Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Infrastruktūros valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-294/2021 pagal pareiškėjos Infrastruktūros valdymo agentūros skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lensora“, UAB „LitCon“, antstolis R. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.). Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys (CPK 613 str. 2 d.).

17. CPK 585 str. 1 d. nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.).

18. CPK 512 str. nurodyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

19. Civilinio proceso įstatymo tikslas yra asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 str. 1 d.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

20. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo, kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį, ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. V. nuo 2020 m. gruodžio 23 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/20/01908 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 1 174 359,03 skolos, 66 418,67 Eur palūkanų ir 328,70 notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „LitCon“ kreditorės UAB „Lensora“ naudai. 2021 m. vasario 5 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkę UAB „LitCon“ ir kitus asmenis pateikti informaciją apie UAB „LitCon“ turtą. 2021 m. vasario 9 d. skolininkė UAB „Litcon“ pateikė antstoliui informaciją, kad rangovės Infrastruktūros valdymo agentūros (iki 2020 m. birželio 30 d. buvęs pavadinimas Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) naudai pagal 2017 m. birželio 12 d. sutartį atlikti ir neužaktuoti darbai sudarė 179 923,64 Eur, rangovės sulaikyta suma pagal tą pačią sutartį – 74 157,29 Eur (sąskaita–faktūra Nr. LIT200110469), pagal tarp šalių 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarytą sutartį – 43 904,21 Eur (sąskaita–faktūra Nr. LIT200110471).

22. Antstolis 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu nutarė įpareigoti Infrastruktūros valdymo agentūrą per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai: 1) ar Infrastruktūros valdymo agentūra turi skolininkės UAB „LitCon“ pinigų ir kitokio turto; 2) ar Infrastruktūros valdymo agentūra privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 3) areštuoti visas esamas ir būsimas skolininkei UAB „LitCon“ išmokėtinas lėšas 1 195 983,20 Eur sumai; 4) areštuotas lėšas prašė nedelsiant pervesti į skolininkės sąskaitą. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkė UAB „LitCon“ informavo antstolį, jog ji yra sudariusi sutartis su Infrastruktūros valdymo agentūra ir išrašiusi PVM sąskaitas–faktūras Nr. LIT200110471, Nr. LIT200110469, Nr. LIT200110500, kurios iki šiol neapmokėtos. 2021 m. vasario 25 d. patvarkymas Infrastruktūros valdymo agentūrai įteiktas 2021 m. vasario 26 d.

23. Infrastruktūros valdymo agentūra 2021 m. kovo 2 d. raštu informavo antstolį, kad tarp jos ir UAB „LitCon“ buvo sudarytos šios sutartys: 2015 m. rugsėjo 21 d. statybos rangos viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VL-30RN, 2017 m. birželio 12 d. statybos rangos viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VL-11RN. Infrastruktūros valdymo agentūrai neatsirado pareiga mokėti pagal PVM sąskaitas–faktūras, nes skolininkė UAB „LitCon“ nėra įvykdžiusi sutartyse nustatytų reikalavimų. Pagal pirmą sutartį Infrastruktūros valdymo agentūrai atsiras prievolė skolininkei sumokėti pinigines sumas tik skolininkei įvykdžius sutarties sąlygą, t. y. kai skolininkė pateiks garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą, atitinkantį sutarties sąlygas. Pagal antrą sutartį Infrastruktūros valdymo agentūrai atsiras prievolė skolininkei sumokėti pinigines sumas, kai bus išpildytos visos sutartyje nurodytos sąlygos, t. y. kai teisės aktų nustatyta tvarka bus atliktos statybos užbaigimo procedūros ir bus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentas, atitinkantis sutartyje nustatytus reikalavimus. 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. LIT 200110500 nepagrįsta, nes skolininkė pateikė mokėjimo dokumentą už darbus, kurių pilnai neatliko. Infrastruktūros valdymo agentūra nevykdys skolininkei jokių mokėjimų, kol nebus išpildytos visos nurodytos sutarčių sąlygos. Skolininkė yra pateikusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį, kurioje teismo yra nutarta stabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir prašė raštu informuoti dėl 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo privalomo vykdymo, kai Infrastruktūros valdymo agentūrai atsiras pareiga mokėti pagal sutartis. 2021 m. kovo 17 d. raštu Infrastruktūros valdymo agentūra pakartotinai nurodė, kad nevykdys skolininkei jokių mokėjimų, kol nebus išpildytos visos sutarčių sąlygos, o kai atsiras pareiga mokėti pagal sutartis, apie tai informuos antstolį.

24. 2021 m. kovo 12 d. elektroniniu paštu antstolis R. V. informavo Infrastruktūros valdymo agentūrą, kad 2020 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjo nutartis, kuria skolininkei nutraukta restruktūrizavimo byla, todėl 2021 m. vasario 25 d. patvarkymas vykdytinas nedelsiant. Antstolis įspėjo Infrastruktūros valdymo agentūrą dėl atsakomybės taikymo už patvarkymo nevykdymą pagal CPK 585 str. ir Baudžiamojo kodekso 231 str. 2021 m. kovo 17 d. raštu Infrastruktūros valdymo agentūra atsakė, kad jai nėra atsiradusi pareiga sumokėti skolininkei UAB „LitCon“ pinigines lėšas.

25. 2021 m. balandžio 22 d. raštu skolininkė UAB „LitCon“ informavo antstolį R. V., kad Infrastruktūros valdymo agentūra rašto dienai skolininkei nėra išmokėjusi iš viso 217 483,03 Eur, iš jų 43 904,21 Eur pagal tarp šalių 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarytą sutartį (sąskaita–faktūra Nr. LIT200110471), atlikti ir neužaktuoti darbai sudarė 179 923,64 Eur, 74 157,29 Eur pagal 2017 m. birželio 12 d. sutartį tarp šalių sudarytą sutartį, (sąskaita–faktūra Nr. LIT200110469), 88 209,15 Eur pagal 2017 m. birželio 12 d. tarp šalių sudarytą sutartį (sąskaita–faktūra Nr. LIT200110500), 11 212,38 Eur – pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. birželio 12 d. tarp šalių sudarytas sutartis.

26. 2021 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl 2021-02-25 patvarkymo Nr. S-21-128-3828 „Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenius, arešto“ vykdymo“ antstolis R. V. nutarė informuoti Infrastruktūros valdymo agentūrą, kad toliau delsiant vykdyti 2021 m. vasario 25 d. patvarkymą bei per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo išsiuntimo nepervedus visų skolininkės UAB „LitCon“ priklausančių ir pas Infrastruktūros valdymo agentūrą esančių lėšų į areštuotą skolininkės banko sąskaitą antstolis be atskiro pranešimo ar pakartotinio raginimo kreipsis: 1) į Vilniaus apylinkės teismą dėl baudos Infrastruktūros valdymo agentūros vadovui skyrimo CPK 585 str. nustatyta tvarka; 2) Infrastruktūros valdymo agentūrai tęsiant neteisėtą neveikimą ir po baudos skyrimo CPK 585 str. nustatyta tvarka – į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl agentūros bei atsakingų jos pareigūnų baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 231 str. Antstolis patvarkyme nurodė, kad skolininkė antstolį informavo, jog visi darbai pagal su Infrastruktūros valdymo agentūra sudarytas sutartis yra atlikti ir agentūrai perduoti atliktų darbų aktais. Tai reiškia, kad Infrastruktūros valdymo agentūros dėl UAB „LitCon“ garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikimo sulaikytos lėšos yra UAB „LitCon“ nuosavybė, dėl ko ginčo nėra, tačiau Infrastruktūros valdymo agentūra galiojančio antstolio patvarkymo nevykdymą teisina jos taikoma lėšų sulaikymo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, kad rangovui priklausančių lėšų sulaikymas vien dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikimo neatitinka šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015), kas reiškia, kad Infrastruktūros valdymo agentūros atliktas lėšų sulaikymas apskritai galimai yra neteisėtas, o tokia situacija teismų praktikoje sprendžiama, priteisiant lėšas būtent rangovo naudai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-389-479/2019), antra vertus, atsisakymas vykdyti galiojantį antstolio patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimo, motyvuojant skolininko lėšų sulaikymu, bet kuriuo atveju yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi priverstinio vykdymo procese antstolio patvarkymo vykdymo aspektu pakanka nustatyti tik tai, kad patvarkymo gavėjas turi skolininkui priklausančių lėšų, kuo yra neabejotinai laikomos ir laikinai (nesvarbu teisėtai, ar neteisėtai) sulaikytos skolininko lėšos, kadangi įstatyme jokių išimčių tuo klausimu nėra numatyta. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-210/2016 nutarė išreikalauti iš remonto paslaugas atliekančios įmonės kitai restruktūrizuojamai įmonei priklausančią transporto priemonę nepaisant to, kad remonto įmonė tą transporto priemonę buvo sulaikiusi nesant apmokėjimo už darbus, o tokią poziciją apeliacinės instancijos teismas iš esmės argumentavo galimų kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisėtų interesų pažeidimu, kas aktualu ir šioje situacijoje, kuomet UAB „LitCon“ turi eilę aukštesnės eilės kreditorių ir įmonės atžvilgiu 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Net ir sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Akivaizdu, kad galiojantis ir įstatymo nustatytu terminu Infrastruktūros valdymo agentūros neskųstas 2021 m. vasario 25 d. patvarkymas Nr. S-21-128-3828 bei jame išdėstytas įpareigojimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pervesti visas UAB „LitCon“ išmokėtinas (įskaitant sulaikytas) sumas į jos sąskaitą privalėjo būti vykdomas. Skolininkė RUAB „LitCon“ 2021 m. balandžio 22 d. raštu informavo antstolį, kad Infrastruktūros valdymo agentūra RUAB „Litcon“ yra neišmokėjusi ir neteisėtai sulaikiusi įmonei nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas pagal nurodytas sutartis ir sąskaitas faktūras: 1) sutartis Nr. VL-30RN 2015-09-21 d., sąsk.–fakt. Nr. LIT200110471 – 43 904,21 Eur suma; 2) sutartis Nr. VL-11RN 2017-06-12 d., sąsk.–fakt. Nr. LIT200110469 – 74 157,29 Eur suma; 3) sutartis Nr. VL-11RN 2017-06-12 d., sąsk.–fakt. Nr. LIT 200110500 – 88 209,15 Eur suma; 4) sutartis Nr. VL-11RN 2017-06-12 d., 11 212,38 Eur suma, iš viso 217 483,03 Eur. Antstolis išaiškino, kad pagal CPK 585 str. 2 d. asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Šiuo atveju nuo 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo priėmimo dienos jau praėjo beveik 2 mėnesiai.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LitCon“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 nutarė iškelti UAB „LitCon“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Finance Guru“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

28. Antstolis R. V. 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti Infrastruktūros valdymo agentūros vadovui A. K. 21 600 Eur baudą už 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0128/20/01908 nevykdymą, suinteresuoti asmenys UAB ,,LitCon“, UAB ,,Lensora“, A. K., Infrastruktūros valdymo agentūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18960-981/2021 nutarė skirti Infrastruktūros valdymo agentūros vadovui A. K. 1 500 Eur baudą už antstolio R. V. 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo nevykdymą. Nutartis neįsiteisėjusi, nes 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimti atitinkamai Infrastruktūros valdymo agentūros, antstolio R. V. ir UAB „Lensora“ atskirieji skundai, kurie šiuo metu dar nėra išnagrinėti.

29. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje e2-2226-432/2021 priimtas ieškovės Infrastruktūros valdymo agentūros ieškinys atsakovei UAB „LitCon“, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės UAB „LitCon“ pateiktus vienašalius aktus Nr. 303-2, 102-10, 303-5, 1-4, 301-7, 1-7, 100_301-2, 305-2, 306-1, 405-1, 501-3, 401-5, 100-12 ir 304-1 nepagrįstais ir negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. birželio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal UAB „LitCon“ įsipareigojo atlikti Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinio posto statybos darbus. Darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. gegužės 31 d., tačiau atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų, darbai neužbaigti ir nustatyti trūkumai nepašalinti iki šiol, todėl ieškovė atsisakė pasirašyti atsakovės pateiktus darbų atlikimo aktus ir nutarė nutraukti sutartį nuo 2021 m. gegužės 17 d. Nepaisant to, atsakovė vienašališkai pasirašė 2021 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktus, nors darbai faktiškai nebuvo atlikti ar buvo atlikti anksčiau ir už juos buvo apmokėta, bei pateikė apmokėjimui 2021 m. vasario 25 d. sąskaitą–faktūrą Nr. LIT200110500 88 209,15 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 29 d. sąskaitą–faktūrą Nr. LIT200110469 82 008,67 Eur sumai. Byla šiuo metu nėra išnagrinėta, pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 179 str. 3 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ginčijamas antstolio R. V. 2021 m. gegužės 3 d. informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėja Infrastruktūros valdymo agentūra buvo pakartotinai įspėta dėl atsakomybės taikymo už antstolio 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo tinkamą nevykdymą, nėra patvarkymas. Ginčijame rašte aiškiai nurodyta, kad, jei pareiškėja per tris darbo dienas nuo jo išsiuntimo dienos neperves visų skolininkei UAB „LitCon“ priklausiančių lėšų į areštuotą skolininkės banko sąskaitą, antstolis kreipsis į teismą su prašymu dėl baudos pareiškėjos vadovui skyrimo, o tęsiant neteisėtą neveikimą ir po baudos skyrimo – kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad, pareiškėjai neįvykdžius antstolio 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo, antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos pareiškėjos vadovui skyrimo būtent už 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo nevykdymą. Akivaizdu, kad ginčijamas 2021 m. gegužės 3 d. raštas pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes pareiga pateikti informaciją ir pervesti areštuotas lėšas pareiškėjai buvo nustatyta 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu, kurio, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja neskundė iki šiol.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 293 str. 1 p. teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Pagal CPK 513 str. 1 d. bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmus panaikina arba įpareigoja juos atlikti. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Vadinasi, bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų ir atskiruoju skundu iš esmės siekia pripažinti antstolio veiksmus, kuriais ginčijamame patvarkyme antstolis vertino pareiškėją ir skolininkę siejančių prievolių pagal tarp šalių sudarytas rangos sutartis vykdymą, neteisėtais. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamu raštu antstolis tik pakartotinai įspėjo pareiškėją apie 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo nevykdymo pasekmes, ginčijamu raštu pareiškėjai nenustatyti jokie nauji įpareigojimai. Kadangi ginčijamu raštu pareiškėjai nenustatyti nauji įpareigojimai, todėl ginčijamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes tokio patvarkymo (ne)panaikinimas nei pareiškėjai, ne kitiems asmenims nesukels jokių teisinių pasekmių.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas antstolio 2021 m. gegužės 3 d. raštas yra informacinio pobūdžio, nes juo pareiškėja buvo įspėta apie galimą atsakomybę už 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo nevykdymą, todėl ginčijamas raštas nesukėlė pareiškėjai ir kitiems asmenims teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir bylą nutraukė. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 137 str., 178 str., 293 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

35. Suinteresuotas asmuo UAB „Lensora“ pateikė prašymą priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

36. Pagal Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie UAB „Lensora“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pridėta 2021 m. rugpjūčio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas ir tos pačios datos mokėjimo pavedimas patvirtina, kad 550 Eur UAB „Lensora“ sumokėjo advokato padėjėjui M. T. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nors atsiliepimą į atskirąjį skundą UAB „Lensora“ vardu pasirašė ir teismui pateikė advokatas V. S.

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Lensora“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra nepagrįstas, kadangi advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. UAB „Lensora“ vardu atsiliepimą į atskirąjį skundą pasirašė ir teismui pateikė advokatas V. S., tačiau įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už šio advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Kadangi UAB „Lensora“ už procesinio dokumento parengimą sumokėjo advokato padėjėjui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, UAB „Lensora“ prašymas priteisti advokato padėjėjui sumokėtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės atmestinas, kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos praktikos dėl draudimo apeliacinės instancijos teisme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra laikomasi ir kitų teismų apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1185-241/2018; Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1159-1043/2021).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 iškelti UAB „LitCon“ bankroto bylą, sudaro teisinį pagrindą antstoliui spręsti klausimą dėl taikymo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir apie tai praneša turto saugotojui ir išieškotojui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.

Atmesti suinteresuoto asmens UAB ,,Lensora“ prašymą dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.