Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. R. V. įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti šia nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę ir neturtinę žalą S. K., J. Ž. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Patenkintas civilinis ieškinys ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai iš R. V. priteista 178,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Patenkintas civilinis ieškinys iš dalies ir S. K. naudai iš R. V. priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų.

Patenkintas civilinis ieškinys iš dalies ir J. Ž. naudai iš R. V. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

4. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, R. V. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas įpareigojimą per 10 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę bei neturtinę žalas S. K., J. Ž. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai, netinkamai pritaikė BK 48 straipsnio naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d., kuri sunkina nuteistojo R. V. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, ar paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirto įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą

5. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. V. paskyrus laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, jam paskirti įpareigojimai 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti šia nusikalstama veika padarytą priteistą neturtinę žalą S. K., J. Ž. ir turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai).

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. V. paskirdamas įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte, atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Nusikalstama veika, už kurią R. V. nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, padaryta 2024 m. birželio 23 d. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas galėjo įpareigoti asmenį atlyginti tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Nors pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakciją asmuo gali būti įpareigojamas atlyginti ir neturtinę žalą, tačiau šis pakeitimas yra sunkinantis nuteisto asmens teisinę padėtį ir grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 3 dalis).

8. BK 48 straipsnio 6 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Tačiau toks prašymas byloje nebuvo pateiktas, o teismas, skirdamas įpareigojimą, minėta nuostata nesivadovavo.

9. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 48 ir 75 straipsnių nuostatas yra nurodęs, kad baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, todėl negali skirti asmeniui įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-135-693/2019, 2K-289-693/2019).

10. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam R. V. įpareigojimą atlyginti nukentėjusiosioms priteistą neturtinę žalą, tai yra akivaizdžiai taikydamas nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakciją, pasunkino nuteistojo teisinę padėtį, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir R. V. paskirtas įpareigojimas – per 10 mėnesių atlyginti priteistą 1500 Eur neturtinę žalą S. K. ir priteistą 500 Eur neturtinę žalą J. Ž. – naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. V., kurias sudaro 139,58 Eur.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam R. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. V. paskirtas įpareigojimas per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą ir priteistą neturtinę žalą S. K., J. Ž..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš R. V. valstybės naudai 139,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).