- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1533-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06878-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Pareiškėjas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14000-894/2018 pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., V. G., E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės S. V. 2018 m. kovo 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo; paskirti papildomą, pakartotinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę, ją paskiriant atlikti UAB „Vaigintus“.Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus išnagrinėtas šis skundas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu ir su priedais grąžinti pareiškėjui.2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 22 d. nutartį. Nurodė, jog ją gavo prieš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjui suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą patenkino. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė ir jį patenkino. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus priimta ir įsiteisės nutartis pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės S. V. veiksmų.Atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą teismas sprendė, jog tikslinga 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti.Nurodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendė, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų ginčo turtas gali būti parduotas, o išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą pareiškėjui būtų padaryta turtinė žala, inicijuojami papildomi teisminiai procesai, kas sąlygotų papildomas išlaidas tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. G. prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nuo vykdomojo rašto išdavimo iki šios dienos praėjo beveik du metai, tačiau V. G. dėl nuolatinių ir nepagrįstų pareiškėjo skundų negali atgauti 2015 m. lapkričio 18 d. sutartimi paskolintų 30 000 Eur. Pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo naudojasi V. G. paskolintais pinigais, taip darydamas jam turtinę žalą. Teismas nesubalansavo išieškotojo ir skolininko teisių ir teisėtų interesų. Nukentėjusioji šalis yra V. G., tačiau jo interesai skundžiama nutartimi nėra niekaip ginami ir užtikrinami, leidžiama pareiškėjui piktnaudžiauti teise ir vilkinti išieškojimo procedūras. Teismas, vadovaudamasis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekant teisę pareiškėjui ateityje ginti galimai pažeistas teises minėtame straipsnyje įtvirtintu būdu. Aplinkybę, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir siekia formaliais pagrindais sustabdyti išieškojimo procedūras, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-2600-555/2016, kurioje nagrinėjamas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22902-955/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl paskolos sutarties, sutartinės svetimo turto hipotekos ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Analogišką prašymą V. K. pateikė ir civilinėje byloje Nr. e2-22902-955/2016. V. K. prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti nagrinėjami atidžiai, vien formaliais pagrindais neturėtų būti suvaržomos išieškotojo teisės.Teismas neįvertino pareiškėjo skundo prima facie aspektu. Skundas yra aiškiai nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė skundo reikalavimų, skundas yra formalus, nepateikta rašytinių įrodymų apie jame nurodomas aplinkybes. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjo skundas negalės būti tenkinamas. Pareiškėjas nenurodė, kokie antstolės veiksmai ar priimti patvarkymai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl antstolio veiksmų turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, įkainavimo klausimu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2018 m. kovo 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo; paskirti papildomą, pakartotinę buto ekspertizę, ją paskiriant atlikti UAB „Vaigintus“. Skunde nurodyta, kad antstolė netinkamai įvertino turtą, turto vertintojas turto vertę nustatė neaiškia metodika; pareiškėjas yra įsitikinęs, jog turto vertė rinkoje žymiai didesnė.Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – skundo preliminaraus pagrįstumo. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio (skundo) reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, kartu su skundu nepateikiant jokių kitokią areštuoto turto vertę patvirtinančių ar bent jau pagrįstas abejones antstolio nustatyta turto kaina galinčių sukelti įrodymų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2198-881/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2147-640/2018). Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytas aplinkybes ( CPK 178 straipsnis). Pareiškėjui nepateikus jokių jo poziciją pagrindžiančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad jis tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, o tuo pačiu ir reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju būtų paneigtas bet kokio CPK 584 straipsnyje nurodyto vykdytino dokumento privalomumo principas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, neįvertinęs pastarųjų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo grėsmę būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Paminėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų atmetė (nutartis neįsiteisėjusi). Atsižvelgiant į šią išvadą, nėra procesinio tikslo pasisakyti dėl atskirojo skundo motyvų skundžiama nutartimi neužtikrinant skolininko ir išieškotojo interesų, skundo reikalavimų suformulavimo, nes tai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo klausimo išnagrinėjimui.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo pagrįstumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti pareiškėjo V. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus priimta ir įsiteisės nutartis pagal pareiškėjo skundą dėl šios antstolės veiksmų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.