- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1159-1043/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- J. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., R. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-72-27889 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir 2020 m. gruodžio 30 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S‑20‑72‑27886, ir vykdyti (įpareigoti vykdyti) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-22089-584/2016, t. y., išieškoti priteistas ir vykdomajame dokumente nurodytas sumas iš skolininkės R. D. (dabartinė pavardė – U.).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolio patvarkymas ir išieškojimo negalimumo aktas yra neteisingi ir neteisėti, kadangi: 1) antstolis atliko ne visus įmanomus išieškojimo veiksmus; 2) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus; 3) skolininkė yra pakeitusi pavardę, todėl galimai yra pasikeitusi ir šeimyninė padėtis bei galimai atsiradę turto ar piniginių lėšų, kurių dalis bendrosios nuosavybės teise priklausytų skolininkei, bet antstolis informacijos apie skolininkę neieškojo ir nenustatė galimai nurodytų aplinkybių, taip pat antstolis neieškojo ir nenustatė skolininkės turimų piniginių lėšų ar kitų pajamų, galimai esančių pas trečiuosius asmenis; 4) pagal CPK 631 straipsnio 4 dalį grąžindamas vykdomąjį dokumentą antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, todėl įsiteisėjus skundžiamam antstolio patvarkymui skolininkė galės laisvai disponuoti sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis, kas pažeistų išieškotojo interesus; 5) išieškotojas sumokėjo antstoliui 28,00 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau sutikus su skundžiamu patvarkymu, o vėliau pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti iš naujo, jis neabejotinai patirtų papildomas išlaidas ir nuostolius, kadangi būtų priverstas sumokėti už būtinąsias vykdymo išlaidas. Išieškotojo vertinimu antstolis atliko ne visus įmanomus vykdymo veiksmus vykdydamas išieškojimą iš skolininkės R. U..
3. Antstolis V. K. 2021 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-77 išieškotojo (pareiškėjo) skundo netenkino. Patvarkyme antstolis savo nesutikimą su išieškotojo skundu grindė tuo, kad: 1) išieškotojas nenurodo, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų patvarkymas ir išieškojimo negalimumo aktas neatitinka. Antstolis nurodo, kad tiek patvarkymas, tiek išieškojimo negalimumo aktas surašyti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijų reikalavimus, jie pareiškėjui įteikti registruota pašto siunta ir įteikti jam asmeniškai; 2) antstolio nuomone, teigti, kad neatlikti kažkokie vykdymo veiksmai, išieškotojui nežinant kokie procesiniai veiksmai yra/buvo atlikti, yra neatsakinga ir verčia manyti, pareiškėjas bando piktnaudžiauti, savo procesine padėtimi; 3) antstolis sistemingai tikrino skolininkės turtinę padėtį, tačiau nenustatė jos turtinės padėties pasikeitimo per vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį. Tikrinant skolininkės turtinę padėtį buvo tikrinama ir skolininkės šeimyninė padėtis, kuri visada buvo tokia pati – išsiskyrusi nuo 2003 m. kovo 20 d.; 4) vykdant pareiškėjo antstoliui pateiktą teismo įsakymą asmenys, pas kuriuos galėtų būti skolininkės turtas, nebuvo identifikuoti, pareiškėjas tokių asmenų taip pat nenurodė, todėl ši priverstinio išieškojimo priemonė nebuvo taikoma; 5) antstolių informacinės sistemos duomenimis Lietuvos antstoliai nuo 2011 m. vykdo 35 vykdomąsias bylas, kuriose skolininkė yra R. U.. Visą tą laiką (šiuo metu taip pat) skolininkė negali laisvai disponuoti savo vardu atidarytomis banko sąskaitomis, nes jas yra areštavę antstoliai ir įvairios valstybinės institucijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356 tenkino, panaikino 2021 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-77 „Dėl J. P. skundo netenkinimo“, 2020 m. gruodžio 30 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-20-72-27886, 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-72-27889, surašytus antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio V. K. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0072/16/00356 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymą Nr. L2-22089-584/2016 dėl 500 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3,75 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės R. U. išieškotojo J. P. naudai (v. b. l. 1, 6). 2016 m. lapkričio 19 d. skolininkei buvo asmeniškai įteiktas antstolio 2016 m. lapkričio 14 d. raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. l. 8). 2016 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-15691, viso priverstinai nurašomų lėšų suma – 664,11 Eur (503,75 Eur skola, 7,33 Eur palūkanos, 153,03 Eur vykdymo išlaidos) (v. b. l. 14). Skolininkė dėl skolos ir vykdymo išlaidų 2020 m. kovo 12 d. kvietimu buvo kviečiama atvykti pas antstolį (v. b. l. 16), tačiau kvietimas grįžo į antstolio kontorą neįteiktas. 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. gegužės 19 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2020 m. gruodžio 30 d. buvo atliktos užklausos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (v. b. l. 17–27), nustatyta, kad skolininkė nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu (darbovietė – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 17).
6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis aktą ir jo pagrindu priimtą patvarkymą grąžinti vykdomąjį dokumentą bei užbaigti vykdomąją bylą priėmė neatlikęs visų išieškojimo veiksmų, akte užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kad vykdomojoje byloje buvo patikrintos visos sprendimo įvykdymo galimybės, todėl teismas aktą pripažino nepagrįstu vykdomojoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esančiais duomenimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog patvarkyme nurodytos aplinkybės neatitinka vykdomojoje byloje esančių duomenų ir, kad pačioje vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos, jog antstolis būtų tikrinęs skolininkės R. U. turimą turtą. Nurodo, kad šioje vykdomojoje byloje dauguma dokumentų yra parengti Antstolių informacinėje sistemoje. Elektroninėje ir popierinėje bylose saugomi tokie patys procesiniai dokumentai (jų nuorašai, kopijos), tačiau popierinėje byloje nėra visos informacijos apie įvairiems registrams per Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS) pateiktas užklausas. Ji saugoma elektroninėje vykdomojoje byloje.
1.2. Toliau skunde, pateikdamas AIS nuostatų analizę, teigia, jog nors duomenų gavimo iš registrų ir informacinių sistemų principas yra vienodas, tačiau skiriasi užklausos iniciavimas ir gauto atsakymo atvaizdavimas AIS. Užklausa į Lietuvos Respublikos gyventojų registrų siunčiama be atskiro AIS naudotojo veiksmo, tai atlieka pati sistema naudotojui prisijungus prie konkrečios elektroninės vykdomosios bylos ir gautą informaciją pateikia pirmajame bylos lange „Bendra informacija“. AIS yra įdiegtas funkcionalumas, kuris leidžia naudotojui suformuoti Gyventojų registro pateikiamos informacijos glaustą ataskaitą ir ją atspausdinti. Toks veiksmas visada atliekamas užvedant vykdomąją bylą ir siekiant užfiksuoti informaciją, kurią veiksmo atlikimo metu matė naudotojas bei tada, kai nustatomas pirminės informacijos pasikeitimas. Kiekvieną kartą prisijungus prie elektroninės vykdomosios bylos Gyventojų registro pateikiama informacija nespausdinama, nes toks veiksmas neproporcingai didintų popierinės vykdomosios bylos apimtis ir pats savaime neduotų jokios naudos. Būtent tokio principo buvo laikomasi ir vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356, t. y. kiekvieną kartą apeliantui ar jo darbuotojams prisijungus prie elektroninės vykdomosios bylos AIS pateikdavo duomenis iš Gyventojų registro, kad skolininkė nuo 2003 m. kovo 20 d. yra išsiskyrusi. Iki vykdomosios bylos užbaigimo skolininkės šeimyninė padėtis nepasikeitė, todėl antstolis naujų Gyventojų registro ataskaitų nespausdino. Analogiška (kaip su Gyventojų registru) AIS sąveika yra ir su Lietuvoje veikiančiomis kredito įstaigomis. Informacija apie skolininko sąskaitas pateikiama be atskiro naudotojo veiksmo, t. y. naudotojui prisijungus prie konkrečios elektroninės vykdomosios bylos ir atidarius bylos langą „Nurodymai banko sąskaitoms“, AIS automatiškai pateikia aktualią informacija apie skolininko turimas sąskaitas, joms taikomus apribojimus, jų apimtį ir pan. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pateikdamas nurodymą į PLAIS antstolis turi nurodyti ar sistema turi vykdyti išieškojimą iš visų skolininko vardu atidarytų sąskaitų ar tik iš konkrečios sąskaitos. Skunde pažymima, kad nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininko sąskaitų galioja ir naujai, po nurodymo pateikimo į PLAIS, skolininko atidarytoms sąskaitoms, t. y. sistema automatiškai, be atskiro antstolio nurodymo, areštuoja naujai atidarytas skolininko sąskaitas. Pasak apelianto, iš vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/000356 esančių dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 7 d. būtent toks sąskaitų areštas ir buvo pritaikytas skolininkės sąskaitoms, tačiau iki vykdomosios bylos užbaigimo piniginės lėšos nurašytos nebuvo. Kiek kitokia AIS sąveika yra su Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registru, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registru, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru ir pan. AIS naudotojas norėdamas gauti informacija iš šių registrų turi atlikti konkretų veiksmą – suformuoti užklausą registrui. Antstolis nurodo, jog dėl aukščiau pateiktos AIS sąveikos su registrais popierinėje vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356, kuri buvo pateikta teismui, nėra atvaizduota didžiosios dalies antstolio atliktų procesinių veiksmų, kuriais buvo siekiama nustatyti skolininkės turtinę padėtį. Su elektronine vykdomąja byla susipažinti gali AIS naudotojai, prisijungę prie sistemos, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys, prie elektroninės vykdomosios bylos prisijungti gali, kai bylą užvedęs antstolis suteikia jiems prieigą. Teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas į apeliantą nesikreipė ir nenurodė asmens, kuriam turėtų būti suteikta prieiga. Priešingu atveju, prieiga būtų suteikta ir, apelianto nuomone, teismas būtų tinkamai įvertinęs užklausų atlikimo mastą bei sistemiškumą ir įsitikinęs, kad 2020 m. gruodžio 30 d. akte ir 2021 m. sausio 28 d. patvarkyme pateikta informacija yra paremta iš valstybinių registrų gautais duomenimis, kuriems užklausos vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00356 buvo siunčiamos daugiau kaip 100 kartų.
1.3. Apeliantas mano, kad įstatymų leidėjas yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs kada ir kokius veiksmus nagrinėjamu atveju turi atlikti antstolis. CPK straipsniuose ir jų dalyse yra aiškiai įvardytos aplinkybės ir veiksmai, kuriuos turi atlikti antstolis jas nustačius. Apelianto nuomone, daugiau kaip keturis metus vykdytas priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu atliekant aktyvius išieškojimo veiksmus nebuvo gauta duomenų apie skolininkės turimą turtą, buvo ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad skolininkė neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas J. P. prašo suinteresuoto asmens antstolio V. K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį bei priteisti iš antstolio V. K. pareiškėjui J. P. jo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti antstolio 2020 m. gruodžio 30 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-72-27886 ir 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymas Nr. S-20-72-27889 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis aktą ir jo pagrindu priimtą patvarkymą grąžinti vykdomąjį dokumentą bei užbaigti vykdomąją bylą priėmė neatlikęs visų išieškojimo veiksmų, akte užfiksuojant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad vykdomojoje byloje buvo patikrintos visos sprendimo įvykdymo galimybės. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Priešingai, jei nebūtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, pageidaujantis, kad ir toliau būtų vykdomas vykdomasis dokumentas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, o tai prieštarautų pirmiau nurodytiems principams.
13. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą, kadangi jo surašymo metu skolininkė jokio turto ir pajamų neturėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininkės turimam turtui nustatyti ir nevykdė pareigos imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti.
14. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
15. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad antstolis V. K. 2020 m. gruodžio 30 d. išieškojimo negalimumo akte konstatavo, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo, todėl vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuostatomis, vykdomąjį dokumentą patvarkymu Nr. S‑20‑72‑27889 grąžino išieškotojui.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė 2021 m. sausio 28 d. patvarkyme nurodytas aplinkybes, kad aktas ir patvarkymas buvo surašyti pagrįstai, nes iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2020 m. skolininkės atžvilgiu buvo pradėtos 35 vykdomosios bylos, kurių bendra suma viršija 60 000 Eur sumą, kadangi vykdomųjų bylų skaičius ir išieškoma suma nesudaro pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui kuriuo nors iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Nors antstolis nurodė, kad patikrino visas vykdomojo dokumento (t. y. teismo įsakymo) įvykdymo galimybes, tačiau pagrindiniai antstolio vykdomojoje byloje atlikti išieškojimo veiksmai (be vienkartinio skolininkės duomenų patikrinimo Gyventojų registre priimant vykdyti teismo įsakymą, raginimo vykdyti sprendimą ir nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas surašymo (v. b. l. 5, 8, 14) buvo tik duomenų apie skolininkę tikrinimas VSDF duomenų bazėje (v. b. l. 17–27) ir nustatyta, kad skolininkė nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu (darbovietė – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) (v. b. l. 17). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis per daugiau nei ketverių metų trukmės išieškojimo procesą būtų periodiškai tikrinęs skolininkės turimą turtą (teikęs užklausas Nekilnojamojo turto registrui, valstybės įmonei „Regitra“ ir pan.), dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad antstolis tokias užklausas būtų pateikęs bent vieną kartą. Taip pat nėra duomenų, kad antstolis periodiškai domėjosi skolininkės šeimine padėtimi – vieninteliai oficialūs duomenys apie tai yra gauti iš Gyventojų registro 2016 m. lapkričio 14 d. Be to, pati skolininkė ne kartą buvo raštu išreiškusi antstoliui norą grąžinti išieškotojui skolą, paskutinis toks patvirtinimas buvo 2021 m. sausio 25 d. (v. b. l. 34).
17. Apeliacinės instancijos teismas, antstolio argumentus, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo kreiptis į antstolį ir prašyti suteikti prieigą prie AIS tam, kad įvertinti atliktų veiksmų apimtis, atmeta kaip nepagrįstus. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) reiškia, kad šalis turi pateikti įrodymus, įgalinančius konstatuoti aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą. Tokių aplinkybių nenustačius, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių. Dėl to įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus. Pažymėtina, kad įrodinėti reiškia ne tik pareigą, bet ir teisę, nes CPK 42 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šalių teises, kaip viena iš šalies teisių įvardyta teisė teikti įrodymus. Šiuo atveju būtent antstoliui teko pareiga pateikti jo nurodomas aplinkybes apie vykdomojoje byloje atliktus priverstinio išieškojimo veiksmus, patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, vykdomosios bylos medžiaga nepatvirtina, kad antstolis sistemiškai teikė užklausas registrams ar atliko kitokius priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl laikytina, jog nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamuoju atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas buvo nepagrįstas, kadangi antstolis neatliko visų išieškojimo veiksmų, akte užfiksavęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog vykdomojoje byloje buvo patikrintos visos sprendimo įvykdymo galimybės.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolių informacinės sistemos veikimu, užklausų teikimu registrams ir kt., neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3‑107/2010).
19. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir jų nepažeidė, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
20. Pareiškėjas J. P. prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad J. P. patyrė 120 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnis). Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, advokato padėjėjai sumokėtas atlyginimas negali būti priteisiamas iš apelianto.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.