- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-184-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- D. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10654-797/2016, kuria atmestas pareiškėjos skundas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. S. kreipėsi į antstolį A. L., prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti antstolio patvarkymus dėl vykdymo išlaidų: 2016 m. rugsėjo 28 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. S-16-159-42219, 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-16-159-42216, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-16-159-4426, 2016 m. spalio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-159-44450, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44449, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44448, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų išieškojimo Nr. S-16-159-44452, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl išieškotinos sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44447, 2016 m. spalio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-159-44453, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44451 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (20–28 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad jog vykdomojoje byloje iš pareiškėjos buvo išieškoma 1 117 992,96 Eur suma, tačiau antstolis realiai išieškojo tik 157 290,35 Eur sumą. Šiaulių apylinkės teismas 2016-08-10 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp išieškotojo ir skolininkės. Taikos sutartimi išieškotojas ir skolininkė susitarė, kad skolininkė sumokės skolos dalį, lygią 425 000,00 Eur, o dėl kitos dalies išieškojimo, skolininkei tinkamai įvykdžius taikos sutartį, išieškotojas visa apimtimi atsisako išieškojimo. 2016-09-28 patvarkymu antstolis reikalauja atlyginti jam 43 746,43 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių 12043,76 Eur jau yra išieškojęs. Antstolis turėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija, ir SVI) 70 p., kuris numato, kad vykdomojoje byloje išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui, o ne 68 p., kuris numato visų išlaidų išieškojimą. Nurodo, jog pareiškėjos prievolė pagal išduotą vykdomąjį raštą sumažėjo iki 325000 Eur sumos, kuri jau sumokėta išieškotojui, išieškotojas atsisakė 677 797,90 Eur sumos išieškojimo. Pareiškėjai neaišku, kokiu pagrindu apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Nurodo, jog išieškotojas neatlygintinai atsisakė 677 797,90 Eur skolos dalies, todėl antstolis turėjo taikyti minėtos instrukcijos 70 p. ir nereikalauti atlygio. Pareiškėja vadovaujasi teismų praktika ir nurodo, jog, teismui sprendžiant, kad turėtų būti taikomas Instrukcijos 68 p., išimtinais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, skolininko pastangas atsiskaityti, galimas antstolio atlygio mažinimas, nes 12 043,76 Eur vykdymo išlaidų pareiškėja jau yra sumokėjusi, o antstoliui tenkantis atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas nuo išieškotos sumos, o ne nuo visos vykdomajame rašte nurodytos sumos.
Antstolis A. L. 2016-11-03 Patvarkymu netenkino skundo, nurodydamas, jog siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas nėra skundo dalykas Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio prasme. Pareiškėja taikos sutartyje yra įsipareigojusi sumokėti vykdymo išlaidas. Nepagrįstai pareiškėja nurodo, jog išieškotojas atsisakė dalies išieškojimo, todėl turėtų būti taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p., kadangi iš taikos sutarties matyti, jog išieškotojas gavo materialią naudą. Nurodo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos sutartį ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pagal suformuotą teismų praktiką tik išimtinais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus siūlyme nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas atlyginimas, mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimą, tačiau turi būti atsižvelgiama į skolininko pastangas atsiskaityti, ar jis bendradarbiavo su antstoliu. Nurodo, jog šioje byloje nėra tokių aplinkybių, nes pareiškėja veikė prieš greitą vykdomojo dokumento įvykdymą, reiškė nepagrįstus skundus, vilkino procesą, vykdomojoje byloje buvo realizuota 11 nekilnojamojo turto objektų ir pan. Prašo skundą atmesti (53–56 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (60–63 b. l.).
Teismas nurodė, kad taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo sumokėti dalį skolos, perleisti išieškotojui žemės ūkio bendrovės pajus, kurių nominali vertė yra 1 038 149,03 Eur ir 37 75921 Eur. Iš taikos sutarties turinio teismas sprendė, jog išieškotojas gavo materialią naudą, todėl negalima laikyti, jog jis išieškojimo atsisakė, dėl to nėra ir teisinio pagrindo taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p. bei neskaičiuoti antstoliui atlygio.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pareiškėja po raginimo jai įteikimo praėjus nustatytam terminui (nuo 2014-10-24 iki 2014-11-03), nesumokėjo skolos bei palūkanų, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas. Visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, turi būti sumokamos, jei taikos sutartis sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo (CPK 609 str. 2 d., 659 str. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog atlygis antstoliui yra paskaičiuotas per didelis, nes turėjo būti skaičiuojamas nuo antstolio išieškotos sumos, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai po raginimo įteikimo sumokama skola ar sudaroma taikos sutartis, atlygis antstoliui mokamas nuo visos sumos. 1 lentelės 16 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Paskaičiuotas antstolio atlygis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jį keisti.
Teismo vertinimu, antstolis išieškojo iš skolininkės 115 695,06 Eur sumą, vykdė varžytynes, buvo perleista 11 nekilnojamojo turto objektų, siekė greito teismo sprendimo įvykdymo. Iš vykdomųjų bylų matyti, jog pareiškėja nesiekė greito vykdomojo dokumento įvykdymo, skundė daug antstolio veiksmų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, siekė nušalinti ekspertą ir visais atvejais teismas laikė, jog pareiškėjos skundai buvo nepagrįsti. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu, taigi, nėra pagrindo taikyti antstolio atlygio sumažinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. L. patvarkymus, priimtus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino taikos sutarties turinį, neatsižvelgė į tai, jog išieškotojas atleido skolininkę nuo prievolės grąžinti dalį skolos, dėl ko išieškoma skolos suma vykdomojoje byloje buvo sumažinta. Todėl, sprendžiant dėl antstoliui apskaičiuojamo atlyginimo dydžio, jis turėjo būti skaičiuojamas nuo sumažintos išieškomos skolos sumos, bet ne nuo vykdomajame dokumente nustatytos išieškotinos skolos sumos. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog išieškomos skolos suma pagal taikos sutartį buvo sumažinta iki 425 000 Eur. Todėl, antstoliui apskaičiuojant vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į taikos sutarties dalį, kuria išieškotojas atsisakė išieškojimo, turėjo būti vadovaujamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punkto nuostata.
9.2. Aplinkybę, jog taikos sutartimi neatlygintinai sumažinus išieškomą sumą, yra pagrindas mažinti antstoliui tenkantį atlygį, yra nurodęs Kauno apygardos teismas 2015 m spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1924-657/2015. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje susiklosčiusios faktinės aplinkybės labai panašios (skiriasi tik tai, jog taikos sutartis sudaryta ne vykdomojoje byloje), todėl manytina, jog nagrinėjant šį skundą turi būti vadovaujamasi nurodomoje nutartyje teismo priimtais išaiškinimais (ratio decidendi).
9.3. Vertinant skundžiamos nutarties motyvus, akivaizdu, jog teismas nevertino taikos sutarties turinio ir šalių susitarimo esmės bei kokiu būdu išieškotojui pasireiškė materialinė nauda. Taikos sutarties 16 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta išieškotojo valia skolininkę atleisti nuo dalies prievolės.
9.4. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju antstolio, vykdančio profesinę veiklą, ekonominiai lūkesčiai buvo teisėti, kad jis įgijo teisę į atlygį už viso vykdomojo dokumento įvykdymą, nors įvykdyta tik dalis vykdomojo dokumento, o likusi dalis nebus vykdoma išieškotojui neatlygintinai atsisakius dalies išieškojimo. Skaičiuojant antstoliui tenkantį atlygį nuo vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos, būtų pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai, kadangi antstolis skaičiuotų atlygį už vykdymo veiksmus, kurių jam nereikėtų atlikti, nes išieškotojas neatlygintinai atsisakė dalies išieškojimo.
9.5. Aplinkybės, kad pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu, nerodė pastangų atsiskaityti su kreditoriumi, nėra pagrindas šias aplinkybes vertinti kaip pagrindą atsisakyti mažinti antstoliui tenkantį atlyginimą.
9.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog už antstolio faktiškai atliktus vykdymo veiksmus buvo atlyginta iš pareiškėjos išieškant visas vykdymo išlaidas, įskaitant dalį atlygio už antstolio darbą bei tai, jog sudarius taikos sutartį, pareiškėja geranoriškai sumokėjo taikos sutartyje nustatytą skolos dalį ir tinkamai įvykdė taikos sutarties nuostatas, dėl ko atsirado pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos skundo prašymą sumažinti antstoliui mokėtino atlyginimo dydį ir nesilaikė kasacinio teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl galimybės teismui sumažinti vykdymo išlaidų dydį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį, atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal 2016-08-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (Sutarties 13 punktas) skolininkė yra įsipareigojusi sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Iš taikos sutarties turinio spręstina, jog išieškotojas gavo materialią naudą, todėl negalima laikyti, jog jis išieškojimo atsisakė. Išieškotojui buvo perleista ŽŪB „Vadokliai“ ir ŽŪB „Minija“ pajai, kurių nominali vertė atitinkamai 1038149,03 Eur ir 37 759,21 Eur, bendroje sumoje 1 075 908,24 Eur, kai tuo tarpu taikos sutarties sudarymo metu skolos likutis buvo 960 702,61 Eur. Išieškotojas ir skolininkė faktiškai susitarė įvykdyti prievolę keliais būdais - pervedant lėšas ir perduodant turtą, todėl pareiškėjos teiginys, kad išieškotojas sutiko atsisakyti dalies reikalavimo pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-368/2011, yra nepagrįstas ir neteisingas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdymo išlaidas išieško iš pareiškėjos. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo sumažinti antstolio atlygį. Skolininkės elgesys viso vykdymo proceso metu rodo, jog ji vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nuolat teikė nepagrįstus skundus ir siekė vilkinti vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
12. Taigi, sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. numato, jog skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui.
13. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog antstolis A. L. 2014-10-21 priėmė vykdyti išieškotojo L. S. pateiktą vykdomąjį raštą dėl 3 058 000 Lt skolos bei 5 procentų palūkanų išieškojimo iš D. S. (3 v. b. l., I t.). Pareiškėjai 2014-10-21 buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo gavimo (4 v. b. l., I t.). Raginimas įteiktas asmeniškai pareiškėjai 2014-10-24 (7 v. b. l., I t.). Pareiškėjai nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą, antstolis A. L. pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą – areštavo pinigines lėšas, turtines teises, pareiškėjos turimą turtą, pardavinėjo turtą iš varžytynių ir kt. (240–328 v. b. l., I t.).
14. 2016-08-03 išieškotojas L. S. pateikė antstoliui išieškotojo ir skolininkės D. S. pasirašytą taikos sutartį vykdymo procese, kurią antstolis A. L. pateikė tvirtinti teismui (1762 v. b. l., X t.). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį (1775–1778 v. b. l., X t.). Taigi, taikos sutartį šalys pasirašė 2016 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus beveik dviem metams po raginimo įvykdyti sprendimą nustatyto termino.
15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nustatyta, kad kai išieškoma suma yra nuo 28962 eurų, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 euro. Šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (51 str.).
16. Apeliantė skunde nurodo, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog išieškomos skolos suma pagal taikos sutartį buvo sumažinta iki 425 000 Eur, todėl, antstoliui apskaičiuojant vykdymo išlaidas, atsižvelgiant į taikos sutarties dalį, kuria išieškotojas atsisakė išieškojimo, turėjo būti vadovaujamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punkto nuostata. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės skundo argumentu nesutinka.
17. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi D. S. perdavė kreditoriaus nuosavybėn visą jai priklausantį pajų Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje “Vadokliai“, kurio nominali vertė šios taikos sutarties pasirašymo dieną buvo 1 038 149,03 Eur, o taip pat pajų Plungės rajono žemės ūkio bendrovėje „Minija“, nominalios 37 759,21 Eur vertės (sutarties 8, 9 punktai). Taikos sutarties 13 punkte skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditoriui bendrą 325 000 Eur sumą, o sutarties 15 punkte nurodyta, kad vykdomojoje byloje 2016-06-28 duomenimis išieškotojui yra iš viso pervesta 115 695,06 Eur suma bei už skolininkės turto perėmimą padengta 31 291,00 Eur skolos suma. Išieškotojas ir skolininkė faktiškai susitarė įvykdyti prievolę keliais būdais, t. y. pervedant lėšas ir perduodant turtą, todėl pareiškėjos teiginys, kad išieškotojas sutiko atsisakyti dalies reikalavimo pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-368/2011, yra nepagrįstas ir neteisingas. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad išieškotojas L. S. gavo materialią naudą, taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju išieškotojas išieškojimo neatsisakė ir dėl to nėra pagrindo taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punkto, leidžiančio neskaičiuoti atlygio antstoliui. Tai, kad pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, šalys pasirašė taikos sutartį vykdymo procese, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių veiksmų vykdant išieškojimą pagal išieškotojo pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą, ir kad jam nepriklauso atlygis, kuris paskaičiuotas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
18. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad taikos sutartimi neatlygintinai sumažinus išieškomą sumą, yra pagrindas mažinti antstoliui tenkantį atlygį ir tai yra nurodęs Kauno apygardos teismas 2015 m spalio 19 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1924-657/2015, dėl ko nagrinėjant šį skundą turi būti vadovaujamasi nurodomoje nutartyje teismo priimtais išaiškinimais (ratio decidendi).
19. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
20. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant šį skundą turi būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo nutartyje priimtais išaiškinimais, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, teismas yra saistomas tik teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje faktinės bylos aplinkybės yra kitokios nei šioje civilinėje byloje, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1924-657/2015 pateiktais išaiškinimais. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje šalys pasirašė taikos sutartį, tačiau joje nebuvo aptartas vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas. Šioje byloje vykdymo procese taikos sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad skolininkė sumokės vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą iki 2016 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismas kaip vieną iš pagrindų sumažinti vykdymo išlaidas nurodė tai, kad sudarant taikos sutartį buvo sumažinta išieškoma skolos suma. Be to, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje nurodyta, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti 2014 m. gruodžio 8 d., o taikos sutartis vykdymo procese buvo sudaryta 2015-02-19. Taigi, vykdymo procesas truko labai neilgą laiką. Šios civilinės ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo procesas yra užsitęsęs, t. y. priverstinio vykdymo veiksmai buvo vykdomi beveik dvejus metus, antstolis vykdė eilę varžytynių, siekdamas realizuoti skolininkės turtą, vykdomosios bylos apimtis (10 tomų) patvirtina, kad skolininkė geranoriškai nebendradarbiavo su antstoliu, nesiekė greito vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo didindama vykdymo išlaidas. Iš įrodymų visumos galima spręsti, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti antstolio atlygio sumažinimą (CPK 178, 185 str.).
21. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007), kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros; tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skaičiuojant antstoliui tenkantį atlygį nuo vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos, būtų pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai, nes antstolio atlygio skaičiavimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, kurios numato, jog antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes antstolio darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, CPK 609-611 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; ir kt).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis išsamiai ir teisingai motyvuota, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamos teismo nutarties nekeisti.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.