Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1220-490/2015, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. Š. 2015-04-16 patvarkymu Nr. SJ-924 pareiškėjo skundo dalyje dėl antstolio atlyginimo išieškojimo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui (b.l. 6-74).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirasis skundas yra pateiktas dėl nutarties, kuria buvo atmestas skolininko skundas dėl antstolio atlyginimo paskaičiavimo už atliktą skolos išieškojimą, kai vykdymo procese buvo sudaryta taikos sutartis, todėl apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutartis peržiūrima tik šiuo aspektu (CPK 338 str., 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų pateikimo. Apelianto J. M. advokatas Gintaras Dabkevičius pateikė teismui naujus įrodymus – pareiškimą dėl antstolio A. Š. nušalinimo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dėl antstolio nušalinimo bei papildomus paaiškinimus. Atsakovas, prabėgus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo apeliacinio skundo padavimo, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikiami papildomi argumentai, nenurodyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimui terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.), nauji argumentai nevertinami, o pateikiami rašytiniai neturi reikšmės šios bylos išsprendimui, todėl atsisakytini priimti (CPK 314 str.).

Ieškovo pareiga yra suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Būtent šie ieškinio elementai apsprendžia ieškinio nagrinėjimo ribas. Šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo ginimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK143 str.). Taigi, teismas nagrinėja ginčą pagal ginčo šalių nustatytas ribas, o atsakovas turi teisę žinoti tikslų ir konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą, kad galėtų tinkamai nuo jo gintis. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo, proceso rungimosi principai (CPK 12 str., 17 str.). Antstolis perdavė teismui skundo dalį dėl antstolio atlyginimo, taigi darytina išvada, jog byloje kilo ginčas dėl atlyginimo mokėjimo antstoliui ir jo dydžio.

Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0110/14/00386 antstolis 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. SJ-673 areštavęs jo lėšas esančias banko sąskaitose 1.873,67 Eur sumai, pažeidė įstatymo reikalavimus dėl vykdymo išlaidų priskaičiavimo Nr. SJ-662, nes antstoliui atlygis nėra ir negali būti mokamas, kol nėra įvykdytas vykdomasis dokumentas.

Byloje nustatyta, kad antstolis A. Š. priėmė vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-28-490/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 24617.70 Eur (85.000,00 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 1638.21 Eur (5.656,42 Lt) būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo VšĮ „Finansinės strategijos“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 5-7). Antstolis 2014 m. gruodžio 8 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, jog per nustatytą terminą turi būti sumokėta 26.255,91 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos ir 252,68 Eur (872,00 Lt) vykdymo išlaidų, bei areštavo skolininko turtą bendrai 26.255,91 Eur (90.656,42 Lt) sumai (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 8-10; 26-31). Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-628-598/2015 buvo patvirtinta VšĮ „Finansinės strategijos“ ir skolininko J. M. sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, kurios pagrindu buvo nutraukta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 59). Iš nurodytos sutarties turinio matyti, kad joje nebuvo aptartas vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007).

Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Byloje nustatyta, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti 2014 m. gruodžio 8 d. (patvarkymas Nr. SJ-5316, vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 7). Antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą apskaičiavo vykdymo išlaidas bei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 8-10). Raginimas skolininkui J. M. buvo įteiktas asmeniškai 2014 m. gruodžio 11 d. (vykdomoji byla Nr. 0110/14/00386). Todėl akivaizdu, jog raginime nustatytas 10 dienų terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 21 d. Sprendimas per antstolio nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, nes taikos sutartis tarp skolininko J. M. ir išieškotojos VšĮ „Finansinės strategijos“ teismo nutartimi buvo patvirtinta tik 2015 m. vasario 19 d. Skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo dokumento ir antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis šioje vykdomojoje byloje įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą, apskaičiuotą pagal Sprendimų vykdymo instrukciją.

Kaip matyti iš 2015 m. sausio 6 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. SJ-9, vykdymo išlaidos sudaro 1.868,79 Eur, tame tarpe atlygis antstoliui 1.575,35 Eur. Antstolis 2015 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. SJ-8 areštavo lėšas esančias skolininko sąskaitose 28.124,91 Eur sumai, tame tarpe 1.868,00 Eur vykdymo išlaidų suma (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 40-41). Areštas buvo panaikintas 2015 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. SJ-663 (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 61). Tą pačią dieną 2015 m. kovo 5 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. SJ-662, iš kurio matyti, jog vykdymo išlaidų sumą sudaro 1.575,35 Eur atlygis antstoliui, 239,98 Eur būtinosios išlaidos, 54,80 Eur būtinųjų išlaidų indeksavimo suma, bei 3,54 Eur kitos išlaidos. Ginčijamu 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. SJ-673 areštuoti lėšas 2015-03-05 Nr. SJ-662 vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotai vykdymo 1.873,67 Eur išlaidų sumai (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 64-65). Gavęs skolininko J. M. skundą, antstolis 2015 m. balandžio 16 d. perskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. SJ-922 ir nurodė, jog jos sudaro 1.626,51 Eur sumą, tame tarpe 29,85 Eur būtinosios išlaidos, 11,37 Eur papildomų vykdymo išlaidų indeksavimo suma, 3,54 Eur kitos išlaidos, o atlygis antstoliui lieka nepakitęs 1.575,35 Eur ir 2015 m. balandžio 16 patvarkymu Nr. SJ-923 areštavo skolininko sąskaitose esančias lėšas 1.626,51 Eur sumai (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 77-78).

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog antstolis iš dalies tenkindamas J. M. skundą 2015-04-16 vykdymo išlaidų apskaičiavime nepriskaičiavo būtinųjų vykdymo išlaidų (239,98 Eur). Vykdymo išlaidų apskaičiavimuose turto arešto aktas (2014-12-08) yra 17,38 Eur (60 Lt), kuri indeksuota, taikant 1,381 ketvirčio vartotojų kainų indeksą (suma po indeksavimo – 24 Eur). Nustatyta, kad paskaičiavime taip pat nurodytas papildomas vykdymo išlaidas sudaro: 1,45 Eur už 2014-12-08 raginimą, 1,45 Eur 2014-12-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 6,96 Eur už 2014-12-08 aštuonis užklausimus bankams, 2,61 Eur už užklausas VSDFV ir VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registrui, kurios taip pat indeksuotos taikant 1,381 dydžio ketvirčio vartotojų indeksą. Kaip matyti iš vykdymo išlaidų 2015-04-16 apskaičiavimo yra priskaičiuotos ir šios vykdymo išlaidos už Patvarkymą areštuoti lėšas parengimą – 2,00 Eur, už Patvarkymą dėl turto įkainavimo parengimą – 2,00 Eur, už 2015-01-03 ir 2015-01-29 patvarkymų kopijas – 2,40 Eur. Šias priskaičiuotas išlaidas teismas laiko pagrįstomis antstolio išlaidomis, jos patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (vykdomosios bylos Nr. 0110/14/00386, b.l. 40, 45-46), neprieštarauja ir neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 3-10, 19 punktų nuostatoms, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad antstolio paslaugos pabrango, kadangi 2015-03-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. SJ-662 išlaidų suma nurodytas, jas indeksavus (taikant 1,381 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą), o 2015-01-06 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. SJ-9 ir 2015-04-16 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. SJ-922 nurodytos neindeksuotos sumos, indeksuojant tik bendrą išlaidų sumą.

Pagal Teisingumo ministro įsakymu 2005-10-27 Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktą šioje Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų nesumoka per antstolio siūlymuose nustatytą terminą, taikomas ketvirčio vartojimo kainų indeksas, galiojantis skirstant išieškotas lėšas ar kreipiantis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Antstolis apskaičiuojant vykdymo išlaidas taikė 1,381 indeksą visoms vykdymo išlaidoms (Statistikos departamento 2014-10-13 Nr. 11 informacinis pranešimas „Dėl sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“), t.y. vartotojų kainų indeksas, galiojusį siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas surašymo bei apskaičiavimo metu t.y. tuo metu kada antstolis vykdymo išlaidas patyrė, todėl apelianto argumentai dėl išlaidų pabrangimo dėl indeksacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Tai, ar antstolis gaus visą vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą antstolio atlygį, priklauso nuo to, ar vykdomasis dokumentas bus įvykdytas visiškai. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, taip pat leidžia spręsti, kad vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą) išieškojimas yra galimas kartu su skolos išieškojimu, todėl nepagrįstais laikytini skolininko nurodyti argumentas, kad apskaičiuoto viso antstolio atlygio už vykdomojo dokumento įvykdymą išieškojimas yra negalimas, nes yra sudaryta taikos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas teismo gali būti sumažintas, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, o dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).

CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, su vėlesniais pakeitimais 51 punkte nurodyta, kad atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte numatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 15 punkte nustatyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 14.481,00 iki 28.962,00 eurų, atlygis antstoliui – 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1.158,48 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkui ir kreditorei sudarius taikos sutartį ir nutraukus vykdomąją bylą, toliau joje priverstinio išieškojimo veiksmai nebus atliekami. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog išieškomos skolos suma pagal taikos sutartį buvo sumažinta iki 15.929,10 Eur.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas (CPK 609 str., 610 str.), vykdymo išlaidų dydį, skaičiavimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį pakeisti – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, antstolio atlygio dydį apskaičiuotą 2015 m. kovo 5 d. Nr. SJ-662 sumažinti nuo 1.575,35 Eur iki 1.158,48 Eur, atitinkama suma sumažinant antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. SJ-673 areštuotą sumą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, antstolio atlygio dydį apskaičiuotą 2015 m. kovo 5 d. Nr. SJ-662 sumažinti nuo 1.575,35 Eur iki 1.158,48 Eur, atitinkama suma sumažinant antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. SJ-673 areštuotos lėšų sumos mastą.