- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-5279-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01447-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 409,00 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įrašyti duomenys apie V. B. mirtį (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriuje V. B. nuo (duomenys neskelbtini). iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Kadangi duomenys apie V. B. mirties faktą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įrašyti tik 2019 m. spalio 18 d., pensijos mokėjimas nebuvo laiku nutrauktas ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. V. B. be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 058,08 Eur dydžio senatvės pensija ir senatvės pensijos priemoka. Antstolės S. V. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1292 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00421), 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1289 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00507), 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1661 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00467) ir 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1674 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00451) iš V. B. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitomos sumos ir pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš V. B. senatvės pensijos 2016–2017 metais išskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 379,00 Eur (258,00 Eur bauda ir 121,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00421, 204,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 118,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00507, 211,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 125,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00467 ir 131,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 45,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00451. Iš viso į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 516,00 Eur baudos ir 409,00 Eur vykdymo išlaidų. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu antstolės kontorai išsiuntė prašymą grąžinti iš V. B. išmokos išskaitytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas sumas, tačiau 2019 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. S-19-114-15205 antstolė nurodė, kad piniginių lėšų grąžinti nėra galimybės, kadangi lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdomosios bylos buvo pilnai įvykdytos ir užbaigtos. Ieškovas prašymu, VMI grąžino 516,00 Eur be pagrindo įgytą turtą. Ieškovas 2019 m. lapkričio 28 d. pakartotinai antstolei pateikė prašymą grąžinti be pagrindo įgytus ir vykdymo išlaidoms dengti panaudotus 409,00 Eur, tačiau antstolė atsisakė grąžinti lėšas, motyvuodama tuo, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas ir turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. V. B. senatvės pensija negalėjo būti mokama, šios piniginės lėšos netapo V. B. nuosavybe. Po asmens mirties pervestos piniginės lėšos nėra paveldėjimo objektas, todėl šios lėšos yra laikytinos VSDFV Kauno skyriaus nuosavybe, o antstolė vykdymo išlaidas padengė VSDFV Kauno skyriaus lėšomis. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad teisės aktai nenumato, kad vykdymo išlaidas antstoliui privalėtų atlyginti subjektas, kuris vykdomojoje byloje nėra išieškotojas ar skolininkas. Darbo santykiai antstolės nesieja(-o) nei su vykdomosios bylos išieškotoja VMI, nei skolininku V. B., nei juo labiau su VSDFV Kauno skyriumi. VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas antstolės S. V. patvarkymus ir į jos sąskaitą pervesdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas, vykdė viešosios teisės normų reikalavimus, įpareigojančius atlikti antstolio patvarkyme nurodytus veiksmus (CPK 733 straipsnis), o darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų jai nemokėjo (nepaisant to, ar lėšų pervedimui buvo teisėtas pagrindas, ar nebuvo). Tai, kam šias lėšas panaudojo antstolė (pervedė išieškotojui ar padengė vykdymo išlaidas), nesudaro prielaidų išvadai, kad VSDFV Kauno skyrius antstolei sumokėjo darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas. B. mirtį įregistravo tą pačią dieną, kai gavo Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019 ir pateikė įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Nei Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, nei valstybės įmonės Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų registruojant V. B. mirtį, taip jų veiksmuose nėra kaltės dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsiradimo, bei nėra ir VSDFV Kauno skyriaus ar jo darbuotojų (valstybės tarnautojų) atsakomybės, nes pensijos mokėjimas buvo nutrauktas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19867, t. y. nedelsiant po to, kai buvo gautas įrašas apie išmokos gavėjo mirtį. Ieškovas savo pažeistų teisių negali apginti kitais būdais, todėl prašymas grąžinti antstolės be pagrindo įgytus 409 Eur yra pagrįstas.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime ir triplike nurodė, kad antstolės S. V. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1292 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00421), 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1289 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00507), 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1661 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00467) ir 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1674 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00451) iš V. B. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitomos sumos ir pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš V. B. senatvės pensijos 2016–2017 metais išskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 379,00 Eur (258,00 Eur bauda ir 121,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00421, 204,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 118,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00507, 211,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 125,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00467 ir 131,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 45,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00451. Iš viso į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 516,00 Eur baudos ir 409,00 Eur vykdymo išlaidų. Išieškotos baudos nustatyta tvarka buvo pervestos VMI, o antstolės patvarkymai dėl išskaitymų iš V. B. senatvės pensijos buvo išsiųsti ir žinomi ieškovui. V. B. gera valia baudų nesumokėjo, buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl antstoliui priklauso atlyginimas už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Antstolė taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, o šiuo atveju antstolio atlygis už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą yra prilyginamas darbo užmokesčiui, todėl negali būti išreikalautas. Senatvės pensijos mokėjimas V. B. šiam mirus, nėra laikytinas ir sąskaitybos klaida. Antstolės nuomone, dėl V. B. nepagrįstai išmokėtos senatvės pensijos yra kaltas Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tvarkantis valstybės įmonės Registrų centras, nes apie V. B. mirtį (duomenys neskelbtini) šį faktą įrašė tik 2019 m. spalio 18 d., į kurį turėtų kreiptis ieškovas dėl žalos atlyginimo arba pats ieškovas (ieškovo darbuotojas), nenutraukusi senatvės pensijos mokėjimo V. B. šiam mirus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. liepos 8 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu V. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019 paskelbė V. B. mirusiu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2019 m. spalio 18 d. įregistravo V. B. mirties faktą. 2019 m. spalio 22 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP2_19867 V. B. senatvės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-117 ir 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-118 nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. V. B. be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 058,08 Eur dydžio senatvės pensija ir senatvės pensijos priemoka.
5. Antstolės S. V. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1292 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00421), 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1289 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00507), 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1661 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00467) ir 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-16-114-1674 (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00451) iš V. B. mokamos senatvės pensijos buvo išskaitomos sumos ir pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš V. B. senatvės pensijos 2016–2017 metais išskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 379,00 Eur (258,00 Eur bauda ir 121,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00421, 204,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 118,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00507, 211,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 125,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00467 ir 131,00 Eur (86,00 Eur bauda ir 45,00 Eur vykdymo išlaidų) vykdomojoje byloje Nr.0114/16/00451. Iš viso į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 516,00 Eur baudos ir 409,00 Eur vykdymo išlaidų. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. (10.1E)DV_S-66777 antstolės S. V. kontorai išsiuntė prašymą grąžinti iš V. B. išmokos išskaitytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas sumas. 2019 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. S-19-114-15205 antstolė nurodė, kad piniginių lėšų grąžinti nėra galimybės, kadangi lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui VMI, vykdomosios bylos buvo pilnai įvykdytos ir užbaigtos. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. lapkričio 28 raštu Nr. (1.35)DV_S-72853 pakartotinai pateikė antstolei prašymą grąžinti be pagrindo įgytus ir vykdymo išlaidoms dengti panaudotus 409,00 Eur. Antstolė 2020 m. sausio 13 d. rašte Nr. S-11157227 nurodė, kad V. B. gera valia baudų nesumokėjo, buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl antstoliai priklauso atlyginimas už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.
Dėl be pagrindo įgyto turto
6. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.238 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens. Bylose dėl be pagrindo gauto turto priteisimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas), pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
7. V. B. nuo 2014 m. birželio 3 d. iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019 V. B. paskelbė mirusiu (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį V. B. be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 058,08 Eur dydžio senatvės pensija ir senatvės pensijos priemoka. Antstolė vykdanti vykdomąsias bylas Nr. 0114/16/00421, Nr. 0114/16/00507, Nr. 0114/16/00467 ir Nr. 0114/16/00451, 2016–2017 m. iš V. B. senatvės pensijos išskaitė ir persivedė į sąskaitą iš viso 516,00 Eur baudų ir 409,00 Eur vykdymo išlaidas. Išieškotas baudas antstolė pervedė išieškotojai VMI. Antstolė atsisako grąžinti ieškovui iš V. B. senatvės pensijos išskaitytas 409,00 Eur vykdymo išlaidas, motyvuodama tuo, kad šios vykdymo išlaidos yra antstolės atlygis už vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Antstolė nurodė, kad šios išlaidos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgyta suma, kai išmokėtos sumos yra kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos. Antstolės vertinimu, gautas atlyginimas už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą yra prilyginamas darbo užmokesčiui ir šios išlaidos negali būti išreikalautos.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018). Pažymėtina, kad pradėjęs priverstinį vykdymo procesą, antstolis įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). O tai reiškia, kad vykdymo išlaidos visa apimtimi negali būti antstolės darbo užmokestis, kaip tai nurodė antstolė savo atsiliepime ir triplike. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalis). Atlygis gautas viešosios ar civilinės teisės numatytais pagrindais darbo užmokesčiui nėra prilyginamas. Šiuo atveju ieškovas pervesdamas senatvės pensiją V. B., vykdė viešosios teisės normų reikalavimus, o ieškovo su antstolė nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai, todėl nepagrįstas atsakovės aiškinimas, kad vykdymo išlaidos yra prilyginamos darbo užmokesčiui pagal DK 139 straipsnio 1 dalies normas ir šiuo atveju vykdymo išlaidos, remiantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali būti išreikalautos.
9. Antstolė taip pat nurodė, kad vykdymo išlaidų ieškovui negrąžina ir dėl to, jog ji turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, ji gaus nustatytą atlyginimą. Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes šioje byloje ir teisinius pagrindus, ieškovas vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00421, Nr. 0114/16/00507, Nr. 0114/16/00467 ir Nr. 0114/16/00451 nebuvo nei išieškotojas, nei skolininkas. Ieškovas tik vykdė teisės normų reikalavimus, įpareigojančius atlikti antstolės patvarkymuose nurodytus veiksmus į jos sąskaitą pervesdama Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas. Mirus pensijos gavėjui, pasibaigia jo teisinis subjektiškumas, t. y. jis nebegali būti laikomas jam paskirtos išmokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa šio asmens nuosavybe, jo palikimo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-415/2015), nes valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).
10. Antstolė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl V. B. nepagrįstai išmokėtos senatvės pensijos yra kaltas Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tvarkanti valstybės įmonė Registrų centras, nes apie V. B. mirtį (duomenys neskelbtini) įrašė tik 2019 m. spalio 18 d., todėl ieškovas turėtų į ją kreiptis dėl žalos atlyginimo arba pats ieškovo darbuotojas yra kaltas nenutraukęs pensijos mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARĮ) ir civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – CBART) reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo tvarką ir terminus. Civilinės metrikacijos įstaiga, registruojanti civilinės būklės aktus, asmens mirtį registruoja savo iniciatyva, remdamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu (CBARĮ 2 straipsnio 3 dalis, CBART 3.1 punktas, 113 punktas, CK 2.18 straipsnio 1–8 punktai). Civilinės būklės aktas registruojamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo ar pareiškimo, kai jį pateikti būtina pagal šį įstatymą, ir dokumentų, patvirtinančių tam tikrą veiksmą ar įvykį, gavimo dienos (CBARĮ 5 straipsnis)). CBARĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius V. B. mirtį įregistravo 2019 m. spalio 18 d., kai gavo įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10770-920/2019, ir pateikė įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės argumentui dėl ieškovo ar jos darbuotojų atsakomybės dėl be pagrindo V. B. mokėtos senatvės pensijos, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas gavęs įrašą apie V. B. mirtį, 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. VPE_SP2_19867 V. B. senatvės pensijos mokėjimą nutraukė.
11. Byloje ginčo nekilo, kad antstolė sąžiningai, vykdydama skolininko V. B. atžvilgiu vykdomąsias bylas, išieškojo vykdymo išlaidas, tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismui sprendimu pripažinus V. B. mirusiu (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų įgijimo pagrindas išnyko, todėl tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo, nes pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusios antstolės sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes šioje byloje ir teisinius pagrindus, V. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu pripažinus mirusiu 2015 m. gruodžio 10 d., jam senatvės pensija neturėjo būti mokama, todėl nesant įstatyminio ir faktinio pagrindo senatvės pensijos mokėjimui V. B., ieškovo į antstolės sąskaitą pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos, kurias antstolė apskaitė kaip vykdymo išlaidas, yra be pagrindo įgytas turtas, kuris turi būti grąžinamas ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nustatyta tvarka, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės antstolės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) 409,00 Eur (keturis šimtus devynis eurus) kaip be pagrindo įgytą turtą.
Priteisti iš atsakovės antstolės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei (šias išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.