- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-153-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01150-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- CGI Lithuania
- Atsakovas
- A. L., S. M., mažosios bendrijos „Itonika“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės CGI Lithuania, uždarosios akcinės bendrovės, ir atsakovų A. L., S. M. ir mažosios bendrijos „Itonika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės CGI Lithuania, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovams A. L., S. M. ir mažajai bendrijai „Itonika“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Asseco Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė CGI Lithuania (toliau – ir įmonė, bendrovė), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), pateikė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. L., S. M. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Itonika“ 233 790,78 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai (fiziniai asmenys) dirbo pas ieškovę: S. M. ėjo direktoriaus eksperto pareigas energetikos ir paslaugų padalinyje, o A. L. ėjo viešojo administravimo ir energetikos sektoriaus padalinio vadovo pareigas. Ieškovė su atsakovais ir dabar jau mirusiu direktoriaus eksperto pareigas ėjusiu D. R. buvo sudariusi susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 2019 m. kovo 12 d. atsakovai, dar dirbdami pas ieškovę, įsteigė MB „Itonika“. Ieškovė dalyvavo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (tuometinis pavadinimas UAB „Technologijų ir inovacijų centras“) 2019 m. kovo 29 d. pradėtame vykdyti tarptautiniame viešajame pirkime „Informacinės sistemos Bilingas ir jo CDR aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Bilingo pirkimas). Nurodytame Bilingo pirkime iš esmės dalyvavo ir MB „Itonika“, kaip ieškovės konkurentės UAB „Asseco Lietuva“ subrangovė. Ieškovei atlikus vidinį patikrinimą, paaiškėjo, kad atsakovai ir D. R. atskleidė ieškovės komercines paslaptis ir veikė priešingai ieškovės interesams, siekiant, jog Bilingo pirkimą laimėtų UAB „Asseco Lietuva“, kuri ir laimėjo viešąjį pirkimą. Atsakovų ir D. R. neteisėti veiksmai dėl ieškovės komercinės paslapties atskleidimo tarpusavyje ir jų įkurtai MB „Itonika“ bei pasinaudojimo ja savo ir trečiojo asmens naudai yra pripažinti prejudicinę reikšmę turinčiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-720-996/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1413-852/2021). Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieškovės komercines paslaptis, ieškovė patyrė 233 790,78 Eur žalą, kuri priteistina iš atsakovų solidariai. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi ieškovės komercine paslaptimi gavo pažeidėjai.
3. Atsakovai A. L., S. M. ir MB „Itonika“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovės komercinė paslaptis nebuvo atskleista. Atsakovų (fizinių asmenų), kaip aukštos kvalifikacijos asmenų sukaupta patirtis, žinios, įgūdžiai nelaikytini komercine paslaptimi. Tarp šalių nebuvo sudaryti nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovai turėjo teisę konkuruoti su ieškove tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus. Vieninteliai duomenys, kurie turėjo įtakos Bilingo pirkimo rezultatams, buvo gedimų šalinimo terminai (toliau – ir SLA laikai) ir pasiūlymo kaina, nes pagal šiuos du parametrus perkančioji organizacija rinkosi laimėtoją. Nurodyti duomenys nėra ir negalėjo būti laikomi komercine paslaptimi. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai žinojo apie ieškovės pasiūlymą ir atskleidė šią informaciją kitiems asmenims. Ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas blogiausiai, nes ieškovė Bilingo pirkime užėmė 4 vietą. Ieškovė teismine tvarka ginčijo Bilingo pirkimo rezultatus dėl to, kad kiti pirkime dalyvavę asmenys pasiūlė neįvykdomas sąlygas, tačiau jos reikalavimai buvo atmesti. Ieškovės nurodyta išnagrinėta civilinė byla neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nurodytoje byloje teismai nenustatė, kad ieškovė nelaimėjo Bilingo pirkimo būtent dėl atsakovų (fizinių asmenų) atskleistų ieškovės komercinių paslapčių. Išnagrinėtoje byloje MB „Itonika“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. MB „Itonika“ buvo įsteigta, nes atsakovai nebuvo patenkinti darbo sąlygomis pas ieškovę. Ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nes apie tariamą komercinių paslapčių atskleidimą sužinojo 2019 m. rugsėjo 2 d., o į teismą kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 19 d.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asseco Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš atsakovų ar kitų asmenų nėra gavusi, turėjusi ar pasinaudojusi ieškovės komercine paslaptimi. Trečiojo asmens pasiūlymas Bilingo pirkime buvo parengtas savarankiškai, atsakovai (fiziniai asmenys) niekada nedirbo pas trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo viešuosiuose pirkimuose dėl Bilingo sistemos, verslo valdymo sistemos, turto valdymo sistemos dalyvauja nuo 2015 m. Ieškovės reikalavimai dėl Bilingo pirkimo rezultatų buvo įvertinti teismine tvarka, tačiau teismai nenustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymas Bilingo pirkime buvo nepagrįstas ar neįvykdomas. Ieškovės akcentuojamoje prejudicinę reikšmę turinčioje byloje nedalyvavo UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“, todėl išnagrinėtoje byloje padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės nedalyvavusiems byloje asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir iš ieškovės CGI Lithuania, UAB, priteisti atsakovų MB „Itonika“, S. M. ir A. L. naudai po 10 102,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad atsakovai S. M. ir A. L., dirbdami pas ieškovę 2019 m. kovo 12 d., įsteigė MB „Itonika“. Ieškovė dalyvavo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ organizuotame ir 2019 m. kovo 27 d. paskelbtame tarptautiniame viešajame Bilingo pirkime. Pirkimą laimėjo UAB „Asseco Lietuva“, kuri galutiniame pasiūlyme subrangove nurodė MB „Itonika“. Bilingo pirkime UAB „Asseco Lietuva“ surinko 100 balų, UAB „Ingenious“ – 94,93 balų, UAB „iTree Lietuva“ – 74,64 balų, CGI Lithuania, UAB, – 56,32 balų.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-720-996/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1413-852/2021) dėl baudų atsakovams (fiziniams asmenims) skyrimo už konfidencialumo susitarimų pažeidimus nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Išnagrinėtoje byloje nedalyvavo atsakovė MB „Itonika“, o aplinkybė, kad atsakovės MB „Itonika“ nariai ir vadovas yra atsakovai (fiziniai asmenys), nekeičia situacijos, jog šioje byloje ieškinys pareikštas ir MB „Itonika“. Išnagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad atsakovai S. M. ir A. L. atskleidė konfidencialią informaciją, tačiau nebuvo konstatuota, jog atskleidė ieškovės komercinę paslaptį, todėl išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su komercinių paslapčių atskleidimu remtis negalima ir jos neturi prejudicinės reikšmės, kadangi jos nebuvo įrodinėjamos.
8. Teismas konstatavo, kad D. R. ir atsakovai S. M. ir A. L. buvo faktiniai MB „Itonika“ steigėjai, kurie priėmė realius sprendimus dėl bendrijos veiklos ir planavo teikti analogiškas paslaugas kaip ir ieškovė. 2019 m. kovo 29 d., paskelbus Bilingo pirkimą, A. L. jau nedirbo pas ieškovę ir nežinojo tam tikrų faktų apie jos dalyvavimą viešajame pirkime, tačiau jo ir D. R. bei S. M. susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad informaciją apie ieškovės viešojo pirkimo pasiūlymą (SLA laikus, pasiūlymo strategiją, kainą) jis sužinojo iš D. R. bei S. M., kurie tuo metu dirbo pas ieškovę. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad A. L., būdamas UAB „Asseco Lietuva“ atstovu Bilingo pirkime, tą informaciją neteisėtai perdavė ir (ar) panaudojo ją, rengiant pasiūlymą UAB „Asseco Lietuva“, teismas nusprendė, jog informacija UAB „Asseco Lietuva“ buvo perduota.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu A. L. 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, su S. M. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. Teismas, įvertinęs susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos sąlygas, priėjo išvadą, kad ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių informaciją apsaugoti. Teismas sutiko, kad informacija apie pasiūlymą viešajame pirkime laikytina slapta, tačiau, teismo vertinimu, ji neturi potencialios komercinės vertės, todėl laikytina konfidencialia informacija, nepriklausomai nuo to, kaip ją įvardija ieškovė.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl viešojo pirkimo informaciją, o konkrečiai SLA valandas ir kainą, reikėtų laikyti komercine paslaptimi. Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą. Komercinės paslaptys – patys specifiškiausi, vertingiausi ir labiausiai saugomi duomenys. Nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista informacija apie ieškovės naudojamus techninius sprendimus, techninę architektūrą ar infrastruktūrą, programinę įrangą, praktinę patirtį, technologines naujoves ir pan., be kita ko, tokios informacijos naudotojui galimai suteiktų konkurencinį pranašumą. Visi keturi Bilingo pirkime dalyvavę asmenys teikė analogišką informaciją, t. y. kainą ir SLA laikus, kuriuos pasiskaičiavo pagal savo metodiką, darbuotojų kvalifikaciją, turimą patirtį ir siekiamą gauti pelną, todėl tokia informacija savaime nelaikytina komercine paslaptimi ir kvalifikuotina tik kaip konfidenciali. Su nurodyta informacija galėjo susipažinti po konkurso visi jame dalyvavę dalyviai, o pati ieškovė, teikdama pasiūlymą, nenurodė, kad jame esanti informacija sudaro komercinę paslaptį. Ieškovės pasiūlymo 2 priede nurodyta, kad yra konfidenciali informacija, kuri bus pateikta pirkėjui, paprašius galimai laimėjusio dalyvio. Taigi, pati ieškovė pripažino, kad pasiūlyme nėra komercinę paslaptį atitinkančios informacijos. Komercine paslaptimi nelaikoma menkavertė ar bevertė informacija ne tik dėl to, kad ji viešai prieinama arba lengvai ir be didelių pastangų surenkama, bet ir dėl to, jog pagal savo turinį neturi ekonominės vertės, vykdant veiklą ir neteikia konkurencinio pranašumo, kaip šiuo atveju.
11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai nebūtų gavę naudos, t. y. nebūtų gavę pajamų, kaip subrangovai, iš Bilingo pirkimo, jei nebūtų pasidalinę ieškovės komercine paslaptimi, kuri leido atsakovams padėti parengti patrauklesnį UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės patirtą žalą atsakovų gautos naudos forma, nes šiuo atveju buvo pasidalinta konfidencialia, o ne ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, ir nėra priežastinio tarp pasinaudojimo šia informacija ir atsakovų gautos naudos, juolab kad UAB „Asseco Lietuva“ pateiktas pasiūlymas buvo geresnis už kitų asmenų pasiūlymus, ieškovė pirkime užėmė 4 vietą.
12. Teismas nustatė, kad Bilingo pirkimo sąlygas sudarė SLA laikai ir darbų kaina. UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Ingenious IT“ ir UAB „iTree Lietuva“ pasiūlė 1 valandos trukmės sutrikimų šalinimo terminą kritiniu laikotarpiu (kritinės klaidos atveju). UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Ingenious IT“ pasiūlė 1 valandos, o UAB „iTree Lietuva“ – 3 valandų sistemos sutrikimo šalinimo terminus nekritiniu laikotarpiu (ne kritinės klaidos atveju). Ieškovė pasiūlė 3 valandų trukmės sutrikimų šalinimo terminą kritiniu laikotarpiu ir 8 valandų trukmės nekritiniu laikotarpiu. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad 1–3 vietos pasiūlymų eilės tiekėjai nurodė objektyviai neįmanomus kritinių ir nekritinių sutrikimų šalinimo terminus, nes į juos neįskaičiavo kliento reakcijos laiko. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-559-553/2020 konstatuota, kad visi trys pirmi pasiūlymus pateikę tiekėjai vienodai suprato sutrikimų šalinimo procesą, o ieškovė jį vertino visai kitaip.
13. Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog būtent atsakovų trečiajam asmeniui perduota informacija lėmė geriausią UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą Bilingo pirkime. UAB „Asseco Lietuva“ pateikė mažiausios kainos pasiūlymą (1 891 500 Eur), kuris nuo ieškovės pasiūlymo skyrėsi labai ženkliai (2 481 528 Eur). Ieškovė ginčijo visų trijų pirkime dalyvavusių asmenų nurodytą kainą, kaip neįprastai mažą, ir teigė, kad dėl to Bilingo pirkimą laimėjusi UAB „Asseco Lietuva“ negalės įvykdyti sutarties.
14. Teismo vertinimu, UAB „Asseco Lietuva“ Bilingo pirkimo pasiūlymą rengė ne atsakovų pateiktos informacijos pagrindu, o rėmėsi savo patirtimi, dalyvaujant panašiuose pirkimuose, turima reikalinga kvalifikacija, kurios daliai pasitelkė savo grupės įmonę „Asseco Poland“. Priešingu atveju ir UAB „Asseco Lietuva“ būtų neteisingai skaičiavusi SLA laikus ir pateikusi panašią į ieškovės kainą, o ne 590 028 Eur mažesnę. Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (atsakovų gautos naudos). Nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti tenkinamas ieškinys ir priteisiama žala, todėl teismas nepasisakė dėl žalos dydžio.
15. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti atsakovų gautą naudą, nes byloje nenustatyta, jog, pasinaudojant ieškovės informacija apie viešąjį pirkimą, buvo laimėtas Bilingo pirkimas. Trečiasis asmuo Bilingo pirkimą laimėjo dėl geriausio pasiūlymo, kurio parengimą lėmė jo patirtis ir viešai skelbiama esamų sutarčių analizė. Nors rinkoje vyrauja vidutinis įkainis tarp 40–50 Eur už val. be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), tačiau atskirais atvejais tiekėjai teikia pasiūlymus su įkainiais 29–38 Eur už val. be PVM. Priežastinio ryšio nėra ir todėl, kad net ir tuo atveju, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų ir UAB „Asseco Lietuva“ būtų nedalyvavusi Bilingo pirkime, ieškovės teisinė padėtis nepasikeistų, nes būtų likusi Bilingo pirkime trečia.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė 3 metų ieškinio senaties termino žalai atlyginti nepraleido, nes ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovės vidinio tyrimo išvados dėl S. M. veiksmų gavimo, kuomet ieškovė gavo visą būtiną informaciją ieškinio parengimui.
17. Teismas nustatė, kad atsakovai byloje patyrė 43 255,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prie kiekvienos atitinkamos sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir pagal šias sąskaitas atliktų lėšų įskaitymų yra nurodytos atliktos teisinės paslaugos, surašyti procesiniai dokumentai, tačiau dalis jų nurodyti netiksliai (pvz., procesinių prašymų rengimas). Atsakovai nepateikė detalios ataskaitos, iš kurios būtų matyti, koks laikas buvo skiriamas darbams atlikti (pvz., pasirengimas teismo posėdžiams, dokumentų analizei), todėl teismas jo nevertino.
18. Teismas nustatė, kad bendras bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis už įvairių procesinių dokumentų parengimą yra 23 504,48 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose – 6 802,78 Eur, iš viso 30 307,26 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, specialių žinių poreikį, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, pripažino, kad nurodytas dydis yra protingas ir teisingas, panašias bylinėjimosi išlaidas patyrė ir ieškovė (26 843,62 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 3 967,08 Eur žyminis mokestis). Taigi, teismas priteisė iš ieškovės atsakovų naudai po 10 102,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė CGI Lithuania, UAB, prašo:
19.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti;
19.2. palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą – sumažinti iš ieškovės atsakovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 10 102,42 Eur.
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo išnagrinėtoje byloje dėl baudų iš atsakovų priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad atsakovai perdavė, atskleidė ieškovės su Bilingo pirkimu susijusią informaciją, ja pasinaudojo savo ir trečiojo asmens naudai. Išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudos priteisimui nebūtinas informacijos priskyrimas prie komercinės paslapties kategorijos, pakanka – konfidencialios informacijos. Sprendžiant ginčą dėl komercinių paslapčių atskleidimo, visa atsakovų gynybinė taktika ir keliami klausimai apie tai, ar atsakovai žinojo kažkokią informaciją, ar atskleidė ir kam atskleidė, jau buvo išspręsti išnagrinėtoje byloje. Teismas nepagrįstai nesivadovavo išnagrinėtoje byloje nustatytomis ir prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis vien dėl to, kad išnagrinėtoje byloje ieškovės informacija apeliacinės instancijos teismo buvo prilyginta konfidencialiai informacijai, tačiau kartu pažymėta, jog komercinė paslaptis visada yra ir konfidenciali informacija. Išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas tą pačią informaciją laikė komercine paslaptimi, o apeliacinės instancijos teismas šio priskyrimo nepakeitė, nes ieškovė prašė priteisti baudas pagal konfidencialumo susitarimus.
20.2. Aplinkybė, kad MB „Itonika“ nedalyvavo išnagrinėtoje byloje, nepakeičia faktinių aplinkybių konstatavimo atsakovų (fizinių asmenų) atžvilgiu. MB „Itonika“ steigėjais, naudos gavėjais yra atsakovai, kurių gynybinė pozicija sutapo su MB „Itonika“ pozicija, A. L. yra bendrijos vadovas. MB „Itonika“ civilinė atsakomybė nesiskiria nuo kitų atsakovų atsakomybės už ieškovės komercinės paslapties atskleidimą. Išnagrinėtoje byloje pripažinta, kad atsakovai (fiziniai asmenys) perdavė MB „Itonika“ ieškovės komercinę paslaptį, kurią ši atsakovė panaudojo Bilingo pirkime. MB „Itonika“ buvo specialiai įsteigta, siekiant dalyvauti Bilingo pirkime, kaip UAB „Asseco Lietuva“ subrangovė. MB „Itonika“ ir UAB „Asseco Lietuva“ sudaryta subrangos sutartis patvirtina, kad būtent MB „Itonika“ yra tikroji su perkančiąja organizacija sudarytos sutarties vykdytoja, nes MB „Itonika“ atlygis sudaro 88 proc. nuo UAB „Asseco Lietuva“ užsakymų vertės, t. y. iš Bilingo pirkimo MB „Itonika“ gavo daugiau naudos nei pirkimo laimėtoja. MB „Itonika“ neturi kitų didesnių projektų, didžiąją dalį pajamų gauna iš UAB „Asseco Lietuva“ laimėto Bilingo pirkimo. Net ir vertinant pakartotinai visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina visų atsakovų deliktinę atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos.
20.3. Teismas siaurai vertino komercinės paslapties atskleidimo turinį, nes ieškovė įrodinėjo ne tik SLA laikų ir kainos atskleidimą, bet ir kitos komercinės ir slaptos informacijos atskleidimą (apie ieškovės paraišką, klausimus, baudas, veiksmus, strategiją, maržą, sąnaudas), kuri laikytina galutinės siūlomos kainos sudėtine dalimi. Visos šios informacijos neteisėtas atskleidimas ir panaudojimas konstatuotas išnagrinėtoje byloje dėl baudų priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą. Aplinkybė, kad su SLA laikais ir kaina pirkime dalyvavę tiekėjai gali susipažinti po konkurso, nereiškia, jog tokia informacija nelaikytina komercine paslaptimi. Be to, po konkurso galima susipažinti tik su laimėtojo pasiūlymu, o ne su visų tiekėjų pasiūlymais. Nesuprantama, kaip teismas tą pačią informaciją gali laikyti ne komercine paslaptimi, kai tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), tiek pati perkančioji organizacija tokią informaciją laiko komercine paslaptimi.
20.4. Teismas neatsižvelgė į viešųjų pirkimų specifiką ir neįvertino, kad informacijos apie vieno tiekėjo pasiūlymo kainos, SLA laikų, maržos, sąnaudų, laimėjimo strategijos atskleidimas kitam to paties pirkimo tiekėjui, kuris ja pasinaudoja siekdamas sau naudos, yra esminis sąžiningos konkurencijos pažeidimas. Aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, nesuteikė atsakovams pagrindo atlikti neteisėtus veiksmus. Viešieji pirkimai turi būti vykdomi skaidriai, užtikrinant konkurentų sąžiningą varžymąsi. Pagal teismo logiką viešuosiuose pirkimuose nereikia slaptai kiekvienam tiekėjui teikti savo pasiūlymo, nereikia investuoti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS), kuri neleidžia matyti kito tiekėjo pasiūlymo ir jo siūlomos kainos, SLA laikų, kitos svarbios informacijos, nors tokia informacija yra vertinga, suteikianti konkurencinį pranašumą ir laikytina komercine paslaptimi.
20.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad informacija apie SLA laikus ir komercinio pasiūlymo kainą nelaikytina komercine paslaptimi. Nesuprantama, kaip ta aplinkybė, kad kiekvienas tiekėjas SLA laikus ir kainą apskaičiuoja pagal savo metodiką, darbuotojų kvalifikaciją, turimą patirtį ir siekiamą gauti pelną, pagrindžia tokios informacijos nevertingumą. Priešingai, kiti tiekėjai nežino, kokio pelno siekia tiekėjas šiame pirkime, kokios kvalifikacijos darbuotojus turi ir kokias sąnaudas patirs, negali nuspėti kito tiekėjo kainos ir SLA laikų, todėl tokia informacija, teikiant pasiūlymus viešajame pirkime, yra esminė ir komerciškai vertinga. Konkurencijos pranašumas, galimybė būti paskelbtam konkurso laimėtoju ir yra ta komercinė vertė, kurią tiesiogiai turi kiekvienas tiekėjas, siūlydamas kainą ir SLA laikus. Iki laimėtojo paskelbimo nė vienas tiekėjas nežino kito tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos ir SLA laikų, nes būtent šiomis kategorijomis yra konkuruojama.
20.6. Teismui netinkamai priskyrus atskleistą informaciją prie konfidencialios informacijos, netinkamai buvo įvertintas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsakovų gautos naudos. Priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės padėties Bilingo pirkimo galutinėje eilėje nėra reikšmingas ir yra nelogiškas, nes byloje turėjo būti nustatinėjama, ar MB „Itonika“ ir kitų atsakovų turtinė padėtis pasikeistų, jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad ieškovė nelaimėjo Bilingo pirkimo, neturi įtakos žalos konstatavimo faktui, nes ieškovės komercinės paslapties atskleidimas suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovams. Jei teismas laikytų, kad atskleista informacija priskirtina tik prie konfidencialios informacijos, tokiu atveju žala dėl atsakovų S. M. ir A. L. neteisėtų veiksmų kyla sutartinės atsakomybės pagrindu, nes pagal su atsakovais sudarytų konfidencialumo susitarimų nuostatas darbuotojas turi sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti nuostolius, kurių nepadengia bauda.
20.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pasiūlymą Bilingo pirkime UAB „Asseco Lietuva“ parengė pati, nes tokių duomenų byloje nėra. UAB „Asseco Lietuva“ iki ginčui aktualaus Bilingo pirkimo niekada nedalyvavo tokio pobūdžio viešajame pirkime, neturėjo patirties. Byloje esantys įrodymai (elektroninis susirašinėjimas) patvirtina, kad pasiūlymą Bilingo pirkimui, UAB „Asseco Lietuva“ vardu rengė atsakovai, kurie dalinosi slapta ieškovės informacija su ieškovės konkurente. Ieškovės komercinės paslapties atskleidimas neabejotinai turėjo įtakos ieškovės konkurentės elgesiui viešajame pirkime.
20.8. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas visų atsakovų naudai, nes atsakovų pateiktos teisinių paslaugų sąskaitos faktūros ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad išlaidas teisinei pagalbai patyrė tik MB „Itonika“. Taigi, atsakovai (fiziniai asmenys) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepatyrė, todėl iš ieškovės galėjo būti priteistas tik 10 102,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas MB „Itonika“ naudai.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. L., S. M. ir MB „Itonika“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, nes atsakovai neatskleidė ieškovės komercinės paslapties. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Ieškovė Bilingo pirkime užėmė paskutinę vietą iš keturių, skirtumas tarp ieškovės ir kitų pasiūlymų yra didelis, todėl nelogiška kaltinti kitus asmenis, pasinaudojus ieškovės informacija. Neegzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes ieškovė pirkimo nebūtų laimėjusi net jei pirkime nedalyvautų UAB „Asseco Lietuva“, todėl ieškovės akcentuojama informacija, kurios atskleidimu kaltinami atsakovai, nelaikytina vertinga. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai jai sukėlė kokią nors žalą, nes ieškovė pateikė patį blogiausią pasiūlymą Bilingo pirkime ir pirkimo bet kuriuo atveju nebūtų laimėjusi.
21.2. Atsakovai (fiziniai asmenys) niekada neturėjo nekonkuravimo susitarimų su ieškove, todėl ieškovė ieškiniu siekia nepagrįstai apriboti atsakovų galimybę naudotis informacija, kuri yra neatskiriama nuo darbuotojų gebėjimų ir įgūdžių. Ieškovė sąmoningai nepateikė išsamaus informacijos, kuria neva pasinaudojo atsakovai, sąrašo, todėl yra sudėtinga nurodyti, kuri informacija, kurios atskleidimu atsakovai yra kaltinami, buvo neatskiriama jų įgūdžių dalimi. A. L. darbo santykiai su ieškove pasibaigė 2019 m. kovo 22 d. Bilingo pirkimas paskelbtas 2019 m. kovo 29 d., todėl atsakovas turėjo teisę visa apimtimi naudotis informacija, kuri tapo neatskiriama jo įgūdžių dalimi. Viešųjų pirkimų supratimas, gebėjimas suprasti viešojo pirkimo sąlygas, gebėjimas užmegzti komercinius santykius, gebėjimas suvokti, koks pasiūlymas perkančiajai organizacijai būtų konkurencingas, Bilingo sistemos veikimo supratimas yra neatskiriama darbuotojo įgūdžių dalis ir jokia teisės norma ar susitarimas neribojo atsakovų teisės tokia informacija pasinaudoti.
21.3. Apeliantės argumentai dėl priežastinio ryšio yra nepagrįsti, nes teismų praktikoje nenurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovas žalą grindžia atsakovo gauta nauda, priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti, jog atsakovo nauda yra gauta dėl neteisėtų veiksmų, ar jog priežastinio ryšio nebereikia nustatyti vertinant, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė iš savo tariamai komercinės paslapties jokios naudos negavo ir nebūtų gavusi, t. y. ieškovė prašomos priteisti naudos negavo pati ne dėl to, kad atsakovų veiksmai apribojo ieškovę, o dėl to, jog iš tariamos komercinės paslapties naudos nebuvo įmanoma gauti, nes ieškovės informacija nebuvo įmanoma laimėti Bilingo pirkimo.
21.4. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą rengė pasinaudojant ieškovės komercinėmis paslaptimis. UAB „Asseco Lietuva“ ir ieškovės pasiūlytos kainos bei SLA laikų skirtumas yra ženklus, ieškovė pirkime užėmė paskutinę vietą, todėl tai patvirtina, jog UAB „Asseco Lietuva“ nesinaudojo ieškovės informacija. Aplinkybė, kad UAB „Asseco Lietuva“ į bylą nepateikė skaičiavimų ar įrodymų, jog UAB „Asseco Lietuva“ atliko savo vertinimą ir skaičiavimus, nepagrindžia, jog ši bendrovė tokių skaičiavimų neatliko. Tai, kad ieškovė pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose rengia pagal tam tikrą vidinę tvarką, nereiškia, jog visi subjektai pasiūlymus rengia taip pat. Byloje yra pateiktas UAB „Asseco Lietuva“ parengtas ir perkančiajai organizacijai pateiktas SLA valandų pasiūlymo pagrindimas, kuriame UAB „Asseco Lietuva“ aprašė detalų pagrindimą, kaip ketino įgyvendinti savo įsipareigojimus.
21.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje dėl ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Išnagrinėtoje byloje nedalyvavo MB „Itonika“, be to, skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas. Ieškovė, įrodinėdama fakto buvimą prejudiciniu, apsiribojo tiesiog teismo sprendimo pacitavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų deliktinę atsakomybę grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 straipsnio pažeidimais. Nė vieno iš nurodytų pažeidimų ieškovė neįrodinėjo išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo vertinama atsakovų A. L. ir S. M. sutartinė atsakomybė pagal konfidencialumo susitarimus. Išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, informacijos perdavimo UAB „Asseco Lietuva“, kuri net nedalyvavo byloje. Išnagrinėtoje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai atskleidė ieškovės pasiūlymo Bilingo pirkime kainą, biudžeto skaičiavimus, maržą, sąnaudas ir pan., o priešingai – nurodė, jog šią informaciją laiko konfidencialia informacija (o ne komercine paslaptimi) ir šios informacijos atskleidimo neįrodinėja. Taigi, ieškovė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas turėjo įrodinėti šioje byloje atskirai, tačiau to nepadarė, nors pati pripažino, kad išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo dabar jau komercine paslaptimi nurodomos informacijos atskleidimas.
21.6. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės informacija apie SLA laikus ir kainą neturėjo komercinės vertės, nes ieškovės pasiūlymas buvo visiškai nekonkurencingas (užimta paskutinė vieta Bilingo pirkime), ieškovė SLA laikus skaičiavo neteisingai. Tai patvirtina, kad ieškovės ieškinys dėl Bilingo pirkimo rezultatų buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4099-855/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-553/2020). Taigi, ieškovės akcentuojama informacija neturėjo komercinės vertės, todėl nelaikytina komercine paslaptimi.
21.7. Apeliantės apeliacinis skundas yra prieštaringas, pateikti argumentai nesusiję su skundžiamo sprendimo išvadomis. Apeliantė siekia išplėsti ginčo ribas, spekuliuoja faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantė nurodė, kad atsakovų atsakomybę patvirtina ne tik elektroninis susirašinėjimas, tačiau kitų įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, kad UAB „Asseco Lietuva“ siuntė į derybas su perkančiąja organizacija ne savo atstovus, o MB „Itonika“ atstovą A. L. Byloje nustatyta, kad UAB „Asseco Lietuva“ siuntė savo darbuotojus, o A. L. derybose net nekalbėjo. Apeliantė taip pat nurodė, kad iš Bilingo pirkimo MB „Itonika“ gavo daugiau pajamų nei UAB „Asseco Lietuva“, nors apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje nurodoma priešingai. Apeliantė sąmoningai klaidingai interpretuoja susitarimą tarp UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“, kuriame nenustatyta, kokia užsakymų dalis tenka šalims, t. y. MB „Itonika“ gavo apie 66 proc. visų UAB „Asseco Lietuva“ iš perkančiosios organizacijos gautų pajamų, o ne 88 proc., kaip nurodė ieškovė.
21.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad išnagrinėtoje byloje dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir baudų priteisimo ieškovė neįrodinėjo, o teismai nenustatė, jog atsakovai atskleidė ieškovės komercinę paslaptį. Išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė taikyti atsakomybę ne už komercinės paslapties atskleidimą, o tik už konfidencialios informacijos atskleidimą. Taigi, išnagrinėtos bylos ir šios bylos faktinis pagrindas nėra analogiškas.
21.9. Ieškovės ieškinio pagrindu ir bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo atsakovo S. M. civilinė atsakomybė už darbo pareigų ir funkcijų pažeidimą ar aplaidų jų vykdymą, todėl apeliantės argumentai, kad S. M. įtakojo ieškovės sprendimą neteikti minimalių SLA terminų, nors tokius SLA terminus siūlė ieškovės konkurentei UAB „Asseco Lietuva“, negali būti apeliacinio skundo pagrindu. S. M. darbo kokybės klausimas ir atsakomybė už tai nebuvo kelta ir išnagrinėtoje byloje dėl konfidencialumo susitarimo pažeidimo.
21.10. Apeliantė apeliaciniame skunde painioja nesąžiningos konkurencijos ir konkurencijos teisės pažeidimus, todėl nepagrįstai remiasi neaktualia administracinių bylų bei Konkurencijos Tarybos praktika, kurios išaiškinimai yra pateikti aiškinant kitam teisės pošakiui priskiriamas teisės normas, todėl ji yra neaktuali ir ja negali būti vadovaujamasi šioje byloje.
Šalies argumentai
21.11. Apeliantės argumentai, kad atsakovų ir UAB „Asseco Lietuva“ vadovo paaiškinimai yra prieštaringi, yra nepagrįsti, nes jų paaiškinimai dėl tarpusavio derybų nėra prieštaringi ir nepagrindžia apeliantės argumentų dėl atsakovų civilinės atsakomybės.
21.12. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovai pateikė įrodymus apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nėra tokio teisinio pagrindo, kuris numatytų, kad jei byloje buvo keli atsakovai, o bylinėjimosi išlaidas apmokėjo vienas iš jų, atsakovams priteistinos išlaidos turi būti mažinamos. Aplinkybė, kad teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo MB „Itonika“, nereiškia, jog teismas jas turėjo sumažinti dviem trečdaliais, nes jos galėjo būti priteistos tiesiogiai MB „Itonika“ naudai.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asseco Lietuva“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
22.1. Apeliantės nurodytoje išnagrinėtoje byloje dėl baudų už konfidencialios informacijos atskleidimą priteisimo nenustatyti prejudiciniai faktai. Išnagrinėtoje byloje UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“ nedalyvavo. Iki šios civilinės bylos UAB „Asseco Lietuva“ niekada nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti tuo aspektu, ar UAB „Asseco Lietuva“ turėjo ir (ar) panaudojo kokią nors informaciją apie ieškovės ketintą teikti pasiūlymą Bilingo viešajame pirkime. UAB „Asseco Lietuva“ niekada nėra gavusi, turėjusi ir (ar) panaudojusi kokią nors ieškovės informaciją.
22.2. UAB „Asseco Lietuva“, priimdama sprendimą dalyvauti Bilingo pirkime ir pateikdama pasiūlymą, veikė savarankiškai. Toks sprendimas buvo priimtas po pasitarimo su motinine bendrove „Asseco Poland“. UAB „Asseco Lietuva“ kartu su grupės įmonėmis, perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose dėl Bilingo sistemos, verslo vykdymo sistemos, turto valdymo sistemos dalyvavo dar nuo 2015 m., todėl jai buvo aiškios Bilingo pirkimo konkurso sąlygos, dokumentai, kuriuos perkančiajai organizacijai reikėjo pateikti. Ieškovė žino, kokius dokumentus UAB „Asseco Lietuva“ teikė Bilingo pirkime, nes dėl pirkimo rezultatų ieškovė pralaimėjo teisminį ginčą. Atitinkamai UAB „Asseco Lietuva“ neturėjo pareigos tokių dokumentų pakartotinai teikti į bylą.
22.3. UAB „Asseco Lietuva“ į pasiūlymą viešajame pirkime MB „Itonika“ įtraukė, kaip subrangovę, tik dėl praktinių priežasčių, nes vėliau pasamdyti subrangovą, jo nenurodžius pasiūlyme, yra sudėtinga, o pasiūlyme nurodyto subrangovo visada galima atsisakyti, juo nepasinaudoti arba jį pakeisti. UAB „Asseco Lietuva“ savarankiškai kartu su „Asseco Poland“ atitiko visus perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
22.4. UAB „Asseco Lietuva“ laimėjo Bilingo pirkimą ne todėl, kad kokią nors informaciją jai kas nors perdavė, bet todėl, jog jos pasiūlymas buvo geriausias. Ieškovė pirkime užėmė paskutinę ketvirtą vietą, todėl ji neturėjo objektyvių galimybių laimėti Bilingo pirkimą. Dėl ieškovės veiksmų Bilingo pirkimo procedūros buvo ne kartą stabdomos, o sutartis pasirašyta tik praėjus 7 mėnesiams nuo laimėtojo paskelbimo.
23. Apeliaciniame skunde atsakovai A. L., S. M. ir MB „Itonika“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant šiuos motyvus:
23.1. „26. <...> tačiau jo ir D. R. bei S. M. susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad informaciją apie ieškovės viešojo pirkimo pasiūlymą (SLA laikus, pasiūlymo strategiją, kainą) jis sužinojo iš D. R. bei S. M., kurie tuo metu dirbo pas ieškovę“;
23.2. „27. <..> Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad A. L., būdamas UAB „Asseco Lietuva“ atstovu pirkime, tą informaciją neteisėtai perdavė ir / ar panaudojo ją rengiant pasiūlymą UAB „Asseco Lietuva“, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad informacija UAB „Asseco Lietuva“ buvo perduota“;
23.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Prašomi pašalinti pirmosios instancijos teismo motyvai turi įtakos atsakovams, jų teisiniam statusui ir gali sukurti teisinius padarinius ateityje, nes tuo atveju, jei ieškovė skųstų pirmosios instancijos sprendimą, ginčijami motyvai galimai galėtų būti pagrindu nuspręsti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Ši byla antrasis kelis metus tebesitęsiančios istorijos etapas, kai ieškovė siekia daryti spaudimą ir įbauginti atsakovus, kad šie nutrauktų veiklą ir nebekonkuruotų su ieškove, todėl skundžiami pirmosios instancijos teismo motyvai šios situacijos išsprendimui ir tolimesnių ginčų užkirtimui yra itin reikšmingi. Jei skundžiami teismo motyvai būtų palikti, tai ieškovė siektų tuo pasinaudoti, galimai inicijuotų dar vieną teisminį ginčą.
24.2. Teismas nepagrįstai įvertino, kad atsakovai žinojo kokią nors informaciją apie ieškovės pirkimo pasiūlymą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai žinojo ir dalinosi informacija apie ieškovės Bilingo pirkimo pasiūlymą, t. y. SLA laikus, pasiūlymo strategiją ir kainą. Teismo nurodytas atsakovų ir D. R. 2019 m. kovo 5 d.–2019 m. gegužės 6 d. elektroninis susirašinėjimas yra didelės apimties, todėl abstraktaus ir nekonkretaus pobūdžio teismo nuoroda į susirašinėjimą nepatvirtina, kad A. L. buvo perduota ieškovės nurodoma informacija. Informacija apie ieškovės pasiūlymo parametrus (SLA laikus ir kainą) atsirado tik 2019 m. birželio 19 d., t. y. ieškovė viešojo pirkimo pasiūlymo pakeitimus atliko pasiūlymo pateikimo perkančiajai organizacijai išvakarėse, po atsakovų susirašinėjimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad D. R. kada nors būtų atsisiuntęs galutinį ieškovės pateiktą pasiūlymą Bilingo pirkime ir taip gavęs informaciją apie tai, kokias SLA valandas ir kainą pasiūlė ieškovė.
24.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad A. L. perdavė UAB „Asseco Lietuva“ informaciją apie ieškovės pasiūlymą Bilingo pirkime, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl informacijos perdavimo, tačiau vis tiek padarė nepagrįstą išvadą. Teismas neatsižvelgė į UAB „Asseco Lietuva“ direktoriaus paaiškinimus 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu, kad UAB „Asseco Lietuva“ nebuvo perduota jokia informacija, o jos jai ir nereikėjo. Šiai bendrovei viešojo pirkimo pasiūlymo forma buvo aiški ir skaidri, visi duomenys buvo konkurso sąlygose, todėl tik nuo bendrovės apsisprendimo priklausė pasiūlymo pateikimas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių UAB „Asseco Lietuva“ vadovo paaiškinimus.
24.4. Teismas aplinkybę dėl ieškovės informacijos perdavimo UAB „Asseco Lietuva“ galėjo neteisingai įvertinti, nurodant, kad A. L. buvo UAB „Asseco Lietuva“ atstovu Bilingo pirkime. A. L. bendrąja prasme buvo UAB „Asseco Lietuva“ atstovu tik viename konkrečiame (2019 m. gegužės 28 d.) susitikime su perkančiąja organizacija, tačiau šio susitikimo metu A. L. net nekalbėjo, įgaliojimas jam buvo išduotas 2019 m. gegužės 27 d. Nurodytas aplinkybes dėl formalaus atstovavimo patvirtina perkančiosios organizacijos paaiškinimas teismui. UAB „Asseco Lietuva“ vadovo paaiškinimai teisme taip pat patvirtina, kad susitikimas dėl derybų buvo formalumas, realios derybos, kurių metu būtų keičiamasi informacija, nevyko, buvo išklausyti tik perkančiosios organizacijos poreikiai. Kaip minėta, susitikimo metu informacija apie ieškovės galutinį pasiūlymą neegzistavo.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė CGI Lithuania, UAB, prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovai net nenurodė, kokias konkrečias pasekmes jiems sukelia skundžiami sprendimo motyvai. Išnagrinėtoje byloje dėl baudų priteisimo teismas iš esmės padarė tokias pačias išvadas dėl ieškovės informacijos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo, todėl tokių pačių išvadų skundžiamame sprendime panaikinimas yra nepateisinamas.
25.2. Atsakovai klaidina teismą, nurodydami, kad ieškovės informacija apie SLA laikus ir kainą atsirado tik prieš pasiūlymo pateikimą Bilingo pirkime. Tokia informacija atsirado iki pasiūlymo pateikimo, atsakovai žinojo ir dalyvavo kainos, SLA laikų, maržos, strategijos kūrimo procese.
25.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės informacija buvo perduota UAB „Asseco Lietuva“. Byloje esantys įrodymai (ne tik atsakovų susirašinėjimas) patvirtina, kad A. L. susitikinėjo su UAB „Asseco Lietuva“ atstovu, aptarinėjo Bilingo pirkimą, dalyvavo derybose, kaip UAB „Asseco Lietuva“ atstovas. Atsakovas S. M. Bilingo pirkime buvo ieškovės atstovas ir vienas iš pagrindinių ieškovės darbuotojų, prisidėjusių prie viešojo pirkimo, laimėjimo strategijos kūrimo, SLA skaičiavimų ir pan. S. M. pasiūlyti ilgi SLA laikai lėmė, kad konkurentai pirkime pasiūlė ženkliai trumpesnius SLA laikus, o tai sudarė 60 proc. Bilingo pasiūlymo vertinimo. Tai, kad teismas nenurodė visų byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neįvertino, darydamas apeliantų ginčijamas išvadas.
25.4. Ieškovei nebuvo prieinama visa ginčo laikotarpio atsakovų komunikacija, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti susirašinėjimo fragmentai, ieškovės vidinis susirašinėjimas ir teismo posėdžio metu atsakovų pateikti paaiškinimai iš esmės pagrindžia atsakovų atsakomybę. Atsakovų komunikacija vyko ir gyvai, kitomis komunikacijos priemonėmis, todėl ieškovė neturi prieigos prie kitų įrodymų, tačiau byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad atsakovai padarė pažeidimą. Visi atsakovai dėl užimamų pareigų turėjo prieigą ir disponavo ieškovės komercinėmis paslaptimis.
25.5. Atsakovai klaidina teismą, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl SLA laikų ir kainos atskleidimo, nes atsakovai taip pat atskleidė informaciją apie ieškovės paraišką, klausimus, taikytas baudas, veiksmus pirkime, strategiją, maržą, sąnaudas. Tokia informacija turi ieškovei ypatingai didelę komercinę vertę, kadangi šiuose dokumentuose atskleidžiama ieškovės finansinė ir technologinė Bilingo sistemos pusė, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, t. y. tokia informacija suteikia ieškovei konkurencinį pranašumą.
25.6. Teismas tinkamai įvertino UAB „Asseco Lietuva“ vadovo paaiškinimus ir padarė išvadą, kad A. L. pasidalino su UAB „Asseco Lietuva“ ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovų susirašinėjimas patvirtina, kad jie ne tik tarpusavyje dalinosi ieškovės informacija, bet ja pasidalino ir su UAB „Asseco Lietuva“ tam, jog ši įmonė galėtų Bilingo pirkime pateikti geresnį pasiūlymą nei ieškovė. Būtent atsakovai rengė pasiūlymą Bilingo pirkime UAB „Asseco Lietuva“ vardu.
25.7. Teismas nors ir pripažino, kad A. L. perdavė informaciją UAB „Asseco Lietuva“, tačiau vėliau padarė klaidingą išvadą dėl to, jog UAB „Asseco Lietuva“ pati parengė pasiūlymą. Toks konstatavimas buvo atliktas, neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų, neatsižvelgus į UAB „Asseco Lietuva“ vadovo paaiškinimų prieštaringumą rašytiniams įrodymams ir neįvertinus UAB „Asseco Lietuva“ suinteresuotumo bylos baigtimi. Nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Asseco Lietuva“ be atsakovų neteisėtų veiksmų būtų galėjusi pateikti pasiūlymą Bilingo pirkime, nes iki tol ši įmonė nedalyvavo tokio pobūdžio pirkimuose.
26. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asseco Lietuva“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad atsakovų apeliacinis skundas yra pagrįstas, UAB „Asseco Lietuva“ negavo ir neturėjo jokios informacijos apie ieškovės pasiūlymą Bilingo pirkime. A. L. nebuvo UAB „Asseco Lietuva“ atstovu Bilingo pirkime ir nedalyvavo ruošiant pasiūlymą, o tik kaip potencialios subtiekėjos MB „Itonika“ atstovas kartu su UAB „Asseco Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoju ir pardavimo projektų vadovu turėjo įgaliojimą dalyvauti derybų susitikime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
28. S. M. dirbo pas ieškovę CGI Lithuania, UAB, nuo 1997 m. liepos 7 d., o nuo 2019 m. vasario 1 d. užėmė direktoriaus eksperto pareigas įmonės energetikos ir paslaugų padalinyje. Darbo sutartis su S. M. buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 13 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – ieškovės komercinių paslapčių (konfidencialios informacijos) atskleidimą. S. M. atleidimo pagrindo neginčijo.
29. A. L. dirbo pas ieškovę nuo 2006 m. rugsėjo 21 d., jis ėjo viešojo administravimo ir energetikos sektoriaus padalinio vadovo pareigas. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. kovo 22 d. darbuotojo prašymu.
30. D. R. dirbo pas ieškovę nuo 1997 m. balandžio 14 d., o nuo 2019 m. vasario 1 d. užėmė direktoriaus eksperto pareigas. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. rugsėjo 23 d. dėl darbuotojo dalyvavimo veiksmuose dėl bendrovės konfidencialios informacijos galimo atskleidimo.
31. Su nurodytais ieškovės darbuotojais sudarytų darbo sutarčių 8.3 punktuose nustatyta, kad darbuotojas be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai konfidencialios informacijos; visos komercinių paslapčių arba konfidencialios informacijos laikmenos, susijusios su bendrovės, klientų ir kitų asmenų veikla, kuriuos darbuotojas įgis, gaus ar sukurs vykdydamas savo pareigas, yra bendrovės nuosavybė ir, pasibaigus darbuotojo darbo santykiams arba bet kuriuo ankstesniu metu bendrovei pareikalavus, darbuotojas juos grąžins nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui. Darbuotojas ir darbdavys susitaria sudaryti atskirą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kaip šios darbo sutarties neatskiriamą dalį.
32. Su visais nurodytais darbuotojais 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė buvo sudariusi susitarimus dėl ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos. Susitarimų 1.1 punkte nustatyta, kad: šio susitarimo tikslais konfidencialia informacija šalys laiko bet kokią informaciją (išreikštą bet kokia forma: raštu, žodžiu, elektroniniu ar kitu būdu), apie kurią darbuotojas sužino iš bendrovės, bendrovės klientų ar bet kokių trečiųjų asmenų dėl savo darbo bendrovėje. Šalys susitaria, konfidencialia informacija laikyti šiame susitarime nurodytą bei bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintame bendrovės komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąraše nurodytą informaciją. Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintas bendrovės komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąrašas pridedamas prie šio susitarimo ir yra neatsiejama šio susitarimo dalis. Susitarimų 2.1 punkte nurodyta, kad darbuotojai įsipareigojo laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje ir jos neatskleisti bet kokioms trečiosioms šalims be išankstinio bendrovės vadovo ar įgalioto bendrovės atstovo rašytinio sutikimo, jos nenaudoti savo ar bet kokių trečiųjų asmenų asmeniniais ir komerciniais interesais bei naudoti ją tik savo tiesioginių darbo funkcijų pagal darbo sutartį vykdymo tikslais, kad nebūtų daroma žala bendrovės ir jos klientų teisėtiems interesams. Susitarimų 2.2.3 punkte darbuotojai įsipareigojo jokiu būdu, tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu ir jokia forma (žodine, rašytine, elektronine ar kita) nepublikuoti, nepranešinėti, neatskleisti, neperduoti ar kitaip nenaudoti konfidencialios informacijos. Susitarimų 2.2.4 punkte darbuotojai įsipareigojo užtikrinti, kad konfidenciali informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims ir bendrovės darbuotojams, kurie neturi teisės tokios informacijos gauti, ją sužinoti, ja disponuoti ir pan. Susitarimų 2.2.8 punkte darbuotojai įsipareigojo neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriose gali būti konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu telefoninio, faksimilinio ar internetinio ryšio priemonėmis ar kitomis priemonėmis. Susitarimų 6.2 punkte nurodyta, kad šis susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir galioja visą darbo sutarties galiojimo laiką bei du metus po darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) dėl bet kokių priežasčių.
33. 2019 m. kovo 14 d. S. M., A. L. ir D. R. įsteigė MB „Itonika“.
34. Ieškovė dalyvavo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2019 m. kovo 27 d. paskelbtame tarptautiniame viešajame Bilingo pirkime. Pirkimo sąlygų 11.9 punktas numatė, kad galutiniai pasiūlymai bus vertinami vadovaujantis specialiųjų pirkimo sąlygų 5 dalyje nurodytu kriterijumi. Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 dalies 5.1 punkte nurodyta, kad pirkime pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kurio apskaičiavimo metodika pateikta specialiųjų sąlygų 7 priede. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede nurodyti kriterijai: (a) kaina; (b) sistemos sutrikimo pašalinimo terminas kritiniu laikotarpiu; (c) sistemos sutrikimo pašalinimo terminas nekritiniu laikotarpiu (SLA laikai).
35. Viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Asseco Lietuva“, kuri pateiktame galutiniame pasiūlyme subrangove nurodė MB „Itonika“. Pirkime UAB „Asseco Lietuva“ užėmė 1 vietą su 100 balų, UAB „Ingenious IT“ – 2 vietą su 94,93 balų, UAB „iTree Lietuva“ – 3 vietą su 74,64 balų, CGI Lithuania, UAB, – 4 vietą su 56,32 balų.
36. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4099-855/2019 nusprendė atmesti CGI Lithuania, UAB, ieškinį, kuriuo ieškovė prašė panaikinti UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdomame UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ naudai tarptautiniame viešajame Bilingo pirkime 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-559-553/2020 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą nepakeistą. Teismai atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „Asseco Lietuva“ nepagrindė atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, pateikė melagingą, klaidinančią informaciją apie gebėjimą pašalinti sistemos sutrikimus kritiniu ir nekritiniu laikotarpiais (SLA laikai), į siūlomą kritinių ir nekritinių klaidų sprendimo laiką neįtraukė kliento atliekamų veiksmų, nepagrindė neįprastai mažų kainų.
37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-720-996/2021 S. M., A. L. ir D. R. paskirtos baudos (po 10 000 Eur) už ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, veikdami bendrai, pasinaudojo, pasidalino tarpusavyje ir atskleidė informaciją, susijusią su pirkimu, kuri laikoma ieškovės konfidencialia informacija (komercine paslaptimi), savo ir trečiųjų asmenų naudai ir interesais, nors turėjo su įmone galiojančius konfidencialumo susitarimus, kuriuos tokiu būdu pažeidė.
38. (duomenys neskelbtini) mirė D. R.
39. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1413-852/2021 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą iš esmės nepakeistą (bauda priteista iš D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės vartojama sąvoka „konfidenciali informacija (komercinė paslaptis)“ negalėjo klaidinti atsakovų dėl ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog teisinė atsakomybė už konfidencialios informacijos pažeidimus ir komercinės paslapties pažeidimus yra skirtinga ir šiuo atveju ieškovė prašė taikyti tokią atsakomybę, kokią įstatymai numato už konfidencialios informacijos atskleidimą, o ne už komercinės paslapties atskleidimą. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl darbuotojų A. L., S. M. ir D. R. sutartinės atsakomybės už konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovai A. L., S. M. ir D. R. įsteigė MB „Itonika“ ir per ją dalyvavo viešajame pirkime, pasinaudodami pas ieškovę įgytomis žiniomis ir ieškovės saugoma bei neviešinama informacija apie jos teikiamą pasiūlymą tame pačiame viešajame pirkime. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė šioje byloje nesiekė įrodyti, jog informacija apie ieškovės dalyvavimą viešajame pirkime turėjo ir komercinės paslapties statusą, o tokius argumentus ieškovė teikė kaip papildomus, remiantis prielaida, jog komercinę paslaptį sudaranti informacija irgi yra konfidenciali. Tokie argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šiai bylai, kurioje yra sprendžiama dėl baudos taikymo atsakovams už konfidencialumo susitarimų pažeidimus. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešojo pirkimo dalyvio teikiamo pasiūlymo slaptumas viešajame pirkime teismų praktikoje paprastai nėra laikomas viešojo pirkimo dalyvio komercine paslaptimi.
Dėl ginčo esmės
40. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo iš buvusių ieškovės darbuotojų ir jų įsteigtos MB „Itonika“ už ieškovės komercinių paslapčių atskleidimą ir panaudojimą savo interesais, siekiant, kad Bilingo pirkimą laimėtų atsakovų proteguojamas trečiasis asmuo, kuris viešajame pirkime subrangove pasirinko atsakovų įkurtą MB „Itonika“.
41. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinė paslaptis yra savarankiškas pramoninės nuosavybės objektas, dėl kurio panaudojimo būdų komercinės paslapties turėtojas gali laisvai spręsti savo nuožiūra, t. y. pats jį naudoti savo komercinėje veikloje, atlygintinai jį perleisti kitiems asmenims, kt. Kaip ir kiti nuosavybės objektai, komercinė paslaptis yra saugoma nuo neteisėto jos pasisavinimo, nepriklausomai nuo to, ar pats komercinės paslapties turėtojas ją naudoja ar ketina naudoti savo komercinėje veikloje. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023).
43. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai informacija nelaikoma komercine paslaptimi: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas.
44. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
45. KPTAĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.
46. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Įstatymuose komercinės paslapties turėtojui, ūkio subjektui nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo, taip pat dėl teisėtų interesų pažeidimo nesąžiningos konkurencijos veiksmais (KPTAĮ 7 straipsnis, KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 5 dalį, pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine, profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
48. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina vadinamuosius restitucinius nuostolius. Restitucinių nuostolių atlyginimo priteisimo tikslas – į pirminę padėtį grąžinti pažeidėją, iš jo nukentėjusiam asmeniui priteisiant tai, ką jis gavo iš neteisėtų veiksmų. Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjas neturi praturtėti iš neteisėtų veiksmų. Siekis nesąžiningai konkuruoti ir atlikti sąžiningai konkurencijai priešingus veiksmus dažnai sąmoningai yra skirtas gauti nesąžiningos, taigi, ir neteisėtos naudos kitų asmenų sąskaita. Taigi, dėsninga, kad nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo gali reikalauti priteisti iš tokių neteisėtų veiksmų gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022).
49. Pasisakydamas dėl CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo bylose dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą, pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Nurodyta nuostata nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, atlyginimo, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021).
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 išaiškinta, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais byloje dėl baudų priteisimo, įvertinusiais A. L., S. M. ir D. R. (minėta, mirė (duomenys neskelbtini)) veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių nelaikė prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiomis aplinkybėmis, nurodęs, kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo MB „Itonika“. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėtoje byloje dėl baudų priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai byla.
52. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).
55. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje nusprendė dėl S. M., A. L. ir D. R. neteisėtų veiksmų priteisti baudas (po 10 000 Eur) už ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, veikdami bendrai, pasinaudojo, pasidalino tarpusavyje ir atskleidė informaciją, susijusią su pirkimu, kuri laikoma ieškovės konfidencialia informacija (komercine paslaptimi), savo ir trečiųjų asmenų naudai ir interesais, nors turėjo su įmone galiojančius konfidencialumo susitarimus, kuriuos tokiu būdu pažeidė (sprendimo 11 lapas, 4 pastraipa). Teismas sutiko su ieškove, kad nagrinėjama situacija, atsakovų susirašinėjimas, pateiktas į bylą, turi būti vertinamas kompleksiškai ir tokiu būdu atsiskleidžia atsakovų iš anksto suplanuotas tikslas bendrai neteisėtai veikti, daryti pažeidimą ir pažeidimo padarymas (sprendimo 9 lapas, 2 pastraipa). Teismas nurodė, kad byloje esančio atsakovų elektroninio susirašinėjimo analizė atskleidžia, jog atsakovai rinko, tarpusavyje dalinosi sužinota informacija, susijusia su aptariamu pirkimu – ieškovės paraiška, klausimai, SLA laikai, baudos, t. y. apie ieškovės veiksmus pirkime, tai priskiriama ieškovės konfidencialiai informacijai (komercinėms paslaptims) tiek pagal sudarytus su atsakovais konfidencialumo susitarimus, tiek pagal DK nuostatas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tiek pagal CK 1.116 straipsnyje įtvirtintus komercinės paslapties kriterijus (visa atsakovų susižinota ir atskleista informacija nėra viešai prieinama, yra slapta, turi potencialią komercinę vertę, ieškovės buvo saugoma, patvirtinant komercinių paslapčių sąrašą) (sprendimo 10 lapas, 4 pastraipa). Net tuo atveju, jei atsakovas A. L., kuris, 2019 m. kovo 29 d. paskelbus Bilingo pirkimą, jau nedirbo įmonėje (jo darbo sutartis nutraukta 2019 m. kovo 22 d., kai jau 2019 m. kovo 12 d. atsakovai įsteigė MB „Itonika“, kuri kaip ieškovės konkurentės UAB „Asseco Lietuva“ subrangovė dalyvavo Bilingo pirkime, tam tikslui, akivaizdu, MB „Itonika“ atsakovų ir buvo įsteigta) ir nežinojo tam tikrų faktų, tačiau jis juos sužinojo iš kitų dviejų atsakovų, likusių dirbti pas ieškovę įmonėje, ir būdamas UAB „Asseco Lietuva“ atstovu pirkime, tą informaciją neteisėtai perdavė ieškovės konkurentei ir (arba) panaudojo rengiant pasiūlymą UAB „Asseco Lietuva“, turėdamas galiojantį konfidencialumo susitarimą (galioja iki 2021 m. kovo 22 d.) (sprendimo 10 lapas, 5 pastraipa). Byloje iš atsakovų susirašinėjimo, pateikto į bylą, neginčijamai nustatyta, kad atsakovai D. R. ir S. M. dirbdami pas ieškovę vykdomo pirkimo metu (šie du atsakovai išreiškė valią darbo sutartis su ieškove nutraukti iš karto po to, kai UAB „Asseco Lietuva“ laimėjo Bilingo pirkimą, o atsakovų įsteigta MB „Itonika“ buvo šios bendrovės subrangovė), kartu su atsakovu A. L. (kuris iš darbo pas ieškovę išėjo prieš pat pirkimo paskelbimą, atsakovams įsteigus MB „Itonika“, kuri tapo UAB „Asseco Lietuva“ subrangove pirkime), dalyvauja ieškovės konkurentės UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo pirkimui rengime (dar kartą akcentuojama, jog atsakovų prieš Bilingo pirkimo paskelbimą įsteigta MB „Itonika“ yra UAB „Asseco Lietuva“ subrangovė), dalinasi tarpusavyje sužinota informacija apie ieškovės strategiją pirkime, tokiu būdu atsakovai D. R. ir S. M. perduota aktualią pirkimui įmonės konfidencialią informaciją atsakovui A. L., jų įsteigtai MB „Itonika“ ir tuo pačiu ieškovės konkurentei UAB „Asseco Lietuva“, o atsakovas A. L. kartu, kadangi dirbdamas įmonėje buvo pagrindinis asmuo klientui UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir dėl to žinojo visas sutarčių, pasiūlymų šiam klientui sąlygas, įmonės strategiją su šiuo klientu ankstesniuose pirkimuose, perduoda kartu jam žinomą įmonės konfidencialią informaciją MB „Itonika“ ir tuo pačiu ieškovės konkurentei UAB „Asseco Lietuva“, taip pat perkančiosios organizacijos vykdytose derybose atsakovas S. M. dalyvavo kaip ieškovės atstovas (jis buvo įvardintas kaip komandos narys, be to, atliko SLA laikų skaičiavimus, buvo įtraukiamas į ieškovės susirašinėjimą dėl SLA laikų, susitikimus dėl pirkimo strategijos; S. M. buvo aktyvus komandos narys ir žinojo visą su pirkimu susijusią informaciją, taipogi, jis buvo rengęs SLA laikų statistiką už 2018–2019 m. Tai įrodo, kad jis buvo įmonėje atsakingas už SLA laikus ir žinojo su tuo susijusią specifiką), o atsakovas A. L. dalyvavo kaip UAB „Asseco Lietuva“ atstovas (sprendimo 11 lapas, 1 pastraipa). Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovų veiksmų chronologinė seka, jų susirašinėjimas parodo jų suderintus veiksmus ir tikslą veikti ieškovės konkurentės UAB „Asseco Lietuva“, MB „Itonika“ ir savo asmeninei naudai atskleidžiant ir pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija (komercinėmis paslaptimis) (sprendimo 11 lapas, 3 pastraipa).
56. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1413-852/2021 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą iš esmės nepakeistą (bauda priteista iš D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovai A. L., S. M. ir D. R. įsteigė juridinį asmenį MB „Itonika“ ir per jį dalyvavo viešajame pirkime, pasinaudodami ieškovės įmonėje įgytomis žiniomis bei ieškovės saugoma ir neviešinama informacija apie jos teikiamą pasiūlymą tame pačiame viešajame pirkime (nutarties 45 punktas). Teismas atsakovų susirašinėjimą suprato taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, nes šio susirašinėjimo turinys yra konkretus ir aiškus, o susirašinėjimo kontekstas iš tiesų rodo bendrus atsakovų veiksmus, turint tikslą dalyvauti viešajame pirkime ir pasinaudoti darbo metu ieškovės įmonėje sužinota nevieša informacija (nutarties 46 punktas).
57. Taigi, išnagrinėtoje byloje dėl baudų priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovų (fizinių asmenų) neteisėtų veiksmų, kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nebegali būti ginčijamos, nes priešingas jų aiškinimas reikštų res judicata (galutinio teismo sprendimo) principo pažeidimą (CPK 18 straipsnis).
58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-720-996/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1413-852/2021, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistu (bauda priteista iš mirusio D. R. teisių perėmėjos), nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes išnagrinėtoje byloje teismai konstatavo, jog atsakovai S. M. ir A. L. neteisėtai atskleidė ir savo bei savo įsteigtos MB „Itonika“ interesais panaudojo ieškovės konfidencialią informaciją (pasiūlymą, klausimus, SLA laikus, kainą, baudas, strategiją) Bilingo pirkime tam, jog viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Asseco Lietuva“, kurios subrangove pirkime buvo atsakovų įsteigta ir iki šiol valdoma MB „Itonika“. Išnagrinėtoje byloje teismai nustatė, kad atsakovai S. M. ir A. L. disponavo ieškovės konfidencialia informacija, nes tokia galimybę jiems suteikė atsakovų eitos darbo pareigos ir vykdytos darbo funkcijos ieškovės įmonėje. Išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovės su Bilingo pirkimu susijusi konfidenciali informacija nelaikytina komercine paslaptimi, o tik nurodė, jog ieškinio tenkinimui, t. y. atsakovų atsakomybės taikymui, pakanka tokią informaciją priskirti konfidencialiai informacijai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad komercinė paslaptis visada yra ir konfidenciali informacija, todėl ieškovės prašoma taikyti atsakomybė už konfidencialios informacijos naudojimo pažeidimus, taikytina ir tuo atveju, jei paaiškėtų, jog ieškovės nurodyta konfidenciali informacija gali būti kvalifikuojama ir kaip komercinė paslaptis (nutarties 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutiko (nepakeitė vertinimo) su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovai rinko, tarpusavyje dalinosi sužinota informacija, susijusia su Bilingo pirkimu (paraiška, klausimais, SLA laikais, baudomis, veiksmais), tai priskiriama ieškovės konfidencialiai informacijai (komercinėms paslaptims) tiek pagal sudarytus su atsakovais konfidencialumo susitarimus, tiek pagal DK nuostatas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tiek pagal CK 1.116 straipsnyje įtvirtintus komercinės paslapties kriterijus (visa atsakovų susižinota ir atskleista informacija nėra viešai prieinama, yra slapta, turi potencialią komercinę vertę, ieškovės buvo saugoma, patvirtinant komercinių paslapčių sąrašą).
59. Prejudicinių faktų nustatymui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, o ne teisinis jų vertinimas (kvalifikavimas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą dėl išnagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės netaikymo nagrinėjamai bylai vien dėl to, kad išnagrinėtoje byloje atsakovams buvo taikyta atsakomybė už konfidencialios informacijos atskleidimą. Aplinkybė, kad išnagrinėtoje byloje atsakovams buvo taikyta drausminė atsakomybė už ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimą pagal šalių sudarytus konfidencialumo susitarimus, apimančius ir komercines paslaptis, nesudarė nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nesivadovauti išnagrinėtoje byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų (fizinių asmenų) neteisėtais veiksmais, atskleidžiant ir panaudojant slaptą ieškovės informaciją Bilingo pirkime.
60. Aplinkybė, kad MB „Itonika“ nedalyvavo minėtoje byloje jokiu procesiniu statusu, nereiškia, jog išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ieškovės slaptos informacijos perdavimą atsakovų specialiai Bilingo pirkimui įsteigtai ir valdomai MB „Itonika“, neturi prejudicinės reikšmės. CK 2.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Taigi, juridinio asmens veikla, priimami sprendimai yra tiesiogiai priklausomai nuo juridinį asmenį valdančių asmenų valios. Išnagrinėtoje byloje dėl baudų priteisimo už ieškovės informacijos Bilingo pirkime atskleidimą teismai padarė išvadą, kad atsakovai (fiziniai asmenys) atskleidė ir panaudojo ieškovės konfidencialią informaciją savo ir MB „Itonika“ interesais. MB „Itonika“ gynybinė pozicija šios bylos nagrinėjimo metu atitiko ją valdančių atsakovų (fizinių asmenų) gynybinę poziciją, t. y. ši atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovės informacijos negalėjo gauti ir panaudoti savo interesais iš ją valdančių asmenų ar ji tokios informacijos nenorėjo gauti, o jei ir gavo – nepanaudojo Bilingo pirkime, kaip trečiojo asmens subrangovė, pirkime dalyvavo nepriklausomai nuo ją valdančių asmenų valios ir pan. Taigi, MB „Itonika“ atsakomybė išvestinė iš ją faktiškai valdančių asmenų, t. y. atsakovų S. M. ir A. L. neteisėtų veiksmų, nes prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad būtent atsakovai (fiziniai asmenys) perdavė MB „Itonika“ naudai slaptą ieškovės informaciją ir šia informacija buvo neteisėtai pasinaudota Bilingo pirkime.
61. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais dėl MB „Itonika“ neteisėtų veiksmų, pasinaudojant ieškovės slapta informacija Bilingo pirkime, egzistavimo. Aplinkybę, kad atsakovai (fiziniai asmenys) specialiai įsteigė MB „Itonika“, siekdami nesąžiningai konkuruoti su ieškove Bilingo pirkime, patvirtina ne tik tai, jog pagal MB „Itonika“ ir UAB „Asseco Lietuva“ sudarytą subrangos sutartį sutartas MB „Itonika“ atlygis sudaro didžiąją dalį nuo perkančiosios organizacijos užsakymų vertės (t. y. pirkimą laimėjusi UAB „Asseco Lietuva“ pasiliko sau mažesnę pajamų dalį nuo užsakymų vertės), bet ir tai, jog pagal pačios MB „Itonika“ pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis jos pajamos yra išimtinai susijusios su Bilingo sutarties vykdymu (2020–2022 m. pajamos iš Bilingo sutarties vykdymo sudarė nuo 74,73 proc. iki 98,37 proc. iš visų pajamų). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad MB „Itonika“ po įsteigimo vykdytų ar (ir) iki šiol vykdo kokius nors kitus didesnius, reikšmingą įtaką jos gaunamoms pajamoms turinčius projektus, veiklą, nesusijusią su Bilingo sutarties vykdymu. Taigi, atsakovai įsteigė MB „Itonika“ tam, kad ši galėtų per trečiąjį asmenį konkuruoti su ieškove.
62. Aplinkybė, kad Bilingo pirkimas buvo paskelbtas vėliau (2 savaitėms) nei įsteigta MB „Itonika“, nepaneigia atsakovų argumentų ir jų atsakomybės už ieškovės slaptos informacijos atskleidimą ir panaudojimą išimtinai savo interesais. Išnagrinėtoje byloje dėl baudų už konfidencialios informacijos atskleidimą priteisimo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmasis Bilingo pirkimas buvo vykdomas dar nuo 2017 m. gruodžio 14 d., tačiau šis pirkimas buvo nutrauktas 2019 m. vasario 5 d., o 2019 m. kovo 27 d. vėl paskelbtas, nurodant papildomus ir atnaujintus vertinimo kriterijus (nutarties 49 punktas). Pirmojo Bilingo pirkimo metu pas ieškovę dirbo tiek S. M., tiek A. L., todėl apie Bilingo pirkimą, jo esminius reikalavimus šiems atsakovams buvo žinoma ilgą laiką, atsakovai ieškovės informacija Bilingo pirkime dalinosi tarpusavyje, įskaitant savo įsteigtą MB „Itonika“ ir trečiąjį asmenį.
63. MB „Itonika“ atsakovų buvo įsteigta tarp pirmojo ir antrojo Bilingo pirkimų, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad MB „Itonika“ buvo įsteigta dėl netinkamų darbo sąlygų ieškovės įmonėje, o ne dėl atsakovų siekio nesąžiningai konkuruoti su ieškove Bilingo pirkime. Slapta ieškovės informacija, susijusi su Bilingo pirkimu, atsakovams buvo svarbi ir vertinga, siekiant konkuruoti (pateikti patrauklesnį pasiūlymą) su ieškove per trečiąjį asmenį tame pačiame Bilingo pirkime. Esminiai rodikliai, siekiant laimėti Bilingo pirkimą, buvo pasiūlymo kaina ir SLA laikai, ir už pastarųjų parengimą pas ieškovę buvo atsakingas atsakovas S. M. Atsakovai buvo suinteresuoti, kad ieškovės pasiūlymas pirkime būtų blogesnis (prastesnis) nei atsakovų proteguojamos įmonės, t. y. atsakovai buvo suinteresuoti, jog pirkimą laimėtų trečiasis asmuo, kurio subrangovė – atsakovų valdoma MB „Itonika“ – pagal subrangos sutartį gautų (ir faktiškai gauna) didžiąją dalį naudos (pajamų) iš Bilingo pirkime sudarytos sutarties vykdymo. S. M. pas ieškovę dirbo iki Bilingo pirkimo pabaigos ir iš karto po viešojo pirkimo rezultatų paskelbimo, t. y. pirkimo laimėtoja pripažinus atsakovų proteguojamą įmonę (o kartu ir atsakovų valdomą mažąją bendriją, kaip laimėtojos subrangovę), pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbo santykius su S. M. ieškovė nutraukė dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, paaiškėjus, kad šis atsakovas neteisėtai atskleidė slaptą ieškovės informaciją Bilingo pirkime, darbo sutarties nutraukimo pagrindo atsakovas neginčijo, t. y. iš esmės sutiko su jam pareikštais įtarimais dėl neteisėto ieškovės informacijos atskleidimo Bilingo pirkime. Atsakovų veiksmai, susiję su neteisėtu atskleidimu ir pasinaudojimu slapta ieškovės informacija, buvo koordinuoti ir orientuoti į atsakovų ir jų valdomos MB „Itonika“ naudos gavimą.
64. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad ieškovės teikiami esminiai įrodymai (atsakovų elektroninis susirašinėjimas) yra sudaryti iki ieškovės pasiūlymo Bilingo pirkime pateikimo. Paprastai tokios kategorijos bylose nebūna tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovų ir (ar) jų įsteigtos įmonės neteisėtus veiksmus, gauti naudą, neteisėtai pasinaudojant kito asmens komercine paslaptimi. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovų aktyvus dalyvavimas Bilingo pirkime, konkuruojančios MB „Itonika“ įsteigimas, strategijos aptarimas, dalinimasis informacija ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota. Atsakovas S. M. pas ieškovę dirbo iki Bilingo pirkimo pabaigos, todėl aplinkybė, kad galutinis ieškovės pasiūlymas Bilingo pirkime buvo derinamas iki pasiūlymo pateikimo dienos, nepagrindžia atsakovų argumentų, jog jie negalėjo žinoti apie galutinį ieškovės pasiūlymą ir dėl to negalėjo atskleisti ir savo interesais panaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė pasiūlymą Bilingo pirkime pateikė pati, kaip juridinis asmuo, t. y. dėl pasiūlymo sudedamųjų dalių nusprendė pati, nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimo, nes net ir tarpinės ieškovės informacijos neteisėtas atskleidimas ir panaudojimas neabejotinai lėmė trečiojo asmens, kaip konkurento, elgesį tame pačiame viešajame Bilingo pirkime.
65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai (fiziniai asmenys), žinodami, kad jiems yra draudžiama atskleisti ieškovės komercines paslaptis (ir kitą konfidencialią informaciją), jas naudoti ne ieškovės interesais, suvokė, jog, įsteigdami MB „Itonika“ ir per šį juridinį asmenį, kaip trečiojo asmens subrangovą, siekdami vykdyti analogišką ieškovės veiklą, neteisėtai konkuruoja su savo esamu ar buvusiu (A. L. atveju, nepasibaigus konfidencialumo susitarimo galiojimui) darbdaviu, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir, pažeisdami prisiimtus įsipareigojimus, savo veikloje (Bilingo pirkime) naudoja ieškovės komercines paslaptis. MB „Itonika“ žinojo, kad, dalyvaudama Bilingo pirkime, kaip trečiojo asmens subrangovė, pagal subrangos sutartį turėjusi gauti (ir faktiškai gaunanti po Bilingo pirkimo) didžiąją dalį pajamų iš Bilingo sutarties vykdymo, ji naudojasi jos vadovų (tikrųjų narių) neteisėtai atskleistomis ieškovės komercinėmis paslaptimis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsta.
66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės komercinės paslapties (pasiūlymo kainos, SLA laikų) atskleidimą vertino kaip nevertingą informaciją vien dėl to, jog ieškovė Bilingo pirkime užėmė paskutinę (4) vietą ar su tokia informacija galėjo susipažinti viešojo pirkimo dalyviai.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos formaliuosius požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
68. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis. Informacija, kuri savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių apsaugoti savo informaciją (su atsakovais buvo sudaryti konfidencialumo susitarimai, jiems buvo žinomas ieškovės vadovo priimto įsakymo dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinys), taip pat, jog informacija apie pasiūlymą viešajame pirkime laikytina slapta, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tokia informacija (konkrečiai ieškovės pasiūlymo kaina ir SLA laikai) neturi potencialios komercinės vertės.
70. Pažymėtina, kad ieškovė su atsakovais (fiziniais asmenimis) buvo sudariusi konfidencialumo susitarimus, galiojusius visą darbo sutarties galiojimo laiką ir 2 metus po darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo). Konfidencialumo susitarimais atsakovai įsipareigojo saugoti ir neatskleisti susitarimuose nurodytą konfidencialią ieškovės informaciją ir ieškovės direktoriaus įsakyme patvirtintą komercinę paslaptį sudarančią ieškovės konfidencialią informaciją. Ieškovės direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. (1.9)V-32 patvirtintame komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąraše nurodyta, kad slapta įmonės informacija yra: įmonės ar grupės informacija, susijusi su dalyvavimu viešuosiuose ir privačiuose pirkimo konkursuose; duomenys apie įmonės ar grupės sudarytas ar potencialias sutartis, visus ketinamus rengti, rengiamus ar parengtus komercinius pasiūlymus ir jų sąlygas, įskaitant ir ketinamus teikti, teikiamus ir pateiktus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose (kol tokia informacija ir (ar) duomenys nėra pripažįstami viešais, susitarimus, kitus sandorius, įskaitant visas tokių sandorių sąlygas, su tuo susijusią korespondenciją, informaciją apie derybas su tiekėjais ir (ar) pirkėjais (klientais, vartotojais) ar kitomis sandorio šalimis, tokių sandorių pagrindu teikiamų paslaugų, atliekamų darbų rezultatus (pavyzdžiui, klientams rengiamą dokumentaciją); įmonės ar grupės klientų, tiekėjų ir partnerių sąrašai ir duomenys apie juos; įmonės ar grupės marketingo ir pardavimų strategijos, verslo planai, reklamos ir viešųjų ryšių strategija bei planai; duomenys apie įmonės ar grupės turimas lėšas ar jų naudojimą, gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų kainų nustatymo (skaičiavimo) metodiką, kreditavimo ir mokėjimo sąlygas, prekių ir paslaugų sutartines kainas; įmonės ar grupės naudojama, ar tretiesiems asmenims sukurta, o taip pat kitokiu būdu perduota ar iš trečiųjų asmenų gauta programinė įranga, įskaitant kodus, algoritmus ir vidinį programų darbą, elektroninės bylos, kompiliacijos ir dekompiliacijos, iššifravimo ir nuskaitymo bei apsaugos kodai, procesai, metodai, technologinė ir gamybinė informacija, techninės specifikacijos, procesų ir procedūrų testai bei jų rezultatai, bei kita su tuo susijusi dokumentacija; kita informacija, kuri pagrįstai gali suteikti pranašumą įmonės ar grupės konkurentams, nežinantiems informacijos, ar kurios atskleidimas galėtų įtakoti įmonės ar grupės ar jų akcininkų, vadovybės, darbuotojų ar klientų reputaciją, įmonės ar grupės veiklą ar padėtį rinkoje bei kita.
71. Atsakovai (fiziniai asmenys) pas ieškovę dirbo ilgą laiką, t. y. iki ieškovės vadovo įsakymo patvirtinti įmonės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją priėmimo, pasirašė konfidencialumo susitarimus (taigi, pakartotinai turėjo pareigą susipažinti su įmonės vadovo įsakymu dėl įmonės komercinių paslapčių), todėl atsakovams buvo žinoma, jog visa ieškovės informacija, susijusi su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, įskaitant Bilingo pirkimą, sudaro įmonės komercinę paslaptį ir dėl to yra vertinga, nes suteikia tam tikrą komercinį pranašumą prieš konkurentus, paprastai nežinančius, kokį pasiūlymą viešajame pirkime pateiks ieškovė, kaip konkurentė.
72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad tam tikras viešajame pirkime dalyvaujantis asmuo nelaimi pirkimo (ar užima paskutinę vietą, kaip nagrinėjamu atveju), nesudaro pagrindo išvadai, jog tokio asmens viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas (jo sudedamosios dalys) savaime tampa nevertingas ar nesudaro komercinės paslapties. Priešingai, viešieji pirkimai pasižymi tam tikra specifika, nes pirkime dalyvaujantys asmenys tarpusavyje konkuruoja, siekdami pateikti geresnį pasiūlymą ir laimėti pirkimą, todėl išankstinis (iki pirkimo laimėtojo paskelbimo) žinojimas apie konkurento pasiūlymą (jo esmines sudėtines dalis, kaip nagrinėjamu atveju kaina ir SLA laikai) sudaro pranašumą tokią informaciją neteisėtai sužinančiam asmeniui, nes jis gali atitinkamai pakoreguoti savo pasiūlymą, kad jo pasiūlymas taptų laimėtoju.
73. Taigi, tokia ieškovės informacija, susijusi su dalyvavimu viešuosiuose pirkimu, priešingai nei nurodė atsakovai, yra specifinio pobūdžio, nes atsakovams (darbuotojams) su ja susipažinus, ji netampa neatsiejama jų gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi, tokia informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams (nagrinėjamu atveju 2 metus nuo darbo teisinių santykių pabaigos), buvusiems darbuotojams gali kilti teisinė atsakomybė.
74. Kaip minėta, ieškovės esminės komercinės informacijos (pasiūlymo kainos, SLA laikų) vertingumą pagrindžia viešųjų pirkimų specifika, pagal kurią viešajame pirkime dalyvaujantys asmenys negali sužinoti konkurento pasiūlymo iki laimėtojo paskelbimo. VPĮ nenumato galimybės iki laimėtojo paskelbimo atskleisti kitų tiekėjų pasiūlymų (jų esminių sudedamųjų dalių, kaip nagrinėjamu atveju kainos ir SLA laikų), nustato, kad tiekėjams galima susipažinti tik su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, o su kitų (pralaimėjusių) tiekėjų – tik su paraiškomis, o ne pasiūlymais. Be kita ko, viešuosiuose pirkimuose turi būti užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija, kad perkančioji organizacija galėtų įsigyti prekes ar paslaugas už konkurencingą kainą, todėl tiekėjų pasiūlymų (jų esminių sudedamųjų dalių, turinčių reikšmės galutiniam rezultatui – laimėti pirkimą – pasiekti) viešuosiuose pirkimuose pateikimo procesas neatsiejamai yra susijęs su tokių pasiūlymų neatskleidimu konkurentams. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės Bilingo pasiūlymo sudedamosios dalys (kaina, SLA laikai) nelaikytinos vertingos iš esmės vien dėl to, jog ieškovė nelaimėjo Bilingo pirkimo. Aplinkybė, kad ieškovė nelaimėjo Bilingo pirkimo (užėmė paskutinę vietą), nepateisina atsakovų veiksmų, neteisėtai pasinaudojant ieškovės komercinėmis paslaptimis, tokiu būdu suteikiant komercinį pranašumą ieškovės konkurentui trečiajam asmeniui, atsakovų įkurtai MB „Itonika“, ir iš to gaunant naudą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad komercinės paslapties vertingumas reiškia, jog atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą. Esminė informacija, turėjusi reikšmę Bilingo pirkime, buvo pasiūlymo kaina ir SLA laikai, šia informacija dalinosi atsakovai, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tokia informacija suteikia komercinį pranašumą viešajame Bilingo pirkime dalyvaujančiam asmeniui prieš kitus konkurentus.
75. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino neteisėtai atskleistos ieškovės komercinės informacijos turinį. Minėta, kad esminiais rodikliais Bilingo pirkime buvo pasiūlymo kaina ir SLA laikai, tačiau ieškovė komercinės paslapties atskleidimą grindė ir kita informacija apie ieškovės paraišką, klausimus, baudas, veiksmus, strategiją, maržą, sąnaudas, resursus ir pan.
76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, perkant paslaugas, bendra paslaugų ar konkrečios paslaugos kaina nėra konfidenciali, tačiau šią bendrą kainą sudarančios teikiant paslaugas naudojamų medžiagų ar priemonių kainos, paslaugas teikiančių asmenų darbo užmokestis ar kitoks atlygis, transportavimo, paruošimo ir pan. tiekėjo patiriamos išlaidos, tiekėjui tai nurodžius savo pasiūlyme (o vėliau, esant reikalui, tinkamai pagrindus), laikytinos konfidencialia tiekėjo pasiūlymo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo marža, sąnaudos, pirkimo laimėjimo strategija ir kita susijusi informacija yra sudėtinė pirkime dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar nurodyta informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi ir ar šia informacija atsakovai pasinaudojo neteisėtai savo ir įsteigtos MB „Itonika“ interesais.
78. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
79. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
81. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
82. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą už ieškovės komercinių paslapčių atskleidimą ir panaudojimą atsakovų turtiniais interesais, įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrodinėjamų atsakovų neteisėtų veiksmų, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai netyrė ir neįvertino įrodymų, kuriais ieškovė grindė atsakovų neteisėtus veiksmus, sudarančius ieškovės teisėtų interesų į jos komercinių paslapčių apsaugą pažeidimą. Nurodytas netinkamas proceso teisės normų pritaikymas yra tokio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priėjęs neteisingą išvadą, kad neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, neįvertino atsakovų kitų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų: žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
83. Taigi, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino esminių civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo (visų civilinės atsakomybės sąlygų) pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstino klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo gali būti suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Taigi, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinių skundų kitų argumentų.
Dėl trečiojo asmens įtraukimo
84. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
85. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 47 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne tik atsakovų, bet ir neteisėtais veiksmais Bilingo pirkime, atliktais buvusio ieškovės darbuotojo D. R., po kurio mirties iš jo teisių perėmėjos A. R. išnagrinėtoje byloje ieškovės naudai buvo priteista bauda už konfidencialios informacijos atskleidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad D. R. dirbo pas ieškovę, iš darbo jis buvo atleistas, nes dalyvavo veiksmuose dėl bendrovės konfidencialios informacijos galimo atskleidimo, ieškovei dalyvaujant Bilingo pirkime. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad D. R., kartu su kitais atsakovais (fiziniais asmenimis), buvo MB „Itonika“ steigėju, teikė informaciją A. L. apie ieškovės pasiūlymą Bilingo pirkime.
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos D. R. teisių perėmėjos A. R. materialiosioms teisėms ir pareigoms, susijusioms su ieškovės įrodinėjamu D. R. prisidėjimu prie ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo ir žalos atlyginimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritarimas bet kuriai šalių pozicijai (versijai) dėl D. R. (ne)prisidėjimo, atskleidžiant ieškovės komercines paslaptis (ar kitą informaciją), gali turėti įtakos šio asmens teisių perėmėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl D. R. teisių perėmėjos A. R. įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.
Dėl bylos procesinės baigties
88. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertindamas ieškovės pateiktų įrodymų, prejudicinę reikšmę turinčių teismų procesinių sprendimų, nepasisakydamas dėl ieškovės nurodytos kitos slaptos informacijos atskleidimo ir panaudojimo bei atsakovų visų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Netinkamai pritaikytos proceso teisės normos (CPK 17, 185 straipsniai) galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą, kurio apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
89. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškovės prie apeliacinio skundo pateiktos lentelės, kurioje susistemintas atsakovų susirašinėjimas, priėmimo klausimo, nes ši lentelė yra prie šios bylos pridėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-720-996/2021 dėl baudų priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.