- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e2-3023-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00251-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- J. Č., A. G.
- Trečiasis asmuo
- G. K., A. K.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. Č. ir A. G. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje G. K., A. K., bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko grąžinimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. Č. ir A. G., prašydamas: 1) atskirti nepilnametį vaiką T. G. nuo motinos J. Č., išsaugant visas asmenines ir turtines teises ir pareigas, pagrįstas giminyste; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. G. nepilnamečio vaiko T. G. atžvilgiu; 3) teismui tenkinus ieškinį iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais- G. K. ir A. K.; 4) priteisti iš atsakovės J. Č. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant globėjus G. K. ir A. K.; 5) priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant globėjus G. K. ir A. K..
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo netenkinti ieškovo ieškinio dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų klausimų, įpareigoti ieškovą atlikti atsakovo A. G. buities sąlygų adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą, grąžinti nepilnametį T. G. atsakovui.
Šalies argumentai
3.1. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko T. G. tėvai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, J. Č. šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vykdomas atvejo vadybos procesas. Sudarytas pagalbos šeimai planas, numatyti įpareigojimai. 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8823-759/2022, buvo išduotas teismo leidimas ir leista paimti nepilnamečius vaikus T. G. ir L. Č. iš jų įstatyminių atstovų, motinos J. Č. ir tėvų A. G. bei R. Č.. 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. lapkričio 13 d., 2022 m. gruodžio 30 d., buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai dėl psichologinio smurto, netinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, vaikų nepriežiūros, motinos girtavimo, nesaugios vaikams aplinkos. T. G. nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa. 2022 m. rugsėjo 13 d. apsilankymo metu adresu (duomenys neskelbtini), J. Č. buvo nustatytas 2.40 prom. girtumas. T. G. buvo laikinai apgyvendintas pas G. K., bet 2022 m. rugsėjo 19 d. vaikas buvo gražintas motinai. 2022 m. lapkričio 13 d. buvo gautas pranešimas, kad neblaivi J. Č. neprižiūri savo nepilnamečių vaikų. T. G. vėl buvo laikinai apgyvendintas pas G. K.. 2022 m. lapkričio 15 d., vertinant T. G. situaciją, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaikas buvo grąžintas tėvui, nes jis tuo metu gyveno kitoje savivaldybėje, susirado darbą, naują gyvenimo draugę. Bendraujant su vaiko tėvu, vyras teigė, kad niekada negrįš pas J. Č., sūnų augins pats, sąlygas tam turi. Tačiau praėjus kuriam laikui, vaiko tėvas susipyko su savo nauja drauge ir sūnų atvežė atgal pas mamą. 2022 m. gruodžio 13 d. A. G. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi, nes neturi gyvenamosios vietos.
3.2. Ieškinyje taip pat nurodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. Tarnyba gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivi mama J. Č. su nepilnamečiais vaikais L. Č. ir T. G.. J. Č. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. 2022 m. gruodžio 30 d. Tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai) nuvyko nurodytu adresu. Namuose pasitiko policijos pareigūnai, rasta vaikų įstatyminė atstovė J. Č. bei nepilnamečiai vaikai L. Č. ir T. G.. J. Č. elgėsi agresyviai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvatus elgesys, stiprus alkoholio kvapas). J. Č. nebendradarbiavo su specialistais, atsisakė ieškoti emociniais ryšiais su vaikais susijusių asmenų, pas kuriuos vaikams galėtų būti užtikrinta saugi aplinka. J. Č. atrodė akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo pakeltu balso tonu, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais vyriausiuosius specialistus, kaltino aplinkui visus, vyravo nuotaikų kaita, tikino, kad viskas aplinkui nervuoja. Ji nurodė, kad neatsimena, kada pradėjo vartoti alkoholį. Specialistai pastebėjo, kad T. G. apsilankymo metu gulėjo lovoje sergantis, jam pamatavus kūno temperatūrą, ji buvo 38,8. Siekiant įvertinti berniuko sveikatos būklę, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios ekipažas berniuką pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros vaikui buvo skirtas ambulatorinis gydymas. 2022 m. gruodžio 30 d. T. G. buvo laikinai apgyvendintas tetos G. K. šeimoje.
3.3. Ieškinyje pažymėjo, kad vertinant vaiko apsaugos poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar), galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, ir (ar) tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar), galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) požymių, žalingo alkoholio ir (ar) vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pranešimai apie tai, kad šeimoje girtaujama, kartojasi.
3.4. Pabrėžė, kad Tarnyba ir anksčiau gaudavo pranešimų apie tai, kad atsakovai netinkamai rūpinasi vaiku. A. G. 2023 m. sausio 5 d., telefoninio pokalbio metu nurodė, kad vaiku pasirūpinti, jo auginti neturi galimybės. 2023 m. sausio 9 d. pakartotinai telefonu bendraujant su vaiko tėvu, vyras nurodė savo sprendimą – sutinka su vaiku apsigyventi (duomenys neskelbtini). T. G. nuo 2023 m. sausio 10 d. buvo organizuota laikinoji priežiūra kartu su tėvu A. G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 31 d., vėl gavus A. G. paaiškinimą, kad jis negali prižiūrėti sūnaus, laikinoji priežiūra buvo nutraukta, T. G. 2023 m. sausio 31 d. buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini).
3.5. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad darbui su atsakovų šeima 2023 m. sausio 10 d. buvo sudaryta Mobilioji komanda. Vaiko tėvai nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos. Specialistai nustatė, kad situacija šeimoje nepasikeitusi, dėl atsakovės nestabilios emocinės būklės įvyko atkrytis, J. Č. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Mobiliosios komandos darbas su šeima nevykdomas. J. Č. savarankiškai yra nepajėgi išspręsti alkoholio vartojimo problemų, šiuo metu turi rimtų sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), gydosi (duomenys neskelbtini) ligą. A. G. atsisakė pasirūpinti vaiku. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) informavo, kad remiantis gautomis mobiliosios komandos rekomendacijomis dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, J. Č. šeimai buvo sudarytas pagalbos planas. Pagrindinės šeimos problemos yra šios: J. Č. progresuojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligos gydymas, priklausomybė alkoholiui ir santykių problema su buvusiu sugyventiniu. Centro specialistai atkreipė dėmesį, kad dėl progresuojančios psichinės ligos, svaiginimosi alkoholiu nuolatinių atkryčių ir fizinės sveikatos problemų, J. Č. mąstymas pakankamai ribotas, ji yra linkusi priimti neapgalvotus sprendimus, moters sveikatos būklė ir savijauta yra sudėtinga, jai pačiai reikia pagalbos, todėl mama yra nepajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais.
3.6. Tarnyba, įvertinusi situaciją J. Č. ir A. G. šeimose, nustačiusi, kad tėvai šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, bei negeba užtikrinti savo vaikui psichologiškai saugios aplinkos, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką T. G. iš jo motinos J. Č. ir iš jo tėvo A. G.. 2023 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką T. G. iš įstatyminių vaiko atstovų, motinos J. Č. ir tėvo A. G.. Teismas nurodė, kad A. G. nesirūpina savo sūnumi T. G., kaip pats nurodo, neturi tam galimybių, neturi gyvenamojo būsto, o J. Č. taip pat nesirūpina nepilnamečiu vaiku T. G. bei nesirūpina jo sveikata. Pabrėžtina, kad 2023 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. eS2-1814-517/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi taip pat buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką L. Č. iš jo tėvų – motinos J. Č., ir tėvo R. Č.. 2023 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko globėju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji ir priežiūros vieta buvo nustatyta budinčios globotojos V. Š. šeimoje.
3.7. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. kovo 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu A. G. nurodė, kad jokių pokyčių neįvyko. Vyras teigė, kad vis ieškosi buto nuomai, bet nieko neranda, pradėjo dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose. Pas psichologą nesilankė, kadangi nepasitiki jais. Vaiko nebuvo aplankyti, kadangi dar nėra padaręs pažymos. Pasakojo, kad yra pasimetęs, nežino ką daryti dėl būsto, ieškosi, bet sunkiai sekasi. Nežino, kur kreiptis, kad sužinoti kiek turi antstolių. Teigė, kad dabar neatskaito nuo algos kaip anksčiau. Su vaiko motina nebendravo. (duomenys neskelbtini) specialistams neskambino, dėl vaiko nesidomėjo. Teigė, kad jeigu nesuras būsto nuomai, svarstys grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Specialistai taip pat pastebėjo, kad atsakovo šeimoje situacija nepasikeitė, vyras iki šiol neturi suradęs tinkamų gyvenimo sąlygų, neturi gyvenamojo būsto, gyvena bendrabutyje pas darbdavį, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio nebuvo nuvažiavęs aplankyti vaiko ir neskambino pasidomėti vaiku. Specialistai nurodė, kad tėvas neišsakė poreikio dėl susitikimų su vaiku, todėl jie nebuvo suorganizuoti.
3.8. Pabrėžė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. globėjais buvo paskirti G. K. ir A. K.. 2023 m. spalio 12 d. pasitarimo protokole Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus specialistai pažymėjo, kad paslaugų gavėjas A. G. nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, vyras nėra motyvuotas gilinti tėvystės žinias, į mokymus nesiregistravo, nėra linkęs bendradarbiauti su socialine darbuotoja, apsilankymo namuose metu pastebėta netvarka. Specialistai atkreipė dėmesį, kad vaiko motina pagal galimybės bendrauja su vaiku, o vaiko tėvas su sūnumi nebendrauja. 2023 m. gruodžio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu J. Č. nurodė, kad jos gyvenime niekas nepasikeitė. Pasak moters, su piktnaudžiavimu alkoholiu nieko nedarys, nes be svaiginimosi alkoholiu daugiau neturi ką veikti, jai patinka svaigintis alkoholiu. Tokiu būdu sprendžia problemas. Anot atsakovės, jos savijauta dėl ligos nepagerėjo ir ji jau nebetiki, kad pagerės, vaistų nevartoja apie tris mėnesius. Moteris prisipažino kad sūnumi T. G. pasirūpinti nesugebės. Socialinė darbuotoja nurodė, kad lankydama J. Č. namuose porą kartų pastebėjo atsakovę apsvaigusią nuo alkoholio. Moteris aplanko T. G. karta per mėnesį, vaikas džiaugiasi pasimatymais su mama, nėra neigiamos reakcijos iš vaiko pusės. Atsakovas su sūnumi susitiko vieną kartą.
3.9. Pažymėjo, kad mažamečiam T. G. reikalinga speciali priežiūra, vaikui ryškėja tam tikri ligos požymiai. Gydytojai raidos sutrikimo dar nenustatė, bet įtariamas (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 19 d. globojamo vaiko aplankymo metu buvo nustatyta, kad T. G. globėjų šeimoje jaučiasi mylimas ir reikalingas. Globėjai tinkamai atlikinėja globėjų pareigas. Bendravimo metu globėja G. K. nurodė, kad vaiko tėvams neuždrausta bendrauti su sūnumi, bet tėvai rodo mažai iniciatyvos bendrauti su vaiku, motina retai bendrauja su vaiku, o tėvas tik vieną kartą bendravo su sūnumi.
3.10. NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išraše nurodyta, kad J. Č. iki 2025 m. spalio 1 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini). SODROS informacinės sistemos duomenų bazės išraše nurodyta, kad J. Č. yra skirta (duomenys neskelbtini) pensija (399,96 Eur), ir vienišo asmens išmoka (38,23 Eur). SODROS informacinės sistemos duomenų bazės išraše nurodyta, kad A. G. nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo.
3.11. Ieškovo nuomone, turimos informacijos apie šeimą visuma sudaro pagrindą manyti, kad atsakovei nustatytas neįgalumas, apribotas darbingumas, moters (duomenys neskelbtini) yra objektyvi aplinkybė dėl kurios ji negali tinkamai rūpintis vaiku. Pabrėžtina kad emocinis ryšys tarp motinos ir vaiko nėra visiškai nutrūkęs. Nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių pagrinde objektyvių aplinkybių (atsakovės sunki sveikatos būklė, (duomenys neskelbtini), apribotas darbingumas) J. Č. negali užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros, jo auklėjimo, bei negali įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvų (motinos) teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametį T. G. atskirti nuo motinos J. Č..
3.12. Pabrėžė, kad atsakovas įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo: negyvena kartu su sūnumi ir atsisako toliau rūpintis vaiku, nesirūpina sūnaus kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jos neauklėja, materialiai neišlaiko, todėl atsakovui taikytinas tėvo valdžios apribojimas sūnaus T. G. atžvilgiu. Skyrius neturi duomenų, kad A. G. elgesys ir požiūris į vaiką pasikeis, atsakovas nėra motyvuotas ir nėra suinteresuotas susigrąžinti vaiką savo priežiūrai, todėl A. G. tėvo valdžia sūnaus T. G. atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.
3.13. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės J. Č. turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui T. G. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti globėjus. Iš atsakovo A. G. turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui T. G. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti globėjus. 2023 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. globėjais buvo paskirti G. K. ir A. K., ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, Tarnybos nuomone, T. G. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma kartu su globėjais G. K. ir A. K..
2. Atsakovams antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė Virginija Bradulskienė 2024 m. kovo 29 d. įteikė teismui atsakovų atsiliepimus į ieškinį.
Atsiliepimas
4.1. Atsakovės J. Č. atsiliepime nurodoma, kad atsakovė nėra nusišalinusi nuo sūnaus T. G. priežiūros, sūnų pas globėjus lanko. Vaiko ir motinos santykiai nėra nutrūkę. J. Č. gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). J. Č. serga (duomenys neskelbtini) liga. Jos darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) procentų. Nedarbingumas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kadangi J. Č. nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Esant atsakovės sunkiai turtinei padėčiai, prašomas priteisti materialinis išlaikymas yra per didelis šiuo metu. Socialinės išmokos, mokamos atsakovei nebus tokios didelės. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl prašo bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovės nepriteisti.
4.2. Atsakovo A. G. atsiliepime nurodoma, kad sūnui T. G. nuo 2023 m. sausio 10 d. buvo organizuota laikinoji priežiūra kartu su tėvu A. G. (duomenys neskelbtini). Kai 2023 m. sausio 31 d. buvo gautas A. G. paaiškinimas, laikinoji globa mažamečiui T. G. buvo nutraukta. Sūnus T. G. nuo 2023 m. sausio 31 d. laikino apgyvendinimo aktu laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). A. G. nėra nusišalinęs nuo sūnaus T. G. priežiūros. A. G. šiuo metu gali pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi T. G.. Jis pageidauja pats prižiūrėti sūnų, jį auginti, auklėti ir prašo teismo sūnų jam grąžinti. A. G. turi gyvenamąjį būstą, kuriame yra tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui sūnui T. G.. A. G. sūnumi T. G. rūpinosi ir rūpinasi. Sūnų pastoviai lanko, socialiniai ryšiai nėra nutrūkę.
3. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sūnui T. G. nuo 2023 m. sausio 10 d. buvo organizuota laikinoji priežiūra kartu su tėvu A. G. (duomenys neskelbtini). Kai 2023 m. sausio 31 d. buvo gautas atsakovo paaiškinimas, laikinoji globa mažamečiui T. G. buvo nutraukta. Sūnus T. G. nuo 2023 m. sausio 31 d. laikino apgyvendinimo aktu laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus T. G. priežiūros. Atsakovas šiuo metu gali pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi T. G., pageidauja pats prižiūrėti sūnų, jį auginti ir auklėti ir prašo sūnų jam grąžinti. Ieškovas nepagrįstai iš karto po vaiko paėmimo teikia ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Atsakovas nedaro žalos sūnaus vystymuisi, nėra nustatyta aplinkybių, kad visiškai sūnumi nesirūpina. Pasikeitus iš esmės aplinkybėms, atsakovas gali pats vaiku rūpintis ir jį prižiūrėti. Padėtis iš esmės yra pasikeitusi, jis turi gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui sūnui. Sūnumi rūpinosi ir rūpinasi, pastoviai lanko, socialiniai ryšiai nėra nutrūkę. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu.
6.1. Atsiliepime pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8823-759/2022, buvo išduotas teismo leidimas ir leista paimti nepilnamečius vaikus T. G. ir L. Č. iš jų įstatyminių atstovų, motinos J. Č. ir tėvų A. G. ir R. Č.. 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. lapkričio 13 d., 2022 m. gruodžio 30 d., buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai dėl psichologinio smurto, netinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, vaikų nepriežiūros, motinos girtavimo, nesaugios vaikams aplinkos. T. G. nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa. 2022 m. rugsėjo mėnesį dėl netinkamos vaiko priežiūros T. G. buvo laikinai apgyvendintas pas G. K., bet 2022 m. rugsėjo 19 d. vaikas buvo gražintas motinai. 2022 m. lapkričio 13 d. po gauto pranešimo, kad neblaivi J. Č. neprižiūri savo nepilnamečių vaikų, T. G. vėl buvo laikinai apgyvendintas pas G. K..
6.2. 2022 m. lapkričio 15 d., vertinant T. G. situaciją, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaikas buvo grąžintas tėvui, nes jis tuo metu gyveno kitoje savivaldybėje, susirado darbą, naują gyvenimo draugę Atsakovas bendravimo metu teigė, kad sūnų augins pats, sąlygas tam turi, tačiau praėjus kuriam laikui, vaiko tėvas susipyko su savo nauja drauge ir sūnų atvežė atgal pas mamą. 2022 m. gruodžio 13 d. A. G. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi, nes neturi gyvenamosios vietos. A. G. 2023 m. sausio 5 d., telefoninio pokalbio metu nurodė, kad vaiku pasirūpinti, jo auginti neturi galimybės. 2023 m. sausio 9 d. pakartotinai telefonu bendraujant su vaiko tėvu, vyras nurodė savo sprendimą – sutinka su vaiku apsigyventi (duomenys neskelbtini). T. G. nuo 2023 m. sausio 10 d. buvo organizuota laikinoji priežiūra kartu su tėvu A. G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 31 d., vėl gavus A. G. paaiškinimą, kad jis negali prižiūrėti sūnaus, laikinoji priežiūra buvo nutraukta, T. G. 2023 m. sausio 31 d. buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini).
6.3. Pabrėžė, kad atsakovas keletą kartų žodžiu ir raštu yra išreiškęs savo poziciją, kad jis negali pasirūpinti sūnumi. Darbui su atsakovų šeima 2023 m. sausio 10 d. buvo sudaryta Mobilioji komanda. Vaiko tėvai nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos. 2023 m. vasario 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu atvejo vadybininkė atkreipė dėmesį į atsakovo „pasyvų norą keisti situaciją šeimoje“. 2023 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką T. G. iš įstatyminių vaiko atstovų, motinos J. Č. ir tėvo A. G.. Teismas nurodė, kad A. G. nesirūpina savo sūnumi T. G., kaip pats nurodo, neturi tam galimybių, neturi gyvenamojo būsto. 2023 m. kovo 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu A. G. nurodė, kad jokių pokyčių neįvyko. Vyras teigė, kad vis ieškosi buto nuomai, bet nieko neranda, pradėjo dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose. Pas psichologą nesilankė, kadangi nepasitiki jais. Vaiko nebuvo aplankyti, kadangi dar nėra padaręs pažymos. Pasakojo, kad yra pasimetęs, nežino, ką daryti dėl būsto, ieškosi, bet sunkiai sekasi. Nežino, kur kreiptis, kad sužinoti, kiek turi antstolių. Teigė, kad dabar neatskaito nuo algos kaip anksčiau. Su vaiko motina nebendravo. (duomenys neskelbtini) specialistams neskambino, dėl vaiko nesidomėjo. Teigė, kad jeigu nesuras būsto nuomai, svarstys grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Specialistai taip pat pastebėjo, kad atsakovo šeimoje situacija nepasikeitė, vyras iki šiol neturi suradęs tinkamų gyvenimo sąlygų, neturi gyvenamojo būsto, gyvena bendrabutyje pas darbdavį, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio nebuvo nuvažiavęs aplankyti vaiko ir neskambino pasidomėti vaiku. Specialistai nurodė, kad tėvas neišsakė poreikio dėl susitikimų su vaiku, todėl jie nebuvo suorganizuoti. Specialistai pastebėjo, kad atsakovas nieko nedaro vardan vaiko.
6.4. 2023 m. spalio 12 d. pasitarimo protokole Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus specialistai pažymėjo, kad paslaugų gavėjas A. G. nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, vyras nėra motyvuotas gilinti tėvystės žinias, į mokymus nesiregistravo, nėra linkęs bendradarbiauti su socialine darbuotoja, apsilankymo namuose metu pastebėta netvarka. 2023 m. gruodžio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja nurodė, kad A. G. su sūnumi gyvai susitiko vieną kartą. Specialistai, dirbantis su atsakovu šeima nurodė, kad atsakovas „nesirūpina vaiku, nesidomi jo gyvenimu, nelanko, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu“. Nurodytos aplinkybės paneigė atsakovo priešieškinyje išdėstytą poziciją, kad A. G. „nėra nusišalinęs nuo sūnaus T. G. priežiūros“.
6.5. Pabrėžė, kad atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu tėvo valdžios apribojimą sūnaus atžvilgiu. Tuo pačiu metu ieškovo nurodytas ieškinyje ir atsiliepime pagrindas tėvo valdžios apribojimui grindžiamas pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais.
6.6. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodyta pozicija, kad: „Ieškovas nepagrįstai iš karto po vaiko paėmimo, teikia ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią“. Pabrėžė, kad teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką T. G. iš įstatyminių vaiko atstovų 2023 m. vasario 24 d., o ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo 2024 metu vasario mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo faktiškai metus laiko tam, kad įrodytų, jog yra pagrindas vaiką grąžinti tėvo priežiūrai.
6.7. Atkreipė dėmesį, kad sprendimą kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo priėmė, kaip teigė atsakovas, ne tik ieškovas, bet ir kitų 5 institucijų atstovai.
6.8. Pasisakant dėl atsakovo naujos gyvenamosios vietos, ieškovas informuoja, kad stengsis iki artimiausio teismo posėdžio apsilankyti atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinti vaiko tėvo buitinės gyvenimo sąlygas, bet tuo pačiu metu ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškinys nėra grindžiamas vien tik aplinkybėmis, kad teikiant ieškinį atsakovas neturėjo tinkamų sąlygų prižiūrėti vaiką. Pabrėžtina, kad esminis pagrindas atsakovo tėvo valdžios apribojimui, yra A. G. nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, ir vyro nenoras prisiimti atsakomybę už savo vaiką. Atsakovas įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo: atsakovas negyvena kartu su sūnumi, žodžiu ir raštu ne kartą reiškė, kad jis atsisako toliau rūpintis vaiku, nesirūpina sūnaus kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jos neauklėja, materialiai neišlaiko, todėl atsakovui taikytinas tėvo valdžios apribojimas sūnaus T. G. atžvilgiu. Ieškovas neturi duomenų, kad A. G. elgesys ir požiūris į vaiką gali iš esmės kardinaliai pasikeisti, Atsakovas nėra motyvuotas ir nėra suinteresuotas susigrąžinti vaiką savo priežiūrai, todėl A. G. tėvo valdžia sūnaus T. G. atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra įrodymų, kad šiandien atsakovas nuomojasi būstą. Be to, atsakovas yra dirbantis ir nuo 7-8 val. ryto ir darbo diena gali tęstis iki 22.00 val. atsakovas teisme net nesiteikė ginti savo kaip tėvo teisių. Su atsakove teko bendrauti, situacija nepasikeitusi, ji nesitiki pasveikti, alkoholio neatsisako.
Atsiliepimas
6. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose, priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovas dirba, vaiko išlaikymui pajamų vaiko išlaikymui užtektų. Atsakovas dirba, išnuomojo butą, tačiau to įrodymų nepateikė, jis gali vaiku rūpintis pats. Netenkinus atsakovo priešieškinio, prašo spręsti dėl galimybės laikinai apriboti atsakovo valdžią.
7. Trečiasis asmuo G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką globoja nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, per metus laiko atsakovas buvo atvažiavęs sausio mėnesį, vieną kartą skambino, bet vaiko nebuvo šalia, daugiau nei skambino, nei buvo susitikęs. Kai vaikui buvo septyni mėnesiai, jį pradėjo globoti, metus laiko vaikas buvo pas ją, nes tėvai gėrė, mama serganti, tada jį grąžino tėvams, o patys toliau bendravo su šeima, sumokėjo jų skolas už butą. Grąžinus vaiką vėl mama gerdavo, buvo kviečiama policija ir vaikas buvo jiems atvežamas. Vaikas prie jų labai prisirišęs, jų ryšys labai stiprus, jis net neidavo pas tėvus, kai jį nuveždavo. Atsakovai vaiku nesirūpina, pagalbos neteikia. Mama yra serganti, vartojanti alkoholį, norėjo susitikti, bet ji pasakė, kad reikia dėl to kreiptis į (duomenys neskelbtini), tai buvo labai nepatenkinta, kelis kartus skambino. Atsakovė sako, kad jie paimtų vaiką globoti, ji patenkinta, kad jie globoja vaiką.
8. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvams bandė padėti, duodavo pinigų, kad jie susitvarkytų aplinką. Vaiku atsakovai nesirūpina, nepadeda. Su vaiku ryšys yra stiprus, vaikas jo laukia grįžtant iš komandiruotės. Mano, kad atsakovui vaiko grąžinti negalima, nes situacija nėra pasikeitusi. Atsakovas buvo pasiėmęs vaiką, bet po dviejų savaičių paskambino ir pasakė, kad jie pasiimtų vaiką. Po priešieškinio pateikimo atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovas išgėrinėja, kviečiama policija. Nežino, ar atsakovas dirba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
Priešieškinis atmetamas.
9. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovai J. Č. ir A. G. yra nepilnamečio T. G. tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2892-1104/2023 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį T. G. iš atsakovų. 2023 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. globėjais buvo paskirti G. K. ir A. K.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.
10. Tarnybos ieškiniu prašoma atskirti nepilnametį T. G. nuo jo motinos atsakovės J. Č. ir neterminuotai apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžią nepilnamečio atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
11. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.
12. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini), ji neturi tinkamos gyventi gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl šių priežasčių negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, jo auklėti ir prižiūrėti. Nepilnametis T. G. su G. K. ir A. K. gyvena nuo 2023 m. rugsėjo mėn., nepilnamečio motina negali dalyvauti jo auklėjime, juo pasirūpinti dėl sveikatos problemų, be to, neturi tinkamos gyventi vaikui gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Apklausta atsakovė sutiko, kad vaikas gyventų su G. K. ir A. K. ir būtų nuo jos atskirtas. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad apsaugant nepilnamečio vaiko teises ir interesus yra pagrindas atskirti vaiką T. G. nuo motinos J. Č..
14. Pastebėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
17. Iš byloje pateiktų 2022 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. lapkričio 13 d., 2022 m. gruodžio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketų, 2023 m. spalio 12 d. pasitarimo protokolo A. G. šeimos, 2024 m. sausio 19 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, matyti, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir nedalyvauja jo gyvenime. Vaiko nelanko, nepaskambina, neteikia išlaikymo, nesidomi jo ugdymo procesu bei sveikata. Galimai nėra išsprendęs alkoholio vartojimo problemos. Jau minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2892-1104/2023 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų. Situacija yra visiškai nepasikeitusi ir sprendimo priėmimo metu.
18. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo, negauna jokių socialinių išmokų.
19. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jų poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, visiškai nesidomi vaiku, nebendradarbiauja su laikinaisiais globėjais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
20. Nors atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaiko grąžinimo, tačiau tolesne bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdžiuose nedalyvavo. Bylos duomenys (rašytiniai įrodymai, ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai) patvirtina, jog atsakovas neatlieka jokių veiksmų, kad palaikytų ryšį su vaiku, nesidomi nei vaiko buvimo vieta, nei galimybe pasimatyti, neteikia jam išlaikymo. Vien tai, kad jis galimai išsinuomojo būstą (byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuomos teisinių santykių buvimą), nėra pakankamas įrodymas vertinti, kad jis ketina rūpintis vaiku ir padėtis gali pasikeisti. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, toks tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti visiškai, atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
21. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
22. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui T. G. po 100,00 Eur, o iš atsakovo – po200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, jog jokių pajamų negauna, todėl neturi galimybių teikti vaikui išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė pareiga, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, ir kad tėvai gali būti atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Kasacinis teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
24. Atsakovai turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, iš atsakovo – 200,00 Eur. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 924,00 Eur, atskaičius mokesčiu apie 708,00 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 96,25 Eur orientacinis dydis yra apie 306,00 Eur,)
26. Atsakovai nurodė, jog niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, todėl nėra pajėgūs teikti vaikui ieškovo prašomo išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.).
27. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).
28. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos arba pajamų negavimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą arba jo iš viso neteikti, todėl išlaikymo neteikimas neabejotinai pažeistų nepilnamečių interesus. Be viso kito, teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsakovai, kaip mažamečio vaiko tėvai neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti bet kokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikui tinkamą išlaikymą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju, atsakovai turėdami nepilnametį vaiką, privalėjo įvertinti savo pasirengimą tinkamu vaiko poreikių patenkinimu.
29. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimu bei nustatytas aplinkybes dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą, teismas tenkina ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo visiškai.
30. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikinus globėjus skirti nepilnamečių vaikų iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.
31. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
32. Atskyrus nepilnametį vaiką nuo motinos ir neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamoji vieta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo, nustatytina su laikinais globėjais (rūpintojais) G. K. ir A. K., gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
34. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 18 d. sprendimais atsakovams teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).
35. Šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidariusių valstybės išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).
36. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Atskirti nepilnametį vaiką T. G., (duomenys neskelbtini) nuo motinos atsakovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. G., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. G., (duomenys neskelbtini) mokamą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. G., (duomenys neskelbtini) mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti T. G., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, su laikinais globėjais (rūpintojais) G. K., a. k. gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiais (duomenys neskelbtini).
Skirti T. G., (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais (uzufruktoriais) G. K., a. k. gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, motinos valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.