- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2-17561-1090/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12920-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui V. G. (V. G.), kuriuo prašo: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo V. G. šalių nepilnamečių vaikų V. G. ir A. G. naudai išlaikymą, mokamą po 220,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametės dukros V. G. naudai 4 400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (20 mėn. x 220,00 Eur), bei sūnaus A. G. naudai 3 080,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (14 mėn. x 220,00 Eur); 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais V. G. ir A. G. tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., juos paimdamas ir pristatydamas į gyvenamąją vietą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo faktines aplinkybes, kad atsakovas V. G. yra jos nepilnamečių vaikų V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė su atsakovu kaip šeima gyveno nuo 2019 m. iki 2021 m., tačiau santuokos sudarę nebuvo, atsakovas savo tėvystę vaikų atžvilgiu pripažino. Maždaug nuo 2021 m. vasaros šalių tarpusavio santykiai pablogėjo ir nepavykus išspręsti nesutarimų, 2021 m. lapkričio mėn. šalys apsigyveno skyrium. Ieškovė teigia, jog atsakovas įstatyme nustatytos pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus pilna apimtimi nevykdė, aiškindavo, kad dėl lėšų stygiaus to padaryti negali. Pasak ieškovės, nors šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra maži, dėl savo amžiaus ugdymo įstaigos nelanko, tačiau jų poreikiai maistui, drabužiams bei ugdomajai veiklai ir kt. reikmėms nuolat auga. Ieškovės skaičiavimu, jų patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai reikalinga maždaug 440,00–460,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui (apie 200,00 Eur), drabužiams, higienos reikmenims (apie 80,00 Eur), vaistams, vitaminams, vaistažolių arbatoms (apie 30,00 Eur), lavinimo priemonėms (apie 30,00 Eur), būstui, komunalinėms paslaugoms (apie 70,00 Eur) ir kt. Nurodo, jog ieškovės gaunamos pajamos yra nedidelės, jas sudaro tik 200,00 Eur dydžio motinystės išmoka bei 200,00 Eur dydžio išmokos vaikams „vaiko pinigai“, viena užtikrinti augančių vaikų poreikių patenkinimą ieškovė neturi galimybės – tam būtina atsakovo parama, o atsakovui savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdant, juos išlaikyti padeda ieškovės motina I. T. Taigi, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei interesus iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai iki jų pilnametystės priteistinas išlaikymas, teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur. Ieškovės manymu, išlaikymas nėra per didelis, o atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, teikti tokį išlaikymą yra pajėgus, atsakovas turi nuolatinį oficialų pajamų šaltinį, t. y. jis dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo nepilnametės dukros V. poreikių tenkinimu nesirūpina nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., sūnaus A. – nuo pat jo gimimo (t. y. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas 4 400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas dukrai V. ir 3 080,00 Eur dydžio įsiskolinimas sūnui A., susidaręs iki bylos iškėlimo teisme dienos, jį skaičiuojant po 220,00 Eur per mėn., atitinkamai už 20 mėn. ir 14 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad abu vaikai nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra stipriai prie jos emociškai prisirišę, taip pat yra tinkamai prižiūrimi ir auklėjami, o ryšį su atsakovu palaiko tik epizodiškai su juo bendraudami, abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovė teigia, jog atsakovas su vaikais bendrauja itin retai, maždaug 1 kartą per 1–2 mėn., jo apsilankymai trunka ne ilgiau nei 5–10 min., tačiau ieškovė atsakovui bendrauti su vaikais nedraudžia, kliūčių tam nedaro ir siekia, kad atsakovas su jais bendrautų kaip galima dažniau, palaikytų glaudų ryšį, todėl, įvertinus atsakovo požiūrį į jo, kaip tėvo pareigų vykdymą, ir tuo pačiu siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų, ieškovė siūlo teismui nustatyti tokią atsakovo bendravimo su jais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., juos paimdamas ir pristatydamas į gyvenamąją vietą (el. b. apyrašas, b. l. 21–23).
3. Atsakovas V. G., kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant juos kartu gyvenančiam asmeniui (el. b. priedas, b. l. 1), teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodo, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje ieškovės motinai. Tarnybos nuomone, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, ugdytis, leisti laisvalaiki - gyventi jų dabartinėje gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena apie vienerius metus, atsakovas retai išreiškia norą susitikti su vaikais, paskutinį kartą atsakovas su ja ir vaikais matėsi 2022 m. birželio 25 d., anot ieškovės, kartais atsakovas svečiuojasi ieškovės namuose, tačiau juose praleidžia ne ilgiau kaip 5 min., be to, vaikams niekada nieko neatveža. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikų išlaikymui pinigų iš viso pervedė 3 kartus, t. y. 2022 m. gegužės mėn. 125,00 Eur, birželio mėn. apie 50,00 Eur, liepos mėn. – 60,00 Eur. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 361,00 Eur suma, įskaičius išmoką vaikams (161,00 Eur). Vaikų nuomonė išklausyta nebuvo, atsižvelgiant į mažą jų amžių. Remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma. Dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba išvadoje nurodo, jog atsižvelgiant į vaikų itin mažą amžių ir tai, kad iki šiol abu vaikai gyveno su savo motina, kuri tinkamai vykdė savo, kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu, bei tai, jog gyvenamosios sąlygos vaikų motinos gyvenamoje vietoje yra pritaikytos mažamečių kasdieniniam vystymuisi, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka galėtų būti tikslinama, nurodant dažniau pasikartojančius skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpius, įskaitant bendravimą darbo, švenčių dienomis. Tarnyba taip pat nurodo, jog ieškovės prašoma priteisti kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėn. suma galėtų patenkinti tik būtiniausius vaikų kasdieninius poreikius, o teismui nustačius, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos vaikų tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas (el. b. apyrašas, b. l. 34–42).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog su atsakovu susipažino 2019 metais, pradėjo intensyviai bendrauti, apsigyveno kartu, gimė vaikas, po vaiko gimimo dar buvo kartu, tačiau, kai laukėsi antro vaiko, jie išsiskyrė. Pradžioje gyveno kartu pas ieškovės mamą, tuo metu atsakovas materialiai nepadėjo, kartais mokėjo už maistą ar kažką nupirkdavo, daug dirbdavo, taksi, maisto pavėžėju, atsakovo nuolat nebūdavo namie, buityje jis už nieką nebuvo atsakingas. Jie išsiskyrė ieškovės iniciatyva, ieškovė išėjo iš jų nuomojamo buto maždaug 2020 m. vasaros pabaigoje. Pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas išlaikymo visiškai neteikė, su vaikais bandė bendrauti, šiuo metu bendrauja retai, bet bendrauja, susitinka kartą per mėnesį, tačiau, kad vaikai gyventų su juo, nebuvo išsakęs tokio noro. Taip pat prasidėjus teismui, nuo gegužės mėn. moka vaikams 50,00–100,00 Eur išlaikymą per mėnesį, iki kreipimosi į teismą atsakovas išlaikymo nemokėjo. Apie teismo procesą su atsakovu kalbėjo, jis sakė, kad galėtų mokėti po 100,00 Eur vaikams išlaikymo, atsakovas ieškovei teigė, jog nemato prasmės dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėl ieškiniu prašomos nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos atsakovas nesutiko, jis nori imti vaikus tada, kada jis nori. Pastaruoju metu jis tiesiog paskambina, kad nori paimti vaikus, taip būna maždaug kartą per mėnesį, bendravimo švenčių metu su atsakovu neaptarinėjo. Dažnai bendrauti su vaikais atsakovas nereiškia noro, tačiau ieškovė leidžia bendrauti atsakovui be apribojimų, sutiktų, jei būtų nustatyta, kad atsakovas su vaikais bendrauja bet kuriuo metu, įspėjęs iš anksto ieškovę prieš vieną dieną. Dėl išlaikymo dydžio ieškovė nurodė, jog maistui išleidžia 150,00 Eur kiekvienam vaikui, perka maistą kartu su mama, tiksliai neskaičiuoja, kiek kas mėnesį išleidžia, taip pat patiria išlaidas vaikų rūbams, avalynei, žaislams, lavinimo priemones ir kt. Drabužius perka kas mėnesį, avalynę maždaug kas du mėnesius. Be to, vyresniam vaikui, t. y. mergaitei nustatytas invalidumas, dėl ko reikalinga kineziterapija, baseinas, kitos procedūros, vaikas beveik nevaikšto, įtariamas cerebrinis paralyžius, ketina lankyti specialų darželį. Berniukas specialių poreikių neturi. Taip pat vaikai geria maisto papildus, kai serga perka vaistus. Darželių vaikai nelanko, bet yra užrašyti eilėje. Būstą ieškovė išlaiko kartu su mama, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, vidutiniškai būna apie 200,00 Eur per mėnesį, vasarą – apie 150,00 Eur. Kartais vyksta atostogauti su vaikais, pavyzdžiui, šią vasarą atostogos prie jūros kainavo trims dienoms apie 1 000,00 Eur. Taip pat patiria su vaikais susijusias išlaidas kurui, kadangi dukrą reikia kasdien vežti į procedūras, vaikų kirpimui moka apie 10,00 Eur kiekvienam, dukrai reikės pirkti papildomą įrangą. Pasak ieškovės, nematerialinės pagalbos atsakovas taip pat niekada nėra siūlęs, bet ieškovė mano, jog jeigu paprašytų, jis padėtų, nuvežtų vaikus ar pan. Šiuo metu jų bendravimas normalus, draugiškas, daug nekonfliktuoja, atsakovas gali atvykti į jos namus pabendrauti su vaikais. Atsakovas jai teigia, jog nuolat dirba – (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), atsakovo pajamų ieškovė nežino, bet, ieškovės manymu, atsakovas pinigų turi, nuomojasi gerą būtą su sugyventine, yra gražiai apsirengęs, turi naują telefoną. Ieškovės pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka – 200,00 Eur ir už vaikus po 80,00 Eur, išlaikyti vaikus padeda mama, kuri dar dirba, pati ieškovė neoficialiai dirba prekybos srityje.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog situacija nėra iš esmės pasikeitusi, atsakovas savo elgesio, net ir sužinojęs apie teismo procesą, nekeičia, teisme nedalyvauja, kas rodo jo atsainų požiūrį, atsakovo atsakomybės stoką, savo tėvo pareigos nevykdymą. Dėl išlaikymo dydžio pažymėjo, jog ši suma galėtų būti didesnė ir ieškovė tam neprieštarautų, bet tokia suma buvo pasirinkta, darant nuolaidas atsakovui, nors duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Be to, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir šių sumų priteisimas yra reikšmingas vaikų interesas. Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos teigė, jog ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos pobūdį lėmė atsakovo domėjimasis vaikais, o atsakovas pradėjo daugiau bendrauti su vaikais tik sužinojęs apie iškeltą bylą teisme, vaikams paaugus galbūt bendravimas intensyvės. Taigi, toks reikalavimas buvo suformuotas, kadangi atsakovas pareigos bendrauti su vaikais iš esmės nevykdė. Kadangi atsakovas prie vaikų gerovės neprisideda, todėl ieškovė neprieštarautų, jei teismas nustatytų platesnę bendravimo su vaikais tvarką.
7. Atsakovas V. G. į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (el. b. priedas, b. l. 9), neatvyko, prašymų nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant nepateikė, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta atsakovui V. G. nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu Tarnyba pateikė galutinę išvadą, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi nėra duomenų, kad ieškovė savo pareigas vaikų atžvilgiu vykdytų netinkamai. Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nurodė, jog turi būti nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga tėvui bendrauti su vaikais. Dėl išlaikymo dydžio pažymėjo, jog 220,00 Eur suma galėtų būti didesnė, kadangi mergaitė turi specialių poreikių, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti, o esant išlaikymo įsiskolinimui, jis turėtų būti priteisiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. T. ir atsakovas V. G. nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. G. ir, gyvendami skyrium, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. G., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai (el. b. apyrašas, b. l. 5–6).
10. Ieškovė nurodo, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2020 m. vasaros, nuo tada atsakovas vaikų neišlaiko, vaikais nesirūpina ir jų reguliariai nelanko, o pradėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo ir intensyviau bendrauti su vaikais tik iškėlus šią bylą teisme.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
11. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų V. G. ir A. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su ja, yra stipriai prie motinos emociškai prisirišę, taip pat yra tinkamai prižiūrimi ir auklėjami.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su motina, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos teismui nenurodė. Taigi, byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnyba pateikė išvadą, jog, atsižvelgiant į vaikų itin mažą amžių ir tai, kad iki šiol abu vaikai gyveno su savo motina, kuri tinkamai vykdė savo, kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu bei tai, jog gyvenamosios sąlygos vaikų motinos gyvenamoje vietoje yra pritaikytos mažamečių kasdieniniam vystymuisi, neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Minėta, jog atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų V. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
15. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
16. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., juos paimdamas ir pristatydamas į gyvenamąją vietą. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl jo bendravimo su sūnumi tvarkos nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tarnyba savo išvadoje nurodo, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka galėtų būti tikslinama, nurodant dažniau pasikartojančius skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpius, įskaitant bendravimą darbo, švenčių dienomis, taip pat nurodė, jog turėtų būti nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga tėvui bendrauti su vaikais.
17. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.). Tuo pačiu kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų ar duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Taip pat byloje nenustatyta, jog pats atsakovas siektų reguliariai bendrauti su savo vaikais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog šiuo metu atsakovas su vaikais bendrauja savo nuožiūra, nereguliariai, kada patogu būtent jam, t. y. neatsižvelgdamas į vaikų interesus ir poreikius. Kadangi atsakovas nėra išreiškęs savo pozicijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovei kiekvieną kartą nurodo, kad su vaikais bendraus, kada jis to pageidaus, ieškovė prašo nustatyti bent kiek apibrėžtesnę bendravimo tvarką, kad ji galėtų prognozuoti savo užimtumą.
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
20. Teismas, įvertinęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes, kurių atsakovas byloje neginčijo, taip pat Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į atsakovo bendravimo su vaikais patirtį, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nors ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir yra minimali, tačiau pačiam atsakovui neišreiškiant aiškios pozicijos, kokia ta bendravimo tvarka turėtų būti, yra užtikrinanti bent minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Teismo vertinimo šioje konkrečioje situacijoje ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl gali būti patvirtinta. Tuo pačiu teismas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė praplėsti ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaikais ir kitu laiku, suderinęs bendravimo laiką su ieškovę ne vėliau nei prieš 1 dieną. Pažymėtina, jog ieškovė ir Tarnybos atstovė tokiam teismo pasiūlymui pritarė, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka papildytina minėta nuostata.
21. Remdamasis išdėstytu, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai bei nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:
21.1. atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus sekmadienį nuo 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 14.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
21.2. atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu šios tvarkos 21.1 punkte nenurodytu laiku, suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir vietą ne vėliau nei prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną iki numatomo bendravimo laiko. Tokiu atveju atsakovas pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą.
22. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str. 3 d.).
23. Tuo pačiu išaiškintina, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo skyrium gyvenančiu tėvu (motina), taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pažymėtina, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.
24. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo
25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).
26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
28. Minėta, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.
29. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečių vaikų V. G. ir A. G. poreikių patenkinimui (kievienam iš jų) vidutiniškai reikalinga apie 440,00–460,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 200,00 Eur; drabužiams, avalynei, higienos reikmenims – 80,00 Eur; vaistams, vitaminams (maisto papildams) – 30,00 Eur; lavinimo ir ugdymo priemonėms – 30,00 Eur; būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams) – 70,00 Eur (vienam vaikui tenkanti išlaidų dalis) ir kt. (el. b. apyrašas, b. l. 21). Teismo posėdyje ieškovė patikslino, jog vienam vaikui tenkančios išlaidos maistui sudaro apie 150,00 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, jog V. G. yra nustatyta neįgalumas, mergaitei įtariamas cerebrinis paralyžius, dėl ko mergaitė lanko kineziterapijos, logopedo užsiėmimus, taip pat baseiną ir išlaidos šioms paslaugoms gali siekti iki 200,00 Eur per mėnesį. Papildė, jog ji neįtraukė į vaikų poreikių skaičiuoklę išlaidas, skirtas vaikų laisvalaikiui, atostogoms (kurios 2022 m. siekė 1 000,00 Eur visai šeimai (trims asmenims)), taip pat transporto išlaidas, išlaidas vaikų kirpimui ir pan.
30. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktiškai patiriamas išlaidas vaikams, įvertinęs tai, kad ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vieno vaiko poreikiams patenkinti (apie 450,00 Eur) yra netgi gerokai mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma V. G. ir A. G. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).
31. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 450,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).
32. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už nepilnamečius V. G. ir A. G. yra mokama po 80,50 Eur (viso 161,00 Eur).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – ŠPĮ) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir ŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Vis dėlto kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-1075/2020, 46 p.).
34. Įvertinęs šio sprendimo 38 punkte nurodytus duomenis apie atsakovo (vaikų tėvo) turtinę padėtį, t. y. atsakovui nepateikus į bylą jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę (turtinę) padėtį, tai, jog šalių nepilnametė dukra V. G. turi specialiųjų poreikių, kurie jai augant gali didėti, taip pat tai, jog ieškovės nurodoma kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikalinga išlaidų suma per mėnesį yra netgi mažesnė nei vienas MMA atskaičius mokesčius ir išmoką vaikui (549,65 - 80,50 > 450,00), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo iš šio teismo sprendimo 31 punkte pripažintos įrodyta kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos atimti ieškovei mokamą išmoką vaikui. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
35. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
36. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. liepos 13 d. verčiasi individualia veikla, taip pat nuo 2021 m. spalio 13 d. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jam mokamas 100,00 Eur dydžio darbo užmokestis (el. b. apyrašas, b. l. 13–16, 77–83). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teismui pateiktais duomenimis, atsakovas turto ir pajamų deklaracijų už 2020 m. ir 2021 m. nėra pateikęs (el. b. apyrašas, b. l. 73–75). Bylos duomenimis, atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonės BMW 316D valdymo teises (el. b. apyrašas, b. l. 70–71), nekilnojamojo turto atsakovas neturi (el. b. apyrašas, b. l. 72). Duomenų apie kitą atsakovui priklausantį turtą ir (ar) iš kitų šalitinių gaunamas pajamas byloje nepateikta.
38. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Pažymėtina, jog ieškovo deklaruojamos pajamos (SoDros duomenimis), gaunamos iš darbinės veiklos vertintinos kaip neadekvačiai mažos, iš kurių akivaizdu, jog dirbančiam žmogui išgyventi iš esmės yra neįmanoma, t. y. neatitinkančios darbo rinkoje esančios situacijos, todėl negali būti pripažintos kaip patvirtinančios atsakovo sunkią finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, kaip individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, privalo teikti metines pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau nei už 2020 m., nei už 2021 m. minėtų deklaracijų VMI nepateikė, tokiu būdu, tikėtina, siekdamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Paminėtina, jog duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovo galimybes užsidirbti pajamas, pakankamas išlaikyti save ir savo nepilnamečius vakus, byloje nepateikta. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama, jog jis galėtų teikti savo vaikams ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą.
39. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
40. Taigi, byloje nustatyta, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų poreikius atitinkanti suma sudaro 450,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra.
41. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, prioritetiškai ginamais vaikų interesais, taip pat ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų ribomis, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G. ir A. G., mokamą po 220,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
42. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
43. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
44. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
45. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
46. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
47. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, t. y. 2020 m. vasaros, visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl prašo priteisti V. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kuris sudaro 4 400,00 Eur, skaičiuojant po 220,00 Eur per mėnesį už 20 mėnesių, o A. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. gimimo, iki kreipimosi į teismą dienos, kuris sudaro 3 080,00 Eur, skaičiuojant po 220,00 Eur per mėnesį už 14 mėnesių. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė nurodo, jog minėtu laikotarpiu vaikų išlaikymui skirdavo tokią pat sumą per mėnesį (220,00 Eur), kaip ir prašo priteisti periodinėmis išmokomis.
48. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2022 m. birželio 7 d.) jis savo vaikams teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie vaikų išlaikymo kitais būdais arba, kad savo pareigą išlaikyti vaikus jis vykdė bent iš dalies.
49. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat šio sprendimo 27 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas kiekvienam vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti kiekvienam iš vaikų kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (220,00 Eur), kuri atitinka arba yra netgi mažesnė už pusę tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri 2020 m. atskaičius mokesčius sudarė 447,23 Eur, 2021 m. atskaičius mokesčių sudarė 468,41 Eur, 2022 m. iki birželio 1 d. atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur. Teismas nenustatė teisinių pagrindų mažinti ieškovės prašomų išlaikymo įsiskolinimo sumų ir dėl to, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trumpesnį nei galėtų reikalauti terminą, kuris V. G. atveju sudaro apie 22 mėnesius, o A. G. atveju sudaro apie 15 mėnesių. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) ir nepilnamečiui sūnui A. G. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).
50. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 7 d. turėjo ir galėjo teikti kiekvienam iš vaikų 220,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. dukrai viso 4 400,00 Eur už 20 mėnesių (20 mėnesių x 220,00 Eur), sūnui viso 3 080,00 Eur už 14 mėnesių (14 mėnesių x 220,00 Eur).
51. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai V. G. 4 400,00 Eur ir nepilnamečiui sūnui A. G. 3 080,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, viso 7 480,00 Eur (CK 3.200 str.).
52. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
54. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-113-1685 ieškovė A. T. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 10–12).
55. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-9388, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei A. T. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 500,00 Eur (el. b. priedas, b. l. 17–20). Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
56. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
57. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
58. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
59. Minėta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-113-1685 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinios reikalavimus mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 94,00 Eur (100,00 x 0,75) x 1,252) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei 287,00 Eur (220,00 x 12) x 2) + 7 480,00) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, viso 381,00 Eur (94,00 + 287,00).
60. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
61. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 398,92 Eur (381,00 + 17,92) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 500,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. V. G. (V. G.) su vaikais V. G. ir A. G. (A. G.) bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus sekmadienį nuo 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 14.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
2. V. G. (V. G.) turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu šios tvarkos 1 punkte nenurodytu laiku, suderinęs su A. T. bendravimo laiką ir vietą ne vėliau nei prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną iki numatomo bendravimo laiko. Tokiu atveju V. G. (V. G.) pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 400,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 080,00 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimties eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 398,92 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 92 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.