusuojasi pelnas ir tai yra akcininkų nuosavybė. Jeigu skolos sudaro daugiau kaip 50 proc. akcininkų nuosavybės, tai tuomet įmonė pagal bankroto įstatymą yra nemoki. 2005 m. šiai įmonei bankrotas nebuvo iškeltas, nes 2005 m. ji gavo 274 000 Lt pelną. Jeigu turtas yra padalinamas pusiau, tai tuomet įmonė neturi viršyti kreditorinių skolų. Nuosavas kapitalas yra susijęs su pelnu arba nuostoliu. Nuosavas kapitalas įeina į turtą, kadangi tai yra akcininkų nuosavybė. Visas turtas yra ir kapitalas, ir įsipareigojimai. Specialistė taip pat paaiškino, kad prie audito ataskaitos pridėjo pažymą, kurią yra pasirašiusi buhalterė M. P. ir laikinai einantis direktoriaus pareigas L. B., kad tokiu laikotarpiu jokių pinigų nebuvo išmokėta nei iš banko, nei iš kasos. Tuo tarpu pridėta avanso apyskaita, iš kurios matyti, kad išmokėta 10 tūkst., 2 tūkst., 14 tūkst. Jos nuomone, apskaita buvo vykdoma aplaidžiai, gal kai kuriais atvejais net ir apgaulingai, kadangi dauguma dokumentų vieni kitiems prieštarauja, ypatingai apskaitoje esantys duomenys prieštarauja valstybės institucijų patikrinimų duomenims. Specialistas nurodo, kad 18 000 Lt gavo ne grynais pinigais, tačiau nepaaiškino kokiais pinigais. Avanso apyskaitos mokesčių išaiškinimuose yra parašyta, kad avanso apyskaitas sudaro pats atskaitingas asmuo. Šiuo atveju pats atskaitingas asmuo nė vienos ataskaitos nerašė, parašė kažkas, tačiau neaišku kas, kadangi nėra parašų. Be to, paaiškinime yra parašyta, kad avanso apyskaita turi būti sudaroma tik pagal iš kasos ar iš banko išduotus pinigus. Šiuo atveju yra neaišku, kokie pinigai buvo išduoti, jeigu išduoti ne grynais pinigais. Negrynieji pinigai yra virtualūs pinigai, kortelės, čekiai, tačiau patikrinimo metu nei ji, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistas nenustatė, kad tokiais pinigais buvo atsiskaitoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)s“ apskaitoje. Taip pat FNTT specialistas aiškina, kad 18 000 Lt avansu buvo išduoti ne grynais pinigais, o buvo išduoti ilgalaikiu turtu, tačiau ar šiuo turtu buvo naudotasi įmonėje, tampa neaišku, kadangi nenurodyta nei koks tas turtas yra ir, kaip anksčiau buvo minėta, turėjo būti surašytas perdavimo aktas. Jeigu turtas buvo perduotas naudoti įmonės veikloje, tai šis turtas negali būti apskaitomas kaip skola. Be to, yra pažyma, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga V. R.. Specialistė taip pat nurodo, kad 2005-2006 metais medžiagų nurašymo žurnale nurodyta suma 659 184 Lt yra panaudota V. R.. Medžiagos buvo nupirktos iš šių pinigų, tai nustatė iš medžiagų nurašymo akto, kadangi nei pirkimuose, nei nurašymuose nebuvo panaudotos medžiagos, kurios nurodytos atliktų darbų aktuose. Registruose nebuvo nurodyta iš kokių pinigų darbai buvo atlikti. Ji padarė išvadą, kad darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti panaudojant V. R. avansu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtus pinigus. Pagal 2007-2008 m. deklaracijas buvo uždeklaruota pardavimų, statybinių atliktų darbų, daugiau kaip už 2 mln. Lt. Tuo tarpu statybinių medžiagų, pagal PVM deklaracijas, buvo nupirkta už 1 00 600 Lt. Tačiau prie avanso apyskaitų ir pirktose medžiagose, kurios yra pateiktos tuose žurnaluose, tokių sumų nėra. Kyla klausimas, iš kur ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo tas medžiagas ir kaip jas užaktavo. Būtent V. R. paimti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudoti perkant medžiagas ir atliekant statybos darbus, tai nustatyta remiantis medžiagų apyskaita, PVM deklaracijomis, pirkimų dokumentais, atliktų darbų aktais. Tačiau paklausta specialistė paaiškino, kad tai yra tik jos daroma prielaida, nes dokumentuose konkrečiai neatsispindi, kad tai buvo V. R. pinigai, tačiau yra pagrindo manyti, kad taip buvo. 200000 Lt, skirti paremti Kražių bažnyčią, buvo sumokėti iš V. R. priklausančių dividendų, t.y. 150 000 Lt. V. R. tų dividendų negavo, nes jie jam turėjo būti apskaityti kaip įsipareigojimas. V. R. šiuos pinigus gavo avansu. Jis dalį avansu gautų pinigų buvo gražinęs. Iš šių pinigų jis padengė savo avansus kaip kreditorinį įsipareigojimą. Specialistė bendravo su V. R., jis pasakė, kad tie pinigai yra jo.

Iš tiesų tarp specialisto išvadų ir audito ataskaitos bei užtikrinimo išvados, taip pat ir tarp specialistų D. Marcinkevičiaus bei L. Marčiulaitienės paaiškinimų dėl V. R. pasisavintų pinigų yra prieštaravimų. Visgi nors L. Marčiulaitienė teigia, kad ji ir D. Marcinkevičius vertino skirtingus dokumentus, tačiau šie jos teiginiai nepagrįsti, posėdžio metu specialistas D. Marcinkevičius patvirtino, kad matė visus dokumentus, tiesiog vertino tuos, kurie turi reikšmės bylai. Prieštaravimų tarp specialisto išvadų ir audito ataskaitos bei užtikrinimo išvados nepavyko pašalinti ir apklausus specialistus apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto kolegija patikimesne laiko ir įrodymu pripažįsta specialisto išvadą, kurią, atlikus tyrimą, pateikė valstybinės institucijos atstovas, tikrai neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kas liečia audito ataskaitą, tai jos išvados dėl bendrovės mokumo, galėjimo suteikti paramą ar bankroto dėl natūralių verslo sąlygų, paneigtos ne tik specialisto išvadomis ir prieštarauja kitiems objektyviems byloje esantiems duomenims, bet ir liudytojos M. P. parodymais, kuri buvo įmonės buhalterė ir parodė, kad laisvų apyvartinių lėšų įmonė niekada neturėjo, nes buvo ilgas kreditorių sąrašas.

Pagal BK 183 str. 2 d., pagal kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Esantis kaltininko žinioje turtas yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)s“ turtas buvo patikėtas dėl jo užimamų pareigų. Pats nuteistasis V. R. neigia pasisavinęs 1 420 720 Lt, tvirtina jog yra ligotas, dažnai sirgdavo, todėl pasveikęs pasigedo dokumentų, patvirtinančių bendrovės minėtų piniginių lėšų panaudojimą, todėl įformino fiktyvią sutartį, jog paėmė paskolą iš bendrovės. Pirmosios instancijos teisme 2010 m. lapkričio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu V. R. pateikė teismui 19 vnt. PVM sąskaitų faktūrų ir 7 vnt. kasos pajamų orderių, tačiau iš specialisto išvados ir paaiškinimo matosi, jog tyrimui pateiktais 19 vnt. PVM sąskaitų faktūrų ir 7 vnt. kasos pajamų orderių kvitais nepateisinamas V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)" nurodytomis aplinkybėmis paimtų ir negrąžintų pinigų panaudojimas, nes šie pateikti dokumentai nepatvirtina V. R. 1 420 720 Lt paskolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)" panaudojimo. Taip pat V. R. tvirtina, jog savo įsiskolinimą bendrovei dengė iš banko paimtomis paskolomis, bendrovė pati liko jam skolinga, tačiau iš specialisto išvados seka, jog 1 420 720 Lt paskolos negrąžino iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ir ši suma nebuvo panaudota bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o 2008 metais V. R. neįnešė nuosavų lėšų į bendrovės kasą. Liudytoja M. P. parodė, jog vienu metu V. R., neturėdamas dokumentų gauto avanso išlaidoms pateisinti, sudarė su bendrove paskolos sutartį ir jeigu jis neturėdavo išlaidoms pateisinamų dokumentų, tai gautus iš bendrovės pinigus nurašydavo į paskolą. Sakė V. R., jog taip negalima daryti, tačiau šis buvo bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas ir į jo perspėjimus nereagavo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad V. R. nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, o kaip šios pinigų sumos panaudojimo pagrįstumą pateisinantį dokumentą įtraukimui į buhalterinę apskaitą nepagrįstai pateikė niekinę 2005-11-24 sutartį Nr. 05/11, kuria jis įformino, kad atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikia 1 780 000 Lt paskolą sau pačiam, kai tuo tarpu tokią sutartį sudaryti buvo draudžiama. Specialistė L. Marčiulaitienė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad V. R. paimti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudoti perkant medžiagas ir atliekant statybos darbus, tačiau pati specialistė pripažino, jog tai yra tik jos daroma prielaida, nes dokumentuose konkrečiai neatsispindi, kad tai buvo V. R. pinigai. Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti ar abejoti FNTT specialisto išvadose nurodytais duomenimis, jog V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino paskolos dalį 359 280 Lt, tačiau likusios sumos, o būtent 1 420 720 Lt, negrąžino. Ir niekaip nepateisino tų pinigų panaudojimo. Byloje atlikti net trys tyrimai ir pateiktos trys specialisto išvados, taip pat audito ataskaita ir gynybos iniciatyva užtikrinimo išvada. Šie dokumentai, kaip jau minėta, prieštarauja vieni kitiems, apklausus abu specialistus apeliacinės instancijos teisme, abu jie patvirtino tik savo išvadas. Vis dėlto, ir pati specialistė L. Marčiulaitienė, nors savo užtikrinimo išvadoje ir buvo nurodžiusi, kad V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus paėmęs panaudojo medžiagoms pirkti, tačiau pati pripažino, kad tai tik prielaida, kadangi tai patvirtinančių duomenų nėra. Šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuteistasis V. R. liko skolingas bendrovei 1 420 720 Lt.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-2012 buvo nurodyta, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai - tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti pripažinti ir tokie įmonės vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, skirtus konkrečiam tikslui (darbuotojų atlyginimams, automobilių nuomos išlaidoms, statybos darbams), panaudoja ne tik ne pagal šią paskirtį, bet ir apskritai ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant tokius asmens (įmonės vadovo) veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertinta ne tik tokio pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, panaudojimas ne tam konkrečiam tikslui, kuriam jie buvo skirti), bet ir tai, kad juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Toje pačioje kasacinėje nutartyje pažymėta, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Nagrinėjamoje byloje išnagrinėtais ir jau išdėstytais bei aptartais įrodymais nustatyta, kad V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu iš įmonės kasos avansu medžiagų įgijimui gavo grynuosius pinigus, tačiau dalies tų pinigų, t.y. 1420 720 Lt, nepanaudojo įmonės veikloje, tų pinigų negrąžino ir nepateikė tų pinigų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų. Nuteistasis pateikė sutartį, pagal kurią, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikė 1780 000 Lt paskolą sau pačiam. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad ši sutartis yra niekinė, nes jos sudarymas prieštaravo ir Civilinio kodekso normoms, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams, ir kitiems kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, jau aptarti buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės liudytojos M. P. parodymai patvirtina, kad nurodyta paskolos sutartis buvo niekinė ne tik dėl neatitikimo įstatymo reikalavimams, bet ir todėl, kad ji iš tikrųjų buvo sudaryta tik jau paimtų iš įmonės kasos pinigų panaudojimo pateisinimui. Liudytoja parodė, kad V. R., neturėdamas dokumentų gautų avansu pinigų panaudojimo pateisinimui, būtent dėl to ir sudarė su įmone paskolos sutartį. Kai neturėdavo išlaidas pateisinančių dokumentų, tai tuos pinigus nurašydavo į paskolą neklausydamas jos perspėjimų, kad to daryti negalima.

Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad iš tikrųjų V. R. jokių pinigų iš savo vadovaujamos įmonės nesiskolino, o nurodyta paskolos sutartimi buvo tik bandoma pateisinti padarytą nusikalstamą veiką. Byloje įrodyta, kad V. R. jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t.y. 1 420 720 Lt, panaudojo ne įmonės reikmėms, jokių šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodytą pinigų sumą, veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Šia nusikalstama veika V. R. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)‘ turtinę žalą, daug kartų viršijančią 250 MGL dydžio sumą, todėl teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BL 183 dtr. 2 d.

Skundžiamu nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal BK 184 str. 2 d. už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 200 000 litų. V. R. nesutinka ir su šia nuosprendžio dalimi bei skunde nurodo, kad jo, kaip vienintelio akcininko, sprendimu buvo nuspręsta skirti paramą Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai 200 000 Lt, kadangi 2005 m. įmonė dirbo pelningai, buvo moki. Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Šiuo atveju dėl jo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju nėra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės, nes nėra padaryta žala ir nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarytos žalos. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.

Pats nuteistasis V. R. pripažįsta skyręs paramą Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai 200 000 Lt, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dirbo pelningai, o jis tikėjosi gauti iš klebono užsakymų bažnyčios apdailos darbam atlikti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju klebonas A. B. patvirtino, jog gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt paramą grynais pinigais, kurios dalį – 100000 Lt panaudojo iš Kelmės kredito unijos paimtai paskolai padengti, o likusią paramos dalį panaudojo įsiskolinimo Kultūros vertybių apsaugos departamentui padengti. Tuo tarpu liudytoja M. P. patvirtino, jog parama bažnyčiai buvo apiforminta ir įtraukta į bendrovės apskaitą. Kokius pinigus ir iš kur gautus V. R. vežė į kleboniją, ji nežino, nes bendrovės kasoje tokių pinigų net nebuvo, o laisvų apyvartinių pinigų bendrovė niekada neturėjo, nes buvo ilgas kreditorių sąrašas.

Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog paramos suteikimo momentu bendrovė buvo nemoki, todėl iš byloje esančių įrodymų seka, jog V. R., laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2005-11-23 iš įmonės kasos kaip avansus medžiagoms gavęs grynuosius pinigus – iš viso 2 092 268,20 Lt, dalį šių pinigų - 200 000 Lt tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pagal 2005-09-07 pažymą nepagrįstai, t.y. pažeisdamas LR Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 red.) 19 str. 8. p., kuriame nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nuostatas, veikdamas priešingai bendrovės interesams, neatlygintinai perdavė Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai kaip paramą, kai veikiant bendrovės naudai, ši pinigų suma negalėjo būti perduota neatlygintinai dėl per mažo įmonės veiklos pelningumo, t.y. 40 355 Lt grynojo pelno 2004 metais ir 274 061 Lt grynojo pelno 2005 metais, iš kurio 122 756 Lt privalėjo ir buvo panaudoti ankstesnių metų nuostoliams padengti, bei pajamoms neadekvataus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžio, t.y. 1 419 689 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis susidarė 2005 m. gruodžio 31 d., bei 1 976 311 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis susidarė 2006 m. gruodžio 31 d., kai tai sudarė sąlygas bendrovę įvertinti nemokia. Jau minėtoje Nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje buvo nurodyta, kad paramos davimo dieną 2005 rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, ir dėl paramos skyrimo netapo nemokia. Tačiau šią ataskaitos išvadą paneigia apeliacinės instancijos teisme gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patvirtinta pirmoji specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pagal 2006-04-19 patvirtintą finansinę atskaitomybę 2005 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 274 061 Lt grynąjį pelną, kuris buvo paskirstytas ankstesnių metų nuostoliams padengti - 122 756 Lt, dividendams išmokėti - 150 000 Lt, ir kitiems rezervams - 1 305 Lt, ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų pelno apskirstymo ataskaitoje neįvertinta 2005-09-07 suteikta 200 000 Lt parama. Auditoriaus ataskaitoje nepagrįstas teiginys, kad 2005-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Ataskaitoje nėra duomenų, kokie tai dienai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai. Juo labiau, kad 200 000 Lt parama parapijai buvo viena iš priežasčių, lėmusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Todėl tvirtinti, kad įmonė buvo moki ir V. R. pagrįstai ir teisėtai suteikė tokio dydžio paramą, tikrai nėra pagrindo. Be to, kad įmonė negalėjo suteikti tokios paramos, patvirtino ir jau minėti liudytojos buhalterės M. P. parodymai, kad ji nežino, kokius pinigus V. R. vežė į kleboniją, nes bendrovės kasoje tokių pinigų nebuvo ir laisvų apyvartinių lėšų įmonė niekada neturėjo, nes buvo ilgas kreditorių sąrašas.

BK 184 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Pagal galiojančią teisminę praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. BK 184 str. 2 d. prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Byloje nustatyta, kad V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2005-09-07 suteikė 200 000 Lt negrąžintiną paramą Kražių parapijai, tačiau jau minėtais liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad 2005 metais įmonės kasoje nebuvo grynųjų pinigų, o priešingai – buvo ilgas kreditorių sąrašas. Be to, specialistų išvadomis nustatyta, kad 2005 metais bendrovės įsipareigojimų dydis žymiai viršijo gaunamą pelną: 2005 metais pelnas ir pajamos siekė 315 000 Lt, o skola – 1,4 mln., tai yra V. R. skirta parama parapijai buvo beveik visų metų įmonės pelno dydžio. Akivaizdu, kad parama tikrai negalėjo būti suteikta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad suteikdamas paramą, V. R. tikėjosi, jog dalyvaus bažnyčios remonto darbuose, kurių sąmatinė vertė siekė 16 000 000 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta tuos darbus atlikti. To ir negalėjo būti įvertinus liudytojo kunigo A. B. parodymus apie tai, kad gautą iš V. R. 200 000 Lt paramą jis panaudojo jau turimų paskolų ir skolų apmokėjimui. Taip pat specialisto išvada nustatyta, jog paramos suteikimas turėjo įtakos bendrovės bankrotui, taigi priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. R. veiksmais – paramos suteikimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta reali turtinė žala.

Byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju V. R. neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Iš įmonės kasos gavęs pinigus avansu medžiagų įgijimui, jis neteisėtai, pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, dalį tų pinigų, t.y. 200 000 Lt, neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, t.y. Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai kaip paramą ir tokiu būdu padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 MGL dydžio sumą viršijančią turtinę žalą. Šią V. R. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 184 str. 2 d. Nuosprendyje teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad didelės vertės svetimą turtą nuteistasis iššvaistė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą svetimą turtą ir taip pažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, daro įmonei turtinę žalą, ir norėjo taip veikti.

Skundžiamu nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal BK 209 str. už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams. Nuteistasis neigia savo kaltę bei apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis pablogėjo 2007 m. pabaigoje ne dėl to, kad buvo duota 200 000 Lt parama Kražių švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijai ir kad buvo formaliai sudaryta paskolos sutartis 1780 000 Lt, o dėl to, kad 2007 m. jis susirgo insultu ir įmonės veiklą perėmė kiti asmenys. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Alytaus šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus maždaug už 2 000 000 Lt. Kadangi jis tuo metu sirgo (pateiktoje teismui pažymoje ši aplinkybė yra nustatyta), o darbus vykdė kiti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojai, šie darbai buvo atlikti nekokybiškai, juos reikėjo perdaryti, o įmonė tam neturėjo lėšų, todėl atsirado įsipareigojimai kreditoriams. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus irgi atmeta.

V. R. kaltę sąmoningai blogai valdžius įmonę ir kad tai nulėmė jos bankrotą, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 1 620 720 Lt lėšas (V. R. išduotą ir negrąžintą 1 420 720 Lt paskolą ir 200 000 Lt suteiktą paramą) panaudojus įsipareigojimams įvykdyti, 2006 metų gruodžio 31 dienai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę padengti pradelstus įsipareigojimus, 1 316 348,88 Lt, ir pagal LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų nemoki. V. R. tyčiniais veiksmais buvo padaryta didelė - 786 133,93 Lt turtinė žala 51 kreditoriui. Nors nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia dėl natūraliai susiklosčiusių nepalankių verslo sąlygų, įmonės nemokumui turėjo įtakos išorinės priežastys – išorinės aplinkos, kurioje veikė įmonė, svarbaus ūkio partnerio ūkio krizė (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo nekokybiškus įrenginius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir t.t.), staigus medžiagų kainų didėjimas. Vidinės įmonės bankroto priežastys – vadovo liga (V. R. 2007 metais patyrė insultą), vadovų pasikeitimas. Bankrotą sukelti galėjo darbuotojų pasikeitimas, neteisingos ataskaitos arba nekompetencija. Kolegija šias nepriklausomo auditoriaus ataskaitos išvadas laiko nepagrįstomis. Po šios ataskaitos, kaip jau minėta, prieštaravimams pašalinti buvo paskirtas dar vienas tyrimas ir buvo pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio 8 dalį nustatomas lyginant pradelstus įsipareigojimus su įmonės balanse įrašyto turto verte, o auditoriaus ataskaitoje nėra kokių nors apskaičiavimų ir kitų konkrečių duomenų, kokios natūraliai susiklostė nepalankios verslo sąlygos ir kaip tos sąlygos įtakojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsipareigojimų padidėjimą ir (ar) turto sumažėjimą; kaip staigus medžiagų kainų didėjimas, darbuotojų pasikeitimas, neteisingos ataskaitos arba nekompetencija įtakojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsipareigojimų padidėjimą ir (ar) turto sumažėjimą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl įrengimų montavimo nebuvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo priežastimi, nes bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas padidėjo 810 166 Lt (bendrovė „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 2 619 600 Lt - 1 809 434 Lt bendrovė „(duomenys neskelbtini) sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)"), o įsipareigojimai padidėjo 237 477 Lt (bendrovės „(duomenys neskelbtini)" nesumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 237 477 Lt), arba bendrovės „(duomenys neskelbtini)" turtas padidėjo 572 689 Lt didesne suma (810 166 - 237 477) nei įsipareigojimai. Tai yra, bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sudarytos sutartys su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl įrengimų montavimo pagerino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokumą. O apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą nulėmė tai, kad 2007 m. V. R. susirgo insultu ir įmonės veiklą perėmė kiti asmenys, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis tuo metu sirgo, o darbus vykdė kiti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojai, šie darbai buvo atlikti nekokybiškai, juos reikėjo perdaryti, o įmonė tam neturėjo lėšų, todėl atsirado įsipareigojimai kreditoriams, yra nepagrįsti. Jeigu bendrovė būtų turėjusi V. R. pasisavintus ir iššvaistytus pinigus, ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Ir nebūtų tapusi nemokia.

BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi taikant BK 209 str., turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklą, nuo 1996-08-28 iki 2008-12-18 sąmoningai blogai ją valdydamas atliko veiksmus, kad įmonė taptų nemokia, t.y. iššvaistė 200 000 Lt ir pasisavino 1 420 720 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti ir tokiu būdu įtakojo įmonės bankrotą, bei padarė didelę - 786 133,93 Lt turtinę žalą 51 kreditoriui. Įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastimi. Nusikalstamos bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem asmenims – kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto net 51 kreditoriui padaryta turtinė žala, ir ji gerokai viršija 150 MGL dydžio sumą – 786 133,93 Lt. Įvertinusi visas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 str. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tyčios rūšies. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Kolegijos manymu, V. R. suprato, kad valdė įmonę pažeisdamas elementarius protingam valdymui keliamus reikalavimus ir tuo nulėmė įmonės bankrotą bei numatė, kad dėl įmonės bankroto kreditoriams atsiras didelė turtinė žala, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Nuteistasis skunde taip pat dar nurodo apie tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą nuostatą, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Iš nuosprendžio susidaro įspūdis, kad teismas vadovavosi tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė į tuos faktinius duomenis, kurie jį teisina. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Pažymėtina, kad specialisto išvadų ir audito ataskaitos bei užtikrinimo išvados, taip pat specialistų D. Marcinkevičiaus ir L. Marčiulaitienės paaiškinimų prieštaringumas šioje nutartyje išsamiai aptartas ir nurodyta, kodėl ir kokia apimtimi teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Be to, BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vadovavosi tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė į tuos faktinius duomenis, kurie jį teisina, tačiau jis ir nenurodo kokie tie jį teisinantys duomenys yra. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ir priėmė sprendimą ne tokį, kokio tikėjosi apeliantas, negali rodyti ir nerodo teismo šališkumo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas, kaip jau paminėta, įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė, jų nenurodo ir apeliantas.

Teismo posėdyje nuteistasis V. R. prašo jį išteisinti arba paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas buvo suformulavęs alternatyvius prašymus: skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Šiame nuosprendyje jau buvo išnagrinėta didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų, kolegija juos atmetė ir padarė išvadą, kad V. R. kaltė padarius visas nusikalstamas veikas įrodyta ir tos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Tačiau kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl jam paskirtos bausmės ir daro išvadą, kad pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Tuo pačiu per griežta ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo V. R. motyvus teismas išdėstė lakoniškai. Teismas nenustatė jokių V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriant jam bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nuteistasis padarė ne vieną, o keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. R. anksčiau neteistas, dirba, be to, yra neįgalus. Nuosprendyje teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 str. ir 61 str. nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos švelnesnės už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę neatsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau neteistas ir nebaustas, taip pat neatsižvelgęs į jo amžių ir silpną sveikatą.

Kolegijos nuomone, teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą bei rūšį ir nusikalstamų veikų padarinius. Nuteistasis padarė ne vieną, o net keletą nusikalstamų veikų, dvi iš jų, numatytas BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pasisavinto ir iššvaistyto turto vertė daug kartų viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, iki šiol neatlyginta net dalis BK 186 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Todėl teismo sprendimas už visas atskiras nusikalstamas veikas paskirti V. R. sankcijose numatytas būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kolegijos nuomone, yra motyvuotas ir pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės už šias nusikalstamas veikas gali būti paskirtos tik taikant BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas. Teismas pagrįstai nenustatė jokių V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl skirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d., taikant BK 62 str. 1 d. ar 2 d., nėra šiose BK normose numatytų būtinų sąlygų. Tuo tarpu skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 str. 3 d., vadovaujantis teismine praktika, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t.y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, turi galimybę paskirti švelnesnę bausmę sankcijos ribose, todėl ne bet kokių teigiamų veiksnių buvimas laikytinas išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 str. 3 d. prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2012).

Kolegijos nuomone, jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. sankcijose numatytų bausmių paskyrimas V. R. būtų aiškiai neproporcingas jo padarytoms veikoms ar jo asmenybei, nėra ir jų pagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismas. Pagal galiojančią teisminę praktiką, kaip išimtinė aplinkybė, pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, gali būti ir nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Tačiau iš šios bylos matosi, kad daryti išvadą apie nepateisinamai ilgą baudžiamąjį procesą nėra pagrindo. Paskutinė V. R. nusikalstama veika buvo baigta 2008 m. gruodžio 18 d., tuo tarpu skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011 m. gegužės 18 d., t.y. nepraėjus 3 metų laikui. Nagrinėjama byla sudėtinga ir didelės apimties, be to, baudžiamasis procesas užtruko daugiausia dėl atliekamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimų. Byloje gauta net keletas specialisto išvadų. Pažymėtina, kad dėl šių priežasčių užtruko ir šios bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka.

Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teismas pagrįstai skyrė V. R. bausmes vadovaudamasis BK 54 str. 1 d. reikalavimais, bausmės nuteistajam pagrįstai paskirtos pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

Tačiau kolegija vis dėlto daro išvadą, kad nors V. R. pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir mažesnės už nurodytų baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį, šios bausmės savo dydžiu vis tiek yra aiškiai per griežtos. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi nuteistojo amžių ir jo sveikatos būklę, t.y. tas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas, nors ir paminėjo nuosprendyje, tačiau jų tinkamai neįvertino. Nustatyta, kad V. R. gimęs 1949 m., šiuo metu yra 64 metų amžiaus. Be to, nors nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis dirba, iš bylos dokumentų matosi, kad jis yra neįgalus, sirgo insultu, ir šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, o 2010 m. jam buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Įvertinusi nuteistojo amžių, jo sveikatos būklę, taip pat ir tai, kad V. R. anksčiau neteistas, kolegija daro išvadą, kad ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam neatitinka ne tik BK 54 str. 2 d. išvardintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau ir prieštarauja BK 41 str. 2 d. nuostatoms apie bausmės paskirtį, taip pat ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina dar ir tai, kad V. R. nuteistas ne už smurtinius, o už nusikaltimus nuosavybei ir verslo tvarkai, iš jo priteista didelė turtinės žalos atlyginimo suma. Todėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju tik sumažintų nuteistojo galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Dėl jau aptartų aplinkybių kolegija nuosprendį keičia ir nuteistajam V. R. pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmes, dar artimesnes šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutinėms riboms. Keičiant nuosprendį šioje dalyje, nuteistajam paskirtos bausmės iš naujo subendrinamos. V. R. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kai kurios iš jų labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, nauja galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skiriama apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 6 d.).

Nuteistasis skunde dar nurodo, kad civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi jis nepadarė veikos, numatytos BK 186 str. 1 d. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė kreditorinio reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)s“ bankroto byloje, taip pat nepareiškė civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka, patvirtina tą faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki galo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, taigi akivaizdu, kad ne patvirtino fakto, jog neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, o priešingai, mano, kad juos įvykdė, o dėl V. R. kaltės patyrė konkrečią turtinę žalą. Antra, šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad V. R. pagrįstai nuteistas pagal BK 186 str. 1 d. ir pripažinta pagrįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais V. R. veiksmais padaryta 237 477 Lt dydžio turtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237 477 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. R. pagal BK 183 str. 2 d., BK 184 str. 2 d. paskirtų bausmių ir dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

N. V. R. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 184 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 str. 2 d., BK 184 str. 2 d. ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 186 str. 1 d., BK 209 str., subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti nuteistajam V. R. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.