- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-618-513/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00881-5015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- UAB „Statybų valdymo sprendimai“
- Atsakovas
- UAB „Apastata“
Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00881-5015-0
NUTARTIS
2016 m. birželio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ ir atsakovės UAB „Apastata“ apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Apastata“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB DK „PZU Lietuva“, dėl skolos pagal subrangos sutartį priteisimo ir atsakovės UAB „Apastata“ priešieškinį ieškovei UAB „Statybų valdymo sprendimai“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB DK „PZU Lietuva“, dėl delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 31 731,48 Eur sumą už atliktus statybos rangos darbus, 6 497,04 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. 2014-03-24 šalys sudarė Pagramančio regioninio parko lankytojų centro įrengimo subrangos sutartį Nr. 2014/03/24 (toliau – subrangos sutartis) dėl Pagramančio regioninio parko lankytojų centro pastato įrengimo – architektūros, įrenginių, konstrukcijų, sklypo plano, darbo projekto, kadastrinių matavimų darbų. Statybos darbų kaina (su PVM) 2 000 289,56 Lt (579 323,90 Eur). Rangos darbai turėjo būti atlikti per 11 mėn. nuo subrangos sutarties įsigaliojimo dienos. 2014-09-12 šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie subrangos sutarties, jame numatė, kad ieškovė (subrangovė) neatlieka dalies šioje sutartyje numatytų darbų, kurių kaina su PVM 717 080,86 Lt (207 680,97 Eur), kad subrangovei neatlikus visų darbų iki 2014-10-10, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Subrangos sutarties objektas pagal 2014-03-14 Rangos sutarties Nr. F4-2014-46 2015-01-22 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 buvo perduotas užsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės užsakovė rangovei (atsakovei) neturėjo. Atsakovė ieškovei už atliktus darbus liko skolinga: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000808 – 9 274,28 Eur (iki 2015-04-07 sumokėjo tik už dalį joje nurodytų darbų); pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000818 – 9 088,57 Eur; pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000830 – 13 368,63 Eur, iš viso – 31 731,48 Eur. 2015-04-08 ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašė sumokėti įsiskolinimą, tačiau 2015-04-08 atsakovė atsisakė sumokėti, motyvuodama tuo, kad iki 2015-04-15 pateiks ieškovei delspinigių apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus. Ieškovė projektą parengė atsilikdama nuo grafiko išimtinai dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės. Atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB DK „PZU Lietuva“ dėl laidavimo draudimo, taigi atsakovė priešieškiniu dėl delspinigių priteisimo siekia gauti tą pačią sumą du kartus. Atsakovė dėl savo kaltės nesumokėjo už darbus subrangos sutarties 10.3 p. nurodytais terminais, todėl privalo sumokėti 6 497,04 Eur dydžio delspinigius. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės priešieškinyje pateiktiems reikalavimams priteisti delspinigius, motyvuodama tuo, jog atsakovė priešieškinį teismui pateikė 2015-06-11, o už sienų pertvarų sumontavimą turėjo atsiskaityti 2014-03-01, stogo konstrukcijų sumontavimą – 2014-03-30, stogo dangos sumontavimą – 2014-04-31, langų ir durų sumontavimo terminas būtų suėjęs tik 2015-06-11. Taigi delspinigius būtų galima skaičiuoti tik už dvylika dienų, tačiau ieškovė, remdamasi įrašais Statybos darbų žurnale bei Atliktų darbų aktu Nr. 29-1, teigia, kad šie darbai buvo atlikti laiku. Projektas ieškovei atsakovės pateiktas atsiliekant nuo grafiko išimtinai dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalys 2014-03-24 pasirašė kalendorinį darbo grafiką, kuris yra subrangos sutarties dalis, juo ieškovė įsipareigojo: sienos pertvaras sumontuoti iki 2014-07-31 (sumontavo tik 2014-09-01); stogo konstrukcijas – iki 2014-08-31 (sumontavo tik 2014-09-30); stogo dangą – iki 2014-08-31 (sumontavo tik 2014-10-31); langus ir duris – iki 2014-08-31 (sumontavo tik 2014-12-23); parengti projektą – iki 2014-05-26 (parengtas tik 2015-01-16). Apie vėlavimą atlikti darbus ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovė buvo ne kartą įspėta, tačiau ieškovei ir toliau vėluojant atlikti darbus nutarta atsisakyti ieškovės paslaugų, dėl ko 2014-09-12 buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo sumažinta subrangos sutarties kaina, t. y. iš esmės susitarta, kad ieškovė tiesiog pabaigs pradėtus ir dar nebaigtus darbus, o naujų darbų nedarys. Ieškovei pabaigus darbus, šalys žodžiu susiderėjo, kad ieškovė pirmiausia sumokės atsakovei pagal sutartį priklausančius delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, o po to ieškovė sumokės už darbus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras. Atsakovė parengė ir išsiuntė ieškovei papildomą susitarimą dėl delspinigių ir delspinigių sąskaitą, tačiau ieškovė šiuos dokumentus pasirašyti atsisakė. Atsakovė 2015-04-15 išsiuntė ieškovei reikalavimą sumokėti delspinigius, bet ieškovė ir šio reikalavimo nevykdė. Atsakovė, remdamasi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 52 467,53 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas dėl ieškovės reikalavimų trečiojo asmens teisėms įtakos neturės, nes jos reikalavimo teisę įgyvendins atsakovė, kuri pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), draudimo polisas Nr. PZULT 1691396, reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį (draudiką) neturi. Draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2015-04-11 apdrausti naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo (ieškovės) sutartine civiline atsakomybe dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2014-03-24 subrangos sutartį, už kuriuos draudikas laiduoja draudimo sutartimi, neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Remiantis draudimo sutartimi atsakovei buvo išduotas laidavimo raštas Nr. 1691396, jame draudikas pareiškė, jog UAB „Apastata“ tinkamai vykdant įsipareigojimus, suteikia draudėjai UAB „Statybų valdymo sprendimai“ jos įsipareigojimų pagal subrangos sutartį įvykdymo laidavimą. Laidavimo rašte nurodyta, jog, jeigu draudėja neįvykdys prievolės, draudikė, neviršydama 200 289,56 Lt (58 000,87 Eur) sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir draudėja. 2015-04-08 gavo atsakovės raštą / pranešimą Nr. 15/019, kuriame nurodyta, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl trečiasis asmuo pradėjo žalos bylos administravimą, tačiau sprendimas atidėtas iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-29 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 3 1731,48 Eur už atliktus statybos rangos darbus, 6 497,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir 3 029,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisė 451,26 Eur netesybų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Grąžino ieškovei 52 Eur žyminį mokestį. Priteisė valstybei iš atsakovės 10,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vadovavosi CK 6.687 str. 1 d., vertino subrangos sutarties 10.3 p. sąlygą, jog už atliktų darbų dalį gali būti atliekami tarpiniai mokėjimai, ir padarė išvadą, jog ginčo atveju dėl atliktų darbų priėmimo dalimis kas mėnesį turi būti pasirašytas atliktų darbų aktas, pažyma apie atliktų darbų vertę, išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atsižvelgdamas į tai ir nustatęs, jog PVM sąskaitose faktūrose SVS Nr. 000808, SVS Nr. 000818, SVS Nr. 000830 nurodytos vertės darbų atlikimą patvirtina subrangos sutarties šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, jog subrangos sutarties 15.5 p. nustatytas ginčo 0,05 proc. delspinigių mokėjimas ir atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydama, jog tam tikri darbai ieškovės atlikti nekokybiškai, šia aplinkybe negrindė atsisakymo sumokėti už atliktus subrangos darbus, sprendė, jog pagal CK 6.665 str. 1 d. pagrindų atsakovei sustabdyti ginčo mokėjimus nebuvo, todėl pagrįstais vertino ieškovės reikalavimus dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, įvertinęs faktinius bylos duomenis, be kita ko, nustatęs, jog darbų pabaiga pagal subrangos sutarties 5.2 p. laikoma statybos užbaigimo akto pasirašymo diena, jog subrangos sutarties 6.4 p. šalys susitarė dėl sąlygos atlikti tarpinius atliktų darbų dalies perdavimus ir priėmimus sutarties 10.3 p. nustatyta tvarka, jog pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką sienos, pertvaros ieškovės turėjo būti sumontuotos 2014 m. birželio–liepos mėn. (1.2.4 p.), stogas – 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. (1.1.2 p.), angų užpildymo elementai – 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. (1.1.1 p.), jog darbų projektas, kaip patikslino atsakovės atstovė, turėjo būti parengtas iki 2014-07-30, priešieškinis teisme priimtas 2015-06-11, padarė išvadas jog: reikalavimai – priteisti delspinigius už vėlavimą sumontuoti sienų pertvaras (turėjo būti pateiktas iki 2015-03-01)‚ sumontuoti stogo konstrukcijas (turėjo būti pateiktas iki 2015-03-30), sumontuoti stogo dangą (turėjo būti pateiktas iki 2015-04-30), pareikšti suėjus ieškinio senaties terminui. Teismas argumentavo, jog darbų pabaiga pagal subrangos sutartį yra laikoma statybos užbaigimo akto pasirašymo diena, todėl nuo jos ir skaičiuojamas senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtų delspinigių už pavėluotą langų ir durų sumontavimą pareikšti (CK 1127 str. 5 d.). Ieškinio senaties terminas dėl pavėluoto langų ir durų sumontavimo prasidėjo 2014-12-24 ir suėjo 2015-06-23, todėl delspinigiai skaičiuojami už 12 dienų ir sudaro 451,26 Eur (75 209,60 x 0,05 proc. x 12). Atsakovės už pavėluotą langų ir durų sumontavimą vadovaujantis subrangos sutarties 15.2 p. skaičiuotus delspinigius nuo visos sutarties kainos teismas vertino neįrodytu, motyvuodamas tuo, jog dėl vėlavimo atlikti langų ir durų montavimo darbus atsakovei buvo neįmanoma tinkamai naudotis kitais, jau atliktų statybos darbų rezultatais. Teismas nepagrįstais vertino atsakovės argumentus, jog dėl ieškovės vėlavimo atlikti sienų, pertvarų, stogo ir langų įrengimo darbus atsakovei nebuvo galimybės tinkamai ir laiku pradėti vidaus inžinerinių sistemų įrengimo, apdailos darbų. Pažymėjo, jog 2015-04-15 atsakovės raštas ieškovei surašytas jau po to, kai ieškovė pareikalavo apmokėti ieškinyje nurodytas tris PVM sąskaitas faktūras, t. y. daugiau nei po 7 mėnesiai po to, kai šalys pasirašė papildomą susitarimą (2014-09-12). Remdamasis šiomis aplinkybėmis padarė išvadą, jog realiai nuostolių dėl to, kad ieškovė vėlavo sumontuoti langus ir duris, atsakovė neturėjo. Laikotarpiu nuo 2014-06-27 iki 2014-08-22 šalių susirinkimų metu buvo sprendžiami einamieji statybos darbų atlikimo klausimai, kurių metu tam tikrus įsipareigojimus prisiimdavo tiek ieškovė, tiek atsakovė. Statybos rangos darbai vyko atsiliekant nuo kalendorinio darbų vykdymo grafiko, tačiau duomenų, jog šalys sprendė, dėl kurios iš jų kaltės darbai vėluoja, jog dėl vėlavimo atsakovei buvo neįmanoma tinkamai naudotis kitais, jau atliktų statybos darbų rezultatais, byloje nėra. Motyvavo, jog delspinigiai už vėlavimą parengti darbo projektą, dėl kurių reiškiamas reikalavimas, nebuvo aptarti subrangos sutartyje, šios sutarties 15.1 p. numatė teisę rangovei (atsakovei) delspinigius skaičiuoti tik už vėlavimą atlikti darbus, numatytus kalendoriniame darbų vykdymo grafike, o projekto rengimo terminas jame nenustatytas, todėl šį reikalavimą vertino kaip nepagrįstą. Nustatęs, jog pagal subrangos sutartį darbai turėjo būti atlikti per 11 mėn. nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos, jog statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-70-150130-00009 statybos užbaigimo komisijos pasirašytas 2015-01-30 (t. 2, b. l. 37–39), jog iš 2015-01-22 Darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 (t. 1, b. l. 188) matyti, kad visi subrangos sutartyje numatyti vykdytojos (atsakovės) įsipareigojimai įvykdyti, užsakovė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) neturi vykdytojai pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės, kiekių, padarė išvadą, jog esminis sutarties terminas pažeistas nebuvo. Motyvavo, jog nors papildomame susitarime nustatyta, kad subrangovui neatlikus visų darbų iki 2014-10-10, tai laikoma esminiu pagrindinės sutarties pažeidimu ir rangovė dėl subrangovo kaltės nutraukia sutartį, subrangos sutartis nebuvo nutraukta ir visus joje numatytus darbus, kurių mastas sumažintas papildomu susitarimu, ieškovė atliko. Atsakovės argumentą, jog šalys žodžiu susiderėjo, kad ieškovė pirmiausia sumokės atsakovei pagal subrangos sutartį priklausančius delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, o po to ieškovė sumokės už darbus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, vertino kaip nepagrįstą, motyvuodamas, jog tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Įvertinęs ieškovės atstovo G. P. parodymus (niekas su juo žodžiu nesiderėjo), jog Pagramančio regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. F4-2014-46 (t. 2, b. l. 97–98) tekstas iš esmės identiškas subrangos sutarties tekstui, jog užsakovė neteikė jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, atsakovei jokios sankcijos netaikytos, sprendė, jog delspinigių priteisimas atsakovei, nesant įrodymų, kad dėl tam tikrų darbų vėlavimo ji turėjo finansinių nuostolių, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Šiems principams prieštaraujančiu laikė ir atsakovės reikalavimą taikyti subrangos sutarties 15.2 p. nuostatas, reikalaujant ne tik už langų ir durų, bet ir už sienų pertvarų, stogo konstrukcijų ir stogo dangos montavimo darbų pavėluotą atlikimą skaičiuoti delspinigius nuo visos sutarties kainos, nes jokių objektyvių įrodymų, išskyrus formalius raštus ieškovei, jog dėl vėlavimo negalėjo naudotis kitais, jau atliktų statybos darbų rezultatais, atsakovė nepateikė. Motyvavo, jog teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad netesybų paskirtis yra atlikti kompensuojamąją, bet ne baudžiamąją funkciją. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti netesybų (delspinigių) suma didesnė už likusią nesumokėtą sumą už ieškovės atliktus darbus. Tai, kad atsakovė subrangos sutartyje aptartų darbų mastą sumažino papildomu susitarimu, teismo vertinimu, nereiškia, kad ji dėl to patyrė nuostolių, nes atitinkamai sumažėjo už atliktus darbus ieškovei mokėtina suma. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis CPK nustatytu teisiniu reguliavimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų šalims bei valstybei priteisimo klausimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės 2015-12-29 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Apastata“ priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės delspinigius, ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, jog angų užpildymo elementai (šalys juos įvardija „langai ir durys“) turėjo būti sumontuoti iki 2014-08-31, tačiau buvo sumontuoti tik 2014-12-23, taigi ieškinio senaties terminas dėl pavėluoto langų ir durų sumontavimo prasidėjo 2014-12-24 ir suėjo 2015-06-23, todėl delspinigiai skaičiuojami už 12 dienų laiką ir sudaro 451,26 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti delspinigius už menamą termino langams ir durims sumontuoti praleidimą Kalendorinio darbų vykdymo grafiko 1.1.1 punkto „Angų užpildymo elementai“ pagrindu. Ieškovė subrangos sutartimi įsipareigojo atlikti statybos darbus: „Angų užpildymo elementai“ (Kalendorinio darbų vykdymo grafiko 1.1.1 p.) ir „Vidaus apdaila“ (Kalendorinio darbų vykdymo grafiko 1.1.4 p.). Šalys 2014-09-12 papildomai susitarė, kad ieškovė neatliks dalies darbų „Vidaus apdaila“. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė langus ir duris sumontavo 2014-09-16, o ne 2014-12-23 (Statybos darbų žurnalo p. 50, 62, Atliktų darbų aktas Nr. 29-1 už 2014 m. 10 mėn. (sąmatos eil. Nr. 1, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 12, 13, 14, 17, 18). Palanges ieškovė sumontavo 2014-11-28 (Statybos darbų žurnalo 75 p.). 2014-12-22 ieškovė sutvarkė „LTT langų pertvarų sistemą“ (Statybos darbų žurnalo p. 89). Taigi, langų ir durų montavimo darbai atsakovei perduoti 2014 m. gruodžio mėn. atliktų darbų perdavimo aktu, t. y. daug vėliau, nei buvo sumontuoti angų užpildymo elementai ir sudėtos palangės. Minėti montavimo darbai nepriskirtini angų užpildymo darbams, nes palangės ir langinės montuojamos daug vėliau nei sudedami langai. Palangės ir langinės negali būti laikomos angų užpildymo elementais Kalendorinių darbų vykdymo grafiko 1.1.1 p. prasme. Ieškovė negalėjo sumontuoti palangių ir langinių anksčiau dėl pačios atsakovės atliekamų vidaus apdailos darbų. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovė pavėlavo atlikti angų užpildymo darbus. Šalių subrangos sutarties 6.4 p. formuluotė patvirtina, kad atsakovė (rangovė) diktavo ieškovei (subrangovei), kada ir kokius tarpinius atliktų darbų rezultatus priims, pasirašydama priėmimo–perdavimo aktus. Teismas turėjo nagrinėti, kokie konkrečiai darbai nurodyti priėmimo–perdavimo aktuose ir Statybos darbų žurnale. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintas Statybos reglamentas STR 1.11.01:2010 nereglamentuoja tarpinio atliktų pagal subrangos sutartį darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šalys subrangos sutarties 6.4 p. buvo susitarusios, kad „gali būti atliekami tarpiniai atliktų Darbų dalies perdavimai ir priėmimai <...>“. Taigi teismas privalėjo vadovautis ne subrangos sutarties 6.3, o 6.4 punktu. Jei buvo pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas ex officio privalėjo spręsti dėl aiškiai per didelių delspinigių sumažinimo CK 6.73 str. 2 d. pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teigia, jog langus ir duris ieškovė pradėjo montuoti praleidusi Kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytą terminą, o apeliantės tvirtinimas, kad šie montavimo darbai nepriskirtini prie angų užpildymo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovė, vėluodama atlikti darbus, inicijavo papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymą. Subrangos sutarties 6.4 p. suteikia šalims galimybę atlikti tarpinius atliktų darbų dalies perdavimus ir priėmimus, todėl teismas vertino konkrečius priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus darbus, atsižvelgė į šalių bendravimo praktiką bei faktinę situaciją. Ieškovė neįrodė, jog netesybos per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti. Šalys yra privatūs verslo subjektai, todėl 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną tikrai nelaikytinos per didelėmis (pvz., kasacinės instancijos teismo 2015-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015). Langus ir duris ieškovė pradėjo montuoti 2014-09-16, t. y. jau praleidusi Kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytą terminą (iki 2014-08-31). Ieškovės teiginiai, jog langai ir durys sumontuoti 2014-10-28, nepakeičia fakto, kad subrangos sutartyje numatytas terminas darbams atlikti buvo pažeistas. Pripažinti, jog langų ir durų montavimo darbai baigti, kai dar nesudėtos palangės ir langinės, būtų neracionalu, neatitiktų teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principų. Šalys subrangos sutartyje tiksliai ir detaliai neaptarė sąvokos „angų užpildymo elementai“ turinio. Tačiau atsakovė subrangos sutarties vykdymo metu laikėsi aiškios pozicijos, kad langų ir durų montavimo darbai bus įvykdyti tuomet, kai bus sumontuotos palangės ir langinės. Ieškovė, būdama verslo subjektu, teikiančiu paslaugas išimtinai statybų sferoje, galėjo suprasti, jog angų užpildymo samprata apima ir palangių bei langinių sumontavimą. Ieškovė byloje neįrodė, jog langų ir durų montavimo darbai buvo atlikti praleidus terminą dėl atsakovo kaltės. Tik 2014-09-12 papildomu susitarimu šalys susitarė, kad ieškovė neatliks dalies subrangos sutartyje numatytų darbų, taigi atsakomybė už vidaus apdailos darbų atlikimą perėjo atsakovei, tačiau iki tol subrangos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti visus vidaus apdailos darbus. Teismas padarė teisingą išvadą, jog darbų pabaiga yra laikytina statybos užbaigimo akto pasirašymo diena, net jei tuo aktu yra įforminama tik dalis atliktų darbų (CK 6.694 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės 2015-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį ir tenkinti atsakovės priešieškinį. Argumentuoja, jog teismas, konstatuodamas, kad 2014-03-24 šalių sudarytoje Pagramančio regioninio parko lankytojų centro įrengimo subrangos sutartyje Nr. 2014/03/24 reikalavimas priteisti delspinigius už vėlavimą parengti darbo projektą nebuvo aptartas, kadangi jos 15.1 p. numatė teisę rangovui delspinigius skaičiuoti tik už vėlavimą atlikti darbus, numatytus Kalendoriniame darbų vykdymo grafike, o projekto rengimo terminas jame nenustatytas, todėl šis reikalavimas nepagrįstas, pažeidė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė netinkamą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl delspinigių skaičiavimo už vėlavimą parengti darbo projektą. Teismas, konstatuodamas, jog subrangos sutartyje nėra sąlygos, numatančios, kad ieškovė pirmiausia sumokės atsakovei pagal subrangos sutartį priklausančius delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, o po to ieškovė sumokės už darbus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, pažeidė CK 1.71 str. 1 d., numatančią, jog sandoriai gali būti sudaromi ne tik rašytine, bet ir žodine forma. Teismas, tvirtindamas, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ieškovei dėl to, kad pavėlavusi atlikti langų ir durų montavimo darbus negalėjo naudotis kitais jau atliktų statybos darbų rezultatais, neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė atsakovei delspinigių. Teismo pateiktas aiškinimas, jog, kadangi užsakovas nepateikė jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, atsakovei nebuvo taikytos jokios sankcijos, todėl delspinigių priteisimas atsakovei pagal subrangos sutartį, jai nepateikus jokių įrodymų, kad dėl tam tikrų darbų vėlavimo ji turėjo finansinių nuostolių, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia sutarties uždarumo principą. Teismas pateikė neteisingą vertinimą, jog tai, kad pagal rangos sutartį nebuvo patirta nuostolių, neva savaime suponuoja išvadą ir leidžia tvirtinti, kad nebuvo padarytas subrangos sutarties pažeidimas. Atsakovė pateikė projekto parengimo grafiką, iš kurio matyti, kad projektas turėjo būti parengtas iki 2014-07-30. Ieškovės 2014-07-15 rašte Nr. 177 taip pat nurodyta, kad projektas bus parengtas iki 2014-07-30. Šalys byloje neginčijo fakto, jog už projekto parengimą laiku buvo atsakinga ieškovė ir projektas turėjo būti parengtas iki 2014-07-30. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad paskutinė projekto dalis buvo atsiųsta 2015-01-16. Teismas rėmėsi vien pažodiniu subrangos sutarties aiškinimo metodu, todėl nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (civilinės bylos Nr. 3K-3-137/2011; Nr. 3K-3-120/2013; Nr. 3K-3-200-219/2015 ir kt.). Teismas turėjo pripažinti, jog šalys susitarė dėl darbo projekto parengimo konkretaus termino, t. y. 2014-07-30, o ieškovė šį terminą praleido, kadangi darbo projektas buvo parengtas tik 2015-01-16, todėl pagal subrangos sutarties 15.1 p. atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteisti 11 584,80 Eur delspinigiai. Šalių žodinis susitarimas, jog atlikti statybos darbai bus apmokami tik tuomet, kai ieškovė padengs dėl vėlavimo atsiradusius nuostolius, t. y. sumokės delspinigius, atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek teismų praktiką. Todėl teismas turėjo įpareigoti ieškovę sumokėti delspinigius, o po to spręsti dėl atsakovės pareigos apmokėti už darbus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras. Teismas turėjo vadovautis subrangos sutarties 15.2 p. („Jei dėl vėlavimo atlikti statybos darbus neįmanoma tinkamai naudotis kitais, jau atliktų statybos darbų rezultatais, delspinigiai skaičiuojami nuo bendros sutarties kainos“) ir pripažinti, jog atsakovė tinkamai skaičiavo delspinigius už langų ir durų pavėluotą įmontavimą nuo visos sutarties kainos. Motyvuoja, jog Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (civilinės bylos Nr. 3K-7-145/2003; Nr. 3K-3-146/2004; Nr. 3K-3-453/2010; Nr. 3K-3-367/2011). Todėl vien tai, kad, teismo vertinimu, atsakovė nepatyrė tiesioginių finansinių nuostolių pagal rangos sutartį ir jai nebuvo taikytos užsakovo sankcijos, nereiškia, kad negali būti skaičiuojami delspinigiai jos naudai pagal subrangos sutartį. Rangos sutarties tinkamas įvykdymas nenulemia, jog nebuvo padaryta subrangos sutarties pažeidimų. Ieškovei atsakomybė kyla išimtinai iš subrangos sutarties, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Subrangos sutarties 15.1 p. šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo už pavėluotai atliktus darbus, kurie (ir jų atlikimo terminai) yra numatyti Kalendoriniame darbų vykdymo grafike. Darbų projekto rengimas (ir šių darbų atlikimo terminas) minėtame Kalendoriniame darbų vykdymo grafike nebuvo numatytas. Darbo projekto rengimo grafikas, priešingai nei Kalendorinis darbų grafikas, nėra šalių pasirašytas, todėl nelaikytinas sudėtine subrangos sutarties dalimi (subrangos sutarties 13.5 p., CK 6.192 str. 4 d.). Subrangos sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, todėl teismas pagrįstai subrangos sutarties sąlygas aiškino ieškovės naudai (CK 6.193 str. 4 d., civilinės bylos Nr. 3K-3-151-421/2015, Nr. 3K-3-649/2006).
Atsakovei nepateikus teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo praleidus darbo projekto parengimo terminą, teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo. Ieškovės 2015-01-16 el. laiškas atsakovei nėra perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis darbo projekto dalies (-ių) perdavimą 2015-01-16. Pretenziją dėl nepatogumų, patirtų ieškovei neva pavėluotai sumontavus langus ir duris, atsakovė pateikė tik 2015-04-15, t. y. praėjus septyniems su puse mėnesio nuo tos dienos, kai pagal Kalendorinį darbų vykdymo grafiką angų užpildymo elementai turėjo būti sumontuoti, ir praėjus daugiau nei penkiems su puse mėnesio po to, kai angų užpildymo elementai (be palangių ir langinių) jau buvo sumontuoti. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė, suėjus prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo terminams, tik ieškojo priekabių, siekdama išvengti prievolės įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantės, nesutikdamos su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, faktinių aplinkybių. Taigi, apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal CPK 185 str. 2 d. nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.
Dėl ginčo esmės, šalių sandorių teisinės reikšmės ir civilinės (sutartinės) atsakomybės (ne) taikymo pagrindų buvimo
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rangovės (atsakovės) skolos už subrangovės (ieškovės) atliktus darbus pagal šalių Pagramančio regioninio parko lankytojų centro įrengimo subrangos sutartį Nr. 2014/03/24 ir 2014-09-12 papildomo susitarimo prie šios sutarties sąlygas, taip pat dėl delspinigių šalims priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, šiuos kriterijus atitinka ir minėti šalių pasirašyti – subrangos sutartis ir papildomas susitarimas, kuriais remdamasi ieškovė bei atsakovė ir reiškė reikalavimus byloje. Todėl būtent iš šių sandorių kylančios šalių teisės ir pareigos yra nagrinėjimo dalykas šioje byloje ir būtent šių sandorių aiškinimas turi teisinę reikšmę, nustatant ginčo skolos, delspinigių ieškovei faktą bei dydį ir, atitinkamai, atsakovės priešpriešinių reikalavimų ieškovei egzistavimo faktą ir jų (ne) tenkinimo pagrindus.
Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 str. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 str. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).
CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius jų ketinimus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 str. nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).
Rangos sutarties šalių santykius reglamentuojančio CK 6.650 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šiuo atveju šalys – verslininkės, užsiimančios statybos darbų vykdymu, taigi joms taikytini aukštesni standartai, todėl jos turėjo suprasti jų pačių sutartų subrangos sutartyje bei papildomame susitarime sąlygų turinį ir jų reikšmę vykdant įsipareigojimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas nurodyta, remdamasi sutarties laisvės principo institutu, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies. Teismas tinkamai vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, minėtų šalių sudarytų sandorių turinį, be kita ko, subrangos sutarties 10.3 p. sąlygą, numatančią, jog už atliktų darbų dalį gali būti atliekami tarpiniai mokėjimai, kurie vykdomi rangovei patvirtinus subrangovės pateiktą atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę, pažymą apie sutarties mokėjimų vykdymą, sankaupinius žiniaraščius, sąskaitą faktūrą, rangovė atsiskaito su subrangove ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų patvirtinimo dienos ir ne vėliau nei per 3 kalendorines dienas nuo lėšų gavimo iš užsakovo, ir teisingai nustatęs, jog ieškovės atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose SVS Nr. 000808, SVS Nr. 000818, SVS Nr. 000830 nurodytos vertės darbų atlikimą patvirtina subrangos sutarties šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, jog subrangos sutarties 15.5 p. nustatytas ginčo 0,05 proc. delspinigių mokėjimas („Jei Rangovas dėl savo kaltės neatlieka apmokėjimo Sutarties 10.3 punkte numatytais terminais, Subrangovui raštu pareikalavus, Rangovas moka Subrangovui 0,05% (penkių šimtųjų proc.) delspinigius nuo neapmokėtos sumos už faktiškai atliktus ir užaktuotus Statybos darbus ar jų dalį už kiekvieną uždelstą dieną.“), jog CK 6.665 str. 1 d. pagrindų atsakovei sustabdyti ginčo mokėjimus nebuvo ir visus šalių subrangos sutartyje numatytus darbus, kurių mastas sumažintas papildomu susitarimu, ieškovė atliko, pagrįstai priteisė ieškovei ginčo skolą už ieškovės faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus statybos rangos darbus ir delspinigius (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantė jokiais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal Kalendorinį darbų vykdymo grafiką sienos, pertvaros ieškovės turėjo būti sumontuotos 2014 m. birželio–liepos mėn. (1.2.4 p.), stogas – 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. (1.1.2 p.), angų užpildymo elementai – 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. (1.1.1 p.), todėl įvertinus tai, kad priešieškinis teisme priimtas 2015-06-11, reikalavimams – priteisti delspinigius už vėlavimą sumontuoti sienų pertvaras (turėjo būti pateiktas iki 2015-03-01)‚ sumontuoti stogo konstrukcijas (turėjo būti pateiktas iki 2015-03-30), sumontuoti stogo dangą (turėjo būti pateiktas iki 2015-04-30), pareikšti suėjo ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), o ieškinio senaties terminas dėl pavėluoto langų ir durų sumontavimo prasidėjo 2014-12-24 ir suėjo 2015-06-23, todėl delspinigiai skaičiuojami už 12 dienų ir sudaro 451,26 Eur (75 209,60 x 0,05 proc. x 12). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais ir neįrodytais vertintini apeliantės (ieškovės) skundo argumentai, jog ieškovė negalėjo sumontuoti palangių ir langinių dėl atsakovės kaltės, jog palangės ir langinės negali būti laikomos angų užpildymo elementu Kalendorinių darbų vykdymo grafiko 1.1.1 p. prasme.
Atsakovės reikalavimą taikyti subrangos sutarties 15.2 p. nuostatas ir ne tik už langų ir durų, bet ir už sienos pertvarų, stogo konstrukcijų ir stogo dangos montavimo darbų pavėluotą atlikimą skaičiuoti delspinigius nuo visos sutarties kainos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, nes nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl vėlavimo atlikti minėtus darbus atsakovė negalėjo naudotis kitais, jau atliktų statybos darbų rezultatais (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą atsakovės motyvą, jog teismas, konstatuodamas, jog subrangos sutartyje nėra sąlygos, numatančios, kad ieškovė pirmiausia sumokės atsakovei pagal subrangos sutartį priklausančius delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, o po to sumokės už darbus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, pažeidė CK 1.71 str. 1 d., numatančią, jog sandoriai gali būti sudaromi ne tik rašytine, bet ir žodine forma. Pažymėtina, jog sisteminiu, loginiu ir lingvistiniu būdu aiškinant subrangos sutarties 20.5 p. („Visi priedai prie šios Sutarties yra neatskiriama šios Sutarties dalis“), 20.6 p. (Visi Sutarties priedai pasirašyti tarp Sutarties Šalių po šios Sutarties pasirašymo tampa neatskiriama šios Sutarties dalimi. Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuomet, jei yra patvirtinti visų Sutarties Šalių parašais“) turinį, taip pat, atsižvelgiant į šalių bendravimo, bendradarbiavimo praktiką po šios sutarties sudarymo, t. y. sprendžiant klausimus, susijusius su subrangos sutarties vykdymu (sudarė papildomą susitarimą, rinkosi į susirinkimus, protokolavo priimamus sprendimus), darytina išvada, jog apeliantės (atsakovės) argumentai, jog buvo šalių žodinis susitarimas, kad atlikti statybos darbai bus apmokami tik tuomet, kai ieškovė padengs dėl vėlavimo atsiradusius nuostolius, t. y. sumokės atsakovei delspinigius, ir tai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek teismų praktiką, yra faktiškai ir juridiškai nepagrįsti (CPK 185 str.).
Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinius skundus, šalims apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ ir atsakovės UAB „Apastata“ apeliacinių skundų netenkinti, Tauragės rajono apylinkės 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.