Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CGI Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CGI Lithuania“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Asseco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ingeniuos IT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „iTree Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

16.1. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir atsakovių bei Pirkimo laimėtojo pateiktus duomenis, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

17.7. Apeliantės pateikti nauji įrodymai ir prašymas apklausti liudytojus neturėtų būti priimami, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Iš apeliacinio skundo faktinio pagrindo matyti, kad apeliantė sutinka su skundžiamo sprendimo išvada dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, tačiau nesutinka su likusia sprendimo dalimi, t. y. apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuotas apeliantės reiškiamų reikalavimų nepagrįstumas.

Dėl šalių procesinių prašymų

22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 6 d. gautas apelianto prašymas stabdyti civilinę bylą iki tol, kol VPT priims galutinį ir įsigaliojusį sprendimą dėl Pirkimo procedūrų. Apeliantė nurodo, kad VPT nagrinėja jos prašymą dėl viešųjų pirkimo procedūrų nutraukimo, todėl tyrimo rezultatai gali turėti įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, nes VPT, atlikusi tyrimą, savo sprendimu gali įpareigoti atsakovę I nutraukti vykdomo Pirkimo procesą. Nors apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi pagrindo.

23. Bylos sustabdymo pagrindus reglamentuoja civilinio proceso įstatymas. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios (privalomasis bylos sustabdymas CPK 163 straipsnis), taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą (ginčą) iš esmės (fakultatyvusis bylos sustabdymas CPK 164 straipsnis). Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu teismas gali, bet neprivalo, t. y. teismui priklauso diskrecijos teisė spręsti dėl bylos stabdymo būtinumo, derinant greito ir operatyvaus bei kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

24. Apeliantė prašo bylą stabdyti fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas pripažįsta, kad bylą stabdyti yra būtina, iki įsigalios VPT sprendimas, susijęs su vykdomu Pirkimu (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės prašymą bei bylos duomenis, nenustatė pagrindo bylos stabdymui apeliantės nurodytu pagrindu, nes nors Viešųjų pirkimų tarnyboje ir atliekamas perkančiosios organizacijos veiksmų, susijusių su Pirkimo procedūrų vykdymu, patikrinimas, tačiau šios institucijos priimtas sprendimas (išvada) nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Be to, VPT vykdomas tyrimas nekliudo teismui išnagrinėti ginčo iš esmės teismine tvarka, t. y. pasisakyti dėl ginčijamo atsakovės I sprendimo teisėtumo, nes apeliantės nurodomų argumentų pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti savarankiškai. Nenustačius aplinkybių, trukdančių bylą išnagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo bylos stabdymui (CPK 162³ straipsnis).

25. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo išreikalauti iš atsakovių UAB „Ignitis grupė“ Prevencijos rizikos valdymo ir atitikties valdymo prevencijos koordinavimo padalinio vadovo R. A. pareiginius nuostatus ir šio padalinio nuostatus. Taip pat apeliantė 2020 m. sausio 6 d. prašymu prašo išreikalauti iš atsakovių ar VPT šios institucijos raštą dėl įpareigojimo atsakovei I sustabdyti Pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija šių prašymų netenkina.

26. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, konkretizuota CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, nurodant konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti, nes teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Taigi, teismas tenkina prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tik tokiu atveju, jeigu konstatuojama, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas gali išreikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priešingu atveju, bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomi išreikalauti įrodymai (šios nutarties 25 punktas) iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovės I priimto ir šioje byloje ginčijamo sprendimo dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir Pirkimo laimėtojo pripažinimo teisėtumo. Juo labiau kad apeliacijos dalyką sudaro skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o ne proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma teismo ex officio Pirkimą nutraukti, iš esmės turi būti akivaizdžios ir nustatytinos iš esmės be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su atsakovių argumentais, kad susipažinti su prašomomis išreikalauti Prevencijos padalinio darbo nuostatomis ar juo labiau su fizinio asmens pareiginėmis nuostatomis turi teisę tik ribotas asmenų ratas, be to fizinio asmens pareiginių nuostatų turinys yra fizinio asmens ir darbdavio susitarimo sąlygų dalis, negalinti būti įrodymu dėl Prevencijos padalinio dalyvavimo Pirkime. Nenustačius apeliantės prašomų išreikalauti įrodymų sąsajumo su nagrinėjamos bylos dalyku, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina, be to, minėto apeliantės prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų ir bylos nagrinėjimą (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus – 2019 m. lapkričio 14 d. VPT raštą bei apeliantės paaiškinimus dėl sutrikimų šalinimo laiko ir jo priedus. Atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Viešųjų pirkimų ir pirkimų vykdymo veiklos vadovą, apeliantės 2019 m. lapkričio 11 d. raštą, atsakovių argumentaciją bei komisijos protokolą.

29. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle.

30. Nors nagrinėjamu atveju apeliantės teikiamas VPT 2019 m. lapkričio 14 d. raštas ir atsakovių pateiktas apeliantės 2019 m. lapkričio 11 d. raštas yra sudaryti po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau minėti įrodymai iš esmės nesusiję su kilusio ginčo nagrinėjimu, nes jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, susijusias su apeliantės ginčijamu atsakovės I sprendimu dėl pasiūlymo eilės nustatymo ir Pirkimo laimėtojo pripažinimo. Taip pat ir atsakovės pateiktas Komisijos protokolas neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Nors apeliantė nurodė, kad su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, be kita ko ir paaiškinimų dėl sutrikimų šalinimo laiko (jo priedų) pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš esmės nenurodė motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tokios pat išvados darytinos ir dėl atsakovių naujai teikiamo įrodymo – Viešųjų pirkimų ir pirkimų vykdymo veiklos vadovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys, manydamos, kad pirmiau minėti įrodymai yra svarbūs įrodinėjant savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus, turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Kita vertus, byloje yra pakankamai duomenų įvertinti apeliantės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, dėl kurių šalys nurodė išsamius paaiškinimus bei pateikė su kilusiu ginču susijusius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir priėmė sprendimą, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nutarties punkte šalių pateikti įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti savalaikiai šalys nenurodė, todėl teisėjų kolegijai nenustačius išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti pirmiau nurodomus šalių teikiamus įrodymus, šalių prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas (CPK 314 straipsnis). Atsisakius priimti šalių įrodymus, kuriuos prašyta pripažinti konfidencialia informacija, pastarasis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

31. Atsakovių su atsiliepimu į apeliacinį skundą kaip priedas pateikiama argumentacija yra iš esmės atsiliepimo papildymas papildomais atsakovių argumentais dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, o ne naujas įrodymas. Tokiu būdu teisėjų kolegija šiuos atsakovių paaiškinimus priima ir vertina kartu su kitais šalių procesiniais dokumentais.

32. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojus R. K., A. L., M. G., A. D., R. A., R. A., nes, apeliantės teigimu, teisingam bylos išnagrinėjimui daug reikšmingų klausimų pirmosios instancijos teisme liko neišsiaiškinta.

33. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas dėl minėtų asmenų, išskyrus R. A. ir R. A., poreikio apklausti byloje liudytojais pasisakė 2019 m. spalio 10 d. nutartimi (el. bylos 2 t., b. l. 190-191). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalys savo procesiniuose dokumentuose detaliai ir motyvuotai nurodė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nesutikimą su kitos šalies pozicija, taip pat pridėjo savo argumentams pagrįsti atitinkamus įrodymus, pateikė dėl jų išsamius rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su šiais pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvais, juo labiau kad byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantė nenurodo, kokias naujas, jos procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir apeliaciniame skunde nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų paaiškinti jos prašomi apklausti liudytojai. Tokiu būdu teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl liudytojų apklausos netenkina.

34. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė žodinio proceso būtinumą iš esmės sieja su teisingu bylos išnagrinėjimu, tačiau, kaip jau minėta, byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie kartu su juos pagrindžiančiais įrodymais gali būti tinkamai įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl UAB „Asseco Lietuva“ atitikties kvalifikacijos reikalavimams

36. Apeliantės teigimu, Pirkimą laimėjęs tiekėjas ir jo ketinami pasitelkti subtiekėjai neatitinka Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacijos reikalavimų, nes UAB „Asseco Lietuva“ neturi pakankamos patirties vykdant lygiavertes sutartis, o dėl pasitelkto subtiekėjo MB „Itonika“ kyla abejonių, ar jis pats teiks Pirkimo sąlygose numatytas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutiko, su jais sutikti neturi pagrindo iš apeliacinės instancijos teismas.

37. Kvalifikaciniai reikalavimai yra numatyti Specialiųjų pirkimų sąlygų priede Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nekonkretizavo, kokių būtent kvalifikacinių reikalavimų neatitinka Pirkimą laimėjęs tiekėjas – UAB „Asseco Lietuva“. Apeliantė nepagrindė argumentų, kad UAB „Asseco Lietuva“ neturi pakankamai patirties Pirkime numatomos sutaryti sutarties vykdymui, todėl minėti argumentai laikytini subjektyviu apeliantės vertinimu. Taip pat apeliantė tik iškėlė savo abejones dėl subtiekėjo MB „Itonika“ paslaugų teikimo realumo. Iš pateikto UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo matyti, kad minėtas tiekėjas nurodė Pirkimo sąlygų priedo II dalyje „Reikalavimai kvalifikacijai“ reikalaujamą informaciją bei pateikė kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti nurodytus dokumentus, užpildė reikalaujamus paraiškos formos priedus, pateikė anksčiau įvykdytų sutarčių sąrašą, konkrečių skiriamų viešojo pirkimo sutarties vykdymui specialistų sąrašą, pasitelkto tam tikriems kvalifikacijos reikalavimams atitikti subtiekėjo Asseco Poland S.A. užpildytą EBVPD. Atsakovė I, patikrinusi UAB „Asseco Lietuva“ atitikimą Pirkimo sąlygoms, tarp jų ir atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, konstatavo, kad šis tiekėjas pateikė visus pagal Pirkimo sąlygas reikalaujamus duomenis bei dokumentus, be kita ko ir įrodymus dėl atitikimo patirčiai bei reikalavimus specialistams. Taigi, perkančiajai organizacijai buvo pateikti visi Pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai, liudijantys apie UAB „Asseco Lietuva“ turimą reikalingą kvalifikaciją, įskaitant tai, kad kaip pateikta pasiūlyme, UAB „Asseco Lietuva“ daliai kvalifikacijos padengti pasitelkė savo grupės įmonę Asseco Poland.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pagrįstu atsakovių argumentu, kad jei ūkio subjektas sutiko dalyvauti Pirkime kartu su Pirkimo laimėtoju, o pastarasis, pateikdamas pasiūlymą, įsipareigojo užtikrinti kvalifikaciją viso Pirkimo sutarties vykdymo metu, tai atsakovės neturi teisinio pagrindo vertinti, kad tiekėjas neatitinka keliamų reikalavimų. Be to byloje nėra duomenų, kad tiekėjo nurodyti duomenys yra melagingi, neatitinkantys tikrovės ar klaidingi. Vien tik apeliantės abejonės dėl UAB „Asseco Lietuva“ ir jos pasitelkiamo subtiekėjo Asseco Poland S.A. specialisto reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos neturėjimo, taip pat ir gebėjimo tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį nesudaro pagrindo spręsti apie UAB „Asseco Lietuva“ neatitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.

Dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos

39. Apeliantės teigimu, pasiūlymus Pirkime pateikę tretieji asmenys nurodė neįprastai mažą kainą, kuri nepadengia sąnaudų perkamoms paslaugoms teikti, todėl mažai tikėtina, kad šie tiekėjai, taip pat ir Pirkimą laimėjusi UAB „Asseco Lietuva“ galės įvykdyti sutartį. Apeliantė taip pat nurodo, kad perkančioji organizacija nevertino / netinkamai vertino neįprastai mažų kainų pagrindimą. Su šiais apeliantės argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

40. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei vieno iš Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlyta kaina nepatenka į neįprastai mažos kainos sąvoką VPĮ prasme, nes Pirkimo laimėtojos UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlyta kaina yra apie 15.5 proc. mažesnė už tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (skundžiamo sprendimo 11 punktas). Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neįprastai maža kaina nebuvo nustatyta, todėl perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti jos pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos (ne)buvimo nelygintinos bendrą galutinę pasiūlymų kainą sudarančių jos sudėtinių dalių (priežiūros paslaugų, vystymo paslaugų) kainos ir įkainiai, o, kaip minėta, mažos kainos kriterijus nustatytinas pagal bendrą pasiūlymų kainą.

42. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė I paprašė Pirkimo laimėtoją pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą (el. bylos 1 t., b. l. 94-99), o pastarasis pateikė išsamius paaiškinimus (el. bylos 1 t., b. l. 198), kuriuos atsakovė I vertino pakankamais ir įtikinamais siūlomos kainos realumui įsitikinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindu sutikti su apeliantės pozicija, kad perkančioji organizacija nevertino ar netinkamai vertino Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos pagrindimą, juo labiau, kaip pirmiau nurodyta, tai šis tiekėjas iš esmės neturėjo pareigos pagrįsti pasiūlyme nurodomos kainos, nes ji neatitiko neįprastai mažos kainos kriterijaus (šios nutarties 40-41 punktai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad net ir sulyginus tiekėjų siūlomų sudėtinių dalių įkainius, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlytas 29 Eur/val. priežiūros įkainis ir 29 Eur/val. vystymo paslaugų įkainis yra nepagrįsti ar neįprastai maži, nes jų skirtumas nuo kitų tiekėjų siūlomų identiškų paslaugų įkainių nėra ženklus ir (ar) neprotingai žymus. Be to, apeliantė nepateikė duomenų apie vidutinę tokių paslaugų kainą rinkoje (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu vien apeliantės nuomonė, kad mažai tikėtina, jog UAB „Asseco Lietuva“ už pasiūlyme nurodytą kainą galės tinkamai vykdyti sutartį, nesudaro pagrindo vertinti šio tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Dėl sistemos sutrikimų šalinimo terminų

43. Apeliantės teigimu, tiekėjai, pasiūlymų vertinimo eilėje užėmę 1-3 vietas, pateikė netikslią/klaidinančią informaciją apie gebėjimą pašalinti sistemos sutrikimus kritiniu ir nekritiniu laikotarpiais per jų nurodytą laiką, o atsakovė I netinkamai įvertino jų pateiktų siūlomų terminų pagrindimą, todėl atsakovės I 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir Pirkimo laimėtojo pripažinimo naikintinas. Pirmosios instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutiko, tokius argumentus nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismas.

44. Sistemos sutrikimų šalinimo terminai numatyti Techninės specifikacijos specialiosios dalies 4.3 papunktyje, t. y. kritiniu laikotarpiu arba kritinės klaidos atveju ne ilgiau kaip per 3 darbo valandas, skaičiuojamas nuo reakcijos laiko pabaigos; ne kritiniu laikotarpiu kritinės klaidos atveju ne ilgiau kaip per 3 darbo valandas, skaičiuojant nuo reakcijos laiko pabaigos; ne kritiniu laikotarpiu ne kritinės klaidos atveju ne ilgiau kaip per 8 darbo valandas, skaičiuojant nuo reakcijos laiko pabaigos. Techninės specifikacijos specialiosios dalies 5.3 papunktis numatė tiekėjui pareigą pagrįsti savo siūlomą terminą, jei jis tiek kritiniu, tiek nekritiniu laikotarpiais yra daugiau nei 50 proc. mažesnis už pirmiau nurodytą maksimalų reikalaujamą terminą. Taigi, Pirkimo sąlygose buvo numatyta maksimali sutrikimų šalinimo trukmė bei papildomas reikalavimas tiekėjui pagrįsti jo siūlomą 50 proc. trumpesnį už maksimalų terminą.

45. Byloje nustatyta, kad UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Ingeniuos IT“ ir UAB „iTree Lietuva“ pasiūlė 1 valandos trukmės sutrikimų šalinimo terminą kritiniu laikotarpiu (kritinės klaidos atveju); UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Ingeniuos IT“ pasiūlė 1 valandos, o UAB „iTree Lietuva“ – 3 valandų sistemos sutrikimo šalinimo terminus nekritiniu laikotarpiu (ne kritinės klaidos atveju). Tuo tarpu apeliantė pasiūlė 3 valandos trukmės sutrikimų šalinimo terminą kritiniu laikotarpiu ir 8 valandų trukmės nekritinių laikotarpiu. Tretieji asmenys, tarp jų ir Pirkimą laimėjęs tiekėjas, tiek su galutiniais pasiūlymais, tiek perkančiajai organizacijai papildomai paprašius, pateikė paaiškinimus ir detalius siūlomų terminų trukmės pagrindimus, kuriuose išdėstė sutrikimų šalinimo planą, numatomus atlikti veiksmus ir žingsnius, jų maksimalią ir prognozuojamą trukmę, atsakomybes, paaiškinimus dėl tokios trukmės nurodymo, taip pat aprašė vykdomų ar anksčiau įvykdytų lygiaverčių sistemos darbo sutrikimų pašalinimo patirtį, nurodė kitas priemones, kurios užtikrintų pasiūlytų terminų realų įgyvendinimą ir laikymąsi. Atsakovė I sprendė, kad tiekėjai (tretieji asmenys) tinkamai, įtikinamai ir pakankamai pagrindė siūlomą sistemos sutrikimų šalinimo terminų trukmę.

46. Apeliantės teigimu, visi 1-3 vietos pasiūlymų eilės tiekėjai nurodė objektyviai neįmanomus kritinių ir nekritinių sutrikimų šalinimo terminus, nes į juos neįskaičiavo kliento reakcijos laiko. Tai, kad į sistemos sutrikimo šalinimo terminus turėjo būti įskaičiuotas ir kliento (atsakovės II) veiksmų laikas, apeliantės nuomone, patvirtina atsakovės I 2019 m. balandžio 19 d. pateiktas atsakymas į 25-ą tiekėjų klausimą. Su šia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.

47. Visų pirma, pagrįsti tiek atsakovių, tiek pirmosios instancijos argumentai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, į nurodomus sistemos sutrikimų šalinimo terminus turi įskaičiuoti kliento reagavimo, derinimo, delsimo laikus, kurie išimtinai priklauso nuo kliento. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės nurodoma perkančiosios organizacijos pozicija, kad į sutrikimų šalinimo terminus turi būti įskaičiuotas ir kliento laikas, atsakovės I 2019 m. balandžio 19 d. atsakyme į 25-ą tiekėjų klausimą nepateikta. Pažymėtina, kad minėtu klausimu buvo prašoma pakeisti (o ne paaiškinti) Techninės specifikacijos specialiosios dalies 4.3.3 papunktį ir numatyti, kad į sistemos sutrikimo pašalinimo terminą neįskaičiuojamas laikas, kurio metu laukiama papildomos ar patikslintos informacijos iš kliento. Minėtu atsakymu atsakovė I nurodė, kad tokio prašymo tenkinimas negalimas, nes terminai, kurie yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kuriais remiantis, nustatomas laimėtojas, pagal esamą reglamentavimą ir lygiateisiškumo principą, negali būti keičiami Sutarties vykdymo metu; todėl net numačius tokią sąlygą techninėje specifikacijoje, ji būtų niekinė; sutarties vykdymas priklauso tiesiogiai nuo paslaugų teikėjo veiksmų, klientas tik bendradarbiauja pagal savo galimybes, išskyrus aiškiai nustatytas pareigas klientui. Taip pat atsakovė I papildomai paaiškino, kad tiekėjas, pažeidęs sutartyje numatytus reagavimo terminus, galės prašyti netaikyti jam sutartyje numatytų netesybų. Taigi, minėtame atsakyme nenurodyta, kad į tiekėjų siūlomus terminus reikia įskaičiuoti kliento (atsakovės II) reagavimo ar pagalbos tiekėjui laikus, o tik nurodyta, kad minėti techninės specifikacijos punktai negali būti keičiami.

48. Techninės specifikacijos specialiosios dalies sąlyga dėl sutrikimų šalinimo termino nebuvo nei papildomai aiškinama, nei ginčijama. Iš pasiūlymus Pirkime pateikusių tiekėjų matyti, kad kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai minėtą sąlygą suprato vienodai, nes pasiūlė iš esmės panašius, kai kurie ir vienodus sutrikimų šalinimo terminus(šios nutarties 45 punktas). Be to, ir iš trečiųjų asmenų pateiktų sutrikimų šalinimo terminų pagrindimų – paaiškinimų, matyti, kad jie sutrikimų šalinimo procesą taip pat suprato vienodai. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad buvo įsitikinusi, kad į sutrikimų šalinimo terminus įtrauktini ir kliento veiksmai, tačiau vien tiekėjo subjektyvus vertinimas nesuponuoja išvados dėl viešųjų pirkimo principų pažeidimo (VPĮ 17 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad iš esmės pati apeliantė negali pagrįsti, kiek laiko ji yra įskaičiavusi ir ar iš viso yra įskaičiavusi į sutrikimų šalinimo terminus ir atsakovės II veiksmų laikus. Be to, nėra aišku, kokius atsakovės II veiksmus ir kokius jų atlikimo terminus apeliantė yra įtraukusi į savo pasiūlyme nurodomus sutrikimų šalinimo terminus.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai jos pasitelkto specialisto A. D. išvados, kuria apeliantė grindžia trečiųjų asmenų siūlomų sutrikimų šalinimo terminų nerealumą, nevertino kaip svaresnio įrodymo, o prilygino trečiųjų asmenų paaiškinimams. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdėstytą minėto specialisto nuomonę laikė lygiaverte trečiųjų asmenų perkančiajai organizacijai pateiktuose paaiškinimuose – pagrindimuose išdėstytai nuomonei. Pažymėtina, kad tiek A. D. išvados, tiek ir minėti trečiųjų asmenų paaiškinimai, susiję su sistemos galimais sutrikimų šalinimo terminais, juose dėstomi argumentai paremti atitinkamu išsilavinimu bei patirtimi, taip pat juose nurodyti sistemos sutrikimų šalinimo terminai yra tokios pačios struktūros, parengti iš esmės tuo pačiu principu, t. y. A. D. pateiktas laikų paskirstymas iš esmės sutampa su trečiųjų asmenų, tarp jų ir Pirkimo laimėtojo, nurodomų sutrikimo šalinimo terminų pagrindimu. Tokiu būdu apeliantės pasitelkto specialisto nuomonės nėra pagrindo laikyti įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes minėta išvada pateikta ne teismo nutarties pagrindu, o apeliantės iniciatyva kaip rašytinis įrodymas, kuriuo apeliantė grindė savo nurodomus argumentus, todėl vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

51. Pažymėtina, kad vien apeliantės vertinimas, jog tretieji asmenys (kiti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai) pasiūlymuose nurodė objektyviai neįgyvendinamus sutrikimų šalinimo terminus, nesudaro pagrindo atmesti pateiktų pasiūlymų ir nepriimti paaiškinimų – pagrindimų dėl trumpų terminų pagrindimo, kai pasiūlymų vertinimas atliktas, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, nenustačius nei jų, nei teisės aktų pažeidimo.

52. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės I 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo panaikinimo yra neteisėtas, ir apeliantės reikalavimo dėl minėto atsakovės I sprendimo panaikinimo netenkino.

Dėl UAB „Asseco Lietuva“ pašalinimo iš Pirkimo ir (ar) Pirkimo nutraukimo

53. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, sudaro pagrindą Pirkimą laimėjusį tiekėją pašalinti iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir (ar) 5 punktų pagrindais, t. y. paaiškėjus sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo principų pažeidimui. Apeliantė nurodė, kad po vidinio tyrimo įmonėje paaiškėjo, jog apeliantės darbuotojai ir kiti asmenys (ne darbuotojai) galimai dalyvavo neteisėtose veikose, atskleidžiant apeliantės konfidencialią (komercinę) informaciją bendrovės konkurentams, o tuo pateikiant pasiūlymą Pirkime pasinaudojusi UAB „Asseco Lietuva“ kartu su subrangovu MB „Itonika“ įgijo pranašumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų šio prašymo tenkinimui, tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

54. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš prikimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

55. Iš minėto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad visų pirma, pareiga apeliantės nurodytais pagrindais pašalinti tiekėją iš pirkimo numatyta būtent perkančiajai organizacijai. Dėl tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio pagrindais yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2018, kurioje nurodė, kad vien tik įtikinamų duomenų, jog tiekėjas, kuris galėtų būti pašalintas iš pirkimo procedūrų, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, turėjimas, gavimas, surinkimas nėra pakankama sąlyga pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo; įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies prasme apima objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese; VPĮ 46 straipsnio 4 dalies tinkamas taikymas neapribotas tik įtikinamų duomenų turėjimu, bet siejamas ir su jų atskleidimu ūkio subjektams, dėl kurių sąžiningų veiksmų perkančiajai organizacijai kyla pagrįstų abejonių; galimybė pašalinti ūkio subjektus dėl jų antikonkurencinių veiksmų subordinuota aktyvaus perkančiųjų organizacijų vaidmens aiškinantis dalyvių neteisėto elgesio aplinkybes; toks tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendravimas neišvengiamai lems ūkio subjektų informavimą apie abejones keliančius jų veiksmų aspektus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015 nurodė, kad teismo aktyvumo ir iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę.

56. Nors apeliantė ir įrodinėja, kad 2019 m. spalio 9 d. įteikus UAB „Ignitis grupė“ Prevencijos, rizikos valdymo ir atitikties tarnybos prevencijos koordinavimo vadovui R. A. 2019 m. spalio 7 d. apeliantės raštą dėl viešųjų pirkimų procedūros nutraukimo perkančiajai organizacijai buvo pranešta apie galimus konkurencijos pažeidimus, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Neginčytina aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju bendravimas Pirkimo metu galėjo vykti tik CVP IS priemonėmis, taip pat neginčytina aplinkybė, kad apeliantė rašto dėl galimų antikonkurencinių veiksmų perkančiajai organizacijai CVP IS priemonėmis nebuvo pateikusi. Tokiu būdu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovių argumentais, kad joms apie minėtą apeliantės raštą iki ginčo teisminio nagrinėjimo nebuvo žinoma, kas sąlygoja tai, kad perkančioji organizacija apeliantės nurodomų aplinkybių nežinojo ir jų nenagrinėjo.

57. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ex officio peržengti ginčo ribas ir priimti sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo / nepašalinimo iš pirkimo, juo labiau dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nes tai reikštų perkančiosios organizacijos dar neatliktų veiksmų teisėtumo vertinimą, jos kompetencijai priskirtų funkcijų nepagrįstą ir nesavalaikį įvykdymą, taip pat ir UAB „Asseco Lietuva“, kurio pašalinimo iš pirkimo procedūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas, galimą teisių (įskaitant teismų praktikoje akcentuojamos teisės pasiaiškinti per perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų ir abejonių) pažeidimą. Sutiktina su atsakovių pozicija, kad net ir nustačius nesąžiningos konkurencijos pažeidimą, iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais būtų šalintini draudžiamą susitarimą sudarę tiekėjai, o ne nutraukiamas Pirkimas, nes be apeliantės ir Pirkimą laimėjusio tiekėjo dar Pirkime dalyvavo du tiekėjai, užėmę 2 ir 3 vietas Pirkimo pasiūlymų eilėje.

58. Kaip pagrindą Pirkimo nutraukimui apeliantė nurodo ir tai, jog po ieškinio pateikimo ji gavo informaciją, kad atsakovių kritinių ir nekritinių sistemos sutrikimų šalinimo laikas buvo skaičiuojamas, remiantis skirtingais kriterijais atskiriems tiekėjams. Tačiau su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes visi pateikti tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus ir tais pačiais pagrindais, todėl nėra pagrindo išvadai dėl VPĮ 17 straipsnyje numatytų principų pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.