- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1960-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06878-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- V. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14000-1043/2018 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė S. V., V. G., E. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą antstolei S. V., kuriame prašė panaikinti 2018 m. kovo 26 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir paskirti papildomą, pakartotinę buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), ekspertizę, ją paskiriant atlikti UAB „Vaigintus“. Nurodė, kad pareiškėjas yra suinteresuotas realios turto vertės nustatymu, todėl prašė paskirti visiškai nesuinteresuotą turto vertintoją nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau turto vertintojas dėl neaiškių priežasčių paliktas tas pats. Taip pat nurodė, kad neaiškios sąsajos tarp antstolio, išieškotojo ir paskirto turto vertintojo, kurio kandidatūra nebuvo pakeista. Antstolis siekė sudaryti kuo neigiamesnį pareiškėjo įvaizdį bei turtą įvertinti kuo mažesne verte. Be to, neaišku kokiu būdu buvo įvertintas turtas, nes nustatyta rinkos vertė neatitinka šios dienos rinkos vertės, prieštarauja vertinimo metodikai ir varžytynių turto savininkės teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolis neturi teisės vadovautis nekilnojamojo turto verte nustatyta neaiškia metodika.
2. Antstolė S. V. 2018 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra deklaratyvus ir prašymo argumentai bei nurodomos aplinkybės neįrodo būtinybės pakartotinai skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pažymėjo, kad įstatymas nesuteikia teisės skolininkui pasirinkti turto vertintoją, nors pareiškėjas jau buvo reiškęs pareiškimu nušalinimą ekspertui paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau antstolei patvarkymu atmetus jo pareiškimą, minėto antstolės patvarkymo pareiškėjas neskundė. Teigė, jog tikėtina, kad pareiškėjas siekia kaip įmanoma ilgiau vilkinti skolos išieškojimo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų.
4. Dėl turto vertintojo. Pareiškėjas 2017 m. kovo 8 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vertintojo nušalinimo“, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl vertintojo nušalinimo buvo atmestas, CPK 510-512 straipsniuose numatyta tvarka neskundė, nušalinti turto vertintojo neprašė. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti turto vertintojo kvalifikacija bei nešališkumu atliekant turto vertinimą.
5. Dėl turto vertinimo ekspertizės akto formos ir turinio. Teismas pažymėjo, jog vertinant turtą nustatoma jo rinkos vertė, taikant individualų vertinimą. Teismas sprendė, jog lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis parinkti nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, ekspertizės akte yra nurodyti vertinimo metodai, aprašytas vertinamas turtas, pateikta jo techninė charakteristika, vertės nustatymo pagrindai bei pagrįstos išvados. Pažymėjo, kad šis ekspertizės aktas nėra nuginčytas, o pareiškėjas nepateikė jokio kito alternatyvaus ekspertizės akto. Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginiai dėl ekspertizės akto neatitikties teisės aktams laikytini deklaratyviais bei nepagrįsti rašytiniais įrodymais.
7. Dėl turto vertės ir pakartotinės, papildomos ekspertizės skyrimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas vykdomojoje byloje nėra pasinaudojęs teise pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią turto vertę šiai dienai, jei ji būtų nustatoma vertintojui jį apžiūrėjus.
8. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie įkaito davėjai priklausančio turto vertę. Taip pat nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad įkaito davėjai priklausančio turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ekspertizės akte. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui teiginių nepagrindus rašytiniais įrodymais apie konkretaus įkaito davėjai priklausančio turto rinkos vertę, antstolei nekilo pareiga skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.
9. Dėl ekspertizės akto pateikimo skolininkui ir varžytynių skelbimo datos. Pareiškėjas, jam pageidaujant, turėjo galimybę nuvykti į antstolės kontorą ir detaliau susipažinti su turto vertinimo ekspertizės aktu, kuris yra vykdomosios bylos sudėtinė dalis, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
10. Antstolė, numatydama pirmųjų varžytynių datą praėjus daugiau nei 20 dienų nuo turto įvertinimo išsiuntimo skolininkui, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijų 96 punkte nustatyto 20 dienų termino. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje antstolė atlikdama vykdymo veiksmus veikė įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
11. Dėl baudos skyrimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl suinteresuoto asmens prašymas pareiškėjui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-14000-1043/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo įpareigoti antstolę S. V. skirti papildomą ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ir skirti pareiškėjo lėšomis atliekamą turto vertinimą, paskiriant jį atlikti UAB „Vaigintus“ bei panaikinti 2018 m. kovo 26 d. antstolės S. V. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas akcentuoja išieškotojo teises ir jų gynimo būdus, tačiau visiškai neužsimena apie skolininko teises, kurias taip pat gina CPK normos. Skolininko teisės ir teisėti interesai įvertinant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo ir yra pažeidžiami, apelianto prašymai ignoruojami, o tai neatitinka nei apelianto, nei jo nuomone kreditorių interesų.
1.2. Teigia, jog vertinant nekilnojamąjį turtą iš apelianto buvo atimta teisė, nesutinkant su eksperto pateiktu įvertinimu, reikšti motyvus, prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nes apeliantas nebuvo supažindintas su vertinimo pilna ataskaita.
1.3. Nurodė, jog dėl visiškai neaiškių priežasčių teismas mini 2017 m. kovo 8 d. antstolės patvarkymą, kuriuo atmestas prašymas dėl vertintojo nušalinimo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog antstolės patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo ne tik nurodyta pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau nesulaukus prieštaravimų dėl ekspertizės išvados iš karto buvo paskirta varžytynių data.
1.5. Teismui priėmus skundžiamą nutartį ir netenkinus prašymo įpareigoti antstolę paskirti papildomą ekspertizę apeliantui buvo užkirstas kelias įrodinėti ginčo turto kainą.
1.6. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog vertinant ekspertizės akto turinį ir palyginus realias rinkos kainas yra akivaizdus neatitikimas. Lyginamieji objektai netapatūs pagal individualius nekilnojamojo turto požymius, atitinkamai nuo to priklauso ir nekilnojamojo turto vertė.
Atsiliepimas
13 Antstolė S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Apeliantas savo skundą grindžia prielaidomis ir savo asmeniniais samprotavimais, tačiau nepagrindžia įrodymais turinčiais įrodomąją reikšmę.
13.2 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pilnai ir visapusiškai ištyrė visas ginčo aplinkybes ir išsamiai dėl jų skundžiamoje nutartyje pasisakė bei vertindamas vykdymo veiksmus atliktus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad visi vykdymo veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje buvo ir yra atliekami tiksliai laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, nepažeidžiant nei vienos iš vykdymo proceso šalių teisių, užtikrinant visų šalių interesų pusiausvyrą.
13.3 Pažymėjo, kad apeliantas skolą išieškotojui turėjo padengti iki 2016 m. liepos 1 d., išieškojimo veiksmai buvo pradėti 2016 m. rugsėjo 8 d. apeliantas turėjo du metus surasti areštuotam butui pirkėją, kuris sumokėtų apeliantui atitinkamą kainą, ir pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pasiūlyti savo pirkėją areštuotam butui, pasinaudoti teise sudaryti taikos sutartį su išieškotoju, tačiau šiomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis nesinaudojo.
13.4 Apeliantas naudojasi išimtinai tik CPK suteikiama teise apskųsti antstolio veiksmus, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas
13.5 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai teisingai pastebėjo, kad apeliantas nesinaudoja jam įstatymo suteikiama teise susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga .
13.6 Pažymi, kad tiek apeliantas, tiek ir įkaito davėjas trukdė patekti į ginčo butą, kad jis būtų apžiūrėtas bei įvertintas ir antstolė buvo priversta kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į minėtą butą.
13.7 Antstolė pažymėjo, kad įstatymas nesuteikia teisės skolininku pasirinkti turto vertintoją, todėl toks apelianto prašymas negalėtų būti tenkinamas ir tuo atveju, jeigu būtų įstatymo numatytas pagrindas paskirti papildomą, pakartotinę ekspertizę.
14. Išieškotojas V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal apelianto atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14000-1043/2018, nutraukti, atmesti apelianto atskirąjį skundą. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl apelianto piktnaudžiavimo teise ir informuoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kad jam nebūtų suteikta teisė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba bei skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę šios sumos (500 Eur) paskiriant išieškotojui V. G.. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Skolininko pareikštas atskirasis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir reiškiamas siekiant piktnaudžiauti teise bei vilkinti antstolės S. V. atliekamus vykdymo veiksmus.
14.2 Atskirasis skundas teikiamas dėl bylos esmės (ne tarpinio procesinio veiksmo), tokiu atveju šis atskirasis skundas yra prilyginamas apeliaciniam skundui ir turėtų būti surašytas bei pasirašytas advokato, kadangi skolininko pateiktas atskirasis skundas nėra surašytas ir pasirašytas advokato apeliacinis procesas pagal skolininko pareikštą atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.
14.3 Skolininkas atskirajame skunde nepateikia jokių įrodymų dėl jo minimų neaiškių sąsajų tarp antstolės, išieškotojo ir paskirto turto vertintojo, todėl jo argumentas laikytinas neįrodytu. Taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų galima nors kiek suabejoti nekilnojamojo turto vertintojo, atlikusio turto vertinimą kandidatūra.
14.4 Skolininkas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų sukelti abejones dėl nustatytos turto vertės realumo ir pagrįstumo. Visi skolininko nurodomi argumentai yra abstraktūs, bendriniai ir paviršutiniški, paremti prielaidomis.
14.5 Skolininkas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise reikšdamas nepagrįstus skundus, todėl teismas turėtų spręsti dėl atsakomybės skolininko atžvilgiu taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
XV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. K. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš civilinės bylos medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje 2016 m. rugsėjo 6 d. pateiktas vykdyti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, išieškojimo subsidiariai iš skolininko V. K. ir įkaito davėjo E. K. (vykdomosios bylos b. l. 7, 8). Antstolė 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ (vykdomosios bylos b. l. 9). 2017 m. vasario 14 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl eksperto paskyrimo turto vertei nustatyti“ (vykdomosios bylos b. l. 118). 2018 m. kovo 26 d. priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo (vykdomosios bylos b. l. 123). 2018 m. balandžio 18 d. V. K. pateikė skundą - prieštaravimus dėl antstolio veiksmų ir turto vertintojo paskyrimo turto vertės nustatymo (vykdomosios bylos b. l. 126). 2018 m. balandžio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. 2018-04-18 skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
Dėl turto vertės nustatymo procedūros.
18. Apeliantas, nesutikdamas su antstolės 2018 m. kovo 26 d. antstolės S. V. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, nurodo, jog vertinant nekilnojamąjį turtą iš apelianto buvo atimta teisė, nesutinkant su eksperto pateiktu įvertinimu, reikšti motyvus, prieštaravimus ir prašyti antstolę skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nes apeliantas nebuvo supažindintas su vertinimo pilna ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
19. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
21. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog antstolės patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo ne tik nurodyta pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau nesulaukus prieštaravimų dėl ekspertizės išvados iš karto buvo paskirta varžytynių data. Skundžiama nutartimi teismas įvertino apelianto pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais grindžia būtinybę atlikti parduodamo iš varžytynių turto pakartotinę turto vertės ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, kad praėjęs laikotarpis nuo ekspertizės atlikimo turėjo kokios nors esminės įtakos ginčo turto vertei ir kad turto vertė padidėjo. Teismas sutinka su antstolės atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantas skolą išieškotojui turėjo padengti iki 2016 m. liepos 1 d., išieškojimo veiksmai buvo pradėti 2016 m. rugsėjo 8 d. apeliantas turėjo du metus surasti areštuotam butui pirkėją, kuris sumokėtų apeliantui atitinkamą kainą, ir pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pasiūlyti savo pirkėją areštuotam butui, pasinaudoti teise sudaryti taikos sutartį su išieškotoju, tačiau šiomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis nesinaudojo.
23. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas per įstatyme nustatytą terminą prieštaravimų antstolei nepateikė, todėl antstolė laikydamasi Sprendimų vykdymo instrukcijų 96 straipsnyje numatymo 20 dienų termino pirmąsias ginčo turto varžytynes paskelbė 2018 m. balandžio 26 d. (v. b. l. 123). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantas su įkaito davėja E. K. neįsileido antstolės į ginčo butą dėl areštuoto buto apžiūros, dėl ko antstolė buvo priversta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (vykdomosios bylos b. l. 34-36). Pažymėtina, ir tai kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, jog apeliantas nebuvo supažindintas su vertinimo pilna ataskaita yra atmestini kaip nepagrįsti ir darytina išvada, jog pats apeliantas, nepakankamai bendradarbiavęs su antstole, turi prisiimti tokio neveikimo pasekmes.
Dėl turto vertintojo kandidatūros.
24. Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 d. nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto verte nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
25. Vadovaujantis CPK 681 – 682 str., tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, parinkdamas ekspertą.
26. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise paskirti turto vertintoją ir 2017 m. vasario 14 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl eksperto paskyrimo turto vertei nustatyti“, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavedė atlikti ekspertui/ekspertizės įstaigai – UAB „Ober-haus“ taip pat nurodė eksperto nušalinimo tvarką ir terminus (vykdomosios bylos b. l. 76). Patvarkymo kopija adresuota apeliantui V. K. bei įkaito davėjai E. K. įteikta 2017 m. vasario 17 d. (vykdomosios bylos b. l. 81-82). Terminas eksperto nušalinimui pareikšti vėliausiai baigėsi 2017 m. vasario 21 d. Apeliantas V. K. 2017 m. kovo 2 d. pateikė prašymą dėl turto vertintojo nušalinimo, kuriame prašė nušalinti UAB „Ober-haus“ nuo ginčo turto vertinimo, nurodydamas savo siekį apginti apelianto ir įkaitos davėjos E. K. interesus. Nurodė, kad ginčo turto vertintojas ir jo atstovas yra netiesiogiai suinteresuoti ginčo turto vertinimu ir gali būti šališki (vykdomosios bylos b. 86). Kaip matyti, apeliantas prie pareiškimo dėl vertintojo nušalinimo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie keltų abejones turto vertintojo kandidatūra ir būtų pagrindas jo nušalinimui, be to, pareiškėjas pažeidė nustatytą 3 dienų terminą pareikšti ekspertui nušalinimą. Antstolė 2017 m. kovo 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą (vykdomosios bylos b. l. 88), skolininkas šio patvarkymo neskundė.
27. Iš 2017 m. kovo 1 d. apelianto pareiškimo turinio taip pat matyti, kad apeliantas neprašė skirti konkretaus turto vertintojo turto vertei nustatyti. Be to, nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų apelianto argumentus, jog skolininkas prašė skirti konkretų turto vertintoją UAB „Vaigintus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų bei turto vertinimo pagrįstumu.
Dėl UAB „Ober-haus“ eksperto/turto vertintojo A. G. atlikto turto vertinimo.
28. Apeliantas nurodo, kad atlikta ekspertize verčia abejoti tuo, jog vertinant ekspertizės akto turinį ir palyginus realias rinkos kainas yra akivaizdus neatitikimas. Lyginamieji objektai netapatūs pagal individualius nekilnojamojo turto požymius, nors atitinkamai nuo to priklauso ir nekilnojamojo turto vertė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu.
29. CPK 681 str. reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).
30. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas antstolė 2017 m. vasario 14 d. patvarkymu „Dėl eksperto paskyrimo turto vertei nustatyti“, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavedė atlikti ekspertui/ekspertizės įstaigai - UAB „Ober-haus“, turto vertinimą atliko A. G., kuris turi galiojantį 2000 m. balandžio 21 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Byloje pateiktas 2018 m. kovo 15 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tiek ekspertizės išvada, tiek ir Turto apžiūros aktas yra pasirašyti to paties atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo (v. b. l. 118). Kadangi minėtas asmuo nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismų ekspertų sąrašą, todėl ekspertizės akte jis (A. G.) yra patvirtinęs, kad yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. numatančiu atsakomybę už melagingas išvadas (v. b. l. 118). Pateiktame ekspertizės akte (v. b. l. 118) nurodomi naudojami informacijos šaltiniai ir sąvokos, ekspertizės atlikimo sąlygos, aplinkybės, naudojami metodai.
31. Teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl turto vertintojo A. G. atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio turto vertintojo kompetencija, taip pat neteikė nei teismui, nei antstolei įrodymų apie nekilnojamojo turto kitokį įkainojimą ar rinkos kainos pasikeitimą.
32. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų apelianto argumentus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo, tenka būtent apeliantui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodyto vertintojo nušalinimo pagrindų egzistavimą. Todėl vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitiko apelianto lūkesčių, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą ar pan. Be to, pažymėtina, kad vadovaudamasis eksperto išvada, antstolė 2018 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir ginčo turtą įkainojo 50 000,00 Eur. Apeliantui buvo išaiškinta jo teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (v. b. l. 123), tačiau apeliantas minėtų prieštaravimų nepateikė.
33. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas akcentuoja išieškotojo teises ir jų gynimo būdus, tačiau visiškai neužsimena apie skolininko teises, kurias taip pat gina CPK normos.
34. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tiek civilinės, tiek vykdomosios bylos medžiagą, apelianto, išieškotojo ir antstolio pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas atliko formalų situacijos vertinimą išskirtinai atsižvelgdamas į vienos iš šalių pateiktus paaiškinimus.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako be to, atskirajame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai kaip ir 2018 m. balandžio 18 d. skunde – prieštaravimuose dėl antstolio veiksmų ir turto vertintojo paskyrimo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išieškotojo atsiliepimo į atskirąjį skundą.
37. Byloje išieškotojas kelia klausimą dėl apeliacinio proceso pagal apelianto pareikštą atskirąjį skundą nutraukimo, kadangi apelianto pateiktas atskirasis skundas nėra surašytas ir pasirašytas advokato.
38. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis.
39. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Dėl klausimo, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui išsamiai pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017.
40. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog tokiu atveju būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas).
41. Tuo pačiu, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus.
42. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, jog išieškotojo pozicija dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestina kaip nepagrįsta.
43. Išieškotojas V. G. atsilipime į atskirąjį skundą taip pat prašo informuoti Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybą, kad apeliantui nebūtų suteikta teisė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba bei skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę šios sumos (500 Eur) paskiriant išieškotojui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012).
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus tiek antstoliui, tiek teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų ar teismo procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apelianto teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Šiuo atveju, duomenų, kad apeliantas, skųsdamas tiek antstolės, tiek teismo sprendimus, sąmoningai teikia aiškiai nepagrįstus skundus ar siekia kitų tikslų, atsiliepime į atskirąjį skundą baudos skyrimo prašantis išieškotojas apeliantui (skolininkui) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikia, todėl šis jo prašymas netenkinamas.
45. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotojas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl apelianto piktnaudžiavimo teise, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą atmeta nenustatęs, jog, kaip minėta anksčiau, apeliantas, skųsdamas tiek antstolės, tiek teismo sprendimus, sąmoningai teikia aiškiai nepagrįstus skundus ar siekia kitų tikslų. Pažymėtina, vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis, nėra pagrindas byloje priimti atskirąją nutartį. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais proceso dalyvis turi teisę juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, ką šiuo atveju apeliantas ir padarė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
46. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto V. K. į valstybės biudžetą priteisiamos 12,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš V. K. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) 12,70 Eur (dvylika Eur ir 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.