Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-481-856/2017 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00259-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3. (S)

2017 m. sausio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ įgalioto asmens G. M. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“, suinteresuotam asmeniui R. T. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Ius Lt“ įgaliotas asmuo teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Veiktra“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir perduoti šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2 „Dėl transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir perduoti šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Nurodė, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo. Bankroto administratorius pateikė nutarimo projektą – patvirtinti bendrą 6 638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą (buhalterinės paslaugos, kuro, pašto, VĮ „Registrų centro” ir kt.) nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki išregistravimo iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. Nutarimas nebuvo priimtas, nes didžiausias įmonės kreditorius R. T. balsavo prieš. Bankroto byla įmonei iškelta dar 2014 m. liepos 11 d., tačiau praėjus jau daugiau nei 2 metams, bankroto administravimo išlaidų sąmata iki šios dienos nėra patvirtinta. 2016 m. gruodžio 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime nepateikta jokių pastabų, nebuvo pasiūlyta alternatyvių nutarimo projektų. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl likusių transporto priemonių pardavimo, buvo nutarta, jog turtas turi būti parduodamas iš varžytynių. Jau ilgą laiką automobiliai buvo pardavinėjami apie tai skelbiant populiariausiame transporto priemonių pardavimo internetiniame portale autoplius.lt, viena transporto priemonė buvo parduota, argumentų, kodėl būtina keisti turto pardavimo tvarką, kuo ji būtų naudingesnė realizuojant turimą turtą, nepateikta. Kadangi jokios išlaidos kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintos, todėl nėra galimybės skelbti varžytynių.

Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo į skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl 2016-12-13 kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1 klausimu – dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo

Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. vyko bankrutavusios UAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai: R. T. (96,22 %) balsavo raštu, VSDFV Šiaulių skyrius (1,24 %) balsavo raštu. Viso pateikė balsavimo raštu biuletenius kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 58668,72 Eur, t. y. 97,46 procentai nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstytas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, antruoju – transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas.

Pirmuoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorius pateikė nutarimo projektą – patvirtinti bendrą 6638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą (buhalterinės paslaugos, kuro, pašto, VĮ Registrų centras ir kt.) nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki išregistravimo iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. Prieš šio nutarimo projektą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra lygi 58668,72 Eur, t. y. 96,22 procentai visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, už šį projektą balsavo 1,24 procentai visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, kreditorių susirinkimas nutarė netvirtinti bendros 6638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatos.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (ĮBĮ 23, 24 str.), tarp jų ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių kompetencijai. Teismo įgalinimai spręsti tam tikrus su bankroto procesu susijusius klausimus gali atsirasti dviem pagrindais: kai jie aiškiai nurodyti įstatyme, arba kai teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatymu jam patikėtos kompetencijos ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai.

ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su įmonės ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

Bankroto administratorius, ginčydamas nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtinimo, nurodo, kad per visą BUAB „Veiktra“ bankroto procesą buvo šaukti 4 kreditorių susirinkimai, viename jų buvo patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas, tačiau kitos bankroto byloje patirtos išlaidos nebuvo patvirtintos.

Iš BUAB „Veiktra“ 2014-12-03, 2015-05-15, 2016-08-29 kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2014-12-03, buvo nuspręsta netvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, antrajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2015-05-15, šeštuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta paskirti 1000 Eur dydžio bankroto administratoriui atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, klausimą dėl kitų administravimo išlaidų ir tolimesnio administratoriaus atlyginimo nutarta spręsti kitame kreditorių susirinkime. 2016-08-29 kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nutarta pritarti R. T. projektui, patvirtinti 1000 Eur dydžio bankroto administratoriaus atlyginimą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro, klausimą dėl kitų administravimo išlaidų tvirtinimo atidėti iki kito kreditorių susirinkimo. Ketvirtajam kreditorių susirinkimui, vykusiam 2016 m. gruodžio 13 d., pateiktas nutarimo projektas – patvirtinti bendrą 6638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą (buhalterinės paslaugos, kuro, pašto, VĮ Registrų centras ir kt.) nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki išregistravimo iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. Nutarimas nepriimtas „prieš“ balsavus kreditoriui R. T., kurio finansinio reikalavimo suma sudaro 96,22 procentus visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad per visą BUAB „Veiktra“ bankroto procesą administravimo išlaidos, būtinos bankroto procedūroms atlikti, iki šiol nėra patvirtintos. Per visą bankroto procesą įvyko keturi kreditorių susirinkimai, tačiau nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos nebuvo priimti kreditoriui R. T., turinčiam didžiausią balsų daugumą, balsuojant „prieš“. Pastebėtina, kad 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimas, netvirtindamas bankroto administratoriaus pateikto nutarimo projekto, nenurodė jokių trūkumų, nepateikė pastabų, o kreditoriai nepateikė jokių alternatyvių nutarimo projektų.

2016-08-16 BUAB „Veiktra“ bankroto administratorius veiklos ataskaitoje nurodė, kad bankroto proceso metu patirtos ir dar planuojamos patirti administravimo išlaidos sudaro 7408,18 Eur, iš jų: buhalterinės paslaugos – 304,10 Eur, teisinės išlaidos – 770 Eur, automobilių transportavimas – 579,24 Eur, automobilių saugojimas – 865,59 Eur, automobilių priežiūra ir remontas – 406,33 Eur, ryšio, kanceliarinės išlaidos – 110,00 Eur, kuro išlaidos – 136 Eur, VĮ Registrų centras paslaugos – 46,92 Eur, skelbimai dėl turto pardavimo – 90,00 Eur, dokumentų archyvavimas – 500 Eur. Bankroto administratorius pateikė teismui įrodymus – komercinį pasiūlymą dėl dokumentų tvarkymo, PVM sąskaitas faktūras, remonto sąmatas, negyvenamų patalpų nuomos sutartį, patvirtinančius, kad BUAB „Veiktra“ dokumentų sutvarkymui ir perdavimui saugoti reikalinga 500 Eur suma, kad automobilio SUBARU FORESTER remonto darbai kainavo 4006,33 Eur ir 231,69 Eur, automobilių transportavimo išlaidos sudarė 2000 Lt (579,24 Eur), teisinės išlaidos – 770 Eur, ryšio, kanceliarinės išlaidos – 110 Eur, kuro sąnaudos – 500 Eur, buhalterinės paslaugos pagal sutartį už 2014 m. 09-11 mėn. – 1050 Lt (304,10 Eur), VĮ „Regitra“ išlaidos – 11,30 Eur, už negyvenamųjų patalpų nuomą automobilių laikymui – 65 Lt (18,83 Eur) vienam automobiliui.

Pažymėtina, jog bankroto administratoriaus nurodytos išlaidos yra būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, neviršija 2016-04-27 Vyriausybės nutarimu Nr. 145 nustatytų bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, tokios išlaidos atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl jos yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 str. 3 d. prasme. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepriima nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo net ketvirtame kreditorių susirinkime, nepateikė jokių pastabų ar alternatyvių nutarimo projektų, tuo pažeisdamas ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtintas kreditorių susirinkimui numatytas pareigas administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pirmame kreditorių susirikime. Esant nurodytoms aplinkybėms ir bankroto administratoriaus prašymui klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui, teismas netvirtina administravimo išlaidų sąmatos ir šį klausimą perduoda iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 2 klausimu – dėl transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo

ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu.

Taigi, turto realizavimo bankroto procese klausimai priskiriami kreditorių kompetencijai, kurią jie įgyvendina per savo organą – kreditorių susirinkimą. Tačiau šių klausimų priskyrimas kreditorių kompetencijai nereiškia absoliučios kreditorių diskrecijos priimant sprendimus dėl turto realizavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-2028/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2A-1298/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-2254/2013, kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, turi įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-387/2012). Tai reiškia, kad teismas, atlikdamas konkretaus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo kontrolę, turi nustatyti kreditorių daugumos, bankrutuojančios įmonės bei kreditorių mažumos interesų balansą ir pašalinti bet kurio iš šių subjektų (subjektų grupės) akivaizdų teisėtų interesų pažeidimą.

BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. gruodžio 13 d., antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „Transporto priemones pardavinėti tinklalapyje evaržytynės, kainą mažinant 10 procentų nepardavus kas mėnesį, 2 punkto 6 dalį palikti nepakeistą, t. y. nepardavus turto 2-5 punktuose nustatyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujų pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“.

Bankroto administratorius nesutinka su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu, nurodydamas, kad ilgą laiką transporto priemonės buvo pardavinėjamos internetiniame portale autoplius.lt, šiame kreditorių susirinkime buvo nutarta likusias transporto priemones pardavinėti iš varžytynių, o argumentų, kodėl būtina keisti turto pardavimo tvarką, kuo ji naudingesnė realizuojant turimą turtą, nepateikta. Taigi, iš bankroto administratoriaus skundo turinio matyti, kad jis nesutinka tik su ta nutarimo dalimi, kuria nutarta transporto priemones pardavinėti ne laisvu pardavimu, bet varžytynėse.

Iš BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 29 d., protokolo Nr. 3 matyti, kad 3 darbotvarkės klausimu buvo priimtas R. T. pasiūlytas nutarimo projektas, kuriuo nutarta įgalioti bankroto administratorių pardavinėti transporto priemones nustatant tokią pardavimo tvarką: transporto priemones pardavinėti laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant internetiniuose portaluose autoplius.lt ir autogidas.lt.

2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta priešingai – transporto priemones pardavinėti iš varžytynių, skelbiant tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Bankroto administratorius, nesutikdamas su šiuo nutarimu, argumentuoja, kad skelbti varžytynių nėra galimybės, nes jokios išlaidos kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintos.

Pažymėtina, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Taigi, tik kreditoriams, veikiantiems per kreditorių susirinkimą, suteikta išimtinė teisė tvirtinti pradinę parduodamo turto tvarką ir kainą. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui (komitetui) svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus.

Teismo vertinimu, ginčijamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, nenustatyta procedūrinių pažeidimų, bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad priimtas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nesutiktina ir su bankroto administratoriaus argumentu, kad nėra galimybės skelbti varžytynių, nes jokios išlaidos kreditorių surinkime nebuvo patvirtintos. Bankroto administratorius teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog skelbiant apie transporto priemonių pardavimą internetiniuose portaluose autoplius.lt ir autogidas.lt, taip pat yra patiriamos atitinkamo dydžio skelbimų išlaidos. Taigi, tiek skelbiant apie turto realizavimą tinklalapyje www.evarzytynes.lt., tiek internetiniuose portaluose autoplius.lt ir autogidas.lt, bankrutuojanti įmonė bet kokiu atveju patiria didesnes ar mažesnes išlaidas. Kadangi bankrutuojanti įmonė tiek realizuodama turtą iš varžytynių, tiek vykdydama laisvą pardavimą, patiria tam tikras išlaidas, o 2016-12-13 kreditorių susirinkimui nusprendus transporto priemones pardavinėti iš varžytynių, nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtu nutarimu būtų pažeisti teisėti kreditorių interesai. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, bankroto administratoriaus skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p., 24 str., 33 str. 1 d. 2, 3 p., 36 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir šį klausimą perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Netenkinti bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ prašymo panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2 „Dėl transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir perduoti šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.