Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. 2024-10-07 patikslintą ieškinį DOK-38932 (toliau – ir ieškinys) atsakovei R. M. B., tretiesiems asmenims B. B., V. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-06-26 dublike ieškovė N. K. teismo prašo tenkinti jos reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepasirašo ant teisingai parengtų žemės sklypo dokumentų ir tuo užkerta kelią ieškovei ir kitiems bendraturčiams (tretiesiems asmenims) žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus patvirtinti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijoje ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi ieškinio faktinis pagrindas yra atsakovės visiškas nebendradarbiavimas ir nereagavimas į prašymus pasirašyti ant kadastrinių matavimų dokumentų, o ne žemės sklypo ploto sumažėjimas. Matininkas E. Š. 2024 m. birželio 21 d. atsakė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Sklypo ploto sumažėjimą gali įtakoti įvairūs faktoriai, vienas iš jų, kai NŽT nustato, kad atlikti matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentų, daroma išvadą, kad preliminarus matavimų plotas buvo blogai apskaičiuotas. Valstybės institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos oficialiu dokumentu patvirtino, jog matininko E. Š. atlikti sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktams ir planavimo dokumentams. Visiškai nesvarbu kieno iniciatyva buvo pradėti sklypo kadastrinių matavimų darbai, dėl to sklypo plotas nepasikeis, o už neleistiną ploto sumažėjimą atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kompensuos pinigais. Ieškovė neįpareigota nei apskaičiuoti kompensacijos dydį nei išmokėti kompensaciją atsakovei, tai įstatymų nustatyta tvarka atliks valstybės institucijos.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį.

2024-07-12 triplike atsakovė R. M. B. teismo prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių teisingą turto praradimo kompensavimą atsakovei dėl Žemės sklypo 9,4700 ha ploto sumažėjimo neleistinumo ribose iki 8,8117 ha ploto atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovė argumentuoja, jog ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir jo plane bei jos nesutikimas su atliktais Žemės sklypo kadastriniais matavimais yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nustatyta, kad ieškovei N. K., trečiajam asmeniui B. B. bei atsakovei R. M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4700 ha (ginčo) žemės sklypas. Byloje yra ginčas tarp ieškovės ir atsakovės R. M. B., jog dėl atsakovės pasyvios pozicijos, jos atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane, nėra teisinės galimybės įregistruoti 2023-03-30 nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teisminį ginčą atsakovės atžvilgiu galėjo inicijuoti ir kitas ginčo sklypo bendraturtis B. B., nes jam, kaip ir ieškovei, sklypą naudojant, disponuojant sklypo nuosavybe ar atliekant kitus veiksmus, nesant tiksliųjų kadastrinių matavimų, pagal esamą teisinį reguliavimą būtų kliūčių atlikti tuos veiksmus. Bylos duomenimis ginčo žemės sklypo bendraturtis trečiasis asmuo B. B. pasirašė sklypo plane bei ribų paženklinimo akte.

Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės R. M. B. atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane yra nepagrįstas ir neteisėtas, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos atsisakymas pasirašyti, t. y. jos pasyvaus elgesio motyvai, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, yra pagrįsti.

Atsakovė kaip priežastis nepasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane nurodo, kad tarp žemės sklypo ir Lapių gatvės galimai yra arba laisvos valstybinės žemės plotas, arba kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai, kurie taip pat galimai suformuoti pagal preliminarius matavimus. Ieškovė nenurodo priežasčių ir/ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių po atliktų kadastrinių matavimų 9,4700 ha Žemės sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose iki 8,8117 ha ploto, ieškovė nepatvirtina teisingo turto praradimo kompensavimo atsakovei dėl Žemės sklypo 9,4700 ha ploto sumažėjimo neleistinumo ribose iki 8,8117 ha ploto atliktus kadastrinius matavimus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tai reiškia, kad atsakovės prielaidos apie galimai gretimai ginčo sklypo esantį arba laisvos valstybinės žemės plotą, arba kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kurie taip pat galimai suformuoti pagal preliminarius matavimus neturi teisinės reikšmės byloje nagrinėjamu klausimu dėl sklypo ploto matavimų ir jų įregistravimo. Tai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos reiškia, kad negalima iš gretimų besiribojančių sklypų prijungti ar kitaip atstatyti trūkstamą ginčo sklypo plotą. Sklypo bendraturčių, o ypač atsakovės situacijos suvokimą ir vertinimą, susijusį su sklypo ploto „pasikeitimu“ po tiksliųjų matavimų keičia sužinojimas apie tai, kad po atliktų kadastrinių matavimų 9,4700 ha Žemės sklypo plotas „sumažėjo“ iki 8,8117 ha ploto, nors tai tik parodo matavimo metodų (preliminarus ar tikslių geografinių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje nustatymas specialiais GPS prietaisais) tikslumą ir paklaidas. Šiuo atveju faktiškai ginčo sklypas lieka toks pats, pagal žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklius. Aplinkybė, kad ieškovės N. K. iniciatyva 2023 metais buvo užsakyti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai nesukuria ieškovei pareigos užtikrinti nei atsakovės, nei kito bendraturčio atžvilgiu, kad žemės sklypas vis dar būtų 9,4700 ha ploto (nors toks niekada net nebuvo) ar užtikrinti kitą atsakovės požiūriu teisingą turto praradimo kompensavimą atsakovei. Už per didelį ploto sumažėjimą, kas net nelaikoma kaip žalos padarymas, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kompensuos pinigais. Teismui nėra žinomi teisės aktai, kurie nustatytų pareigą institucijoms ar kitiems subjektams užtikrinti jog žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų būtų padidintas tikslu pasiekti preliminariais matavimais nustatytą plotą (šiuo atveju tai buvo 9,4700 ha).

Teismas nustatė, kad atsakovės R. M. B. atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kadastrinių matavimų plane priežastys yra nepagrįstos. Ji neįrodė, kad atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia ir kokiu būdu pažeidžia jos nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Kitų teisiškai svarbių aplinkybių atsakovė nenurodė, o ir teismui nėra žinomi jokie teisiniai pagrindai, kurie pagrindžia dabartinę atsakovės poziciją. Kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias sklypo ribas ir tikslu jo plotą, kad vėliau naudojant, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius neatsirastų teisinių kliūčių ar ribojimų bet kuriam iš bendraturčių atlikti norimus disponavimo turtu ir kitus veiksmus. Šiuo atveju šalių nesutarimas dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos išsprendžiamas teismo tvarka tenkinant bendraturtės ieškovės pagrindinį ieškinio reikalavimą. Valstybės institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos rašytiniu dokumentu patvirtino, jog matininko E. Š. atlikti sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktams ir planavimo dokumentams, todėl teismas matininko E. Š. 2023-03-30 parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 laiko tinkamu pagrindu leidžiant įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė nepraranda teisės ginti savo teises institucine ar teismine tvarka, kai po kadastrinių matavimų atlikimo žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, t. y. nesutikdama su žemės sklypo savininkams R. M. B., B. B. vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, ji gali kreiptis teisinės gynybos. Jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba perduodant žemės ar miško sklypą (jeigu kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2023 metais, todėl yra galimas kompensacijos būdas tik pinigais.

Ieškovės reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės R. M. B. proporcingai jos turimai nuosavybės daliai 435,60 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus taip pat tenkinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, 960 Eur ir 150 Eur už advokato pagalbą išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Šiuo pagrindu iš atsakovės ieškovei priteisiama 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 87,23 Eur (procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami per Lietuvos paštą), t. y. viršija 8 eurus. Iš bylą pralaimėjusios atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos pašto išlaidos suapvalinamos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovei turi būti grąžintas už priešieškinį sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo). 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakant priimti atsakovės R. M. B. priešieškinį, nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktu, 4.75, 4.76 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovės R. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo ir prašymo įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal matininko E. Š. 2023-03-30 parengtą žemės sklypo planą M 1:2000, po atliktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.

Priteisti ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės R. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 87 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Urbo bankas MDBALT22

Grąžinti atsakovei R. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, atsakovė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.