Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Veiktra“ iškelta bankroto byla.

Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Veiktra“ bankroto administratoriaus MB „Ius Lt“ įgaliotas asmuo G. M. prašė įtraukti E. K. į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 72405 EUR kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad su kreditoriniu reikalavimu sutinka iš dalies: sutinka su paskolos suma ir palūkanomis už penkis metus (14481,00 Eur), likusios kreditorinio reikalavimo dalies (2896,20 Eur) prašo netvirtinti (7 b. l.).

Kreditorius R. T. prašė netvirtinti E. K. kreditorinio reikalavimo, nurodė, kad 200 000 Lt paskolos E. K. UAB „Veiktra“ nesuteikė, paskolos sutartis gali būti dirbtinai sukurta siekiant išvengti prievolės atlyginti UAB „Veiktra“ padarytą žalą ir atsakomybės už turto pasisavinimą šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje E. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-309/2015 (dėl galimo dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo). 2008-05-07 paskolos sutartimi Nr. 2008/05-1 beprocentinę paskolą suteikė R. T., su UAB „Veiktra“ direktoriumi E. K. pasirašydamas paskolos sutartį, į įmonės kasą ir sąskaitą banke E. K. įnešė R. T. paskolintus pinigus. R. T. suteikta paskola yra apskaityta UAB „Veiktra“ apskaitoje, yra patikrinta, kad pagal VMI duomenis jis turėjo lėšų tokiai paskolai suteikti. E. K. prašymas netenkintinas ir dėl to, kad 2014-07-11 nutartimi iškelti bankroto bylą nustatytas terminas finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko E. K. negalėjo pateikti prašymo per teismo nustatytą terminą. Bankroto administratorius baudžiamojoje byloje yra įtrauktas civiliniu ieškovu ir atstovauja UAB „Veiktra“ interesus, todėl, tikėtina, yra susipažinęs su E. K. pareikštais kaltinimais, baudžiamosios bylos medžiaga ir baudžiamojoje byloje esančiomis UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadomis, kuriose jokių duomenų apie E. K. paskolą nėra (9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškelta bankroto byla, nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašą, tame tarpe ir kreditoriaus R. T. 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą.

2015 m. lapkričio 11 d. teisme gautas pareiškėjo E. K. prašymas patvirtinti jo 75 301,20 Eur kreditorinį reikalavimą.

Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. liepos 21 d., taigi, BUAB „Veiktra“ kreditoriai finansinius reikalavimus turėjo pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas kreditorinį reikalavimą pateikė 2015 m. lapkričio 13 d., praleidęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą terminą. ĮBĮ 10 str. 9 d. numato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Iš pareiškėjo E. K. prašymo turinio matyti, jog jis išvis nenurodo, kad yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą, nereiškia reikalavimo atnaujinti praleistą terminą, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Kreditorinį reikalavimą pareiškėjas E. K. grindžia 2008-05-07 paskolos sutartimi Nr. 2008/05-2, kurioje nurodyta, kad E. K. paskolos gavėjui UAB „Veiktra“, atstovaujamam direktoriaus E. K., suteikė 200 000 Lt paskolą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas įsipareigoja paskolą įnešti į įmonės sąskaitą (3 b. l.).

Iš 2008-05-07 kasos pajamų orderio VEI Nr. 001 matyti, kad E. K. vardu į įmonės sąskaitą grynais pinigais įnešta ne 200 000 Lt suma, kaip nurodyta E. K. paskolos sutartyje, bet 100 000 Lt suma. 2008-05-07 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į UAB „Veiktra“ atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešta 100 000 Lt suma (4 b. l.). Išrašas iš AB bankas Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad 2008-05-07 į UAB „Veiktra“ atsiskaitomąją sąskaitą įnešta 100 000 Lt suma, tačiau nurodyta, kad tai yra įplaukos, o ne E. K. paskola (21 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui kasos pajamų orderio VEI Nr. 001 originalą, kuris turėjo būti išduotas E. K., jeigu jis šiuos pinigus būtų įnešęs. Pareiškėjas šių įrodymų nepateikė, jokio paaiškinimo dėl šių aplinkybių nepateikė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas galimai šių dokumentų neturi.

Iš teismui pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. Specialisto išvados Nr. 5-4/21 „Dėl UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad buvo atliktas UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2014-08-01. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal 2008-05-07 Paskolos sutartį Nr. 2008/05-1 UAB „Veiktra“ akcininko R. T. suteikta paskola grynais pinigais – 100000 Lt - įforminta UAB „Veiktra“ 2008-05-07 kasos pajamų orderiu VEI Nr. 001, bendrovės direktoriui E. K. įnešant grynus pinigus į kasą, ir paskolos gavimas iš R. T. įrašytas į UAB „Veiktra“ Kasos knygą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31, grynais pinigais 100 000 Lt bendrovės direktoriui E. K. 2008-05-07 įnešant į UAB „Veiktra“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ (išvados 7 psl.). Analogiški duomenys nurodyti ir Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamajame akte, kuriuo E. K. pareikšti kaltinimai pagal LR BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 209 str. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2014-01-10 liudytojas R. T. parodė, kad 2008-05-07 jis suteikė 200 000 Lt neprocentinę paskolą, sumokėdamas 100 000 Lt grynais į įmonės kasą, būtent E. K., nes jis buvo įmonės direktorius ir kasininkas, ir 100 000 Lt įnešė į įmonės banko sąskaitą (kaltinamojo akto 15 psl.). Iš kaltinamojo akto matyti, kad liudytoja R. R., dirbusi UAB „Veiktra“ buhaltere“, 2013-04-03 parodė, kad 100 000 Lt buvo įnešta grynais pinigais ir 100 000 Lt (R. T. paskola) buvo pervesti bankiniu pavedimu, ji tų pinigų nematė, nes direktorius E. K. buvo kasininkas ir pas jį buvo įmonės pinigai (kaltinamojo akto 16 psl.).

Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal 2008-05-07 kasos pajamų orderį VEI Nr. 001 buvo įforminta ne E. K., bet R. T. 200 000 Lt paskola, kuri buvo apskaityta UAB „Veiktra“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „Veiktra“ buhalterinėje apskaitoje jokių duomenų apie E. K. UAB „Veiktra“ suteiktą 200 000 Lt paskolą nėra. Bankroto administratorius taip pat patvirtino, kad tarp perduotų BUAB „Veiktra“ dokumentų paskolos sutarties Nr. 2008/05-2 tarp UAB „Veiktra“ ir E. K. nebuvo rasta (18 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją E. K. pateikti įrodymus, kad 2008-05-07 dieną jis disponavo 200 000 Lt suma, tačiau šių įrodymų E. K., priešingai nei R. T., nepateikė. Pareiškėjo atstovas advokatas G. Ž. 2015-12-22 pranešime nurodė, kad pateikia pinigų perlaidų iš JAV į Lietuvą dokumentų kopijas, įrodančias E. K. ir jo žmonos persiųstų pinigų sumas, kurias E. K. naudojo UAB „Veiktra“ veikloje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kadangi E. K. pateikti dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl teismas, nagrinėdamas E. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2008-05-07 kasos pajamų orderį VEI Nr. 001 buvo įforminta ne E. K., bet R. T. suteikta paskola, į tai, kad buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie E. K. pinigų įnešimą į įmonės sąskaitą, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kad E. K. 2008-05-07 dieną disponavo 200 000 Lt suma, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

Aukščiau nurodyti įrodymai ir motyvai patvirtina, kad UAB „Veiktra“ nėra skolinga pareiškėjui E. K., todėl pareiškėjo reikalavimas patvirtinti 75301,20 Eur finansinį reikalavimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 str., teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.