Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė O. K., išieškotojas R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Suinteresuoto asmens, išieškotojo, R. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš 2022 m. birželio 3 d. išieškotojas elektroniniu paštu informavo skolininkę, kad atvažiuos nurodytą dieną pasiimti vaiko. Skolininkė jam nieko neatrašė. Išieškotojas 2022 m. birželio 3 d. iš Skuodo atvyko į Telšius ir 14:40 val. parašė skolininkei, iš kur jam pasiimti dukrą, nes nebuvo aišku, kur ji yra. Skolininkė parašė, kad jis turi vadovautis teismo sprendimu. Išieškotojas paskambino dukrai ir paklausė, iš kur ją pasiimti, bet ji pasakė, kad niekur nevažiuos. Dukra pasiūlė atvažiuoti į jos namus ir pasikalbėti. Išieškotojas į dukros namus nenorėjo važiuoti, nes jų su skolininke santykiai yra labai konfliktiški. Išieškotojas išvažiavo namo ir tada jam dukra parašė įžeidžiančio turinio žinutę. Dukra yra įtakojama skolininkės ir dėl jos kaltės buvo neįvykdytas teismo sprendimas. Išieškotojas gyvena užsienyje ir grįžęs į Lietuvą su dukra norėtų pasimatyti kuo dažniau, tačiau dėl skolininkės elgesio tai ne visada pavyksta. Išieškotojas teismo sprendimą iš savo pusės įvykdė tinkamai. Informavo skolininkę apie būsimą susitikimą, o ji nepranešė apie objektyvias aplinkybes, kodėl dukra negali su juo susitikti. Skolininkė turi įdėti pastangų, kad vaikas susitiktų su išieškotoju. Šiuo atveju ne vaikas turi vykdyti teismo sprendimą. Tikėtina, kad skolininkė nepranešė dukrai, kad ji 2022 m. birželio 3 d. turės susitikti su tėčiu. Dėl nurodytų aplinkybių, skolininkei turi būti skiriama bauda.

Suinteresuoto asmens, skolininkės, O. K., atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti antstolio pareiškimą, kuriuo prašoma skirti baudą skolininkei O. K.. Palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/21/00315 pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo nustatyta R. L. ir O. K. bendravimo su jų dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka (v. b., b. l. 1-16). 2021 m. kovo 12 d. antstolis priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė patvarkymą – reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (v. b., b. l. 17-21). 2022 m. birželio 2 d. išieškotojas R. L. elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei O. K. laišką, kuriuo informavo, kad 2022 m. birželio 3 d., 15.00 val., atvažiuos pasiimti dukrą po pamokų savaitgaliui. Nurodė, kad laukia patvirtinimo (v. b., b. l. 41 ). 2022 m. birželio 2 d. išieškotojas R. L. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį V. Drungilą paprašydamas, kad antstolis 2022 m. birželio 3 d. atvyktų konstatuoti fakto, ar skolininkė duos dukrą pasiimti savaitgaliui, nes iš jos iki šiol negavo jokio atsakymo, be to, nori patekti į butą užfiksuoti elektros skaitiklių parodymus (v. b., b. l. 40 ). Galimai 2022 m. birželio 3 d. (data nesimato) 14.40 val. išieškotojas R. L. parašė žinutę skolininkei O. K. klausdamas, ar dukrą pasiimti iš mokyklos ar namų. Skolininkė jam atrašė „turi teismo sprendimą ir vadovaukis“ (v. b., b. l. 47). Iš teismo posėdžio metu pateikto 2022 m. birželio 3 d. pokalbio tarp išieškotojo R. L. ir dukros K. L. garso įrašo matyti, kad dukra atsisako susitikti su tėčiu, kviečia jį atvykti į namus (b. l. 32). 2022 m. birželio 3 d., 16.26 val. K. L. išieškotojui parašė „Kodėl neatvažiavai“, R. L. atrašė „Atrašyk – dukrelę buvau atvykęs ir laukiau kieme, bet tu telefonu pasakei, kad su manimi nevažiuosi“, po ko K. L. parašė „Atrašau – tėtuši man atsiliepus tu manęs paklausei. Aš tau atsakiau jog kai atvažiuosi į butą aptarsim“ (v. b., b. l. 49 ). 2022 m. birželio 3 d. antstolis skolininkei O. K. surašė pakartotinį patvarkymą – reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (v. b., b. l. 38-39 ). 2022 m. birželio 6 d. skolininkė O. K. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad ji niekada nepažeidė bendravimo su vaiku tvarkos, kad ji negali dukros priversti bendrauti su išieškotoju. Paaiškino, kad 2022 m. birželio 3 d. nesulaukė nei antstolio padėjėjos, nei išieškotojo R. L.. Dukra skambino tėčiui ir prašė jo atvažiuoti prie buto, tačiau jis neatvažiavo (v. b., b. l. 44). 2022 m. birželio 6 d. išieškotojas R. L. kreipėsi į antstolį V. Drungilą su prašymu surašyti aktą dėl 2019 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo nevykdymo, nes skolininkė O. K. neužtikrina dukros bendravimo su juo teismo sprendimo nustatyta tvarka (v. b., b. l. 46). 2022 m. rugpjūčio 1 d. antstolis surašė aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą ir kreipėsi į teismą su prašymu taikyti teismo sprendimą neįvykdžiusiam asmeniui baudą (v. b., b. l. 53-57). Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos bylą nurodyta, kad Telšių vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. rugpjūčio 4 d. gautas R. L. pranešimas, kad O. K. piktybiškai trukdo jam įgyvendinti tėvo teises, t. y. matytis su dukra. Nutarime nurodyta, kad išklausius K. L. paaiškinimus, nenustatyta, kad K. L. piktybiškai nuteikinėjama prieš tėvą R. L.. K. L. norėtų, kad tėvas R. L. ją suprastų, o ne tik vadovautųsi teismo sprendimu (b. l. 24-26).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Pagal jį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, tik jį įvykdžius galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, nustatyta R. L. ir O. K. bendravimo su jų dukra K. L. tvarka. Pagal nustatytos tvarkos 1 punktą atsakovas turi teisę kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį penktadienį paimti dukrą K. iš mokyklos po paskutinės pamokos ar/arba po paskutinio dukros lankomo būrelio, jeigu K. tokį būrelį lanko ar/arba lankys, ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Jeigu atsakovas nepasinaudoja teise susitikti ir bendrauti su dukra savaitgalį, tuomet šis bendravimo laikas neperkeliamas kitai datai. Ši sąlyga negalioja dukros K. atostogų laikotarpiu (ruduo, žiema, pavasaris, vasara), per dukros K. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), dukros K. ligos atveju, ieškovės ir atsakovo atostogų laikotarpiu, Tėvo ir Motinos dieną, ieškovės ir atsakovo gimimo dieną, kasmetinių šventinių periodu (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos, N. Metai, šv. Velykos).

Iš byloje esančių duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. birželio 3 d. išieškotojas R. L. nesusitiko su savo nepilnamete dukra K. L. pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2021, nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą. Iš šioje byloje, antstolio vykdomojoje byloje pateiktų šalių susirašinėjimo, fotonuotraukų, garso įrašo matyti, jog 2022 m. birželio 3 d. išieškotojas buvo atvykęs susitikti su dukra, skolininkė tai pat buvo pasiruošusi dukros susitikimui su tėvu. Skolininkė su dukra buvo namuose ir, be kita ko, skolininkė laukė atvykstant ir antstolio padėjėjos, kuri ketino fiksuoti vaiko perdavimą. Nėra pagrindo netikėti skolininkės paaiškinimu, kad ji apie antstolio padėjėjos atvykimą buvo informuota telefonu, nes ir pats išieškotojas elektroniniu laišku to prašė antstolio. Skolininkė pati jautėsi suklaidinta dėl to kaip vaikas turi susitikti su tėvu (išeiti į lauką ar laukti bute), pati skambino antstolio padėjėjai, kai nesulaukė atvykstant. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes ir bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju išieškotojo susitikimas su vaiku neįvyko iš esmės dėl abiejų tėvų kaltės, nebendradarbiaujant ir tiksliai nesusitariant kaip ir iš kur bus pasiimta dukra. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. birželio 3 d. pati K. L. atsisakė susitikti su tėvu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad skolininkė savo veiksmais būtų įtakojusi dukros nenorą ginčo dieną susitikti su tėčiu. Skolininkė teigia, jog 2022 m. birželio 3 d. dukra nenorėjo praleisti savaitgalio su tėčiu dėl prasidėjusių skausmingų menstruacijų. Taip pat skolininkė pažymėjo, kad dukra yra paauglė, dažnai keičia savo nuomonę ir tiesiog tą kartą vykti kartu su tėčiu nenorėjo, bet norėjo susitikti ir pasikalbėti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas skolininkės piktybiškumas ar pakartotinio ir tęstinio pobūdžio veikimas ar neveikimas, darant žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Pažymėtina, jog teismo vertinimu, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad šiuo nagrinėjamu atveju vaiko nenoras bendrauti su tėvu būtų nulemtas skolininkės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y., kad skolininkė sąmoningai ar netyčia nuteikinėtų vaiką prieš tėvą, neigiamai apie jį atsilieptų ar pan. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas su dukra susitiko 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. birželio 15 d. Skolininkė neprieštarauja, kad dukra su tėvu susitiktų ir ne pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Skolininkės kaltę šiuo atveju paneigia ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas, iš kurio turinio matyti, kad K. L. nurodė, kad jos mama (skolininkė) O. K. netrukdo jai bendrauti su tėvu. Nutarime taip pat nurodyta, kad iš tėvo pusės ji norėtų daugiau supratimo ir atsižvelgimo į jos norus. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti prielaidą, kad išieškotojas bendraudamas su dukra galimai nėra pakankamai lankstus vaiko atžvilgiu. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei neatliktų skolininko skatinimo vykdyti teismo sprendimą funkcijos. Sprendžiant dėl baudos skolininkei skyrimo, siekiant kompensuoti išieškotojui žalą, padarytą dėl teismo sprendimo nevykdymo, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principais. Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei skolininkės elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei neatitiktų aukščiau minėtų principų turinio.

Teismas taip pat pažymi, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Iškilus teismo sprendime dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-27866-1090/2021).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti fakto, jog skolininkė O. K. nevykdė teismo sprendimo, todėl antstolio Vaido Drungilo pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Atmetus antstolio pareiškimą, teismas nesprendžia dėl išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismo posėdžio metu antstolis Vaidas Drungilas atsisakė pareiškimo reikalavimo nustatyti, kokia bauda prievolės skolininkei skirtina už kiekvieną kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejį. Antstolio atsisakymas dėl dalies pareiškimo reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skolininkei O. K. skyrimo.

Priimti antstolio Vaido Drungilo pareiškimo dalies dėl reikalavimo nustatyti, kokia bauda prievolės skolininkei skirtina už kiekvieną kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejį atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.