Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. atstovei pagal įstatymą E. M., jos atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, teistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams; Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. 2024 m. vasario 3 d. apie 19.30 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir turint bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. pribėgę nepilnametei iš nugaros, jis – M. K. tyčia savo rankos delnu užspaudė nukentėjusiajai burną ir pargriovė ant žemės, taip laikydamas užspaustą jos burną ir prie žemės prispaustą jos kūną, atėmė galimybę jai priešintis, o J. K. iš nepilnametės dešinės rankos pagrobė laikytą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 130 eurų, taip pat nuo dešinio peties nutraukė medžiaginį krepšį, kurio vertė 2 eurai, krepšyje buvusią juodą piniginę, 20 eurų vertės su 10 eurų pinigais, taip nukentėjusiajai L. M. padarė odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, sukeldami jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą padarydami 162 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. K. 2024 m. vasario 3 d. apie 19.30 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K. ir turint bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. pribėgę nepilnametei iš nugaros, M. K. tyčia savo rankos delnu užspaudė nukentėjusiajai burną ir pargriovė ant žemės, taip laikydamas užspaustą jos burną ir prie žemės prispaustą jos kūną, atėmė galimybę jai priešintis, o jis – J. K. iš nepilnametės dešinės rankos pagrobus laikytą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 130 eurų, taip pat nuo dešinio peties nutraukus medžiaginį krepšį, kurio vertė 2 eurai, krepšyje buvusią juodą piniginę 20 eurų vertės su 10 eurų pinigais, nukentėjusiajai L. M. padarė odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, sukeldami jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą padarydami 162 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad vasario mėnesį, vienos dienos pavakaryje, ėjo su J. K. link „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pavartojęs alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Nepamena, ką padarė, kitą dieną suprato, kad kažką padarė negero, nes atvyko policijos pareigūnai. Pakeliui eidamas sugalvojo, kad reikia kažką apiplėšti, galvojo, ką sutiks, tą užpuls. Pamatė einančią merginą ir užpuolė. Jie ėjo jai iš nugaros. Mergina kalbėjo, kai jie ėjo link jos, ji skambino „alio, mama“. Pribėgo prie mergaitės iš už nugaros, suspaudė delnu veidą, kad nekvėpuotų, pergriovė ant žemės. J. K. pagriebė maišelį. Maišelį numetė į krūmus, piniginę užmetė ant stogo. Akivaizdžiai telefono nematė. Po įvykio draugas atrado telefoną. Krepšelyje buvo piniginė. Po įvykio jį kažkas vijosi. J. K. nubėgo į krūmus. Kaip jautėsi mergaitė, nežino. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, sukosi galva. Pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja. Problemų su sveikata nežino, ar turi. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, pažada daugiau taip nebedaryti.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad buvo vasario pavakarys, ėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“, mergina žaidimų aikštelėje sėdėjo ant sūpuoklių. M. K. pasiūlė mergaitę užpulti. Sakė jis paguldys, o jis paims maišelį. M. K. suėmė merginai už burnos ir nuvertė, laikė merginą, užspaudė burną ir prispaudė kūną. Mergina bandė išsilaisvinti, spyrė koja. Jis išplėšė iš rankų maišelį. Prie lūpos buvo sužeidimas, skaitė parodymus. Supranta, kad tai jų neteisėtų veiksmų pasekmė. Jis šoko į krūmus, M. K. prabėgo pro jį. Po 30 minučių grįžo į (duomenys neskelbtini). Matė, kaip mergaitė kalbėjo telefonu. Kitą dieną pareigūnams parodė vietą, kur viskas buvo. Iki užpuolimo telefoną matė, po įvykio nematė, nežino, kur jis dingo. Piniginėje buvo 10 eurų. Pinigus pasidalino perpus, išleido parduotuvėje. Kažkas juos vijosi, bet kas nežino. Mergaitė šaukė, kad sustotų. Kas dar buvo maišelyje, nežino. Išmetė maišelį ir viskas. Ėjo ieškoti telefono, eidamas su L. B. rado telefoną. L. B. nunešė telefoną į policiją. Jis nebuvo nieko vartojęs. M. K. buvo vartojęs alkoholio, juto iš kvapo. Padarė rimtą nusikaltimą. Mergaitės nematė, mamos atsiprašė per posėdį, gailisi. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žalą atlygins. Jeigu teismas priteis, sumokės.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. atstovė pagal įstatymą E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo šeštadienio vakaras, užsinorėjo kažko saldaus. Duktė išėjo į parduotuvę. Apie 19 val. duktė grįžo būdama šoke. Jai buvo pradrėksta lūpa, bėgo kraujas. Rūbai buvo purvini. Važiavo į įvykio vietą ieškoti telefono. Švietė automobilio žibintais, ieškojo 15 min., bet nerado. Užblokavo kortelę. Į įvykio vietą nuvažiavo tik jai grįžus į namus. Telefonas buvo kažkur, nes traukė per „bluetooth“, per ausines, ar policijai tai minėjo, nepamena. Skambino, niekas nekalbėjo, bet signalas buvo. Telefono nerado. Mergaitė buvo šoke, lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Du mėnesius niekur nėjo, nes jai buvo nejauku, nes visi klausinėjo. Ėjo tik į mokyklą. Iki šiol ji yra labai jautri. Piniginėje buvo pinigai. Vaikinus vijosi iki garažų, toliau teritorija neapšviesta, bijojo ir grįžo namo. Jeigu telefoną būtų išmetusi, būtų radę. Vaikinų veidų nematė, tik žino, kad buvo du. Buvo grąžintas maišelis su nuplėšta rankena. Telefoną vėliau tyrėja norėjo grąžinti, bet ji neėmė, jis buvo neveikiantis. Gydytoja mergaitei siūlė (duomenys neskelbtini), bet jie nesutiko jų vartoti. Ėjo pas psichologą. Lankytis pradėjo nuo gruodžio mėnesio. Vaistų duoti nenorėjo. Po įvykio sveikata pablogėjo, todėl kreipėsi į medikus. Lankėsi (duomenys neskelbtini) psichikos centre. Rūbai buvo purvini, viską reikėjo skalbti, suplėšyti nebuvo. Mergaitė sakė, kad vienas vaikinas buvo apsivilkęs dvipusę striukę. Nurodė vaikinų ūgius. Dukra skausmą įvardijo 3 balais. Sužalojimų nebuvo, tik lūpos įbrėžimas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kokia žala padaryta. Prašoma moralinė žala 5000 Eur, dviem asmenims per pusę nedidelė suma, jie taip įvertino patirtą žalą. Mergaitei buvo gėda, mažas miestelis, visi viską žino.

Specialistas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) VPK kriminalinių tyrimų tarnyboje specialistu, turi kvalifikaciją. Jis pateikė išvadą. Kiek pamena, telefone buvo įjungtas ekrano vartotojo kodas. Prašė tyrėjos pateikti kodus, pateikė, bet jie netiko. Negalėjo nuskaityti, nes uždėtas ekrano kodas. Ar telefonas veikia, sudėtinga atsakyti, jis įsijungia, bet ar veikia, nežino. Reikia skambinti, tikrinti, jie to nedarė. Telefonas įsijungia, bet ar pilnai veikia ir funkcionuoja, negali pasakyti. Jeigu įjungtas ekrano kodas, jie telefono atrakinti negali. Jeigu duomenys išsaugoti tik telefone, tai taip ir liks. Failai gali būti skirtingai išsaugoti, vieni telefone, kiti – virtualioje erdvėje. Jeigu telefone įjungta „buvimo vieta“ galima nustatyti, kur yra telefonas.

Liudytojas F. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. K. buvo kambariokai, su J. K. kartu mokėsi. Buvo apklaustas dėl įvykio. Šeštadienį turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nebeišvažiavo. Su M. K. ir J. K. išėjo į miestą nusipirkti detalės. Juos sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnai tikrino asmens kodus, nufotografavo ir paleido. Dėl ko sustabdė kalbėjosi, sakė, kad prisidirbo. Klausė ką padarė, bet sakė, kad ne jo reikalas. Jis kai sustabdė policijos pareigūnai reagavo normaliai, draugai išsigando. Sakė, kad „dabar čiups“. M. K. ir J. K. išvežė iš bendrabučio. Nekalbėjo, ką jie padarė. Jis apie įvykį sužinojo iš spaudos. Apie telefoną „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo, bet, kad buvo paėmę ir išmetė nieko nežino.

Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. ir J. K. pažįsta. Su J. K. draugai, susipažino (duomenys neskelbtini) mokykloje, M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš matymo žino. J. K. po dviejų savaičių pasakė, kad užpuolė mergaitę. Susitiko su J. prie „(duomenys neskelbtini)“, jis parodė įvykio vietą. Eidamas pamatė į žemę įsmigusį telefoną, telefonas buvo aplipęs žemėmis. Grįžęs į namus įdėjo į ryžius, palaikė, bet neįsijungė. Skambino tyrėjai, paaiškino, kad rado telefoną. Liepė atnešti į policiją. Vaikinai tvirtino, kad telefono neėmė. Sakė, kad kaltinamieji ir policijos pareigūnai ieškojo telefono, bet nerado. Telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su rudu apsauginiu dangteliu, rado po dviejų savaičių, atrodė, kad ilgai gulėjo ant žemės. Jam J. sakė, kad iš mergaitės pusės kažkas kaltino, kad pavogė telefoną. J. sakė, kad telefono neėmė.

Galima laiduotoja A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra J. K. sesuo. Apie įvykį žino tiek, kiek sakė jis pats ir buvęs globėjas. Po įvykio važiavo su juo susitikti. Jis labai gailėjosi ir suprato, kad pasielgė negerai. Sunku suvokti, kaip taip buvo galima padaryti. Mano, kad jis to nekartos. Jis padarydavo ir mokykloje visokių išdaigų, jam būdavo juokinga, bet šį kartą jis labai pergyvena. Sutinka būti jo laiduotoja. Ji J. gyvenime dalyvauja nuo mažens, sunki vaikystė buvo, (duomenys neskelbtini) mama. Mokė jį visko, kaip tvarkyti finansus, buityje. Po įvykio mokė ir elgesio taisyklių. Bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, kartais susitinka. Kontroliuoti jį galės, mano gali jam daryti įtaką. Ji neteista ir nebausta.

Kaltinamasis M. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad gydosi nuo (duomenys neskelbtini), vartoja gydytojos paskirtus vaistus, tačiau parodymus duoti gali. Mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena (duomenys neskelbtini) dviviečio tipo kambaryje, kartu su D. B., kitame triviečiame kambaryje gyvena J. K., L. pavardės jo nežino. Šių metų (2024 m.) vasario 3 dieną, jis nežino kiek buvo valandų, iš bendrabučio vienas buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini) miestą, kur jis vienas vartojo alkoholį, negali pasakyti kiek buvo valandų, kaip grįžo į bendrabutį neblaivus, bet kažkur galėjo būti apie 17 val. ir bendrabučio kambaryje sutiko J., kuriam pasiūlė kartu su juo vėl išeiti į miestą. J. sutiko, todėl jie išėjo į miestą. Nuo bendrabučio jie buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) mieste esantį alubarį, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, jis ten išgėrė bokalą alaus, J. nieko nevartojo. Po to jie kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) miesto parko, kur pasivaikščioję susitiko (duomenys neskelbtini) mokinį A.. Su juo pasikalbėjo ir išsiskyrė kur jie su J. toliau vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mieste, buvo besivaikščiodami nuėję iki užkandinės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo ten ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis tą vakarą buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) spalvos striukę, kamufliažines sportines kelnes, juodos spalvos sportiniais batais, taip pat turėjo juodos spalvos kaukę. Su kauke jis vaikščioja pastoviai, kaip yra šalta. Su J. tą vakarą nusprendė bendru sutarimu ką nors apvogti, nežino, kodėl taip sugalvojo, gal dėl to kad J. pasiskundė, kad neturi pinigų, tai taip pasielgti ir sugalvojo, praėję „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, jie nuėjo į netoli esančių daugiabučių kiemą, kur jį perėję išlindo ir sustojo tarp dviejų daugiabučių ir sustojo netoli tako, kuriuo galima praeiti nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir laukė, kad kas nors eitų. Tikslo užpulti būtent tos merginos jie neturėjo, bet ji pati pirma jiems pasitaikė. Pamena, kad ji praėjusi pro juos kalbėjosi telefonu, matė kaip ji eidama takeliu nueina link vaikų žaidimų aikštelės, ten kelias minutes pastovi ir eina link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, su J. bendru sutarimu sutarė, kad jis merginą sulaikys, o jis paims jos krepšį. Mergina nuo jų buvo nuėjusi apie 20 m, kaip jie prie jos priėjo, jis prie jos priėjo pirmas, su kaire ranka priėjęs iš nugaros uždengė jos burną, tada su dešine ranka apkabino merginos kaklą ir iš karto merginą guldė ant žemės, nes nenorėjo, kad ji priešintųsi, nes jai gulant ant žemės pamanė, kad lengviau ją bus sulaikyti, mergina bandė priešintis, spardėsi, bet jis jai neleido judėti, o tuo tarpu J. merginai iš dešinės rankos išplėšė krepšį ir pradėjo bėgti, jis dar kelias sekundes merginą palaikė ir pats pasišalino. Jis asmeniškai jokio telefono iš merginos nepaėmė, ir tą patį sakė prieš sulaikant policijos pareigūnams. Jam bėgant nuo merginos, jis buvo į ją atsisukęs ir matė, kad ji lyg kalbėjosi telefonu, nes kažkas švietė kaip telefonas, mergina bandė juos vytis, gal jai tuo metu iškrito telefonas. Su J., jie po to, kai apiplėšė merginą, susitiko maždaug po 40 minučių, nes bėgdami išsiskirstė po skirtingas vietas, su juo jis susitiko netoli garažų masyvų, netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Apžiūrėję paimtą krepšį jame rado piniginę, o joje buvo 10 eurų, kaip pamena smulkiomis monetomis. Paimtą krepšį jie paliko prie garažų masyvų, piniginę išmetė ant kažkurio stogo. 10 eurų išleido „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Dėl tokio elgesio jis labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Jis jokio telefono iš merginos neėmė, kiek žino, J. taip pat jokio telefono iš merginos nepaėmė, jie apiplėšti merginą sugalvojo spontaniškai, iš anksto šitam reikalui nesiruošė, mergina buvo atsitiktinė. Šiai dienai jis gauna tiek (duomenys neskelbtini), tiek mokymosi stipendiją, kurių bendra suma yra apie 250 eurų. Jis sutinka atlyginti padarytą žalą, bet be telefono, nes jo tikrai jis nevogė. Jis prieš merginą jokių smurtinių veiksmų neatliko, smūgių jai nesudavė, tik laikė jos burną užspaustą ir buvo paguldęs ant žemės bei ją prispaudęs (2 t., b. l. 175-177, 178-181).

2024 m. vasario 7 d. M. K. įtariamuoju apklaustas papildomai, parodė, kad prieš jo sulaikymą jis policijos pareigūnams pateikė savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra be SIM kortelės. Telefonas yra užrakintas, nurodė jo atrakinimo kodą. SIM kortelės jis neturi jau apie 2-3 mėnesius. Jis iš užpultos merginos jokio mobilaus ryšio telefono neėmė, J. jo taip pat neėmė. Tiek jis, tiek J. bandė ieškoti merginos telefono toje vietoje kur ją užpuolė, bet nerado. Telefono ieškojo po to, kaip juos paleido iš areštinės. Sutinka atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 182-184).

2024 m. balandžio 15 d. M. K. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, apklaustas parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nei jis, nei J. iš nepilnametės jokio telefono nepavogė ir neatėmė, kaip žino telefonas buvo rastas įvykio vietoje. Kartu su J. gali atlyginti padaryta turtinę žalą. Su civilinio ieškinio suma susipažino, tačiau kaip tokią sumą reikės atlyginti nežino, kadangi jis kaip ir J. mokosi (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, pajamų gauna tik iš vaiko pinigų, tai yra 270 eurų, taip pat gauna iš mokyklos stipendiją iki 40 eurų, kitų pajamų neturi. Negali įvardinti priežasties dėl ko įvykdė nusikaltimą, neturi tam paaiškinimo. Dėl savo poelgio gailisi ir daugiau papildymų neturi (2 t., b. l. 187-189, 190-192).

J. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena mokyklos bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini) jo kambarys yra (duomenys neskelbtini). Kartu su juo kambaryje gyvena M. K., su juo kartu gyvena 2 metus. Šių metų (2024 m.) vasario 3 d. visą dieną laiką leido su M. K., su juo kartu buvo savo kambariuose, taip pat maždaug apie 17 val. su M. bendru sutarimu nusprendė išeiti į miestą pasivaikščioti. Į miestą jie su M. išėjo dviese, buvo nuėję iki (duomenys neskelbtini) miesto parko, jame susitiko (duomenys neskelbtini) mokinį A., su juo jie pasišnekučiavo trumpai ir išsiskyrė. Iš (duomenys neskelbtini) miesto parko jie nuėjo link miesto centro, bet paskui sugalvojo nueiti link užkandinės „(duomenys neskelbtini)“. Į ją jie ėjo pagrindine (duomenys neskelbtini) miesto gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Į pačią užkandinę jie nėjo, o pasuko link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kokie buvo gatvių pavadinimai jis nežino, jų nesekė. Su M. jie praėjo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, į ją jie nebuvo užėję, o tiesiog ėjo keliuku link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Link jos ėjo takeliu, tačiau nežino kodėl jie sustojo tarp šalia „(duomenys neskelbtini)“ esančių daugiabučių, šiaip šnekėjosi. Apie 19 val., jiems sustojus, pro juos praėjo mergina, kaip ji buvo apsirengusi jis pasakyti negali, bet kažkokiais tamsiai rūbais, toje vietoje kur jie stovėjo ir kur pro juos praėjo mergina apšvietimo nebuvo, buvo tamsu. Mergina pro juos praėjo kalbėdama telefonu, praėjusi apie 10 metrų nuo jų ji sustojo vaikų žaidimo aikštelėje, kaip pamena lyg ir suposi. Nežino kaip, tiesiog abu bendru sutarimu su M. nusprendė užpulti tą merginą. Dar iki to momento, kol nuėjo iki merginos, su M. sutarė, kad jis paguldys merginą ant žemės, o jis paims iš jos daiktus. Parodė, kad jie su M. ant veidų užsitempė kaklo movas iki akių, ant galvų užsidėjo kapišonus ir ėjo link merginos. Jis galvoja, kad mergina pamačiusi juos ateinančius link jos, ji atsistojo nuo sūpynių ir pradėjo eiti link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jam su M. priėjus prie merginos jis girdėjo, kaip ji kalba telefonu. M. merginai priėjo iš nugaros, uždengė jai burną ir parvertė ant nugaros, jis merginą laikė, kadangi ji pradėjo spardytis, kaip matė jis nebuvo atitraukęs rankos nuo jos burnos, o su kita ranka jis laikė merginos kūną, jis prie merginos priėjo iš kairės pusės, kadangi matė, kad ji rankoje laiko krepšį tą krepšį jis iš merginos paėmė jėga. Mergina visą tą laiką bandė rėkti, bet jai burna buvo uždengta, ji muistėsi. Jis išplėšęs iš merginos krepšį iš karto pradėjo bėgti link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, o M. šiek tiek atsilikęs nuo jo vėliau pradėjo bėgti. Jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasuko bėgdamas toliau link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir ją prabėgęs jis pasisuko link įvažiavimo į garažų masyvą, jis pasislėpė krūmuose, M. nubėgo toliau, nes galvojo kad jis nubėgo kažkur kitur. Su M. jis po įvykdyto plėšimo susitiko po 15 minučių, susitiko su juo prie garažų masyvų kur jis ir slėpėsi. Su M. apžiūrėjo jo paimtą krepšį, jame rado piniginę, o joje 10 eurų, 5 eurų popierinė kupiūra ir kiti 5 eurai metalais. Krepšį jis paliko toje pačioje vietoje kur stovėjo prie krūmų, o piniginę jis užmetė ant vieno iš garažų stogo. Su M. pasiėmę 10 eurų jie nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, joje nusipirko 2 vnt. energetinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. submarinų ir daugiau nieko. Po to iš karto parėjo į bendrabutį. Po viso įvykio jie su M. parėjo į bendrabutį, į (duomenys neskelbtini) kambarį, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kambario triviečiame kambaryje, M. (duomenys neskelbtini) kambario dviviečiame kambaryje. Jis iš merginos jokio telefono nepaėmė, jokio telefono jis nematė, matė, kad jį turi mergina, bet nematė, kad jį iš jos būtų paėmęs M. K., mano, kad jis paimti telefono negalėjo. Jį policijos pareigūnai sulaikė kitą dieną, kai mieste su M. K. ir F. K. susistabdė policijos pareigūnai, o vėliau atvyko į bendrabutį, nes juos atpažino apiplėšta mergina. Dėl poelgio jis labai gailisi, supranta, kad pasielgė kvailai, jis prieš merginą jokių smurtinių veiksmų neatliko, nebent tas veiksmas kaip jis iš merginos rankų išplėšė krepšį jai galėjo sukelti fizinį skausmą. Jis gauna našlaičio pašalpą 160 eurų, taip pat gauna 180 eurų, kadangi mokosi, taip pat 20 eurų gauna iš mokyklos, vadinamą stipendiją. Jis sutinka atlyginti padarytą žalą, bet be telefono, nes jo jis neėmė ir nieko apie jį nežino. Apiplėštos merginos jis nepažįsta (3 t., b. l. 38-40, 41-45).

2024 m. vasario 7 d. J. K. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad iš jo policijos pareigūnai paėmė jo mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame įdėta SIM kortelė su telefono numeriu. Jo mobilaus ryšio telefonas yra užrakintas su skaičių kodu (kodą nurodė). Pakartojo, kad mobilaus ryšio telefono iš merginos jis nepaėmė, gal ji pati pametė. Ar M. telefoną paėmė, jis taip pat negali pasakyti, nes to nematė. Norėtų atlyginti padarytą žalą (3 t., b. l. 46-48).

2024 m. balandžio 15 d. J. K. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, apklaustas parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis tvirtina ankstesnius parodymus ir jų nekeičia, jis kaip ir sakė ankstesnėse apklausose telefono iš nepilnametės neėmė, ar tą padarė M. jis nežino, bet mano, kad neėmė ir jis. Padarytą žalą dėl visų pranešime apie įtarimą nurodytų daiktų jis gali atlyginti, taip pat yra supažindintas su civilio ieškinio suma. Kaip ją reikės atlyginti, jis nežino. Šiai dienai jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, niekur nedirba, pajamų gauna vaiko pinigus tai yra 187 eurus, taip pat gauna (duomenys neskelbtini) pinigus tai yra 170 eurų. Daugiau kitų pajamų neturi. Dėl poelgio jis labai gailisi, šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas blaivus, kodėl taip pasielgė negali paaiškinti (3 t., b. l. 51-53, 54-56).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. M. parodė, jog gyvena su dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. Joms būnant namuose užsimanė (duomenys neskelbtini). Jos dukra L. pasisiūlė nueiti iki „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini). L. namo grįžo apie 19.45 val. Pamatė dukrą verkiančią, kuri pradėjo sakyti, kad buvo užpulta dviejų vaikinų. Matė, kad jos rūbai buvo išpurvinti žemėmis. Dukra jai paaiškino, kad jai einant nuo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini), jai iš nugaros pribėgo du jaunuoliai, vienas iš jų ranka jai suėmė už burnos ir pargriovė ant žemės. Pargriovę ant žemės ir toliau laikydami rankomis užspaustą jos burną, bei rankomis jos kūną prispaudę prie žemės, neleisdami jos dukrai atsikelti nuo žemės ir priešintis, iš dešinės rankos pagrobė laikytą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei pagrobė nuo dešinio peties turėtą medžiaginį krepšį, su jame buvusia pinigine. Dukra paaiškino, kad kai jaunuoliai ją paleido, ji atsistojo ir pradėjo vytis juos. Jaunuoliai bėgo (duomenys neskelbtini) gatve, link sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, už jo pasuko į dešinę link garažų masyvų. Dukra liovėsi juos vytis bei grįžo namo. Ji dukros L. paklausė, kaip jie atrodė, ji atsakė, kad abu jaunuoliai buvo smulkaus kūno sudėjimo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, abudu jaunuoliai buvo apsirengę tamsiais rūbais, ant vieno jaunuolio striukės, ties krūtine buvo baltos spalvos juostos. Pagal dukrą, jaunuoliams buvo iki (duomenys neskelbtini) metų. Jos dukra jaunuolių veidų nematė. L. nuo „(duomenys neskelbtini)“ ėjo viena, ausyse buvo įdėti ausinukai, ji jai paaiškino, kad įvykio pašaliniai asmenys nematė. Įvykio metu jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dukra 10 balų sistemoje vertina 3 balais, virš jos lūpos po įvykio atsirado įbrėžimas. Dukra daugiau sužalojimų nepatyrė, ir dėl virš lūpos esančio įbrėžimo, policijos pareigūnams paaiškino, kad į Moters ir vaiko klinikas apžiūrai nevyks ir medikų pagalbos atsisako. Įvykio metu iš jos dukros pagrobtą telefoną „(duomenys neskelbtini)“ vertina 130 eurais, telefonas buvo juodos spalvos, pagrobtą medžiaginį krepšį, kreminės spalvos, ant kurio buvo (duomenys neskelbtini) vėliavos, vertina 2 eurais, pagrobtą piniginę, juodos spalvos, vertina 20 eurų, taip pat piniginėje dar buvo 10 eurų ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė. Viso padarytą turtinę žalą vertina 162 eurais (1 t., b. l. 12-22)

2024 m. vasario 9 d. E. M. apklausta kaip liudytoja, parodė, kad nuo jos namų (duomenys neskelbtini) g. iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nueiti užtrunka apie 10 minučių. Dukra po apiplėšimo namo grįžo maždaug apie 19.40 val. būdama šoke. Liudytoja pamatė, kad jai kaip ir iš nosies buvo išbėgęs kraujas, bet nuvalius veidą pamatė, kad dukrai nuo lūpos iki nosies yra įdrėskimas. Jai dukra papasakojo, kad ją einančią link namų nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, užpuolė vaikinai, dukra tų vaikinų nepažino. Ją užpuolę vaikinai jokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko, tik buvo jai uždengę burną. Tik dukrai grįžus, apie 19.49 val. ji rašė žinutę į dukros telefoną, tačiau niekas į žinutę neatrašė, taip pat bandė skambinti į dukros telefoną, bet niekas neatsiliepė. Dar taip pat nuvykusios su dukra į įvykio vietą vaikščiojo ir bandė ieškoti jos telefono, bet niekur nerado, tą dieną kaip buvo dukra apiplėšta, sniego nebuvo, todėl tikrai viskas gerai matėsi ieškant dukros telefono, bet jo nerado. Kuris vaikinas dukrai iš rankų išplėšė telefoną, ji negali pasakyti, nes dukra to jai neminėjo. Paaiškino, kad po šio įvykio dukra jaučiasi prastai, lankėsi pas psichologus (1 t., b. l. 27-30).

2024 m. kovo 13 d. liudytoja E. M. apklausta papildomai parodė, kad rasto dukros mobiliojo ryšio telefono ji neims, kadangi dukrai nupirko naują telefoną iš karto po įvykio, taip pat pasiėmė naują SIM kortelę tik su tuo pačiu buvusiu telefono numeriu. Supranta, kad telefonas yra neveikiantis, todėl joms jo nebereikia. Prie šios apklausos pateikia civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos, kuri bendrai sudaro 5132 Eur (1 t., b. l. 31-34).

2024 m. balandžio 15 d. liudytoja E. M. apklausta papildomai parodė, kad dukros mobiliojo ryšio telefonas buvo įdėtas į permatomą silikoninį dėklą, kuris yra bevertis, jo niekaip nevertina, kadangi jis buvo gautas kartu su telefonu, telefone buvusios SIM kortelės nevertina, nes ji bevertė. Iš dukros pagrobto medžiaginio krepšio vertė 2 eurai, krepšį joms policijos pareigūnė gražino, tačiau jis nebenaudojamas, suplyšęs, taip pat iš dukros buvo pavogta piniginė, kuri buvo įvertinta 20 eurų, ji joms gražinta sveika, nesugadinta, tačiau piniginėje nebebuvo 10 eurų. Ikiteisminio tyrimo byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl telefono joms padaryta 120 eurų turtinė žala, šioje vietoje įsivėlė klaida, nes padaryta žala dėl telefono yra 130 eurų. Bendrai dėl visų pavogtų daiktų joms padaryta žala 162 eurai (1 t., b. l. 35-38).

2024 m. vasario 29 d. nepilnametė L. M., pripažinta nukentėjusiąja, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant atstovei pagal įstatymą, psichologei ir VTAS specialistei. Protokole užfiksuota, kad apklausta nepilnametė nukentėjusioji, kuri parodė, kad buvo šeštadienis, prieš 3 savaites ar daugiau, praeitą mėnesį, gal sausio. Ji buvo namie, išėjo pasivaikščioti, paskui parėjo namo, mama užsimanė (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 7 val. vakaro. Nupirko šokoladą ir ėjo atgal namo. Eidama išgirdo, kad už jos kažkas bėga nuo (duomenys neskelbtini) g. esančios „(duomenys neskelbtini)“, ji nesureagavo, pajuto, kad kažkas uždėjo ranką ant burnos ir pradėjo ją griauti. Atrodo kairę ranką, koja užkabino už jos kojos, vertė į priekį ir ji parkrito ant dešinio šono ir paskui ant nugaros, pamatė du berniukus, kad vienas laikė, o kitas plėšė. Ji turėjo dešinėje rankoje telefoną, ant peties medžiaginį maišelį ir jame šokoladą ir piniginę. Tas vaikinas plėšė maišelį ir telefoną, o kitas laikė. Išplėšė maišelį ir telefoną ir pradėjo bėgti. Porą sekundžių gulėjo, buvo šokas, po to atsikėlė ir pradėjo bėgti paskui juos. Matė, kad jie užbėgo už sporto klubo, buvo tamsu ir pagalvojo nebėgti. Parbėgo namo, papasakojo mamai ir nuvažiavo į įvykio vietą pasižiūrėti, ar yra telefonas. Nerado ir grįžo namo. Paskambino bankui ((duomenys neskelbtini)), kad užblokuotų kortelę ir paskambino policijai, laukė 5 min. kol atvažiuos. Atvažiavus policijai papasakojo apie įvykį. Nuvažiavo į įvykio vietą padaryti nuotraukų ir tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, nes virš lūpos buvo įbrėžimas, buvo kraujo. Iš ligoninės nuvažiavo į policiją. Apklausė, surašė viską ir grįžo namo. Įvykis vyko gal apie 10 sek. kol pargriovė, paskui dar 15-20 sek. laikė, nesipriešino, manė, kad juokauja. Po to bijojo, šokas, buvo neramu, nesuprato kas vyksta. Baimė, neramumas - 8 balai. Galvą skaudėjo, nes krisdama susitrenkė į žemę - 4 balai, 3 val. juto skausmą. Dėl lūpos vaistų nevartojo. Skausmą vertina 5 balais, 2 dienas skaudėjo. Apie vaikinus nieko nežino, nematė, buvo tamsu. Gatvė buvo neapšviesta. Vienas, kuris laikė, buvo su striuke, viršuje juoda, apačioje pilka. Ant galvos nieko nebuvo. Nieko išskirtinio negali išskirti, veido bruožų nematė. Jie nieko nesakė, buvo juodais ir pilkais džinsais. Tas kuris laikė buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Ji pagalvojo, kad jiems (duomenys neskelbtini) m., nes suaugęs taip nepadarytų. Kito vaikino nematė, nematė jo veido, buvo tamsu, lygtais trumpų plaukų, šiek tiek žemesnis, gal (duomenys neskelbtini) cm. Tų vaikinų neatpažintų. Jos mobilus telefonas buvo pilkai juodas (duomenys neskelbtini) su permatomu dėkliuku, ant jo likę nagų lako. Su SIM (duomenys neskelbtini) kortele. Dėl šio įvykio lankėsi pas psichologą. Vis dar likęs nerimas, dar ir dabar jaučia nerimą. Jaučia nejaukumą prie paauglių vaikinų. Piniginėje buvo banko kortelė, 10 eurų. Piniginė buvo juodos spalvos, dirbtinės odos. Kreminės spalvos drobinis medžiaginis, ilgomis rankenomis krepšys. Įvykio metu negirdėjo jokių garsų, buvo su ausinėmis ant galvos, su lankeliu per galvą. Ausinės buvo prijungtos prie telefono be laido. Į parduotuvę ėjo kitu keliu, grįžtant ėjo kitu keliu, buvo vaikų žaidimo aikštelė, nebuvo vaikų, bet ji prisėdo pasisupti. Užtruko 2-5 min. Burną užėmė labai stipriai, kad negalėtų rėkti. Kai grįžo namo, mama pasakė, kad lūpoje yra įdrėskimas, tada pajuto skausmą. Juto, kad įdrėskė, bet nemanė, kad kraujuoja. Taip galėjo būti, kai gulėjo ant žemės. Nepamena momento. Mano, kad galėjo su nagu įdrėksti. Kai ją pargriovė, vaikinas stovėdamas pasilenkė, kad galėtų ją labiau laikyti. Iš kart po įvykio nebuvo ašarų, tik policijai apklausus namuose pravirko, tai buvo labai didelis įvykis gyvenime. Telefonas nebuvo užblokuotas. Kai ieškojo telefono, mama skambino į telefoną ir rašė žinutes, nuo ausinių prisijungimo garso suprato, kad telefonas yra netoli (1 t., b. l. 65-66).

2024 m. vasario 12 d. liudytojas F. K. apklaustas parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Jis M. K. ir J. K. pažįsta, su M. K. pernai kartu gyveno viename kambaryje, J. K. pažįsta iš matymo mokykloje. Savaitę gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, savaitgaliais važinėja į namus (duomenys neskelbtini). Šių metų vasario 2 dieną jis buvo išvažiavęs į namus, tačiau į (duomenys neskelbtini) bendrabutį grįžo vasario 3 dieną apie 20.10 val., gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini) kambaryje. Buvo nusileidęs į bendrabučio pirmą aukštą, žino, kad (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena M. K. ir J. K.. Buvo pirmame aukšte kartu su D. Š., buvo nuėjęs pas M. K. ir J. K. į jų kambarį, o D. buvo nuėjusi į skalbyklą pasiimti rūbų. Nuėjus pas minėtus vaikinus į kambarį, jie jam pasakė, kad prisidirbo, jis bandė klausti ko prisidirbo, bet jam atrodo M. pasakė, kad čia ne jo reikalas. Būna, kad tiek su M. tiek su J. kartu išeina į miestą, tačiau tai būna labai retai. Vasario 4 dieną jis kartu su J. ir M. apie gal 10 val. ėjo iš bendrabučio į miestą, kol juos gatvėje susistabdė policijos pareigūnai. Tiek M. tiek J. pasakė „va dabar tai mumis čiups“, dėl kokios priežasties jis nežinojo, bet įtarė kad dėl to, ką jie buvo prisidirbę prieš tai vakarą kur jam jie nenorėjo įgarsinti ko prisidirbo. M. K. ir J. K. policijos pareigūnai išsivežė, o jis parėjo į baraką, vėliau jie su M. ir J. kambariokais D. B. ir L., jo pavardės nežino, kalbėjo, kad greičiausiai tai bus jie apiplėšę nepilnametę merginą, nes internete pamatė straipsnį apie įvykdytą plėšimą. Apie tai kur yra pavogtas mobilaus ryšio telefonas, jis pasakyti nieko negali, bet galvoja, kad gal jį vaikinai užstatė lombarde (duomenys neskelbtini), nes kiek žino J. globėjai gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis važinėja karts nuo karto į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79-82).

2024 m. vasario 21 d. apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Gyvena bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) kambarys, su juo kartu gyvena M. K., kambarys dvivietis, o triviečiame kambaryje gyvena J. ir L., jų pavardžių nežino. Apie nepilnametę mergaitę jis sužinojo, kaip atvažiavo policija ryte, policija atvažiavo į bendrabutį. Kai policija atvažiavo buvo savaitgalis, turbūt arba šeštadienis, arba sekmadienis. Policija atvažiavo pas jį į kambarį, klausė kur daiktai, patikrino spintą. Pareigūnai nieko jam nesakė, paklausė apie drabužius, patikrino spintą ir viskas. Policija kai atvažiavo, tuo metu nežinojo pas ką atvažiavo, gali būti, kad iš bendrabučio tie kur prisidirbo. M. kambaryje nebuvo. Antrą kartą pareigūnai kai atvažiavo, juos matė eidamas į trečią aukštą. Jie grįžo abudu po dviejų dienų kai juos paleido, iš areštinės, jie sakė kad jie dabar prie telefono prisikniso, kurio jie neėmė. Jie su draugu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, klausė jų kodėl jie tokie purvini, sakė ėjo per purvynus, grįžo išgėrę, juto spirito kvapą, jie daiktų neturėjo. Kiek girdėjo sakė apie 10 eurų paėmė iš mergaitės. Dėl telefono jie sakė, kad neturėjo, kad rado maišelį su pinigais ir pabėgo, daugiau nieko nerado. L. B. bendrauja mažai, nelabai, mieste kartu nebūna. Paskutinį kartą bendravo mokykloje ketvirtadienį, pasisveikino ir viskas. Su L. daugiau nebuvo susitikęs, buvo visą laiką namuose, nebuvo susitikęs (duomenys neskelbtini). Kad buvo rastas mergaitės telefonas, jis nežino. Kaip L. rado telefoną, jis nieko nežino. 18 dieną, sekmadienį jis nebuvo susitikęs su J. ir L., namuose buvo nuolat. Penktadienį buvo pas sesę, sekmadienį buvo namuose iki šiandien kol atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su L. jie nebendrauja, jam nepatinka, kad tokias veiklas daro. Tą vakarą kaip jie išėjo pavogti, grįžo apie dešimtą. Buvo purvini, dumblini. Nematė, kad jie turi maišelį, pinigus, telefoną, kaip juos paleido, išsitraukė pinigus, jie tą vakarą sakė nieko nerado, sakė po parką vaikščiojo, matė moterį su šunimi (1 t., b. l. 97-100).

2024 m. vasario 19 d. apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, per savaitę gyvena mokyklos bendrabutyje, savaitgaliais važinėja į namus (duomenys neskelbtini) r. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste prieš maždaug dvi savaites buvo apiplėšta nepilnametė, jis pirmiausia sužinojo iš socialinio tinklo (duomenys neskelbtini), vėliau apie tai, kad nepilnametę apiplėšė (duomenys neskelbtini) mokiniai J. K. ir M. K., mokykloje iš kitų mokinių. Jis su minėtais vaikinais nėra taip, kad labai bendrautų, M. yra toks įdomesnis, tai su juo ir taip mažai kas bendrauja, na dar su J. būna, kad pabendrauja. Mokykloje visi mokiniai bandė klausti vaikinų kur jie padėjo pagrobtą telefoną, bet jie abu kategoriškai teigė, kad telefono iš mergaitės nevogė. Kaip nurodė M., jis jeigu būtų paėmęs telefoną jis jį būtų pardavęs. Vakar, t. y. 2024 m. vasario 18 d., jis kartu su mama R. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą pas močiutę, kuri gyvena priešais „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą. Apie 13 val. jis susirašė su D. B. ir J. K., kad gal jie nori susitikti. Susitikę ėjo su jais link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos, pro naująją „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini). Ėjo per žolėje išmintą takelį link autoserviso, visai netoli (duomenys neskelbtini) gatvės kaip einant jis ant žolės iš tolo pamatė mobilaus ryšio telefoną, juodos spalvos. Jis mobilaus ryšio telefoną pasiėmė ir parsivežė į namus. Bandė jį įjungti, bet jis buvo be gyvybės ženklų, džiovino jį, bet jis vis tiek neveikia. Apie tai, kad rado mobilaus ryšio telefoną jis pranešė policijos pareigūnei ir jį atnešė į policiją. Mano, kad tai galėtų būti tas pats mobilaus ryšio telefonas, kurį galimai pametė apiplėšta mergaitė. J. K. neprašė, kad jis atneštų telefoną, jį jis rado netoli įvykio vietos ant žemės. Mano, kad tai tikrai gali būti nepilnametės telefonas, nes kaip atsimena internetinėje svetainėje buvo minimas (duomenys neskelbtini) telefonas. Kad rado telefoną, J. ir D. matė. Kodėl jo niekas kitas nerado jis paaiškinti negali, ta vieta kur buvo rastas telefonas yra vaikštoma (1 t., b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu užduotimi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui paskirta atlikti tyrimą ir gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad L. M. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Sužalojimas tikėtina padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu. L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 133).

2024 m. vasario 19 d. L. B. savanoriškai pateikė netoli įvykio vietos rastą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai ikiteisminio tyrimo metu surašytas savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas su foto lentelėmis (1 t., b. l. 107-113).

2024 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolu su foto lentelėmis užfiksuota, kad apžiūrėti L. M. įvykio metu dėvėti rūbai: moteriškos, juodos spalvos su baltais dryžiais kelnės ir moteriška juodos spalvos striukė. Rūbai išpurvinti žemėmis, rūbai nėra suplėšyti (1 t., b. l. 136-140).

2024 m. vasario 4 d. Patalpų apžiūros protokolu su foto lentelėmis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namų valdos teritorijoje stovi mūrinis ūkinis pastatas. Prie pastato šiaurės vakarinės sienos stovi medinė malkinė. Kairiajame malkinės gale yra rudos spalvos medinės durys, ant malkinės kieto grunto, prie ūkinio pastato mūrinės sienos rasta juodos spalvos piniginė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, po juo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint piniginę, jos viduje rasta L. M. vardu išduota debetinė (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė. Objektai paimti ir supakuoti į polietileninį maišą Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuoja plomba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188-196). 2024 m. vasario 9 d. daiktai apžiūrėti, apie tai surašant protokolą ir pridedant foto lenteles (2 t., b. l. 7-9, 10-12).

2024 m. vasario 4 d. Vietovės apžiūros protokolu su foto lentelėmis užfiksuota, kad įvykio vietoje yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Prie pastato rytinės sienos auga tujos, pušelės. Tarp pastato ir augalų 0,8 m atstumas, gruntas žolėtas. Nuo pastato šiaurės rytinio kampo pietų kryptimi 7 m atstumu ant žolės rastas šviesios spalvos medžiaginis maišelis, kurio viena rankena visiškai nuplėšta, guli ant grunto greta kitos rankenos nuplėšta viena pusė. Ant maišelio yra paveiksliukas su (duomenys neskelbtini) vėliavomis. Po paveiksliuku užrašas „(duomenys neskelbtini)“, po juo užrašas galimai (duomenys neskelbtini) kalba, po juo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Maišelis tuščias. Medžiaginis maišelis paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę su plomba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 197-199; 2 t., b. l. 1-6).

2024 m. vasario 4 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad J. K. laisvanoriškai pateikė: juodos spalvos liemenę, ant priekinės jos dalies yra baltos, mėlynos ir pilkos spalvos juostos, taip pat pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurie apžiūrėti ir dėl to surašyti jų apžiūros protokolai su pateikiamomis foto lentelėmis (2 t., b. l. 51-53, 55-57, 58-61, 67-69, 70-73). 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. vasario 22 d. nutarimais daiktai grąžinti (2 t., b. l. 62-64, 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017).

Kaltinamieji M. K. ir J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu nurodytus kaltinime, tačiau tvirtino, kad telefono nepaėmė.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji M. K. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje kartu turint bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę L. M., pagrobė jai priklausantį turtą. Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad eidamas kartu J. K. sugalvojo kažką apiplėšti, pamatė einančią merginą ir užpuolė ją, jis jai suspaudė delnu veidą ir pergriovė ant žemės, o J. K. pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis J. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad eidamas kartu M. K., M. K. pasiūlė užpulti merginą. M. K. suėmė merginai už burnos ir nuvertė, laikė merginą, jis išplėšė iš rankų maišelį. Piniginėje buvusius 10 Eur pasidalino per pusę ir išleido parduotuvėje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-101-976/2019).

Kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios L. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 65-66), kuriuose nurodė kaltinamųjų padarytus smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu ir pagrobtą iš jos turtą, liudytojų F. K., L. B. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. B. parodymai, nukentėjusios atstovės pagal įstatymą E. M. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat daiktų apžiūros protokole, patalpų apžiūros protokole, vietovės apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Taip pat, aplinkybę, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu pastaroji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Atsižvelgiant į kaltinamųjų paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jų veiksmų gali kilti padariniai – panaudojant fizinį smurtą bus pagrobtas svetimas turtas bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš BK 180 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamieji neigė įvykio metu pagrobę iš nukentėjusios telefoną. Liudytojas F. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie telefoną girdėjo, bet kad kaltinamieji būtų jį paėmę ir išmetę, jis nieko nežino. Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. ir J. K. pažįsta, žino apie įvykį, jam J. K. pasakė, kad užpuolė mergaitę, jis jam parodė įvykio vietą. Jis eidamas pamatė į žemę įsmigusį telefoną. Paskambino tyrėjai, paaiškino, kad rado telefoną, liepė atnešti į policiją. M. K. ir J. K. tvirtino, kad telefono neėmė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė pagal įstatymą E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiavo į įvykio vietą ieškoti telefono, iš karto dukrai grįžus į namus, ieškojo, bet nerado, padarė prielaidą, kad telefonas buvo kažkur netoli, nes traukė per „bluetooth“, per ausines.

Kaip jau minėta, pagrobimu laikomas tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Abu kaltinamieji nurodė matę, kad nukentėjusioji turėjo telefoną ir juo kalbėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad telefoną iš jos rankos išplėšė vienas iš kaltinamųjų: vienas vaikinas ją laikė, o kitas išplėšė maišelį ir telefoną. Bylos duomenimis, nei policijos pareigūnams, nei netrukus po įvykio nukentėjusiajai ir jos mamai E. M. telefono surasti nepavyko. Pastebėtina, kad telefono buvo ieškoma įvykio vietoje, kas pagal suformuluotą kaltinimą yra (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini); pasak nukentėjusiosios parodymų, ji buvo užpulta einant nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) (kurios adresas yra (duomenys neskelbtini)). Vėliau L. B. teigimu, telefonas rastas jam J. K. parodytoje neva įvykio vietoje. Tačiau iš L. B. paaiškinimų matyti, kad 2024 m. vasario 18 d., apie 13 val. jis susisiekė ir tada susitiko su D. B. ir J. K., o tada ėjo su jais link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos, pro naująją „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini). Ėjo per žolėje išmintą takelį link autoserviso, mobilaus ryšio telefoną ant žolės pamatė jau einant visai netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Viešai prieinamų žemėlapių programų duomenimis, tai yra apie 120-260 m atstumu nuo įvykio vietos ((duomenys neskelbtini); taip pat nuo (duomenys neskelbtini)). L. M. įvykio metu prarastas telefonas yra (duomenys neskelbtini), su Bluetooth 5.0 ryšiu. Viešai prieinamais duomenimis, tokia minėto belaidžio ryšio versija palaiko ryšį ir atvirame lauke paprastai veikia iki 240 metrų atstumu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia tai, jog nukentėjusiosios telefonas nebuvo pagrobtas, o liko, neva galimai buvo pamestas, įvykio vietoje, t. y. ten, kur nukentėjusioji ir buvo užpulta. Nors nukentėjusioji nurodė, kad jai su mama ieškant telefono, jos ausinėse buvo girdimas signalas, pagal kurį ji sprendė, kad telefonas yra netoli, tačiau, kaip matyti iš to, kas anksčiau išdėstyta, jis neliko įvykio vietoje. Taip pat ir rastas L. B. jis buvo už daugmaž 200 m nuo įvykio vietos. Pastebėtina, kad L. B. iki vietos, kurioje rastas telefonas artėjo kitu keliu, nei buvo einama nukentėjusiosios įvykio metu iki užpuolimo, t. y. buvo einama nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos, pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini), per žolėje išmintą takelį. Tai sudaro pagrindą manyti, jog nukentėjusiosios telefonas plėšimo metu buvo pagrobtas ir vėliau numestas atokiau nuo užpuolimo vietos. Taigi, nukentėjusiosios turtas, taip pat ir telefonas, buvo kaltinamųjų užvaldytas – įgyta galimybė jį valdyti, naudotis ir juo disponuoti – ir tik po to juo atsikratyta. Tai atitinka ir liudytojo L. B. nurodytas aplinkybes apie telefono radimą ir tai, jog telefono radimo vietą, kaip vietą, kurioje buvo užpulta L. M., jam parodė J. K.. Taip pat paaiškina, kodėl telefonas nebuvo rastas įvykio vietoje, nors L. M. buvo girdimas jungimosi prie ausinių signalas.

Vadovaudamasis anksčiau aptartais įrodymais, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamieji veikdami kartu bendrininkų grupėje ir turint bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją L. M., t. y. pribėgus M. K. nukentėjusiajai iš nugaros, tyčia rankos delnu užspaudė nukentėjusiajai burną ir pargriovė ant žemės, taip laikydamas užspaustą jos burną ir prie žemės prispaustą jos kūną, atėmė galimybę jai priešintis, o J. K. iš nepilnametės dešinės rankos pagrobė laikytą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, medžiaginį krepšį, jame buvusią juodą piniginę su 10 Eur pinigų, taip nukentėjusiajai L. M. padarė odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, sukeldami jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, t. y. kaltinamieji M. K. ir J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tarp kurių ir 180 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Įstatymu buvo pakeista BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija, t. y. pagal naujai įsigaliojusią straipsnio dalies redakciją, asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, t. y. naujoje redakcijoje įtvirtinta nauja alternatyvi (švelnesnė) bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl naujai įsigaliojusi BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina kaltinamųjų teisinę padėtį, taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. ir J. K. nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotina į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (galiojanti redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis M. K. savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau nurodė, kad telefonas iš L. M. nebuvo paimtas. Teismų praktikoje savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015; Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-493/2025). Nagrinėjamu atveju M. K. iš esmės pripažino visus būtent jam kaltinimu inkriminuotus veiksmus. Kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas bylos aplinkybes, jog vėliau telefonas L. B. buvo rastas J. K. parodant jam neva įvykio vietą, neatmestina galimybė, kad aplinkybės dėl telefono paėmimo ir vėlesnio jo likimo, jam iš karto ir nebuvo iki galo žinomos. Esant minėtoms aplinkybėms, vertintina, jog savo kaltę M. K. iš esmės pripažino.

Apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos spręstina ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Tai, jog gailisi dėl savo veiksmų M. K. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 190), tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Taip pat nurodė, kad sutinka atlyginti žalą. Nors ir sutiktina su nukentėjusiosios atstovės advokatės argumentais, jog teigiamas kaltinamojo atsakymas į klausimą dėl gailėjimosi padarius nusikaltimą savaime neįrodo kaltininko nuoširdaus gailėjimosi, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į kitas svarbias su kaltinamojo M. K. asmenybe susijusias aplinkybes. Teisminio proceso metu jam buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu ne tik patvirtintas kaltinamojo (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimą ekspertų, be kita ko, konstatuota, jog M. K. asmenybė (duomenys neskelbtini). Esant minėtiems duomenims, teismo vertinimu, nėra pagrįsta tikėtis, jog kaltinamasis pateiktų kitokį, nei verbalinį, labiau išreikštą, turiningiau detalizuotą gailėjimąsi. Tačiau ir atsižvelgiant į M. K. asmenybės ypatumus, gailėjimasis išreikštas ne tik, kaip anksčiau minėta, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir jam bendraujant su ekspertais, nurodant, kad dėl tokio savo elgesio labai gailisi (II t., b. l. 178-179), papildant, jog dabar jam svarbiausia mokytis, pasibaigti mokslus, dirbti, taigi, vertintina, jog savo veiksmus M. K. visgi vertina kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatyta veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas jauno amžiaus, moksleiviu, neteistu, tačiau vėliau teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo, nuosprendis neįsiteisėjęs. 2024 m. balandžio 15 d. administracinių nusižengimų registro duomenimis baustas administracine tvarka šešis kartus (2 t., b. l. 130-136). Kaltinamasis nedirba, nevedęs, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kaltinamajam M. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, jis yra (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro ir viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registruose, nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, lengvas protinis atsilikimas; nuo (duomenys neskelbtini) m. septynis kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2 t., b. l. 140-141, 155, 162); specialisto išvada nurodoma, kad M. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 170-171).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. spalio 7 – 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, t. y. laikotarpiu nuo 2024-02-03 apie 19.30 val., M. K. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu M. K. serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. M. K. intelektas yra (duomenys neskelbtini) gebėjimų diapazone, kai visos skalės standartinių balų sumos atitikmuo yra (duomenys neskelbtini) IQ balai, bet nei vienos iš intelekto skalių ir indeksų pasikliautinojo intervalo apatinė riba nėra (duomenys neskelbtini) IQ balų, todėl intelekto defektas netrukdė jam suvokti veikos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti parodymus. M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y 2024 m. vasario 3 d. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu M. K. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmus ir gali juos valdyti. M. K. gali atlikti bausmę. M. K. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos.

Įvertinus anksčiau nurodytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis ne šios bausmės rūšies vidurkis3, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu (reakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) kaltinamasis įpareigotinas visos bausmės vykdymo laikotarpiu: mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; jam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais.

Prokurorė prašė skirti M. K. įpareigojimą per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nusikalstama veika, už kurią M. K. skiriama laisvės apribojimo bausmė, padaryta 2024 m. vasario 3 d. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Nors pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakciją asmuo gali būti įpareigojamas atlyginti ir neturtinę žalą, tačiau šis pakeitimas yra sunkinantis kaltinamojo teisinę padėtį ir grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 3 dalis) (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-519/2025). Taigi, M. K. įpareigotinas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė M. K. ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, paskirti įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. M. K. laikinai sulaikytas buvo nuo 2024 m. vasario 4 d., 14 val. iki 2024 m. vasario 5 d., 14.05 val. (2 t., b. l. 195-198, 3 t., b. l. 1-3), t. y. tik vos daugiau nei 24 valandas (vieną parą), todėl laikytina, kad M. K. yra atlikęs tris laisvės apribojimo bausmės dienas.

M. K. paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos, nes Kauno apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, o šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs (nagrinėjamas apeliacinis skundas).

Dėl kaltinamojo J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis J. K. ir jo gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, yra nurodęs, kad kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jo neigiamas vertinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).

Nors J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. nepripažino, kad pagrobė nukentėjusiosios telefoną, kitų aplinkybių nurodytų kaltinime jis neginčijo, su jomis sutiko.

Teismų praktikoje savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015; Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-493/2025).

Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne tik į tai, jog J. K. formaliai nepripažino vienos iš kaltinime jam nurodytų aplinkybių, kurią teismas šiuo nuosprendžiu pripažino esant įrodytą, tačiau atsižvelgtina ir į kitas svarbias su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes. Nusikalstamą veiką J. K. padarė būdamas jauno amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini) m. Teismo posėdžių metu kaltinamasis sudarė nebrandžios, gyvenimiškos patirties neturinčios asmenybės įspūdį. Pažymėtina, jog aplinkybė apie pagrobtą L. M. mobiliojo ryšio telefoną teismo pripažinta įrodyta tik po teismo atlikto išsamaus įrodymų vertinimo. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas vertina, jog praėjus tam tikram laikui po įvykio, J. K. ėmėsi nors ir netiesioginių, netinkamų, tačiau pagal jo supratimą prieinamų veiksmų, jog telefonas visgi būtų surastas ir pristatytas į policijos įstaigą. Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į anksčiau minėtus J. K. asmenybės ypatumus, neatmestina galimybė, jog neturėdamas teisinių žinių, jauno amžiaus kaltinamasis nesuvokė, jog net ir tuo atveju, jei svetimas daiktas nepasiliekamas savo žinioje (valdyme), tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis nebuvo pagrobtas, todėl nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo aptariamos aplinkybės (telefono pagrobimo) nustatymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimas nagrinėjamu atveju nesikeistų. Tai, jog gailisi dėl savo veiksmų J. K. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 54), tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Taip pat nurodė, kad norėtų atlyginti padarytą žalą (3 t., b. l. 46-48). Apklausiamas teismo posėdyje nurodė suprantąs, jog padarė rimtą nusikaltimą. Šios aplinkybės, spręstina, leidžia teigti, jog savo veiką J. K. vertina kritiškai. Minėtų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad J. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė pripažintina ne tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bet ir laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga (kaltės pripažinimas ir gailėjimasis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertinant kitą sąlygą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytą BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkte, matyti, jog J. K. iš dalies atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M. žalą, t. y. sumokėjo 100 Eur sumą. Kaltinamojo parodyta iniciatyva turint nedideles pajamas atlyginti dalį nukentėjusiosios civilinio ieškinio, kartu su kaltinamojo paaiškinimais, jog pripažįsta, kad žala jo veiksmais padaryta ir stengsis ją atlyginti, teismo vertinimu, sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo ir kaltininko ketinimus laikyti nuoširdžiais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ginčo dalykas, kurį nustato teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); taigi, nėra pagrįsta tikėtis, kad kaltininkai imtųsi atlyginti civilinius ieškinius, dėl kurių teismo sprendžiama priimant procesinį sprendimą byloje, kartu nustatant ir tiek žalos dydį, tiek ir galimos prievolės pobūdį (asmeninė, solidari prievolė ir kt.).

Taip pat atsižvelgtina, jog J. K. nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš daugiau nei prieš vienerius metus, naujų apkaltinamųjų nuosprendžių jo atžvilgiu nepriimta, taip pat nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (ar kitais pagrindais) ikiteisminiame tyrime. Padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis neteistas (3 t., b. l. 13-14), nedirbantis (3 t., b. l. 22-23), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 15-21). Jo padaryta veika vertintina buvus atsitiktinio pobūdžio, nesuteikianti pagrindo kaltinamojo asmenybę vertinti, kaip linkusią nusikalsti. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti A. K. charakterizuojantys duomenys bei jos paaiškinimai teisme nekelia abejonių dėl jos patikimumo bei tinkamumo būti laiduotoju. Kaip liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad yra J. K. sesuo. Po įvykio važiavo su juo susitikti, jis labai gailėjosi ir suprato, kad pasielgė negerai. Mano, kad brolis to nekartos. Jis padarydavo ir mokykloje visokių išdaigų, bet šį kartą labai išgyvena. Ji J. gyvenime dalyvauja nuo mažens, sunki vaikystė buvo, mirė mama. Mokė jį visko, kaip tvarkyti finansus, buityje. Po įvykio mokė ir elgesio taisyklių. Bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, kartais susitinka. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis A. K. neteista, nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. yra dirbanti. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad A. K. verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti J. K. teigiamą įtaką.

Teismas sprendžia, kad egzistuoja kaltinamojo J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoda jo artimos giminaitės – sesers A. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. atstovė pagal įstatymą E. M. pareiškė 2024 m. kovo 12 d. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš M. K. ir J. K. nukentėjusiosios L. M. naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir 142 Eur turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo.

Ieškinyje nurodė, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją buvo padaryta tyčia, sąmoningai, be jokios priežasties, nukentėjusiajai neatlikus jokių neteisėtų veiksmų ar provokacijos, nukentėjusioji įtariamųjų niekuomet nepažinojo. Prieš nukentėjusiąją plėšimo metu buvo panaudotas žiaurus, aktyvus fizinis smurtas, ją užpuolė iš už nugaros (taip ypatingai išgąsdindami), panaudojo smurtinius veiksmus dviese, pargriovė ant žemės, taip atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis. Priešingą teisei veiką įtariamieji padarė netoli L. M. gyvenamosios vietos, jai einant gerai žinomu, pamėgtu takeliu iš žinomos miesto parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dažnai lankydavosi. Po nagrinėjamo įvykio, L. M. vengia net dieną eiti tuo pačiu taku pro vietą, kurioje buvo užpulta. Padaryta nusikalstama veika nukentėjusiąją labai sukrėtė, iš esmės pakeitė jos gyvenimą, elgesį, bendravimą su aplinkiniais, net su artimiausiais žmonėmis, o ypač su nepažįstamaisiais, kuriais nukentėjusioji prarado bet kokį pasitikėjimą ir vargu ar atgaus jį ateityje. Nusikalstama veika pakeitė nukentėjusiosios įpročius (ji labai mėgdavo vaikščioti gatvėmis, kas dieną nueidavo didelius atstumus, tuo tarpu po L. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ji bijo išeiti į gatvę ir net į savo kiemą, ypač sutemus). L., kuri ir iki įvykio buvo itin jautri, lankėsi pas (duomenys neskelbtini), tapo dar jautresnė, uždara, ji jaučiasi pažeminta, įskaudinta. Be to, ji nukentėjo nuo smurto fiziškai, patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, ji buvo pargriauta ant žemės, iš jos rankų jėga buvo išplėštas jos vertingiausias turtas - telefonas, jai liko sužalojimo žymių, kurios ilgai priminė jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Nors praėjus kuriam laikui po įvykio patirtas fizinis skausmas praėjo, nes nebuvo labai intensyvaus pobūdžio, L. M. moraliniai išgyvenimai ir patirti nepatogumai nesumažėjo. Ji patyrė pažeminimą, gėdos, nepatogumo jausmą ir prieš aplinkinius, ir net prieš artimuosius, baimę, kad apie įvykį gali sužinoti aplinkiniai, bendraamžiai ir netikrumą dėl jų reakcijos, dėl nusikaltimo metu sužaloto veido, dėl sumažėjusių bendravimo galimybių ir kitų pasekmių. Ji vengia pasakoti apie įvykį, nenori jo prisiminti, tačiau visi šalia jos esantys artimieji pastebi, kokia ji pasikeitusi, liūdna, įsitempusi, vengia kontaktų, blogai miega, naktimis blaškosi, kartais pasakoja, kad sapnuoja košmarus. Psichologė, pas kurią vėl lankosi L., rekomenduoja jai trumpam visiškai pakeisti aplinką, pailsėti.

Nusikalstamos veikos metu iš nukentėjusiosios buvo pagrobta: krepšys, kurio vertė - 2 Eur. Krepšys grąžintas, tačiau jis sugadintas (nuplėšta viena rankena, išpurvintas ir neišsiskalbia), todėl priteistina jo vertė pinigais; telefonas, kurio vertė - 120 Eur, yra žinoma, kad telefonas buvo rastas, tačiau neveikiantis, todėl priteistina telefono vertė pinigais; 10 Eur grynaisiais pinigais, kurie buvo piniginėje. Piniginė grąžinta, dėl jos pretenzijų neturi, tačiau 10 Eur joje nebebuvo, todėl jie turi būti priteisti. Tokiu būdu dėl įtariamųjų M. K. ir J. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. M. patyrė 132 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 67-73). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. liudytoja apklausta E. M. nurodė, kad pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl telefono padaryta 120 Eur turtinė žala, šioje vietoje įsivėlė klaida, nes padaryta žala dėl telefono yra 130 Eur (1 t., b. l. 35-38). Taip turtinė žala viso sudaro 142 Eur.

Dėl turtinės žalos

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, kaip ir minėta, nurodė patyrusi 142 Eur turtinės žalos, t. y. 130 Eur dėl telefono, piniginėje buvusių 10 Eur ir 2 Eur dėl krepšio. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintus ir prarastus nukentėjusiosios daiktus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodyta turtinė žala, dėl sugadinto krepšio ir netektų 10 Eur atitinka proporcingumo kriterijų, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys tenkintinas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 12 Eur turtinės žalos.

Iš bylos matyti, kad prašydama priteisti 130 Eur turtinę žalą dėl pagrobto telefono nukentėjusiosios atstovė nurodė, jog telefonas yra nebeveikiantis. Specialisto 2024 m. rugsėjo 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad mobilaus ryšio telefonas įsijungia, jo ekranas veikia, galima įvesti ekrano užrakto slaptažodį, tačiau detaliau apie jo funkcionalumą nėra galimybės atsakyti dėl vartotojo nustatytos ekrano apsaugos (3 t., b. l. 161-163). Duomenų, kad telefonas būtų išoriškai apgadintas byloje nėra. Nukentėjusiosios atstovė nurodė, jog susigrąžinti telefoną atsisakė, nes jis neveikiantis, taigi, prašo priteisti telefono vertę pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad telefonas yra neveikiantis, juo negalima naudotis pagal paskirtį, o jei būtų nustatyti kokie nors trūkumai, nėra aišku, ar jų nebūtų galima pašalinti, kad jie yra tokie, kad telefono nebebūtų galima naudoti, todėl reikėtų atlyginti visą tokio telefono vertę. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog telefonas yra sugadintas ir sugadintas dėl kaltinamųjų veiksmų. Todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog dėl nusikalstamų M. K. ir J. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė taip pat ir 130 Eur turtinę žalą, šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-375-1073/2018, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-875/2022, Nr. 1A-275-354/2021, Nr. 1A-296-616/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji įvykdė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepilnametės nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko pastaroji neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jai nusikaltimu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusiajai L. M. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 133).

Atsižvelgus į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą – nežymus sveikatos sutrikdymas, jos amžių, nekyla abejonių, kad neteisėti smurtiniai kaltinamųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą, baimę, pažeminimą), kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Didesnių fizinių sužalojimų padaryta nebuvo, sveikatos sutrikdymas nežymus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, iš nukentėjusiosios buvo atimtas jai priklausantis turtas, nukentėjusioji buvo užpulta netoli savo gyvenamosios vietos, viešoje vietoje. Abiejų kaltinamųjų turtinė padėtis sunki. Jie niekur nedirba, neturi specialybės, M. K. turi sveikatos problemų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertina nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų turtinę padėtį. Taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems esminį gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog civiliniame ieškinyje minimas materialia išraiška neįvertinamas nukentėjusiosios turtas (mobiliojo ryšio telefone esantys kontaktiniai duomenys, asmeninio pobūdžio informacija, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.) buvo prarastas ir negali būti atkurtas; teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovės advokatė patvirtino, kad dalis duomenų yra atgauta (per virtualią duomenų talpyklą „debesyje“).

Atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, formuojamą teismų praktika, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5000 Eur) tokio pobūdžio bylose, laikytinas per dideliu, todėl mažintinas. Neturtinei nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų laikytina 1200 Eur suma. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis J. K. sumokėjo 100 Eur žalos atlyginimui nukentėjusiajai, ši suma įskaitytina į priteistą 1200 Eur sumą ir iš kaltinamųjų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai solidariai priteistina 1100 Eur neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. K., kurias sudaro 742,57 Eur. Teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti kaltinamajam J. K. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis (3 t., b. l. 22-23), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturintis (3 t., b. l. 24-25, 26-27, 28-29). Teismas sprendžia, kad išlaidos už J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 4-9), – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintinos.

M. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina M. K..

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 57-60), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Medžiaginis maišelis, „(duomenys neskelbtini)“, AB kortelė, juodos spalvos piniginė, 2024 m. vasario 9 d. nutarimu grąžinti E. M. (2 t., b. l. 13-15), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jos neribotam disponavimui;

2. Nukentėjusiosios L. M. mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas teismui su 2024 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 161-163) ir saugomas prie bylos, nuosprendžiu įsiteisėjus grąžintinas E. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ((2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti M. K. intensyvią priežiūrą:

nustatyti buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23 val. iki 6 val., kontroliuojant buvimo vietą ir laiką elektroninio stebėjimo priemonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti M. K. visos bausmės vykdymo laikotarpiu:

- mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 4 d., 14 val. iki 2024 m. vasario 5 d., 14.05 val., t. y. vieną dieną, ir laikyti, kad M. K. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kaltinamajam M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikinti.

M. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. K..

J. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąjį procesą, pradėtą J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. atstovės pagal įstatymą E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nepriteisti iš J. K. teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Medžiaginį maišelį, „(duomenys neskelbtini)“, AB kortelę, juodos spalvos piniginę, 2024 m. vasario 9 d. nutarimu grąžintus E. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos neribotam disponavimui;

2. Nukentėjusiosios L. M. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuosprendžiu įsiteisėjus grąžinti E. M..

Išaiškinti J. K., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.