Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d., kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 24 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. S. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis bausmės vykdymas D. S. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus: 1) per visą probacijos laiką toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 6 (šešis) probacijos mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 3) visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdysiančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes, ir šioje bylos dalyje E. T. nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtąja už realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis sudarančia BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir E. T. nustatyta už visas nusikalstamas veikas subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes, ir šioje bylos dalyje E. T. nustatyta subendrinta – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtąja už realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis sudarančia BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, ir tokiu būdu E. T. nustatyta subendrinta už visas nusikalstamas veikas – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. T. paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų padarymą subendrintos iš dalies jas sudedant, prie paskirtos griežtesnės bausmės, t. y. 2 (metų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant paskirtos mažesnės bausmės, t. y. 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo, dalį ir jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių to laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos subendrintos, galutinės 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir E. T. paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

E. T. į paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta visa jo atlikta bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį.

Civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į ieškinio padavimą, klausimas dėl ieškinio, jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusios D. K. civilinis ieškinys netenkintas.

(duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintas iš dalies. Solidariai iš D. S., D. S., E. T. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 3 550,00 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Likusi (duomenys neskelbtini) ieškinio dalis netenkinta.

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, būtent: tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. 18.05 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – UAB „A“ AB „Swedbank“ MasterCard mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – mokėjimo kortelės PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir įgijęs šią mokėjimo kortelę su PIN kodu iki 2017 m. birželio 28 d. laikė savo automobilyje.

2. Be to, D. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule, bendrininkų grupėje su E. T., E. S., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. 14.14 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) paprašius (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. T., kad šis gautų banko sąskaitas, kurias būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti, pastarajam sutikus, ir šiam telekomunikacijų pagalba tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu sutarus su laisvėje buvusiais asmenimis E. S., A. P., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad šie jam pateiks banko sąskaitas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pateikus J. S. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. Bank of Ireland banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. pateikus savo AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. pateikus D. S. perduotą UAB „A“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 27 d. 14.14 val. ir 17.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini) D. S. į jo naudojamą mobilaus ryšio telefoną AB „Telia Lietuva“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos tyrėju R. ir banko saugos darbuotoju T., melagingai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) AB „DNB“ banko sąskaitos nusikaltėliai bando išgryninti pinigus, todėl reikalinga su sąskaita atlikti tam tikrus veiksmus ir nurodė padiktuoti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, ir parapijos (duomenys neskelbtini) D. S. patikėjus melaginga informacija šis padiktavo (duomenys neskelbtini) parapijos AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – AB „DNB“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko E. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas (duomenys neskelbtini) parapijos AB „DNB“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones 2017 m. birželio 27 d., 18.05 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos prie (duomenys neskelbtini) parapijos AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko finansines operacijas į kitų asmenų banko sąskaitas: 1 500 ir 3 000 Eur į A. P. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur į V. G. B. of Ireland banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur į J. S. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur į R. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į D. D., AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į UAB „A“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko E. T. davė nurodymus pinigus išgryninti ir skambindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu dėl pinigų išgryninimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, A. P., E. S. organizavo pinigų išgryninimą ir perdavimą kitiems asmenims.

2.1. Toliau, A. P. kartu su A. V., vykdydami E. T. nurodymus, A. P. davus A. V. savo AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę, šis 2017 m. birželio 27 d. 1 090 Eur per du kartus išgrynino AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o A. P. 2 980 Eur išgrynino AB „DNB“ banko padalinyje, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (23,84 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų išgryninimą kaip banko mokesčiai), po ko dalį pinigų kartu su A. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išleido savo reikmėms, kitą dalį A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė E. T. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Likusi suma 406,16 Eur liko neišgryninta ir 2019 m. vasario 28 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

2.2. Toliau V. G. vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. nurodymus, 2017 m. birželio 28 d. 10 500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose ir šiuos pinigus perdavė A., o likusi suma 4 336,65 Eur liko neišgryninta ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

2.3. J. S., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 1 900 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 28 d. 1 900 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

2.4. R. D., nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 1 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 30 d. 997,97 Eur (2,03 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų grąžinimą kaip banko mokesčiai) buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

2.5. D. D., nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 5 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 28 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

2.6. E. S. ir D. S. vykdydami E. T. nurodymus pervestus 5 000 Eur 2017 m. birželio 28 d. laikotarpyje nuo 08.05 val. iki 12.14 val. bandė išgryninti AB „Swedbank“ bankomatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau 5 000 Eur neišgrynino dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Swedbank“ bankas, UAB „A“ banko sąskaitą užblokavo ir 2019 m. kovo 7 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinti į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą.

Tokiu būdu, D. S. bendrininkų grupėje su E. T., E. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 5 000 Eur, tačiau šių pinigų neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Swedbank“ bankas UAB „A“ banko sąskaitą užblokavo.

3. Be to, D. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule, bendrininkų grupėje su E. T., E. S., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 9 d., 15.35 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) paprašius (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. T., kad šis gautų banko sąskaitas, kurias būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti, pastarajam sutikus, ir šiam telekomunikacijų pagalba tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu sutarus su laisvėje buvusiais E. S. ir D. S. ir šiems pateikus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautą L. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 9 d., 15.35 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. K. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną AB „Telia Lietuva“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir banko darbuotoju T. P., melagingai nurodė, kad nusikaltėliai bando įsilaužti į jos AB „Swedbank“ banko sąskaitą ir į (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitą, todėl reikalinga su sąskaitomis atlikti tam tikrus veiksmus ir nurodė padiktuoti prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis, D. K. patikėjus melaginga informacija ši padiktavo savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – AB „Swedbank“ interneto banko naudotojų identifikavimo kodus bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko E. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas D. K. ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones 2017 m. liepos 9 d. 16.36 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos prie D. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko finansines operacijas į kito asmens banko sąskaitą: 1000 Eur iš D. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 4 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos į L. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko E. T. davė nurodymus pinigus išgryninti ir skambindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu dėl pinigų išgryninimo E. S., E. S. dėl pinigų išgryninimo skambindamas D. S. organizavo pinigų išgryninimą, ir perdavimą kitiems asmenims.

3.1. Toliau L. K. nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 9 d. laikotarpyje nuo 17.03 val. iki 17.06 val. 5 000 Eur per penkis kartus išgrynino AB „Svedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir iškart perdavė automobiliu atvykusiems E. S. ir D. S., iš jų 100 Eur gaudama kaip atlygį už paslaugą, o kitus likusius 4 900 Eur E. S. perdavė E. T. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Tokiu būdu, D. S. bendrininkų grupėje su E. T., E. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo D. K. ir (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ne mažiau 4 900 Eur, padarydami D. K. 1 000 Eur turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur turtinę žalą.

4. E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule, bendrininkų grupėje su D. S., E. S., A. P., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule pasikėsino įgyti ir įgijo svetimą turtą, būtent : tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. 14.14 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) paprašius (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. T., kad šis gautų banko sąskaitas, kurias būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti, pastarajam sutikus, ir šiam telekomunikacijų pagalba tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu sutarus su laisvėje buvusiais asmenimis E. S., A. P., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad šie jam pateiks banko sąskaitas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pateikus J. S. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. Bank of Ireland banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. pateikus savo AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. pateikus D. S. perduotą UAB „A“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-27 14.14 val. ir 17:30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. S. į jo naudojamą mobilaus ryšio telefoną AB „Telia Lietuva“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos tyrėju R. ir banko saugos darbuotoju T., melagingai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) AB „DNB“ banko sąskaitos nusikaltėliai bando išgryninti pinigus, todėl reikalinga su sąskaita atlikti tam tikrus veiksmus ir nurodė padiktuoti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, ir (duomenys neskelbtini) D. S. patikėjus melaginga informacija šis padiktavo (duomenys neskelbtini) AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – AB „DNB“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko E. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas. (duomenys neskelbtini) AB „DNB“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones 2017 m. birželio 27 d., 18.05 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos prie (duomenys neskelbtini) parapijos AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko finansines operacijas į kitų asmenų banko sąskaitas: 1 500 ir 3 000 Eur į A. P. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur į V. G. Bank of Ireland banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur į J. S. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur į R. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į D. D., AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į UAB „A“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko E. T. davė nurodymus pinigus išgryninti ir skambindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu dėl pinigų išgryninimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, A. P., E. S. organizavo pinigų išgryninimą ir perdavimą kitiems asmenims.

4.1. Toliau, A. P. kartu su A. V., vykdydami E. T. nurodymus, A. P. davus A. V. savo AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę, šis 2017 m. birželio 27 d. 1 090 Eur per du kartus išgrynino AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o A. P. 2 980 Eur išgrynino AB „DNB“ banko padalinyje, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (23,84 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų išgryninimą kaip banko mokesčiai), po ko dalį pinigų kartu su A. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išleido savo reikmėms, kitą dalį A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė E. T. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Likusi suma 406,16 Eur liko neišgryninta ir 2019 m. vasario 28 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

4.2. Toliau V. G. vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. nurodymus, 2017 m. birželio 28 d. 10 500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose ir šiuos pinigus perdavė A., o likusi suma 4 336,65 Eur liko neišgryninta ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

4.3. J. S., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 1 900 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 28 d. 1 900 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

4.4. R. D., nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 1 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 30 d. 997.97 Eur (2,03 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų grąžinimą kaip banko mokesčiai) buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

4.5. D. D., nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką pervestų 5 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 28 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

4.6. E. S. ir D. S. vykdydami E. T. nurodymus pervestus 5 000 Eur 2017 m. birželio 28 d. laikotarpyje nuo 08.05 val. iki 12.14 val. bandė išgryninti AB „Swedbank“ bankomatuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau 5 000 Eur neišgrynino dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Swedbank“ bankas, UAB „A“ banko sąskaitą užblokavo ir 2019 m. kovo 7 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Tokiu būdu, E. T. bendrininkų grupėje su D. S., E. S., A. P., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti (duomenys neskelbtini) parapijos 17 642,81 Eur ir įgijo (duomenys neskelbtini) 14 595,87 Eur, padarydami (duomenys neskelbtini) 14 595,87 Eur turtinę žalą.

5. Be to E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad apgaule, bendrininkų grupėje su D. S., E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 9 d., 15.35 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) paprašius (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. T., kad šis gautų banko sąskaitas, kurias būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti, pastarajam sutikus, ir šiam telekomunikacijų pagalba tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu sutarus su laisvėje buvusiais E. S. ir D. S. ir šiems pateikus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautą L. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 9 d., 15.35 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. K. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną AB „Telia Lietuva“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir banko darbuotoju T. P., melagingai nurodė, kad nusikaltėliai bando įsilaužti į jos AB „Swedbank“ banko sąskaitą ir į (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitą, todėl reikalinga su sąskaitomis atlikti tam tikrus veiksmus ir nurodė padiktuoti prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis, D. K. patikėjus melaginga informacija ši padiktavo savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – AB „Swedbank“ interneto banko naudotojų identifikavimo kodus bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko E. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas D. K. ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones 2017 m. liepos 9 d. 16.36 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos prie D. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko finansines operacijas į kito asmens banko sąskaitą : 1 000 Eur iš D. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 4 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos į L. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko E. T. davė nurodymus pinigus išgryninti ir skambindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu dėl pinigų išgryninimo E. S., E. S. dėl pinigų išgryninimo skambindamas D. S. organizavo pinigų išgryninimą, ir perdavimą kitiems asmenims.

5.1. Toliau L. K. nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 9 d. laikotarpyje nuo 17.03 val. iki 17.06 val. 5 000 Eur per penkis kartus išgrynino AB „Svedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir iškart perdavė automobiliu atvykusiems E. S. ir D. S., iš jų 100 Eur gaudama kaip atlygį už paslaugą, o kitus likusius 4 900 Eur E. S. perdavė E. T. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Tokiu būdu, E. T. bendrininkų grupėje su D. S., E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo D. K. ir (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ne mažiau 4 900 Eur, padarydami D. K. 1 000 Eur turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo

11. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių visumos vertinimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas spręsti, kurie iš byloje suriktų duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei jais remiantis daro išvadas, taip pat vertina, ar surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmeniui inkriminuojama veika, turi visus tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023). Vis tik, tokio pobūdžio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų apygardos teismas nenustatė.

19. Nors skunde pažymima ir tai, kad nebuvo nustatytas tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas, tačiau su šiais teiginiais apygardos teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad E. S. ir D. S. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. E. T. perdavė UAB „A“ banko sąskaitą ir prisijungimus, tą pačią dieną buvo susisiekta ir su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) D. S., tą pačią dieną – 2017 m. birželio 27 d. 18.05 val. buvo neteisėtai prisijungta prie (duomenys neskelbtini) AB „DNB“ banko sąskaitos ir joje atliktos neteisėtos finansinės operacijos pinigus pervedant į kitų asmenų – A. P., V. G., J. S., R. D., D. D., UAB „A“ banko sąskaitas, po ko E. T. davė nurodymą šias pinigų sumas išgryninti, jos buvo gryninamos pareikštame kaltinime nurodytais konkrečiais laikotarpiais. Kaip matyti iš E. S. ir D. S. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, E. S. ragina D. S. kuo greičiau perduoti jam banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, numerį, nes jam savo ruožtu skambina E. T. ir ragina jį kuo greičiau rasti banko sąskaitą ir nuiminėti pinigus (7 t., b. l. 12–18). Be to, analogiškai nusikalstamų veikų įvykdymo laikas yra nustatytas ir nusikalstamos veikos D. K. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdymo metu. Iš baudžiamojoje byloje esančių sąskaitos išrašų manyti, kad būtent 2017 m. liepos 9 d. iš D. K. ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų 1 000 Eur ir 4 000 Eur buvo pervesti L. K. (2 t., b. l. 19–20), tą pačią dieną E. S. ir D. S. dar kartą susirašinėjo apie pinigų perėmimą iš moters, kurios inicialą įvardino iš „L“ raidės (7 t., b. l. 12–18), taigi akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymo laikas yra aiškus.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei sutinkant su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais bei padarytomis teisinėmis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo D. S. atžvilgiu

21. Nuteistasis D. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo, teigia, kad yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

22. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta teisine išvada dėl laidavimo instituto netaikymo nuteistajam D. S., tačiau atkreipia dėmesį į keletą netikslumų, padarytų argumentuojant šį sprendimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta viena iš laidavimo taikymo sąlygų yra tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio nuostatų prasme, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Taigi, esant atvejams, kai kaltininkui yra inkriminuojamas ne vienos nusikalstamos veikos, tačiau keleto jų padarymas, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai išsiaiškinama, ar padaryta pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos sudaro. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tęstinė nusikalstama veika arba jų nesieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tuo tarpu nustačius, kad nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau vis tik apeliantas skunde teisingai akcentuoja, kad šiuo atveju turėjo būti svarstomas klausimas dėl tam tikrų jo padarytų nusikalstamų veikų vertinimo kaip įvykdytų esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

25. Kaip matyti, D. S. šioje baudžiamojoje byloje buvo inkriminuotas trijų nusikalstamų veikų padarymas: 1) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – sukčiavimas D. K. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės – UAB „A“ AB „Swedbank“ MasterCard mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mokėjimo kortelės PIN kodo įgijimas ir laikymas bei 3) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kurio metu buvo panaudota ir D. S. nusikalstamu būdu įgyta elektroninė mokėjimo priemonė – UAB „A“ mokėjimo kortelė bei jos PIN kodas.

26. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra pateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ši sutaptis paprastai nustatoma tuomet, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-361/2011, Nr. 2K-37/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2K-30-788/2023.). Be to, nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tada, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-145-511/2019, Nr. 2K-243-697/2020, Nr. 2K-P-31-788/2021, Nr. 2K-185-976/2021).

27. Kaip matyti ir baudžiamosios bylos medžiagos, įvykdant pasikėsinimą sukčiauti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nuteistasis D. S. visų pirma ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. 18.05 val. įgijo ir laikė UAB „A“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, kurie buvo perduoti kitiems nuteistiesiems siekiant į šią mokėjimo kortelę pervesti apgaulės būdu įgytus pinigus ir juos išgryninti, tačiau nusikalstamo sumanymo nepavyko užbaigti dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „A“ mokėjimo kortelė ir banko sąskaita buvo užblokuota AB „Swedbank“ banko. Taigi, akivaizdu, kad šias nusikalstamas veikas siejo nedidelis laiko tarpas, tačiau svarbiausia – įmonės UAB „A“ mokėjimo kortelės bei PIN kodo įgijimas buvo vienas iš etapų galutinei nusikalstamai veikai įvykdyti – sukčiavimo būdu įgyti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas. Taigi, apygardos teismui akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vis tik tokios pat išvados konstatuoti negalima dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje – baigto sukčiavimo D. K. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šias nusikalstamas veikas – pasikėsinimą sukčiauti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei sukčiavimą D. K. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu skiria laiko tarpas, skiriasi ir nuo šių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys, nei vienas iš sukčiavimų nebuvo kaip etapas, palengvinantis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą ar kitą sukčiavimą, skiriasi ir nusikalstamoje veikoje dalyvavę arba į jos dalyvavimą jiems nežinant įtraukti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje nelaikytina kaip padaryta esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su kitomis veikomis. Įvertinus tai kas išdėstyta, D. S. nelaikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, taigi šiuo atveju vis tik nėra vienos iš būtinųjų laidavimo sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

28. Be to, apeliantas skunde teigia ir tai, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, o tam, kad jo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai pasipildė naujomis aplinkybėmis lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įtakos turėjo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki jo apklausos apylinkės teisme metu praėjęs didelis laiko tarpas. Apygardos teismas, išanalizavęs viso baudžiamojo proceso metu duotus D. S. parodymus, sprendžia, kad jo parodymai, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nebuvo nuoseklūs ir nuoširdūs. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 10 d. nuteistasis neigė padaręs jam inkriminuotas nuskalstamas veikas, teigė nepažįstantis ir jose dalyvavusių kitų asmenų (8 t., b. l. 82–86), tuo tarpu apklausiamas antrą kartą 2020 m. lapkričio 16 d. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad kitam nuteistajam – E. S. davė turėtą UAB „A“ banko sąskaitos numerį, žinojo, kad ši banko sąskaita bus perduota apgaulės būdu įgytoms lėšoms išgryninti, taip pat kartu su E. S. gavo L. K. banko sąskaitą, kuri taip pat buvo panaudota apgaulės būdu gautiems pinigam išgryninti, tačiau nusikalstamų veikų neorganizavo, iš anksto apie jas nežinojo, kitų asmenų, dalyvavusių nusikalstamų veikų daryme nepažinojo (8 t., b. l. 118–119). Trečiąjį kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 3 d. D. S. kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino, teigė, kad įgijo UAB „A“ mokėjimo kortelę su jos PIN kodu, kurią kartu su E. T. ir E. S. panaudojo sukčiavimo būdu įgytiems pinigams pervesti ir išgryninti, taip pat E. T. nurodymu kartu su E. S. organizavo sukčiavimo būdu įgytų pinigų išgryninimą iš L. K. banko sąskaitos (8 t., b. l. 127). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 23 d. D. S. nors ir nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti ir perskaityti antrieji ir tretieji parodymai yra teisingi, teigė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su E. S., tačiau neigė, kad parodymus davė ir apie E. T., pasirašė įtariamojo apklausos protokolus, tačiau jų neskaitė (14 t., b. l. 175). Taigi, nors nuo nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų iki jo apklausos apylinkės teisme ir buvo praėjęs pakankamai didelis laiko tarpas, daugiau nei šešeri metai, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. S. iš dalies pradėjo pasakoti nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes tik po trejų metų (2020 m. lapkričio 16 d. apklausos metu) nuo nusikalstamų veikų padarymo, taigi apeliacinės instancijos teismo šis nuteistojo argumentas dėl jo parodymų kitimo neįtikino ir yra atmestinas. Be kita ko, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nepatikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau labiau teigė neprisimenantis daugumos aplinkybių, apie kurias jam buvo užduoti klausimai. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad yra nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga.

29. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatytų sąlygų, tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai pagrindžia ir šių sąlygų neegzistavimo faktą. Nors baudžiamojoje byloje ir yra mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad D. S. atlygino dalį – 450 Eur turinės žalos padarytos (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 179), tačiau kaip teisingai akcentuota apylinkės teismo nuosprendyje, tai yra nedidelė dalis visos keliems nuteistiesiems solidariai priteistos atlyginti turtinės žalos, juolab, ši dalis atlyginta tik praėjus septyneriems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl spręsti, kad nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo instituto taikymo sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra vertinamojo pobūdžio. Taigi, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį nuteistojo padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021). Šiuo atveju svarbu tai, kad D. S. Švedijos Karalystėje 2017 m. gruodžio 29 d. procesiniu sprendimu buvo nuteistas už tyčinį padegimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (8 t., b. l. 100–103), taigi negalima teigti, kad šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos Lietuvos Respublikoje yra atsitiktinio pobūdžio, juolab, nusikalstamą veiką Švedijos Karalystėje nuteistasis įvykdė (2017 m. liepos 30 d.) jau po šių sukčiavimų Lietuvos Respublikoje (2017 m. birželio 27 d., 2017 m. liepos 9 d.). Tai, kad nuteistasis šiuo metu pakeitė savo gyvenimo būdą, dirba, mokosi, augina keturis vaikus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, vertinant tai, kad dar šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo du mažamečius vaikus, tačiau tai jo nuo teisei priešingų veiksmų nesulaikė, SODRA duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo metu jis niekur nedirbo (8 t., b. l. 107), taigi tai suponuoja išvadą, kad piniginių lėšų bandė gauti neteisėtais būdais.

30. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino laiduotojos galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam bei jos asmenybę. Vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neabejojant laiduotojos teigiama asmenybės charakteristika, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į kitą laidavimo institutui svarbią aplinkybę, t. y. tai, kad nuteistasis yra pakankamai brandi ir susiformavusi asmenybė, taigi tai skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui sukėlė abejonę dėl laidavimo instituto taikymo tikslingumo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos tesimo praktikoje ne kartą pažymėta, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).

32. Taigi, nors baudžiamojoje byloje ir buvo nustatyta, kad galima laiduotoja O. M. yra charakterizuojama teigiamai (neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, tobulėjanti mokslinėje srityje), tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju D. S. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, tuo tarpu O. M. nelaikytina asmeniu, turinčiu autoritetą nuteistajam. D. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, šiuo metu yra dirbantis, mokosi, turi keturis vaikus. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad D. S. yra savarankiškas ir brandus asmuo, kurio gyvenimiška patirtis leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jis neabejotinai suprato, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galėjo susilaikyti nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau to nepadarė.

33. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. S. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šioje dalyje nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl D. S. paskirtos bausmės

34. D. S. skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam akivaizdžiai per griežtą bausmę, netinkamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Taip pat pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nepateikti ir motyvai dėl kokių priežasčių jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo vertinamos kaip padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

35. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai). Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

36. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

37. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė bei už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus: per visą probacijos laiką toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus 6 (šešis) probacijos mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdysiančios institucijos leidimo.

38. Nagrinėjamu atveju skirdamas nuteistajam bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. padarė vieną nesunkų bei apysunkį nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors apelianto įsitikinimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau apygardos teismas su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 28 punkte, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu davė nenuoseklius parodymus, iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, vėliau pripažino iš dalies, dar vėliau – nors kaltę pripažino, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme vis tik neigė tam tikras nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, taigi šiuo atveju konstatuoti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindo.

39. Skundo autoriaus teigimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Vis tik, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik tuomet, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad D. S. atlygino palyginti nedidelę padarytos žalos sumą – 450 Eur turinės žalos padarytos (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu padaryta žala vien tik šiai bendrijai siekia 4 000 Eur, taigi liko neatlyginta dar ženkli šios turtinės žalos suma – 3 550 Eur. Kaip skunde nurodė pats nuteistasis, nors jis šiuo metu dirba, tačiau turi ir keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, todėl abejotina, ar nuteistasis turės galimybę operatyviai ir greitai atlyginti padarytą turtinę žalą, juolab, kad per beveik septynerius metus nuo nusikalstamos veikos padarymo jis atlygino tik nedidelę jos dalį. Ši aplinkybė kartu suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos atlyginti padarytą žalą nėra itin nuoširdžios.

40. Be to, nors D. S. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, tačiau už trijų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat jis yra teistas užsienio valstybėje už tyčinį padegimą (8 t., b. l. 100–103). Šios jo įvykdytos nusikalstamos veikos turi finansinį pobūdį, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jų padarymo metu nuteistasis būtų turėjęs darbo vietą, taigi darytina išvada, kad vykdydamas sukčiavimus bendrai su kitais asmenimis jis siekė finansinės naudos, be to, laikė ir įmonės, kuri jam nepriklausė ir su ja jo nesiejo jokie darbo santykiai, banko kortelę bei turėjo jos PIN kodą. Tai sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamas veikas siekė gauti pajamų neteisėtais būdais. Tai, kad nuteistasis pastaruosius keletą metų dėjo pastangas keisti savo gyvenimo būdą – įsidarbino, darboviečių charakterizuojamas teigiamai, mokosi, šiuo metu augina jau keturis vaikus (15 t., b. l. 171–180) sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis ir paskiriant įpareigojimus, tačiau nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę.

41. Visgi, kaip jau nustatyta šio nuosprendžio 25-27 punktuose, pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes neįvertino to, kad dvi iš trijų D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) sutapčiai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl paskirtųjų bausmių bendrinimo. Nuteistajam D. S. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmei (BK 214 straipsnio 1 dalis) apimant švelnesnę 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) bei ši 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 182 straipsnio 1 dalis), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. S. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl nuteistajam E. T. paskirtos bausmės

42. Nuteistojo E. T. gynėja apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

43. Teismas, E. T. parinkdamas bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė keturis apysunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus, bei pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad nuteistasis iš viso teistas dvylika kartų, iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas aštuonis kartus, taip pat yra teistas ir užsienio valstybėje (11 t., b. l. 6–20). E. T. yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat už sukčiavimus. Šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, vėliau, po šių nusikaltimų įvykdymo E. T. buvo teisiamas dar ne kartą. Nuteistasis nusikalstamas veikas ėmė vykdyti dar būdamas nepilnametis, pakartotinai nusikalsdavo net ir atlikęs jam paskirtas bausmes arba jų vykdymo metu, iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuo 2019 m. E. T. drausmine tvarka baustas arba jo elgesys svarstytas drausminėje komisijoje penkiolika kartų, skatintas devynis kartus (15 t., b. l. 110–111), nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2022 m. gruodžio 19 d. pradėjo dirbti (15 t., b. l. 135), tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų dėjęs pastangas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

44. Šios aplinkybės apygardos teismui suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdo analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip siekdamas gauti sau finansinės naudos. Faktas, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdo ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog E. T. nėra linkęs koreguoti savo elgesio teigiama linkme ir nenori pasitaisyti, iš savo teisei priešingo elgesio jokių išvadų nepadarė. Šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad tik jam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

45. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam bausmes parinko įvertinęs tai, kad nėra nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, praeityje jis ne kartą teistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo E. T. asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad savo apeliaciniame skundo to neprašo ir nuteistojo gynėja.

Dėl civilinių ieškinių

46. Nuteistojo E. T. gynėja apeliaciniame skunde taip pat prašo atmesti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pareikštus civilinius ieškinius.

47. Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, turi išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimas tenkini baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį priimamas tuomet, kai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kaltininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių bei tarp kaltininko veikos ir atsiradusio žalos yra priežastinis ryšys. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

48. Pažymėtina, kad išimtiniais atvejais, kuomet civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nenustatinėjama ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala ir ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginama, tuo tarpu sprendžiamas tik ieškinio dydžio klausimas.

49. (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 759,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 174). Apklausiamas 2024 m. balandžio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) D. S. nurodė, kad galutinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo siekia 24 422 Eur (15 t., b. l. 140), tačiau baudžiamojoje byloje nėra padidintą civilinio ieškinio reikalavimą pagrindžiančių duomenų.

50. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį savo procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) D. S. nurodė, jog bankas jam turi grąžinti 10 000 Eur, tuo tarpu kitoje baudžiamojoje byloje iš A. P. (duomenys neskelbtini) priteista atlyginti 4 093,84 Eur turtinę žalą, todėl šioje baudžiamojoje byloje, neatidėjus jos nagrinėjimo, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti priteistinos turtinės žalos sumą atribojant nuteistųjų civilinę atsakomybę, nedalyvaujant A. P. bei neįtraukus į bylos nagrinėjimą banko. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo E. S. vardu D. S. buvo atliktas pavedimas 210 Eur sumai kaip dalis žalos atlyginimo (15 t., b. l. 38).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatą, kad kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas negali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

52. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 29) įtvirtintos nuostatos, jog teismui pripažinus civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla nėra užvedama, tuo tarpu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tas pats teismas tęsia civilinio ieškinio išsprendimo procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) nuostatas. Pastebėtina, kad nepaisant to, koks yra pareikšto civilinio ieškinio dydis, bylos nagrinėjimas pagal CPK normas yra tęsiamas tame teisme, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokiu atveju, dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Svarbu ir tai, kad nagrinėdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio, teismas nebesprendžia ar yra ieškinio pagrindas ir negali atmesti civilinio ieškinio, tačiau turi teisę iš ieškovo pareikalauti papildomos, ieškinio dydį pagrindžiančios medžiagos. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis bei papildomai ieškovo pateikta ar teismo iniciatyva išreikalauta medžiaga.

53. Taigi, apygardos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje kilus ginčui dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo ir nesant galimybės jo išspręsti negavus papildomų duomenų bei neatidėjus bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. sprendė, kad (duomenys neskelbtini) D. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio atlyginimą, perdavus jį nagrinėti iš baudžiamosios bylos civilinio proceso tvarka, nėra paneigiama. Atsižvelgiant į tai, kad šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. byloje įrodyta, kad dėl nuteistųjų teisei priešingų veiksmų apgaulės būdu įgyjant (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus buvo padaryta turtinė žala, tačiau tiksliam jos dydžiui nustatyti reikalinga gauti papildomus duomenis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą jį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo E. T. gynėjos apeliaciniame skunde dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, be to, kad prašoma, jog nuteistasis būtų išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš esmės nėra nurodyta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje.

54. Be to, (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 4 000 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 16). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vienas iš nuteistųjų – D. S. atlygino dalį (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos – 450 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš E. S., D. S., E. T. (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 3 550 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su šia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo procesinio sprendimo dalimi. Kaip minėta aukščiau, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų, tame tarpe ir E. T., kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas D. K. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kadangi nuteistieji veikė bendrai, neabejotina, kad turtinė žala turi būti priteista solidariai iš visų nuteistųjų, įvykdžiusių nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

55. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį E. T. sudaro 685,63 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

56. Taip pat buvo gauta ir 2024 m. spalio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį D. S. sudaro 446,44 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

57. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

58. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. T. šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, nusikalstamų veikų įvykdymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, taigi akivaizdu, kad jis nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie E. T. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jam solidariai su kitais nuteistaisiais priteista atlyginti civilinį ieškinį, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba E. T. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo E. T..

59. Nuteistasis D. S. šiuo metu yra dirbantis, tačiau išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, jam solidariai kartu su kitais nuteistaisiais priteista atlyginti civilinį ieškinį, paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o jo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba D. S. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo D. S..

Dėl rašymo apsirikimo klaidų

60. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad nusikalstama veika (duomenys neskelbtini) atžvilgiu turi būti perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (16 t., b. l. 98), rezoliucinėje dalyje vis tik neteisingai nurodė pripažįstantis D. S. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nors toliau rezoliucinėje dalyje skirdamas bausmę teisingai įvardino BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Šis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas netikslumas, įvertinus visą nuosprendžio turinį, laikytinas rašymo apsirikimo klaida ir ištaisytinas.

61. Be kita ko, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, skirdamas D. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skiria ją pagal BK 24 straipsnio 1 dalį (16 t., b. l. 105). Įvertinus tai, kad aukščiau pats skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas mini, jog pripažįsta nuteistąjį kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, jog toliau rezoliucinėje dalyje skiriant bausmę ir nurodant BK 24 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri turi taip pat būti ištaisyta.

62. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) priteisiant turtinę žalą solidariai iš nuteistųjų – E. S., D. S. ir E. T., pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą ir netiksliai nurodė vieno iš nuteistųjų vardą vietoje E. S. įvardindamas jį „D. S.“ (16 t., b. l. 107). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir ši apylinkės teismo rašymo apsirikimo klaida turi būti ištaisytina nurodant, kad turtinė žala (duomenys neskelbtini) solidariai turi būti priteista iš E. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. S. už BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Neišieškoti iš E. T. valstybės naudai 685,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš D. S. valstybės naudai 446,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (16 t., b. l. 98) padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad D. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (16 t., b. l. 105) padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad D. S. bausmė paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (16 t., b. l. 107) padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad (duomenys neskelbtini) 3 550,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinę žalą solidariai priteista atlyginti iš E. S., D. S. ir E. T..

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.