- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 2-118-225/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00778-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- F. J. A.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė, Mauras Urbonavičius, Jovyta Piekienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams antstoliui Vaidui Drungilui ir V. P. dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo F. J. A. ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. M. ieškinyje nurodo, jog antstolio Vaido Drungilo žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0047/16/01304, dėl išieškojimo iš jos išieškotojo F. J. A. naudai. Priverstinis skolų išieškojimas buvo vykdomas iš jai priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies garažo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis nuo 2017-08-03 iki 2017-09-04 vykdė šio turto pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo parduotas už 22 000 EUR. 2018-01-10 antstolis Vaidas Drungilas surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turto nuosavybės teisė perėjo atsakovei V. P. Parduodamo turto vertė buvo nustatyta V. D. turto vertinimo agentūroje, kuri nustatė, kad turto vertė yra 27 300 Eur. Yra įsitikinusi, kad turto vertės nustatymo procedūra antstolio Vaido Drungilo vykdomojoje byloje buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl ko atitinkamai turto pardavimas iš varžytynių yra pripažintinas neteisėtu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais kartu privalo būti nagrinėjamas pats turto vertės nustatymo procesas, aiškinamasi, ar vykdymo procese turtas buvo parduotas jo rinkos kaina. Šiuo atveju buvo pažeistos jos, kaip parduoto turto savininkės, teisės, kadangi antstolis Vaidas Drungilas turtą iš varžytynių pardavė pažeidęs turto vertės nustatymo procedūras, turto vertinimą pavedęs atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, kas lėmė, kad turtas buvo parduotas abejonių keliančia kaina. Mano, jog antstolis Vaidas Drungilas negalėjo turto vertės nustatyti vadovaujantis V. D. turto vertinimo agentūros atliktu turto vertinimu, kadangi minėtas turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Šiuo atveju antstolis Vaidas Drungilas turėjo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir tokiai ekspertizei pavesti paskirti į teismo ekspertų sąrašą įrašytą vertintoją, nes turtą vykdymo procese profesionaliai įkainoti gali tik teismo ekspertas. Turto vertė buvo nustatyta netinkamo turto vertintojo, atitinkamai turto vertės nustatymo procesas antstolio Vaido Drungilo vykdomojoje byloje buvo atliktas netinkamai. Turtas varžytynėse buvo parduotas ir skundžiamu varžytynių aktu V. P. perleistas turto vertės nustatymo procedūrą antstoliui atlikus netinkamai. Vykdymo procese neturi kilti abejonių dėl turto vertės, tačiau šiuo atveju antstolis Vaidas Drungilas atliko esminių pažeidimų, kurie lėmė, jog turtas iš varžytynių parduotas ir perleistas varžytynių aktu neteisėtai. Antstolis Vaidas Drungilas turėjo pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad turtas būtų įkainotas profesionaliai, rinkos kaina, kad iš varžytynių būtų gauta kuo įmanoma didesnė suma iš turto pardavimo ir kuo didesne apimtimi pasidengtų išieškotojo reikalavimai. Prašo pripažinti antstolio Vaido Drungilo 2018-01-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), jai - G. M., o lėšas, sumokėtas už turtą - atsakovei V. P.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atlikta gyvenamojo namo ekspertizė patvirtino, jog turtas buvo įkainotas netinkamai, ieškovei skirtumo suma yra ženkli, todėl varžytinių aktas turi būti panaikintas, šalys grąžintos į iki varžytinių buvusią padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis V. Drungilas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog vykdomojoje byloje skolininkei G. M. 2016-08-02 raginimu buvo nurodyta išieškotojui sumokėtinas pinigų sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau per nustatytą raginimo terminą ir vėliau skolininkė savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą nevykdė, visus jai ir jos atstovui – advokatui teikiamus raginimus ir reikalavimus ignoravo. 2016-08-04 buvo priimtas patvarkymas areštuoti ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis buvo 13500 Eur, ieškovė turto vertės neginčijo. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto vertę, buvo nuspręsta skirti ekspertizę, V. D. turto vertinimo agentūra pateikė išvadą dėl objekto vertės ir nustatė, jog skolininkei priklausančios ½ dalies 0,0539 ha žemės sklypo, 27/100 dalių 200,51 m² bendro ploto gyvenamojo namo, ½ dalies 20m² ūkinio pastato, ½ dalies 28m² garažo ir 27/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27300 Eur. 2017-08-03 buvo paskelbtos šio nekilnojamojo turto pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 21840 Eur (80 procentų nuo nustatytos turto vertės). VĮ Registrų centras 2017-09-04 informavo, jog yra paskelbtas varžytinių laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina – 22000 Eur. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog varžytinėse parduodamo turto vertę nustatė netinkamas asmuo, nes ieškovės skundai ir reikalavimai dėl nekilnojamojo turto varžytinių buvo išnagrinėti teisme, teismo nutartys įsiteisėjusios, skundai atmesti. Teigia, jog ieškovė neįrodė, jog turto vertė nustatyta netinkamai, o manipuliavimas eksperto sąvoka yra deklaratyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje antstolio atstovas prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog atliekant vertinimą pažeidimų nebuvo, nors buvo nustatyta didesnė gyvenamųjų patalpų vertė, nei nustatė turto vertintojas, tačiau tas skirtumas nėra toks, kurį būtų galima laikyti esminiu, pažymi, jog panaikinus turto pardavimo iš varžytinių aktą, būtų pažeisti kitų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas tik viena aplinkybe, jog antstolis ieškovės turtą pardavė pažeidęs turto vertės nustatymo procedūras. Pažymi, jog pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos skelbiamą viešą informaciją, V. D. turto vertinimo agentūra 2012-07-31 yra įtraukta į Išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, V. D. yra turto vertintojas, turintis galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla, todėl ieškovės argumentas, jog turto vertė nustatyta per žema vien dėl to, kad turto vertinimą atliko ne į teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo, yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su turto verte, įvykus varžytinėms, ieškovė teikė skundus dėl jų pripažinimo neįvykusiomis, tačiau jos skundai buvo atmesti, antstolis turėjo pareigą surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovė prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo F. J. A. atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovės skundai dėl eksperto tinkamumo jau buvo nagrinėjami teisme, skundai buvo atmesti, jokių naujų aplinkybių dėl turto vertinimo tinkamumo ieškovė nenurodė ir ieškinio pareiškime. Mano, jog ieškovė savo skundais ir prieštaravimais antstolio veiksmams siekia vilkinti išieškojimo procesą. Ieškovė pati nevykdė Civilinio proceso kodekse nustatyto įpareigojimo bendradarbiauti išieškojimo procese ir netrukdyti antstoliui tinkamai atlikti pareigas. Jam skola yra išieškota ir jokių pretenzijų antstoliui jis neturi, antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje yra tinkami, teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovė V. P. prašo iškeldinti G. M. su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš V. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog nekilnojamąjį turtą įsigijo 2017-09-04 varžytinėse, išnagrinėjus G. M. skundus, antstolis V. Drungilas 2018-01-10 surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jos nuosavybės teisės įregistruotos. Tačiau ji negali turtu naudotis, nes G. M. tebegyvena patalpose, kurias anksčiau valdė kaip savininkė. 2018-01-29 per notarą G. M. išsiuntė pareiškimą, kuriuo pareikalavo išsikeldinti iš gyvenamojo namo ir priklausinių per 10 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos, pareiškimas jai buvo įteiktas 2018-02-02, tačiau G. M. su ja nesusisiekė, patalpų neatlaisvino ir toliau naudojasi jos turtu neatlygintinai. Ji, būdama nekilnojamojo turto savininkė, nori savo turtu laisvai naudotis ir disponuoti, mano, jog laiko tarpas nuo varžytini pabaigos buvo pakankamas terminas susirasti kitą gyvenamąjį būstą.
Atsiliepimas
Ieškovė G. M. atsiliepime prašo atmesti V. P. priešieškinį. Nurodo, jog V. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Kadangi varžytinių aktas yra surašytas neteisėtai, ji nesutinka išsikelti iš patalpų. Siekiant ją iškeldinti, reikia atsižvelgti į tai, kad yra paliečiama viena iš svarbiausių žmogaus teisių - teisė į būsto neliečiamumą ir turi būti atsižvelgiama į jos interesus. Nors formaliai V. P. yra turto savininkė, tačiau tai nereiškia, kad ji turi būti nedelsiant priverstinai iškeldinta iš turto, kuris ilgą laiką buvo jos nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš vykdomosios bylos Nr.0047/16/01304 medžiagos matyti, jog antstolis V. Drungilas vykdė 18882,97 skolos išieškojimą iš skolininkės G. M. išieškotojo F. J. A. naudai pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) 2016-07-22 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-15-669/2016. Atliekant vykdymo veiksmus buvo areštuotas ieškovei (skolininkei) priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0,0539 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys 200,51 m² gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 20 m² ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 28 m² garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2016-09-02 turto vertinimo paslaugų sutartį V. D. turto vertinimo agentūra atliko šio G. M. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, jog turto rinkos vertė vertinimo dienai ( 2016-09-02) yra 27300 Eur, t. y., 27/100 gyvenamojo namo vertė 23600 Eur, ½ ūkinio pastato -500 Eur, ½ garažo -700 Eur ir ½ žemės sklypo - 2500 Eur (112-134 lapai, I tomas). 2016-10-14 paskelbtas turto pardavimas iš pirmųjų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto kaina 21840 Eur (80 proc. nustatytos rinkos vertės). 2016-10-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyta nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) procedūra, iki bus išnagrinėtas G. M. skundas dėl antstolio veiksmų. Atnaujinus vykdymo veiksmus, 2017-08-03paskelbtos pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kaina 21840 Eur, varžytinės įvyko, už didžiausią pasiūlytą kainą 22000 Eur turtą nupirko atsakovė V. P., 2018-01-10 surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti antstolio Vaido Drungilo 2018-01-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu grindžia tuo, kad antstolis turtą iš varžytynių pardavė pažeidęs turto vertės nustatymo procedūras, turto vertinimą pavedęs atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, kas lėmė, kad turtas buvo parduotas abejonių keliančia kaina, antstolis Vaidas Drungilas negalėjo turto vertės nustatyti vadovaujantis V. D. turto vertinimo agentūros atliktu turto vertinimu.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ieškovė skundė 2016-08-24 antstolio veiksmus - patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti V. D. turto vertinimo agentūrai. Skundas 2016-10-21 Telšių apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Telšių rajono apylinkės teismas) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016 buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog antstolio paskirtas turto vertintojas yra įtrauktas į išorės turto arba verslo asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo sąrašą, buvo pripažinta, kad jis atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus (170-171 b. l., I tomas). 2017-09-04 ieškovė skundė antstolio veiksmus, prašė panaikinti 2017-08-03 patvarkymą skelbti pirmąsias jai priklausiusio nekilnojamojo turto varžytines, paskelbti varžytines neįvykusiomis bei paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, nurodydama, jog varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta netinkamai. Telšių apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Telšių rajono apylinkės teismas) 2017-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2618-971/2017, skundą atmetė ir nurodė, kad turto vertinimo klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2YT-2331-187/2016. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-15-372/2018 išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą ir jo netenkino. Nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, jog ginčo turtą įvertino neatitinkantis kvalifikacijos turto vertintojas (110-116 b. l., II tomas.).
Šie duomenys įrodo, jog klausima dėl turto vertintojo V. D. tinkamumo įvertinti ieškovės nekilnojamąjį turtą jau buvo nagrinėtas, teismų nutartys yra įsiteisėjusios. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo teisme kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Todėl dėl ieškovės argumentų, jog varžytinėse parduodamo turto kainą nustatė kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantis turto vertintojas, teismas nebepasisako, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis šis argumentas įvertintas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog turto vertintojo gyvenamosios patalpos buvo įvertintos jų neapžiūrėjus, šią aplinkybę patvirtina ir prie turto vertinimo išvados esančiame apžiūros akte padarytas įrašas. Nustačius tokias aplinkybes ir siekiant pašalinti abejones dėl gyvenamųjų patalpų vertės, 2019-01-24 nutartimi buvo paskirta šio turto vertės nustatymo teismo ekspertizė. Ekspertas davė išvadą, jog 27/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-09-02, įvertinus patalpų vidaus faktinę būklę, buvo 31000 Eur. Atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytą patalpų vertę, visa ieškovės nekilnojamojo turto rinkos vertė 2016-09-02 buvo 34700 Eur (27/100 gyvenamojo namo vertė 31000 Eur, ½ ūkinio pastato -500 Eur, ½ garažo -700 Eur ir ½ žemės sklypo - 2500 Eur), jo pardavimo iš pirmųjų varžytinių kaina turėjo būti 27760 Eur (80 proc. rinkos vertės), kai turtas buvo parduodamas už 21840 Eur ( 23600 Eur + 500 Eur + 700 Eur + 2500Eur x 80 proc.), t. y., 21,33 proc. mažesne kaina ir parduotas už 22000 Eur.
Turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje – Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir taikomas išimtiniais atvejais. CPK 62 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažįstamas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, nei ji turėjo būti nustatyta. Siekiant užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, būtina įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, nėra reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, yra tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2007).
Parduodamo turto vertę antstolis nustatė skirdamas nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ieškovė nesutiko su turto vertinimu nurodydama, kad turto vertinimą atliko neatitinkantis kvalifikacijos turto vertintojas ir tai verčia abejoti nustatyta verte, tačiau jokių įrodymų dėl turto vertės, ar kad nustatyta vertė ženkliai neatitinka rinkos kainų, antstoliui neteikė. Nustačius, jog ginčo turtas buvo parduodamas už 21,33 proc. mažesnę, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, toks skirtumas, vadovaujantis teismų praktika, negali būti pripažintas esmingai mažesniu. Todėl, nesant kitokią turto vertę pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo taikyti išimtinį pažeistų teisių gynimo būdą - pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Šiuo atveju ieškovės pažeistos turtinės teisės gali būti ginamos taikant civilinę atsakomybę.
Dėl priešieškinio.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsakovė V. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo varžytinių metu. Iš atsakovės paaiškinimo matyti, jog po turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo ieškovė iš patalpų nesikraustė, su ja nebendravo, nei nuomos, nei panaudos sutartys nebuvo sudarytos, į 2018-02-02 notaro įteiktą pranešimą išsikraustyti iš patalpų ieškovė nereagavo ir atsakovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.
Atsakovės V. P. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Ieškovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš atsakovės nusipirktų patalpų, tokiu būdu pažeidžia atsakovės teisę naudotis įsigytu turtu. Ieškovės turėta teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti atsakovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančiu turtu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama atsakovės, kaip šio turto savininkės, teises (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai reikalauja iškeldinti ieškovę, priešieškinis tenkinamas.
Iš priešieškinio rezoliucinės dalies reikalavimų matyti, jog atsakovė reikalauja iškeldinti ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš V. P. nuosavybės teise priklausančio ½ žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš priešieškinio aprašomosios dalies ir reikalavimo turinio matyti, jog reikalavimas yra dėl iškeldinimo, todėl prašymas dėl iškeldinimo iš ½ žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas rašymo apsirikimu, vertintinas kaip iškeldinimas iš jame esančių patalpų ir kiemo statinių.
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis).
Ieškovei buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas apmokant 100 procentų. Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, iš ieškovės priteistinos atsakovų ir trečiojo asmens rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1700 Eur (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Iškeldinti G. M. su visais jai priklausančiais daiktais iš V. P. nuosavybės teise priklausančių 27/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių S(duomenys neskelbtini), per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš ieškovės G. M. 938 (devynis šimtus trisdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų V. P., 1700 (tūkstantį septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų antstoliui Vaidui Drungilui ir 150 (vieno šimtą penkiasdešimt) Eur trečiajam asmeniui F. J. A.
Panaikinti 2018-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2825-225/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės V. P. turtui: 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.