Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-149-516/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00201-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.29.1;

2026 m. gegužės 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „8 stebuklas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „8 stebuklas“ 129 899,20 Eur skolą, 12,75 proc. metines palūkanas už pradelstą sumokėti sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (o vertinant, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) ginčo atveju netaikomas, priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už pradelstą sumokėti sumą) ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Ž. A. (paskolos davėjas) ir atsakovė UAB „8 stebuklas“ (paskolos gavėja) 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis, sutartis). Paskolos sutarties teikimo metu ieškovas buvo atsakovės direktoriumi. Šias pareigas ieškovas ėjo iki 2023 m. birželio 13 d., nuo 2023 m. birželio 13 d. atsakovės direktoriumi paskirtas L. D.. Paskolos sutartimi paskolos davėjas įsipareigojo suteikti paskolos gavėjai 120 000 Eur paskolą, ją pervedant į paskolos gavėjos sąskaitą ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutarties 2.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovui per 1 mėnesį nuo paskolos davėjo pareikalavimo momento. Vykdydamas sutartį, ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 129 899,20 Eur.

3. Paskolos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta tvarka ieškovas 2023 m. spalio 23 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo per vieną mėnesį, t. y. iki 2023 m. lapkričio 24 d., grąžinti ieškovui paskolą. Iki ieškovo nurodytos dienos atsakovė paskolos negrąžino. Nesulaukęs paskolos grąžinimo, ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl paskolos grąžinimo. Atsakovė 2024 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą, kuriuo neginčijo ieškovo pretenzijos, tačiau nurodė, kad atliekamas auditas dėl ieškovo, kaip buvusio atsakovės vadovo, veiklos, dėl to reikalaujama suma yra sulaikyta.

4. Atsakovė sulaikymo teise vadovaujasi nepagrįstai. Kadangi atsakovė nepagrįstai atsisako ir delsia grąžinti paskolą ieškovui, vadovaujantis paskolos sutarties 3.3 papunkčiu, paskolos gavėjas nuo 2023 m. lapkričio 25 d. privalo mokėti ieškovui netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos per mėnesį. Ieškinio teikimo metu (2024 m. vasario 29 d.) atsakovė paskolos grąžinimo terminą yra pradelsusi 97 dienas, todėl pagal sutarties 3.3 papunktį atsakovė turi sumokėti ieškovui 834,20 Eur netesybas.

5. Atsakovė taip pat turi sumokėti 12,75 proc. metines palūkanas už pradelstą sumokėti sumą (129 899,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, palūkanų dydis apskaičiuojamas pagal 2023 m. antro pusmečio palūkanų normą. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai 2023 m. gruodžio mėn. buvo taikoma 4,75 proc. fiksuota palūkanų norma. Ją padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma sudaro 12,75 proc. Paskolos sutartis buvo įvykdyta kaip komercinis sandoris – paskolos sutarties 1.1 papunktyje numatyta, kad paskola finansuojama nekilnojamojo turto projektui vystyti. Teismui vertinant, kad MAPKSVPĮ netaikomas, tokiu atveju iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Ž. A. iš atsakovės UAB „8 stebuklas“ 124 165 Eur skolos, 834,20 Eur netesybų, 12,75 proc. metinių palūkanų už pradelstą sumokėti sumą (124 999,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 017,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad Ž. A. (paskolos davėjas) ir UAB „8 stebuklas“ (paskolos gavėja) 2020 m. lapkričio 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti 120 000 Eur paskolą pagal poreikį, projekto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymui, o paskolos gavėja – grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutartis buvo pasirašyta abiejų ją sudariusių pusių, sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia.

8. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad paskolos sutartyje šalys numatė, jog paskolos gavėjai paskolos suma bus pervesta iki 2020 m. lapkričio 30 d. (paskolos sutarties 1.2 papunktis), tačiau paskolos sutartimi šalys numatė konkrečią paskolos panaudojimo paskirtį – projekto vystymui. Teismo vertinimu, vien tai, kad paskolos dalykas (pinigai) atsakovei buvo perduoti ne per paskolos sutartyje nurodytą, o per ilgesnį laikotarpį, nereiškia, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šalys numatė, kad paskola bus pervedama pagal poreikį, o tai patvirtina, jog šalių sutarimas buvo ne visos paskolos sumos pervedimas iš karto, o dalimis pagal poreikį, kai to prireikia atsakovei vystant projektą.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė ginčija paskolos suteikimo faktą, tačiau neneigia, jog ieškovas pinigus pervedė atsakovei. Įrodymai patvirtina ieškovo atliktus pavedimus atsakovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė šių skolinamų pinigų nebūtų priėmusi ar būtų bandžiusi juos grąžinti ieškovui. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad atsakovė ieškovo pervestas pinigų sumas priėmė ir naudojo savo reikmėms. Nors lėšos buvo pervestos po šalių sutartyje numatyto termino, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jos atsakovei buvo paskolintos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys būtų susitariusios dėl pinigų dovanojimo ar kitokių aplinkybių, dėl kurių išnyktų atsakovės pareiga grąžinti ieškovui pervestas pinigų sumas. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovo pavedimus su mokėjimo paskirtimis „akcininko paskola“, „paskola“ ir pan. priėmė, šių pinigų ieškovui negrąžino. Tai įrodo, jog ieškovas suteikė paskolą atsakovei, atsakovė šias sumas priėmė, sutartyje numatytas termino pinigų skolinimui pasibaigimas nė vienai iš šalių nekėlė abejonių, šalys nekėlė klausimo dėl paskolos sutarties pakeitimo, kitos paskolos sutarties sudarymo ar pan. Tai patvirtina, kad buvusi situacija abi šalis tenkino ir abi šalys tokią sutartį laikė galiojančia. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, ginčydama paskolos suteikimo faktą, nenurodo kokiu kitu pagrindu ieškovas atliko mokėjimus atsakovei.

10. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d. pervestos pinigų sumos yra sumokėtos pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, todėl atsakovei kyla pareiga šias pinigų sumas grąžinti ieškovui.

11. Teismas nustatė, kad terminas, nuo kada atsakovei kilo pareiga grąžinti paskolintus pinigus ieškovui, yra 2023 m. lapkričio 24 d.

12. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d. ieškovas atliko 25 pinigų pervedimus atsakovei. Nors ieškovas nurodo, kad pagal paskolos sutartį pervedė atsakovei dalimis 129 065 Eur, tačiau šalys paskolos sutartimi sutarė dėl 120 000 Eur paskolos suteikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimu ieškovas pervedė atsakovei 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis – akcininko įnašas, dėl to kyla abejonių, ar šis pervedimas laikytinas suteiktos paskolos dalimi. Teismas nurodė, kad iš tokios mokėjimo pavedimo paskirties matyti, jog tai nebuvo paskolos suteikimas atsakovei. Nors ieškovas nurodė, kad pavedime nurodyta neteisinga paskirtis, nes tai buvo šablonas, tačiau teismas, vertindamas visus kitus ieškovo atliktus pervedimus atsakovei, nustatė, jog ieškovas kito pervedimo su tokia mokėjimo paskirtimi nėra atlikęs. Tai rodo, kad tokio šablono nebuvo, todėl ieškovo teiginius teismas įvertino kritiškai. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės visi kiti ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui yra su nurodyta paskirtimi „paskola“ arba „akcininko paskola“. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra atsakovės akcininkas, kuriam galėjo kilti pareiga mokėti akcininko įnašus, taip pat įvertinęs, jog visų kitų ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų paskirtys atitinka tikrąją pinigų pervedimo paskirtį, teismas nusprendė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. pervesti 4 900 Eur nebuvo paskola atsakovei, todėl ieškinio dėl šios sumos priteisimo netenkino.

13. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. spalio 27 d. ieškovas atliko du pinigų pervedimus atsakovei, kurių mokėjimo paskirtyse nurodė „įstatinio kapitalo formavimas“. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad 2020 m. spalio 26 d. pervesta pinigų suma buvo įstatinio kapitalo formavimas, o 2020 m. spalio 27 d. pervedimas – paskolos suteikimas atsakovei, nurodžius klaidingą mokėjimo paskirtį, pažymėjo, jog 2025 m. spalio 27 d. pinigų pervedimas buvo atliktas kitą dieną po to, kai ieškovas pervedė pinigus įstatinio kapitalo formavimui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad įmonės įstatinis kapitalas būtų didintas dar kartą, byloje nėra. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo būtinybė ieškovui pervesti minėtą pinigų sumą atsakovei kitu, o ne paskolos suteikimo, pagrindu, teismas nusprendė, jog 2020 m. spalio 27 d. ieškovo atliktas 2 500 Eur pervedimas atsakovei laikytinas paskolos suteikimu.

14. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys dėl 124 165 Eur (129 065 Eur – 4 900 Eur) paskolos suteikimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

15. Teismas nurodė, kad paskolos sutarties 3.3 papunktyje šalys numatė, jog paskolos gavėja, laiku negrąžinusi paskolos davėjui paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos per mėnesį. Ieškinio pateikimo dieną (2024 m. kovo 12 d.) atsakovas buvo praleidęs skolos grąžinimo terminą 97 dienas, todėl jam kyla pareiga sumokėti ieškovui 834,20 Eur netesybas.

16. Teismas nustatė, kad šalių sudarytas sandoris yra komercinis, ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, suteikė paskolą atsakovei nekilnojamojo turto projekto vystymui. Tai reiškia, kad palūkanoms gali būti taikomos MAPKSVPĮ nuostatos. Nurodė, kad atsakovei pareiga padengti įsiskolinimą atsirado 2023 m. antrąjį pusmetį (2023 m. lapkričio 23 d.), todėl palūkanų dydis apskaičiuojamas pagal 2023 m. antro pusmečio palūkanų normą. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai 2023 m. gruodžio mėn. buvo taikoma 4,75 proc. fiksuota palūkanų norma, todėl ją padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei taikytina pavėluoto mokėjimo palūkanų norma sudaro 12,75 proc. nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Teismas nustatė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 22 903,46 Eur, t. y. 1 071 Eur žyminis mokestis ir 21 832,46 Eur išlaidos advokato pagalbai. Teismo vertinimu, ne visos šios išlaidos yra pagrįstos, todėl negali būti priteisiamos visiškai. Iš viso teismas laikė pagrįstomis ir neviršijančiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) ieškovo patirtas 9 503,34 Eur advokato pagalbos išlaidas. Nustatė, kad iš viso ieškovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 10 574,34 Eur (9 503,34 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 1 071 Eur žyminis mokestis). Kadangi ieškovo ieškinį patenkino 96 proc., teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 10 151,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas 4 proc., priteisė atsakovei iš ieškovo 134,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atlikęs įskaitymą, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 10 017,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Ieškovas Ž. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl 4 900 Eur skolos nepriteisimo ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir priteisti ieškovui iš atsakovės 22 903,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 071 Eur žyminis mokestis ir 21 832,46 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovui, kaip vienam iš atsakovės akcininkų, galėjo kilti pareiga mokėti akcininko įnašus. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neva buvo įsipareigojęs sumokėti 4 900 Eur dydžio akcininko įnašą. Pervedimo metu ieškovas suklydo ir nepakeitė mokėjimo pavedimo paskirties įrašo. Vien ši formali klaida nelėmė ir negalėjo lemti kitokios mokėjimo paskirties. Byloje nesant kitokių įrodymų, 4 900 Eur mokėjimas turėjo būti vertinamas kaip atsakovei suteikta paskola, kurią ieškovas suteikė vadovaudamasis paskolos sutartimi.

20.2. Jeigu teismas vertintų, kad 4 900 Eur suma nėra paskola, ieškovas vis tiek prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Byloje nebuvo įrodymų, kad ieškovas būtų turėjęs pareigą mokėti 4 900 Eur akcininko įnašą atsakovei, todėl atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia ieškovo sąskaita.

20.3. Nesutinka su teismo sprendimu dėl 11 815,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies nepriteisimo. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos visiškai, ypač atsižvelgiant į nesąžiningą atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl kurio byla buvo nagrinėjama itin ilgai, o ieškovas turėjo atlikti daugybę procesinių veiksmų, kurie lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ne kartą keitė poziciją byloje ir slėpė įrodymus, susijusius su atsakovės atsisakymu grąžinti paskolą, atsakovės iniciatyva byloje buvo vykdoma mediacija, kuri buvo nerezultatyvi, byla truko daugiau nei pusantrų metų, dėl atsakovės buvo nuolat atidedami teismo posėdžiai, atsakovės kviestos liudytojos pateikė jokios teisinės reikšmės neturinčius paaiškinimus apie bylos aplinkybes, o 2025 m. liepos 27 d. atsakovas pateikė atsisakymą nuo liudytojų apklausos. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovė UAB „8 stebuklas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Ieškovas atsakovei paskolos nesuteikė, paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo atsakovės direktoriumi, todėl paskolos sutartis faktiškai buvo sudaryta ieškovo su pačiu savimi.

21.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai net iki paskolos sutarties pasirašymo ieškovo pervestas sumas (2020 m. spalio 27 d. – 2 500 Eur ir 2020 m. spalio 29 d. – 36 500 Eur) vertino kaip paskolos suteikimą pagal paskolos sutartį. Be to, nesant pagrindo pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė net didesnę sumą, nei numatyta paskolos sutarties 1.1 papunktyje.

21.3. Nors 129 065 Eur dydžio paskolą ieškovas teigė atsakovei suteikęs nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d., tačiau paskolos sutartyje numatytas paskolos suteikimo laikotarpis apima aiškų terminą – nuo 2020 m. lapkričio 3 d. (paskolos sutarties pasirašymas) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad paskolos suteikimo terminas yra tik formalus. Nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas atsakovės nuosavybėn paskolos dalyko (pinigų) neperdavė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas visus jo atliktus pervedimus atsakovei nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2024 m. vasario 14 d., t. y. per daugiau nei 3 (trejus) metus, traktuoja kaip atliktus pagal paskolos sutartį, nepaisant nei pervedimų datos, nei paskirties.

21.4. Teismas neįvertino reikšmingos ginčui aplinkybės, kad dalis lėšų ieškovui buvo sugrąžinta. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, sąmoningai pamiršo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. pavedimu atsakovė ieškovui grąžino 5 000 Eur, o 2023 m. gruodžio 7 d. – 80 Eur.

21.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neginčija aplinkybių dėl netesybų priteisimo. Atsakovė baigiamojoje kalboje prašė netesybų dydį sumažinti iki 0,02 proc. dydžio. Paskolos sutarties 3.3 papunktyje numatytas netesybų dydis – 0,2 proc. – patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Su kitais kreditoriais sudarytose paskolos sutartyse netesybų dydis būdavo 0,02 proc. Atsižvelgiant į tai, kad visas paskolos sutartis rengė pats ieškovas, vienasmeniškai nusprendęs dėl sutarties sąlygų, todėl toks netesybų dydis vertintinas kaip aiškiai neprotingas ir nesąžiningas.

22. Ieškovas Ž. A. pateikė atsiliepimą, prašydamas atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Konkretus ir tikslus paskolos sutarties suteikimo terminas neturėjo esminės reikšmės nei paskolos sutarties šalims, nei kitam atsakovės akcininkui V. G.. Paskolos sutartį ieškovas sudarė ir paskolą suteikė atsakovei, vadovaudamasis akcininkų – jo paties ir V. G. – bendru susitarimu. Paskolos sutarties 1.2 papunktyje terminas dėl paskolos pervedimo iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo nurodytas todėl, kad ieškovo akcininkai planavo (tikėjosi) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti iki 2020 m. lapkričio 30 d. Vis dėlto, derybos dėl šio sklypo pirkimo užtruko. Sklypas buvo įgytas 2021 m. sausio 8 d. Ieškovo išreikalauti ir atsakovės pateikti į bylą banko sąskaitos išrašai įrodo, kad 2021 m. sausio 7 d., t. y. prieš pasirašant notarinę sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas pervedė atsakovei 60 000 Eur. Akivaizdu, kad į paskolos sutartyje nurodytą laikotarpį nepatekę mokėjimai vis tiek buvo atliekami būtent pagal paskolos sutartį.

22.2. Ieškovas teikė paskolą įvairaus dydžio mokėjimais ir įvairiais laikotarpiais. Visas lėšas sklypo įsigijimui ir vystymui atsakovė gavo paskolų, įskaitant ir ieškovo paskolą, pagrindu. Atsakovė nenurodė kitų pagrindų, dėl kurių ieškovas būtų galėjęs skolinti lėšas atsakovei.

22.3. Atsakovė netesybų dydį prašė sumažinti baigiamųjų kalbų metu. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, todėl atsakovės argumentai dėl netesybų yra nenagrinėtini.

23. Atsakovė UAB „8 stebuklas“ pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Ieškovas atsakovei paskolos nesuteikė, tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d. ieškovas suteikė atsakovei 124 165 Eur paskolą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. pavedimu atsakovei pervesti 4 900 Eur buvo paskolos suteikimas pagal paskolos sutartį. Šis pervedimas yra visiškai nesusijęs su paskolos teisiniais santykiais, nes jo paskirtis – akcininko įnašas, todėl nėra pagrindo nurodytą pavedimą kvalifikuoti kaip atsakovei suteiktą paskolą. Akcininko įnašas ir paskolos sutartis – tai du iš esmės skirtingi teisiniai institutai, reglamentuojantys skirtingo pobūdžio civilinius santykius. Vien tai, kad tarp akcininkų nebuvo rašytinio susitarimo dėl akcininko įnašo atlikimo, per se (savaime) nereiškia, jog tokio susitarimo nebuvo. Akcininko įnašo teisinei kvalifikacijai nėra reikšminga, kokioms konkrečioms reikmėms įmonė gautas lėšas panaudojo.

23.2. Ieškovo skundo reikalavimas, kad tuo atveju, jei teismas vertintų, jog 4 900 Eur nelaikytina paskola, ji turėtų būti priteista ieškovui, nes atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia, procesiškai negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami nauji reikalavimai ar pateikiami nauji ieškinio pagrindai, kuriais ieškinys nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme.

23.3. Ieškovo skundo argumentai dėl 11 815,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, aktualia teismų praktika ir Rekomendacijomis bei motyvuotai konstatavo, kad ne visos ieškovo prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

23.4. Nepagrįsti ieškovo kaltinimai atsakovei dėl neva nesąžiningo elgesio ir procesą užvilkinusių veiksmų. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip liudytojų neatvykimas ar šalių ir (ar) liudytojų užimtumas, už kuriuos atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar sąmoningai vilkino procesą. Nors mediacijos iniciatyva kilo iš atsakovės pusės, tačiau ieškovas taip pat išreiškė sutikimą dalyvauti mediacijoje. Mediacijos procese ieškovas nebendradarbiavo ir nesiekė konstruktyvaus ginčo sprendimo, dėl to procesas buvo nerezultatyvus. Nėra pagrindo teigti, kad procesas užsitęsė dėl atsakovės elgesio ir tai neva sukėlė ieškovui papildomas išlaidas.

23.5. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už neproporcingai dideles ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei pagrįstai sumažino ieškovo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas Ž. A. buvo vienas iš atsakovės UAB „8 stebuklas“ akcininkų (turėjo 30 proc. bendrovės akcijų), taip pat nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 13 d. buvo atsakovės direktoriumi. Nuo 2023 m. birželio 13 d. atsakovės direktoriumi paskirtas L. D..

26. Ieškovas Ž. A. (paskolos davėjas) ir atsakovė UAB „8 stebuklas“ (paskolos gavėja) 2020 m. lapkričio 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas įsipareigojo suteikti paskolos gavėjai 120 000 Eur paskolą pagal poreikį vystyti projektą, esantį (duomenys neskelbtini), o paskolos gavėja – grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą sutartyje numatyta tvarka ir terminais (paskolos sutarties 1.1 papunktis). Remiantis paskolos sutarties 1.2 papunkčiu, paskolos suma paskolos gavėjai turėjo būti pervesta iki 2020 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutarties 2.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovui per 1 mėnesį nuo pareikalavimo momento.

27. Ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl paskolos grąžinimo. Paskola nebuvo grąžinta.

28. Byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas Ž. A. nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d. atliko 25 pinigų pervedimus, kuriais iš viso pervedė atsakovei UAB „8 stebuklas“ 131 565 Eur, t. y. 2020 m. spalio 26 d. atliktas 2 500 Eur pervedimas, kurio paskirtis – įstatinio kapitalo formavimas, 2020 m. spalio 27 d. – 2 500 Eur pervedimas, paskirtis – įstatinio kapitalo formavimas, 2020 m. spalio 29 d. – 36 500 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2020 m. lapkričio 5 d. – 4 900 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko įnašas, 2021 m. sausio 7 d. – 7 000 Eur pervedimas, paskirtis – paskola, 2021 m. sausio 7 d. – 60 000 Eur pervedimas, paskirtis – paskola, 2021 m. sausio 7 d. – 300 Eur pervedimas, paskirtis – paskola, 2021 m. sausio 29 d. – 4 615 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2021 m. gruodžio 3 d. – 600 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. vasario 4 d. – 540 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. balandžio 19 d. – 500 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. gegužės 6 d. – 100 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. gegužės 9 d. – 100 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 30 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 300 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 200 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2022 m. lapkričio 30 d. – 800 Eur pervedimas, paskirtis – papildymas, 2022 m. gruodžio 23 d. – 2 000 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2023 m. sausio 24 d. – 400 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2023 m. birželio 8 d. – 5 000 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2023 m. spalio 15 d. – 110 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2023 m. lapkričio 21 d. – 30 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2023 m. gruodžio 7 d. – 305 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2024 m. vasario 6 d. – 138 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola, 2024 m. vasario 14 d. – 97 Eur pervedimas, paskirtis – akcininko paskola.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kad 2020 m. spalio 26 d. atliktas 2 500 Eur pervedimas buvo ne paskola, o įstatinio kapitalo formavimas, taip pat įvertinęs 2020 m. lapkričio 5 d. 4 900 Eur pavedimo paskirtį – akcininko įnašas, kai visų kitų pervedimų paskirtis – akcininko paskola arba paskola, nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 124 165 Eur negrąžintos paskolos, 834,20 Eur netesybų ir 12,75 proc. palūkanų pagal MAPKSVPĮ nuostatas.

30. Apeliantas (ieškovas) Ž. A., nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi dėl 4 900 Eur skolos nepriteisimo, teigia, kad mokėjimo metu suklydo ir nepakeitė mokėjimo pavedimo paskirties įrašo iš „akcininko įnašas“ į „akcininko paskola“, todėl vien ši formali klaida neturėtų nulemti kitokios mokėjimo paskirties traktavimo. Savo ruožtu atsakovė UAB „8 stebuklas“ pateiktu apeliaciniu skundu ginčija paskolos suteikimo faktą, teigdama, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė.

Dėl paskolos suteikimo fakto

31. Ginčas nagrinėjamoje byloje pirmiausia kilo dėl to, ar tarp bylos šalių – ieškovo Ž. A. ir atsakovės UAB „8 stebuklas“ – susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė, neigdama paskolos suteikimo faktą, teigia, kad, visų pirma, ieškovo reikalauta ir pirmosios instancijos teismo priteista negrąžintos paskolos suma yra didesnė, nei buvo numatyta paskolos sutartyje. Antra, nesutampa ieškovo atliktų mokėjimų laikotarpis su šalių paskolos sutartyje numatytu laikotarpiu, t. y. paskolos sutartis šalių buvo pasirašyta 2020 m. lapkričio 3 d., paskolos suma, remiantis sutarties 1.2 papunkčiu, paskolos gavėjai (atsakovei) turėjo būti pervesta iki 2020 m. lapkričio 30 d., o mokėjimus paskolos davėjas (ieškovas) atliko nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 14 punktas; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2024, 20 punktas).

33. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, t. y. jog pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo gautus pinigus grąžinti ieškovui.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad tarp jo ir atsakovės UAB „8 stebuklas“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

35. Minėta, kad šalys 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal poreikį suteikti atsakovei 120 000 Eur paskolą projekto vystymui, o atsakovė – grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą nuo pareikalavimo momento (nutarties 26 punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dalimis nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. pervedė atsakovei paskolos dalyką – pinigus, daugelyje mokėjimų paskirčių aiškiai ir konkrečiai nurodydamas, jog tai – akcininko paskola (dėl pavedimų, kuriuose nurodyta kitokia mokėjimų paskirtis, bus pasisakyta vėlesniuose nutarties punktuose). Atsakovė neginčija to, kad ieškovo pervestus pinigus ji priėmė ir panaudojo projekto vystymui.

36. Nors, kaip nurodo atsakovė, ieškovo dalimis pervesta pinigų suma buvo didesnė, nei numatyta paskolos sutartyje, be to, nesutampa ieškovo atliktų mokėjimų laikotarpis su sutartyje nurodytu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus (šalių pasirašytos paskolos sutarties turinį, ieškovo nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. atliktus pervedimus ir nurodytą jų mokėjimo paskirtį), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios atsakovės nurodomos aplinkybės (paskolos sumos ir jos sumokėjimo laikotarpio nesutapimas) nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, daugelyje pavedimų buvo nurodyta aiški ir konkreti mokėjimo paskirtis – akcininko paskola arba paskola. Be to, paskolos sutartyje šalys numatė, kad paskola bus pervedama pagal poreikį projekto vystymui (sutarties 1.1 papunktis), o tai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog šalių susitarimas iš esmės buvo ne viso paskolos dalyko pervedimas iki konkretaus termino, o lėšų, reikalingų projekto vystymui, pervedimas pagal poreikį. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad paskolos sutartyje nustatyto termino pinigų skolinimui pasibaigimas bei tolesnis lėšų pervedimas dalimis nė vienai iš sutarties šalių netrukdė, šalys nekėlė klausimo dėl paskolos sutarties pakeitimo, kitos paskolos sutarties sudarymo ir pan. Minėta, kad ieškovo pervestas lėšas, kurių mokėjimo paskirtyse būdavo aiškiai nurodoma, jog tai – akcininko paskola, atsakovė priėmė ir jas naudojo projekto vystymui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė jai pervedamų pinigų nebūtų priėmusi, bandžiusi juos grąžinti ieškovui ar reiškusi pretenzijas dėl pervedimų paskirties. Taigi vien atsakovei pervestos paskolos sumos bei laikotarpio nesutapimas, priešingai nei teigia atsakovė, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Be to, neigdama paskolos teisinius santykius, atsakovė nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kokiu kitu pagrindu ieškovas atliko mokėjimus atsakovei.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos esminės paskolos sutartinius teisinius santykius patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjos UAB „8 stebuklas“ nuosavybėn bei paskolos gavėjos įsipareigojimas paskolintas lėšas, kurias ji priėmė ir naudojo projekto vystymui, grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) Ž. A.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

38. Tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir atsakovės pareigos grąžinti ieškovui gautą paskolą nepaneigia atsakovės skunde nurodyta aplinkybė, kad paskolos sutartį ieškovas pasirašė pats su savimi, nes tuo metu buvo UAB „8 stebuklas“ vadovas ir vienas iš akcininkų. Pažymėtina, kad nei CK, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatos nedraudžia juridinio asmens organams ar akcininkas sudaryti paskolos sutarčių su juridiniu asmeniu, kurio organo nariu (vadovu) ar dalyviu (akcininku) jis yra. ABĮ 15 straipsnyje numatytas nebaigtinis akcininkui priklausančių turtinių teisių sąrašas, kuriame, be kita ko, įtvirtinta ir teisė įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 2.87 straipsnio 6 dalis nustato juridinio asmens organo nario teisę sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Ši norma numato, kad apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 39 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju UAB „8 stebuklas“ steigimo dokumentuose nebuvo numatyta, kad bendrovės vadovui būtinas akcininkų sprendimas dėl paskolos bendrovei suteikimo, todėl aplinkybė, jog ieškovas Ž. A. paskolos sutartį sudarė su UAB „8 stebuklas“, kurios vienu iš akcininkų yra ir vadovu tuo metu buvo, niekaip nepaneigia nei tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir atsakovės prievolės grąžinti ieškovui paskolos dalyką, nei turi įtakos paskolos sandorio teisėtumui, kurio atsakovė neginčijo.

Dėl suteiktos paskolos dydžio

40. Nustačius tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos paskolos dydžio, t. y. ar visos ieškovo dalimis atsakovei nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. pervestos lėšos vertintinos kaip paskola.

41. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 14 d. atliko iš viso 25 mokėjimus atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad keliuose iš paminėtų 25 pervedimų buvo nurodyta kitokia mokėjimo paskirtis: 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. spalio 27 d. paskirtis – įstatinio kapitalo formavimas, 2020 m. lapkričio 5 d. pervedimo – akcininko įnašas, visuose kituose pervedimuose – akcininko paskola arba paskola. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad 2020 m. spalio 26 d. atliktas 2 500 Eur pervedimas nebuvo paskola, o skirtas įstatinio kapitalo formavimui (būtent tokia mokėjimo paskirtis nurodyta pavedime), taip pat įvertinęs 2020 m. lapkričio 5 d. atlikto 4 900 Eur pervedimo paskirtį – akcininko įnašas, kai visų kitų pervedimų paskirtis – akcininko paskola arba paskola, priteisė ieškovui iš atsakovės 124 165 Eur negrąžintos paskolos.

42. Apelianto Ž. A. teigimu, 2020 m. lapkričio 5 d. atliktas 4 900 Eur mokėjimas buvo įmonei suteikta paskola, o mokėjimo paskirtis – akcininko įnašas – buvo nurodyta per klaidą nepakeitus mokėjimo pavedimo paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti šios skolos yra nepagrįstas.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

44. Vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo 2020 m. lapkričio 5 d. atliktas 4 900 Eur pervedimas, kurio mokėjimo paskirtis – akcininko įnašas, nepatvirtina, jog šios ieškovo atsakovei pervestos piniginės lėšos iš tiesų buvo perduotos kaip paskola bendrovei, kurią UAB „8 stebuklas“ įsipareigojo grąžinti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad akcininko bendrovei pervedamos lėšos gali būti skirtos ne tik paskola, bet ir kitais pagrindais, pvz., apyvartinių lėšų papildymui (finansavimui) ir pan. Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad 2020 m. lapkričio 5 d. atliktas 4 900 Eur pervedimas buvo įmonei suteikta paskola, o ne skirtas kitam, tiesiogiai mokėjimo paskirtyje nurodytam, tikslui, nepateikė įrodymų tokiai aplinkybei pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Nors, apelianto teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad 4 900 Eur mokėjimas buvo ne paskola, o akcininko įnašas, tačiau pažymėtina, jog būtent ieškovui, teigiančiam, kad 4 900 Eur buvo įmonei suteikta paskola, kurią ji įsipareigojo grąžinti, tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo faktą. To ieškovas, išskyrus paties išsakytus teiginius apie neva mokėjimo paskirtyje įsivėlusią klaidą, neįrodė. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi 2020 m. lapkričio 5 d. atliktą 4 900 Eur pervedimą visų kitų ieškovo atliktų pavedimų kontekste, neturi teisinio pagrindo tokio mokėjimo vertinti kaip ieškovo bendrovei suteiktos paskolos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti ieškovui 4 900 Eur kaip neva negrąžintos paskolos, yra teisėtas ir pagrįstas.

45. Apelianto Ž. A. teigimu, jeigu teismas vertintų, kad 4 900 Eur suma nėra paskola, tokiu atveju prašo šią sumą priteisti kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

46. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 26 punktas).

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Šis tikslas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 27 punktas; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2024, 26 punktas).

48. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Savo ruožtu apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 312 straipsnį apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami nauji reikalavimai ar pateikiami nauji ieškinio pagrindai, kuriais ieškinys nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme.

49. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo dienos laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, ir savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo. Tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko. Jokių argumentų, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Taigi ieškovas aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo.

50. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi CPK 312 straipsniu bei prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad ieškovo tik apeliaciniame skunde išreikštas prašymas 4 900 Eur priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą, nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

51. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovės 124 165 Eur (129 065 Eur – 4 900 Eur) paskolą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo 2020 m. spalio 27 d. atliktą 2 500 Eur mokėjimą, kurio paskirtis – įstatinio kapitalo formavimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad 2020 m. spalio 26 d atliktas 2 500 Eur mokėjimas buvo skirtas įstatinio kapitalo formavimui, sutiko su ieškovu, jog 2020 m. spalio 27 d. atlikto 2 500 Eur pavedimo mokėjimo paskirtis – taip pat įstatinio kapitalo formavimas – nurodyta per klaidą, todėl šį 2020 m. spalio 27 d. ieškovo atliktą mokėjimą įvertino kaip paskolą atsakovei.

52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis arba, kaip šiuo atveju, nurodyta visiškai kita, su paskolos suteikimu nesusijusi mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių paskolos teisinių santykių kvalifikavimo (žr. šios nutarties 43 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką). Net jei 2020 m. spalio 27 d. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „įstatinio kapitalo formavimas“ ir buvo nurodyta per klaidą, panaudojus dieną prieš tai atlikto mokėjimo šabloną, tai savaime nepatvirtina ieškovo teiginių, kad tai buvo įmonei pervesta paskola. Ypač atsižvelgiant į tai, kad akcininko ir tuo pačiu bendrovės vadovo prievolės, susijusios su pinigų pervedimu bendrovei, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus įrodymų, kad 2020 m. spalio 27 d. atliktas 2 500 Eur pavedimas buvo įmonei suteikta paskola, o ne skirtas kitam tikslui, pirmosios instancijos teismo sprendimas šį mokėjimą vertinti kaip ieškovo suteiktą paskolą atsakovei yra nepagrįstas.

53. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovui iš atsakovo priteistą 124 165 Eur paskolos sumą sumažinant iki 121 665 Eur (124 165 Eur – 2 500 Eur), t. y. priteisiant ieškovui tas pervestas ir atsakovės priimtas pinigų sumas, kurių mokėjimo paskirtyse aiškiai nurodyta, kad tai – akcininko paskola arba paskola.

54. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad dalis piniginių lėšų buvo grąžinta ieškovui, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d. pervedimu atsakovė grąžino 5 000 Eur, o 2023 m. gruodžio 7 d. – 80 Eur. Paminėtų lėšų grąžinimą atsakovė įrodinėjo byloje esančia buhalterine pažyma (žr. ieškinio priedą Nr. 4). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytos pažymos turinį, nustatė, kad UAB „8 stebuklas“ 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. pervedė atsakovui Ž. A. iš viso 5 080 Eur, tačiau pažymoje nėra nurodyta pervedamų lėšų mokėjimo paskirtis. Kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovui pervestos 5 080 Eur lėšos iš tiesų buvo dalinis paskolos grąžinimas, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau ne kartą buvo minėta, prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti įvairių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, galinčių patvirtinti 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovės atliktų mokėjimų paskirtį, konstatuoti, kad ieškovui pervestos 5 080 Eur lėšos buvo dalinis paskolos grąžinimas, nėra pakankamo pagrindo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės paaiškinimų, susijusių su tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, nenuoseklumą. Viena vertus atsakovė įrodinėja, kad tarp jos ir ieškovo paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, o ieškovo pervestos lėšos nebuvo paskola atsakovei, kurią pastaroji įsipareigojo grąžinti, kita vertus, teigia, jog 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. atliktais mokėjimais grąžino dalį paskolos. Pažymėtina, kad jei ieškovė laikosi pozicijos, jog jos ir ieškovo nesiejo paskolos teisiniai santykiais, tokiu atveju lieka neaišku, kodėl 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. atliktus mokėjimus ji traktuoja kaip dalinį paskolos grąžinimą.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas teisinis pagrindas ieškovui priteistinos 121 665 Eur paskolos mažinti atsakovės nurodomais 5 080 Eur.

Dėl netesybų

56. Remiantis paskolos sutarties 3.3 papunkčiu, paskolos gavėja, laiku negrąžinusi paskolos davėjui paskolos sumos, įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,2 proc. dydžio mėnesines netesybas nuo nesumokėtos sumos.

57. Apeliantės UAB „8 stebuklas“ teigimu, tokios paskolos sutartyje numatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos, sudarančios 834,20 Eur, yra nesąžiningos, neprotingai didelės, todėl turėjo būti mažinamos. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl netesybų, nes atsakovė baigiamojoje kalboje prašė netesybas sumažinti iki 0,02 proc.

58. Pažymėtina, kad ištyrus visus įrodymus, išsprendus dalyvaujančių byloje asmenų prašymus (jei tokių yra) ir reikiamais atvejais atlikus dėl jų papildomus veiksmus, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). CPK 253 straipsnio 4 dalis nustato, kad baigiamųjų kalbų dalyviai (šalys, tretieji asmenys bei jų atstovai) neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Šalims baigiamosiose kalbose neleidžiama remtis įrodymais, kuriuos jos pateikė pavėluotai ir teismas dėl to atsisakė juos priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 4 dalis).

59. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė nė karto nereiškė prašymo dėl netesybų mažinimo, neteikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutartyje nustatytos ir ieškovo reikalautos netesybos yra nesąžiningos ir neprotingai didelės. To neneigia ir pati atsakovė, apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog prašymą dėl netesybų mažinimo pareiškė tik baigiamosiose kalbose.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pareikšti reikalavimą (prašymą) mažinti netesybas pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus prieš tai paminėtos CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias baigiamųjų kalbų dalyviams savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, taip pat reikšti naujus reikalavimus (prašymus), kurie nebuvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu. Kadangi apeliantė UAB „8 stebuklas“ neteikė prašymo dėl netesybų mažinimo iki baigiamųjų kalbų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tokio prašymo vertinti ir dėl jo pasisakyti.

61. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netesybų dydžio (jų mažinimo), išdėstyti apeliaciniame skunde, nevertinami.

62. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad sumažinama iš atsakovės ieškovui priteisiama skolos suma (žr. nutarties 53 punktą), perskaičiuojamos ir priteisiamos netesybos, kurios šiuo atveju yra 786,77 Eur (121 665 x 0,2 proc. / 30 x 97).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

63. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 40 punktas).

64. Nustatyta, kad ieškovas Ž. A. pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, pareiškęs alternatyvų reikalavimą, t. y. arba priteisti 12,75 proc. palūkanų pagal MAPKSVPĮ nuostatas, nes šalių sudaryta paskolos sutartis, jo subjektyviu vertinimu, yra komercinis sandoris, arba 6 proc. palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį.

65. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris, nes ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, suteikė paskolą atsakovei nekilnojamojo turto projekto vystymui, bei vadovaudamasis MAPKSVPĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 12,75 proc. metinių procesinių palūkanų.

66. Nors nė viena iš bylos šalių neginčijo pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų normos (taikomo jų dydžio), tačiau pažymėtina, kad jų dydžio klausimą, esant šalies prašymui tokias palūkanas priteisti, teismas vertina ir sprendžia ex officio (savo iniciatyva). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė MAPKSVPĮ nuostatas ir priteisė ieškovui iš atsakovės 12,75 proc. dydžio procesines palūkanas.

67. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis), o ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis).

68. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šalių sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, suteikė paskolą atsakovei nekilnojamojo turto projekto vystymui, yra komercinis sandoris. Kita vertus, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas nėra tas subjektas, kuriam gali būti taikomos MAPKSVPĮ nuostatos, sprendžiant procesinių palūkanų klausimą. Tai, kad ieškovas paskolos suteikimo metu buvo atsakovės vadovas ir vienas iš akcininkų, nereiškia, jog jis yra ūkio subjektas MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme.

69. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų pakeičiama, priteisiant ieškovui iš atsakovės CK 6.210 straipsnyje nustatytas procesines palūkanas.

70. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovo priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 122 451,77 Eur (121 665 Eur skolos ir 786,77 Eur netesybų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų.

72. Apelianto Ž. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo patirtas 22 903,46 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 10 151,37 Eur. Nurodo, kad jam turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nesąžiningą atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu bei dėl pastarosios kaltės užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

73. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

74. Nustatyta, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 22 903,46 Eur, t. y. 1 071 Eur žyminis mokestis ir 21 832,46 Eur advokato pagalbos išlaidos. Spręsdamas dėl ieškovui priteistinų advokato pagalbos išlaidų, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir detaliai įvertino visas ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas, t. y. atsižvelgė į parengtų ir teismui pateiktų procesinių dokumentų, prašymų, rašytinių paaiškinimų kiekį, mediacijos, teismo posėdžių trukmę ir, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pagrįstomis pripažino 9 503,34 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžio ir pagrįstumo vertinimui. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteistomis advokato pagalbos išlaidomis, apeliacinio skundo negrindė tuo, jog pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų būtinumo, pagrįstumo ir jų dydžio vertinimas, remiantis Rekomendacijose nustatytomis taisyklėmis, buvo neteisingas. Kaip minėta, prašymą priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas apeliantas iš esmės grindė, jo manymu, nesąžiningu atsakovės elgesiu, kuris pasireiškė pozicijos keitimu bylos nagrinėjimo metu, prašymų atidėti teismo posėdžius teikimu, įrodymų slėpimu, atsakovės iniciatyva vykdyta mediacija, kuri nebuvo rezultatyvi, liudytojų, kurių paaiškinimai nebuvo teisiškai reikšmingi, kvietimu ir pan.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis numato galimybę teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

76. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė UAB „8 stebuklas“ būtų nesąžiningai įgyvendinusi savo procesines teises ar tyčia sąmoningai vilkinusi bylos nagrinėjimą. Priešingai nei teigia apeliantas, prašymų atidėti teismo posėdį, kviesti liudytojus teikimas yra kiekvienos šalies procesinė teisė, kuria ji gali pasinaudoti, savo ruožtu bylą nagrinėjantis teismas – tokius prašymus įvertinti ir juos arba patenkinti, arba atmesti. Šalys taip pat turi teisę inicijuoti ginčo sprendimą teisminės mediacijos būdu (CPK 231¹ straipsnio 1 dalis), tačiau jų elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar užvilkinęs bylos nagrinėjimą vien dėl to, kad mediacija nebuvo veiksminga, ypač atsižvelgiant į tai, jog mediacijos rezultatai priklauso ne tik nuo ją inicijavusios, bet ir priešingos šalies elgesio bei pastangų pasiekti abiem pusėm teisingą ir priimtiną sprendimą. Įrodymų ar išsamesnių paaiškinimų, kokius konkrečiai įrodymus atsakovė slėpė ir neteikė teismui, apeliantas nenurodė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, todėl įvertinti tokio teiginio pagrįstumo nėra galimybės.

77. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas Ž. A. neįrodė, jog egzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas mažinti iki Rekomendacijose nustatytų dydžių – 9 503,34 Eur.

78. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

79. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui iš atsakovės priteistą negrąžintos paskolos sumą sumažinus iki 121 665 Eur, t. y. patenkinus 94,30 proc. ieškinio reikalavimų (121 665 Eur negrąžinta paskola ir 786,77 Eur netesybos), teisėjų kolegija perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

80. Minėta, kad ieškovo Ž. A. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 071 Eur žyminis mokestis ir iki 9 503,34 Eur sumažintos advokato pagalbos išlaidos. Atsakovės UAB „8 stebuklas“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 3 357,75 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 009,95 Eur žyminio mokesčio ir 8 961,64 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 9 971,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 191,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 9 780,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

81. Ieškovo Ž. A. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

82. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškovui priteistiną negrąžintos paskolos sumą sumažinus, t. y. iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pastarajai, atsižvelgiant į tenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį, priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

83. Nustatyta, kad atsakovės UAB „8 stebuklas“, pateikusios apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 913 Eur žyminis mokestis ir 2 949,37 Eur advokato pagalbos išlaidos (2025 m. lapkričio 29 d., 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros ir 2026 m. vasario 12 d. AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas). Atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį, jai iš ieškovo priteisiama 109,04 Eur žyminio mokesčio ir 168,11 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 277,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui Ž. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) 121 665 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) skolos, 786,77 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 77 ct) netesybų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą (122 451,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 780,20 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) iš ieškovo Ž. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 277,15 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.