Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-08 · Civilinė byla Nr. 2S-15-372/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-2618-971/2017Nutartis · 2017-10-12Telšių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
2S-15-372/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01834-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-15-372/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01834-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2618-971/2017 pagal pareiškėjos G. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., F. J. A. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. M. kreipėsi į antstolį V. D., prašydama: 1) panaikinti antstolio V. D. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos G. M. nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo, 27/100 dalies gyvenamojo namo, ½ dalies ūkinio pastato, ½ dalies garažo, 27/100 dalies kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos minėto nekilnojamojo turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad turto vertės nustatymo procedūra antstolio V. D. vykdomoje vykdomojoje byloje buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų. Turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis V. D. turto vertinimo agentūros atliktu turto vertinimu, šis turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Teigė, kad turtą vykdymo procese gali profesionaliai įkainoti tik teismo ekspertas.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. D. 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu skundą atmetė ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad eksperto tinkamumas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėtas Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016, kurioje pripažinta, kad ekspertas atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškėja prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nebuvo pareiškusi bei praleido senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams teikti. Tvirtino, kad pareiškėja nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą skelbti varžytines neįvykusiomis.Suinteresuotas asmuo F. J. A. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja savo skundais ir prieštaravimais antstolio veiksmams siekia vilkinti išieškojimo procesą ir kuo ilgiau negražinti suinteresuotam asmeniui F. J. A. teismo priteistos sumos. Klausimą dėl eksperto tinkamumo jau išsprendė Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje. Pareiškėja nepareiškė prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo, nenurodė teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą paskelbti varžytines neįvykusiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos G. M. skundo netenkino. Pažymėjo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada varžytinės gali būti pripažintos negaliojančiomis. Sprendė, kad pareiškėja nenurodė teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą paskelbti varžytines neįvykusiomis. Įvertino aplinkybes, kad šis klausimas buvo sprendžiamas Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016, kurioje, teismas 2016 m. spalio 21 nutartimi pasisakė dėl turto vertinimo tinkamumo, minėta nutartis nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi. Nurodė, kad įsiteisėjęs sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Suinteresuoto asmens F. J. A. naudai iš pareiškėjos priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2604-971/2017 reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) G. M. prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos iškelto klausimo dėl Turto vertinimą atlikusio vertintojo neatitikimo teismo ekspertui keliamų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nenagrinėjo antstolio V. D. veiksmų, kuriais jis paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę atlikti V. D. turto vertinimo agentūros vertintojui, teisėtumo.

Atsiliepdamas į apeliantės atskirąjį skundą, antstolis V. D. prašo skundą atmesti ir priteisti antstolio naudai iš pareiškėjos 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teisės aktuose antstoliui nėra nustatytos pareigos vadovautis tik ekspertinių įstaigų ar ekspertą skirti tik iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo.

Turto vertinimą atlikusio asmens kandidatūra jau buvo įvertinta teismine tvarka ir šis teismo sprendimas nepaneigtas.

Apeliantė (pareiškėja), būdama tinkamai informuota ir turėdama visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo.

Suinteresuotas asmuo F. J. A., atsiliepdamas į apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas iš esmės tapačius suinteresuoto asmens antstolio V. D. argumentams motyvus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) G. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės (pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliantės (pareiškėjos) skundo turinys patvirtina, kad iš esmės skunde apeliantė kelia klausimą, ar varžytinėse parduodamo turto kainą nustatė tinkamą kvalifikaciją turintis turto vertintojas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 18 882,97 Eur skolos išieškojimo iš apeliantės (pareiškėjos) G. M. suinteresuoto asmens (išieškotojo) F. J. A. naudai. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu antstolis skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir ekspertizę pavedė daryti V. D. turto vertinimo agentūrai (58 v. b. l.). Antstolis, remdamasis V. D. turto vertinimo agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. turto ekspertizės aktu, kuriuo buvo nustatyta areštuoto turto rinkos vertė, 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu pakeitė 2016 m. rugpjūčio 4 d. turto arešto akte nustatytą apeliantei (pareiškėjai) G. M. priklausančio turto vertę iš 13500 Eur į 27300 Eur sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens antstolio V. D. kontoroje gautas apeliantės atstovo advokato E. G. skundas dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kurį antstolis 2016 m. rugsėjo 21 patvarkymu atmetė ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui (v. b. 1 t., b. l. 99-100, 137-138). Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nurodė, jog „[...] antstolio paskirtas turto vertintojas yra įtrauktas į išorės turto arba verslo asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo sąrašą. Todėl pripažintina, kad jis atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus“. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi (v. b. 1 t., b. l. 170–175).

Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad civilinėje byloje ekspertu ar ekspertais gali būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet ir kiti asmenys, kurie turi specialių žinių atsakyti į byloje iškylančius klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį fiziniam asmeniui, išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija.

Pažymėtina, kad tiek turto vertintojas ekspertas, tiek ir turto vertintojas savarankiškai gali vertinti visus tam tikros konkrečios srities objektus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (pareiškėjos) skundo teiginiais, jog ginčo turtą įvertino neatitinkantis kvalifikacijos turto vertintojas ekspertas. Teismo išvadas patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43/2007. Kasacinis teismas konstatavo, kad civiliniame procese nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas skirti teismo ekspertizę, atsižvelgiant tik į Teismo ekspertizės įstatymą, šį įstatymą galima taikyti tiek, kiek jis neprieštarauja CPK nuostatoms, t. y. ekspertizės skyrimas civiliniame procese reglamentuojamas daugiau dispozityviosiomis teisės normomis. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas analogišką civilinės bylos problematiką, pripažino nepagrįstu apeliantės argumentą, jog turto vertintoja, nustačiusi ginčo turto rinkos kainą, privalėjo turėti eksperto statusą ir būti įrašyta į teismo ekspertų sąrašą pagal Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas.

Minėta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi turto vertintojo V. D. tinkamumą įvertinti apeliantės (pareiškėjos) turtą išnagrinėjo, nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Taigi, apeliantės (pareiškėjos) skundo argumentas, jog varžytinėse parduodamo turto kainą nustatė kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantis turto vertintojas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės (pareiškėjos) G. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetus apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo iš apeliantės (pareiškėjos) G. M. priteisti suinteresuoto asmens antstolio V. D. 300,00 Eur patirtas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl suinteresuotam asmeniui priteistinos iš apeliantės (pareiškėjos) G. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) G. M. suinteresuotam asmeniui antstoliui V. D. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė