Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Horeca LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beer group“ ieškinį, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horeca LT“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Horeca LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Beer group“ dėl per klaidą pervestų lėšų grąžinimo; trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Beer group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Horeca LT“ 4 207,86 Eur skolą, 475,89 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė už parduotas prekes atsakovei UAB „Horeca LT“ 2021 m. lapkričio 3 d. išrašė ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 8 171,86 Eur sumai (apmokėjimo terminas – 2021 m. lapkričio 5 d.), tačiau atsakovė pagal pateiktą sąskaitą atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 4 207,86 Eur sumą.

2. Atsakovė UAB „Horeca LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog nebuvo jokių prekių gavimo faktą įrodančių dokumentų.

3. Atsakovė UAB „Horeca LT“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 753 Eur per klaidą pervestų piniginių lėšų ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šias pagrindiniais argumentais:

3.1. Atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. pavedimu ieškovei sumokėta 6 753 Eur suma buvo sumokėta per klaidą, nesant tam jokio pagrindo, kadangi niekas iš atsakovės darbuotojų prekių, nurodytų 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, neužsakinėjo ir tokių prekių negavo. Per apsirikimą atliktas pavedimas ieškovei pastebėtas tik tuomet, kai atsakovė gavo ieškinį ir pradėjo aiškintis dėl susidariusios situacijos.

3.2. Į bylą pateiktas skolos suderinimo aktas yra pasirašytas asmens, kuris nėra atsakovės darbuotojas ir jam nėra suteikti jokie įgaliojimai veikti/vykdyti sandorius atsakovės vardu. Tik atsakovės direktorė įmonėje atlieka pavedimus, kuriuos jai pateikia vadybininkai. Šiuo atveju buhalterija nepastebėjo klaidingo apmokėjimo ieškovei, todėl ir įvyko nesusipratimas. Kadangi 6 753 Eur suma ieškovei pervesta per klaidą, todėl ieškovė šias lėšas turėtų grąžinti atsakovei.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovė visiškai nepagrįstai priešieškinyje nurodė, jog atsakovė 6 753 Eur sumą ieškovei sumokėjo per klaidą, jog atsakovė prekių, nurodytų 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, neva neužsakinėjo ir tokių prekių negavo, jog ieškovė be jokio teisinio pagrindo įgijo atsakovės pinigines lėšas, todėl privalo visas jai grąžinti. Atsakovei išrašytoje 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje nurodytos prekės - gaivieji gėrimai ieškovei iš Ukrainos buvo pristatytos 2021 m. lapkričio 3 d. transporto priemone Nr. CB5900EB/CB7600XP. Ieškovės atsakovei pagal 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą parduoti gaivieji gėrimai buvo sandėliuojami UAB ,,Didneriai“ sandėlyje ir pakrauti į atsakovės nurodytą transporto priemonę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi, atsakovės priešieškinį atmetė: teismas priteisė iš atsakovės UAB ,,Horeca LT“ ieškovės UAB ,,Beer group“ naudai 4 207,86 Eur skolą, 475,89 Eur kompensacines palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 580,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės UAB ,,Horeca LT“ valstybės naudai priteisė 34,47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

6. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad skolos suderinimo aktą, į kurį buvo įtraukta ir ginčo 2021 m. lapkričio PVM sąskaita faktūra 8 171,86 Eur sumai, pasirašė neįgaliotas asmuo V. B., kuris nebuvo atsakovės darbuotojas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis – kad pati atsakovės vadovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. B. buvo jos gyvenimo partneris; V. B. gyvenamosios vietos adresas sutampa su įmonės (atsakovės) buveinės adresu; V. B. kitoje civilinėje byloje veikė atsakovės UAB „Horeca LT“ vardu; byloje yra duomenys, kad bylos šalis ir anksčiau siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. byloje yra 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra 5 996,59 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo – sprendė, kad V. B. faktiškai veikė atsakovės vardu ir interesais. O tuo atveju, jei veikdamas įmonės vardu, V. B. viršijo įgaliojimus ar neturėjo teisės veikti įmonės vardu, atsakovė turi teisę reikalauti iš jo patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo.

7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog prekės, už kurias ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. išrašė ginčo sąskaitą faktūrą, atsakovei nebuvo pristatytos, nurodydamas, jog šį argumentą paneigia bylos medžiaga: 2021 m. lapkričio 3 d. UAB „Didneriai“, kuri yra sudariusi su atsakove sutartį dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo (pagal kurią UAB „Didneriai“ teikia atsakovei dokumentų forminimo, prekių saugojimo ir perkrovimo paslaugas), sandėlyje ieškovės vardu buvo gauti ir iškrauti importuoti gaivieji gėrimai, kurie atsakovės buvo įsigyti pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; už sandėlio paslaugas UAB „Didneriai“ 2021 m. lapkričio 5 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prekės, nurodytos 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, buvo atsakovės užsakytos ir atsakovei pristatytos. Byloje nesant ginčo, kad 4 207,85 Eur suma pagal nurodytą sąskaitą nėra sumokėta, kad sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 207,85 Eur skolą. Konstatavęs, kad prekės pagal 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovei buvo pristatytos, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 6 753 Eur ieškovės nepagrįstai iš atsakovės gautos sumos.

9. Ieškinį tenkinęs, o priešieškinį atmetęs, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė ieškovės patirtas 1 580,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisė 34,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (atsakovė) UAB „Horeca LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus:

10.1.1. Atsakovė niekuomet neturėjo jokios prievolės ieškovei, kadangi jokių sutarčių su ja nesudarinėjo ir jokių prekių, nurodytų 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, iš ieškovės nėra gavusi. Byloje pateiktas vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė įrodinėja skolos priteisimo faktą, t. y. ginčo sąskaita faktūra, tačiau, kaip matyti, ji nėra net pasirašyta – grafoje „Pirkėjas“ nėra jokio parašo, todėl negalima teigti, kad atsakovė prekes gavo ir jas priėmė. Sąskaitai esant nepasirašytai, neaišku, kieno išrašytai, bei nesant tokio dokumento atsakovės apskaitoje, taip pat nesant kitų dokumentų, patvirtinančių tai, jog atsakovės darbuotojai realiai užsakinėjo prekes iš ieškovės ir jas gavo, išrašyta ginčo PVM sąskaita faktūra nepatvirtina joje nurodytos paslaugos atlikimo.

10.1.2. Pačios ieškovės pateiktas tariamai atsakovės parengtas ir ieškovei atsiųstas 2022 m. lapkričio 29 d. Apyvartos-skolos suderinimo aktas 4 207,86 Eur sumai yra pasirašytas V. B., kuris nėra atsakovės darbuotojas ir jam nebuvo / nėra suteikti jokie įgaliojimai veikti / vykdyti sandorius atsakovės vardu. Tad pateiktas žiniaraštis nėra pakankamas įrodymas išvadoms daryti.

10.1.3. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens V. B. net neapklausė kaip liudytojo, nors ieškovės vadybininkės teigimu, pagal susiklosčiusią praktiką dėl prekių užsakymo ir pristatymo, būtent su V. B. buvo bendrauta telefonu. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad V. B. niekada nebuvo UAB „Horeca LT“ darbuotoju ir niekada nebuvo įgaliotas veikti įmonės vardu.

10.1.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp jos ir atsakovės būtų susiklostę paslaugų teikimo (pirkimo – pardavimo) santykiai, kad šalys būtų bendradarbiavusios, būtų susitarusios teikti paslaugas ir pan. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokiomis aplinkybėmis buvo išrašyta ginčo sąskaita, dėl kokių priežasčių ji nebuvo pasirašyta atsakovės.

10.2. Ieškovei į banko sąskaitą 6 753 Eur suma pervesta be pagrindo ir taip ieškovė nepagrįstai praturtėjo, todėl šias be pagrindo įgytas lėšas ieškovė privalo grąžinti atsakovei.

11. Ieškovė UAB „Beer group“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į bylą yra pateiktas tik vienintelis įrodymas – ginčo 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra. Priešingai, aplinkybę, kad atsakovė užsakinėjo iš ieškovės prekes be minėtos ginčo sąskaitos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – CMR važtaraštis, importo deklaracija, UAB „Didneriai“ raštas su prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais, el. susirašinėjimas dėl ginčo prekių, atsakovės apyvartos žiniaraštis, kuriuo pripažįstama 4 207,85 Eur skola, atsakovės mokėjimas, kuriuo dalinai padengta ginčo sąskaita, anksčiau išnagrinėtos kitos civilinės bylos medžiaga, ieškovės vadybininkės paaiškinimai ir pan.

11.2. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ) nustatyti privalomieji PVM sąskaitos faktūros rekvizitai. Šis įstatymas nenumato, jog PVM sąskaita faktūra privalo būti pasirašyta, t. y. ieškovės atsakovei išrašyta bei apmokėjimui pateikta 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija BG Nr. 2111-13 už parduotas prekes pilnai atitinka įstatymo normas. Be to, verslo praktikoje PVM sąskaitos faktūros įprastai nepasirašinėjamos.

11.3. Trečiasis asmuo V. B. su ieškovės vadybininke bendravo el. paštu, kuris priklauso atsakovei, drinks@meatshop.lt, todėl apeliantės argumentas, kad pastaroji niekada nesinaudojo kitų asmenų, išskyrus savo darbuotojų, pagalba, sudarant sandorius įmonės vardu, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovė (pardavėja) išrašė atsakovei (pirkėjai) PVM sąskaitą faktūrą, serija BG Nr. 2111-13, 8 171,86 Eur sumai už sąskaitoje nurodytas pristatytas prekes (Coca Cola gėrimus). Ieškovės teigimu, atsakovė pagal šią sąskaitą atsiskaitė tik iš dalies; likusi nesumokėta suma – 4 207,86 Eur. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, savo atsikirtimus grindžia tuo, kad atsakovės įgaliotas asmuo prekių, nurodytų ginčo sąskaitoje, neužsakė; prekės nebuvo pristatytos atsakovei, o atsakovės į ieškovės banko sąskaitą padarytas 6 753 Eur lėšų pervedimas buvo atliktas per klaidą.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, sprendė, kad byloje esantys įrodymai pakankamai pagrindžia, jog prekės, nurodytos ginčo sąskaitoje faktūroje (gėrimai Coca Cola), iš kurios ieškovė kildina ieškinio reikalavimą, buvo atsakovės užsakytos ir atsakovei pristatytos. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pateikė apeliacinį skundą.

15. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo pilna apimtimi buvo patenkintas ieškovės UAB „Beer group“ ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo, ir pilna apimtimi atmestas atsakovės UAB „Horeca LT“ priešieškinis ieškovei dėl per klaidą pervestų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Atsakovė laikosi pozicijos, kad byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovės – būtų apskritai susiklostę paslaugų teikimo ar pirkimo – pardavimo santykiai, kad šalys būtų bendradarbiavusios ir / ar būtų susitarusios teikti paslaugas ir pan. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.162-6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta raštu, o susiklosčiusius pirkimo-pardavimo santykius ir iš jų kildinamą ieškinio reikalavimą – neįvykdytos prievolės pilnai atsiskaityti už gėrimus, ieškovė grindžia atsakovei išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 ir kt.).

19. Nors apeliantės teigimu, tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvada darė remdamasis vienintele ir neinformatyvia, atsakovės nepasirašyta 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija BG Nr. 2111-13, su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

20. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teisiškai reikšmingas išvadas teismas darė visapusiškai ir kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei įrodymus, t. y. ne tik vieną iš atsakovės nurodomų rašytinių įrodymų – 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, bet ir kitus abiejų ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie kitas civilines bylas, kuriose dalyvavo atsakovė, jose jos vardu ir naudai veikusius asmenis, apie šalių veiksmus tarpusavio santykių kontekste, ir šios išvados visiškai atitinka tiek CPK įtvirtintas, tiek Lietuvos teismų praktikoje išvystytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei kriterijus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

22. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin detaliai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei argumentuotą išvadą byloje nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs tiek bylos faktines aplinkybes, tiek esamus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog:

- ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei, o pastaroji priėmė ir iš dalies apmokėjo 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BG Nr. 2111-13, už joje nurodytas pristatytas prekes (Coca Cola gėrimus), šios sąskaitos niekada (iki nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio gavimo, t. y. iki teismo proceso pradžios) nebuvo ieškovei grąžinusi, prieštaravusi dėl joje nurodytų duomenų teisingumo;

- ieškovė parengė ir išsiuntė atsakovei, o pastarosios atstovas V. B. pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, į kurį įtraukta ginčo 2021 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra, bei nurodytas skolos likutis ieškovei - 4 207,85 Eur, ir šio akto atsakovė niekada (iki nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio gavimo, t. y. iki teismo proceso pradžios) nebuvo ieškovei grąžinusi, prieštaravusi dėl jame nurodytų duomenų teisingumo;

- atsakovė ne už ilgo po 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros gavimo, ginčo sąskaitą dalinai apmokėjo (sumokėta 6 753 Eur); šio mokėjimo atsakovė niekada (iki nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio gavimo, t. y. iki teismo proceso pradžios) nebuvo ginčijusi, prašiusi ieškovės grąžinti, kaip teigiama, be pagrindo / per klaidą sumokėtą sumą;

- ankščiau šalis siejo tų pačių prekių (gėrimų) pirkimo – pardavimo santykiai, kurie būdavo įforminami identiška tvarka – ieškovei išrašant ir siunčiant apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, konkrečiai – atsakovė akceptavo ir pilnai apmokėjo ieškovės jai siųstą 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BG Nr. 2110-46, 5 996,59 Eur sumai už gėrimus;

- atsakovė su UAB „Didneriai“ yra sudariusi sutartį dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo, pagal kurią UAB „Didneriai“ teikia atsakovei dokumentų forminimo, prekių saugojimo ir perkrovimų paslaugas, o nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, iš kurios kildinamas ieškovės reikalavimas, nurodytos prekės (gėrimai), kaip matyti iš CMR važtaraščio, Importo deklaracijos ir 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, kuriuose visuose prekių gavėju ir pirkėju nurodyta būtent atsakovė UAB „Horeca LT“, bei UAB „Didneriai“ ieškovei teikto atsakymo į 2024 m. sausio 26 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, buvo pristatytos 2021 m. lapkričio 3 d. transporto priemone Nr. CB5900EB/CB7600XP būtent į UAB „Didneriai“ sandėlį ir ten saugomi, pačiai atsakovei atsiskaičius su UAB „Didneriai“ už sandėlio paslaugas pagal 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitas faktūras,

sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas konstatuoti tarp šalių buvus susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius dėl gėrimų pardavimo, ieškovei įvykdžius savo, kaip pardavėjos, pareigas pristatyti ir perduoti atsakovės dispozicijon (t. y. į UAB „Didneriai“ sandėlį) prekes, o atsakovei iš dalies neįvykdžius savo, kaip pirkėjos, pareigas atsiskaityti už pristatytas ir priimtas prekes, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Horeca LT“ ieškovės UAB „Beer group“ naudai 4 207,86 Eur skolą bei atitinkamą palūkanų sumą (kurios atsakovė iš esmės neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie priteistų palūkanų dydį šioje nutartyje nepasisako).

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo atliktam atsakovės gynybinės pozicijos vertinimui, pastarajai neigiant tiek V. B., užsakiusio ginčo sąskaitoje nurodytas prekes bei pasirašiusio ir išsiuntusio ieškovei skolos suderinimo aktą, veikimą įmonės vardu bei interesais, tiek teigiant dalinį prekių apmokėjimą atlikus per klaidą.

26. Nors atsakovė pateikė įrodymus, kad V. B. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 11 d. nebuvo atsakovės UAB „Horeca LT“ darbuotojas, tačiau byloje pakankamai duomenų spręsti, jog trečiasis asmuo V. B. veikė atsakovės vardu ir ieškovei buvo sudarytas pakankamas ir pagrindas tuo tikėti: (i) pati atsakovės vadovė L. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. B. buvo jos gyvenimo partneris; (ii) iš kitos civilinės bylos Nr. e2-20871-1101/2022, kuri buvo iškelta (ir išnagrinėta priimant sprendimą už akių) atsakovės atžvilgiu dėl skolos priteisimo, medžiagos matyti, kad V. B., nors ir nebuvo tuo metu atsakovės darbuotoju, tačiau veikė atsakovės vardu taip pat kaip ir nagrinėjamoje byloje (komunikavo su tiekėjais, siuntė / gaudavo sąskaitas faktūras, skolų suderinimo aktus ir kt.), t. y. atstovavo atsakovės interesus; (iii) ieškovės vadybininkė V. M. su trečiuoju asmeniu V. B. komunikavo atsakovei priklausančių el. paštu drinks@meatshop.lt (šiuo el. paštu ieškovei buvo siunčiama ginčo sąskaita faktūra); (iv) būtent šiuo el. paštu drinks@meatshop.lt su atsakove komunikavo ir UAB „Didneriai“, kuri teikė atsakovei dokumentų forminimo, prekių saugojimo ir perkrovimo paslaugas, ir kuri savo rašte į ieškovės 2024 m. sausio 26 d. paklausimą nurodė, jog UAB „Horeca LT“ vardu prekės UAB „Didneriai“ sandėlyje buvo sandėliuojamos V. B. nurodymu. Tad visos šios nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai paneigia atsakovės argumentus tiek dėl V. B. vertinimo, kaip neturinčio jokių sąsajų su atsakovės komercine veikla ir negalėjimu veikti jos vardu, tiek ir atsakovės argumentus, jog 6 753 Eur suma pagal 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą buvo padaryta per klaidą.

27. Visų nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, jog prekės, nurodytos 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BG Nr. 2111-13, buvo atsakovės užsakytos ir atsakovei pristatytos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir jai priteistina iš atsakovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Horeca LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horeca LT“ (juridinio asmens kodas 305275505) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beer group“ (juridinio asmens kodas 302471609) naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.