Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota laiduotojo E. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 183 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. eidama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, 2023 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 metų balandžio 6 d., savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), siekdama asmeninės turtinės naudos, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigų atlikimui iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 3 d. gautą mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro, IMEI: (duomenys neskelbtini), inventorinis numeris (duomenys neskelbtini) (įrenginio likutinė vertė 167,91 Eur), šiomis aplinkybėmis: ji, 2019 m. balandžio mėn. pradėjusi eiti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, tarnybinių funkcijų atlikimui iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gavusi mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro, IMEI: (duomenys neskelbtini), inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), ir turėjusi prievolę pasibaigus kadencijai 2023 m. balandžio mėn. jį grąžinti išdavusiai institucijai, tačiau (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyresniajam specialistui A. K., atsakingam už mobilaus ryšio telefonų išdavimą ir priėmimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastojus 2023 m. sausio 9 d. įrenginių defektavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį pateikus pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui G. K., ir šio suklastoto dokumento pagrindu parengus 2023 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktą Nr. K-60/7, kuriame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė N. R. savo parašu patvirtino tariamą minėto mobiliojo ryšio telefono likvidavimo faktą, ji (D. K.) šio įrenginio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai negrąžino, jį pasiliko sau ir toliau naudojosi, įdėjusi jame savo asmeninę SIM kortelę. Tokiu būdu pasisavino jai patikėtą, svetimą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro, 167,91 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. K. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 30 MGL (1500,00 eurų) dydžio baudą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 20 MGL (1 000,00 eurų) dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Prokuroro vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 40 straipsnis, ir nepagrįstai D. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

2.2. Cituojant BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, akcentuojama, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės pripažinti, kad D. K. nuoširdžiai gailisi dėl veikos padarymo.

2.3. Nurodoma, kad 2023 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti kratą D. K. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame D. K. motinai D. K., D. K. automobilyje Mitsubishi ASX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame D. K., D. K. darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, siekiant surasti ir paimti mobilaus ryšio telefoną iPhone 11 Pro, IMEI (duomenys neskelbtini), jo galimą naudojimą patvirtinančius priedus (daiktus) bei telefono dokumentus.

2.4. Akcentuojama, kad 2023 m. spalio 26 d. atlikus minėtas kratas, telefonas nebuvo grąžintas, pagalba ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams tiriant veiką nesuteikta, t. y. nebuvo stengiamasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. 2024 m. birželio 28 d. įtariamoji D. K. nurodė, kad“ „<...>Esu informuota, jog apklausa bus atliekama naudojant garsą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones. Įtariamosios teisės man yra išaiškintos, jos man yra įteiktos aš su jomis susipažinau. Mano, kaip įtariamosios teisė tylėti ir atsisakyti duoti parodymus apie savo galimai padalytą baudžiamąjį nusižengimą man yra išaiškinta. Šios mano kaip įtariamosios apklausos metu pageidauju, kad mane gintų mano pasirinktas gynėjas Gintas Matulevičius. Man įteikto pranešimo apie įtarimą esmė man yra aiški ir suprantama, kas jame parašyta aš supratau. Dėl man įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyto – man inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo neprisipažįstu, šios veikos nepadariau. Šios apklausos metu parodymų neduosiu ir į Jūsų užduotus klausimus neatsakinėsiu, kadangi esu labai sunkus ligonis, mano didelis neįgalumas, šiandien blogai jaučiuosi ir parodymų duoti negaliu. Šiai dienai į klausimus atsakyti negaliu, labai prastai jaučiuosi, jaučiu skausmus ir man yra pakilęs spaudimas, kai pasijausiu geriau, susisieksiu su Jumis ir pranešiu, kada galėsiu atvykti duoti parodymus. Prie apklausos noriu pridėti savo sveikatos išrašo ir neįgalumo pažymėjimo kopiją<...>“.

2.5. Prokuroras mano, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo išreikštas D. K. savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, neigiamas vertinimas, taip pat nebuvo poelgių, kuriais kaltininkė stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, dėti pastangas atlyginti žalą, nepadėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ir bylai svarbias aplinkybes.

2.6. Toliau skunde prokuroras akcentuoja, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. įtariamoji D. K. papildomos apklausos metu nurodė, kad: „<...> Dėl man įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyto – man inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo pilnai prisipažįstu. Šios apklausos metu parodymus duosiu atsakydama į užduotus klausimus<...>“. Į klausimą „Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl po tariamo mobiliojo ryšio telefono iPhone 11 Pro nurašymo ir likvidavimo mobiliojo ryšio telefone buvo naudotas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2023-04-18 iki 2023-08-07 registruotas D. K. vardu?“ , pateikė atsakymą: „Kaip ir minėjau apklausos pradžioje, aš šį telefoną ir toliau naudojau po savo pasibaigusios mero pavaduotojos kadencijos. Šį telefoną naudojau, kadangi neturėjau savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono, dėl to naudojausi svetimu turtu. Telefone iPhone 11 Pro buvau įsidėjusi savo asmeninę SIM kortelę ir telefoną naudojau savo asmeninėms reikmėms. Minėtu laikotarpiu telefoną naudojau asmeniškai aš, mano šeimos nariai telefono nenaudojo. Kur šiuo metu yra telefonas, pasakyti negaliu. Aš turėjau prievolę grąžinti minėtą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, tačiau to nepadariau dėl jau mano anksčiau nurodytų priežasčių<...>“.

2.7. Taigi, nurodo prokuroras, pagal bylos duomenis D. K. apie tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ieško (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančio telefono sužinojo kratos metu, t. y. 2023 m. spalio 26 d. Konkrečius klausimus dėl telefono pasisavinimo D. K. pareigūnai uždavė 2023 m. spalio 26 d. ir 2024 m. birželio 28 d., tačiau būtinos informacijos, kuri padėtų išsiaiškinti bylos aplinkybes, negavo. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti. 2024 m. rugpjūčio 22 d. gautas gynėjo advokato Ginto Matulevičiaus prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo – papildomai apklausti įtariamąją D. K..

2.8. Prokuroro vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant D. K. parodymus bei jos poziciją ikiteisminiame tyrime, teisminio nagrinėjimo metu – parodymų nuoseklumą nuo 2023 m. spalio 26 d., kaltės pripažinimo momentą – 2024 m. rugpjūčio 28 d., aplinkybes, kurioms esant kaltė pripažinta – po susipažinimo su bylos medžiaga, tai, kad pareigūnams nebuvo suteikta pagalba surandant telefono aparatą, o pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius nebuvo, jos požiūrį į padarytą veiką – nuo 2023 m. spalio 26 d., informacijos apie ieškomą telefoną neteikė, daroma išvada, kad nėra sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra galimybės pripažinti, kad D. K. gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Prokuroras mano, kad iš bylos duomenų analizės akivaizdu, jog tai nėra asmeninės valios aktas, o išskaičiavimas, kai jos kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis.

2.9. Teismo nuosprendis atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatitinka šio asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio bei kitų konkrečių šioje byloje nustatytų veikos padarymo aplinkybių. Teismo nuosprendyje dėl BK 40 straipsniui taikyti reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepasisakyta ir jos nevertintos, apsiribota tik formaliu konstatavimu, kad „<...> atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kad pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, nors ir nekonstatuojant, kad jos nuoširdaus gailėjimosi, kad padaryta veika buvo atsitiktinė, kad kaltinamajai pats baudžiamasis procesas neabejotinai turėjo pakankamą poveikį, teismas mano, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų <...>“.

2.10. Prokuroras skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies, pažeidimus. Visa tai lėmė, jog, nesant įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų, D. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatliekant jos padaryto nusikalstamos veikos individualizuoto teisinio vertinimo, atsižvelgiant į BK 40 straipsnio nuostatas.

2.11. Teismas nevertino ir neaptarė – ar išties tokią nusikaltimą veiką padaręs kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. D. K. buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, mero pavaduotoja ir yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), atsakingas savivaldoje pareigas einantis asmuo. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) -erių metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, t. y visiškai susiformavusi ir brandi, didelę gyvenimišką ir profesinę patirtį bei susiformavusių asmeninių vertybių sistemą turinti asmenybė, tai nusikalstamo veikimo metu leido aiškiai suvokti savo veiksmų (pasisavinimo) neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Be to, teismas, atleisdamas D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai nustatė būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas.

2.12. Akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos taikyti laidavimą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ši sąlyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Šioje byloje teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, kad D. K. neturėjo galimybės dėl sveikatos būklės savo kaltę pripažinti jau pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Darant tokią išvadą, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes iškraipė byloje esančių įrodymų turinį. Kratos metu (202 m. spalio 26 d.) pareigūnai reikalavo grąžinti telefoną, tačiau informacijos apie daiktą negavo. Tokie duomenys rodo, kad D. K. nebuvo nuosekli – savo kaltę pripažino tik paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, susipažinus su byloje surinktais duomenimis. Toks D. K. procesinis elgesys neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto itin griežto reikalavimo – visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes dėl gailėjimosi turinio ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

2.13. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo turi ne tik visiškai pripažinti savo kaltę, bet ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios laidavimui taikyti būtinos aplinkybės byloje nėra, o ją konstatavęs teismas padarė teisės taikymo klaidą. D. K. parodymai, kiek tai susiję su telefono pasisavinimu, neparodo jos gailėjimosi. Todėl šioje byloje D. K. netinkamai pritaikytas ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas – be pagrindo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Formaliai išreikštas gailėjimasis yra susijęs su šioje baudžiamojoje byloje surinktais jos kaltės įrodymais ir noru būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne parodo asmens nuoširdų ir tikrąjį požiūrį į padarytą veiką.

2.14. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

2.15. Teismo argumentai dėl sutuoktinio galimybės BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste daryti D. K. teigiamą įtaką yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs ir neatitinka paties laiduotojo teisme duotų paaiškinimų. Laiduotojas apklaustas teisme negalėjo plačiau paaiškinti kaltinamosios elgesio po veikos padarymo aplinkybių ir dėl kokių priežasčių pasisavintas turtas (telefonas) nėra grąžintas iki šiol. Be to, nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais ir kokiu būdu ateityje pasireikštų jo, kaip laiduotojo, teigiama įtaka D. K., o teisme pateikti argumentai nėra pakankami ir pagrįsti, kad asmuo gali daryti akivaizdžią teigiamą įtaką kaltininkui. Akivaizdu, kad esamas ryšys, susiformavęs santuokos pagrindu, nėra tas veiksnys, kuris būtų užkirtęs kelią veikos padarymui ir realia pagalba ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams aiškinantis veikos padarymo aplinkybes, todėl toks santykis nėra pakankamas, kad galėtų turėti realios teigiamos įtakos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Laiduotojo argumentas, kad gali paveikti, nėra įtikinamas ir pakankamas spręsti apie laiduotojo realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kadangi šis jo asmeninis pavyzdys, be kita ko, tiek nusikalstamos veikos darymo metu bendraujant su sutuoktine nuo nusikalstamos veikos padarymo neatgrasė.

2.16. D. K. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių sistemą. Savo profesinėje srityje ji ėjo ir eina aukštas vadovaujamas pareigas savivaldoje ir pati galėjo daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Toks asmuo ir be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų.

2.17. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė priimti jame nurodytus sprendimus, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamu atveju iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nekeliami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytos išvados, jog D. K. padarė jai inkriminuotą, BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) numatytą nusikalstamą veiką. Prokuroro apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu atleisti nusikalstamą veiką padariusią D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo E. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo laikotarpį.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų BK 183 straipsnio 4 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) taikymo kontekste nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog D. K. veiksmuose yra jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai. Plačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako ir byloje esančius duomenis akcentuoja tik tiek, kiek tai svarbu laidavimo instituto taikymo klausimui.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu nuspręsta atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, pakankamai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nusikalstamą veiką padariusios D. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, iš esmės tinkamai išsprendė laiduotoju paskirto E. K. tinkamumo būti D. K. laiduotoju klausimą, todėl priėmė pagrįstą sprendimą taikyti D. K. atžvilgiu laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuponuoja pagrindo panaikinti skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. atžvilgiu taikytas laidavimo institutas.

9. Pažymėtina kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.).???

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. balandžio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistas BK 40 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o šie pakeitimai įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. (remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies pakeitimai, išbraukiantys senosios redakcijos 1-e punkte numatytą reikalavimą būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, bendrąja prasme yra lengvinantys asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiau paminėtas pakeitimas nėra reikšmingas D. K. atveju, kadangi byloje nustatyta, jog ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, todėl ji atitinka ir senosios BK 40 straipsnio 2 dalies 1-e punkte numatytą sąlygą. Tačiau, pažymėtina, kad minėtoje naujoje BK 40 straipsnio 2 dalyje „turtinės ir (ar) neturtinės žalos“ atlyginimo įrašymas vietoje „žalos atlyginimo“, o trečioje dalyje įrašytas reikalavimas atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, sunkina teisiamo asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai nusikalstama veika yra padaroma turtinė ir (ar) neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad D. K. pasisavino jai patikėtą, svetimą 167,91 eurų vertės turtą, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarė nurodyto dydžio žalą. Atitinkamai naujoji šio baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, vertinant individualiai, D. K. teisinės padėties nelengvina, todėl teisėjų kolegija iš esmės pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio redakcijos atskirose dalyse, jų punktuose ir papunkčiuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

12. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista D. K. padarė BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) numatytą baudžiamąjį nusižengimą, vadinasi, formaliai egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta sąlyga, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tada, kai padaryta nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, neatsargiu arba nesunkiu ar apysunkiu nusikaltimu.

13. Iš esmės nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta sąlyga, t. y. asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad D. K. teisiama pirmą kartą.

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad D. K. atžvilgiu nustatyta antroji būtinoji laidavimo taikymo sąlyga, t. y. asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)). Pastebėtina, kad prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada, be to, nesutinkama ir su D. K. atžvilgiu šioje byloje nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokuroro įsitikinimu, minėta sąlyga negali būti konstatuota, nes ikiteisminio tyrimo metu D. K. kaltės nepripažino, telefono negrąžino, papildomai ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus šią poziciją ji keitė, o jos prisipažinimas bei išreikštas gailestis, prokuroro vertinimu, yra labiau susijęs su byloje surinktais duomenimis bei prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne parodo asmens nuoširdų ir tikrąjį požiūrį į padarytą veiką.

15. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, svarbu pažymėti, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, jog kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 26 d. atlikus kratas D. K. motinai priklausančiame name, D. K. automobilyje ir jos darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priklausantis turtas – mobiliojo ryšio telefonas iPhone 11 Pro nebuvo rastas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2024 m. birželio 28 d. įtariamoji (tuo metu) D. K. dėl jai inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo neprisipažino, atsisakė duoti parodymus motyvuodama tuo, kad ji yra labai sunkus ligonis, jai nustatyta didelis neįgalumas, ji blogai jaučiasi ir parodymų duoti negali, kai pasijus geriau, susisieks ir praneš, kada galės atvykti duoti parodymus, o prie apklausos protokolo ji pridėjo savo sveikatos išrašo ir neįgalumo pažymėjimo kopijas. Prokuroras skunde akcentuoja, kad konkrečius klausimus dėl telefono pasisavinimo D. K. pareigūnai uždavė 2023 m. spalio 26 d. ir 2024 m. birželio 28 d., tačiau būtinos informacijos, kuri padėtų išsiaiškinti bylos aplinkybes, negavo, o 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti, 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas gynėjo advokato Ginto Matulevičiaus prašymas papildomai apklausti įtariamąją D. K.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. įtariamoji D. K. papildomos apklausos metu savo kaltę dėl jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai, paaiškino, kad pasibaigus mero pavaduotojos kadencijai, po šiuo atveju aktualaus tarnybinio telefono iPhone 11 Pro nurašymo ir likvidavimo, ji į šį telefoną įsidėjo savo asmeninę SIM kortelę ir telefoną naudojo savo reikmėms, kadangi neturėjo savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono. Šeimos nariai telefonu nesinaudojo. Pripažino, kad ji turėjo prievolę grąžinti minėtą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, tačiau to nepadarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. taip pat visiškai pripažino kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad nuo 2019 metų balandžio mėnesio dirbant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje mero pavaduotoja, jai buvo suteiktas tarnybinis telefonas iPhone 11 Pro. 2023 m. kovo mėnesio rinkimų nelaimėjus, jos minėtos politinio pasitikėjimo pareigos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje baigėsi. Ji liko be darbo, be ateities. Gal išeidama telefoną turėjo pasiūlyti, bet jai niekas nesakė, kad ji turi telefoną palikti. Telefoną naudojo savo reikmėms. Į telefoną buvo įsidėjusi savo asmeninę SIM kortelę, sąskaitas apmokėdavo pati. Telefonas buvo nusidėvėjęs, kaito, krašteliai suskilę, išsijunginėjo. 2024 m. birželio 28 d. buvo jos pirma apklausa, prašė tyrėjos apklausą nukelti, kadangi dėl ligos buvo ištinusi, jautėsi labai blogai. Negali pasakyti, kur tas telefonas dabar, mano, kad galėjo su kitais savo daiktais jį išvežti į stambiagabaritines atliekas. Savivaldybei sumokėjo 167,91 Eur už telefoną. Jai nustatytas 35 procentų darbingumas.

19. Prokuroras skunde akcentuoja, kad 2023 m. spalio 26 d. atlikus kratas, šiuo atveju aktualus telefonas nebuvo rastas, o D. K. tyrimo metu jo savanoriškai nepateikė. Kaip minėta, Apylinkės teisme apklausiama D. K. paaiškino, kad negali pasakyti, kur tas telefonas dabar, mano, kad galėjo su kitais savo daiktais išvežti į stambiagabaritines atliekas. Pažymėtina, kad visgi D. K. minėta aplinkybė byloje išlieka nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio apžiūros protokolo ir jo prieduose užfiksuotų duomenų apie šiuo atveju aktualaus mobiliojo ryšio telefono, registruoto D. K. vardu, buvusius telekomunikacinius įvykius laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d. imtinai matyti, kad atlikus šio mobiliojo ryšio telefono numerio telekomunikacinių įvykių istorijų analizę nustatyta, kad į šį mobiliojo ryšio įrenginį įdėta SIM kortelė buvo naudota laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. Įrodymų, kad po minėto laikotarpio dar buvo naudotasi iPhone 11 Pro telefonu, nenustatyta. Kratos buvo atliktos 2023 m. spalio 26 d., atitinkamai ne ankščiau buvo apklausiama ir D. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnio teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad paskutinį kartą negrąžintą tarnybinį telefoną asmeninėms reikmėms panaudojusi 2023 m. rugpjūčio 7 d., D. K. šį telefoną turėjo ir 2023 m. spalio 26 d. Todėl visas abejones vertinant atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės naudai, nėra pagrindo pripažinti, kad D. K., teigdama, jog ji telefono nebeturi, buvo nenuoširdi.

20. Skundžiamame nuosprendyje sprendžiant laidavo klausimą apylinkės teismas dėl tos aplinkybės, kad 2024 m. birželio 28 d. įtariamoji (tuo metu) D. K. apklausos metu nurodė, jog nepripažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad šios apklausos metu neduos parodymų ir į užduotus klausimus neatsakinės dėl sveikatos būklės, nurodė, kad D. K. pateikti duomenys – jos neįgaliojo pažymėjimas, išduotas 2023 m. lapkričio 27 d., patvirtina, kad D. K. neįgalumas galioja iki 2025 m. spalio 25 d., o medicininio dokumento išrašo / siuntimo kopija patvirtina jai diagnozuotą ligą (4 t., b. l. 127, 128). Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas vertino, kad apklausos metu D. K. iš tiesų galėjo jaustis prastai. Apklausiama apylinkės teisme D. K. taip pat paaiškino, kad 2023 m. spalio mėnesį, kai buvo atlikta krata, ji nėjo į darbą, nes turėjo eiti į neįgalumo tarnybą, buvo išgėrusi vaistų, jautėsi prastai, iš po nakties kratos metu, tiesiog sėdėjo, jos būsena buvo prasta, o 2024 m. birželio 28 d. buvo jos pirma apklausa, prašė tyrėjos apklausą nukelti, nes dėl ligos buvo ištinusi, jautėsi labai blogai.

21. Iš D. K. apklausose nurodytų aplinkybių tiek papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytas aplinkybes ji pripažino. Juo labiau, kad, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu.

22. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jog sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogišką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą (kasacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad šioje byloje D. K. be pagrindo pritaikyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

23. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta laidavimo taikymo sąlyga savo turinyje talpina ne tik visišką savo kaltės pripažinimą, tačiau ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.) (kasacinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

24. D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu ir teisminio nagrinėjimo nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Iš Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui suteikus kaltinamajai (tuo metu) paskutinį žodį, pastaroji nurodė, kad labai gailisi, kad dėl to skauda, kad to nebūtų dariusi. Iš proceso metu D. K. nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ji suvokia savo elgesio neteisėtumą bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš esmės viso proceso metu išreiškė savikritišką požiūrį į savo elgesį, tuo tarpu konkrečių argumentų, kuriais būtų paneigta tokia išvada, apeliaciniame skunde neįžvelgtina.

25. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad D. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, todėl ne tik konstatuotina viena būtinųjų laidavimo taikymo sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

26. BK 40 straipsnio 2 dalies 3punkte (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) kaip viena iš būtinųjų laidavimo sąlygų įtvirtinta aplinkybė, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padarytą 167,91 eurų dydžio turtinę žalą (5 t., b. l. 6), dėl to civilinis ieškinys byloje nepareikštas (4 t., b. l. 150).

27. Ketvirtoji būtinoji asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)). Kadangi, kaip minėta, D. K. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą atlygino, vertintina, ar skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai spręsta, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

29. Kaip jau buvo pažymėta, D. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiama pirmą kartą. Be to, skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nenustatyta, D. K. du kartus bausta administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbanti, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos charakterizuojama teigiamai (5 t., b. l. 17). Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, kad kaltinamoji (tuo metu) teisiama pirmą kartą, kad pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, kad jos padarytas baudžiamasis nusižengimas iš esmės daugiau buvo nulemtas atsitiktinumo, kad kaltinamajai (tuo metu) pats baudžiamasis procesas neabejotinai turėjo pakankamą poveikį, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

30. Pagal BK 40 straipsnio 1 (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) dalies nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)).

31. Iš byloje esančių E. K., kurio atsakomybei skundžiamu nuosprendžiu pagal laidavimą perduota D. K., asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis neteistas, administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini) specialistu, charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 5). Teisminio bylos nagrinėjimo metu laiduotojas nurodė, kad santuokoje gyvena daugiau nei 20 metų, kaltinamoji labai pergyveno dėl įvykio, gailėjosi, padarė išvadas, baudžiamasis nusižengimas yra atsitiktinis, tai jai didelė pamoka. Tarp jų yra artimas ryšys, jie drauge leidžia laisvalaikį, savaitgalius, švenčia šventes. Laiduotojas mano, kad jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. K. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai tiek dėl jo profesinės, tiek ir dėl gyvenimiškos patirties. Apylinkės teisme kaip galimas laiduotojas apklaustas E. K. laikėsi pozicijos, kad gali paveikti nusikalstamą veiką padariusią sutuoktinę jų artimu bendravimu, o atsižvelgiant į jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, aukštesnis teismas neabejoja, kad D. K. jos sutuoktinis gali paveikti ir savo asmeniniu pavyzdžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinius siejantis daugiau nei dvidešimties metų artimas ryšys, sutuoktinio gebėjimas laikytis visuomenėje pripažintų elgesio standartų (E. K. praeityje neteistas, administracinių nuobaudų neturi) savaime darys poveikį D. K. pasirinkimams ir padės net nepriartėti prie panašių situacijų, kuriomis ji kaltinama šioje byloje. Laiduotojas, aukštesnio teismo vertinimu, parinktas tinkamai.

33. Vis dėl to, yra svarbu akcentuoti, kad sprendžiant dėl laidavimo (ne) taikymo itin svarbu vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, jų neatsiejant. Dėl to, sprendžiant, ar tokiu galimo laiduotojo įvardintu poveikiu būtų pasiektas laidavimo tikslas, būtina įvertinti paties nusikalstamą veiką padariusio laiduojamo asmens, šiuo atveju D. K. asmenybę.

34. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju aktualų mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro D. K. iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buvo gavusi 2019 m. balandžio mėn., jai pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas. Turėjusi prievolę pasibaigus kadencijai 2023 m. balandžio mėn. jį grąžinti išdavusiai institucijai, D. K. šio įrenginio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai negrąžino, jį pasiliko sau ir toliau naudojosi įdėjusi jame savo asmeninę SIM kortelę, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą, svetimą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – 167,91 Eur likutinės vertės mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu ji pagrįstai pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Pritartina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu būdama (duomenys neskelbtini) -erių metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, t. y visiškai susiformavusi ir brandi, didelę gyvenimišką ir profesinę patirtį bei susiformavusių asmeninių vertybių sistemą turinti asmenybė, aiškiai suvokė savo veiksmų (pasisavinimo) neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Visgi, nesumenkinat D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, teisėjų kolegija šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad D. K. pasisavinto jos žinioje buvusio turto (telefono) vertė BK 190 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) prasme yra nedidelė (167,91 Eur – ši suma viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL), todėl jos veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip jau nustatyta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarytą 167,91 eurų dydžio turtinę žalą D. K. atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu. Skundžiamu nuosprendžiu jos padaryta nusikalstama veika įvertinta kaip atsitiktinio pobūdžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo kriterijais, vertina, kad prokuroro skunde akcentuojami D. K. branda, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis šiuo atveju negali užkirsti galimybės jai būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.