Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1265-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: e2-1265-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18261-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: L. G.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus stogai“, uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Advokatai: Algis Lukoševičius, Aurimas Gasiūnas, Kristina Balevičienė, Viktorija Dubovskienė

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis

Civilinė byla Nr. e2-1265-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18261-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 2.6.18.3.; 2.6.11.6.; 3.2.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,dalyvaujant ieškovo L. G. atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Barsera“ atstovui V. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus stogai“ atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Dubovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Deglas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barsera“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“, J. K., A. K., R. B., V. P., K. Č., A. G., I. B., M. N., D. V., E. V., A. A., S. A., G. M., M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deglas“, UAB „Vilniaus stogai“ (toliau taip pat – Vilniaus stogai) ir bankrutuojančiai UAB „Barsera“ (toliau taip pat – BUAB „Barsera“) dėl nuostolių atlyginimo, kurį patikslinęs prašo: 1) priteisti ieškovui iš atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ solidariai 29 406,56 Eur nuostolių atlyginimą; 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir, lygiomis dalimis, bylinėjimosi išlaidas; 2) alternatyviai prašo, teismui pirmą ieškinio reikalavimą atmetus, priteisti jam 29 406,56 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Barsera”, nurodant priteistą sumą sumokėti iš bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų. Reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2015 m. sausio 27 d. ieškovas su UAB „Barsera“ sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria asmeninės nuosavybės teise įsigijo iš šios atsakovės, be kita ko, po 7/10 dalis buto (toliau – Butas) ir 199,17 kv. m. stogo terasos (toliau – Terasa), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas). Likusias 3/10 dalis Turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo D. R. G. su J. G., kurie 2018 m. lapkričio 9 d. Dovanojimo sutartimi nurodytą dalį padovanojo ieškovui. Ieškinio pareiškimo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso visas Turtas.

1.2. 2019 metais ieškovo bute per siūles ėmė tekėti vanduo. Buvo apgadintas ieškovo turtas. Ieškovas pranešė apie tai UAB „Barsera“, tačiau ši veiksmų nesiėmė. Vanduo į butą skverbėsi per siūles toliau, atsirado pelėsis ir kitos su drėgmės patekimu nuo stogo terasos susijusios problemos. Ieškovas apie tai informavo UAB „Barsera“, tačiau pastaroji veiksmų užpylimo priežastims nustatyti ir pašalinti nesiėmė.

1.3. Siekdamas sustabdyti butui daromą žalą, ieškovas kreipėsi į Buto namo administratorių UAB „Mano būstas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Vilnius“). Administratorius pasamdė ekspertą V. B. E., turintį teismo eksperto statusą, kuris atliko užpylimų priežasčių įvertinimą ir 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė Statybinių tyrinėjimų aktą (toliau – Aktas). Ekspertas nustatė esminius buto stogo Terasos konstrukcinius defektus – broką, padarytą statybos metu. Ekspertas nustatė, kad Turto sugadinimą sąlygojo šios priežastys: netinkami konstrukciniai sprendimai, netinkamos medžiagos ir netinkamai atlikti darbai. Konstrukcinių defektų esmė – atvirkščias stogas (terasa) statybos metu įrengtas su nesandaria hidroizoliacija, panaudojus ne stogo paskirčiai skirtus ir sandarumo negalinčius užtikrinti lauko darbams skirtus drenažinius latakus, dėl ko vandeniui patenkant į stogo konstrukciją, iš kurios nesant vandens nudrenavimo nuo hidroizoliacinio sluoksnio galimybės, vanduo išteka į pastoginio buto – ieškovo buto, patalpas.

1.4. Gavęs eksperto išvadas, ieškovas pasamdė rangos kompaniją UAB „Norai“ atlikti rangos darbams brokui ištaisyti. 2021 m. birželio 1 d. ieškovas pateikė atsakovei UAB „Barsera“ pretenziją. 2021 m. birželio 18 d. atsakovė atsakė, kad nesutinka su pretenzija, mano, jog vandens pralaidumą sukėlė netinkama terasos priežiūra. Nesutikimą pagrindžiančių duomenų nepateikė.

1.5. Ieškovas nurodo, kad dėl įsigyto buto (su Terasa) trūkumų (broko) nustatymo ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų eksperto paslaugoms ir 28 906,56 Eur rangos darbams ir medžiagoms šalinant broką. Taigi, ieškovas dėl turto trūkumų patyrė iš viso bent 29 406,56 Eur išlaidų, prašo šią sumą priteisti.

1.6. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodo, kad įvertinęs, be kita ko, tai, jog atsakovei UAB „Barsera“ iškelta bankroto byla, reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo reiškia trims atsakovėms – Namo statybos rangovėms UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai”, kaip solidarioms atsakovėms, ir alternatyvų reikalavimą - UAB „Barsera“, kaip Buto pardavėjai ir statytojai.

1.7. Grįsdamas reikalavimą atsakovėms UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, ieškovas nurodo, kad nurodytos bendrovės atsakovės UAB „Barsera“ užsakymu rangos santykių pagrindu atliko Namo statybos darbus. UAB „Deglas“ atliko Terasos, esančios virš ieškovui priklausančio Buto, apdailos – apklijavimo grindų plytelėmis, darbus, o UAB „Vilniaus stogai“ atliko visus kitus ginčo statybos darbus, tame tarpe Namo stogo įrengimą, jo hidroizoliacijos įrengimą, latakų ant stogo įrengimą.

1.8. Ieškovas, būdamas Buto savininku, savo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl statybos darbų defektų tiesiogiai iš rangovų, grindžia tuo, kad rangovai turi įstatyminę pareigą atsakyti už paslėptus defektus statinio konstrukcijoje be kaltės, taigi privalo atlyginti garantiniu laikotarpiu dėl defekto ieškovo patirtus nuostolius.

1.9. Ieškovas, remdamasis V. B. E. 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytu Statybinių tyrinėjimų aktu bei jo kaip liudytojo teisme duotais paaiškinimais, teigia, kad:

1.9.1. UAB “Vilniaus stogai” su defektais atliko stogo konstrukcijų ir hidroizoliacijos įrengimo darbus (stogą ir tuo pačiu Terasą įrengė be būtinojo minimalaus nuolydžio, stogo hidroizoliaciją įrengė taip, kad į stogo konstrukciją patenkantis vanduo iš jos negali pasišalinti, todėl į patalpas patenka pro nenustatytas nesandarias hidroizoliacijos vietas, įrengė ne stogo paskirčiai, o paviršiniam teritorijų vandeniui surinkti skirtus drenažinius latakus, netinkama puse paklojo drenažinį lakštą).

1.9.2. UAB “Deglas” Terasos grindyse neįrengė deformacinių siūlių, pažeidė plytelių klijavimo technologiją, tokiu būdu sudarė sąlygas akmens masės plytelių grindų dangai patenkančio vandens ir šalčio ciklų kaitos poveikyje suirti.

1.10. Ieškovas pažymi, kad reiškia reikalavimą abiem rangovams – UAB „Deglas” ir UAB „Vilniaus stogai”, dėl nuostolių atlyginimo solidariai, nes iš Akto turinio matyti, kad abu rangovai darbus atliko su defektais, nėra įmanoma nustatyti, kokia dalimi atskiri defektai sąlygojo drėgmės patekimą į Butą, abiejų rangovų atlikti nekokybiški darbai buvo drėgmės patekimo į butą priežastis, o bent vienam iš jų darbus atlikus kokybiškai vanduo į butą patekęs nebūtų. Rangovų atsakomybė už garantiniu laikotarpiu atsiradusius efektus preziumuojama.

1.11. UAB „Deglas” ir UAB „Vilniaus stogai”, teigiantys, kad dėl nepriežiūros užsikimšusi lietaus nuotekų sistema sąlygojo vandens patekimą į namo vidų, turėjo šį priežastinį ryšį įrodyti, rangovų atsakomybė už defektus yra preziumuojama, o jie turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias juos nuo atsakomybės, tačiau to nepadarė. Po 2019 metų kai UAB „Vilniaus stogai“ atliko stogo latakų ir nuolajų valymą, išvalė susikaupusias šiukšles, vandens pratekėjimai į ieškovo Butą išliko, jie tęsėsi ir stiprėjo. Nebuvo pateikta jokių stogo eksploatacinių instrukcijų.

1.12. Ieškovas akcentuoja, kad prižiūrėti lietaus nuotekų sistemą, tame tarpe ir jos dalis, esančias ant ginčo Terasos, buvo ne jo asmeniškai, tačiau UAB „Mano būstas Vilnius“ pareiga.

1.13. Grįsdamas reikalavimą atsakovei UAB „Barsera“, ieškovas pažymi, kad alternatyvus reikalavimas UAB „Barsera“ reiškiamas CK 6.399 straipsnio, bei 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip Buto pardavėjui ir statytojui. Ieškovas nurodo ir pažymi, kad Turto pirkimo – pardavimo sutartimi turto pirkėjams nebuvo suformuluoti jokie specialūs turto priežiūros darbai ar eksploatavimo/naudojimo rekomendacijos; sutarties 6, 8.3 punktuose atsakovė patvirtinimo ir garantavo, jog sutarties sudarymo metu nėra jokių statybinių trūkumų ir atitinkamai prisiėmė paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir pan.) 10 metų atsakomybės garantiją. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Barsera“ buvo Namo statytojas, taip pat kad vykdant statybos darbus ieškovas nedalyvavo, tuo metu jis dar nebuvo Buto savininku.

1.14. Pažymi, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl jam taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Barsera“ prašo reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesutikimą su jais grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovas ginčo pretenzijas dėl Terasos/stogo vandens kaupimosi ir pratekėjimo buvo pareiškęs atsakovei dar 2019 metais. Tada atsakovė pasikreipė į stogą rengusią rangovę UAB „Vilniaus stogai“, kuri atvykusi apžiūrėti stogo pamatė, jog stogas yra netinkamai eksploatuojamas - jis visiškai apleistas, ant stogo neteisėtai pastatytas statinys, pilna šiukšlių, auga medeliai, žolė, stogas neprižiūrimas, įrengti lietaus latakai ir nuolajos visiškai nevalomos, užsikišusios. Tą kartą rangovė UAB „Vilniaus stogai“ atliko stogo latakų ir nuolajų valymą, išvalė susikaupusias šiukšles bei pranešė, jog ieškovas stogą eksploatuoja netinkamai, yra pasistatęs antstatą, dėl ko padidėjo apkrovos, stogo neprižiūri, ko pasėkoje galimai ir buvo pažeista hidroizoliacija, dėl nepriežiūros atsirado kritulių užsilaikymas. Rangovei UAB „Vilniaus stogai“ atlikus valymo darbus krituliai ant stogo daugiau neužsilaikė.

2.2. 2020 m. liepos 1 d. dėl to paties buvo gauta analogiška pretenzija iš UAB “Mano būstas”, namą administruojančios įmonės, prie pretenzijos buvo pridėtas ir ieškovas. UAB „Barsera“ nesutiko su pateiktos pretenzijos reikalavimais ir atsisakė šalinti dėl netinkamai eksploatuojamo stogo atsiradusius trūkumus.

2.3. 2021 m. birželio 1 d. atsakovė gavo ieškovo pretenziją dėl išlaidų atlyginimo. Atsakovė nesutiko su pretenzija, atsisakė kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, nurodė, kad jau 2019 m. stogas buvo apžiūrėtas ir pastebėta, kad pats ieškovas netinkamai jį eksploatuoja, ko pasėkoje galimai buvo pažeista hidroizoliacija, dėl nepriežiūros atsirado kritulių užsilaikymas ir įvyko pratekėjimas.

2.4. Ieškovui apie tai, jog statytoja nepripažįsta Buto trūkumų, buvo žinoma dar 2019 metais. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ieškovas ieškinio reikalavimą pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą, atsakovė prašo jį taikyti ir ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovo teiginiai, kad ginčo trūkumai atsirado dėl neva netinkamų konstrukcinių sprendinių, netinkamų medžiagų, nepagrįsti. Įsigydamas Turtą ieškovas Sutartimi įsipareigojo laikytis pastato, kuriame yra Turtas, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių reikalavimų, norminių teisės aktų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, tačiau šių reikalavimų nesilaikė, stogą eksploatavo netinkamai. Ieškovui buvo rekomenduota profilaktiškai atlikti latakų ir nuolajų valymą, neleisti kauptis šiukšlėms, augti žolei ir medeliams, tačiau šių rekomendacijų ieškovas nepaisė.

2.6. Ieškovo pateikti duomenys apie patirtas sąnaudas nepagrindžia ieškovo reikalavimo dydžio. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar tikrai ieškovo pasitelkta UAB „Norai“ atliko tokius darbus, kuriuos kaip antruoju situacijos sprendimo variantu nurodė ieškovo pasitelktas statybos inžinierius Statybinių tyrinėjimų akte.

2.7. Pažymi, kad organizuojant teigiamo broko tyrimą, ieškovas dalyvauti tyrime atsakovėms nepasiūlė ir tyrimas buvo atliktas bei Aktas surašytas joms nedalyvaujant ir apie tai nežinant. Savavališkai, t. y. be atsakovės žinios, ieškovas atliko ir statybos rangos darbus. Taip galimybė įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą ieškovo veiksmais iš esmės buvo panaikinta; materialiniai duomenų šaltiniai (buvusi stogo terasos danga) yra panaikinti ir nebegali būti ištirti. Ieškinys grindžiamas ieškovo vienašališkai pasamdyto specialisto V. B. E. 2020 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai surašyto Statybinių tyrinėjimų akto išvadomis, tačiau jų įrodomoji reikšmė dėl, be kita ko, tyrimo atlikimo technikos (pvz. minimas nuolydžių nustatymas 80 cm. gulsčiuku „randant horizontalų paviršių“), yra abejotina. Tik vizualinės apžiūros ir selektyvaus pamatavimo tik dviejose vietose būdu, tam neskirtu įrankiu (trumpu gulsčiuku) plotui esant dideliam (116 kv. m.) surinkti duomenys negali būti vertinami kaip patikimi. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodo ir faktiškai ieškinio reikalavimų pagrįstumo nebegali įrodyti. Ieškovui atlikus jo teigiamus broko taisymus be atsakovės žinios, ieškovui galiojusi atsakovo garantija pasibaigė, nes nežinomos kvalifikacijos rangovai pakeitė atsakovės rangovo atliktus darbus, dirbo ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją, keitė medžiagas. Šie vienašališki ieškovo veiksmai sąlygoja ieškovo samdytų rangovų, tame tarpe ir atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, garantinių įsipareigojimų pabaigą. Atsakovės už ieškovo veiksmus ir prisiimtą riziką atsakyti negali.

2.8. UAB „Barsera“ atkreipia dėmesį, kad atsakovės UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ nėra tinkamos atsakovės atsakyti pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo ir šių atsakovių būtų kokie nors sutartiniai santykiai. Reikšti reikalavimus dėl statybos rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Vilniaus stogai“ prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėstydama šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Teigia, kad nėra tinkama atsakovė atsakyti pagal ieškovo ieškinio reikalavimą, nes su ieškovu nebuvo sudariusi jokių rangos sutarčių. Pagal atsakovės ir UAB „Barsera“ 2013 m. liepos 10 d. sudarytą Rangos sutartį atsakovė galėjo ir gali būti atsakinga tik užsakovei BUAB „Barsera“. Pagal Rangos sutartį atliktus Namo statybos rangos darbus atsakovė atliko ir perdavė juos atsakovei UAB „Barsera“, o ši juos priėmė, atsiskaitė su UAB „Vilniaus stogai” ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės jai neturėjo ir neturi iki šiol.

3.2. Pagal rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus stogai“ ir užsakovės UAB „Barsera“, UAB „Vilniaus stogai“ turėjo įrengti stogą, terasos neįrenginėjo. Ieškovas neįrodė, kad ši atsakovė, įrengdama stogą, padarė ką nors netinkamai arba nepadarė.

3.3. Tinkami atsakovai pagal ieškovo ieškinio reikalavimus yra Namo bendrasavininkai ar namo administratorius. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju virš Buto yra daugiabučio gyvenamojo Namo stogas, t.y. plokščiasis atvirkščias eksploatuojamas stogas, o ant jo dabar yra, savavališkai atlikus rekonstrukciją, įrengta Buto terasa. Daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra yra turto bendrasavininkų pareiga; jeigu bendraturčiai nevykdo bendro naudojimo objektų priežiūros organizavimo pareigos, atsakomybė už tokio neveikimo padarinius kyla bendrasavininkiams.

3.4. Kadangi ieškovas nurodo, jog 2019 metais į Butą ėmė skverbtis drėgmė (vanduo), vandens patekimas į Butą būtų buvęs galimas tik per Buto terasos dangą ir kartu per daugiabučio gyvenamojo Namo stogą ar stogo dalį, esančią virš ieškovo Buto, t. y. per daugiabučio gyvenamojo Namo bendro naudojimo objektą. Tai reiškia, kad ieškovas, atlikęs Buto terasos dangos galimų defektų, dėl kurių į jo Butą pateko drėgmė (vanduo ir pan.), šalinimą (remontą), suremontavo ne tik Buto terasą, bet ir rekonstravo virš Buto esantį daugiabučio gyvenamojo Namo stogą, kuris yra bendroji nuosavybė, o tokios išlaidos turi būti atlyginamos daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendromis lėšomis.

3.5. Pažymėjo, kad vandens išsiliejimą lėmė netinkamas stogo eksploatavimas, nepriežiūra, kas paaiškėjo dar 2019 metais. Stogas buvo eksploatuojamas ne pagal statybos techninį darbų projektą. Taigi, atsakomybė už ieškovo dėl to patirtas išlaidas turėtų tekti ne atsakovėms, o namo bendro objekto valdytojui.

4. Atsakovė UAB „Deglas“ prašo ieškinį atmesti, priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia tuo, kad:

4.1. Ieškovas neįrodo jos civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinys grindžiamas specialisto V. B. E. 2020 m. rugsėjo 8 d. surašyto Statybinių tyrinėjimų akto išvadomis. UAB „Deglas“ neatliko jokių darbų, kurie Akte yra įvardijami kaip vandens pratekėjimo į Butą priežastis – atsakovė atliko pagrindo ant kurio klijuojamos plytelės hidroizoliaciją, o ne atvirkštinio stogo konstrukcijos hidroizoliaciją, kas yra įvardijama kaip viena iš dviejų vandens pratekėjimo priežasčių. Visus atvirkštinio stogo įrengimo darbus, tame tarpe ir hidroizoliacijos įrengimą bei drenažinių latakų sumontavimą, atliko UAB „Vilniaus stogai“. Nors Statybinių tyrinėjimų akte, kuriuo remiasi ieškovas, pasisakant dėl stogo grindų plytelių, nurodoma, kad darbus atlikus be būtinojo minimalaus nuolydžio, grindyse neįrengus deformacinių siūlių bei pažeidus plytelių klijavimo technologiją, sudarytos sąlygos akmens masės plytelių grindų dangai patenkančio vandens ir šalčio ciklų kaitos poveikyje suirti, šie teiginiai nėra įvardijami kaip vandens patekimo į stogo konstrukciją ir ieškovo butą priežastimi.

4.2. Statybinių tyrinėjimų akte aprašytas tyrimas atliktas nekompetentingai, jame išdėstyti teiginiai paremti spėjimais, prielaidomis ir yra deklaratyvūs, o kai kurie akivaizdžiai neteisingi.

4.3. UAB „Deglas“ nepripažįsta, kad nebuvo įrengta deformacinė siūlė – ji buvo įrengta tokios pat spalvos kaip ir plytelių glaistas. Akte užfiksuota tik viena atšokusi plytelė prie ventiliacinio kaminėlio, nėra įrodymų, kad visos plytelės buvo atšokusios. Niekuo nepagrįsti teiginiai V. B. E. teiginiai apie neteisingai suklijuotas plyteles, pirma, šiuo atveju nebuvo būtina naudoti kombinuotą klijavimo būdą, antra, nėra galimybės pamatyti, kaip klijai buvo sutepti, nes vienintelėje nuotraukoje, kurioje jie užfiksuoti, klijai suirę.

4.4. Atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamo stogo, o šiuo atveju toks būtent ir buvo įrengtas (nebuvo įrengta jokia paaukštinta aikštelė, kuri galėtų būti laikoma terasa STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.34. punkto prasme iki kol ieškovas neatliko savavališkos rekonstrukcijos), konstrukcija yra tokia, kad hidroizoliacinis sluoksnis įrengiamas apačioje. Tarp apšiltinimui skirto polistireninio putplasčio ir drenažinio lakšto susidaro tarpas, kuriame gali susikaupti tam tikras vandens kiekis, tačiau jis turi nusidrenuoti per sumontuotą lietaus nuotekų vamzdį.

4.5. Šiuo atveju nebuvo esminės sąlygos tokios konstrukcijos stogo drenažo sistemai veikti – paviršinių (lietaus) nuotekų sistema, nors sumontuota tinkamai ir priešingai ieškovas neįrodė, buvo užsikišusi dėl nepriežiūros, ji nefunkcionavo, dėl ko per stogo lataką ir įlają į vamzdyną patenkantis vanduo nenubėgdavo, išsiliedavo stogo konstrukcijoje, o jo perteklius persipildavo ant stogo plokštumos. Klijuojant plyteles buvo parenkamos medžiagos kurios savo savybėmis būtų tinkamos naudoti lauke, atvirose terasose ir būtų atsparios drėgmei. Tačiau pagal paskirtį terasoje neturi nuolat būti didelio kiekio vandens (kaip baseine). Tuo tarpu faktiškai terasa būdavo užpilama vandeniu, todėl plytelėms klijuoti naudotų medžiagų hidroizoliacinės savybės negalėjo duoti tinkamo efekto. Jeigu ieškovas būtų tinkamai prižiūrėjęs terasą, t.y. reguliariai valęs šiukšles iš drenažinių latakų ir lietvamzdžių, kas neleistų jiems užsikimšti, terasoje nelaikytų perteklinių ir drėgmę sulaikančių bei vandeniui nubėgti trukdančių daiktų, joje natūraliai atsirandantis vanduo per suprojektuotą ir įrengtą lietaus vandens nuvedimo sistemą išbėgtų ir nesikauptų ant terasos grindų. Atitinkamai ir įrengta plytelių danga nebūtų sutrūkinėjusi ir atšokusi nuo pagrindo. Tos pačios priežastys, t.y. netinkama Terasos eksploatacija, sąlygojo ir vandens į ieškovo L. G. Butą pratekėjimą - stogo konstrukcijoje išsiliejantis vanduo iš jo pasišalinti negalėjo ir ilgainiui „susiradęs kelią“ išbėgo į bendro naudojimo ir ieškovo patalpas. Tačiau tai yra ne priežastis, o padarinys to fakto, kad paviršinių (lietaus) nuotekų sistema buvo užsikišusi ir ji tinkamai nefunkcionavo.

4.6. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Vilnius“ teikė ginčo pastato administravimo paslaugas, ji privalėjo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, atlikti jų profilaktiką, kadangi to nedarė – ji ir yra atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius.

4.7. UAB „Deglas“ nesutinka dėl solidarios atsakomybės. Ši atsakovė atliko tik eksploatuojamo stogo plytelių dangos klijavimo darbus, o jos atliktų darbų trūkumais įvardijami deformacinių siūlių neįrengimas, neteisingas klijų paklojimas klijais (su kuo ji nesutinka); jos atliktų darbų tariamų trūkumų padariniais yra įvardijamas tik akmens masės plytelių dangos suirimas, atšokimas. Todėl jeigu byloje būtų nustatyta, kad atsakovė UAB „Deglas“ eksploatuojamo stogo plyteles suklijavo netinkamai, jai galėtų būti priskiriamos tik apgadintų plytelių pašalinimo ir naujų plytelių suklijavimo kainos atlyginimas. Bet plytelių atsakovas apskritai nebeklijavo, pasirinko nesuderinęs su bendrasavininkiais, be leidimo, iš esmės rekonstruoti stogą savo pasirinktu būdu. Medinės terasos įrengimas yra, be kita ko, ir brangesnis techninis sprendimas. Pareiga kompensuoti tokį pasirinkimą, iš esmės - eksploatuojamo stogo zonos pagerinimus, lyginant su ta faktine padėtimi, kuri buvo kai ieškovas įsigijo butą ir teisę naudotis 119,17 kv. m. eksploatuojamo stogo, negali atsakovei kilti.

4.8. Ieškovo patirtos išlaidos yra susijusios su: ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto patalpų remontu (sienų, lubų glaistymu, gruntavimu, dažymu). Iš byloje surinktų duomenų negalima spręsti, kad jo bute buvo atliekami kokie nors darbai, o jei buvo atliekami, tai kokia apimtimi; gyvenamojo namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių koridoriaus ir laiptinės patalpų remontu (sienų, lubų glaistymu, gruntavimu, dažymu, vidaus plytelių demontavimu, klijavimu). Iš byloje surinktų duomenų negalima spręsti, kad tokiose patalpose buvo atliekami kokie nors darbai, o jei buvo atliekami, tai kokia apimtimi; gyvenamojo namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio stogo ir lietaus nuotekų sistemos pertvarkymo darbais (plytelių dangos demontavimu, išlyginamojo sluoksnio įrengimu, EPDM hidroizoliacinės dangos įrengimu, įlajos sumontavimu); ieškovui nuosavybės teise priklausančios medinių (ar kompozito) lentų terasos (paaukštintos aikštelės ant pastato plokščiojo stogo) su karkasu (ant padų) įrengimu. Tačiau išlaidos nėra išskirstytos pagal aukščiau nurodytas paskirtis, dėl to negalima atriboti, kurios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pratekėjusio vandens padaryta žala ieškovo ir bendro naudojimo turtui, o kurios yra išimtinai ieškovo asmeninės, panaudotos pagerinant ieškovo gerbūvį (medinės terasos ant stogo įrengimas), taip pat negalima teigti, kad visos išlaidos susijusios su UAB „deglas“ tariamai padarytų defektų šalinimu.

Šalies argumentai

4.9. Ieškovas nėra tinkamas ieškovas. Ieškovo nurodomi defektų šalinimo darbai yra tiesiogiai susiję su gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto – Namo stogo, remontu. Todėl, darant prielaidą, kad ieškovo nurodomi padariniai kilo dėl netinkamai atliktų bendro naudojimo konstrukcijų projektavimo ar statybos darbų, tai reiškia, jog bet kokias su tuo susijusias pretenzijas ar reikalavimus gali reikšti tik turto bendrasavininkai. Ginčo atveju ieškovas veikė neturėdamas kitų bendraturčių pavedimo tvarkyti kokius nors bendro naudojimo objektų tariamus defektus. Atsakovė UAB “Deglas” taip pat palaiko atsakovės UAB „Vilniaus stogai“ poziciją dėl to, kad byloje reikalavimai reiškiami netinkamiems atsakovams.

4.10. Palaiko atsakovės UAB „Barsera“ prašymą ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad UAB „Deglas“ nebuvo žinoma apie jokias problemas ir jokias jam neva keliamas pretenzijas iki kol jis nebuvo įtrauktas dalyvauti šioje byloje.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Vilnius” palaiko ieškinį, nurodydama, kad:

5.1. Atsakovės netinkamai įrengė ieškovo terasą – netinkamas nuolydis, neįrengtos deformacinės siūlės (nesandari hidroizoliacija), pažeista plytelių klijavimo technologija, kas konstatuota trečiojo asmens užsakytame statybų inžinieriaus atliktame statybinių tyrinėjimų akte.

5.2. Atsiradusi žala akivaizdi, t. y. ėmęs tekėti vanduo ir užpylimai ieškovo turtui, kuris dėl neteisėtų atsakovių veiksmų turėjo savo lėšomis šalinti statybos darbų defektus ir patyrė ieškinio dydžio nuostolių.

5.3. Netinkamą eksploatavimą ir priežastinį ryšį tarp eksploatavimo ir atsiradusių defektų turi įrodyti rangovai, bet jie šioje byloje to nepadarė.

5.4. Trečiasis asmuo po UAB „Norai“ atliktų terasos remonto darbų daugiau nė karto negavo pranešimų dėl užpylimų, užliejimo ir pan. Tai įrodo, jog teiginiai neva dėl netinkamos priežiūros lietaus latakų atsirado žala, visiškai neatitinka minėto conditio sine qua non, kadangi problema išnyko visai, kai buvo atlikti UAB „Norai“ terasos tvarkymo darbai, o trečiasis asmuo tokiu pačiu principu, nieko nedarydamas, administruoja ir prižiūri pastatą.

5.5. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo teikė paslaugas sutarties su jungtinės veiklos dalyviais pagrindu, pagal ją neturėjo pareigos valyti lietaus latakų. Sutartimi nėra perleistas bendrojo naudojimo objektų valdymas, kas reiškia, kad sutarties šalis sieja tik tie įsipareigojimai, kurie aptariami sutartyje. Atitinkamai, ir pateiktas bendrojo naudojimo aprašas yra tik dokumentas, detalizuojantis, kas sudaro bendrojo naudojimo objektus, bet tai nėra dokumentas, kuris įtvirtina trečiojo asmens pareigas, ką jis turi prižiūrėti. Be kita ko, jokių pretenzijų pagal sutartį dėl lietaus latakų nevalymo nėra gavęs.

5.6. Be to, terasa ginčo atveju atlieka tik konkretaus buto savininkų buitinių poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją. Nagrinėjamu atveju problema nėra stogo konstrukcijoje (kuri yra po terasa ir yra bendrojo naudojimo objekto dalis, todėl ir šia prasme trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Vilnius” niekaip negali būti perkelta atsakomybė šiuo klausimu.

6. Trečiasis asmuo R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė esantis ginčo namo bendraturtis ir jungtinės veiklos dalyvių įgaliotinis. Pažymėjo, kad dėl stogo, latakų, įlajų ar lietvamzdžių priežiūros, remonto, defektų UAB „Mano būstas Vilnius” į jų niekada nesikreipė, jokių klausimų dėl šių objektų su įgaliotiniu nederino. Pažymi, kad nėra gavęs nė vieno metinio statinio apžiūros akto, nėra gavęs informacijos apie apžiūros metu nustatytus trūkumus, nėra gavęs siūlymų juos šalinti. Nurodė, kad jam nežinoma, ar UAB „Mano būstas Vilnius” valė lietaus nuotekų vamzdyną, bet kad dėl užsikemšančio lietaus nuotekų vamzdyno vanduo patenka į butus ir užsikišusį vamzdyną valė UAB ‚Vilniaus stogai“ jam ir kitiems kaimynams buvo žinoma. Paaiškino, kad L. G. į jį nesikreipė dėl stogo pertvarkymo, nei kaip įgaliotinis, nei kaip bendraturtis nėra davęs ieškovui sutikimo pertvarkyti stogą, ant jo įrengti medinę terasą, pastatyti pavėsinę.

7. Į teismo posėdžius atvykusios trečiaisiais asmenimis įtrauktos M. N. (2023-09-04) ir V. P. (2023-10-16) konkrečios pozicijos ginčo klausimu nepateikė. Kiti tretieji asmenys procese liko pasyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad ginčo objektą ieškovas kartu su tėvais įsigijo 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Barsera“ (daugiabučio namo statytojo), 2018-11-09 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas L. G. tapo vieninteliu ginčo turto, tame tarpe Buto, adresu (duomenys neskelbtini) su 119,17 kv. m stogo terasa, savininku (CBP-18246).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis stogo terasa pažymėta aprašant butą, tačiau ji nėra įregistruota kaip atskiras objektas (CBP-18246, DOK-1508).

10. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad UAB „Barsera“ užsakymu ginčo objekte 2013-07-10 stogo įrengimo darbus atliko UAB „Vilniaus stogai“ (DOK-1508, DOK-117288). 2013-08-09 statybos darbų sutarties pagrindu UAB „Deglas“ ant įrengto ginčo stogo (terasos) atliko pagrindo paruošimo ir plytelių klijavimo darbus (DOK-98663, DOK-54615, DOK-117288).

11. Į bylą nepateikta, nes niekas iš proceso dalyvių neturi, ginčo objekto projektinės dokumentacijos (planų, brėžinių, etc.) ir jos, dedant protingas įmanomas pastangas, gauti nepavyko.

12. Ieškovas į bylą pateikė 2020-08-28 UAB „Mano būstas Vilnius“ užsakymu statybos inžinieriaus, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo V. B. E. atliktų statybinių tyrinėjimų, kurių tikslas – lietaus vandeniui patenkant pro stogą (terasą), ištirti esamą stogo konstrukciją, nustatyti pratekėjimo priežastis bei teikti pasiūlymus esamai padėčiai ištaisyti, 2020-09-08 surašytą aktą (CBP-18246). Šiuo aktu, o taip pat šios specialisto, teisme apklausto liudytoju, duotais paaiškinimais (2023-05-19 teismo posėdžio metu), ieškovas įrodinėja defektų faktą.

13. 2020-10-01 ieškovas užsakė UAB „Norai“ atlikti terasos remonto darbus (CBP-18246). Kitos tos pačios dienos (2021-10-01) sutarties su ieškovu pagrindu V. B. E. (sutartyje įvardintas kaip statybos techninis prižiūrėtojas) įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojamo stogo (terasos) dangos konstrukcijos keitimo ir kitą darbų techninę priežiūrą (CBP-18246).

14. 2020-10-08 ieškovas sumokėjo UAB „Norai“ 7 000 Eur, 2020-10-23 – 13 000 Eur, 2020-12-03 – 4 000 Eur. Buvo surašytas Atliktų darbų aktas (data nenurodyta) ir jo pagrindu – 2021-04-27 sąskaita bendrai 28 906,56 Eur (su PVM) sumai. Dar 9 906,56 Eur ieškovas UAB „Norai“ pervedė 2021-07-15 (DOK-161830).

15. Šią sumą (28 906,56 Eur), taip pat 500 Eur ieškovo sumokėtus už UAB „Mano būstas Vilnius“ užsakymu atliktus statybos inžinieriaus V. B. E. statybinius tyrinėjimus prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, alternatyviai – iš BUAB „Barsera“.

Dėl bylos ribų

16. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus (CPK 13 straipsnis). Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

17. Šiuo atveju ieškovas, teikdamas, kad jis yra turto, pastatyto su defektais, savininkas ir dėl jų ištaisymo bei dėl jų patirtos žalos pašalinimo turėjo nuostolių, pasirinko reikšti reikalavimus dėl šių nuostolių atlyginimo UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ kaip darbus su defektais atlikusiems rangovams CK 6.665 ir 6.697 straipsnių pagrindu, alternatyviai reikalavimą reiškia BUAB „Barsera“, kaip jo įsigyto turto su statybos defektais pardavėjui ir statytojui CK 6.399 straipsnio bei 6.334 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi šiuo atveju ieškovas patikslintu ieškiniu visiškai aiškiai ir tiksliai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, konkrečiai nurodydamas savo pasirinktus pageidaujamus galimai pažeistų teisių gynimo būdus.

18. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Išimčių nagrinėjamoje byloje nėra, dėl to teismas šiame sprendime pasisakys dėl proceso dalyvių argumentų, neperžengdamas bylos ribų.

Dėl šalių tinkamumo

19. Byloje kilo klausimas, ar ieškovas yra tinkamas pareikšti reikalavimą dėl defektų objekto, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo bendrasavininkiams. Be to, keltas klausimas ir dėl atsakovų tinkamumo, argumentuojant tuo, kad vandens patekimą nuo stogo į patalpas lėmė ne statybos defektai, o netinkama lietaus nuotekų sistemos priežiūra, kurią (anot visų bylos šalių) atlikti buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga.

20. Kiekviename procese, vykstančiame pagal ginčo teisenos taisykles, turi būti dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam, atitinkamai, nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2021). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakęs, kad teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 27 punktas).

22. Šiuo atveju, kaip jau minėta, ieškovas labai aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką ir jo pagrindą, taip apibrėždamas nagrinėjamos bylos ribas. Šalių šioje byloje tinkamumo klausimas taip pat vertintinas išimtinai nagrinėjamos bylos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nors byloje nėra ir nepavyko gauti ginčo objekto projekto, nekilo ginčo dėl to, kad šiuo atveju buvo įrengtas atvirkštinis plokščiasis eksploatuojamasis stogas.

24. Ginčo objekto statybos laikotarpiu galiojusio Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.2. punkte kaip atvirkštinis stogas apibrėžiamas eksploatuojamasis stogas, kurio šiluminė izoliacija įrengiama virš hidroizoliacinio sluoksnio. Atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamojo stogo konstrukcija sudaryta iš: nuolydžio suformavimo sluoksnio; vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; hidroizoliacinės stogo dangos; vandenį drenuojančio sluoksnio; termoizoliacinio sluoksnio; grindų dangos pasluoksnių; grindų dangos (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 47.1.1. - 47.1.8 punktai). Visi šie sluoksniai sudaro vientisą stogo konstrukciją ir priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

25. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (ginčo statybos laikotarpiu galiojusi redakcija) 4.34 punkte terasa apibrėžta kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Šia prasme terasa ginčo atveju rangovų įrengta nebuvo (ir dėl to nėra ginčo), tokio objekto ieškovas neįsigijo. Aplinkybė, kad aprašant butą Nekilnojamojo turto registre pažymėta, kad jis yra su 119,17 kv. m stogo terasa, 24 punkte padarytos išvados nepaneigia. Čia svarbu pažymėti ir tai, jog į bendrą ieškovui priklausančio buto plotą šis plotas neįskaičiuotas. Taigi, sutiktina su atsakovėmis, kad faktiškai ieškovas, įsigydamas butą, tik įgijo teisę nurodoma eksploatuojamojo stogo dalimi asmeniškai naudotis, tačiau stogas su visais jo konstrukciniais elementais liko namo bendraturčių bendrąja nuosavybe.

26. Visgi nėra ginčo dėl to, kad visas stogo pertvarkymo bei patalpų, kurioms padaryti nuostoliai, į jas prasiskverbus vandeniui, tvarkymo išlaidas, kurių atlyginimo reikalaujama šioje byloje, patyrė vienas ieškovas.

27. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas turto, kurio defektų pašalinimo išlaidų reikalaujama byloje, bendrasavininkiu, taip pat būdamas vienintelis asmuo tokias išlaidas faktiškai asmeniškai patyręs, laikytinas tinkamu ieškovu byloje dėl jų atlyginimo.

28. Ieškovas aiškiai nurodė pagrindus, kuriais reiškia atsakovams alternatyvius reikalavimus. Šioje byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su galima netinkama stogo ir/ar lietaus nuotekų sistemos priežiūra. Jokių dėl netinkamos bendrojo naudojimo objektų galimai kilusių nuostolių šioje byloje ieškovas atlyginti nereikalauja. Dėl to, įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą, spręstina, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams - atitinkamai rangovams ir turto pardavėjui (statytojui).

29. Byloje nustatyta, kad ginčo stogą BUAB „Barsera“ užsakymu sudarytų rangos sutarčių pagrindu įrengė UAB „Vilniaus stogai“ (atliko stogo įrengimo darbus) ir UAB „Deglas“ (atliko plytelių klijavimo ir pagrindo joms klijuoti paruošimo darbus). Atsakovės UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, kaip rangovės, atsako statinio įgijėjui (šiuo atveju – ieškovui) už garantinio laikotarpio rangovės prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo (santykiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01) 36 straipsnio 2 dalis, CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

30. Ieškovas, kartu su tėvais pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Barsera“ įgijęs ginčo turtą, o vėliau tėvų sudaryta dovanojimo sutartimi įgijęs nuosavybės teisę ir į visą ginčo objektą, o tuo pačiu ir visas iki tol dovanotojų turėtas teises ir pareigas (CK 6.473 straipsnio 1-3 dalis, 6.475 straipsnis), taip pat turi teisę reikšti reikalavimus BUAB „Barsera“, įrodinėdamas, kad įsigijo nekokybišką (su paslėptais statybos defektais) daiktą ir, kaip šiuo atveju prašo ieškovas - atlygintų jo išlaidas trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Atitinkamai, ieškovas, manydamas, kad papildomai patyrė žalos dėl būtent atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų, turi teisę iš jų tokių nuostolių atlyginimo reikalauti bendraisiais pagrindais, įrodinėdamas pasirinktų atsakovais asmenų civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Dėl senaties

32. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Šioje byloje ieškovui reiškiant alternatyvius reikalavimus, aktualūs skirtingi juos pareikšti ribojantys senaties terminai.

34. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks išaiškinimas iš esmės reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kas reiškia reikalavimą rangovui dėl jo atliktų darbų nekokybės, tokiam reikalavimui pareikšti taikytinas vienerių metų nuo defektų paaiškėjimo (kai jie paaiškėja garantiniu laikotarpiu) terminas.

35. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

36. Taigi, šiuo atveju reikalavimams rangovams – UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, pareikšti taikomas sutrumpintas vienerių metų, o reikalavimui pardavėjui – BUAB „Barsera“ – sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminai.

37. Nagrinėjamu atveju aktualu, dėl to svarbu nustatyti, kokias garantijas suteikė rangovai ir turto pardavėjas (statytojas).

38. CK 6.335 straipsnio, reglamentuojančio parduotų daiktų kokybės garantijos terminus, 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (Statybos įstatymo (redakcijų, galiojusių rangos darbų atlikimo, ginčo statinio pridavimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) 36 straipsnio 1 dalis). Analogiškus garantinius terminus suteikti įpareigojamas statybos rangovas ir pagal CK 6.698 straipsnį.

39. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad defektai yra tokie: Terasos dangoje neįrengtos deformacinės siūlės; neteisingai pakloti plytelių klijai; stogas, kuriame įrengta Terasa, yra be nuolydžio, ant stogo įrengtas drenažinio tipo latakas yra skirtas teritorijų paviršinio vandens tvarkybai, bet netaikytinas stogams; po Terasos danga kūgeliais į viršų ant nenustatyto tipo, spėjamai bituminės ritininės hidroizoliacijos paklotas drenažinis lakštas, kurio paklojimo būdas neužtikrina vandens nudrenavimo. Tariamai netinkamas stogo paviršiaus nuolydis, deformacinių siūlių tarp plytelių neįrengimas, ne stogui skirto drenažinio latako įrengimas yra lokalūs matomi darbai, dėl to jiems taikytinas 5 metų garantijos terminas. Galimai neteisingai pakloti plytelių klijai, taip pat drenažinio lakšto virš hidroizoliacijos įrengimas laikytini paslėptais statinio elementais, dėl to jiems taikoma 10 metų garantija. Tyčia paslėptų defektų šioje byloje ieškovas neįrodinėja.

40. Ieškovas teigė ir atsakovės neginčijo, kad garantija ginčo statybos darbams turi būti pradedama skaičiuoti nuo 2014-12-13 – deklaracijos apie statybos užbaigimą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos). Taigi, garantija minėtiems matomiems darbams baigėsi 2019-12-13, o paslėptiems darbams galioja iki 2024-12-13.

41. Ieškovas į teismą (tuomet – į Vilniaus miesto apylinkės teismą) su ieškiniu UAB „Barsera“ kreipėsi 2021-06-25, reikalavimus UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ teisme pareiškė pateikdamas patikslintą ieškinį 2023-03-01.

42. Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytais pagrindais (dėl parduoto daikto trūkumų ir dėl rangovo atliktų darbų defektų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Bendruoju atveju, tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

43. Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad jau minėtoje CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

45. Nagrinėjamu ieškovas asmeniškai pirmą kartą reikalavimus atsakovėms UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ pareiškė tik tikslindamas ieškinį šioje byloje (2023-03-01). Į UAB „Barsera“ ieškovas kreipėsi su rašytine pretenzija 2021-06-01 (CBP-18246), kurią šioji 2021-06-16 raštu tenkinti atsisakė, po ko 2021-06-25 ieškovas kreipėsi į teismą.

46. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2020-07-01 UAB „Mano būstas Vilnius“ kreipėsi į UAB „Barsera“ atstovą bei į UAB „Deglas“ ir informavo jas, kad atliko stogo (terasos) nesandarumo priežasčių apžiūrą ir nustatė, kad terasa dengta plytelėmis, bet nebuvo suformuotas tinkamas nuolydis, nesandari hidroizoliacija, tikėtina neįrengtas drenažinis sluoksnis ir pareikalavo konstrukciją perdaryti iki 2020-08-30 naujai 10 metų paslėptų darbų garantinių terminų apimtyje, informavo, kad to nepadarius UAB „Mano būstas Vilnius“ organizuos defektų šalinimo darbus, kurių išlaidas turės apmokėti daugiabučio namo patalpų savininkai. Laiškas buvo persiųstas ir UAB „Vilniaus stogai“ (DOK-191520). Laiško kopija persiųsta ir ieškovui, taigi, teismo vertinimu, namo administratorius, reikšdamas pretenziją ginčo objekto pardavėjui (statytojui) ir rangovams, atlikusiems stogo įrengimo darbus, veikė su ieškovo žinia ir jo vardu. Šį laišką teismas laiko ieškovo pareiškimu pardavėjui ir rangovams apie statybos defektus. Ar į šią pretenziją atsakovės atsakė, jei taip, ką ir kokia forma, byloje duomenų nėra, tačiau sprendžiant klausimą dėl senaties teisinės reikšmės ši aplinkybė neturi.

47. Svarbu paminėti ir tai, kad šios pretenzijos pareiškimo metu jau buvo pasibaigusi garantija matomiems darbams, kuriuos kaip atliktus su defektais ieškinyje įvardija ieškovas.

48. Pastebėtina, kad atsakydama į 2021-06-01 raštu jai ieškovo (jį atstovavusios advokatės prieš pat kreipiantis į teismą pateiktą) rašytinę pretenziją, UAB „Barsera“ nurodė, kad pirkėjas 2019 metais pardavėjui jau buvo pareiškęs tokias pačias pretenzijas dėl terasos (stogo), vandens kaupimosi ir pratekėjimo, reaguodamas Pardavėjas pasikreipė į stogą įrengusį rangovą UAB „Vilniaus stogai“, kuris atvykęs apžiūrėti stogo pamatė, jog stogas yra netinkamai eksploatuojamas, t. y. stogas visiškai apleistas, ant stogo neteisėtai pastatytas statinys, pilna šiukšlių, auga medeliai, žolė, stogas neprižiūrimas, įrengti lietaus latakai ir nuolajos visiškai nevalomos nuo šiukšlių užsikišusios. Tą kartą Rangovas UAB „Vilniaus stogai“ atliko stogo latakų ir nuolajų valymą, išvalė susikaupusias šiukšles bei pranešė, jog Pirkėjas stogą netinkamai eksploatuoja, yra pasistatęs antstatą dėl ko padidėjo apkrovos ir stogo neprižiūri, ko pasėkoje galimai buvo pažeista hidroizoliacija, dėl nepriežiūros atsirado kritulių užsilaikymas. Rangovui UAB „Vilniaus stogai“ atlikus valymo darbus krituliai ant stogo daugiau neužsilaikė. Visgi, nors byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus stogai“ UAB „Barsera“ prašymu iš tiesų vyko į objektą 2019 metų vasarą ir išvalė nuo ginčo stogo lietaus nuotekas turintį surinkti vamzdyną, ieškovo tąkart galimai pateikta pretenzija ir/ar galimi rangovų ar pardavėjo atsakymai į ją į bylą nėra pateikti.

49. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl senaties terminų skaičiavimo pradžios, sprendžia, kad reikalavimus teisme ieškovas rangovams (UAB „Vilniaus stogai“ ir UAB ‚Deglas“) pareikšti turėjo per vienerius metus nuo pretenzijos jiems pateikimo 2020-07-01, t. y. iki 2021-07-01, o ieškinį pardavėjai UAB „Barsera“ turėjo pareikšti per šešis mėnesius nuo tada, kai šioji iki paties ieškovo nustatyto termino reikalavimų neįvykdė, t.y. per 6 mėnesius nuo 2020-08-30 – iki 2020-02-29. Skaičiuojant, kad pretenzija dėl nekokybiškai įrengto stogo buvo pateikta jau 2019 metais, o pats ieškovas nurodo, kad jau 2019 metais kilo problemos dėl patalpų užliejimo po lietaus, ieškinio senaties terminai suėjo dar anksčiau. Bet kuriuo atveju nustatytus ieškinio senaties terminus ieškovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankišką pagrindą šioje byloje pareikštą ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

50. Išlaidos tai daliai darbų, kuriuos UAB „Norai“ atliko remontuodama užlietas patalpas, kaip ir išlaidos už tyrėjo paslaugas, siekiant defektus nustatyti, gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, kurių reikalauti jis gali per 3 metus nuo tada, kai apie tokią žalą sužinojo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju, ieškovui teigiant ir byloje esant duomenims, kad anksčiausi pratekėjimai nuo stogo į patalpas atsirado 2019 metų vasarą, statybinių tyrinėjimų aktas surašytas 2020 metų vasarą, senaties termino šiuo atveju ieškovas nebūtų praleidęs. Tačiau svarbu pažymėti, kad tokie reikalavimai šiuo atveju yra išvestiniai iš pagrindinio – atlyginti išlaidas tariamiems stogo statybos metu padarytiems defektams ištaisyti. Be to, jų reikalaudamas aptariamų papildomų nuostolių ieškovas, kaip jau minėta 31 punkte, turėtų įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe neteisėtus atsakovais šioje byloje patrauktų subjektų veiksmus, t.y. tai, kad jie statybos darbus, kuriems garantija nepasibaigusi, atliko su defektais, taip pat tai, kad konkretūs trūkumai sąlygojo (buvo priežastis) papildomiems ieškovo nuostoliams atsirasti.

Dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas). Jau minėta, kad CK bei Statybos įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas (šiuo atveju dabartiniams Gyvenamųjų namų savininkams atstovaujanti ieškovė) privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

52. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Taigi tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

53. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, tiek reikšdamas reikalavimus rangovams, tiek statybos objekto pardavėjui, turi pareigą įrodyti iš esmės tą patį – kad statybos objektas turi trūkumų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu. Ir nors sutiktina, kad ieškovui šiuo atveju pakanka įrodyti defektų faktą, kaip teisingai pažymėjo paties ieškovo atstovė, defektai nėra aplinkybė, jog per stogą sunkiasi vanduo, defektai yra konkretūs nekokybiškai atlikti statybos darbai, ką ieškovas ir turi įrodyti.

54. Ieškovas nurodo defektų faktą įrodinėjantis 2020-08-28 UAB „Mano būstas Vilnius“ užsakymu V. B. E. atliktų statybinių tyrinėjimų pagrindu 2020-09-08 surašyto akto turiniu (CBP-18246) bei paties tyrėjo, teisme apklausto liudytoju, duotais paaiškinimais (2023-05-19 teismo posėdžio metu). Ieškovas įrodinėja šiuo defektus: terasos dangoje neįrengtos deformacinės siūlės; neteisingai pakloti plytelių klijai; stogas, kuriame įrengta terasa, yra be nuolydžio, ant stogo įrengtas drenažinio tipo latakas yra skirtas teritorijų paviršinio vandens tvarkybai, bet netaikytinas stogams; po terasos danga kūgeliais į viršų ant nenustatyto tipo, spėjamai bituminės ritininės hidroizoliacijos paklotas drenažinis lakštas, kurio paklojimo būdas neužtikrina vandens nudrenavimo.

55. Objektyvios tiesos šioje byloje nustatymą apsunkino keletas priežasčių. Pirma, ginčo objekto statytojas, atsakovė BUAB „Barsera“ yra bankrutuojanti įmonė, kurios nemokumo administratoriui nėra tinkamai perduoti dokumentai. Byloje nėra ir šalims nepavyko gauti ginčo objekto projekto. Atsakovės – stogą įrengusios rangovės teigia nebeturinčios darbo projekto, ir neturi pareigos būti jį išsaugojusios. Antra, V. B. E. atliekant statybinius tyrinėjimus, o vėliau ir UAB „Norai“ ardant viršutinį atsakovių atvirkščiojo eksploatuojamojo stogo sluoksnį bei stogą ir lietaus nuotekų nuo jo sistemą pertvarkant atsakovės kviestos šiuos darbus stebėti nebuvo. Pastebėtina tai, kad atliekant tyrimą dalyvavo UAB „Mano būstas Vilnius“ atstovas, taip pat vėliau V. B. E. rekomenduotiems darbams atlikti pasamdytos UAB „Norai“ atstovas, o šių darbų techninę priežiūrą vėliau atliko tas pats V. B. E. Bylos duomenimis po 2020-07-01 namo administratoriaus atsakovėms perduotos ieškovo pretenzijos (iki aptariamų darbų atlikimo), kitą kartą į UAB „Barsera“ buvo kreiptasi jau tik 2021-06-01 raštu, t. y. po to, kai visi darbai buvo baigti. Byloje svarstyta ekspertizės skyrimo galimybė, tačiau jos skyrimą ypatingai komplikuoja ir tai, kad nėra išlikusi statinio projektinė dokumentacija ir tai, kad siekiant išsiaiškinti ginčui reikšmingą faktinę situaciją reikėtų nuardyti dalį daugiabučio namo stogo, be to, kai kurių aplinkybių apskritai nebeįmanoma patikrinti, ieškovo užsakymu perdarant stogą jas panaikinus. Į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra informatyvūs, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, tačiau juose užfiksuoti duomenys nepakankami objektyvioms specialių žinių reikalaujančioms išvadoms padaryti. Ieškovo į bylą pateikta tyrėjo išvada, nepaisant to, kad ją vienos šalies atlikęs specialistas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, šiuo atveju išskirtinės įrodomosios reikšmės neturi ir vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neordinarią ir ypač įrodinėjimo procesą komplikuojančią situaciją sukūrė ne tik tai, kad BUAB „Barsera“ neturi ir nepateikė statybos proceso dokumentacijos, bet ir paties ieškovo nepakankamai rūpestingas ir atsakingas elgesys rengiantis savo teisių gynybai bei savavališkai ir vienašališkai atliekant stogo pertvarkymo darbus (dėl ko teismas pasisakys ir toliau šiame sprendime), taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo visų kylančių neaiškumų vertinti ieškovo naudai, tačiau būtina daryti labiau tikėtinas išvadas apie tam tikrų aplinkybių (ne)buvimą.

56. Nors byloje nėra ir nepavyko gauti ginčo objekto projekto, nekilo ginčo dėl to, kad šiuo atveju buvo įrengtas atvirkštinis plokščiasis eksploatuojamasis stogas. Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad lietaus nuotekų sistema, skirta vandeniui nuo ekploatuojamo stogo surinkti, buvo įrengta.

57. Sutiktina, kad išvada dėl vandens nutekinimo nuo stogo sprendinio (2.5 punktas) yra pagrįsta išimtinai tyrėjo spėjimais, kadangi pats V. B. E. patvirtino, kad jis faktiškai netyrė lietaus vandens nuotekų sistemos veikimo.

58. Ginčo objekto statybos laikotarpiu galiojusio Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.2. punkte kaip atvirkštinis stogas apibrėžiamas eksploatuojamasis stogas, kurio šiluminė izoliacija įrengiama virš hidroizoliacinio sluoksnio. Atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamojo stogo konstrukcija sudaryta iš: nuolydžio suformavimo sluoksnio; vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; hidroizoliacinės stogo dangos; vandenį drenuojančio sluoksnio; termoizoliacinio sluoksnio; grindų dangos pasluoksnių; grindų dangos (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 47.1.1. - 47.1.8 punktai). Visi šie sluoksniai sudaro vientisą stogo konstrukciją, kuri pagal to paties STR 5.16 punktą yra stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra. Tokia atvirkštinio stogo konstrukcija, kaip teisingai pastebėjo atsakovės, lemia, kad nuolydį formuojantis sluoksnis ir hidroizoliacinis sluoksnis yra įrengiami konstrukcijos apačioje – ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje ypač svarbi.

Žemesnės instancijos teismas

59. Atvirkščiojo stogo konstrukcija specifiška tuo, kad nuo vandens patekimo į patalpas saugantis sluoksnis yra, kaip jau minėta, konstrukcijos apačioje, o tai reiškia, kad, kaip paaiškino teisme atsakovių atstovai, be to UAB „Vilniaus stogai“ vadovas V. R. ir liudytojas S. A. (2023-05-19 teismo posėdžio metu), dalinis vandens patekimas į stogo konstrukcijos viršutinę dalį galimas ir leidžiamas, nes jis galiausiai surenkamas per apatinėje dalyje suformuotą nuolydį ir nukreipiamas į lietaus surinkimo nuo stogo sistemą, ir kas iš esmės atitinka tiek STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, tiek Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose taisyklėse „Stogų įrengimo darbai. Plokščių eksploatuojamų stogų įrengimas“ (DOK 36313) nurodomus reikalavimus tokiam stogui įrengti.

60. Nors V. B. E. savo spėjimų pagrindu padarė išvadą, kad vandens surinkimo ir nutekinimo vamzdžiai pro sienos parapetą yra išvesti ir įjungti į fasadinius lietvamzdžius, o tokiu būdu, horizontaliuose vamzdžiuose nesant techninės galimybės įrengti antrojo lygio drenažinės vietos vandeniui nuo hidroizoliacinio sluoksnio nuvesti, paklotas drenažinis lakštas netenka prasmės, be to, esą jo paklojimo būdas (kūgeliais į viršų) neužtikrina vandens nudrenavimo, tokią jo išvadą paneigia tiek UAB „Vilniaus stogai“ darbuotojų išsamūs paaiškinimai, kaip ir kur klojamas drenažinis sluoksnis, kaip jis atrodo, kokia jo funkcija, tačiau ir į bylą pateikti sumontuoto drenažinio lakšto montavimo reikalavimai, iš kurių matyti, kad toks lakštas ir turėjo būti montuotas būtent kūgeliais į viršų.

61. Sutiktina, kad rangovų įrengto plokščiojo eksploatuojamojo stogo nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7° (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, 34 punktas), tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tokio reikalavimo įgyvendinimą realizuojantis sluoksnis atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamojo stogo atveju įrengiamas stogo konstrukcijos apačioje (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, 47.1.1. punktas), kas, atsakovių teigimu, šiuo atveju ir buvo padaryta ir ką patvirtina 2023-05-19 teismo posėdžio metu duoti UAB „Vilniaus stogai“ vadovo, taip pat darbuotojo S. A. išsamūs paaiškinimai. Svarbu pažymėti, kad ieškovas priešingų įrodymų nepateikė. Statybinius tyrinėjimus atlikęs ekspertas iki šio sluoksnio apskritai nepriėjo ir jo nuolydžio nematavo. Dar daugiau, 119 kv. m. stogo paviršiaus nuolydį, kurio esą nerado, tačiau kuris anot paties tyrėjo galėjo būti vos 0,7°, tyrėjas matavo 80 cm ilgio liniuote.

62. Klijų Atlas Plus, kurie naudoti UAB „Deglas“ darbams, gamintojo rekomendacijoje (DOK-20619) nurodyta, kad jie tinkami lauko darbams, taip pat pažymėta, kad plytelės sandūros su klijais paviršius turi būti tolygus ir kiek įmanoma didesnis – bent 2/3 plytelės paviršiaus, taip pat pažymėta, kad jeigu plytelės klojamos ant grindų ar danga klojama lauke ir montuojant didelio formato plyteles, rekomenduojama, kad būtų klijuojama visu paviršiumi (prireikus taikyti kombinuotą būdą: klijų skiedinio tepti ir ant pagrindo, ir ant plytelių apačios). Taigi, priešingai nurodė ieškovo samdytas tyrėjas, UAB „Deglas“ neprivalėjo padengti klijais tiek plytelių, tiek pagrindo. Be to, byloje, be paties tyrėjo iš esmės subjektyvaus spėjimo, nėra objektyvių duomenų, kaip klijai šiuo atveju buvo padengti, nors UAB „Norai“ atliekant plytelių demontavimo darbus galimybė užfiksuoti tokius duomenis tikėtinai buvo, tačiau nei ieškovas, nei namo administratorius to nepadarė.

63. Aplinkybę dėl deformacinių siūlių tarp plytelių neįrengimą ieškovas įrodinėja išimtinai V. B. E. teiginiais. Atsakovė UAB „Deglas“ kategoriškai tokius teiginius neigia, nurodydama, kad deformacinė siūlė buvo ir ji buvo tokios pat spalvos, kaip plytelių glaistas, dėl to, galimai, tyrėjas jos nepamatė. Objektyvių įrodymų, nei kad jos buvo įrengtos, nei kad neįrengtos, byloje nėra. Taigi, yra pagrindas spręsti, kad šio defekto buvimo ieškovas neįrodė.

64. Atitinkamai ieškovas jokiais kitais objektyviai įrodymais be minimo tyrėjo teiginių, nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad įrengtas drenažinio tipo latakas yra skirtas teritorijų paviršinio vandens tvarkybai, bet netaikytinas stogams.

65. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad jo paties nurodomų statybos defektų ieškovas neįrodė.

66. Atsakovės byloje įrodinėjo, kad vanduo pro stogą į patalpas ėmė tekėti, o galimai ir buvo pažeista tinkamai įrengta stogo hidroizoliacija, dėl to, kad įrengta lietaus nuotekų sistema, kuri buvo užsikimšusi, dėl ko nuo stogo per ją vanduo pasišalinti negalėjo, o ir stogo paviršius buvo netinkamai prižiūrimi.

67. UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikė duomenis apie fiksuotus pranešimus, iš kurių matyti, kad 2019-08-08 gautas pranešimas, jog bėga vanduo, avarijos nematyti, gal tai nuo lietaus nuotekų; 2019-08-22 pranešime pažymėta, kad užpylimas kartojasi antrą kartą po liūties, galimai vanduo patenka per ventiliacijos ar lietaus kanalizacijos vamzdžius nuo stogo, taip pat pažymėta, kad Vilniaus stogai pravalė įlają, kaip teigia gyventoja dabar, kai buvo lietus, neužpilamas butas; 2019-09-13 pranešime nurodyta, kad gyventoja klausia, ar gali meistrai atvykti anksčiau, nes bijo, kad lyjant vėl bus užpiltas butas; 2020-06-20 pranešime nurodyta, kad išėjus į terasą, toliau esantis lietvamzdis sausas, nes matyt neužsikimšęs, o prie mano langų esančių visas vanduo bėga per išorę nuo viršaus; 2020-06-21 gautas ginčo namo 1 aukšto gyventojų pranešimas, kad bėga vanduo, kaip ir pernai per liūtis, nes buvo neprižiūrimi užsikimšę lietvamzdžiai ant stogo; 2020-06-22 pažymėta, kad klientui atsakyta, kad bus susisiekta; 2020-06-23 gautas pranešimas, kad norima kalbėti dėl stogo remonto darbų (DOK-33893); 2020-07-01 – reikia defektinio dėl blogai įrengtos terasos (DOK-35884).

68. Nėra ginčo dėl to, kad 2019-08-23 namo administratoriaus prašymu UAB „Viniaus stogai“ atstovai buvo nuvykę į ginčo objektą, apžiūrėjo ir išvalė visiškai užsikimšusį lietaus nuotekų vamzdyną (DOK-1508, DOK-20780, video USB voke el. bylos pop. priede). Tiek ši vaizdinė medžiaga, tiek UAB „Vilniaus stogai“ vadovo, tiek liudytojo V. S. paaiškinimai (2023-05-19, 2023-09-04 posėdžiuose) neleidžia abejoti, kad lietaus nuotekų vamzdynas buvo visiškai užsikimšęs ir dėl to nuo ginčo stogo vandens surinkti negalėjo. Iš esmės neginčyta ir tai, kad po šio išvalymo vanduo į patalpas nebesiskverbė ir problema pasikartojo tik 2020 metais.

69. Namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, įgaliotu asmeniu paskirtas R. B., kuris atstovaudamas bendraturčius sudarė sutartį su UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabar – UAB „Mano būstas Vilnius“) dėl daugiabučio namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo (DOK-19619). 2016-11-08 UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabar - UAB „Mano būstas Vilnius“) sudarytame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta, kad visiems bendrasavininkiams priklauso Lietaus nuotekų sistema (lietaus nuotekų tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos. Šlaitinių stogų lietvamzdžiai ir latakai), tipas - vidinė, išorinė lietaus vandens šalinimo sistema (13 punktas) (DOK-33893).

70. 2016 - 2019 metais namo administratoriaus atliktų kasmetinių apžiūrų aktuose pažymėta, kad stogo būklė gera, balkonų, terasų būklė gera, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė gera (DOK-33893, DOK-37528). 2019 metais apžiūra atlikta rugsėjo 25 d., t.y. jau po to, kai UAB „Vilniaus stogai“ išvalė lietaus nuotekų nuo ginčo stogo vamzdžius.

71. Situacija dokumentuose pasikeitė tik 2020-06-22, kuomet UAB „Mano būstas Vilnius“ ginčo statinio apžiūros akte, kurio tikslas - kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra, jau buvo nurodyta: 1.2. p. stogas – būklė patenkinama, stogas dengtas prilydoma bitumine danga; rekomenduojami darbai defektams pašalinti – remonto darbai pagal poreikį; 1.5. p. balkonai, terasos – būklė bloga, terasos dangos tarpeliuose auga medeliai. Plytelių siūlės kaip kur ištrupėjusios. Terasos danga ne visur turi nuolydžius į latakus. Kaip kurios ventiliacinius kaminus dengiančios plytelės atšokusios. Nėra aišku kaip iš stogo konstrukcijos pasišalina po danga patekės į betoną susigėręs vanduo. Terasa dengia didžiąją dalį pastato stogo. Įlajos įrengtos tik vienoje terasos pusėje. Didesnių lietų metu atsinaujina po terasa esančio buto patalpų užpylimai. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – kreiptis į pastato statytoją, dėl garantinių terasos remonto darbų, pašalinant esminius terasos defektus, dėl kurių kartojasi vandens pratekėjimas į buto apačioje patalpas. Esant poreikiui atlikti terasos konstrukcijos statybinius tyrinėjimo darbus. parengti būtinų atlikti darbų aprašus, atlikti darbus. Valyti įlajas. 3.3. p. Lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai – būklė patenkinama, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – be kita ko, profilaktiškai atlikti vamzdynų valymo darbus (DOK-33893).

72. Svarbu paminėti, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ šio proceso metu ne tik neneigė, kad niekuomet nevalė ir faktiškai niekaip neprižiūrėjo lietaus nuotekų sistemos ir ginčo stogo paviršiaus, dar daugiau – ji įrodinėjo, kad neturėjo pareigos tai daryti. Kad tokios priežiūros neatliko pats, neneigė ir ieškovas. Nors UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikė duomenis, kad jos užsakymu 2020 m. liepos mėn. UAB „Norai“ atliko stogo lietaus nutekėjimo sistemos valymo darbus (DOK-37342), trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad tuomet buvo valomi tik ant namo fasado esantys lietvamzdžiai, lietaus vandenį nuo ginčo terasos surenkanti lietaus nuotekų surinkimo sistema nebuvo valoma. Tai iš esmės patvirtina ir pateiktas UAB „Norai“ (vėliau atlikusios ir ieškovo užsakytus darbus) parengto atliktų darbų akto turinys.

73. Toliau susiklostė chronologiškai keista situacija: 2020-07-01 UAB „Mano būstas Vilnius“ informavo atsakoves, kad atliko stogo (terasos) nesandarumo priežasčių apžiūrą ir nustatė, kad terasa dengta plytelėmis, bet nebuvo suformuotas tinkamas nuolydis, nesandari hidroizoliacija, tikėtina neįrengtas drenažinis sluoksnis ir pareikalavo konstrukciją perdaryti iki 2020-08-30 naujai 10 metų paslėptų darbų garantinių terminų apimtyje, informavo, kad to nepadarius UAB „Mano būstas Vilnius“ organizuos defektų šalinimo darbus, kurių išlaidas turės apmokėti daugiabučio namo patalpų savininkai (DOK-191520); UAB „Mano būstas Vilnius“ apžiūrėjo ginčo statinį 2020-07-14, apžiūros tikslas – terasos apžiūra, atliktų terasos statybos darbų vertinimas. Akte pažymėta, kad terasa apžiūrėta vizualiai, padaryta išvada, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai (DOK-31326). Tačiau tik 2020-08-28 atlikęs tyrinėjimus 2020-09-08 akte pateikia išvadas apie tariamus stogo statybinius defektus. Tuo tarpu jau 2020-10-01 ieškovas užsako, kad UAB „Norai“ (įmonė, anksčiau tą pačią vasarą valiusi kitus lietvamzdžius ginčo name, bet ne tuos, kurie renka vandenį nuo ginčo stogo) pertvarkytų stogą ir lietaus nuo šios stogo dalies nuotekų sistemą pagal V. B. E. pateiktą siūlymą ir pasamdo tą patį V. B. E. šių darbų techniniu prižiūrėtoju.

74. Vertinant vandens prasiskverbimo į patalpas priežastis, pastebėtina ir tai, kad ieškovo pateikto Statybinių tyrinėjimų akto prieduose Nr. 1 ir 2 tyrėjas pavaizdavo vietas, kuriose į ieškovo patalpas skverbėsi vanduo. Matyti, kad trys iš jų yra toje stogo pusėje, kurią nuo įrengtos įlajos užstoja pavėsinė, dvi – toje pusėje, kurioje įlajoje esantus vamzdis, skirtas lietaus vandeniui nuo stogo nutekėti užsikimšęs visiškai. Paties ieškovo pateiktame Statybinių tyrinėjimų akte V. B. E. pažymėta, kad ant stogo pastatyta pavėsinė su iki grindų iš trijų pusių nuleistomis sienomis, uždarančiomis kelią vandeniui nutekėti (CBP-18246, pav. 8). Jis taip pat padarė išvadą, kad į stogo konstrukciją patenkantis vanduo negali iš jo pasišalinti, todėl į patalpas patenka pro nenustatytas nesandarias hidroizoliacijos vietas. Tokia išvada taip pat iš esmės patvirtina, kad vanduo į ieškovo butą ir namo bendrojo naudojimo patalpas pateko dėl to, kad nuo stogo neturėjo galimybės pasišalinti, o taip nutiko ne dėl rangovų ar statytojo (pardavėjo) kaltės.

75. Taigi, pats ieškovas sukūrė situaciją, kai ant stogo pastatyta didelių gabaritų pavėsinė, iš trijų pusių sandariai sujungta su grindimis. Neneigta ir to, kad ant stogo buvo laikomas ir baseinas, kurio vandenį keisdami buto išpildavo ant stogo. Ant stogo, tiek pakraščiuose, tiek ties įlaja, priaugę augalų, prikrauta daiktų. UAB „Vilniaus stogai“ pateiktose nuotraukose ir vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kad stogo pakraščiuose priaugę atsitiktinių augalų (net medelių). Tokios aplinkybės neabejotinai galėjo sąlygoti nuolatinį ir greitesnį lietaus nuotekų sistemos užsikimšimą bei vandens ant stogo netinkamose vietose kaupimąsi.

76. Dėl to, kas išdėstyta, teismas daro tikėtiną išvadą, kad vandens patekimą nuo stogo į patalpas sąlygojo netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra.

77. Ieškovo samdytas tyrėjas V. B. E. patvirtino, kad stogas buvo perdarytas iš atvirkštinio į tiesioginį bei ant jo pastatyta nauja medinė terasa, taip pat pakeista lietaus nuotekų sistema, būtent tokia ir buvo jo rekomendacija išdėstyta Statybinių tyrinėjimų akte.

78. Sutiktina su atsakovėmis, kad tokiu būdu ieškovas iš esmės savavališkai, su namo administratoriaus patarimu, pritarimu ir žinia, tačiau be bendraturčių sutikimo ir be statybą leidžiančių dokumentų (priešingų duomenų byloje nėra) atliko daugiabučio namo stogo rekonstrukciją Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto prasme.

79. Neteisėtai atlikta stogo rekonstrukcija iš esmės jį pagerinant (tai akivaizdžiai matyti iš nuotraukų, kuriose užfiksuota dabartinė terasos būklė - DOK-33893, DOK-37342), kas leidžia ieškovui komfortabiliau juo naudotis. Be to, atlikta rekonstrukcija leidžia namo administratoriui stogą ir lietaus nuotekų sistemą nuo jo toliau prižiūrėti „nieko nedarant“, kaip nurodė UAB „Mano būstas Vilnius“, bet tai nebekelia problemų namo gyventojams.

80. Toks sprendimas/pasirinkimas (atmetus neteisėtos statybos faktą) iš esmės yra galimas, tačiau jo kaštai niekaip neturi pagrindo tekti pirminiams stogo statybos rangovams ir/ar statybos objekto pardavėjui, neįrodžius, kad ankstesni darbai, nors ir paprastesni, buvo atlikti nekokybiškai.

Dėl kitų klausimų ir bylos baigties

81. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas).

82. Apibendrinant, teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodinėjimo proceso taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad kai kurių objektyvių duomenų byloje nebuvo įmanoma nustatyti, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ieškovo reikalavimai dėl išlaidų tariamiems defektams pašalinti atlyginimo atsakovėms šioje byloje ne tik pareikšti praleidus nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus, bet ir nepagrįsti iš esmės, nes statybos defektų faktas byloje liko neįrodytas, o atsakovės įrodė labiausiai tikėtiną vandens prasiskverbimo nuo stogo į patalpas priežastį – lietaus nuotekų sistemos nepriežiūrą, taigi jų atsakomybę šalinančią aplinkybę šios nutarties 51, 52 punktuose nurodyto reguliavimo prasme.

83. Atmetus pagrindinius ieškovo reikalavimus priteisti tariamų statybos defektų šalinimo išlaidas iš rangovų arba alternatyviai – buto pardavėjo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl susijusių nuostolių priteisimo, ieškovui neįrodžius nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei jų (ne)atliktų darbų ir papildomai ieškovo patirtų nuostolių priežastinio ryšio, nes byloje nustatyta priešingai - kad labiausiai tikėtina patalpų užliejimo priežastimi šiuo atveju buvo tikėtinai tinkamai įrengtos lietaus nuotekų sistemos visiška nepriežiūra.

84. Nors teismas ir konstatavo, kad labiausiai tikėtina lietaus vandens prasiskverbimo pro stogą į patalpas priežastis buvo netinkama lietaus nuotekų vamzdyno priežiūra, klausimas, kas turėjo pareigą tai atlikti, taigi, kieno tai atsakomybė – ieškovo, namo bendraturčių ar namo administratoriaus, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, nes išeina už jos ribų, dėl to teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, atsakovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, o šio, taip pat jo pusėje veikusio trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

86. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

87. Šiuo atveju UAB „Vilniaus stogai“ pateikė įrodymus (DOK-38371) apie patirtas 1815 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai, UAB „Deglas“ – apie 3 666,30 Eur išlaidas už advokato pagalbą šiame procese (DOK-38346). Įvertinęs prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie patirtas išlaidas turinį, proceso trukmę ir eigą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, ginčo teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos, o atsakovių prašymai jas priteisti iš ieškovo tenkintini.

88. Byloje patirta 315,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus stogai“, juridinio asmens kodas 123924039, naudai 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Deglas“, juridinio asmens kodas 120277828, naudai 3 666,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 315,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė