- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1248-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01447-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5279-1043/2020 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės antstolės S. V. ieškovo naudai 409 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įrašyti duomenys apie V. B. mirtį (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriuje V. B. nuo 2014 m. birželio 3 d. iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Kadangi duomenys apie V. B. mirties faktą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įrašyti tik (duomenys neskelbtini), pensijos mokėjimas nebuvo laiku nutrauktas ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). V. B. be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 058,08 Eur dydžio senatvės pensija ir senatvės pensijos priemoka. Tokiu būdu susidarė 8 058,08 senatvės pensijos ir senatvės pensijos priemokos permoka, nustatyta VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. VPE_SP3-117 ir (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. VPE_SP3-118. Antstolės S. V. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1292 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00421), 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1289 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00507), 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1661 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00467) ir 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1674 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00451) iš V. B. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitomos sumos ir pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš V. B. senatvės pensijos 2016–2017 m. išskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 379 Eur (258 Eur bauda ir 121 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00421, 204 Eur (86 Eur bauda ir 118 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00507, 211 Eur (86,00 Eur bauda ir 125 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00467 ir 131 Eur (86 Eur bauda ir 45 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00451. Iš viso į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 516 Eur baudos ir 409 Eur vykdymo išlaidų. VSDFV Kauno skyrius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (10.1E)DV_S-66777 antstolės S. V. kontorai išsiuntė prašymą grąžinti iš V. B. išmokos išskaitytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas sumas, tačiau (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. S-19-114-15205 VSDFV Kauno skyriui pateikta informacija, kad piniginių lėšų grąžinti nėra galimybės, kadangi lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), vykdomosios bylos buvo pilnai įvykdytos ir užbaigtos. VSDFV Kauno skyriui (duomenys neskelbtini) pateikus prašymą Nr. (1.35E)DV_S-72831, VMI prie LR FM VSDFV Kauno skyriui grąžino 516 Eur be pagrindo įgytą turtą. VSDFV Kauno skyrius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (1.35)DV_S-72853 pakartotinai S. V. pateikė prašymą grąžinti be pagrindo įgytus ir vykdymo išlaidoms dengti panaudotus 409 Eur. 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. S-11157227 antstolė S. V. atsisakė grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Dublike papildomai nurodė, kad ieškovas neneigia antstolio teisės gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, tačiau teisės aktai pareigą mokėti šį atlyginimą numato tik vykdomosios bylos išieškotojui ar skolininkui. VSDFV Kauno skyrius vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00421, Nr. 0114/16/00507, Nr. 0114/16/00467 ir Nr. 0114/16/00451 nebuvo nei išieškotojas, nei skolininkas, todėl neturi prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis antstolei apmokėti vykdymo išlaidų. VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas antstolės S. V. patvarkymus ir į jos sąskaitą pervesdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas, vykdė viešosios teisės normų reikalavimus, įpareigojančius atlikti antstolio patvarkyme nurodytus veiksmus, o darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų jai nemokėjo (nepaisant to, ar lėšų pervedimui buvo teisėtas pagrindas, ar nebuvo). Tai, kam šias lėšas panaudojo antstolė (pervedė išieškotojui ar padengė vykdymo išlaidas), nesudaro prielaidų išvadai, kad VSDFV Kauno skyrius antstolei sumokėjo darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius V. B. mirtį įregistravo tą pačią dieną, kai gavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019 ir pateikė įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Nei Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, nei valstybės įmonė Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų registruojant V. B. mirtį, jų veiksmuose nėra kaltės dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsiradimo. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio), šiems subjektams nekyla pareiga atlyginti žalą VSDFV Kauno skyriui. Taip pat nėra ir VSDFV Kauno skyriaus ar jo darbuotojų (valstybės tarnautojų) atsakomybės dėl be pagrindo V. B. mokėtos senatvės pensijos iki (duomenys neskelbtini), kadangi pensijos mokėjimas buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. VPE_SP2-19867, t. y. nedelsiant po to, kai buvo gautas įrašas apie išmokos gavėjo mirtį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį, triplike atsakovė antstolė S. V. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės S. V. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1292 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00421), 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1289 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00507), 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1661 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00467) ir 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1674 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00451) iš V. B. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitomos sumos ir pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš V. B. senatvės pensijos 2016–2017 m. iš viso išskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 516 Eur baudos ir 409 Eur vykdymo išlaidų. Išieškotos baudos nustatyta tvarka buvo pervestos VMI prie LR FM, o antstolės patvarkymai dėl išskaitymų iš V. B. senatvės pensijos buvo išsiųsti ir žinomi ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. gera valia baudų nesumokėjo, buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl antstoliui priklauso atlyginimas už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, o šiuo atveju antstolio atlygis už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą yra prilyginamas darbo užmokesčiui, todėl negali būti išreikalautas. Senatvės pensijos mokėjimas V. B. šiam mirus, nėra laikytinas ir sąskaitybos klaida. Antstolės nuomone, dėl V. B. nepagrįstai išmokėtos senatvės pensijos yra kaltas Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tvarkantis valstybės įmonės Registrų centras, nes apie V. B. mirtį (duomenys neskelbtini) šį faktą įrašė tik (duomenys neskelbtini), į kurį turėtų kreiptis ieškovas dėl žalos atlyginimo arba pats ieškovas (ieškovo darbuotojas), nenutraukęs senatvės pensijos mokėjimo V. B. šiam mirus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovui 409 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, 15 Eur žyminį mokestį valstybei.
5. Teismas laikė, kad ieškovas vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00421, Nr. 0114/16/00507, Nr. 0114/16/00467 ir Nr. 0114/16/00451 nebuvo nei išieškotojas, nei skolininkas.
6. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pritarti atsakovės argumentui dėl ieškovo ar jos darbuotojų atsakomybės dėl be pagrindo V. B. mokėtos senatvės pensijos, nes ieškovas, gavęs įrašą apie V. B. mirtį, (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. VPE_SP2_19867 V. B. senatvės pensijos mokėjimą nutraukė.
7. Teismas sprendė, kad V. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu pripažinus mirusiu (duomenys neskelbtini), jam senatvės pensija neturėjo būti mokama, todėl nesant įstatyminio ir faktinio pagrindo senatvės pensijos mokėjimui V. B., ieškovo į antstolės sąskaitą pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos, kurias antstolė apskaitė kaip vykdymo išlaidas, yra be pagrindo įgytas turtas, kuris turi būti grąžinamas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė antstolė S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas bei teisminę praktiką.
8.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atlygis antstolio gautas viešosios ar civilinės teisės numatytais pagrindais darbo užmokesčiui nėra prilyginamas.
8.3. Pažymėjo, kad duomenų, jog ieškovas kreipėsi į VMI prie LR FM dėl išieškotų baudų iš V. B. mokėtos senatvės pensijos ir senatvės pensijos priemokos grąžinimo ieškovui nėra, nors baudos buvo išskaitytos iš to paties ieškovo be pagrindo mokėtos senatvės pensijos ir senatvės pensijos priemokos, todėl laikytina, kad VMI prie LR FM teisėtai buvo pervestos piniginės lėšos pagal paskirtas baudas. Dėl šios priežasties selektyvus nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymas tik antstolės atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis civilinės teisės subjektų lygiateisiškumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008), kurioje nurodyta, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolininko pareigos atlyginti vykdymo išlaidas. Ieškovas neginčijo, o Kauno apylinkės teismas nenagrinėjo klausimo dėl antstolio teisės gauti vykdymo išlaidas iš vykdomosios bylos šalių – skolininko ar išieškotojo.
9.2. Antstolė visas po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) gautas VSDFV Kauno skyriaus lėšas įgijo be teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai šias lėšas nusprendė iš atsakovės priteisti ieškovo naudai.
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu teisiniu sąvokos „darbo užmokestis“ apibrėžimu, o ne apeliantės minimų tinklalapių turiniu.
9.4. VMI prie LR FM, antstolė R. G. ir „Swedbank“, AB be pagrindo įgytą turtą grąžino geranoriškai, VSDFV Kauno skyriui pateikus rašytinius prašymus. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų VSDFV Kauno skyrius teismui neteikė, kadangi tai, kokiu būdu ir apimtimi bei kurių skolininkų atžvilgiu ieškovas, pasinaudodamas diskrecijos teise, pasirinko ginti savo pažeistus interesus, neturi jokios įtakos priimant sprendimą dėl antstolės S. V. nepagrįstai įgyto turto grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės grąžinti be pagrindo įgytą turtą nustatymo (CK šeštosios knygos III dalies XX skyrius).
15. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. B. nuo 2014 m. birželio 3 d. iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019 V. B. paskelbė mirusiu (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį V. B. be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 058,08 Eur dydžio senatvės pensija ir senatvės pensijos priemoka. Antstolė S. V. (toliau – antstolė arba apeliantė) vykdanti vykdomąsias bylas Nr. 0114/16/00421, Nr. 0114/16/00507, Nr. 0114/16/00467 ir Nr. 0114/16/00451, 2016–2017 m. iš V. B. senatvės pensijos išskaitė ir persivedė į sąskaitą iš viso 516 Eur baudų ir 409 Eur vykdymo išlaidas. Išieškotas baudas antstolė pervedė išieškotojai VMI prie LR FM. Antstolė atsisakė grąžinti ieškovui iš V. B. senatvės pensijos išskaitytas 409 Eur vykdymo išlaidas, motyvuodama tuo, kad šios vykdymo išlaidos yra antstolės atlygis už vykdomųjų dokumentų įvykdymą.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas VSDFV Kauno skyrius (toliau – ieškovas) pervesdamas senatvės pensiją V. B., vykdė viešosios teisės normų reikalavimus, o ieškovo su antstole nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai, todėl nepagrįstas antstolės aiškinimas, kad vykdymo išlaidos yra prilyginamos darbo užmokesčiui pagal DK 139 straipsnio 1 dalies normas ir šiuo atveju vykdymo išlaidos, remiantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali būti išreikalautos.
17. Antstolė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atlygis antstolio gautas viešosios ar civilinės teisės numatytais pagrindais darbo užmokesčiui nėra prilyginamas. Tokius ir juos detalizuojančius argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
18. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus.
19. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 ir kt.).
20. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalautos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
21. Vykdymo išlaidų sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 1 dalyje. Jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK normos bei Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2004). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl antstolio teisės gauti vykdymo išlaidas iš vykdomosios bylos šalių – skolininko ar išieškotojo.
23. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant vykdymo išlaidų apmokėjimą (CPK 610 straipsnis) ir išieškojimą (CPK 611 straipsnis) reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad antstolės vykdytose vykdomosiose bylose ieškovas nebuvo skolininkas ar išieškotojas, t. y. asmuo, įstatymo nustatyta tvarka privalantis mokėti vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlygį antstoliui.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju netaikytini CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti apribojimai be pagrindo įgytų lėšų išieškojimui, nes vykdydamas antstolės S. V. patvarkymus ir į jos sąskaitą pervesdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas, ieškovas vykdė viešosios teisės normų reikalavimus, įpareigojančius atlikti antstolio patvarkyme nurodytus veiksmus (CPK 733 straipsnio 1–3 dalys), o darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų antstolei nemokėjo, ieškovo su antstole nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai, todėl nepagrįstas atsakovės aiškinimas, kad vykdymo išlaidos yra prilyginamos darbo užmokesčiui pagal DK 139 straipsnio 1 dalies normas. Pastabėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi DK 139 straipsnio 1 dalyje pateiktu teisiniu darbo užmokesčio sąvokos apibrėžimu. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, tai, kam šias lėšas panaudojo antstolė (pervedė išieškotojui ar padengė vykdymo išlaidas), nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas antstolei sumokėjo darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas.
26. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie VMI prie LR FM be pagrindo įgyto turto (iš V. B. senatvės pensijos išskaitytų ir į išieškotojo sąskaitą pervestų 516 Eur baudų) grąžinimą geranoriškai, nėra reikšmingi skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
28. Pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, o taip pat ir atsakovą yra ieškovo diskrecijos teisė ir disponavimas tokia teise (nagrinėjamu atveju – ieškinio pareiškimas antstolei) laikantis nustatyto teisinio reguliavimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 punktai, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai ir kt.) negali būti vertinamas kaip civilinės teisės subjektų lygiateisiškumo pažeidimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė skunde pakartodama atsiliepime į ieškinį, triplike nurodomus teiginius, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Tik ta aplinkybė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepripažįstamos pagrįstomis, įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas, netinkamai aiškinamos ir taikomos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu pripažinus mirusiu (duomenys neskelbtini), jam senatvės pensija neturėjo būti mokama, todėl nesant įstatyminio ir faktinio pagrindo senatvės pensijos mokėjimui V. B., ieškovo į antstolės sąskaitą pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos, kurias antstolė apskaitė kaip vykdymo išlaidas, yra be pagrindo įgytas turtas, kuris turi būti grąžinamas ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.