Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-58-569/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-25
Bylos Nr.: 2A-58-569/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00778-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: G. M.
Trečiasis asmuo: F. J. A.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-58-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00778-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-225/2019 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams antstoliui V. D. ir V. P. dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo F. J. A., ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. prašė pripažinti antstolio V. D. 2018-01-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei, o lėšas, sumokėtas už turtą - atsakovei V. P.. Ieškinyje nurodė, jog antstolio V. D. žinioje buvo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš jos išieškotojo F. J. A. naudai. Nurodė, kad priverstinis skolų išieškojimas buvo vykdomas iš jai minėto priklausančio nekilnojamojo turto. Antstolis nuo 2017-08-03 iki 2017-09-04 vykdė šio turto pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo parduotas už 22 000 Eur. 2018-01-10 antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turto nuosavybės teisė perėjo atsakovei V. P..

2. Parduodamo turto vertė buvo nustatyta V. D. turto vertinimo agentūroje, kuri nustatė, kad turto vertė yra 27 300 Eur. Ji yra įsitikinusi, kad turto vertės nustatymo procedūra antstolio V. D. vykdomojoje byloje buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl ko atitinkamai turto pardavimas iš varžytynių yra pripažintinas neteisėtu. Šiuo atveju buvo pažeistos jos, kaip parduoto turto savininkės, teisės, kadangi antstolis turtą iš varžytynių pardavė pažeidęs turto vertės nustatymo procedūras, turto vertinimą pavedęs atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, kas lėmė, kad turtas buvo parduotas abejonių keliančia kaina. Antstolis negalėjo turto vertės nustatyti vadovaujantis V. D. turto vertinimo agentūros atliktu turto vertinimu, kadangi minėtas turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Šiuo atveju antstolis turėjo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir tokiai ekspertizei pavesti paskirti į teismo ekspertų sąrašą įrašytą vertintoją, nes turtą vykdymo procese profesionaliai įkainoti gali tik teismo ekspertas. Turto vertė buvo nustatyta netinkamo turto vertintojo, atitinkamai turto vertės nustatymo procesas antstolio vykdomojoje byloje buvo atliktas netinkamai. Turtas varžytynėse buvo parduotas ir skundžiamu varžytynių aktu V. P. perleistas turto vertės nustatymo procedūrą antstoliui atlikus netinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas antstolis V. D. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog vykdomojoje byloje skolininkei G. M. 2016-08-02 raginimu buvo nurodyta išieškotojui sumokėtinas pinigų sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau per nustatytą raginimo terminą ir vėliau skolininkė savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą nevykdė, visus jai ir jos atstovui – advokatui teikiamus raginimus ir reikalavimus ignoravo. 2016-08-04 buvo priimtas patvarkymas areštuoti ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis buvo 13 500,00 Eur, ieškovė turto vertės neginčijo. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto vertę, buvo nuspręsta skirti ekspertizę, V. D. turto vertinimo agentūra pateikė išvadą dėl objekto vertės ir nustatė, jog skolininkei priklausančios ½ dalies 0,0539 ha žemės sklypo, 27/100 dalių 200,51 m² bendro ploto gyvenamojo namo, ½ dalies 20m² ūkinio pastato, ½ dalies 28m² garažo ir 27/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)je, rinkos vertė 27 300,00 Eur. 2017-08-03 buvo paskelbtos šio nekilnojamojo turto pirmosios varžytinės Nr.(duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 21 840,00 Eur (80 procentų nuo nustatytos turto vertės). VĮ Registrų centras 2017-09-04 informavo, jog yra paskelbtas varžytinių laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina – 22 000,00 Eur. Ieškovė neįrodė, jog turto vertė nustatyta netinkamai, o manipuliavimas eksperto sąvoka yra deklaratyvus.

4. Atsakovė V. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas tik viena aplinkybe, jog antstolis ieškovės turtą pardavė pažeidęs turto vertės nustatymo procedūras. Pažymėjo, jog pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos skelbiamą viešą informaciją, V. D. turto vertinimo agentūra 2012-07-31 yra įtraukta į Išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, V. D. yra turto vertintojas, turintis galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla, todėl ieškovės argumentas, jog turto vertė nustatyta per žema vien dėl to, kad turto vertinimą atliko ne į teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo, yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su turto verte, įvykus varžytinėms, ieškovė teikė skundus dėl jų pripažinimo neįvykusiomis, tačiau jos skundai buvo atmesti, antstolis turėjo pareigą surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą.

5. Trečiasis asmuo F. J. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės skundai dėl eksperto tinkamumo jau buvo nagrinėjami teisme, skundai buvo atmesti, jokių naujų aplinkybių dėl turto vertinimo tinkamumo ieškovė nenurodė ir ieškinio pareiškime. Ieškovė savo skundais ir prieštaravimais antstolio veiksmams siekia vilkinti išieškojimo procesą. Ieškovė pati nevykdė CPK nustatyto įpareigojimo bendradarbiauti išieškojimo procese ir netrukdyti antstoliui tinkamai atlikti pareigas. Jam skola yra išieškota ir jokių pretenzijų antstoliui jis neturi, antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje yra tinkami, teisėti ir pagrįsti.

Šalies argumentai

6. Priešieškiniu atsakovė V. P. prašė iškeldinti G. M. su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš V. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog nekilnojamąjį turtą įsigijo 2017-09-04 varžytinėse, jos nuosavybės teisės įregistruotos. Tačiau ji negali turtu naudotis, nes G. M. tebegyvena patalpose, kurias anksčiau valdė kaip savininkė. 2018-01-29 per notarą G. M. išsiuntė pareiškimą, kuriuo pareikalavo išsikraustyti iš gyvenamojo namo ir priklausinių per 10 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos, pareiškimas jai buvo įteiktas 2018-02-02, tačiau G. M. su ja nesusisiekė, patalpų neatlaisvino ir toliau naudojasi jos turtu neatlygintinai.

Atsiliepimas

7. Ieškovė G. M. atsiliepime prašė atmesti priešieškinį. Nurodė, jog V. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Kadangi varžytinių aktas yra surašytas neteisėtai, ji nesutinka išsikelti iš patalpų. Siekiant ją iškeldinti, reikia atsižvelgti į tai, kad yra paliečiama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamumą ir turi būti atsižvelgiama į jos interesus. Nors formaliai V. P. yra turto savininkė, tačiau tai nereiškia, kad ji turi būti nedelsiant priverstinai iškeldinta iš turto, kuris ilgą laiką buvo jos nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Iškeldino G. M. su visais jai priklausančiais daiktais iš V. P. nuosavybės teise priklausančių 27/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)je, per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ieškovė skundė 2016-08-24 antstolio veiksmus – patvarkymą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti V. D. turto vertinimo agentūrai. Skundas Telšių apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016 buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog antstolio paskirtas turto vertintojas yra įtrauktas į išorės turto arba verslo asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimu, sąrašą, buvo pripažinta, kad jis atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus (170-171 b. l., I t.). 2017-09-04 ieškovė skundė antstolio veiksmus, prašė panaikinti 2017-08-03 patvarkymą skelbti pirmąsias jai priklausiusio nekilnojamojo turto varžytines, paskelbti varžytines neįvykusiomis bei paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, nurodydama, jog varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta netinkamai. Telšių apylinkės teismas 2017-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2618-971/2017 skundą atmetė ir nurodė, kad turto vertinimo klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-15-372/2018 išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą ir jo netenkino. Nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, jog ginčo turtą įvertino neatitinkantis kvalifikacijos turto vertintojas (110-116 b. l., II t.).

10. Teismas nurodė, kad duomenys įrodo, jog klausimas dėl turto vertintojo V. D. tinkamumo įvertinti ieškovės nekilnojamąjį turtą jau buvo nagrinėtas, teismų nutartys yra įsiteisėjusios. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo teisme kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

11. Teismas nurodė, kad, siekiant pašalinti abejones dėl gyvenamųjų patalpų vertės, 2019-01-24 nutartimi buvo paskirta šio turto vertės nustatymo teismo ekspertizė. Ekspertas davė išvadą, jog 27/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-09-02, įvertinus patalpų vidaus faktinę būklę, buvo 31 000,00 Eur. Atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytą patalpų vertę, visa ieškovės nekilnojamojo turto rinkos vertė 2016-09-02 buvo 34 700,00 Eur (27/100 gyvenamojo namo vertė 31000 Eur, ½ ūkinio pastato – 500 Eur, ½ garažo – 700 Eur ir ½ žemės sklypo – 2500 Eur), jo pardavimo iš pirmųjų varžytinių kaina turėjo būti 27 760,00 Eur (80 proc. rinkos vertės), kai turtas buvo parduodamas už 21 840,00 Eur (23 600,00 Eur + 500,00 Eur + 700,00 Eur + 2500,00 Eur x 80 proc.), t. y., 21,33 proc. mažesne kaina ir parduotas už 22 000,00 Eur.

12. Teismas nurodė, kad parduodamo turto vertę antstolis nustatė skirdamas nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ieškovė nesutiko su turto vertinimu nurodydama, kad turto vertinimą atliko neatitinkantis kvalifikacijos turto vertintojas ir tai verčia abejoti nustatyta verte, tačiau jokių įrodymų dėl turto vertės, kad nustatyta vertė ženkliai neatitinka rinkos kainų, antstoliui neteikė. Nustačius, jog ginčo turtas buvo parduodamas už 21,33 proc. mažesnę, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, toks skirtumas, vadovaujantis teismų praktika, negali būti pripažintas esmingai mažesniu. Todėl, nesant kitokią turto vertę pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo taikyti išimtinį pažeistų teisių gynimo būdą – pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.

13. Teismas nurodė, kad atsakovės V. P. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Ieškovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš atsakovės nusipirktų patalpų, tokiu būdu pažeidžia atsakovės teisę naudotis įsigytu turtu. Ieškovės turėta teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti atsakovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančiu turtu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama atsakovės, kaip šio turto savininkės, teises, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai reikalauja iškeldinti ieškovę, priešieškinis tenkinamas.

14. Teismas pažymėjo, kad iš priešieškinio rezoliucinės dalies reikalavimų matyti, jog atsakovė reikalauja iškeldinti ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš V. P. nuosavybės teise priklausančio ½ žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš priešieškinio aprašomosios dalies ir reikalavimo turinio matyti, jog reikalavimas yra dėl iškeldinimo, todėl prašymas dėl iškeldinimo iš ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas rašymo apsirikimu, vertintinas kaip iškeldinimas iš jame esančių patalpų ir kiemo statinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Plungė apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1.Teismas iš esmės tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą antstolio V. D. užvestoje vykdomojoje byloje. Tačiau teismas neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolis V. D. veikė teisėtai, ieškovės turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdamas atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą.

15.2. Vien tai, kad panašūs klausimai jau buvo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nereiškia, kad teismas juos turi atsisakyti nagrinėti ginčo teisenoje. Įstatymas nedraudžia asmeniui kelti panašius/tuos pačius klausimus tiek teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, tiek teikiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

15.3.Teismas turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti visas į bylą pateiktas ir bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovės turtas antstolio V. D. vykdomojoje byloje buvo perleistas rinkos kaina. Teismas turėjo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kad neaiškumo byloje neliktų. Tačiau teismas aktyvių veiksmų nesiėmė, ekspertizės neskyrė.

15.4. Vykstant ginčui dėl varžytynių akto neteisėtumo, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl ieškovės iškeldinimo iš turto, kuris įgytas būtent ginčijamo varžytynių akto pagrindu. Šiai dienai įsiteisėjusio teismo sprendimo pagal ieškovės ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nėra.

15.5. Atsakovė, teikdama reikalavimą iškeldinti ieškovę iš turto, turėjo remtis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamybę ir privalo būti atsižvelgta į ieškovės interesus.

15.6. Teismas ne tik visiškai nepagrįstai nusprendė ieškovę iškeldinti nesuteikiant jokio termino kitam būstui susirasti. Ieškovė yra senyvo amžiaus asmuo, kuriam priverstinis iškeldinimas iš turto neabejotinai sukels daug nereikalingo streso, dėl ko teismas turėjo tai įvertinti.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis V. D. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Vykdomojoje byloje paskirto turto vertintojo kandidatūra jau buvo įvertinta teismine tvarka, nagrinėjant ieškovės skundus.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi buvo paskirta ieškovei priklausančio turto vertės nustatymo teismo ekspertizė, o ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, pateikė savo išvadą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl neva nepaskirtos teismo ekspertizės yra visiškai klaidingi.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. P. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. V. D. turto vertinimo agentūra 2012-07-31 yra įtraukta į Išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. V. D. yra turto vertintojas, turintis galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla.

17.2. Ieškovė apeliaciniu skundu visiškai nekelia ir nenagrinėja klausimo dėl nustatyto turto kainos skirtumo tarp antstolio V. D. paskirto turto vertintojo V. D. atlikto vertinimo ir teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės nustatytos kainos. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pačios turto iš varžytinių pardavimo kainos, todėl tikėtina, kad kaina, už kurią parduotas turtas, ieškovę tenkina.

17.3. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad V. P. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Ieškovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš atsakovės nusipirktų patalpų, tokiu būdu pažeidžia atsakovės teisę naudotis įsigytu turtu. Ieškovės turėta teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti atsakovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad antstolis V. D. vykdė 18882,97 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės G. M. išieškotojo F. J. A. naudai pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2016-07-22 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-15-669/2016. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo areštuotas ieškovei (skolininkei) priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0,0539 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys 200,51 m2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 20 m2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 28 m2 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2016-09-02 turto vertinimo paslaugų sutartį V. D. turto vertinimo agentūra atliko šio G. M. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, jog turto rinkos vertė vertinimo dienai (2016-09-02) yra 27 300,00 Eur, t. y., 27/100 gyvenamojo namo vertė 23 600,00 Eur, ½ ūkinio pastato – 500,00 Eur, ½ garažo – 700,00 Eur ir ½ žemės sklypo – 2500,00 Eur (112-134 l., I t.). 2016-10-14 paskelbtas turto pardavimas iš pirmųjų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto kaina 21 840,00 Eur (80 proc. nustatytos rinkos vertės). 2016-10-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyta nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių Nr.(duomenys neskelbtini) procedūra, iki bus išnagrinėtas G. M. skundas dėl antstolio veiksmų. Atnaujinus vykdymo veiksmus, 2017-08-03 paskelbtos pirmosios varžytinės Nr.(duomenys neskelbtini), pradinė kaina 21840 Eur, varžytinės įvyko, už didžiausią pasiūlytą kainą 22000 Eur turtą nupirko atsakovė V. P., 2018-01-10 surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovė skundė 2016-08-24 antstolio veiksmus – patvarkymą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti V. D. turto vertinimo agentūrai. Skundas 2016-10-21 Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016 buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog antstolio paskirtas turto vertintojas yra įtrauktas į išorės turto arba verslo asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimu, sąrašą, buvo pripažinta, kad jis atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus (170-171 b. l., I t.). 2017-09-04 ieškovė prašė panaikinti 2017-08-03 patvarkymą skelbti pirmąsias jai priklausiusio nekilnojamojo turto varžytines, paskelbti varžytines neįvykusiomis bei paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, nurodydama, jog varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta netinkamai. Telšių apylinkės teismas 2017-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2618-971/2017 skundą atmetė ir nurodė, kad turto vertinimo klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-15-372/2018 ieškovės atskirojo skundo netenkino.

20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimas dėl turto vertintojo V. D. tinkamumo įvertinti ieškovės nekilnojamąjį turtą jau buvo nagrinėtas, teismų nutartys yra įsiteisėjusios, todėl ieškovė nebegali iš naujo teisme kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius.

21. Apeliantė nurodo, kad vien tai, kad panašūs klausimai jau buvo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nereiškia, kad teismas juos turi atsisakyti nagrinėti ginčo teisenoje. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi tiek minėtose ypatingosios teisenos bylose, tiek nagrinėjamoje ginčo teisena byloje, sutampa faktinis pagrindas – turto vertintojo V. D. netinkamumas atlikti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kuriuo remiantis apeliantė reiškė reikalavimus.

22. Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 str.) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Šios dalies XLI skyriuje numatyti atvejai, kuomet tokie aktai gali būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, vienas jų, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

23. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, t. y. ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi būti siekiama užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

24. Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Kaip jau nurodyta, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

25. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuodamas skolininko turtą, antstolis įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

27. Pažymėtina, kad būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, jog antstolis, areštuodamas turtą, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti visas į bylą pateiktas ir bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovės turtas antstolio V. D. vykdomojoje byloje buvo perleistas rinkos kaina, tačiau teismas aktyvių veiksmų nesiėmė, ekspertizės neskyrė. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi siekiant pašalinti abejones dėl gyvenamųjų patalpų vertės, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi buvo paskirta turto vertės nustatymo teismo ekspertizė. Ekspertas davė išvadą, jog 27/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)je, rinkos vertė 2016-09-02, įvertinus patalpų vidaus faktinę būklę, buvo 31 000,00 Eur.

29. Šiuo atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, parduodamo turto vertę antstolis nustatė skirdamas nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ieškovė nesutiko su turto vertinimu, tačiau jokių įrodymų dėl turto vertės, ar kad nustatyta vertė ženkliai neatitinka rinkos kainų, antstoliui neteikė. Nustačius, jog ginčo turtas buvo parduodamas už 21,33 proc. mažesnę, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, toks skirtumas, vadovaujantis teismų praktika, negali būti pripažintas esmingai mažesniu. Todėl, nesant kitokią turto vertę pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.

30. Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomi teiginiai dėl netinkamai nustatytos kainos yra deklaratyvūs ir nė vienas iš aptartų įstatyminių imperatyvų pažeidimas nėra įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigiama skunde, antstolis, organizuodamas turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų bei ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, jog kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė po įvykusių turto pardavimo iš varžytinių savo noru neišsikėlė iš atsakovės nusipirktų patalpų, tokiu būdu pažeidžia atsakovės teisę naudotis įsigytu turtu. Ieškovės turėta teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti atsakovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančiu turtu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama atsakovės, kaip šio turto savininkės, teises, atsakovė pagrįstai reikalauja iškeldinti ieškovę.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškovę iškeldinti nesuteikiant jokio termino kitam būstui susirasti, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra senyvo amžiaus asmuo, kuriam priverstinis iškeldinimas iš turto neabejotinai sukels daug nereikalingo streso.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iškeldino ieškovę G. M. su visais jai priklausančiais daiktais iš atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančių 27/100 dalių gyvenamojo namo, 1/2 dalies ūkinio pastato, 1/2 dalies garažo, 27/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini)je, per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nuo varžytinių akto priėmimo praėjo pakankamai daug laiko ir ieškovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas ilgesniam terminui atidėti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, įvertinant ir tai, kad atsakovė V. P., kaip teisėta turto savininkė, ilgą laiką neturi galimybės naudotis savo turtu. Nors teisė į būstą yra asmens ekonominė, socialinė teisė, o pagarbos šiai teisei principas įvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau vertinant priežastį, dėl kurios apeliantė neatlaisvina nekilnojamojo turto, nėra pagrindo spręsti, kad nesuteikiant jai dar ilgesnio termino išsikelti iš būsto, tai pažeistų jos teisę į būsto neliečiamybę. Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise perėjo atsakovei V. P., kurios vardu nuosavybės teisė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turėjo pakankamai laiko pradėti ruoštis iškeldinimui ir ieškotis naujo būsto, juolab, kad dar 2018-02-02 jai buvo įteiktas pranešimas dėl išsikraustymo.

34. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės G. M. atsakovės V. P. naudai priteisiamos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. M. atsakovei V. P. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė