Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-190-953/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-08
Bylos Nr.: 1A-190-953/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40155-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis: D. A., A. V.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-953/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40155-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.5.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui A. K.,nuteistojo D. A. gynėjui advokatui M. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (buv. E. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-30 nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, D. A. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-19 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir D. A. paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-19 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (4 nusikalstamos veikos) nuteistas A. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, civilinių ieškinių bei kiti procesiniai klausimai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023-10-16, 16.14 val., socialinio tinklapio www.facebook.com skelbimų skiltyje, naudojant paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus apgaulingą skelbimą apie parduodamą žoliapjovę „Greenhill“ už 350 eurų, nors tokios žoliapjovės neturėjo, 2023-10-18 nukentėjusiajam A. A. susidomėjus žoliapjove ir parašius D. A. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“, bei 19.52 val. paskambinus į D. A. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), D. A. atsiliepė į A. A. pageidavimą įsigyti žoliapjovę, sutarė su juo dėl žoliapjovės pirkimo sąlygų, nurodė A. A. pervesti 180 eurų dydžio avansą į S. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. tą pačią dieną pervedus nurodytą sumą į S. V. sąskaitą, A. V. nurodė S. V. 20 eurų pasilikti sau bei atlikti veiksmus su likusiais 160 eurų, vykdydama A. V. nurodymus, 2023-10-18, 20.38 val. S. V. AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 60 eurų ir padavė A. V., o 100 eurų pervedė į nurodytą N. G. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, 2023-10-18, 20.38 val. N. G., vykdydamas A. V. nurodymus, išgrynino šiuos į jo sąskaitą pervestus 100 eurų „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. V., kurių dalį jis pasiliko sau, o likusius pinigus perdavė G. P., kuri A. V. nurodymu 2023-10-19, 14.13 val. Lietuvos pašte atliko 563 eurų dydžio pašto perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. „Už buto nuomą“, tačiau žoliapjovės A. A. neperdavė, taip D. A. ir A. V. savo naudai įgijo svetimą, A. A. priklausantį nedidelės vertės turtą – 180 eurų.

2. Be to, D. A., veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2023-10-16, 16.14 val., socialinio tinklapio www.facebook.com skelbimų skiltyje, naudojant paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus apgaulingą skelbimą apie parduodamą žoliapjovę „Greenhill“ už 350 eurų, nors tokios žoliapjovės neturėjo, 2023-10-16 nukentėjusiajam A. J. susidomėjus žoliapjove ir parašius D. A. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ bei 16.14 val. paskambinus į D. A. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), D. A. atsiliepė į A. J. pageidavimą įsigyti žoliapjovę, sutarė su juo dėl žoliapjovės pirkimo sąlygų, nurodė A. J. pervesti 175 eurų dydžio avansą į G. P. priklausančią „Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną A. J. pervedus nurodytą sumą G. P., A. V. nurodė G. P. išgryninti apgaule išviliotus pinigus, vykdydama A. V. nurodymą, 2023-10-17, 12.05 val. ji išgrynino 180 eurus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. V., tačiau žoliapjovės A. J. nepardavė, taip D. A. ir A. V. savo naudai įgijo svetimą, A. J. priklausantį nedidelės vertės turtą – 175 eurus.

3. Be to, D. A., veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023-10-16, 16.14 val., socialinio tinklapio www.facebook.com skelbimų skiltyje, naudojant paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus apgaulingą skelbimą apie parduodamą žoliapjovę „Greenhill“ už 350 eurų, nors tokios žoliapjovės neturėjo, 2023-10-18, apie 09.00 val. nukentėjusiajam A. V. susidomėjus skelbimu ir parašius D. A. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ bei 2023-10-18, 08.14 val. paskambinus į D. A. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), D. A. atsiliepė į A. V. pageidavimą įsigyti žoliapjovę, sutarė su juo dėl žoliapjovės pirkimo sąlygų, nurodė A. V. pervesti 350 eurų į G. P. priklausančią „Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną A. V. sūnui K. V. pervedus nurodytą sumą G. P., A. V. nurodė G. P. išgryninti apgaule išviliotus pinigus, vykdydama A. V. nurodymą, 2023-10-18, 08.08 val. ji išgrynino 350 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. V., tačiau žoliapjovės A. V. neperdavė, taip D. A. ir A. V. savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį nedidelės vertės turtą – 350 eurų.

4. Be to, D. A., veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023-10-16, 16.14 val., socialinio tinklapio www.facebook.com skelbimų skiltyje, naudojant paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus apgaulingą skelbimą apie parduodamą žoliapjovę „Greenhill“ už 350 eurų, nors tokios žoliapjovės neturėjo, 2023-10-21 nukentėjusiajam M. Š. susidomėjus žoliapjove ir parašius D. A. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ bei 2023-10-21, 23.46 val. vykusio telefoninio pokalbio metu su D. A. naudojamu mobiliojo ryšio abonementu Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. atsiliepė į M. Š. pageidavimą įsigyti žoliapjovę, sutarė su juo dėl žoliapjovės pirkimo sąlygų, nurodė M. Š. pervesti 370 eurų į N. G. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-10-22, apie 00.30 val. M. Š. pervedus 190 eurų bei 06.30 val. pervedus 180 eurų į N. G. sąskaitą, A. V. nurodė N. G. 20 eurų pasilikti sau bei atlikti veiksmus su likusiais 350 eurų, N. G., vykdydamas A. V. nurodymus, 400 eurų pervedė į J. Z. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri A. V. prašymu išgrynino šiuos pinigus, A. V. perduodama kaip santaupas turėtus 400 eurų, tačiau žoliapjovės M. Š. neperdavė, taip D. A. ir A. V. savo naudai įgijo svetimą M. Š. priklausantį nedidelės vertės turtą – 370 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-30 nuosprendį ir jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę bei paskirti ją atlikti Vilniuje. Nurodo, kad šioje byloje nėra tiesioginių faktinių duomenų, įrodančių jo kaltę, jis yra nuteistas neteisėtai, teismui remiantis tik kito nuteistojo A. V. parodymais, kuris atlieka bausmę Marijampolės kalėjime. Savo kaltės nepripažino, kadangi šiuos nusikaltimus darė ne jis, prisipažino tik kad pinigai keliavo jam iš A. V., kadangi A. V. jam yra skoloje nuo senų laikų. Teismas rėmėsi A. V. parodymais, neva jis (D. A.) darė nusikaltimus ir sau siųsdavosi pinigus, mano, jog tokiuose parodymuose nėra logikos, nes įkalinimo įstaigoje jis (D. A.) yra prabuvęs 13 metų, turi daug priešų, ypač Marijampolės kalėjime, kuriame bausmę atlieka ir A. V. Mano, jog A. V. buvo pastūmėtas nuteistųjų, kurie buvo nuteisti už jo (D. A.) sveikatos sutrikdymą ir todėl davė parodymus, neva jis taip pat yra įsivėlęs ir kartu darydavo nusikaltimus. Teigia, jog byloje yra daug neaiškių, neįrodančių jo kaltės duomenų. Apklausos metu A. V. parodymai keitėsi. A. V. pats tiek savo draugams, tiek teismui, yra pripažinęs, jog kol buvo laisvėje pastoviai ieškodavo asmenų su sąskaitomis ir vis rasdavo naujų. Mano, jog negalima remtis A. V. parodymais ir jį nuteisti arešto bausme. Jis yra laisvėje nuo 2023-10-13, už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas ir bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, atlygino žalą pagal teismo nustatytus terminus, dirba oficialiai, yra vedęs, žmona laukiasi, birželio mėnesį gimdys. Nuteistojo teigimu, jis savo gyvenime padarė daug klaidų, bet laisvėje yra jau 2 metus, sukūrė šeimą, dirba, susitvarkė gyvenimą. Įkalinimas 45 paroms būtų didelis stresas tiek jam, tiek žmonai prieš gimdymą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo D. A. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. A. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

9. Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, nes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne jis, o nuteistasis A. V. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir D. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje

10. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

11. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. A. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) D. A., jo bendrininką A. V., nukentėjusiuosius A. A., M. Š., A. J., A. V., liudytojus J. Z., J. R., G. P., M. B., N. G., S. V., D. K., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek D. A. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – D. A. teisinančius – įrodymus (paties D. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo D. A. kaltę. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

12. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės (viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. A. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nusikalstamų veikų jis nedarė. A. V. buvo skoloje ir jam pervedė pinigus kaip skolą. Tas pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šie nuteistojo D. A. parodymai buvo paneigti kitais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė juos ir vadovavosi nuteistojo A. V., nukentėjusiųjų A. A., M. Š., A. J., A. V., liudytojų J. Z., J. R., G. P., M. B., N. G., S. V., D. K. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė nuteistojo D. A. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje.

14. Nuteistasis A. V. teisme kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad nuteistasis D. A. yra susijęs su visomis veikomis, kadangi per ,,Mesendžerį“ jam pasakydavo, kada nuimti pinigus. Nukentėjusieji A. A. ir M. Š. teisminio nagrinėjimo metu atpažino nuteistąjį D. A. iš balso kaip asmenį, kuris galimai bendravo su jais dėl daiktų įsigijimo ir pinigų pervedimo.

15. Nukentėjusysis A. A. pervedė 180 eurų dydžio avansą į S. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja S. V. teisme nurodė, kad jos dėdė A. V. prašė jos banko sąskaitos, nes draugas neva pardavinėjo daiktus. Kai jai į sąskaitą įkrisdavo pinigai, A. V. ją skubindavo juo greičiau nuimti. Be to, vėliau iš paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ jai paskambino asmuo ir pasakė, kad A. V. ją apgavo ir jokie daiktai nebuvo pardavinėjami, be to, asmens balsas sutampa su nuteistojo D. A. balsu, kas patvirtina, kad būtent nuteistasis D. A. naudojosi paskyra ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios pagalba buvo talpinami apgaulingi skelbimai. Analizuojant liudytojos S. V. banko sąskaitos išrašą matyti, kad į jos banko sąskaitą įkrisdavo įvairios pinigų sumos mokėjimo nurodyme nurodant ,,už žoliapjovę, už traktoriuką“.

16. Nukentėjusysis A. J. pervedė 175 eurų dydžio avansą į G. P. priklausančią „Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiojo A. V. sūnus K. V. pervedė 350 Eur į G. P. priklausančią „Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja G. P. teisme patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad pervestus pinigus ji išgrynino ir perdavė A. V.

17. Nukentėjusysis M. Š. per du kartus pervedė 370 eurų į N. G. sąskaitą. Liudytojas N. G. patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad yra dalį pinigų A. V. prašymu išgryninęs, o kitą pinigų sumą yra pervedęs į kitą banko sąskaitą. Liudytoja J. Z. patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad A. V. paprašyta nurodė jam savo banko sąskaitą ir į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai nuo N. G., kuriuos ji išgrynino ir perdavė A. V.

18. Nuteistasis A. V. patvirtino, kad gautus pinigus iš minėtų liudytojų pervesdavo nuteistajam D. A. per paštą arba per ,,Perlą“ bei dalį jų pasilikdavo sau leidus D. A., be to, minėti pinigai nebuvo jokia skola. Šią aplinkybę patvirtina pinigų perlaidos priėmimai iš kurių matyti, kad nuteistasis A. V., liudytojos S. V., G. P. atlikdavo pinigų persiuntimus per ,,Perlo“ terminalą ar ,,Paypost“, nurodydami ne skolos grąžinimas, o išgalvotas tezes ,,už nuomą, mokesčius, dovana, pragyvenimui, maistui“. Minėtos pinigų perlaidos atliktos tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir padarytos nusikalstamos veikos.

19. Be to, didžioji pinigų perlaidų D. A. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) pašte, kur tuo metu nuteistasis gyveno. Be to, visi nukentėjusieji nurodė, kad bendravimas dėl prekių įsigijimo vyko per Facebook paskyrą ,, (duomenys neskelbtini)“ bei buvo bendrauta telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Nurodytomis datomis, kuomet vyko bendravimas tarp nukentėjusiųjų ir žoliapjovės pardavėjo (E. A.), minėti telefono numeriai jungėsi (duomenys neskelbtini). Iš policijos bazėje esančių duomenų žinoma, kad E. A. gimimo vieta ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Išklotinėje užfiksuoti telefono numerio (duomenys neskelbtini) ryšiai tarp byloje esančių nukentėjusiųjų ir žoliapjovės pardavėjo (E. A.), t. y. užfiksuota 17 prisijungimų, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nutolęs 13,7 km nuo pirmosios E. A. gyvenamosios vietos ir 1,4 km nuo dabartinės E. A. gyvenamosios vietos (7 t., b. l. 73-80). Be to, nurodytomis datomis, kuomet vyko bendravimas tarp nuteistojo A. V. ir žoliapjovės pardavėjo (E. A.), telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi (duomenys neskelbtini). Bendravimas tarp nuteistųjų vyko tuo pačiu metu, kuomet buvo padarytos nusikalstamos veikos, kas patvirtina, kad nuteistasis D. A. nusikalstamų veikų padarymo metu bendravo su nukentėjusiaisiais. Be to, nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam bendraujant su pardavėju, buvo nurodyta pinigus pervesti per perlo terminalą ir jam pardavėjas atsiuntė savo duomenis J. R. ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad jis buvo davęs savo asmens duomenis D. A., kad šis galėtų atsiųsti pinigus, bet jokių piniginių perlaidų negavo, tačiau ši aplinkybė patvirtina nuteistojo D. A. dalyvavimą darant nagrinėtinas nusikalstamas veikas

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo D. A. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

21. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Įvertinus D. A. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. A. veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad D. A. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėdamas D. A. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam D. A. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. A. išteisinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam D. A. paskirtos bausmės

23. Įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį D. A. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

24. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

25. Kaip minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, redakcija nuo 2023-06-01) asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas D. A. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaudė arešto bausmėmis (kiekvienas epizodas po 30 parų arešto), kurios buvo subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

26. Skirdamas bausmes D. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. A. padarė 4 baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas 11 kartų teistas, tame tarpe - ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo dar kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas neišnykęs (8 t., b. l. 105-131, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (8 t., b. l. 132-136, taip pat atnaujintos pažymos apie administracinį nubaudimą duomenys), yra dirbantis (8 t., b. l. 137-138).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas arešto bausmes, parenkant jų dydžius didesnius nei vidurkis.

28. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. A. už nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jų ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. A. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtos ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį D. A. charakterizuojančius duomenis – asmuo teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, anksčiau asmuo atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau paskirta bausmė savo tikslų nepasiekė, asmuo toliau darė naujas nusikalstamas veikas, be to, asmuo šioje byloje nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, praėjus vos kelioms dienoms po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors asmuo yra dirbantis, sudaręs santuoką, susilaukė vaiko (10 t., b. l. 118-123), arešto bausmės vykdymo atidėjimas D. A. pagrįstai netaikytas, kadangi kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

29. Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu prašo leisti jam arešto bausmę atlikti Vilniaus kalėjime, tačiau šis nuteistojo prašymas yra atmestinas, kadangi skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu arešto atlikimo vieta – Šiaulių kalėjimas yra nurodyta vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 5 d. Nr. V-1022 įsakymu Dėl suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo bei jų paskyrimo į kalėjimus sąrašo patvirtinimo. Minėto įsakymo 9 punkte nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas arba, kuriems paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, gali būti laikomi kalėjimuose ir neatsižvelgiant į šio sąrašo nuostatas, todėl nuteistasis atlikdamas arešto bausmę turės teisę kreiptis į Kalėjimo administraciją dėl arešto atlikimo vietos pakeitimo. Teismas šiuo atveju tokių prašymų nesprendžia.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

31. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistajam D. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas M. J. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11 punktu, prašoma iš D. A. valstybės naudai priteisti 200 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

33. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti išlaidų suma už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra dirbantis, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, o prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali, pagrįsta bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo D. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš D. A. valstybės naudai 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintarė BunikienėMartynas GalvičiusNerijus Masiulis