Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. M. B. dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. B., V. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė leisti jai be atsakovės R. M. B. (toliau – ir atsakovė) sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 bei be atsakovės sutikimo ir prašymo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 435,60 EUR išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai, atsakovei ir trečiajam asmeniui B. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pažymėjo, kad Žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. K. ir B. B.

3. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, o kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias Žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamo Žemės sklypų ribų ir ploto vietovėje. Ieškovės iniciatyva 2023 metais buvo užsakyti Žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai. Ieškovė kreipėsi į matininką E. Š., kuris 2023 metais parengė Žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus. Atliekant matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklypo duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų duomenų: po atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 9,4700 ha iki 8,8117 ha.

4. Atsakovė buvo kviečiama į atliekamus Žemės sklypo matavimus ir informuojama apie veiksmų atlikimo laiką, tačiau juos atliekant ribų ženklinime nedalyvavo. Matininkas E. Š. 2023 m. sausio 27 d. registruotu laišku kvietė atsakovę į Žemės sklypo ribų ženklinimą, kuris buvo atliekamas 2023 m. vasario 9 d. 11.40 val. Kvietimas buvo įteiktas, bet atsakovė ribų ženklinime nedalyvavo. Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus kadastrinių matavimų bylą, suderinimui jie buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriui, kuris 2023 m. balandžio 11 d. pateikė išvadą bei nustatė, kad už kadastriniais matavimais nustatytą žemės ploto skirtumą, kai Žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto Žemės sklypo plotas yra mažesnis, Žemės sklypo savininkams R. M. B., B. B. bus kompensuojama pinigais. Valstybės įmonė Registrų centras 2023 m. lapkričio 6 d. raštu nusprendė, kad ginčo sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims Nekilnojamojo turto registre pakeisti, kadangi Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte bei Žemės sklypo plane nepasirašė Žemės sklypo bendrasavininkas.

5. Ieškovė pažymėjo, kad siekdama įgyvendinti bendraturčių teisėtus interesus, susijusius su bendrai priklausančiu Žemės sklypu ir nustatant tikslų jo plotą bei ribas, turėjo išlaidų kadastrinių matavimų atlikimui. Šios išlaidos yra sietinos ne tik su ieškovės, bet ir atsakovės teisėtais interesais, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovei proporcingas jos turimai daliai bendroje nuosavybėje patirtas išlaidas kadastrinių matavimų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimą patyrė 1 089,00 EUR išlaidų ir atsakovei nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys Žemės sklypo, proporcingai jos turimai daliai atsakovės išlaidos už Žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą sudaro 435,60 EUR.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jai priklauso 2/5 dalys (3,7880 ha) Žemės sklypo, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai žemės sklypui neatlikti, sklype yra pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie nuosavybės teise ieškovei nepriklauso. Atsakovė nurodo, kad iš pietinės pusės žemės sklypas ribojasi su Lapių gatve, taip pat tarp žemės sklypo ir Lapių gatvės galimai yra arba laisvos valstybinės žemės plotas, arba kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai, kurie taip pat galimai suformuoti pagal preliminarius matavimus. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio faktinį pagrindą, t. y. nenurodo priežasčių ir/ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių po atliktų kadastrinių matavimų 9,4700 ha Žemės sklypo plotas sumažėjo iki 8,8117 ha ploto. Po ieškovės inicijuotų Žemės sklypo kadastrinių matavimų atsakovės nuosavybės teise turimų idealiųjų 2/5 dalių Žemės sklypo plotas sumažėja nuo 3,7880 ha iki 3,52468 ha, t. y. net 0,26332 ha ploto apimtimi. Be to, ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės netenkamos, t. y. sumažėjusios, nuosavybės teisingą kompensavimą arba pagrįstą nekompensavimą. Atsakovė daro išvadą, jog šios bylos atveju ieškovės iniciatyva atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia atsakovės nuosavybės teises ir kartu teisėtus interesus, todėl atsakovės nesutikimas su atliktais Žemės sklypo kadastriniais matavimais bei atsisakymas pasirašyti atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir jo plane yra visiškai pagrįstas.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovei priklausanti Žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2/5 žemės sklypo), atsakovei priklausanti Žemės sklypo dalis – pagal 2009 m. gruodžio 10 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo) bei pagal 2012 m. liepos 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 24 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo), trečiajam asmeniui B. B. priklausanti Žemės sklypo dalis pagal 1996 m. spalio 9 d. Apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo).

8. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas E. Š., nustatęs Žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2023 m. kovo 30 d. raštu pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ,,<...> darbai gali būti tęsiami pagal parengtą Situacijos brėžinį Nr. 71, o už kadastriniais matavimais nustatytą žemės ploto skirtumą, kai žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkams R. M. B., B. B. vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, bus kompensuojama pinigais“. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o pagal teismų praktiką, žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procesą, todėl ieškovė, kuri 2/5 Žemės sklypo dalį, įsigijo ne iš valstybės vykdant žemės reformą, o sudariusi dovanojimo sutartį, neįgyja teisės į kompensaciją. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ir atsakovei bus kompensuota tik už 1/5 Žemės sklypo dalį, kurią įgijo paveldėjimo būdu.

9. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Nuostatų 67 punktu, ant Žemės sklypo plano nesant visų savininkų parašų, NŽT vadovas ar jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis NŽT tarnautojas tokio Žemės sklypo plano suderinti negalėtų, todėl ieškovė, net jei Žemės sklypo planas ir visa Žemės sklypo kadastro duomenų byla būtų parengta teisingai, nesant bendraturčių parašų negalėtų vykdyti tolesnių procedūrų. Tuo atveju, kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai sutinka pasirašyti dokumentų nenurodydami priežasties, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypo plano derinimo be visų bendraturčių sutikimo. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kuri nesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir kadastrinių matavimų plano, tenka pareiga įrodyti, jog jos atsisakymas yra pagrįstas.

10. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė nepasirašo ant teisingai parengtų žemės sklypo dokumentų ir tuo užkerta kelią ieškovei ir kitiems bendraturčiams žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus patvirtinti NŽT bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo kad ieškinio faktinis pagrindas yra atsakovės visiškas nebendradarbiavimas ir nereagavimas į prašymus pasirašyti ant kadastrinių matavimų dokumentų, o ne žemės sklypo ploto sumažėjimas. Matininkas E. Š. 2024 m. birželio 21 d. atsakė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, todėl sklypo ploto sumažėjimui įtakos gali turėti įvairūs faktoriai, vienas iš jų, kai NŽT nustato, kad atlikti matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes preliminarus matavimų plotas buvo blogai apskaičiuotas. NŽT patvirtino, jog matininko E. Š. atlikti sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus ir planavimo dokumentus. Visiškai nesvarbu kieno iniciatyva buvo pradėti sklypo kadastrinių matavimų darbai, dėl to sklypo plotas nepasikeis, o už neleistiną ploto sumažėjimą atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka NŽT kompensuos pinigais. Ieškovė neįpareigota nei apskaičiuoti kompensacijos dydį, nei išmokėti kompensaciją atsakovei, tai įstatymų nustatyta tvarka atliks valstybės institucijos.

11. Atsakovė tripliku prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių teisingą turto praradimo kompensavimą atsakovei dėl Žemės sklypo ploto sumažėjimo nuo 9,4700 ha iki 8,8117 ha ploto atliktus kadastrinius matavimus ir kad atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir jo plane bei jos nesutikimas su atliktais Žemės sklypo kadastriniais matavimais yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: leido ieškovei be atsakovės sutikimo įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000, po atliktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 435,60 EUR išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir 1 220 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 87 EUR bylinėjimosi (pašto) išlaidų; grąžino atsakovei 110 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

13. Teismas nurodė, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane yra nepagrįstas ir neteisėtas, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos atsisakymas pasirašyti, t. y. jos pasyvaus elgesio motyvai, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, yra pagrįsti.

14. Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tai reiškia, kad atsakovės prielaidos apie galimai gretimai Žemės sklypo esantį arba laisvos valstybinės žemės plotą, arba kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kurie taip pat galimai suformuoti pagal preliminarius matavimus, neturi teisinės reikšmės byloje nagrinėjamu klausimu dėl sklypo ploto matavimų ir jų įregistravimo. Teismas nurodė, jog tai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, reiškia, kad negalima iš gretimų besiribojančių sklypų prijungti ar kitaip atstatyti trūkstamą ginčo sklypo plotą.

15. Teismas nurodė, kad Žemės sklypo bendraturčių, o ypač atsakovės situacijos suvokimą ir vertinimą, susijusį su jo ploto „pasikeitimu“ po tiksliųjų matavimų keičia sužinojimas apie tai, kad po atliktų kadastrinių matavimų 9,4700 ha Žemės sklypo plotas „sumažėjo“ iki 8,8117 ha ploto, nors tai tik parodo matavimo metodų tikslumą ir paklaidas. Šiuo atveju Žemės sklypas faktiškai lieka toks pats pagal žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklius. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva 2023 metais buvo užsakyti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai, nesukuria ieškovei pareigos užtikrinti nei atsakovės, nei kito bendraturčio atžvilgiu, kad žemės sklypas vis dar būtų 9,4700 ha ploto (nors toks niekada net nebuvo) ar užtikrinti kitą atsakovės požiūriu teisingą turto praradimo kompensavimą atsakovei. Už per didelį ploto sumažėjimą, kas net nelaikoma kaip žalos padarymas, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka NŽT kompensuos pinigais. Teisės aktai nenustato pareigos institucijoms ar kitiems subjektams užtikrinti, kad žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų būtų padidintas tikslu pasiekti preliminariais matavimais nustatytą plotą.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane priežastys yra nepagrįstos, atsakovė neįrodė, kad atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia jos nuosavybės teises ir teisėtus interesus bei nenurodė kitų teisiškai svarbių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias sklypo ribas ir tikslu jo plotą, kad vėliau naudojant, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius neatsirastų teisinių kliūčių ar ribojimų bet kuriam iš bendraturčių atlikti norimus disponavimo turtu ir kitus veiksmus.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad NŽT raštu patvirtino, jog matininko E. Š. atlikti sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus ir planavimo dokumentus, matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 pripažino tinkamu pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės proporcingai jos turimai nuosavybės daliai 435,60 EUR išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus (CK 4.76 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi teisę gauti kompensaciją už sumažėjusį Žemės sklypo plotą pinigais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 4.262 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojančius registro duomenų teisinį statusą, jog į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

18.2. Teismas neatsižvelgė ir ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Ieškovė nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovei nuosavybės teise bendrai priklauso 2/5 dalys (3,7880 ha), o po ieškovės inicijuotų ir atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų atsakovės nuosavybės teise turimų idealiųjų 2/5 dalių Žemės sklypo plotas sumažėja nuo iki 3,52468 ha ploto (0,26332 ha ploto apimtimi), todėl tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jos (atsakovė) nuosavybės teisės.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas ieškovės inicijuotų Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo įvertinimą, turėjo šioje byloje ištirti ir nustatyti (arba paneigti) aplinkybes dėl Žemės sklypo atitikimo žemės sklypo lauko brėžinyje nurodytai konfigūracijai, žemės sklypo planui, žemės sklypo plane nurodytai konfigūracijai, dėl juridinės ir faktinės galimybės keisti Žemės sklypo konfigūraciją (posūkio taškus) ir tokiu būdu užtikrinti bei kartu išsaugoti jo dydį – 9,4700 ha plotą, dėl šalia Žemės sklypo esančios galimai laisvos valstybinės žemės ir/ar gretimų žemės sklypų teisinio statuso, dėl Žemės sklypo juridinių ir/ar faktinių ribų galimo persidengimo su gretimais žemės sklypais (jų ribomis) ir dėl galimo Žemės sklypo juridinių ir faktinių ribų aiškumo (neaiškumo).

18.4. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir byloje taikyti CK 4.80 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas yra absoliuti bendraturčio teisė.

19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Ieškinio faktinis pagrindas buvo atsakovės nebendradarbiavimas, kvietimų atvykti į žemės sklypo matavimus, pasirašyti ant sklypo plano ir ribų paženklinimo parodymo akto ignoravimas. Atsakovė ignoravo jai siunčiamus kvietimus, nepasirašė ant teisingai parengtų žemės sklypo dokumentų ir tuo užkirto kelią ieškovei ir kitiems bendraturčiams žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus patvirtinti NŽT ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pažymėjo, kad atsakovė iš jai registruotais laiškais siunčiamų dokumentų žinojo apie 9,4700 ha žemės sklypo ploto sumažėjimą iki 8,8117 ha, bet dėl to nereiškė jokių pastabų, pretenzijų, nerodė jokio susidomėjimo, kodėl žemės sklypo plotas sumažėjo, nebendravo nei su matininku, nei su NŽT specialistais.

19.2. Atsakovė neteikė raštiško argumentuoto atsisakymo pasirašyti ant sklypo kadastrinių matavimų dokumentų. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas (sklypo ploto sumažėjimas) buvo nurodytas tik atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Atkreiptinas dėmesys, kad sklypo ploto sumažėjimas po atliktų kadastrinių matavimų yra fakto konstatavimas o ne ginčo tarp procesų šalių dalykas.

19.3. Matininkas E. Š. 2024 m. birželio 21 d. paaiškino, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, o sklypo ploto sumažėjimą gali įtakoti įvairūs faktoriai, vienas iš jų, kai NŽT nustato, kad atlikti matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentų, ir konstatuoja, kad preliminarus matavimų plotas buvo blogai apskaičiuotas. Matininkas pažymėjo, jog už žemės sklypo ploto trūkumą valstybė kompensuos pinigais. NŽT oficialiu dokumentu patvirtino, jog matininko E. Š. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus ir planavimo dokumentus ir darbai gali būti tęsiami. Išvadoje yra aiškiai nurodoma, kad žemės sklypo savininkams atsakovei ir trečiajam asmeniui vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, bus kompensuojama pinigais. Byloje yra pateiktas NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-73675-(10.10 E.), kuriame (3.1. punkte) nurodyta, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, taip pat nurodyta, jog žemės sklypo kadastro duomenų byla yra teisingai parengta ir sukomplektuota. Tikrinimo akte buvo pažymėta, kad trūksta žemės sklypo bendrasavininko (atsakovės) parašo ant žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto.

19.4. Ieškovės išdėstyti argumentai ir pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai patvirtina, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, kadangi atsakovė neginčijo matininko E. Š. atliktų kadastrinių matavimų. Ginčo dalykas byloje yra atsakovės nepagrįstas nepasirašymas ant kadastrinių matavimų dokumentų, t. y. nebendradarbiavimas valdant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Ieškovės užsakyti kadastriniai matavimai nesukuria ieškovei pareigos užtikrinti, kad žemės sklypas būtų 9,4700 ha ploto, tam yra Vyriausybės patvirtinta tvarka, numatanti kompensaciją pinigais, kai žemės sklypo sumažėjimo paklaida neleistina.

19.5. Atmestini atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatinėjo aplinkybių, kodėl sklypo plotas sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti matininko E. Š. teisingai atliktais sklypo kadastriniais matavimais, kurių teisingumą ir atitikimą teritorijų planavimo dokumentams patvirtino NŽT, priimdama 2023 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 3ITP‑67‑(14.6.143E.) ir 2024 m. gruodžio 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-73675-(10.10 E.). Atsakovė šių dokumentų neginčijo ir neįrodinėjo, jog jie prieštarauja teisės aktams.

19.6. Atmestini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, kadangi priešieškinis buvo pateiktas po nutarties, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, priešpriešiniu reikalavimu nebuvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimo, ir kilus ginčui dėl žemės sklypo dydžio, spręsti klausimo dėl Žemės sklypo atidalijimo, neišsprendus jo dydžio klausimo, nėra pagrindo. Be to, teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį nėra skundžiama, bet neužkirto kelio atsakovei teikti ieškinio bendra tvarka, kuo ji ir pasinaudojo.

20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartotinai išdėstė atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją bei šiuos naujus argumentus:

20.1. Ieškovės iniciatyva užsakyti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimo darbai nesukuria ieškovei pareigos užtikrinti nei atsakovės, nei kito bendraturčio atžvilgiu, kad Žemės sklypas vis dar būtų 9,4700 ha ploto (nors toks niekada net nebuvo) ar užtikrinti kitą atsakovės požiūriu teisingą turto praradimo kompensavimą atsakovei. Remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, jei atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau nei leidžiama, savininkui, kuris dalyvavo žemės reformoje – jam buvo atkurtos nuosavybės teisės arba jis sudarė su valstybe pirkimo–pardavimo sutartį – skiriama piniginė kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka.

20.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atlikdamas ieškovės inicijuotų Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo įvertinimą, turėjo šioje byloje ištirti ir nustatyti (arba paneigti) aplinkybes dėl Žemės sklypo atitikimo žemės sklypo lauko brėžinyje nurodytai konfigūracijai, pirminiam šio žemės sklypo planui, žemės sklypo plane nurodytai konfigūracijai, tačiau nepriklausomai nuo šios civilinės bylos baigties, NŽT būtų atliekamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas, o nustačius klaidų, kadastro duomenų byla būtų grąžinama trūkumams ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovei N. K., atsakovei R. M. B. ir trečiajam asmeniui B. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausanti Žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2/5 žemės sklypo), atsakovei priklausanti Žemės sklypo dalis – pagal 2009 m. gruodžio 10 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo) bei pagal 2012 m. liepos 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 24 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo), trečiajam asmeniui B. B. priklausanti Žemės sklypo dalis – pagal 1996 m. spalio 9 d. Apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1/5 žemės sklypo). Žemės sklypas Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993 m. gruodžio 11 d., jo ribos pažymėtos atlikus Žemės sklypo preliminarius matavimus.

25. Ieškovės iniciatyva matininkas E. Š. (toliau – ir matininkas) 2023 metais atliko Žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus. Į Žemės sklypo ribų ženklinimą matininkas 2023 m. sausio 27 d. registruotu laišku kvietė ir atsakovę (kvietimas įteiktas), tačiau atsakovė 2023 m. vasario 9 d. atliktame Žemės sklypo ribų ženklinime nedalyvavo. Atlikdamas matavimus matininkas nustatė, kad Žemės sklypo duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų duomenų: po atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 9,4700 ha iki 8,8117 ha.

26. Atliktus kadastrinius matavimus, parengtą kadastrinių matavimų bylą matininkas suderinimui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Varėnos skyriui, kuris 2023 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 3ITP‑67‑(14.6.143E.) nurodė, kad kadastriniai matavimai atitinka AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierės A. M. sudarytą žemės sklypo (projektinis Nr. 7₁) ribų nustatymo abrise ir 1996 m. sudarytame minėto žemės sklypo plane M 1:10000 nurodytus sprendinius ir šio Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą Situacijos brėžinį Nr. 7₁, ir išaiškino, kad už kadastriniais matavimais nustatytą žemės ploto skirtumą, kai žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, Žemės sklypo savininkams R. M. B., ir B. B. bus kompensuojama pinigais. Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Varėnos skyrius 2024 m. gruodžio 12 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-73675-(10.10 E.), kuriame nurodė, jog Žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, kadastro duomenų byla yra teisingai parengta ir sukomplektuota, bei pažymėjo, jog trūksta žemės sklypo bendraturčio (atsakovės) parašo ant žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto.

27. Valstybės įmonė Registrų centras 2023 m. lapkričio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad ginčo Žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims Nekilnojamojo turto registre pakeisti, kadangi Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte bei Žemės sklypo plane nepasirašė Žemės sklypo bendraturtis – atsakovė.

28. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti be atsakovės sutikimo atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 ir įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 435,60 EUR išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

29. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-342-611/2020). Šios bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo teismas leido ieškovei be bendraturtės (atsakovės) sutikimo įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre bei priteisė ieškovei iš atsakovės kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Nagrinėjamoje byloje iš esmės šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovės atsisakymas pasirašyti ant žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų yra pagrįstas ir ieškovė (ne)turi teisę be bendraturtės (atsakovės) sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą Žemės sklypo planą. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 4.262 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojančius registro duomenų teisinį statusą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai atsisakydama nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

31. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovo nesutikimas įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia dėl kadastrinių matavimų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas laikomas pagrįstu. Todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; ir kt.).

32. Apeliantė savo teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti Žemės sklypo teisinę registraciją motyvuoja tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovei nuosavybės teise bendrai priklausančios idealiosios 2/5 dalys (3,7880 ha) po ieškovės inicijuotų ir atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų sumažėja nuo 9,4700 ha iki 8,8117 ha (0,26332 ha ploto apimtimi), todėl tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jos (atsakovė) nuosavybės teisės.

33. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamu apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimu teismų praktikoje yra laikomi atvejai, kai apeliacinis teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015 ir kt.), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane priežastys yra nepagrįstos, atsakovei neįrodžius, kad atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai kokiu būdu pažeidžia jos nuosavybės teises ir teisėtus interesus (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas apibūdinantys duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro: 1) nekilnojamojo daikto planai, nurodyti šio straipsnio 3 dalies 5 ir 12 punktuose; 2) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų formos, nurodytos šio straipsnio 3 dalies 7 ir 14 punktuose; 3) dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 12 straipsnyje, kurių pagrindu nekilnojamojo turto kadastre yra įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

35. Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą kadastro duomenys visų pirma yra faktiniai duomenys, apibūdinantys nekilnojamąjį daiktą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime teisingai nurodė, kad kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad ateityje būtų išvengta teisnių kliūčių ir ribojimų bet kuriam iš Žemės sklypo bendraturčių disponuoti šiuo turtu.

36. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-89 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) bei Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pagal Nuostatų 41.1.1.2.3 punktą, tuo atveju, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta vadovaujantis arba žemės sklypo plotas skiriasi daugiau kaip kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000, turi būti atliekami Taisyklių 57 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos atlieka matininkas (Taisyklių 56.1 punktas). Tuo atveju, kai atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir paženklinus žemės sklypo ribas, matininkas nustato, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Taisyklių 42 priede, jis kreipiasi į NŽT dėl išvados priėmimo. NŽT nenustačius pažeidimų, dėl kurių susidarė ploto skirtumai, surašoma išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo (Taisyklių 58.1 punktas).

37. Bylos duomenys patvirtina, kad matininkui 2023 metais atlikus Žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus ir nustačius, kad Žemės sklypo duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų duomenų – Žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 9,4700 ha iki 8,8117 ha – pagal teisės aktų reikalavimus matininkas NŽT pateikė kadastrinių matavimų bylą suderinimui. NŽT 2023 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 3ITP‑67‑(14.6.143E.) ir 2024 m. gruodžio 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-73675-(10.10 E.) patvirtino, kad matininko nustatytos Žemės sklypo ribos atitinka teisės aktų ir planavimo dokumentų reikalavimus ir darbai gali būti tęsiami, t. y. patvirtino Žemės sklypo sumažėjimo po atliktų kadastrinių matavimų faktą ir išaiškino, kad tokiu atveju Žemės sklypo savininkams už sumažėjusią dalį bus kompensuojama pinigais pagal Privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“.

38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės inicijuoti kadastriniai matavimai nesukuria jai pareigos užtikrinti, kad Žemės sklypo plotas nepakistų (būtų 9,4700 ha ploto), nes žemės ploto paklaidai po atliktų kadastrinių matavimų kompensuoti nustatyta Vyriausybės patvirtinta kompensavimo pinigais tvarka. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nenustatytų aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo konfigūracija, atitiktimi Žemės sklypo planui, juridine ir faktine galimybe keisti Žemės sklypo konfigūraciją (posūkio taškus) ir tokiu būdu užtikrinti (išsaugoti) jo dydį (9,4700 ha plotą), neaptenka į nagrinėjamos bylos dalyką, todėl nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra reikšminga, kas iš bendraturčių inicijavo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes be to, kad atsakovė neginčijo ieškovės iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų, tarp bendraturčių ir kaimyninių žemės sklypo savininkų dėl sklypų ribų, konfigūracijos ir dydžio ginčų nebuvo, šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane (ne)pagrįsto ir (ne)teisėtumo dėl 2023 metais atliktų kadastrinių matavimų, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika (šios nutarties 18.2 punktas) nagrinėjamai bylai nėra aktuali.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane priežastys nepagrįstos, atsakovei neįrodžius, kad ieškovės inicijuoti Žemės sklypo kadastrinis matavimai atlikti netinkamai (CPK 12, 178 straipsniai). Šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad priešingu atveju, jeigu NŽT būtų nustačiusi kadastrinių matavimų pažeidimus, nebūtų leista tęsti darbus pagal Situacijos brėžinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytas atsakovės Žemės sklypo dalies ploto sumažėjimas savaime nereiškia atsakovės nuosavybės teisės pažeidimo, nes iki atliekant kadastrinius matavimus 2023 metais, Žemės sklypo plotas (9,4700 ha) buvo nustatytas tik preliminariais matavimais (nebuvo tikslus), patikslintas Žemės sklypo plotas – 8,8117 ha, tačiau faktiškai atsakovės ir bendraturčių turimo Žemės sklypo dydis nepasikeitė, juolab kad atsakovei, kaip ir trečiajam asmeniui, priklauso valstybės kompensacija pinigais už Žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą.

40. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindė konkrečių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; kt.). Pabrėžtina, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus ar juos įregistruoti gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas.

Dėl atsisakyto priimti priešieškinio

41. Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta ir apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir byloje taikyti CK 4.80 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

42. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, nes: (i) priešieškinis buvo pateiktas po nutarties, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (nutartis priimta 2024 m. rugpjūčio 30 d., priešieškinis pateiktas 2024 m. gruodžio 9 d.), (ii) ieškovė nedavė sutikimo ir nesutiko, kad priešieškinis būtų priimtas vėliau, (iii) priešpriešiniu reikalavimu nebuvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimo (netenkinama CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga), (iv) tuometinėje bylos stadijoje kartu nagrinėjant ir ieškinį, ir priešieškinį būtų buvęs užvilkintas bylos nagrinėjimas. Be to, teismo nutartis neužkirto kelio atsakovei teikti ieškinio bendra tvarka, kuo ji ir pasinaudojo: Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2283-418/2025, kurioje nagrinėjamas šalių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai išsprendė tarp šalių dėl atliktų kadastrinių matavimų kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 3 d., 98 straipsnio 3 dalis).

47. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė įrodymus, jog patyrė 300 EUR išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, iš atsakovės priteisiama ieškovei 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovės R. M. B. apeliacinį skundą.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑112-445/2025, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 EUR (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.