- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- 2S-624-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01326-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. L.
- Skolininkas
- O. K.
- Kreditorius
- R. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4528-671/2022 pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė O. K., išieškotojas R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. V. D. kreipėsi į teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašydamas spręsti baudos skyrimo prievolės skolininkei O. K. (vaiko motina) klausimą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nevykdymo, atitinkamai pagal antstolio surašytą 2022-08-01 aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą; baudą skirti išieškotojo – R. L. naudai; baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra; nustatyti, kokia bauda prievolės skolininkei skirtina už kiekvieną kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejį.
Šalies argumentai
2. Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra administruojama vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skyriumi gyvenančių tėvų – išieškotojo R. L. (vaiko tėvas) ir skolininkės O. K. (vaiko motina) bendravimo su vaiku K. L. tvarkos nustatymo. Tėvų bendravimo tvarka nustatyta Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019.
3. Antstolis nurodė, jog yra nustatyta, kad vaiko tėvas R. L., iš anksto pranešęs vaiko mamai apie ketinimą atvykti ir pasimatymui pasiimti dukrą K. L., 2022-06-03 apie 15.00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau prievolės skolininkė O. K. dukters jam neperdavė. Dukra iš buto neišėjo ir nevyko su tėvu numatytam laikui (savaitgaliui). Apie teismo sprendimo nevykdymą surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotojas pateikė prašymą kreiptis į teismą dėl baudos prievolės skolininkei skyrimo už teismo sprendimo (nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos) nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolis pateikė (duomenys neskelbtini) Aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą, kuriame, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad skolininkė O. K., teismo sprendimu būdama įpareigota išieškotojui R. L. leisti bendrauti ir susitikinėti su dukra K. L., 2022-06-03 (penktadienį) teismo nustatytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 15.00 val., nevykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-12-30 sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neperdavė išieškotojui R. L. dukters, ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje jam bendrauti su dukra K. L..
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo O. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad išieškotojas R. L. ne tik sistemingai nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, bet ir patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaikė, kai jis esą 2022-06-03 apie 15.00 val. atvyko pasiimti dukros iš buto.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2019-05-09 ieškiniu ir 2019-10-07 patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus, kuriuo prašė pakeisti 2019-03-15 sprendimą dalyje ir naujai nustatyti skyrium gyvenančio tėvo R. L. ir jo nepilnametės dukros K. L. bendravimo tvarką. Ieškinio pateikimo esminis pagrindas buvo tai, kad po priimto sprendimo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-42-671/2019 R. L. iš teismo gavo vykdomąjį raštą, antstolė G. M. pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi O. K. objektyviai 2019-04-24 nuo 17.00 val. iki 19.00 val. negalėjo R. L. perduoti dukros bendravimui, nes tuo metu dirbo, o norint dukrą perduoti, reikėdavo atsiprašyti iš darbo, vykti į namus ir perduoti dukrą, o tada vėl vykti į darbą. Pasibaigus tėvo ir dukros bendravimo laikui, O. K. vėl tekdavo atsiprašyti iš darbo, kad grįžtų į namus ir priimtų dukrą, tada vėl vykti į darbą. R. L. nesuprato šių nepatogumų, nebendradarbiavo, sprendžiant abiem pusėms priimtinu būdu vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarkos, todėl O. K. siekė, kad vaikas bendravimo laikui savaitgalį būtų paimamas ne iš namų, o tiesiogiai iš ugdymo įstaigos.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, pakeitė 2019-03-15 sprendimą dalyje ir iš naujo nustatė skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką. Sprendimas įsiteisėjo, kai Šiaulių apygardos teismas 2020-04-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-294-357/2020, apelianto R. L. skundą atmetė. Įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad „atsakovas turi teisę kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį penktadienį paimti dukrą K. iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba po paskutinio dukros lankomo būrelio, jeigu K. tokį būrelį lanko ar/arba lankys, ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Jeigu atsakovas nepasinaudoja teise susitikti ir bendrauti su dukra savaitgalį, tuomet šis bendravimo laikas neperkeliamas kitai datai. Ši sąlyga negalioja dukros K. atostogų laikotarpiu (ruduo, žiema, pavasaris, vasara), per dukros K. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), dukros K. ligos atveju, ieškovės ir atsakovo atostogų laikotarpiu, Tėvo ir Motinos dieną, ieškovės ir atsakovo gimimo dieną, kasmetiniu šventiniu periodu (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, N. Metai, Šv. Velykos)“. Sprendimu aiškiai nustatyta, kad R. L. savarankiškai dukrą paima lyginės savaitės savaitgalį ne iš vaiko gyvenamosios vietos, o iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba paskutinio dukros lankomo būrelio. Dėl dukros paėmimo R. L. visais atvejais privalo O. K. informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute).
9. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad antstolio nurodyta menamo pažeidimo data 2022-06-03 yra penktadienis, metų 22 savaitė, tai reiškia, kad pagal priimtą sprendimą R. L. nustatyta teisė dukrą paimti iš mokyklos po paskutinės pamokos ir ją į gyvenamąją vietą grąžinti sekmadienį iki 19.00 val. Dukra aktualiu laiku mokėsi (duomenys neskelbtini), o jos užsiėmimai ugdymo įstaigoje 2022-06-03 turėjo trukti iki 13.45 val., R. L. turėjo pareigą vaiką paimti po paskutinės pamokos. Tačiau jis paimti dukros į ugdymo įstaigą nevyko, o savarankiškai ir savavališkai pasirinko vykti į vaiko gyvenamąją vietą 15.00 val. Formaliai galima laikyti, kad tvarka dėl informavimo apie vaiko paėmimą buvo pažeista, nes R. L. jokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis apie vaiko paėmimą O. K. neinformavo.
10. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2022-06-02 vakare jai į mobilų telefoną paskambino antstolio padėjėja ir pranešė, kad ji kartu su R. L. tiesiogiai dalyvaus vaiko perdavime 2022-06-03 15.00 val., o patį perdavimą fiksuos vaizdą ir garsą įrašančia technika. Nors buvo pažeidžiama nustatyta vaiko perdavimo tvarka, tačiau į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neatvyko nei antstolis ar jo padėjėja, nei pats R. L.. Nesulaukusi šių asmenų, O. K. paskambino antstolio padėjėjai, kad pasidomėtų, kodėl neatvyko. Antstolio padėjėja paaiškino, kad net nežadėjo atvykti, o R. L. paskambins ir paragins nuvykti paimti dukrą. Praėjus kuriam laikui, antstolio padėjėja paskambino ir pranešė, kad R. L. buvo atvykęs, tačiau namuose esą nieko nerado. Pabandžius antstolio padėjėjai paaiškinti, kad tiek dukra, tiek ji kartu su dukros drauge ir mama buvo namuose, kad R. L. tikrai nebuvo atvykęs, antstolio padėjėja pareiškė, kad nėra aišku, kuris meluoja. O. K. pasiūlė antstolio padėjėjai atvykti į namus ir apklausti dukrą, o jeigu negali, tai pasisiūlė kartu su dukra atvykti į antstolio kontorą. Padėjėja nurodė, kad nereikia. Dukra 2022-06-03 tėvui parašė „Kodėl neatvažiavai“, R. L. atrašė „Atrašyk – dukrelę buvau atvykęs ir laukiau kieme, bet tu telefonu pasakei, kad su manimi nevažiuosi“, po ko vaikas parašė „Atrašau – tėtuši man atsiliepus tu manęs paklausei. Aš tau atsakiau jog kai atvažiuosi į butą aptarsim“. Be to, telefoninio pokalbio metu dukra tėvui sakė, kad apie 15.00 val. su drauge buvo išėjusi į buto balkoną ir nematė, kad tėvas būtų buvęs namo kieme. Dukrai paprašius dar kartą atvažiuoti prie jos gyvenamosios vietos, R. L. atsisakė.
11. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad R. L. su dukra buvo susitikęs ir bendravo 2022-06-15, tai nebuvo sprendimu nustatytas laikas. Suinteresuotas asmuo netrukdė ir jokiomis priemonėmis nevaržo jo teisės ir pareigos laisvai bendrauti ir susitikti su savo dukra.
12. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nors sprendimas ir yra aiškus, konkretus, tačiau R. L. sąmoningai ir tyčia nevykdė ir nevykdo sprendimu nustatytos jo ir dukros bendravimo tvarkos, sistemingai skundė O. K. veiksmus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, o šio Skyriaus specialistai pagal kiekvieną skundą atlikdavo tyrimus, apklausdavo dukrą, tačiau nei karto nebuvo nustatyta, kad O. K. trukdė ir trukdo jam laisvai ir nevaržomai bendrauti su dukra. O. K. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta. Be to, R. L. dėl jo esą pažeidžiamų teisių kreipėsi ir į žurnalistus, buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, viešai buvo nagrinėjamas jo santykis su dukra. Nors kaskart nepilnametė dukra patirdavo išgyvenimus ir gėdą dėl tėvo netinkamo elgesio, tačiau ji niekada nesišalino nuo tėvo, bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis. Vietoj pokalbių su dukra apie jos gyvenimą ir poreikius R. L. nevengdavo ir iki pat šiol nevengia pabrėžti, kad jo ir dukros bendravimui neigiamą įtaką daro O. K., nors tai neatitinka realios tiesos. Todėl būtent R. L. nesikooperuoja taip, kad užtikrintų geriausius nepilnametės dukros interesus, jos poreikius, dažniau veikia visiškai nepaisydamas dukros valios ir norų.
13. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai susirašinėjimai tarp O. K. ir R. L., tarp nepilnametės dukros ir tėvo sudaro pagrindą daryti išvadas apie O. K. siekį bendradarbiauti su R. L., nepaisant įsiteisėju sprendimu nustatytos tvarkos, derinant bendravimo su vaiku laiką, informuojant išieškotoją apie galėjimą atvykti ir bendrauti su dukra 2022-06-03. O. K. siekė net išsiaiškinti aplinkybes tą pačią dieną su antstolio padėjėja, tačiau R. L. veiksmai rodė išankstinį nusistatymą ir nesąžiningą tikslą.
14. Suinteresuoto asmens nuomone, ji nepažeidė sprendimu nustatytos R. L. ir vaiko bendravimo tvarkos, priešingai – ji maksimaliai stengėsi, kad dukra ir tėvas susitiktų, tačiau vien tik dėl išieškotojo veiksmų jie nesusitiko, todėl bauda O. K. negali būti paskirta. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie skolininkės netinkamai vykdomą sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Priešingai, tik dukros tėvas sistemingai, sąmoningai ir tyčia pažeidžia šią tvarką, visus ginčus linkęs spręsti tik per valstybės institucijas ar antstolį. Išieškotojas pats sąmoningai nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos, nes jis faktiškai Lietuvoje negyvena ir objektyviai neturi jokių galimybių vykdyti įsiteisėjusio sprendimo. Antstoliui apie tai yra žinoma, todėl jis turi teisinį pagrindą savo iniciatyva vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, nes jis pats savo veiksmais sprendimo įvykdymą daro neįmanomu.
Šalies argumentai
15. A. V. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktą pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei O. K. palaikė iš dalies, atsisakė pareiškimo reikalavimo nustatyti, kokia bauda prievolės skolininkei skirtina už kiekvieną kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarta atmesti antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skolininkei O. K. skyrimo; priimti antstolio V. D. pareiškimo dalies dėl reikalavimo nustatyti, kokia bauda prievolės skolininkei skirtina už kiekvieną kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejį atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.
17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju išieškotojo susitikimas su vaiku neįvyko iš esmės dėl abiejų tėvų kaltės, nebendradarbiaujant ir tiksliai nesusitariant, kaip ir iš kur dukra bus paimta, be to, byloje taip pat nustatyta, kad pati dukra atsisakė susitikti su savo tėvu.
18. Teismas sprendė, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas skolininkės piktybiškumas ar pakartotinio ir tęstinio pobūdžio veikimas ar neveikimas, darant žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu būtų nulemtas skolininkės kaltų ar neatsargių veiksmų.
19. Teismas darė prielaidą, kad išieškotojas, bendraudamas su dukra, galimai nėra pakankamai lankstus vaiko atžvilgiu.
20. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei skolininkės elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principų turinio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
21. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. L. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022-08-30 nutartį pakeisti – tenkinti antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skolininkei O. K. skyrimo; priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta formaliai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikius bylai aktualias teisės normas, nukrypus nuo analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
21.2. Teismas akcentavo kooperavimosi pareigą, tačiau vadovavosi vien skolininkės deklaracijomis ir neįvertino objektyvių įrodymų. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad skolininkė į išieškotojo prašymą suderinti bendravimo laiką nurodė: „Turi teismo sprendimą ir vadovaukis“. Teismo pavirtintoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad tėvas turi teisę paimti dukrą iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba po paskutinio dukros lankomo būrelio, ieškovė būtent tuo motyvavo, esą išieškotojas, 2022-06-03 apie 15.00 val. atvykdamas pasiimti vaiko iš buto, pats nevykdė sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Akivaizdu, kad deklaruodama savo gerą valią, iš tiesų skolininkė ieško bet kokių formalių priekabių, siekdama, kad tėvas su dukra nebendrautų. Formaliai vertinant nustatytos bendravimo tvarkos nuostatas, tėvas netektų teisės bendrauti su dukra.
21.3. Teismas skolininkei iš esmės suteikė neribotą teisę nevykdyti teismo sprendimo, remiantis jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Byloje nustatyta, kad tarp nepilnametės tėvų ne kartą yra kilę konfliktų, todėl išieškotojas, vengdamas provokacijų, neketina vykti į skolininkės butą, apie tai yra ne kartą jai nurodęs. Skolininkė nepagrindė, kad dėl to kažkokiu būdu patiria sunkumų vykdydama nustatytą bendravimo tvarką.
21.4. Teismas nepagrįstai motyvavo nutartį skolininkės teiginiu, kad pati dukra nenorėjo su tėvu susitikti. Byloje nevertinta, dėl kokių priežasčių dukra nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė nenorą bendrauti, kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį. Teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu. Akivaizdu, jog skolininkė neatliko jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, o jo neįgyvendinimą susiejo su tariamu dukros nenoru matytis su tėvu.
21.5. Skolininkės sprendimo nevykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktą, kad R. L. gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus ir dažniausiai dėl įvairių išgalvotų priežasčių, dėl skolininkės teismo sprendimo nevykdymo negali bendrauti numatytu laiku su savo vaiku. Dėl tėvų konfliktiškų santykių bendravimas su dukra yra komplikuotas. Skolininkei piktybiškai nevykdant teismo sprendimo, dukra iš esmės netenka ryšio su tėvu, tai pažeidžia jos teisę turėti ir žinoti tėvą, bendrauti su juo.
21.6. Bendravimo tvarka yra patvirtinta teismo, joje nenustatytos išimtys dėl vaiko norų ar pageidavimų. Skolininkė, su kuria gyvena nepilnametė dukra, privalo užtikrinti bendravimo tvarkos tinkamą vykdymą.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į suinteresuoto asmens skundą suinteresuotas asmuo O. K. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Teismas sudarė visas galimybes bylos šalims pateikti savo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, byloje šalis atstovavo profesionalūs teisininkai, teismas skundžiamą nutartį grindė teisės aiškinimu ir taikymu, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą nutartį, nei tikėjosi R. L., neetiška ir nesąžininga formalizmu kaltinti bylą išnagrinėjusį teismą. Teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje numatytų reikalavimų.
22.2. R. L. neteisingai ir nesąžiningai interpretuoja O. K. veiksmus, susijusius su antstoliu.
Žemesnės instancijos teismas
22.3. Nesutiktina su R. L. argumentais, kad O. K. tik deklaruoja gerą savo valią, esą ieško formalių priekabių, siekdama, kad tėvas su dukra nebendrautų. Šios aplinkybės yra išgalvotos ir neatitinka realios tikrovės. Į bylą nepateikta jokių įtikinamų įrodymų, patvirtinančių apie reiškiamas/pareikštas formalias priekabes. R. L. ne kartą įvairioms institucijoms skundė O. K., kaip esą trukdančią tėvo ir dukros bendravimui. Tačiau institucijos nei karto nenustatė fakto, jog O. K. savo veiksmais lėmė ir/ar lemia tėvo ir dukros bendravimą pagal priimtą teismo sprendimą. Nors šiems santykiams išsiaiškinti ir buvo pradėta atvejo vadyba, į posėdžius buvo kviečiamas dukros tėvas, tačiau jis tokiuose susitikimuose ar posėdžiuose nei karto nedalyvavo, taip vengdamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi. Net ir nagrinėjant šią bylą R. L. posėdyje nedalyvavo, taip demonstruodamas nenorą net teisme išsiaiškinti ginčo klausimo, jo teises atstovavo pasirinktas atstovas.
22.4. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka, yra aiškus. Svarbu, kad šį sprendimą vykdytų ne tik O. K., bet ir R. L..
22.5. R. L. kritikuoja skundžiamos nutarties dalį, kurioje aptariama dukros valia 2022-06-03 (ne)susitikti su tėvu. Jis pateikė dukros ir jo telefoninio pokalbio garso įrašą, iš kurio labai aiškiai galima padaryti išvadą, kad vaikas nevengė susitikti ir bendrauti su tėvu. Dukra išsakė tik savo valią nevažiuoti su tėvu. Kita vertus, pats R. L. nesistengė 2022-06-03 išsiaiškinti dukros nevykimo priežasčių. Galima daryti prielaidą, kad R. L. iš anksto rengėsi ne susitikti ir bendrauti su dukra, o siekė tik užfiksuoti suinteresuoto asmens O. K. esą daromą pažeidimą. J. R. L. būtų turėjęs tikslą išsiaiškinti dukros nevykimo su juo priežastis, tai tokiu atveju antstolis ar/arba antstolio padėjėja turėjo visas galimybes šias priežastis pasiaiškinti. Tačiau, kaip rodo paties R. L. 2022-06-03 atlikti veiksmai (slaptas pokalbio įrašas, nusifotografavimas prie dukros gyvenamosios vietos taip, kad jo paties nebūtų galima pamatyti per buto langus), suponuoja išvadą, kad tikrasis jo tikslas nebuvo susitikti ir bendrauti su dukra, šį tikslą jis imitavo, tikslas buvo fiksuoti menamą skolininkės pažeidimą. Ne O. K., o pats R. L. savo veiksmais parodė, kad kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai jam nėra aktualūs.
22.6. R. L. nurodė, kad jis su dukra nesusitiko ne tik pagal teismo sprendimo nustatytos tvarkos 1 punktą, bet ir 2 punktą, numatantį išieškotojo teisę bendrauti per Tėvo dieną. D. R. L. nesusitikimo su dukra per Tėvo dieną (2022-06-05) antstolis reikalavimų neteikė. Be to, pats R. L., nors ir turėjo tokią teisę, jokių veiksmų neatliko, kad susitiktų ir bendrautų su dukra.
22.7. R. L. akcentuoja savo teisę susitikti ir bendrauti su dukra, siekia, kad būtų paisoma tik jo valia. Teismui pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą tiek tiesiogiai, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis. Dukrą ne kartą bendravo su institucijų atstovais, ne kartą paneigė savo tėvo teiktus nepagrįstus skundus, patvirtino, kad mama jai jokios įtakos nedarė ir nedaro. Konfliktines situacijas kuria ir kūrė pats R. L., nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog O. K. piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta atmesti antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skolininkei O. K. skyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Suinteresuotas asmuo R. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog buvo grįžęs į Lietuvą pagal teismo sprendimą bendrauti su dukra antrąjį rugsėjo savaitgalį. Iš anksto informavo skolininkę, prieš susitikimą perklausė, ar neiškilo jokių kliūčių, suderino su dukra jos paėmimo vietą. Pasiėmus dukrą be daiktų savaitgaliui, ji po kelių minučių automobilyje perklausė, kur leis laiką. R. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kur jis yra apsistojęs ir suplanavęs laisvalaikį. Tada dukra atsisakė vykti su tėvu ir paprašė ją parvežti namo, kur kieme jau laukė skolininkė ir telefonu fiksavo sugrįžimą po 10 min. bendravimo su tėvu. R. L., neturėdamas ryšio su dukra dėl nevykstančio bendravimo ir buvusių nepagrįstų skundų teisėsaugai, nepavykus perkalbėti, buvo priverstas ją parvežti namo. Šios aplinkybės, užfiksuotos susirašinėjime ir garso įraše, rodo, kad skolininkei nesulaukiant sankcijų už antstolio reikalavimų nevykdymą, O. K. negerbia ir nevykdo privalomo Telšių apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimo. Teismui netenkinus antstolio prašymo, galiojantis ir šalims privalomas teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku yra netekęs prasmės, tokia situacija pažeidžia vaiko interesus, nes mergaitė, gyvendama su mama ir matydama vienašališką ir nepalankų požiūrį, neteko ryšio su tėvu.
25. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė pranešimus el. paštu, garso įrašą.
26. Suinteresuotas asmuo O. K. pateikė prašymą, kuriame apeliacinės instancijos teismo prašė atsisakyti priimti išieškotojo R. L. naujai pateiktus rašytinius įrodymus (slapta padarytą pokalbio įrašą ir elektroninius laiškus). Nurodė, kad nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje negali būti priimami, be to, jie nėra susiję su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi.
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens R. L. pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, suinteresuotas asmuo O. K. su jais yra susipažinusi, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
30. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-02 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-12-30 sprendimo, kuriuo nustatyta R. L. ir O. K. bendravimo su jų dukra K. L. tvarka.
31. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, nustatyta R. L. ir O. K. bendravimo su jų dukra K. L. tvarka. Pagal nustatytos tvarkos 1 punktą atsakovas turi teisę kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį penktadienį paimti dukrą K. iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba po paskutinio dukros lankomo būrelio, jeigu K. tokį būrelį lanko ar/arba lankys, ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Jeigu atsakovas nepasinaudoja teise susitikti ir bendrauti su dukra savaitgalį, tuomet šis bendravimo laikas neperkeliamas kitai datai. Ši sąlyga negalioja dukros K. atostogų laikotarpiu (ruduo, žiema, pavasaris, vasara), per dukros K. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), dukros K. ligos atveju, ieškovės ir atsakovo atostogų laikotarpiu, Tėvo ir Motinos dieną, ieškovės ir atsakovo gimimo dieną, kasmetiniu šventiniu periodu (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, N. Metai, Šv. Velykos).
32. 2021-03-12 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė patvarkymą – reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
33. 2022-06-02 išieškotojas R. L. elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei O. K. laišką, kuriuo informavo, kad 2022-06-03, 15.00 val., atvažiuos pasiimti dukrą po pamokų savaitgaliui. Nurodė, kad laukia patvirtinimo. 2022-06-02 išieškotojas R. L. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį V. D. prašydamas, kad antstolis 2022-06-03 atvyktų konstatuoti fakto, ar skolininkė duos dukrą pasiimti savaitgaliui, nes iš jos iki šiol negavo jokio atsakymo, be to, nori patekti į butą užfiksuoti elektros skaitiklių parodymus.
34. Galimai 2022-06-03 (datos nematyti) 14.40 val. išieškotojas R. L. parašė žinutę skolininkei O. K. klausdamas, ar dukrą pasiimti iš mokyklos, ar namų. Skolininkė jam atrašė „turi teismo sprendimą ir vadovaukis“. Iš teismo posėdžio metu pateikto 2022-06-03 pokalbio tarp išieškotojo R. L. ir dukros K. L. garso įrašo nustatyta, kad dukra atsisako susitikti su tėčiu, kviečia jį atvykti į namus. 2022-06-03, 16.26 val. K. L. išieškotojui parašė „Kodėl neatvažiavai“, R. L. atrašė „Atrašyk – dukrelę buvau atvykęs ir laukiau kieme, bet tu telefonu pasakei, kad su manimi nevažiuosi“, po to K. L. parašė „Atrašau – tėtuši man atsiliepus tu manęs paklausei. Aš tau atsakiau jog kai atvažiuosi į butą aptarsim“.
35. 2022-06-03 antstolis skolininkei O. K. surašė pakartotinį patvarkymą – reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. 2022-06-06 skolininkė O. K. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad ji niekada nepažeidė bendravimo su vaiku tvarkos, kad ji negali dukros priversti bendrauti su išieškotoju. Paaiškino, kad 2022-06-03 nesulaukė nei antstolio padėjėjos, nei išieškotojo R. L.. Dukra skambino tėčiui ir prašė jo atvažiuoti prie buto, tačiau jis neatvažiavo.
36. 2022-06-06 išieškotojas R. L. kreipėsi į antstolį V. D. su prašymu surašyti aktą dėl 2019-12-30 teismo sprendimo nevykdymo, nes skolininkė O. K. neužtikrina dukros bendravimo su juo teismo sprendimo nustatyta tvarka.
37. 2022-08-01 antstolis surašė aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą ir kreipėsi į teismą su prašymu taikyti teismo sprendimą neįvykdžiusiam asmeniui baudą.
38. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-08-22 nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos bylos nurodyta, kad Telšių vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022-08-04 gautas R. L. pranešimas, kad O. K. piktybiškai trukdo jam įgyvendinti tėvo teises, t. y. matytis su dukra. Nutarime nurodyta, kad išklausius K. L. paaiškinimus, nenustatyta, kad K. L. piktybiškai nuteikinėjama prieš tėvą R. L.. K. L. norėtų, kad tėvas R. L. ją suprastų, o ne tik vadovautųsi teismo sprendimu.
39. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pokalbio tarp išieškotojo R. L. ir dukros K. L. nustatyta, kad dukra atsisako vykti su tėčiu, kur jis yra apsistojęs ir suplanavęs laisvalaikį, paprašė ją parvežti namo.
Dėl ginčo esmės
40. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
41. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, nustatyta R. L. ir O. K. bendravimo su jų dukra K. L. tvarka. Pagal nustatytos tvarkos 1 punktą atsakovas turi teisę kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį penktadienį paimti dukrą K. iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba po paskutinio dukros lankomo būrelio, jeigu K. tokį būrelį lanko ar/arba lankys, ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Jeigu atsakovas nepasinaudoja teise susitikti ir bendrauti su dukra savaitgalį, tuomet šis bendravimo laikas neperkeliamas kitai datai. Ši sąlyga negalioja dukros K. atostogų laikotarpiu (ruduo, žiema, pavasaris, vasara), per dukros K. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), dukros K. ligos atveju, ieškovės ir atsakovo atostogų laikotarpiu, Tėvo ir Motinos dieną, ieškovės ir atsakovo gimimo dieną, kasmetiniu šventiniu periodu (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, N. Metai, Šv. Velykos).
44. 2022-06-02 išieškotojas R. L. elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei O. K. laišką, kuriuo informavo, kad 2022-06-03, 15.00 val., atvažiuos pasiimti dukrą po pamokų savaitgaliui. Nurodė, kad laukia patvirtinimo. Galimai 2022-06-03 (datos nematyti) 14.40 val. išieškotojas R. L. parašė žinutę skolininkei O. K. klausdamas, ar dukrą pasiimti iš mokyklos, ar namų. Skolininkė jam atrašė „turi teismo sprendimą ir vadovaukis“. Iš teismo posėdžio metu pateikto 2022-06-03 pokalbio tarp išieškotojo R. L. ir dukros K. L. garso įrašo nustatyta, kad dukra atsisako susitikti su tėčiu, kviečia jį atvykti į namus. 2022-06-03, 16.26 val. K. L. išieškotojui parašė „Kodėl neatvažiavai“, R. L. atrašė: „Atrašyk – dukrelę buvau atvykęs ir laukiau kieme, bet tu telefonu pasakei, kad su manimi nevažiuosi“, po to K. L. parašė „Atrašau – tėtuši man atsiliepus tu manęs paklausei. Aš tau atsakiau jog kai atvažiuosi į butą aptarsim“.
45. 2022-06-06 skolininkė O. K. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad ji niekada nepažeidė bendravimo su vaiku tvarkos, kad ji negali dukros priversti bendrauti su išieškotoju. Paaiškino, kad 2022-06-03 nesulaukė nei antstolio padėjėjos, nei išieškotojo R. L.. Dukra skambino tėčiui ir prašė jo atvažiuoti prie buto, tačiau jis neatvažiavo.
46. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2022-06-03 išieškotojas R. L. nesusitiko su savo nepilnamete dukra pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-12-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas buvo atvykęs susitikti su dukra, kad skolininkė buvo pasiruošusi dukros susitikimui su tėvu, buvo namuose ir laukė atvykstant ir antstolio padėjėjos, kuri ketino fiksuoti vaiko perdavimą, tačiau vaiko ir tėvo susitikimas neįvyko.
47. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skolininkė paaiškino, jog 2022-06-03 dukra nenorėjo praleisti savaitgalio su tėčiu dėl prasidėjusių skausmingų menstruacijų, be to, dukra yra paauglė, dažnai keičia savo nuomonę ir tiesiog tą kartą vykti kartu su tėčiu nenorėjo, bet norėjo susitikti ir pasikalbėti. Išieškotojo nuomone, būtent skolininkė neatliko jokių veiksmų įvykdyti teismo sprendimą, o jo neįgyvendinimą susiejo su tariamu dukros nenoru matytis su tėvu. Byloje nevertinta, dėl kokių priežasčių dukra nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė nenorą bendrauti, kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį.
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šiuo konkrečiu atveju išieškotojo susitikimas su vaiku neįvyko iš esmės dėl abiejų tėvų kaltės, nebendradarbiaujant ir tiksliai nesusitariant, kaip ir iš kur bus pasiimta dukra. Vaiko tėvų santykiai konfliktiški, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad skolininkė piktybiškai daro žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams, kad skolininkė sąmoningai ar netyčia nuteikinėtų vaiką prieš tėvą, neigiamai apie jį atsilieptų ir pan., dėl ko vaikas atsisakytų bendrauti ar sutikti su skyrium gyvenančiu tėvu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad šiuo nagrinėjamu atveju vaiko nenoras bendrauti su tėvu būtų nulemtas skolininkės kaltų ar neatsargių veiksmų.
49. Skolininkės kaltę paneigia ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-08-22 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos bylos, kuriame nurodyta, kad Telšių vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022-08-04 gautas R. L. pranešimas, kad O. K. piktybiškai trukdo jam įgyvendinti tėvo teises, t. y. matytis su dukra; išklausius K. L. paaiškinimus, nenustatyta, kad K. L. piktybiškai nuteikinėjama prieš tėvą R. L.. K. L. norėtų, kad tėvas R. L. ją suprastų, o ne tik vadovautųsi teismo sprendimu.
50. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
51. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
52. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas CK, CPK nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat ir išieškotojo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti faktą, jog skolininkė O. K. nevykdė teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo netrukdo ir nevaržo R. L. teisės ir pareigos laisvai bendrauti ir susitikti su savo dukra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei skolininkės elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei neatitiktų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principų.
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgęs į nurodytas teisės normas, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad suinteresuoto asmens R. L. atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens O. K. bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
59. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. K. prašė priteisti iš suinteresuoto asmens R. L. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-10-19 sąskaita už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 500,00 Eur; banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad už advokato paslaugas sumokėta 500,00 Eur suma.
60. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
61. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens O. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl suinteresuotam asmeniui O. K. iš suinteresuoto asmens R. L. priteistina 500,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.